Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 998

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Marijampolės kolegijos statutą (pridedama).

2. Įgalioti Marijampolės kolegijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti šiuo nutarimu patvirtintą statutą, pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su kolegijos pertvarkymu.

3. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Marijampolės kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2010, Nr. 93-4905) 2 ir 7 punktus.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ANDRIUS KUBILIUS

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  GINTARAS STEPONAVIČIUS

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 998

 

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Viešoji įstaiga Marijampolės kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurios savininkė Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl valstybinių Klaipėdos, Lietuvos jūreivystės ir Marijampolės kolegijų steigimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2604), reorganizavus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir Marijampolės aukštesniąją žemės ūkio mokyklą.

3. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija).

4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatytą aukštosios mokyklos statusą.

5. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas: Marijampolė, V. Kudirkos g. 61 / Sodžiaus g. 1.

6. Kolegijoje organizuojamos ir vykdomos koleginės studijos; vykdomas neformalusis švietimas; plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, mokslo taikomoji veikla ir profesionalusis menas. Kolegija turi teisę atlikti mokslo taikomuosius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių tyrimų programose.

7. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir juridinio asmens dalyviams.

8. Kolegija yra paramos gavėja.

9. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti vėliavą, himną, logotipą ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).

 

II. MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

 

10. Kolegijos misija:

10.1. rengti aukštąjį koleginį išsilavinimą įgyjančius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti konkurencinės rinkos sąlygomis, ypač daug dėmesio skiriant pasirengimui konkrečiai praktinei veiklai;

10.2. garantuoti Lietuvos aukštojo mokslo ir Europos Sąjungos standartus atitinkantį studijų programų turinį, modernų mokymo (mokymosi) procesą, užtikrinti studijų kokybę.

11. Pagrindinis Kolegijos tikslas – vykdyti studijų programas, pagal kurias įgyjamas aukštasis koleginis išsilavinimas ir suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes, atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį.

12. Kiti tikslai:

12.1. plėtoti Pietvakarių Lietuvos regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

12.2. sudaryti sąlygas tobulinti asmenų įgytas žinias ir gebėjimus, vykdyti tęstines studijas pagal asmenų poreikį ir pasirinkimą;

12.3. rengti Pietvakarių Lietuvos regiono ir visos Lietuvos socialinius ekonominius ir rinkos poreikius atitinkančius įvairių sričių į praktinę veiklą orientuotus specialistus;

12.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

13. Kolegijos uždaviniai:

13.1. kurti modernią šiuolaikinę studijų bazę – plėtoti naujas technologijas;

13.2. įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principus, organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal jų poreikius ir pasirinkimą;

13.3. plėtoti partnerystės tinklą Lietuvoje ir užsienyje, sudaryti dėstytojų ir studentų akademinio mobilumo, inovacijų ir patirties sklaidos sąlygas;

13.4. sudaryti vienodas studijų sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios ir socialinės padėties;

13.5. prisidėti prie mokslui ir žinioms imlios visuomenės kūrimo, šviesti visuomenę – ugdyti jos humanitarinę ir technologinę kultūrą, moralines vertybes ir pilietiškumą;

13.6. puoselėti profesinę terminiją ir dalykinę lietuvių kalbą;

13.7. plėtoti neformalųjį švietimą.

14. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas – 85.42.10.

15. Kitos veiklos, kurios gali imtis Kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

15.1. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas – 85.32;

15.2. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas – 85.59;

15.3. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas – 85.51;

15.4. kultūrinis švietimas, kodas – 85.52;

15.5. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas – 72;

15.6. verslininkų ir darbdavių narystės organizacijų veikla, kodas – 94.11;

15.7. profesinių narystės organizacijų veikla, kodas – 94.12;

15.8. profesinių sąjungų veikla, kodas – 94.20;

15.9. vairavimo mokyklų veikla, kodas – 85.53;

15.10. spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas – 18;

15.11. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas – 56.29;

15.12. kita apgyvendinimo veikla, kodas – 55.90;

15.13. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas – 68.20;

15.14. sportinė veikla, kodas – 93.1;

15.15. drabužių, išskyrus kailinius drabužius, siuvimas (gamyba), kodas – 14.1;

15.16. įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77.33;

15.17. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas – 85.60;

15.18. sporto įrangos nuoma, kodas – 77.21.40;

15.19. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas – 91.01;

15.20. grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingųjų sėklų augalų auginimas, kodas – 01.11;

15.21. cukrinių runkelių auginimas, kodas – 01.13.20;

15.22. knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla, kodas – 58.1.

