LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO PARENGTO PARLAMENTINIO PRANEŠIMO „EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA IR STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS: LIETUVOS POŽIŪRIS“
2010 m. sausio 20 d. Nr. XI-665
Vilnius
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Dėl Baltijos jūros strategijos“;
sveikindamas Europos Komisijos 2009 m. birželio 10 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų plano;
pažymėdamas 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kuriose pritariama Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijai ir skatinama imtis neatidėliotinų veiksmų jai įgyvendinti, n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. sausio 20 d.
nutarimo Nr. XI-665
priedas
EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJA IR STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS:
LIETUVOS POŽIŪRIS
Santrauka
Europos Parlamentas 2006 m. lapkričio 16 d. priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė parengti Baltijos jūros strategiją Šiaurės dimensijai. Europos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą įpareigoti Europos Komisiją iki 2009 m. birželio mėn. parengti tokį dokumentą. Europos Komisija 2009 m. birželio 10 d. paskelbė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (KOM(2009) 248). Kartu buvo pradėtas rengti ir Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas (SEK(2009) 712). Europos Vadovų Taryba 2009 m. spalio 29–30 d. priėmė Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir patvirtino išvadas, kuriose nurodė: „Ši strategija yra integruota sistema, skirta spręsti bendroms problemoms, be kita ko, su Baltijos jūra susijusioms neatidėliotinoms aplinkosaugos problemoms, ir prisidėti prie ekonominės regiono sėkmės ir socialinės bei teritorinės jo sanglaudos, taip pat ES konkurencingumo.“ Be to, Europos Vadovų Taryba paragino visus atitinkamus subjektus skubiai veikti ir užtikrinti visišką šios strategijos, kuri galėtų būti makroregioninės strategijos pavyzdys, įgyvendinimą. Todėl Europos Komisija iki 2011 m. birželio mėn. yra įpareigota pateikti Tarybai šios strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. balandžio 19 d. priėmė rezoliuciją, kuria sveikino Europos Parlamento iniciatyvą parengti Europos Sąjungos Baltijos jūros strategiją; ši nauja Europos Sąjungos politika paskatintų aštuonias Europos Sąjungos valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti aplinkosaugos, ekonomikos, kultūros, švietimo ir saugumo srityse.
Seimo Europos reikalų komitetas 2009 m. vasario 6 ir 11 dienomis nusprendė sudaryti šią darbo grupę: Petras Auštrevičius, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gediminas Kirkilas ir Egidijus Vareikis, ir ją įpareigojo parengti parlamentinio pranešimo dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos projektą, atspindintį Lietuvos Respublikos Seimo, kaip parlamentinės priežiūros institucijos, požiūrį į šį svarbų klausimą. Rengiant parlamentinio pranešimo projektą, dalyvavo Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto biuro patarėjai Julijus Glebovas, Evaldas Sinkevičius ir padėjėjas Tadas Paulavičius.
Šiuo metu Baltijos jūros regione gyvena apie 100 mln. žmonių. Baltijos jūros svarba ir regiono įtaka geopolitiniu aspektu ypač sustiprėjo po didžiosios 2004 m. Europos Sąjungos (ES) plėtros, kada Baltijos jūra tapo beveik vidiniu ES „ežeru“. Daugelis iššūkių, tokių kaip ekologija ir aplinkosauga, darni plėtra ir piliečių saugumas, tampa nebe vienos ES valstybės narės rūpesčiu, o visų regiono šalių bendru sprendimu ir gerai koordinuotu veiksmu. Baltijos jūros regionas turi senas tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo tradicijas, kurios sustiprėjo ir įgijo naujų formų pastaraisiais dešimtmečiais – atsivėrus valstybių sienoms ir išnykus šaltojo karo sukurtoms kliūtims.
Nepaisant didelių ekonominio išsivystymo skirtumų, Baltijos jūros regione yra puikių konkurencingos, žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtojimo pavyzdžių, todėl glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas ir geriausių pavyzdžių panaudojimas yra vienas iš sėkmės garantų.
Visos aštuonios ES valstybės narės – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – yra ES Lisabonos strategijos, kuri yra kertinė iniciatyva, užtikrinanti tolesnį ES valstybių narių ekonomikų konkurencingumą pasaulio mastu, dalyvės. Taip pat reikia pastebėti, kad Baltijos jūros regione esančios ES valstybės narės iki šiol nėra pakankamai integruotos į ekonominę ir pinigų sąjungą, tik dvi iš aštuonių valstybių narių yra visateisės euro zonos narės. Savo ruožtu Lietuva privalo pasinaudoti kaimynystės teikiamomis bendradarbiavimo ir ekonominių ryšių plėtros per sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi galimybėmis.
Ekologija, klimato kaita ir aplinkosauginis tvarumas yra viena iš svarbiausių Baltijos jūros problemų, su kuriomis susiduria viso Baltijos jūros regiono šalys. ES Baltijos jūros regiono strategijoje keliami reikalavimai padaryti regioną tvaresnį ir saugesnį. Tenka pripažinti, kad šiuo metu, sprendžiant ekologijos ir aplinkosaugos iššūkius, reikalingas paprastas ir aiškus, tačiau tuo pat metu koordinuotas ir konkrečiais veiksmais pagrįstas, veiksmingas bendradarbiavimas įtraukiant ir kitas regiono valstybes: Norvegiją, Rusiją ir Baltarusiją.
Parlamentiniame pranešime keliamas klausimas dėl eutrofikacijos, projekto NordStream įgyvendinimo aplinkosauginės grėsmės, pabrėžiamas energetinio saugumo aspektas. Palanki susisiekimo aspektu strateginė padėtis skatina intensyvią Baltijos jūros laivybą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, nagrinėjamas pranešime, yra kova su nusikalstamumu. Tarpvalstybinis nusikalstamumas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo ir koordinuotų veiksmų tarp pasienio ir teisėsaugos tarnybų. Savo ruožtu Lietuva ypač suinteresuota kuo greitesniu ir efektyvesniu sprendimų energetikos srityje įgyvendinimu atsižvelgiant į regioninį bendradarbiavimą.
Baltijos jūros regionas yra svarbus užtikrinant sklandų tranzito krovinių judėjimą Vakarų–Rytų ir Rytų–Vakarų kryptimis. Baltijos jūros regiono transporto infrastruktūra turi svarbią reikšmę pasaulio ekonomikai. Reikia pažymėti, kad dėl savo specifikos bendra transporto politika turi apimti ne tik ES valstybes nares, tačiau ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje ES nepriklausančias šalis. Transporto projektai, neturintys sąsajų su formuojamais Rytų–Vakarų transporto srautų koridoriais, neturi ilgalaikės perspektyvos.
Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, svarbu siekti glaudesnio veiksmų koordinavimo ne tik tarp valstybių institucijų ar viešojo sektoriaus. Ne mažiau svarbu, kad būtų akcentuojamas ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, kadangi visa veikla jūroje ir aplink ją reikalauja integruoto valdymo ir darnios plėtros principų įgyvendinimo. Šiuo aspektu labai svarbus valstybių, paskirtų veiksmų koordinatorėmis, vaidmuo.
Lietuvos Respublikos Seimas tiki, kad ES institucijų iniciatyva – ES Baltijos jūros regiono strategija – bus lemiamas veiksnys, politinėje ir teisinėje erdvėje įtvirtinantis priemones šalių aplink Baltijos jūrą bendradarbiavimui stiprinti, tarpusavio prioritetams nustatyti ir bendrai juos veiksmingai įgyvendinti.
Šiuo parlamentiniu pranešimu siekiama paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, šalies socialinius ir ekonominius partnerius, nevyriausybines organizacijas, taip pat kitas regiono valstybes imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją, sukurti papildomas politines prielaidas Baltijos jūros regiono gerovei ir saugumui stiprinti.
| Pasinaudodami Lietuvos pirmininkavimu Baltijos jūros valstybių tarybai 2009–2010 m. ir aktyviai dalyvaudami rengiant bei įgyvendinant ES Baltijos jūros strategiją, sutvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį. Skatinsime Baltijos jūros valstybių regioninį bendradarbiavimą energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos, turizmo plėtros, žmonių ryšių stiprinimo srityse, įtraukdami į šį bendradarbiavimą Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį ir Baltarusiją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) |
Įžanga
Baltijos jūra atsirado prieš keliasdešimt tūkstančių metų. Ji buvo žinoma dėl joje randamo gintaro (apie 80 proc. gintaro pasaulyje išgaunama Baltijos jūros regione), kuris tapo svarbiu tarptautinės prekybos objektu nuo ankstyvųjų Romos imperijos laikų. Baltijos jūra susaistė aplink ją išsidėsčiusias tautas ekonominiu, politiniu ir kultūriniu aspektais.
Kartu reikia pripažinti, kad Baltijos jūros regiono valstybių istorijoje, nepaisant santykinai nedidelės šio regiono teritorijos, niekada nebuvo vienos vyraujančios tendencijos, suteikiančios regionui bendrumo. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės viduramžiais pirmiausia varžėsi tarpusavyje ir šiame regione neturėjo reikšmingesnės įtakos Lietuvos ar Lenkijos raidai. Vokietijos interesai buvo nukreipti į įvairius aplinkinius Europos regionus, todėl Vokietijos dėmesio ir poveikio galimybių Baltijos jūros regionui aiškiai neužteko. Rusijos buvimas Baltijos jūros regione skaičiuojamas tik trimis šimtmečiais ir ilgą laiką buvo labai ribotas.
Baltijos jūros įtaka aplinkinių tautų gyvensenos raidai taip pat nėra vienprasmė. Danams ar švedams jūra per amžius reiškė labai daug, lietuvių gyvenimui jos įtaka buvo gerokai mažesnė. Praėjusio tūkstantmečio pradžioje vakarinėje Baltijos jūros dalyje dominavę vikingai neturi netgi palyginamų atitikmenų jos rytinėje pakrantėje. Regiono religijų skirtumai (liuteronų protestantų šiaurėje ir Romos katalikų pietuose) taip pat rodo regioninio tapatumo nevienalytiškumą. Ypatingo dėmesio reikalauja regione vyraujančios kalbos: germanų, skandinavų, baltų, ugrų-finų ir slavų. Ypač reikšminga tai, kad šiame regione gyvos archaiškiausios indoeuropiečių kalbos – lietuvių ir latvių kalbos. Teritoriškai kompaktiškoje erdvėje randame daug visiškai skirtingų kalbų, lėmusių ir kitus etnokultūrinius skirtumus, kurie nesuteikia pagrindo tikėti išskirtinai viena dominuojančia regiono etnine tapatybe.
Tačiau nepaisant egzistuojančių skirtumų, Baltijos jūros regiono valstybių vystymasis visuomet buvo glaudžiai susijęs su jūra, kuri darė ir daro įtaką tautų kultūrų raidai, savimonės ir tautinės tapatybės formavimuisi, ekonominei, socialinei ir politinei aplinkai.
Baltijos jūros regionas ypač pajuto totalitarinių režimų prievartos ir šaltojo karo padarinius. Regionas penkiasdešimt metų buvo atskirtas „geležine uždanga“, kuri prievarta atribojo rytinės ir pietinės pakrantės valstybes – Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Estiją – nuo Vakaruose suverenumu, žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe grindžiamo demokratinio gyvenimo.
Pilietinis pasipriešinimas ir laisvės troškimas paskatino Baltijos tautas ir Lenkiją siekti išsivadavimo iš totalitarinės priespaudos XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Nacionalinio išsivadavimo judėjimai – Lietuvoje Sąjūdis, Lenkijoje Solidarność, Latvijoje Tautas Fronts ir Estijoje Rahvarine – buvo pagrindiniai pilietinės ir politinės iniciatyvos centrai, ilgainiui pakeitę Rytų Europoje egzistavusią totalitarinę sistemą. Atkurta Baltijos valstybių nepriklausomybė ir Lenkijos demokratizacija leido naujai pažvelgti ir įvertinti regionų bendradarbiavimą įtvirtinant Vakarų demokratiją ir rinkos ekonomiką. Reikia aukštai vertinti Šiaurės Europos valstybių ir Vokietijos solidarumą, aktyvią ir ilgametę paramą Baltijos valstybėms stiprinant valstybingumą, gerinant administracinius išteklius, perduodant politinių ir ekonominių reformų patirtį.
Visapusiškos politinės ir ekonominės sistemos reformos XX amžiaus paskutinį dešimtmetį suteikė galimybę ir tvirtą pagrindą kalbėti apie visavertį Baltijos valstybių ir Lenkijos sugrįžimą prie vakarietiško gyvenimo. Neįprastai greitos ir radikalios pietrytinės Baltijos jūros pakrantės valstybių reformos leido šioms valstybėms tapti Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, tuo iš esmės sustiprinant viso regiono politinius, ekonominius ir saugumo pagrindus. Galima teigti, kad Baltijos jūros regione dar niekada nebuvo tiek daug europinio ir transatlantinio matmens kaip šiuo metu. ES Baltijos jūros regiono strategija suteikia istoriškai reikšmingą galimybę nukreipti viso regiono raidą į demokratijos įtvirtinimą, užtikrinant ekonominę gerovę ir darnią tausojančią sąveiką su aplinka.
Šiuo metu Baltijos jūros regione gyvena apie 100 mln. žmonių: 15 mln. – per 10 km nuo jūros, 29 mln. – per 50 km nuo jūros ir apie 22 mln. gyvena 250 tūkst. gyvenviečių, iš kurių 90 proc. susitelkusios 10 km nuo jūros. Daugiausia gyventojų Baltijos jūros regione, jei matuotume 50 km spinduliu nuo Baltijos jūros krantų, turi Lenkija (45 proc.), Rusija (12 proc.) ir Švedija (10 proc.), likusios – po mažiau negu 6 proc. Baltijos jūros regione gyvena apie 23 proc. visos ES gyventojų, tačiau regiono sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) nesiekia 20 proc. skaičiuojant nuo bendro ES lygio.
Apie 67 proc. didžiausių ir greičiausiai augančių Europos įmonių, įrašytų į 2007 m. sąrašą „Europa 500“, yra iš Baltijos jūros regiono valstybių. Pažymėtina, kad į šį sąrašą 2007 m. pateko 23 Lietuvos įmonės, o 2006 m. tokių tebuvo keturios.
Pietrytinėje Baltijos jūros regiono pakrantėje esančių valstybių – Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos – įstojimas į ES atvėrė naujas galimybes pasinaudoti ES vidaus rinkos privalumais. Per pastaruosius 15 metų šios šalys sukūrė savo sparčiai augančią rinkos ekonomiką ir pasiekė vidutinį konvergencijos su kitomis regiono valstybėmis lygį. Geopolitinė padėtis, geografinis artumas, panaši visuomenės socialinė sankloda ir istorinės, kultūrinės tradicijos padėjo skatinti regiono valstybių bendradarbiavimą, kuris buvo naudingas visoms, be išimties, šalims Baltijos jūros pakrantėje. Vokietijos ir Šiaurės Europos valstybių investicijos į pietrytinės Baltijos jūros pakrantės šalis skatino šių šalių ekonomikos augimą ir konkurencingumą, padėjo atnaujinti infrastruktūrą, įgyti patirties plėtojant ekonomiką, viešąsias paslaugas ir viešąjį administravimą. Vokietijos ir Šiaurės Europos valstybių privatus sektorius turėjo galimybę pasinaudoti palankia investicine aplinka plėtojant verslą ir užimti solidžią padėtį Baltijos valstybių ir Lenkijos rinkose – nuo bankininkystės, telekomunikacijų ir transporto iki mažmeninės prekybos naftos produktais ir plataus vartojimo prekėmis.
Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros regione buvo juntamas didėjantis ekonominis aktyvumas: ūkio konkurencingumo augimas ir užimtumo didėjimas. Ikikriziniu laikotarpiu viso regiono BVP pastaruosius šešerius septynerius metus vidutiniškai didėjo apie 6 proc. kiekvienais metais. Pastebėtina, kad Baltijos jūros regiono šalių potencialas kreipiamas į konkurencingumo skatinimo priemones pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP). Didelę reikšmę turi ir tai, kad šalys, ypač šiaurės vakarinėje dalyje, tikslingai investuoja į šią sritį: Švedija (3,6 proc. BVP), Danija (2,55 proc. BVP) ir Suomija (3,47 proc. BVP). Tai lemia, kad ne vienus metus iš eilės Suomija, Švedija ir Danija nuolat patenka tarp konkurencingiausių pasaulio ekonomikos šalių. Savo ruožtu tam tikru laikotarpiu pietrytinės dalies šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo vertinamos kaip greičiausiai besivystančios ekonomikos šalys Europoje, kartais net vadinamos „trimis Baltijos tigrais“.
Regione iki šiol išlikęs svarbus žemės ūkio vaidmuo, kuris istoriškai daugeliui šalių buvęs tiesioginis kelias į pramonės plėtrą ir ekonomikos augimą. Apie 20 proc. šio regiono teritorijos naudojama žemės ūkiui: daugiausia Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje; 17 proc. teritorijos yra nenaudojama ir dar 8 proc. sudaro vandens telkiniai. Jų daugiausia Botnijos ir Suomijos įlankose. Likusi teritorija yra apgyvendinta. Baltijos jūros regiono žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius pasižymi sparčiai diegiamomis naujovėmis, sėkmingais mokslinių tyrimų rezultatais perdirbant produktus, plačiai išplėtota ir efektyviai veikiančia tiekimo galutiniam vartotojui grandine. Žemės ūkio sektoriui tenka reikšmingas vaidmuo naudojant atsinaujinančius energijos išteklius buityje ir ypač transporto srityje (biokuro panaudojimas automobiliuose). Ne mažiau svarbu pažymėti, kad šiame regione daug dėmesio skiriama ekologinei žemdirbystei ir gyvulininkystei.
Intensyvi žemdirbystė regione kelia ir ekologinius iššūkius. Ekologija ir aplinkosauga tampa nebe vienos ES valstybės narės rūpesčiu, o visų regiono šalių bendru sprendimu ir gerai koordinuotu veiksmu. Regiono ES valstybių narių bendradarbiavimo konkrečių priemonių negalime svarstyti negalvodami apie tai, kaip galėtume savo veiksmus geriau koordinuoti su Norvegija, taip pat paskatinti Rusijos Federaciją ir Baltarusiją kartu su visu regionu spręsti rūpimus ir jautrius klausimus. Baltijos jūros regionas turi ir gali tapti ne tik savotiškais ES vartais į Viduriniąją Aziją ir Tolimuosius Rytus. Reikalinga toliau plėtoti ryšius, stiprinti esamą susisiekimo ir energetinę infrastruktūrą, kuri padėtų suartinti Europą ir Aziją.
Kita vertus, dabartinis ekonomikos sunkmetis leidžia daryti prielaidas, kad Baltijos jūros regiono valstybės tebėra per silpnai integruotos, išsivystymo skirtumai per dideli. Ekonominė ir socialinių ryšių priklausomybė nėra pakankamai glaudi ir neskatina visiems naudingo regiono šalių bendradarbiavimo. Todėl reikalingos bendros pastangos, nukreiptos ne tik į regiono infrastruktūros ir energetinių tinklų sąsajas su išoriniais veiksniais, bet ir papildomos priemonės regiono šalių tarpusavio bendradarbiavimui skatinti. Daug dėmesio reikia skirti neišspręstoms regiono energetinės integracijos ir bendro energetinio saugumo didinimo problemoms, čia reikalingos ilgalaikės pastangos ir investicijos padėčiai pakeisti norima linkme.
Siekiant įveikti Baltijos jūros regione esančių ES valstybių narių fragmentaciją, sutelkti jų pastangas bendriems tikslams, reikėjo politinės iniciatyvos. Galbūt neatsitiktinai pirminės ES Baltijos jūros regiono strategijos užuomazgos atsirado būtent politinėje institucijoje – Europos Parlamente. Susikūrusi Europos Parlamento narių Baltijos intergrupė ėmėsi pirminių bandymų inicijuoti platesnes diskusijas šiomis temomis. Aktyvi Baltijos intergrupės veikla lėmė tai, kad Europos Parlamentas 2006 m. lapkričio 16 d. priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė parengti Baltijos jūros strategiją Šiaurės dimensijai. Europos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą įpareigoti Europos Komisiją iki 2009 m. birželio mėn. parengti tokį dokumentą.