16. Kolegija gali sudaryti sutartis su kitomis mokslo ir studijų institucijomis dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo programų, keitimosi dėstytojais, studentais ir kita.

 

III. PAGRINDINĖS VEIKLOS NUOSTATOS

 

17. Kolegijoje tvarkomasi savivaldos principais.

18. Organizuojant veiklą Kolegijoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministerijos išleistais teisės aktais, viešosios įstaigos Marijampolės kolegijos statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais.

19. Kolegijoje pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.

20. Kolegija nuolat tobulina savo veiklą, atsižvelgdama į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

21. Tarptautiškumas apima visas Kolegijos veiklos sritis.

22. Kolegijoje:

22.1. orientuojamasi į Europos ir Lietuvos švietimo ir mokslo tikslus;

22.2. laikomasi moralės ir etikos normų;

22.3. ugdomas studentų pilietiškumas ir patriotizmas, jie skatinami aktyviai dalyvauti savivaldoje, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje, sporto veikloje;

22.4. ugdoma ir branginama kompetencija, profesionalumas ir atsakomybės jausmas;

22.5. organizuojant ir vykdant studijas, vadovaujamasi mokslo žiniomis, tyrimais ir praktika;

22.6. remiama iniciatyva ir naujausi darbo metodai;

22.7. gerbiamos, puoselėjamos ir kuriamos naujos tradicijos.

23. Kolegija atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

24. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

 

IV. KOLEGIJOS VALDYMO IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, PADALINIAI

 

25. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegija turi kolegialius valdymo organus – Kolegijos tarybą (toliau – Taryba), Akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

26. Kolegijos valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.

27. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą, kurią tvirtina Taryba.

28. Kolegijoje veikia fakultetų tarybos ir Studentų atstovybė. Jų veiklą reglamentuoja Statutas ir jų nuostatai (įstatai).

29. Taryba sudaroma iš 9 narių 5 metų kadencijai:

29.1. vieną Tarybos narį skiria Studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) daugiau kaip 1/2 visų jos narių balsų dauguma;

29.2. du narius skiria dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išrinkti akademinės bendruomenės susirinkime daugiau kaip 1/2 jame dalyvaujančiųjų balsų dauguma;

29.3. vieną skiria administracija ir kiti darbuotojai jų susirinkime daugiau kaip 1/2 jame dalyvaujančiųjų balsų dauguma;

29.4. vieną tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Akademine taryba;

29.5. keturis narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Kolegijos personalui ir studentams, – šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Tarybos nuomonę.

30. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

31. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninės veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

32. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

33. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatytas funkcijas.

34. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

35. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Taryba priima sprendimus posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

36. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 jos narių teikimu, Tarybos pirmininko siūlymu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teikimo. Šiuo atveju pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Tarybos narys.

37. Kolegijos direktorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

38. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas gali būti atlyginama iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.

39. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas, nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

40. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Statuto nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

41. Kolegijos direktorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

42. Taryba atlieka šias funkcijas:

42.1. tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

42.2. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;

42.3. svarsto ir tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

42.4. nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

42.5. nustato Kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

42.6. renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Kolegijos direktorių;

42.7. nustato Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

42.8. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

42.9. nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

42.10. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

42.11. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

42.12. užtikrina Kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Kolegijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

42.13. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus;

42.14. rūpinasi parama Kolegijai;

42.15. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę savo veiklos ataskaitą;

42.16. viešai skelbia visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus Kolegijos interneto tinklalapyje;

42.17. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo ir (ar) Statuto numatytais atvejais, nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Kolegijos direktoriaus rinkimus;

42.18. tvirtina Tarybos darbo reglamentą;

42.19. apie savo veiklą Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas švietimo ir mokslo ministrui;

42.20. atlieka Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

43. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų ir jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai. Jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.

44. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Ji sudaroma Statute nustatyta tvarka 5 metams. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.

45. Akademinę tarybą sudaro 15 asmenų, iš jų: 3 studentų atstovai, kuriuos skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); Kolegijos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, 3 kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, atstovaujantys Kolegijoje veikiančioms studijų sritims (akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu kreipiamasi į atitinkamas institucijas, kurios deleguoja atstovus į Akademinę tarybą), vienas Fakulteto tarybos pirmininkas, deleguotas Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu, 6 asmenys, deleguoti Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu, vienas asmuo, deleguotas direktorato sprendimu. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai.

46. Akademinės tarybos sudėtis skelbiama Kolegijos direktoriaus įsakymu.

47. Akademinės tarybos pirmininką renka jos nariai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.

48. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami Akademinės tarybos pirmininko iniciatyva. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per akademinius metus, kiekvieną semestrą. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki posėdžio. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose tiesiogiai dalyvauja arba dėl svarbių priežasčių savo nuomonę raštu pareiškia ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių (įskaitant ir pareiškusius nuomonę elektroniniu paštu). Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos nutarimai skelbiami viešai Kolegijos interneto tinklalapyje ir skelbimų lentose. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

49. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis gali būti šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 jos narių teikimu, Akademinės tarybos pirmininko, Kolegijos direktoriaus siūlymu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teikimo. Šiuo atveju pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys.

50. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Akademinės tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį delegavusią instituciją ar padalinį su prašymu atšaukti paskirtą narį.

51. Akademinė taryba:

51.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;

51.2. vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;

51.3. nustato studijų tvarką, studijų metų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius;

51.4. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

51.5. suderinusi su Studentų atstovybe, nustato Kolegijos skatinamųjų stipendijų fondo sudarymo ir šių stipendijų skyrimo tvarką;

51.6. tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji diegiama;

51.7. vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

51.8. fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Kolegijos garbės vardus;

51.9. kartu su švietimo ir mokslo ministru skiria vieną Tarybos narį;

51.10. reiškia Tarybai nuomonę dėl siūlomų Statuto pakeitimų ir Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo planų;

51.11. Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Kolegijos padalinių vadovus;

51.12. tvirtina ginčų komisijas ir apeliacinę komisiją;

51.13. tvirtina Kolegijos ar jos padalinių atributiką, simboliką ir jų naudojimo tvarką;

51.14. nustato tinkamos studijų kokybės užtikrinimo tvarką, kontroliuoja studijų kokybę;

51.15. svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ar mokslo taikomosios veiklos plėtros programas;

51.16. susipažįsta su Kolegijos metine veiklos ataskaita, metine pajamų ir išlaidų sąmata, jos įvykdymo ataskaita;

51.17. tvirtina Kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;

51.18. svarsto ir tvirtina fakultetų plėtros metinius planus, metines ataskaitas;

51.19. Kolegijos direktoriaus iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių reikalavimu šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės (Kolegijos akademinė bendruomenė – tai visi Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir studentai) arba fakultetų akademinių bendruomenių (fakulteto akademinė bendruomenė – tai visi fakulteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir studentai) susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;

51.20. sprendžia socialinius ir kultūrinius Kolegijos bendruomenės klausimus;

51.21. naudodamasi Kolegijos informacine sistema, per 3 darbo dienas informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę apie savo sprendimus;

51.22. kartą per metus atsiskaito Kolegijos akademinei bendruomenei ir visuomenei už savo veiklą;

51.23. siūlo Tarybai kandidatus į Kolegijos direktoriaus pareigas;

51.24. siūlo atstovą į Studijų kokybės vertinimo centro tarybą;

51.25. gauna iš Kolegijos bendruomenės narių (Kolegijos bendruomenė – tai Kolegijos darbuotojai ir studentai) informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

51.26. dalyvauja Kolegijos padalinių savivaldos institucijų posėdžiuose;

51.27. kartą per metus išklauso Tarybos ir fakultetų tarybų informaciją apie jų veiklą;

51.28. rengia neeilinį dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimą;