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. balandžio 19 d. priėmė rezoliucija, kuria sveikino Europos Parlamento iniciatyvą parengti ES Baltijos jūros regiono strategiją; ši nauja Europos Sąjungos politika paskatintų aštuonias ES valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti aplinkosaugos, ekonomikos, kultūros, švietimo ir saugumo srityse, į šį bendradarbiavimą įtraukiant ir Rusijos Federacijos regionus – Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgo regioną. Rezoliucijoje pažymima, kad šiai strategijai įgyvendinti turi būti imamasi visų reikiamų veiksmų ir sprendimų nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu; Baltijos jūros valstybės turėtų numatyti pakankamai lėšų programoms ir veiksmams Baltijos jūroje finansuoti. Lietuvos Respublikos Seimas paragino nacionalinius Baltijos jūros valstybių parlamentus aktyviai įsitraukti ir dalyvauti kuriant parlamentinę Baltijos jūros regiono strategijos formavimo ir įgyvendinimo politiką. Daug dėmesio turi būti skiriama Baltijos jūros ekologinės būklės katastrofinei padėčiai taisyti ir siekiant užkirsti kelią naujoms ekologinėms katastrofoms, todėl visos valstybės, vykdančios veiklą Baltijos jūroje, kviečiamos vadovautis aukštais aplinkosaugos standartais, teisingumo ir bendros atsakomybės principais.
Atsižvelgdamas į pirmiau minėtos Seimo rezoliucijos nuostatas, vertindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengiamuosius darbus ir iniciatyvas, 2009 m. vasario 6 ir 11 dienomis Seimo Europos reikalų komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kurią įpareigojo parengti parlamentinio pranešimo dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos projektą, atspindintį Lietuvos Respublikos Seimo, kaip parlamentinės priežiūros institucijos, požiūrį į šį svarbų klausimą. Darbo grupė, rengdama parlamentinio pranešimo projektą, organizavo apskritojo stalo diskusijas su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais bei valstybės institucijomis. Diskusijos vyko šiomis temomis: konkurencingumas, aplinkosauga, saugumas, transportas ir vartotojų teisių apsaugos politika.
Šiuo pranešimu siekiama paskatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, šalies socialinius ir ekonominius partnerius ir nevyriausybines organizacijas imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją, sukurti papildomas politines prielaidas Baltijos jūros regiono gerovei ir saugumui stiprinti.
Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad pagrindiniai ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetai turėtų būti:
1) viso Baltijos jūros regiono gyventojų gyvenimo kokybės ir viso regiono ekonominio patrauklumo užtikrinimas, didinant ekonomikų konkurencinį pranašumą. Sukurti pagrindą ir sąlygas ilgalaikiam naujos kartos ekonominiam, aplinką tausojančiam augimui Baltijos jūros regione, kuris taps dar vienu visos ES ekonomikos augimo postūmiu;
2) ES matomumo ir veiksmingumo Baltijos jūros regione ir jos patrauklumo kaimyniniuose regionuose didinimas;
3) naujas visų regiono valstybių požiūris ir koordinuoti veiksmai aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse;
4) ES vykdomų politikų ir iniciatyvų regione integrali sąveika ir geresnis valdymas, ryšių su Europos kaimynėmis – Centrinės Azijos valstybėmis stiprinimas.
Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad ES institucijų iniciatyva – ES Baltijos jūros regiono strategija – bus lemiamas veiksnys, politinėje ir teisinėje erdvėje įtvirtinantis priemones šalių aplink Baltijos jūrą bendradarbiavimui stiprinti, tarpusavio prioritetams nustatyti ir bendrai juos veiksmingai įgyvendinti.
Regioninis bendradarbiavimas aplink Baltijos jūrą
Baltijos jūros regionas šiuo metu jau turi geras tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo tradicijas. Trumpai paminėtinos pagrindinės regioninio bendradarbiavimo institucijos ir iniciatyvos:
• Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba – plečiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimui, 1993 m. Taline įkurta nuolatinė tarptautinio bendradarbiavimo organizacija – Baltijos Taryba, veikianti per Baltijos Asamblėją ir Baltijos Ministrų Tarybą. Baltijos Asamblėjos tikslas – skatinti parlamentinį bendradarbiavimą. Tai yra konsultacinė ir koordinuojanti tarptautinė organizacija, skirta aptarti ir plėtoti politiniu lygmeniu bendrus projektus ir bendrus interesus. Pagrindiniai šios organizacijos politiniai laimėjimai: Sovietų Sąjungos karinių dalinių greitas išvedimas iš Baltijos valstybių; efektyvus stojimo į ES ir NATO koordinavimas; bendros Baltijos valstybių ekonomikos, švietimo ir informacinių technologijų erdvės plėtra; bendradarbiavimas kultūros srityje; nacionalinės teisės aktų derinimas ir kt. Įkūrus Baltijos Ministrų Tarybą, Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimui buvo suteiktas stiprus institucinis pagrindas.
• Baltijos jūros valstybių taryba – 1992 m. įsteigta Kopenhagoje kaip neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Veikla apima visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Baltijos jūros valstybių tarybos narės yra vienuolika valstybių – Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija ir Europos Komisija. Stebėtojo statusą turi Baltarusija, Italija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Ukraina.
• NB8 – aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija ir Estija, Latvija, Lietuva, kurios nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniu lygmeniu. Šalių atstovų susitikimuose aptariamos tarptautinės politikos aktualijos, įvairūs praktiniai bendradarbiavimo klausimai. Paminėtina ir NB6, vienijanti tik Europos Sąjungos valstybes nares: Baltijos ir Šiaurės Europos šalis, – tarpvyriausybinis bendradarbiavimas ES politikos srityje, pasireiškiantis pozicijų derinimu ir bendrų sprendimų paieška.
• Šiaurės Ministrų Taryba ir Šiaurės Taryba – dvi organizacijos, atsakingos už oficialų Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Šios tarybos jungia penkias šalis: Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją, Švediją ir tris autonominius regionus: Alandų ir Farerų salas bei Grenlandiją. Šiaurės Taryba, įsteigta 1952 m., yra tarpparlamentinio bendradarbiavimo forumas, kurio tikslas – remti ir plėtoti šalių bendradarbiavimą įstatymų leidybos, kultūros, viešojo transporto, aplinkosaugos, socialinės politikos ir ekonomikos srityse. Šiaurės Ministrų Taryba, įsteigta 1971 m., yra tarpvyriausybinio bendradarbiavimo forumas, kuriame užtikrinamas geresnis Šiaurės šalių bendradarbiavimas ir propaguojamas šiaurietiškasis identitetas. Pastaraisiais metais šis bendradarbiavimas tapo platesnis ir apima užsienio politikos ir saugumo klausimus. Baltijos valstybių narystė Šiaurės šalių investicijų banke – vienas iš Šiaurės ir Baltijos valstybių suartėjimo ženklų, praktinis įrankis, o kartu ir svarbus politinis signalas bei geras pavyzdys ieškant glaudesnio regioninio bendradarbiavimo formų.
• Barenco Euro-Arkties Tarybos narės yra Danija, Islandija, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija ir Europos Komisija. Organizacija įsteigta 1993 m. siekiant plėtoti regioninį bendradarbiavimą tarp labiausiai į šiaurę nutolusių Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Šiaurės Vakarų Rusijos regionų. Pirminis tikslas buvo skatinti ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą ir tokiu būdu prisidėti prie darnios plėtros Šiaurėje.
• Arkties Tarybai priklauso Danija (įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją), Islandija, JAV, Kanada, Norvegija, Rusija, Suomija ir Švedija. Organizacija įsteigta 1996 m. Otavoje. Tai aukšto lygio tarpvyriausybinis forumas, kurio tikslas – plėtoti ir skatinti bendradarbiavimą, koordinavimą tarp Arkties regiono valstybių, įtraukiant ir vietos gyventojų bendruomenes. Tokio bendradarbiavimo uždaviniai – tvari plėtra ir aplinkosauga Arkties vandenyno baseine.
• Šiaurės matmuo – 1999 m. patvirtinta Europos Sąjungos iniciatyva, skatinanti bendradarbiavimą per sienas tarp Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Rusijos. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys: 1) ekonomika, verslas ir infrastruktūra; 2) žmogiškieji ištekliai, švietimas, kultūra, moksliniai tyrimai ir sveikata; 3) aplinkosauga, branduolinis saugumas ir gamtos ištekliai; 4) bendradarbiavimas per sienas ir regioninė plėtra; 5) teisingumas ir vidaus reikalai.
• Europos kaimynystės politikos tikslas – pasidalyti patirtimi ir privalumais, kuriuos pavyko pasiekti per 2004 metais įvykusią ES plėtrą, taip pat sutelkti ES kaimynines valstybes stipresnei tarpusavio integracijai. Europos kaimynystės politikos gairės buvo paskelbtos 2003 m. Europos kaimynystės politika apima Viduržiemio jūros valstybes Afrikoje ir Azijoje, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (išskyrus Rusiją ir Kazachstaną), Kaukazo ir Rytų Europos valstybes.
• Rytų partnerystė – 2009 m. patvirtinta Europos Sąjungos iniciatyva, kurios tikslas – kurti glaudžius santykius su rytinėmis ES kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Tai politinių ryšių stiprinimas, ekonominės integracijos plėtra, laisvosios prekybos sutarčių sudarymas, kelionių palengvinimas ir bevizio režimo perspektyva, bendradarbiavimas energetikos saugumo ir kitose srityse. Pagal šią iniciatyvą bus įgyvendinamos keturios programos: demokratijos, veiksmingo valstybės valdymo ir stabilumo; ekonominės integracijos ir konvergencijos; energetikos saugumo ir ryšių tarp žmonių.
Atsižvelgiant į platų regioninio bendradarbiavimo darinių tinklą, institucinio bendradarbiavimo patirtį ir jau anksčiau patvirtintų ES iniciatyvų poveikį, ES Baltijos jūros regiono strategija turi išvengti veiklos sutapatinimo rizikos ir neatspindėti esamo institucijų vidinio ribotumo. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad Baltijos jūros regiono strategijos tikroji pridėtinė vertė gali išryškėti valstybėms narėms glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiaujant ES viduje. Narystės ES teikiami privalumai ir galimybė kartu sutelktai spręsti iššūkius, siekti visos Europos saugumo ir stabilumo suteikia istorinę galimybę. Taip pat Baltijos jūros regiono strategija ateityje gali prisidėti prie glaudesnio ES ir valstybių, Europos kaimynių Azijos žemyne, bendradarbiavimo.
I dalis
ekonominė integracija ir konkurencingumas
Baltijos jūros regiono valstybės išsiskiria aukštais žmogaus socialinės raidos indekso rodikliais. Tokie duomenys pateikiami Jungtinių Tautų Vystymosi programos metinėse ataskaitose. Šios ataskaitos sudaromos remiantis gyvenimo trukmės, raštingumo ir pragyvenimo lygio rodikliais.
Žmogaus socialinės raidos indekso (HDI) palyginimas tarp Baltijos jūros regiono valstybių (Jungtinių Tautų Vystymosi programa)
| Valstybė |
Vieta pasaulio reitinge (kiekvienais metais į Jungtinių Tautų Vystymosi programos ataskaitą įtraukiama apie 180 šalių) |
||||
| 2002 m. |
2003 m. |
2004 m. |
2006 m. |
2007 m. |
|
| Danija |
17 |
14 |
15 |
13 |
16 |
| Estija |
36 |
38 |
40 |
42 |
40 |
| Latvija |
50 |
48 |
45 |
44 |
48 |
| Lietuva |
41 |
39 |
41 |
43 |
46 |
| Lenkija |
37 |
36 |
37 |
39 |
41 |
| Suomija |
13 |
13 |
11 |
12 |
12 |
| Švedija |
2 |
6 |
5 |
7 |
7 |
| Vokietija |
19 |
20 |
21 |
23 |
22 |
Baltijos jūros regiono ES valstybėms narėms būdingi ryškūs ekonominio išsivystymo skirtumai, kuriuos pirmiausia galima paaiškinti „geležinės uždangos“ fenomenu ir gana vėlyva, nors ir labai sėkminga, rinkos ekonomikos plėtros starto pozicija. Remiantis Europos Komisijos Statistikos generalinio direktorato (Eurostato) duomenimis, 2007 m. bendrojo vidaus produkto dalis, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, svyravo nuo 31,3 tūkst. eurų (Švedija) iki 13,3 tūkst. eurų (Lenkija). Dideli gyvenimo ir atlyginimų skirtumai teritoriškai artimose valstybėse skatina emigraciją ir protų nutekėjimą, sukeliantį trumpalaikį ar vidutinės trukmės neigiamą poveikį. Šie didžiuliai gyvenimo lygio skirtumai dar kartą pabrėžia ilgalaikį regioninės sanglaudos poreikį ir kartu rodo tolesnio ekonomikos augimo galimybes, geriausiai panaudojant viso regiono ir nacionalinius pranašumus.
Vidutinio dydžio nacionalinės rinkos (neminint Vokietijos) turi didinti savo konkurencingumą per novatoriškas technologijas, taip pat keldamos darbo našumą. Apskritai reikia pastebėti, kad Baltijos jūros regionas išsiskiria tiek aukštais, tiek vidutiniais valstybių narių konkurencingumo įvertinimais (žiūrėti lentelę toliau). Kaip neretai yra pastebima, šiame regione didelis dėmesys teikiamas ūkio konkurencingumui skatinti ir didinti pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat novatoriškiems sprendimams tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumas (Pasaulio ekonomikos forumas)
(vieta pasaulio šalių sąraše)
| Šalis |
2007–2008 m. |
2009–2010 m. |
| Danija |
3 |
5 |
| Švedija |
4 |
4 |
| Suomija |
6 |
6 |
| Vokietija |
7 |
7 |
| Estija |
32 |
35 |
| Lietuva |
44 |
53 |
| Lenkija |
53 |
46 |
| Latvija |
54 |
68 |
Visos regiono valstybės išsiskiria aukštu ekonomikų atvirumo lygiu ir didele priklausomybe nuo užsienio prekybos. Prekių eksporto dalis BVP, 2007 m. duomenimis, svyruoja nuo 53 proc. (Estija) iki 32,4 proc. (Danija). Prekių importo srityje priklausomybė nuo užsienio rinkų dar didesnė – nuo 70,1 proc. (Estija) iki 31,7 proc. (Suomija). Paslaugų eksporto dalis BVP svyruoja nuo 21,0 proc. (Estija) iki 6,5 proc. (Vokietija), importo dalis – nuo 17,4 proc. (Danija) iki 5,8 proc. (Lenkija) (žiūrėti lentelę toliau). Tolesnė laisvosios prekių ir paslaugų vidaus rinkos netrukdoma plėtra ir esamų kliūčių panaikinimas yra bendras viso Baltijos jūros regiono valstybių interesas.
Prekių ir paslaugų dalis užsienio prekyboje 2007 m. (proc. nuo BVP)
|
|
Prekės |
Paslaugos |
||
| Šalis |
eksportas |
importas |
eksportas |
importas |
| Danija |
32,4 |
32,7 |
19,8 |
17,4 |
| Vokietija |
40,7 |
32,4 |
6,5 |
7,8 |
| Estija |
53,0 |
70,1 |
21,0 |
14,4 |
| Latvija |
30,1 |
54,1 |
13,5 |
10,0 |
| Lietuva |
44,6 |
59,1 |
10,7 |
8,6 |
| Lenkija |
34,1 |
37,8 |
6,8 |
5,8 |
| Suomija |
36,5 |
31,7 |
8,4 |
8,5 |
| Švedija |
37,4 |
33,3 |
13,7 |
10,5 |
Pasiekti aukšti standartai švietimo srityje, ilgametės universitetinio ir profesinio rengimo tradicijos garantuoja esminį regiono ekonomikos pranašumą ir konkurencingumą darbuotojų kvalifikacijos srityje. Labai kvalifikuota darbo jėga ir efektyvus jos panaudojimas leidžia tikėtis ilgalaikio regiono ekonomikos augimo potencialo, užsienio investicijų aukštųjų technologijų srityje pritraukimo.
Tiesa, tenka pripažinti, kad dabartinis ekonomikos sunkmetis turėjo ir vidutinės trukmės laikotarpiu turės įtakos Baltijos jūros regiono šalims, jų investiciniam patrauklumui ir verslo aplinkai. Baltijos valstybės 2009 m. patyrė didžiausią ekonominį nuosmukį tarp visų kitų ES valstybių narių. Sumažėjęs ekonominis aktyvumas, padidėjęs fiskalinis deficitas ir išaugęs nedarbas geriausiai apibūdina dabartinę Baltijos valstybių padėtį. Kitos Baltijos regiono valstybės taip pat patyrė stiprų pasaulio ekonomikos krizės poveikį, kuris gerokai padidino spaudimą viešiesiems finansams ir pablogino bendrąją makroekonominę šalių padėtį.
Europos Sąjungos inicijuojama Baltijos jūros regiono strategija nesiūlo greitų ir paprastų sprendimų. Šios strategijos priemonės – tai ilgalaikis procesas, kuris gali ir turi suteikti naujų galimybių, sudaryti prielaidas ūkio šakų restruktūrizacijai, užtikrinti didesnius visuomenės ekonominius ir socialinius poreikius.
Ekonominė integracija ir konkurencingumas šiuo metu gali būti užtikrinami skatinant verslumą, inovacijas ir išorės prekybą. Kita vertus, konkurencinis pranašumas Baltijos jūros regiono valstybėse yra įmanomas tada, kai gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos yra ekologiškesnės, efektyvesnės, atsparesnės ir patogesnės galutiniam vartotojui.
Visos aštuonios ES valstybės narės įgyvendina Lisabonos strategiją, kuri yra kertinė iniciatyva, užtikrinanti tolesnį ekonomikų konkurencingumą pasaulio mastu. Lisabonos strategijos struktūrinių reformų įgyvendinimas vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą – metiniai šalių vertinimai – leidžia suprasti pagrindines valstybių narių reformų kryptis ir poreikius. Visoms regiono valstybėms, be išimčių, Europos Komisija siūlo daug dėmesio skirti sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui. Toliau pateikiamos ištraukos dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo:
• Danija. Augimo potencialas labai priklauso nuo geriau išnaudojamų darbo jėgos išteklių ir jų kokybės gerinimo ir darbo jėgos našumo, taip pat nuo investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir inovacijas grąžos didėjimo. Demografinis visuomenės senėjimas pradėjo daryti poveikį darbo jėgos pasiūlai, todėl būtinos reformos dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir darbo valandų skaičiui didinti. Dar vienas uždavinys – padidinti konkurenciją siekiant sumažinti gana aukštą Danijos vartojimo kainų lygį.
• Estija. Būtina skubiai vykdyti struktūrines reformas, siekiant paremti reikiamų išteklių perskirstymą į eksportą orientuotiems sektoriams. Reikia toliau investuoti į mokslo ir technologijų plėtrą, inovacijas ir švietimą, siekiant kompensuoti sąnaudų, konkurencingumo praradimą daug darbo reikalaujančiuose sektoriuose ir užtikrinti augimą vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu. Dėl prastėjančios darbo rinkos būklės daugiau dėmesio reikia skirti aktyviai darbo rinkos politikai ir mokymuisi visą gyvenimą, siekiant geriau atsižvelgti į kintančius darbo rinkos poreikius. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai būtų labiau susieti su našumo kitimu. Būtina toliau mažinti darbo rinkos nelankstumą. Siekiant sustiprinti makroekonominį stabilumą, būtina vykdyti ryžtingą fiskalinę politiką, veiksmingą konkurencijos politiką ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą.