51.29. atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

52. Kolegijai vadovauja, veikia jos vardu ir jai atstovauja Kolegijos direktorius.

53. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:

53.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

53.2. leidžia įsakymus;

53.3. priima ir atleidžia Kolegijos darbuotojus;

53.4. Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

53.5. įvertinęs Studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

53.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

53.7. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

53.8. supažindina Akademinę tarybą ir teikia Ministerijai Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;

53.9. teikia Tarybai tvirtinti strateginius Kolegijos veiklos planus, Kolegijos struktūros pertvarkos planus;

53.10. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai skelbia skelbimų lentose;

53.11. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis, socialiniais partneriais;

53.12. tvirtina padalinių nuostatus;

53.13. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas;

53.14. atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Statutą, kitus teisės aktus;

53.15. rūpinasi studijų kokybe ir teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

53.16. atstovauja Kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, kitose Lietuvos ir užsienio organizacijose;

53.17. rengia ir teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos strateginio plėtros plano projektą.

54. Direktorių Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

55. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti.

56. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.

57. Kolegijos direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

58. Su išrinktu Kolegijos direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

59. Kolegijos direktoriumi gali būti asmuo, turintis vadybinės ir pedagoginės patirties.

60. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) Statutą, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

61. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams. Dėl direktoriaus pareigų atlikimo jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu sprendžia Taryba.

62. Kolegijos direktoratas yra Kolegijos direktoriaus kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai ir padalinių vadovai. Direktoratui vadovauja ir jo sudėtį tvirtina Kolegijos direktorius.

63. Profesoriaus emerito vardas už ypatingus nuopelnus Kolegijai plėtojant mokslą ar meną gali būti suteiktas profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, kurie turi ne mažesnį kaip 25 metų mokslinio arba pedagoginio darbo stažą, taip pat ne mažesnį kaip 15 metų tokio darbo stažą Kolegijoje. Profesoriaus emerito vardą suteikia Akademinė taryba slaptu balsavimu. Kandidatūras turi teisę teikti Taryba, Kolegijos direktorius ar ne mažiau kaip 1/2 Akademinės tarybos narių. Profesorius emeritas gali dalyvauti Kolegijos mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje veikloje, Akademinės tarybos, fakultetų tarybų sudarytose laikinosiose komisijose. Jam leidžiama nemokamai naudotis Kolegijos informacine sistema (bibliotekomis, informacinėmis priemonėmis). Kolegija pagal galimybes sudaro sąlygas profesoriui emeritui naudotis darbo vieta ir įranga. Savo veiklą profesorius emeritas vykdo jį rekomendavusiame Kolegijos padalinyje. Savo gyvenimu ir veikla jis turi reprezentuoti Kolegiją, visur ir visada ginti jos garbę. Profesoriui emeritui Kolegijos tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Kolegijos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

64. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal Studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų konferenciją sudaro Kolegijos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų (studentų). Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvaujančių studentų. Studentų atstovybę sudaro Studentų konferencijos išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kitais teisės aktais, Statutu ir Studentų konferencijos patvirtintais įstatais. Jeigu Studentų atstovybės nėra, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas.

65. Studentų atstovai, deleguoti Studentų atstovybės, spendžiamojo balso teise dalyvauja Kolegijos valdymo ir savivaldos institucijų veikloje.

66. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių valdymo ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

67. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.

68. Studentų atstovybė turi teisę pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Studentų atstovybės reikalavimai teikiami raštu (kartu su Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) susirinkimo protokolo išrašu) atitinkamai valdymo ar savivaldos institucijai, kuri juos svarsto posėdžiuose. Studentų atstovybės posėdžiai šaukiami ir sprendimai priimami Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.

69. Studentų atstovybė atsiskaito už aukštosios mokyklos skirtas lėšas aukštosios mokyklos statuto ir Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.

70. Studentų atstovybė turi teisę jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

71. Studentų atstovybė gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

72. Fakultetas yra giminingas studijų kryptis ir taikomuosius tyrimus vykdantis struktūrinis padalinys, kurio pagrindinė paskirtis ir kompetencija – organizuoti studijas, atlikti taikomuosius tyrimus ir rengti įvairių sričių specialistus. Fakultetų veiklą reglamentuoja Statutas ir Kolegijos direktoriaus įsakymu tvirtinami fakultetų nuostatai.

73. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto taryba renkama 5 metams. Tarp Fakulteto tarybos narių turi būti dekanas, prodekanai. Ne mažiau kaip 10 procentų Fakulteto tarybos narių turi sudaryti studentai, kuriuos deleguoja Studentų atstovybė, o kiti Fakulteto tarybos nariai renkami fakulteto darbuotojų susirinkime. Fakulteto tarybos narių skaičių nustato fakulteto bendruomenės susirinkimas. Fakulteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

74. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja Fakulteto tarybos pirmininkas, kurį renka Fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas negali būti Fakulteto tarybos pirmininku.

75. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia Fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis Fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo siūlymo pateikimo, pareikalavus 1/3 Fakulteto tarybos narių arba dekanui pasiūlius. Tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja Fakulteto tarybos išrinktas asmuo.

76. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Fakulteto tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

77. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

77.1. svarsto ir teikia Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto studijų programas ar jų pakeitimus;

77.2. teikia Akademinei tarybai svarstyti fakultetui priklausančių katedrų arba kitų fakulteto padalinių steigimo ar panaikinimo klausimą;

77.3. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano pateiktas metines veiklos ataskaitas;

77.4. rengia ir teikia Kolegijos direktoriui tvirtinti Fakulteto tarybos nuostatus;

77.5. teikia Kolegijos direktoriui katedrų vedėjų kandidatūras;

77.6. svarsto fakulteto plėtros planą ir teikia išvadas dėl jo tvirtinimo Akademinei tarybai;

77.7. prireikus sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas.

78. Fakulteto tarybos nutarimai neturi prieštarauti Kolegijos valdymo organų priimtiems sprendimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo struktūrinių padalinių vadovams, dėstytojams, darbuotojams, studentams. Prieštaraujančius nutarimus gali panaikinti Akademinė taryba.

79. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

80. Dekanatas yra dekano įsakymu sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanai, skyrių vedėjai, katedrų vedėjai, fakulteto ūkio tarnybos vadovas. Dekanatas yra dekano patariamoji institucija, kuri svarsto ir teikia siūlymus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto darbą, teikia siūlymus Fakulteto tarybai ir Kolegijos direktoriui, įgyvendina Tarybos, Akademinės tarybos, Kolegijos direktoriaus priimtus nutarimus.

81. Fakulteto dekaną Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Fakulteto dekanas tiesiogiai pavaldus Kolegijos direktoriui. Fakulteto dekano pareigas jo ligos, atostogų ar komandiruotės laikotarpiu eina Kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.

82. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:

82.1. vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja;

82.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete, rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo išsilavinimo lygiu;

82.3. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo;

82.4. duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams;

82.5. atsako už fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą ir disponavimą juo;

82.6. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl fakulteto studentų priėmimo ir šalinimo;

82.7. pagal kompetenciją atstovauja Kolegijai derybose su socialiniais partneriais;

82.8. atlieka kitas Kolegijos direktoriaus pavestas funkcijas.

83. Fakulteto dekano pareigos:

83.1. užtikrinti fakulteto veiklos rezultatus;

83.2. įgyvendinti Akademinės tarybos, Tarybos ir Fakulteto tarybos nutarimus;

83.3. vykdyti Kolegijos direktoriaus įsakymus;

83.4. analizuoti ir apibendrinti akademinius studijų rezultatus;

83.5. koordinuoti fakulteto padalinių veiklą.

84. Jeigu Fakulteto tarybos narių balsų dauguma ar fakulteto akademinės bendruomenės (fakulteto akademinė bendruomenė – tai fakulteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir studentai) sprendimu nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar Statutą, Kolegijos direktorius, Akademinei tarybai pritarus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas) nustatyta tvarka gali atleisti dekaną iš pareigų. Kolegijos direktorius, atleidęs dekaną iš pareigų, iki naujojo dekano paskyrimo įsakymu paveda jo pareigas eiti prodekanui.

85. Katedra yra pagrindinis fakulteto studijų ir mokslinių tyrimų padalinys. Katedra savo veikloje vadovaujasi Fakulteto nuostatais ir Kolegijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Katedros nuostatais. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kuris veikia katedros vardu ir jai atstovauja. Katedros vedėjas tiesiogiai pavaldus fakulteto dekanui.

86. Aukščiausiasis katedros savivaldos organas yra visuotinis katedros akademinio personalo susirinkimas. Katedros posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros akademinio personalo. Katedros akademinį personalą sudaro visi katedroje dirbantys dėstytojai. Katedros akademinio personalo sąrašą kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina Kolegijos direktorius. Sprendimai katedroje priimami posėdyje dalyvaujančių narių paprasta balsų dauguma.

87. Katedros funkcijos:

87.1. vykdyti studijas, mokslo taikomuosius tyrimus ir (ar) meninę veiklą;

87.2. vykdyti metodinį darbą;

87.3. siūlyti kuruojamų studijų programų kaitą, rūpintis jų kokybe;

87.4. rūpintis mokomąja ir mokslo literatūra, rekomenduoti išleisti katedros narių parengtas priemones;

87.5. koordinuoti katedrai priskirtų studijų programų vykdymą.

 

V. KOLEGIJOS PERSONALAS

 

88. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai. Jų darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir Statutas.

89. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.

90. Kolegijos dėstytojai savo darbe privalo vadovautis Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.

91. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba.

92. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

93. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.

94. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:

94.1. darbo vietoje naudotis Kolegijos materialine technine baze;

94.2. išvykti laikinai dirbti (stažuotis) pedagoginį ar mokslo tiriamąjį darbą kitose mokymo įstaigose (Lietuvoje ir užsienyje);

94.3. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

94.4. teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

94.5. tobulinti kvalifikaciją, nustatytąja tvarka būti atestuojami ir gauti pareigybę atitinkantį atlyginimą;

94.6. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

94.7. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

94.8. susipažinti su Kolegijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, jos valdymo ir savivaldos institucijų nutarimais ir susirinkimų protokolais;

94.9. dalyvauti mokslo programų rengimo ar fondų paramos konkursuose;

94.10. dalyvauti mokslo taikomojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje, skelbti savo darbo rezultatus;

94.11. turėti kasmetines atostogas ir kitas socialines garantijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:

95.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, dalyvauti nepaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos poreikius, kultūrinius interesus;

95.2. vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose;

95.3. dalyvauti ekspertinėje, mokslinėje, eksperimentinėje veikloje, respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose ir apibendrinti šio darbo rezultatus;

95.4. rengti ir nuolat tobulinti metodines priemones;

95.5. diegti naujus mokymo ir mokymosi metodus, domėtis pedagoginėmis naujovėmis;

95.6. rengti dėstomųjų dalykų programas, tobulinti jų turinį, siekti, kad studentai suvoktų dėstomąją medžiagą;

95.7. pateikti studentams naujausias žinias, formuoti reikiamus jų įgūdžius ir nuostatas;

95.8. tobulinti kvalifikaciją;

95.9. rengti ir teikti studentų savarankiškoms studijoms skirtą metodinę medžiagą;

95.10. objektyviai vertinti studentų mokymo (mokymosi) laimėjimus;

95.11. ugdyti tvirtas studentų doros ir pilietines nuostatas;

95.12. rengti dėstomojo dalyko konspektus ir kitą medžiagą, skirtą studentų savarankiškam darbui;

95.13. skaityti mokslinius pranešimus tarptautinėse ar vietos mokslinėse konferencijose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje;

95.14. bendradarbiauti su specialistais, praktikais ir darbdaviams atstovaujančiomis asociacijomis, universitetų mokslininkais vykdant taikomąją mokslinę veiklą ir bendrus projektus;

95.15. gerbti Kolegijos bendruomenės narius, laikytis Statuto, Akademinės etikos kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių.

96. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už:

96.1. savo darbo rezultatus;

96.2. dalykinį ir profesinį studentų parengimą;

96.3. atliekamų darbų kokybę;

96.4. materialines vertybes ir priemones, perduotas naudotis darbe.