• Latvija. Įgyvendinant ekonominę politiką, pirmiausia reikia užtikrinti makroekonominį ir finansinį stabilumą, nes esama rizikos, kad nuosmukis bus sunkus ir ilgas. Padidinus investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas ir švietimą, vidutiniu laikotarpiu turi būti sudarytos palankesnės sąlygos daugiau plėtoti ne nuo vidaus paklausos priklausomus, bet į užsienio prekybą orientuotus sektorius. Nedelsiant reikia imtis struktūrinių reformų, siekiant padidinti darbo rinkos lankstumą ir remti perėjimo procesą, visų pirma taikant veiksmingesnes aktyvumo skatinimo ir mokymo priemones. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika turėtų tinkamai skatinti darbo užmokesčio mažinimo praktiką privačiame sektoriuje – tai padėtų suvaldyti infliaciją ir išlaikyti eksporto sąnaudų konkurencingumą. Laiku ir ryžtingai įgyvendinamos struktūrinių fondų programos turės teigiamą poveikį: padidės ūkio pasiūlos potencialas, didės užimtumas, bus užtikrinta, kad įmonės gaus finansavimą. Būtina išlaikyti administracinį gebėjimą įgyvendinti programas.
• Lenkija. Ekonomikos rezultatus menkina tarpusavyje susijusios struktūrinės problemos, nedidelis darbo našumas ir mažas darbo jėgos panaudojimas. Pastangų užbaigti socialinės apsaugos sistemų reformą derinimas su pastangomis didinti vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių galėtų padėti vienu metu didinti darbo pasiūlą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Augimą ir užimtumą padėtų didinti aktyvesnės verslo aplinkos tobulinimo, infrastruktūros plėtojimo ir žmogiškojo kapitalo kokybės gerinimo priemonės.
• Lietuva. Dėl didelio ekonomikos augimo ir emigracijos sumažėjo darbo rinka ir išaugo darbo jėgos sąnaudos – sumažėjo Lietuvos konkurencingumas. Dėl dabartiniu metu sulėtėjusio ekonomikos augimo išaugs nedarbo lygis, todėl labai svarbu vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką. Vis dėlto šiuo metu svarbiausias uždavinys – sumažinti didelį makroekonominį disbalansą. Siekiant suvaldyti infliaciją ir užkirsti kelią konkurencingumo mažėjimui, darbo užmokesčio pokyčius reikia labiau derinti su našumu, taip pat reikėtų gerinti verslo aplinką ir stiprinti administracinius gebėjimus. Be to, našumo augimą reikia skatinti gerinant įgūdžius ir inovacijų veiklos rezultatus, taip pat pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų.
• Suomija. Į eksportą orientuotos ekonomikos srityje pastaraisiais metais pasiekta gerų rezultatų. Tačiau ekonomikos augimą ir konkurencingumą varžo darbo jėgos trūkumas, kuris vidutiniu laikotarpiu didės dėl sparčiai senėjančių vietos gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo lygis jau aukštas, pagrindiniai uždaviniai bus toliau mažinti struktūrinį nedarbą, kurį lemia regionų, sektorių ir įgūdžių neatitiktis. Užtikrinti tvarų ilgalaikį augimą taip pat galėtų padėti naujos inovacijų strategijos priėmimas ir įgyvendinimas. Kadangi Suomijos ūkyje suvartojama daug energijos, jo augimo ir našumo potencialą padidinti padėtų didesnis energijos vartojimo efektyvumas.
• Švedija. Ekonomika tvirta, toliau įgyvendinamos reformos, tačiau būtų galima pasiekti daugiau pažangos didinant konkurenciją ir tam tikrų gyventojų grupių užimtumą. Dėl didesnės konkurencijos galėtų padidėti našumas ir augimas bei sumažėti kainų skirtumas Švedijoje ir kitose ES valstybėse narėse. Dėl didesnio ilgalaikių bedarbių, po laikinojo nedarbingumo dėl ligos grįžtančių žmonių, jaunimo ir migrantų kilmės asmenų dalyvavimo galėtų padidėti augimas ir viešųjų finansų tvarumas.
• Vokietija. Išlaikyti gerus ekonominės veiklos rezultatus turėtų padėti našumo didinimas ir didelio žemos kvalifikacijos darbuotojų, ypač Vokietijos rytinėje dalyje, nedarbo problemos sprendimas. Tam būtų naudinga pažanga mokslo ir technologijų plėtros bei inovacijų srityje. Vis dėlto Vokietijos ekonomikos augimo potencialą dar padidintų geresnis paslaugų, ypač profesinių paslaugų, paslaugų energetikos sektoriuje ir geležinkelio paslaugų, rinkos funkcionavimas bei verslo aplinkos pagerinimas.
Pirmiau pateikta informacija tik patvirtina teiginius, kad Baltijos jūros regione turima puikių pavyzdžių plėtojant konkurencingą, žiniomis pagrįstą ekonomiką, todėl glaudesnis tarpusavio bendradarbiavimas ir geriausių pavyzdžių panaudojimas yra vienas iš sėkmės garantų. Tačiau daugeliui valstybių narių šioje srityje teks nuveikti dar daug, todėl aiškių prioritetų buvimas ir jų laikymasis yra neišvengiamas.
Baltijos jūros regiono ES valstybės narės iki šiol nėra pakankamai integruotos į ES ekonominę ir pinigų sąjungą – tik dvi iš aštuonių valstybių narių yra visateisės euro zonos narės. Galima tvirtinti, kad Baltijos jūros regione juntamas savotiškas euro deficitas. Tolesnę regiono valstybių integraciją į ES valiutų sąjungą sunkina dabartinė ekonomikos krizė, ypač didėjantis šalių fiskalinis deficitas ir išliekantis makroekonomikos disbalansas.
Europos Sąjungos vidaus rinka yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos integracijos variklių. Vis dėlto pati ES vidaus rinka nėra vienodai liberalizuota ir atvira visiems sektoriams. Europos Sąjungoje galima galvoti apie stipresnę tam tikrų regionų integraciją, todėl Baltijos jūros regionas Europos Komisijos iniciatyvos pagrindu turėtų ieškoti galimybių ir būdų stiprinti tarpusavio integraciją panaudodamas:
• Viešojo sektoriaus atvirumą konkurencijai. Šios iniciatyvos nereikėtų vertinti kaip kėsinimosi į regiono šalių nacionalinį identitetą ar tautinę ir kultūrinę savimonę – tai turi būti nuolatinis kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės interesas ir kompetencijos sritis. Vis dėlto viešajame sektoriuje yra tam tikros veiklos rūšių, kurias galima atverti konkurencijai ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu, – tai atliekų tvarkymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir jų panaudojimas.
• Paslaugų teikimo per sieną liberalizavimą. Kalbama apie Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų tinkamą įgyvendinimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
• Bendrąją inovacijų strategiją, kuri apims viso Baltijos jūros regiono potencialą aukštųjų technologijų srityje, skatins tarpusavio bendradarbiavimą (mokslininkų ir tyrėjų mainus, klasterių ir „pumpurinių“ (spin-off) įmonių plėtrą), tam tikrų teisinių priemonių ir reguliavimo atsisakymą.
• Mokslinių tyrimų patentabilumą, kuris būtų vykdomas per nacionalinių patentus tvirtinančių institucijų bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, siekiant suderinti procedūras, taikymą ir išradimų pripažinimą. Ši iniciatyva gali būti svarbi ir tuo, kad sudarytų prielaidas specializuotis tokioms institucijoms ir pasidalyti sprendimų našta.
Lietuvos požiūris
Europos Sąjungos narystė pastaraisiais metais palankiai veikė įvairias šalies gyvenimo sritis, pradedant ekonomika, socialine raida, ir darė poveikį bendram gyvenimo lygiui. Laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo taisyklių derinimas turėjo lemiamos įtakos naujų ES valstybių narių ūkio augimui ir plėtrai. Pastaruoju dešimtmečiu Lietuva gali pasigirti sparčiais ekonomikos augimo tempais, kurie atvėrė naujas galimybes ekonomikos konkurencingumui ir žmonių gerovei. Vis dėlto ekonomikos krizė pakoregavo trumpalaikius viešosios politikos tikslus ekonomikos srityje.
Lietuvos ekonomika išlieka atvira, bet labai priklausoma nuo užsienio prekybos. 2007 m. prekių eksportas ir importas atitinkamai sudarė 44,6 proc. ir 59,1 proc. BVP. Lietuvos pagrindiniai užsienio prekybos partneriai yra Baltijos jūros regiono valstybės ir kaimynės – Latvija, Rusija, Vokietija, Lenkija. Lietuvos rinka yra gerai pažįstama šio regiono investuotojams, nes net 61 proc. užsienio investicijų ateina iš Baltijos jūros regiono valstybių.
Lietuvos ekonomikos pagrindą sudaro mažos ir vidutinės įmonės. Jos iš esmės vyrauja visuose sektoriuose. Šių įmonių veiklos reglamentavimas, taip pat kaip ir veikianti mokesčių sistema, tebeieško tolesnių tobulinimo galimybių, todėl tolesnis ES Smulkiojo verslo akto (2009 m.) nuostatų įgyvendinimas yra svarbus. Šioje srityje galima plačiau pasinaudoti regione esančia geriausia patirtimi ir laimėjimais, siekiant palengvinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių įsikūrimo ir veiklos reglamentavimą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas yra galimybė įeiti į rinką. Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. pabaigos. Tikėtina, kad šio ES teisės akto nuostatų veiksmingas ir tikslingas įgyvendinimas prisidės prie didesnių ir paprastesnių galimybių paslaugų teikėjams dalyvauti ekonominėje veikloje. Tai, savo ruožtu, prisidėtų prie ūkio augimo, konkurencingumo didinimo ir užimtumo.
Pagrindinis Lietuvos tikslas – pagerinti verslo finansavimo sąlygas ir energijos taupymo galimybes, veiksmingiau panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, paskatinti eksportą ir investicijas. Tenka pripažinti, kad priemonės, kuriomis siekiama fiskalinio stabilumo, šiuo metu yra ypač skausmingos valstybės ir namų ūkių finansinei būklei. Sėkminga integracija į Europos Sąjungos vidaus rinką anksčiau skatino siekti aktyvios narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Tenka pripažinti, kad realų stojimo į šią sąjungą grafiką gerokai koreguoja ekonomikos krizė. Šiuo metu vadovaujamasi nuostata, kad euras gali būti įvestas, kai tam bus reikiamai pasiruošta, bet realus terminas 2012–2013 m.
Pastarieji ekonomikos sunkmečio metai neturi būti priežastis atsisakyti numatytų struktūrinių reformų, atvirkščiai – tai galimybė jas paspartinti. Lietuva jau peržiūrėjo teisinę bazę ir pradėjo įgyvendinti aukštojo mokslo reformą. Tai nuolatinis ir ilgalaikis procesas, kurio teigiamus rezultatus dar per anksti įžvelgti. Švietimo reformos koregavimu siekiama:
• sukurti reikalingas prielaidas esminiam mokslo ir studijų kokybės šuoliui aukštyn;
• užtikrinti studijų prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą;
• pasiekti, kad mokslo ir studijų sistema taptų valstybės gerovės katalizatoriumi;
• veiksmingai panaudoti valstybės skiriamus išteklius.
Įgyvendindama aukštojo mokslo reformą, Lietuva turi ir toliau plėtoti regioninius aukštojo mokslo ir studijų ryšius, tuo sukurdama kuo palankesnę ir bendrą studijų erdvę Baltijos jūros regione. Lietuvos Respublikos Seimas kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę imtis tolesnių veiksmų skatinant studentų ir dėstytojų mainus, remti suderinamų studijų programų parengimą, skatinti plėsti universitetinį ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą.
Dabartinė Lietuvos ekonomikos padėtis ir konkurencingumo rodikliai rodo, kad artimiausiu metu labiausiai konkuruosime su tomis valstybėmis, kurioms būdingas „efektyvumo didinimo“ etapas, t. y. bus siekiama didinti paslaugų ir gamybos produktyvumą ir efektyvumą. Nors šiuo etapu inovacijų ir verslo (gamybos) bendradarbiavimo veiksniai nėra svarbiausi, tačiau būtent gebėjimai greičiau negu kitos panašios ekonomikos šalys pereiti prie ekonomikos, orientuotos į žinias ir inovacijas, gali tapti esmine Lietuvos konkurencingumo didinimo sąlyga. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip per mokslinių tyrimų, inovacijų ar eksperimentinės plėtros skatinimą plėtoti ir stiprinti šalies konkurencinį potencialą ir suteikti pranašumą. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad, siekiant šių tikslų, visų pirma reikalinga susigrąžinti mokslinį potencialą, antra, suteikti pakankamą finansinį stabilumą. Mokslinio potencialo plėtojimas susijęs su mokslo įstaigų veiklos stiprinimu. Sudarius teisines galimybes, bus galima stebėti „pumpurinių“ (spin-off) įmonių atsiradimą prie Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) koncepcijos patvirtinimo“. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) – tai vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir imlaus mokslui verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo. Lietuva numato plėtoti šiuos penkis slėnių projektus:
• Vilniaus Saulėtekio technologijų slėnis. Vizija – vienas didžiausių ir efektyviausių Rytų Europos studijų, mokslo ir modernaus verslo telkinių taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų srityje. Branduolys – fizinių ir technologinių mokslų centras – tai nauja, moderni studijų, mokslo ir technologijų infrastruktūra, sukoncentruota universitetų teritorijoje ir užtikrinanti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų įrangos visiems mokslo ir verslo subjektams. Siūlomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys (proveržio kryptys): 1) lazerių ir šviesos technologijos; 2) medžiagotyra ir nanotechnologijos; 3) puslaidininkių fizika, elektronika ir organinė elektronika; 4) civilinė inžinerija.
• Vilniaus slėnis „Santara“. Vizija – pajėgiausias Lietuvoje ir žinomas pasaulyje gyvybės ir gamtos mokslų, biotechnologijų, informacinių ir komunikacijų technologijų studijų, mokslo, verslo ir medicinos praktikos telkinys, sėkmingai integruotas į šalies ekonomiką. Branduoliai: BIOMOL (biotechnologija, biofarmacija, molekulinė medicina ir stambiamolekulinės medžiagos) ir INFO (modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos). Siūlomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys (proveržio kryptys): 1) biotechnologija, biofarmacija, molekulinė medicina ir stambiamolekulinės medžiagos; 2) modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos.
• Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras – Kauno slėnis „Santaka“. Vizija – sutelkti intelektinį, administracinį ir finansinį potencialą ir sukurti didžiausią Lietuvoje taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų parką. Branduolys – infrastruktūra viešiesiems ir privatiems tyrimams vykdyti, aukštųjų technologijų ir mokslo bendrovėms įsikurti; tinkamą išsilavinimą turintys specialistai; didelę pridėtinę vertę turinčių ir imlių žinioms paslaugų kūrimas; mokslo tiriamosios veiklos ir bendradarbiavimo su pramonės įmonėmis plėtra; pagalba naujų įmonių plėtrai; pagalbos teikimas pramonės įmonėms, keičiantis technologiniais ir verslo gebėjimais intelektinės nuosavybės, patentavimo ir kokybės kontrolės klausimais. Siūlomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys (proveržio kryptys): 1) darnioji chemija ir farmacija; 2) mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija; 3) ateities energetika; 4) informacijų ir komunikacijų technologijos.
• Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras – Kauno slėnis „Nemunas“. Vizija – efektyviai veikiantis žemės, miškų ir maisto ūkio integruotas mokslo, studijų ir verslo centras, vykdantis tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, būtinus Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti ir darniai plėtrai. Branduolys – plėtojant turimą bazę sukurti šakinį integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą pagal geriausius užsienio universitetinių tyrimų centrų pavyzdžius. Siūlomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys (proveržio kryptys): 1) agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; 2) maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas.
• Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai. Vizija – sukurti jūrinių žinių ekonomikos branduolį, sutelkiant teritoriškai išsibarsčiusius jūrinio mokslo ir studijų institucijas ir jų padalinius, remiantis bendra infrastruktūra optimizuoti šių institucijų tarpusavio sąveiką ir sudaryti sąlygas glaudesnei jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikai. Siekiama, kad šis centras sustiprintų ne tik jūrinio verslo ir mokslo ryšius, bet ir įgyvendintų Lietuvos interesus ir įsipareigojimus, prisiimtus vykdant Europos Sąjungos integruotą jūrų politiką aplinkosaugos, jūrinių inovacijų ir kitose srityse. Siūlomos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys (proveržio kryptys): 1) jūros aplinka: gamtiniai ištekliai ir akvakultūra, aplinkos apsauga ir krantotvarka, rekreaciniai ištekliai ir turizmas; 2) jūros technologijos: jūrų transportas ir uostai, jūrinės konstrukcijos ir technologijos, jūrinės mechatroninės sistemos.
Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad tikrasis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai įgyvendinimas prasidės 2009 m. gruodžio mėn. Visiems slėniams finansuoti 2007–2013 metais numatoma panaudoti 1 878 mlrd. litų.
Nacionalinių slėnių plėtros koncepcija turi prisidėti prie regioninių ryšių plėtotės, užmezgant naudingus ryšius su kitomis Baltijos jūros regiono institucijomis. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad regioninių integruotų mokslo, studijų ir verslo veiksmingų klasterių atsiradimas gali būti vienas iš prioritetinių Baltijos jūros regiono strategijos tikslų.
Kaip labai didelė paskata šiems tikslams įgyvendinti yra finansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas šalies nacionalinį biudžetą, ypatingą dėmesį kreipė į tam tikrų finansavimo programų suderinimą su Lisabonos strategija, skirdamas prioritetinį dėmesį mokslo tiriamųjų darbų ir inovacijų plėtrai. Europos Sąjungos struktūrinė parama ir jai įgyvendinti skirtos veiksmų programos, kaip paminėta toliau, taip pat gerokai prisideda prie šalies konkurencingumo didinimo.
Lietuva turi pasinaudoti visomis regioninio bendradarbiavimo galimybėmis, perimdama geriausią patirtį, gerindama verslo skatinimą, plėtodama verslininkystę ir ypač stiprindama smulkiojo ir vidutinio verslo veiksmingumą. Horizontaliųjų regioninių ryšių svarba įvairiuose sektoriuose yra taip pat labai didelė.
Ekonomikos krizės sąlygomis Lietuvoje ir toliau daug dėmesio skiriama spartesniam Lisabonos strategijos įgyvendinimui. Lisabonos strategijos įgyvendinimas turi padėti užtikrinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir Lietuvos ekonomikos augimą.
Labai svarbu, kad Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumas būtų vertinamas pagal minėtos Europos Sąjungos Lisabonos strategijos įgyvendinimo struktūrinius rodiklius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Nacionalinė Lisabonos strategijos programa ir ES struktūrinės paramos panaudojimo dokumentai įgyvendinami integraliai. Daugiau negu pusė ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos (54,6 proc.) yra skirta Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti. Šis pavyzdys rodo, kaip svarbu paremti iniciatyvas ne tik gera valia ir politiniais įsipareigojimais, bet ir skiriant tam finansinių išteklių.
Lietuva turi daryti pažangą ir siekti sėkmingiau pritraukti Baltijos jūros regiono investicijas, ypač į novatoriškos ekonomikos ir mokslo tiriamųjų darbų sektorius.
Vienas iš Baltijos jūros regiono strategijos silpnų aspektų yra tai, kad ši Europos Komisijos iniciatyva nėra paremta aiškiomis finansinėmis priemonėmis. 2007–2013 m. laikotarpiu siūloma veiksmų įgyvendinimą finansuoti per ES struktūrinius fondus, tarptautinių finansinių institucijų (Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) finansinę paramą, regiono valstybių nuosavus finansinius išteklius ir privataus sektoriaus lėšas. Reikėtų prisiminti, kad Europos Sąjungos Lisabonos strategija taip pat nedavė aiškių įgyvendinimo rezultatų tol, kol rengiantis naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui nebuvo peržiūrėti Lisabonos strategijos prioritetai ir tikslai, susiejant juos su konkrečiais finansiniais ištekliais. Todėl vis dėlto tikslinga numatyti, kad nuo naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio (2014 m.) Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmams būtų numatytos atskiros finansinės priemonės, kurios leistų įgyvendinti svarbius ir bendrus visam regionui tikslus ir prioritetus.