97. Kolegijos kapeliono pareigas gali eiti asmuo, turintis Vilkaviškio vyskupo leidimą (siuntimą). Kapelionas priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš pareigų teisės aktų nustatyta tvarka Vilkaviškio vyskupo ar Kolegijos direktoriaus iniciatyva.

 

VI. STUDIJOS

 

98. Kolegijoje vykdomos pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programos.

99. Kolegijoje organizuojamos studijos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų formos yra šios: nuolatinė ir ištęstinė. Konkrečios krypties studijų formas, dėstomuosius dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato Ministerijos patvirtintas atitinkamos studijų krypties aprašas. Kolegijoje studijos vykdomos vadovaujantis su Akademine taryba suderintu ir Kolegijos direktoriaus patvirtintu Studijų reglamentu.

100. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

101. Ministerijos nustatyta tvarka Kolegijoje gali būti įskaitomi studijų kitose mokslo ir studijų institucijose rezultatai.

102. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos Akademinės tarybos nustatytomis sąlygomis.

103. Kolegijoje organizuojamos dalinės studijos, patvirtinamos pažymėjimu.

104. Į Kolegiją konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Studentų priėmimo į Kolegiją taisyklių nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertintus Studentų atstovybės, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

105. Studijų kaina nurodoma Studentų priėmimo į Kolegiją taisyklėse.

106. Studijų tvarką tvirtina Akademinė taryba.

107. Asmeniui, baigusiam Kolegijoje bet kurią koleginių studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos diplomas.

108. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje atskirus studijų dalykus arba dalinėse studijose, išduodamas tai patvirtinantis Akademinės tarybos nustatytos formos pažymėjimas.

109. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre.

110. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos.

111. Kolegijos studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

112. Studijų programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka akredituoja Ministerijos įgaliota institucija. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų ir mokymo programų registrą.

113. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinę profesinę kvalifikaciją, vadovaudamasi Ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.

114. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą, Kolegijoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.

115. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius ir įgyvendindama mokymosi visą gyvenimą principą, Kolegija gali organizuoti tęstines asmenų perkvalifikavimo, kvalifikacijos ir profesinių įgūdžių tobulinimo studijas.

 

VII. STUDENTŲ IR KLAUSYTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

116. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal koleginių studijų programas. Studentų studijų sąlygos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Sutarčių sudarymo tvarką, mokėjimo sąlygas ir mokėjimo lengvatas Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

117. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Atsiradus laisvai vietai studentų sąrašuose, klausytojas, atsižvelgiant į studijų rezultatus, gali į ją pretenduoti ir įgyti studento statusą.

118. Kolegijos studentai turi teisę:

118.1. studijuodami naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, studijų įranga ir priemonėmis;

118.2. pasirinkti studijų programas, studijuoti pagal individualų studijų grafiką Kolegijos nustatyta tvarka, pasirinkti dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);

118.3. rinktis studijų programos specializacijas;

118.4. teikti siūlymus dėl studijų programų vertinimo ir vykdymo kokybės;

118.5. kreiptis į Apeliacinę komisiją gebėjimų vertinimo klausimais;

118.6. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas studijų programų specializacijas;

118.7. nutraukti ir atnaujinti studijas (esant motyvuotam rašytiniam studento prašymui ir Kolegijos direktoriaus įsakymui);

118.8. kreiptis į Ginčų komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

118.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kolegijos nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas;

118.10. gauti su studijomis susijusią informaciją;

118.11. dalyvauti Kolegijos valdymo ir savivaldos institucijų veikloje;

118.12. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

118.13. burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

118.14. dalyvauti tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje;

118.15. dalyvauti saviveiklos, meno ir sporto kolektyvuose;

118.16. gauti akademines atostogas arba studijų pertrauką pablogėjus sveikatai arba dėl kitų svarbių priežasčių (esant motyvuotam studento prašymui), neprarasdami studento statuso;

118.17. neišlaikę egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitę (neįvertinti iš studijų programoje numatytų dalykų), vieną kartą nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) Akademinės tarybos nustatyta tvarka;

118.18. Akademinės tarybos nustatyta tvarka už dalykus, numatytus studijų programoje, atsiskaityti eksternu;

118.19. sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

118.20. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės ir sporto veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto;

118.21. vykti studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas.

119. Studentų pareigos:

119.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti kultūrinius interesus;

119.2. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir tinkamai atstovauti Kolegijai viešajame gyvenime;

119.3. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, kitų teisės aktų ir Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų;

119.4. atlikti studijų programoje numatytas užduotis;

119.5. vykdyti Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisėtus reikalavimus, jos valdymo ir savivaldos institucijų, Kolegijos direktoriaus sprendimus;

119.6. tausoti Kolegijos turtą;

119.7. teisės aktų nustatyta tvarka mokėti studijų kainą arba studijų įmoką;

119.8. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

120. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Studentų atstovybės pasiūlymus.

121. Už kiekvieną drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jeigu paskyrus drausminę nuobaudą studentas toliau pažeidžia drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

122. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu:

122.1. šiurkščiai pažeidžia Statutą ir (ar) Vidaus tvarkos taisykles;

122.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų;

122.3. nevykdo studijų sutarties reikalavimų.

 

VIII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

 

123. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:

123.1. Darbo ginčų komisija – darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų;

123.2. Ginčų komisija – studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla.

124. Kolegijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę Kolegijos studentų rašytinius prašymus ar skundus dėl Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu į juos atsakyti.

125. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Darbo kodeksą.

126. Ginčų komisiją sudaro 6 asmenys: 3 – Kolegijos administracijos skirti asmenys, 3 – Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Šią komisiją tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 15 kalendorinių dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus Kolegijos administracijai. Jeigu Kolegijos administracija per 10 kalendorinių dienų sprendimo neįvykdo (nevykdo), Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas galutinis.

127. Ginčus nagrinėjančios komisijos Kolegijoje veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

 

IX. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS

 

128. Kolegijos turtą sudaro valstybės jai patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduotas ilgalaikis materialusis turtas ir turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise.

129. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

129.1. valstybės investuotas turtas;

129.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

129.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);

129.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas;

129.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 131.2–131.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

129.6. dovanotas turtas;

129.7. paveldėtas turtas;

129.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);

129.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant Statuto 131.1–131.8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais.

130. Valdydama, naudodama Statuto 131 punkte numatytą turtą ir disponuodama juo, Kolegija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

131. Kolegijos lėšas sudaro:

131.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

131.2. Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

131.3. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

131.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

131.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

131.6. valstybės fondų lėšos;

131.7. tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

131.8. lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

131.9. kitos teisėtai gautos lėšos.

132. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:

132.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai;

132.2. administravimui ir ūkiui;

132.3. kitoms reikmėms.

133. Valstybės biudžeto lėšos studijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:

133.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

133.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka;

133.3. tiksliniam studijų finansavimui;

133.4. asmenų, priimtų į Kolegiją iki 2009 metų, studijoms finansuoti;

133.5. paramai studentams.

134. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., Kolegijos administracija viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

135. Už valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegija sudaro iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.

136. Kolegijos finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

X. TAIKOMOSIOS MOKSLINĖS VEIKLOS IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

137. Kolegija atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Kolegija viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir puoselėja taikomosios mokslinės veiklos ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

138. Mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybė užtikrinama per Kolegijos vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

139. Kolegija nuolat atlieka veiklos savianalizę.

140. Kolegijos veikla nuolat tobulinama atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

141. Kolegija turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numato veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

142. Kolegija nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, taikomąją mokslinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

143. Kolegijos veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Ministerija kas 6 metai inicijuoja jos veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertų iš užsienio valstybių. Kolegijos veiklos išorinis vertinimas apima visas Statute nurodytas veiklos sritis ir grindžiamas veiklos atitikties Statute nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.

 

XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS

 

144. Kolegija savo veiklai užtikrinti gali steigti filialus ir atstovybes.

145. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nutarimu, Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

146. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.

147. Kolegijos filialo nuostatus tvirtina Taryba.

148. Kolegija turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo veiklą.

149. Atstovybė veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.

 

XII. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS

 

150. Statutą ir jo pakeitimus, išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, Taryba teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

151. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti Statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________