Ekonominių ryšių plėtros per sieną srityje reikia koordinuotų Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos bei Rusijos ir Baltarusijos veiksmų.
Be to, Lietuva privalo pasinaudoti kaimynyste, geriau išnaudodama bendradarbiavimo ir ekonominių ryšių plėtros per sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi galimybes. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad Lietuva gali tapti tiltu plėtojant viso Baltijos jūros regiono valstybių ekonominius ryšius su šiomis šalimis. Kita vertus, Rusija ir Baltarusija nerodo aktyvių pastangų bendradarbiauti, pavyzdžiui, Rusija su ES iki šiol nepasirašo bendradarbiavimo per sienas sutarties ir tai nesuteikia visų galimybių dalyvauti INTERREG projektuose.
Remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, įvertinant valstybių specifinę padėtį ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat siūlysime naujas iniciatyvas, skatinančias mažai aplinką teršiančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos taupymą, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) |
II dalis
ekologiškai tvari ir Saugi vieta gyventi
1. Ekologija ir aplinkosauga
Ekologija ir aplinkosaugos tvarumas yra vienos iš svarbiausių Baltijos jūros problemų, su kuriomis susiduria visos su šia jūra susijusios šalys.
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijoje keliami reikalavimai padaryti regioną tvaresnį ir saugesnį. Tenka pripažinti, kad šiuo metu, sprendžiant ekologijos ir aplinkos iššūkius, reikalingas paprastas ir aiškus, tačiau tuo pat metu koordinuotas ir konkrečiais veiksmais pagrįstas veiksmingas bendradarbiavimas. Baltijos jūros regiono strategijoje pateikiamas konkrečių veiksmų sąrašas: biologinės įvairovės jūroje išsaugojimas, ekosistemų apsauga ir kenksmingųjų bei pavojingųjų medžiagų grėsmių sumažinimas.
Pagal dydį (415 000 km2) Baltijos jūra užima antrą vietą pasaulyje kaip mažo druskingumo vandens telkinys. Dėl ypač lėtos vandens apytakos ir geografinės padėties Baltijos jūros ekosistema yra ypatinga savo išskirtine verte. Baltijos jūra ir jos pakrante driekiasi Vakarų Palearktikos paukščių migracijos takas (vienas didžiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių), kuris sieja paukščių populiacijas tarp Afrikos ir Eurazijos žemynų. Dėl to Baltijos jūros šalims tenka didelė atsakomybė užtikrinti tinkamą ekosistemos apsaugą ir atsakingai vykdyti infrastruktūros plėtrą.
Tenka pripažinti, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Užterštumą lemia ir jūros uždarumas. Europos Komisijos duomenimis, Baltijos jūros vanduo atsinaujina po 3 proc. per metus. Taigi visiškai šios jūros vanduo atsinaujina maždaug kas 30 metų, o į jūrą patenkančios taršos poveikis išlieka ilgą laiką. Labai svarbu pabrėžti, kad Baltijos jūros ir jos ekosistemos, gamtos išteklių panaudojimas, taip pat ir bet kokie tolesni infrastruktūriniai projektai turėtų būti vertinami ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu bei socialiniu aspektais. Visa tai įtvirtinta ES dokumentuose: Integruoto kranto zonos valdymo strategijoje, Jūrų politikos ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyvose. Tačiau pastebimas skirtingas šių teisės aktų įgyvendinimo pažangos lygis ES valstybėse narėse, o ES nepriklausančios šalys apskritai nėra aktyvios šioje srityje.
Baltijos jūros užterštumo problemoms nagrinėti ir spręsti sukurta nemažai įvairių bendradarbiavimo formų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad ekologinė jūros būklė beveik negerėja. Viena svarbiausių kovos su Baltijos jūros užterštumu priemonių yra 2007 m. lapkričio mėn. patvirtintas Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, apimantis Baltijos jūros taršos problemų sprendimo priemones laikotarpiu iki 2021 m. Tačiau visi šios komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Savo ruožtu didžiausią susirūpinimą kelia iššūkiai, vadinamieji ekologinio tvarumo iššūkiai:
• Eutrofikacija (ekosistemos kitimas dėl maistinių medžiagų, dažniausiai azoto ir fosforo junginių, pertekliaus). Dėl jos keičiasi jūros ekosistemos funkcionavimas, prasideda itin aktyvus planktono dumblių augimas, turintis tiesioginę įtaką vandens organizmams, o tuo pačiu metu ir žmogaus vartojamų išteklių kiekiui ir kokybei. Didžiausi eutrofikacijos šaltiniai – žemės ūkyje naudojamos neorganinės azoto ir fosforo trąšos, gyvulių ūkių nuotekos, kuriose gausu nitratų, fosfatų ir amonio, neišvalyti ar nevisiškai išvalyti gyvenviečių nutekamieji vandenys, turintys fosfatų ir nitratų, taip pat šių medžiagų turinčios skalbiamosios priemonės. Pagal naujausias HELCOM tyrimų išvadas, beveik visa Baltijos jūra yra paveikta eutrofikacijos. Todėl ši problema itin aktuali jūros pakrantės vandenims tiek rytinėje, tiek vakarinėje, tiek ir pietinėje dalyse. Mažiausiai paveikta yra Baltijos jūros Botnijos įlanka. Lietuvoje eutrofikacija itin skaudžiai yra paveikusi Kuršių marias. Didžiausią maistinių medžiagų kiekį į Kuršių marias atneša Nemunas. Sprendžiant eutrofikacijos problemą, labai svarbu šioje srityje bendradarbiauti su Rusija ir Baltarusija.
• Su biologine įvairove susiję iššūkiai. Visų pirma tai vietinių gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimas ir nebūdingų, nevietinių rūšių patekimo į Baltijos jūros ekosistemą prevencija. Nevietinės rūšys konkuruoja su vietinėmis rūšimis, jas išstumdamos keičia visą susidariusią ekosistemą. Pažymėtina, kad uždara Baltijos jūros ekosistema yra unikali ir labai jautri bet kokiems pokyčiams. Dėl mažo deguonies kiekio Baltijos jūros žemutiniuose vandens sluoksniuose susidaro zonos, kuriose tam tikros gyvūnų ir augalų rūšys nyksta. Dėl aktyvios žmogaus veiklos (ypač statybos darbų priekrantėje ir jūros dugne) sudaromos dirbtinės kliūtys migruojančioms žuvims. Lietuvoje jūros priekrantė yra ypač svarbi žiemojantiems paukščiams, tarp jų ir pasaulyje nykstančiai sibirinei gagai (Polysticta stelleri). Jos apsaugai Europos Sąjunga teikia ypatingą svarbą. Biologinei rūšių įvairovei kenkia itin aktyvi žvejyba Baltijos jūroje. Aktyvi žvejyba statomaisiais tinklais ne tik neigiamai veikia esamus žuvų išteklius, bet ir lemia didelį žiemojančių paukščių mirtingumą. Dėl biologinių išteklių nuolatinio eikvojimo ir aplinkos taršos mažėja biologinė įvairovė, be to, silpnėja ir visos ekosistemos stabilumas ir atsparumas.
• Tarša iš laivų (dėl neatsargumo ir tyčios). Jūrų transportas yra labai svarbus visam Baltijos jūros regionui. Europos Komisijos duomenimis, Baltijos jūroje vienu metu yra daugiau kaip 2 000 laivų. Didžiausi teršėjai maistinėmis medžiagomis (nuotekomis) yra kruiziniai laivai ir keltai. Kruiziniams laivams ir keltams, turintiems nuotekų valymo įrenginius, leidžiama išvalytas nuotekas išpilti į jūrą, tačiau esami reikalavimai nėra pakankamai griežti, o išleidžiamos nuotekos dažnai nebūna išvalytos iki reikalaujamo lygio. Be to, nėra sukurtas veiksmingas kontrolės ir prevencijos mechanizmas, kuris leistų reguliariai tikrinti potencialius laivus teršėjus pačioje jūroje. Krovininiams laivams draudžiama pilti į jūrą panaudotus skysčius, tačiau ir šiuo atveju labai svarbu turėti tinkamas kontrolės priemones. Negalima pamiršti, kad jūra plaukioja nemažai ir kitos paskirties laivų, kuriuose tepaluoti vandenys, susidarantys iš laivų variklių, neretai išpilami į jūrą. Be to, laivai prisideda prie oro taršos ir išmeta didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Svarbu pabrėžti, kad dalis naftos produktų į Baltijos jūrą patenka ir kartu su nuotekų vandeniu, nes nemažai šių produktų likučių išpilama į upes, kurios savo vandenis neša į jūrą. Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, iš upių į Baltijos jūrą 2007 m. pateko 521,2 t, o 2008 m. – 93,7 t naftos produktų. Taip pat naftos produktų į aplinką patenka atliekant krovos darbus uostų akvatorijose, įvykus nelaimingiems atsitikimams uostuose.
• Tarša pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, ypač sunkiaisiais metalais. HELCOM pasiūlytą pavojingųjų medžiagų Baltijos jūroje sąrašą sudaro 11 medžiagų. Gana uždaroje ekosistemoje patekusios į jūrą pavojingosios cheminės medžiagos išlieka labai ilgą laiką, kaupiasi gyvuose organizmuose, sudarančiuose jūros gyvūnijos maisto grandinę. Pagrindiniai teršėjai pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis yra jas naudojanti pramonė ir jos produktai (dažai, valikliai ir pan.). Išleidžiamos su nuotekomis tokios medžiagos patenka į upes ir atplukdomos į jūrą.
• Klimato kaita ilgalaikės perspektyvos požiūriu gali pakeisti nusistovėjusią Baltijos jūros regiono ekosistemą. Tikėtina, kad dėl klimato atšilimo gali padažnėti potvyniai, kisti vandens lygis ir pakrančių kontūrai, atsirasti staigūs oro sąlygų kontrastai. Kita vertus, galimi ir teigiami pokyčiai, pavyzdžiui, geresnių ūkininkavimo sąlygų susidarymas, tam tikrų augalinių kultūrų derliaus didėjimas, tačiau ir šiuo atveju būtina atidžiai sekti ekosistemos būklę.
• Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų cheminių medžiagų atsargos. Šią kenksmingų cheminių medžiagų grupę reikia atskirai išskirti. Susirūpinimą kelia tai, kad iki šiol nėra aiškiai ir tiksliai nustatytos tokių cheminių medžiagų vietos Baltijos jūroje. Taip pat labai sunku apibrėžti ir nurodyti tokias medžiagas. Būtent dėl šių dviejų priežasčių kyla grėsmė, kad Baltijos jūroje pradėjus įgyvendinti tam tikrus infrastruktūrinius projektus gali kilti tam tikros ekologinės mikrokatastrofos, atsirasti „mirties zonos“. Todėl būtina atsižvelgti į Europos Parlamento 2008 m. liepos 8 d. rezoliucijos „Dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai“ rekomendacijas ir jas įgyvendinti.
Būtinybė spręsti šiuos ekologinio tvarumo iššūkius yra tinkamas pagrindas visų aplink Baltijos jūrą esančių šalių bendradarbiavimui. Pabrėžtina, kad reikalinga imtis ne tik prevencinių priemonių, tokių kaip įvairaus pobūdžio valymo ir filtravimo įrenginių diegimas, tačiau būtina pradėti tam tikras šalių ūkių struktūrines reformas. Ne mažiau svarbu Baltijos jūros regiono šalims keistis gerąja patirtimi ir praktika.
Įgyvendinant visas priemones kartu ir kompleksiškai, bus galima tinkamai pasirengti ir išvengti klimato pokyčių.
Lietuvos požiūris
Kaip jau minėta, Lietuvai ypač aktuali Baltijos jūros eutrofikacijos problema. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir tai, kad kai kurie infrastruktūros projektai Baltijos jūroje gali turėti neigiamą įtaką Baltijos jūros ekosistemos būklei, visų pirma todėl, kad jie gali būti įgyvendinami tose jūros dalyse, kuriose yra gana daug Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų cheminių medžiagų atsargų.
Europos Komisijos iniciatyvoje dėl Baltijos jūros regiono strategijos pasigendama aplinką tausojančio požiūrio, kuriant būtent tokius didelio masto infrastruktūros projektus.
Dėl sąlyčio su dugne palaidotomis didelėmis Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų cheminių medžiagų atsargomis projektų, tokių kaip NordStream, įgyvendinimas kelia grėsmę visai Baltijos jūros ekosistemai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad neigiamas poveikis Baltijos jūrai atsirastų taip pat dėl antrinės taršos išjudinus dugno nuosėdas tiesiant dujotiekį, dėl galimų nelaimių ir katastrofų esant itin intensyviai laivybai. Projektas gali neigiamai paveikti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“ priklausančias zonas. Todėl ES Baltijos jūros regiono strategijoje reikėtų pabrėžti visų ES valstybių narių pareigą laikytis aplinką tausojančio požiūrio įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus ir būtinybę atlikti nepriklausomus tokių projektų poveikio aplinkai vertinimus.
Projekto NordStream tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo dokumentacija nėra pakankamai išsami ir turėtų būti papildyta. Kai kurios projekto poveikio aplinkai ataskaitos dalys, pavyzdžiui, alternatyvų analizė, poveikio socialinei ekonominei aplinkai įvertinimas, ekotoksikologinio poveikio analizė, inžinerinių geologinių sąlygų aprašymas, turi būti papildytos ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis ir jų įvertinimą. Neatsakyta ir į klausimą, kaip bus kompensuojama projekto NordStream vykdymo metu padaryta žala aplinkai ir kaip bus atlyginti nuostoliai, neįvertintas galimas bendras projekto poveikis visai Baltijos jūros ekosistemai. Minėtos projekto NordStream dokumentacijos spragos kelia abejonių dėl projekto ekonominio naudingumo, didina susirūpinimą dėl ekologinių ir socialinių aspektų. Šiuo metu tenka konstatuoti, kad projektas NordStream potencialiai kelia ekologinį pavojų Baltijos jūrai ir šio regiono šalims.
Nepaisant to, kad visos šalys, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis planuojamo NordStream dujotiekio trasa, jau išdavė leidimus jį tiesti, įgyvendinus projektą, būtina atlikti poprojektinę analizę, kurios mastą apibrėžti bus galima tik turint išsamius aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus. Todėl ypač svarbu, kad Baltijos jūros regiono šalys susitartų dėl bendros aplinkos stebėsenos (monitoringo) sistemos, kuri apimtų tiek pačią aplinkos stebėsenos (monitoringo) programą, tiek keitimąsi stebėsenos (monitoringo) rezultatais ir išvadomis tarp regiono šalių.
Šiaurės Europos dujotiekio (NordStream) projektas ir saugomos teritorijos
Šaltinis. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas
Baltijos jūros regiono strategijoje įtvirtinama nuostata, kad visas regiono valstybes sieja tarpusavio priklausomybė nuo Baltijos jūros ekologinės būklės. Tačiau poveikio priemonių galimybės siekiant užtikrinti veiksmų plano įgyvendinimą ne visoms valstybėms vienodos. Baltijos jūros aplinkosaugos tvarumui svarbią reikšmę turi Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimas koordinuotuose veiksmuose, tačiau Europos Komisijos siūlomame dokumente ir veiksmų plane pasigendama konkretumo siekiant įtraukti šias valstybes į bendrus aplinkosaugos ir kitus projektus. Šiuo aspektu labai svarbu atkreipti dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos ketinimus statyti atomines elektrines Nemuno upės baseine (šalia Neries ir Nemuno upių), dėl to nebus išvengta didelio neigiamo poveikio Lietuvos aplinkai (ypač upių ekosistemoms, o įvykus avarijoms – ir šalia Lietuvos Respublikos esančioms teritorijoms, ir ten gyvenantiems žmonėms), kurią saugoti įpareigoja ES direktyvos ir tarptautinės konvencijos. Papildomą susirūpinimą kelia atominių elektrinių kuro ir kitų radioaktyviųjų atliekų saugojimo, perdirbimo ir laidojimo klausimai. Šios atominės energetikos infrastruktūros plėtros įtaka privalo būti atsakingai vertinama ir derinama su kaimyninėmis šalimis, remiantis precedentiniu projekto NordStream procesu.
Baltijos jūros regionas dėl aplinkos apsaugos svarbos, išlaikant lengvai pažeidžiamą ir Šiaurės regionams būdingą darnios plėtros ir aplinkosaugos pusiausvyrą, gali pretenduoti būti klimato kaitos sulaikymo poligonu.
Baltijos jūros regiono šalys, ypač Suomija, Švedija, Estija ir Latvija, turi didelių teritorijų, apaugusių miškais. Suomijoje miškai sudaro net 72 proc. visos šalies teritorijos, Švedijoje – 66 proc. (žiūrėti lentelę toliau). Dideli miškų plotai, kurie yra didžiausi ES, įneša svarbų indėlį į klimato kaitos prevenciją Europoje ir visame pasaulyje. Šių „žaliųjų plaučių“ išsaugojimas ir plotų didinimas yra svarbi aplinkosaugos priemonė.
Baltijos jūros regiono šalys ir jų miškingumas 2006 m. (procentais, palyginti su visa šalies teritorija)
| Danija |
11 proc. |
| Estija |
46 proc. |
| Latvija |
45 proc. |
| Lenkija |
29 proc. |
| Lietuva |
33 proc. |
| Suomija |
72 proc. |
| Švedija |
66 proc. |
| Vokietija |
31 proc. |
Tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, kurios neabejotinai yra Baltijos jūros regiono baseino šalys, netaikomos Europos Sąjungos teisės nuostatos aplinkosaugos, ekologijos ir kitose srityse. Tikslinga su šiomis šalimis numatyti konkrečius bendradarbiavimo projektus, kuriems būtų skiriamas atitinkamas finansavimas iš Europos Sąjungos finansinių priemonių. Šiuo atveju Europos Komisija galėtų paremti Rusijos ir Baltarusijos aplinkosaugos iniciatyvas, o tai paskatintų šias šalis aktyviau ir veiksmingiau tokius projektus įgyvendinti. Be to, tai paskatintų Rusiją ir Baltarusiją labiau prisidėti sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemas. Šioje srityje Lietuva turi ir gali tapti gerosios patirties pavyzdžiu. Bendradarbiavimas įgyvendinant projektus Nemuno upės baseine su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir su Baltarusija leidžia veiksmingiau mažinti ekologines grėsmes, sustiprinti užterštumo prevencines priemones, padidinti šių šalių turistinį patrauklumą, skatinti ekologinį ir kaimo turizmą – apie tai bus kalbama kitoje šio pranešimo dalyje.
Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, svarbu siekti glaudesnio veiksmų koordinavimo tarp valstybių narių institucijų ir viešojo sektoriaus, tačiau ne mažiau svarbu skatinti privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, kadangi visa veikla jūroje ir aplink ją reikalauja integruoto valdymo ir darnios plėtros principų įgyvendinimo. Šiuo aspektu labai svarbus valstybių koordinatorių vaidmuo. Baltijos jūros šalys turi ilgametę patirtį atlikti aplinkos kokybės stebėseną, vertinti jos rezultatus ir koordinuoti veiksmus. Vis dėlto tokia stebėsena iki šiol neapima biologinės įvairovės tinkamo apsaugos būklės vertinimo. Tai pripažindama, Lietuva ketina aktyviai dalyvauti stebint saugomų gamtinių vertybių būklę ir ją vertinti koordinuojant ir skatinant kaimynines šalis taikyti suderinamus stebėsenos metodus, kurie padės objektyviau įvertinti biologinės įvairovės būklę regione.
Veiksmingesnė tarpvalstybinė Nemuno upės baseino rajonų vandens telkinių kokybės apsauga ir būklės gerinimas bei racionalus vandens išteklių naudojimas yra svarbūs ir neatidėliotini uždaviniai, kuriuos būtina spręsti siekiant mažinti neigiamą poveikį Baltijos jūrai iš sausumos šaltinių ir sprendžiant Baltijos jūros eutrofikacijos problemą. Akivaizdu, kad, norint pasiekti teigiamų rezultatų, būtina kuo glaudžiau bendradarbiauti su Baltarusija ir Rusijos Federacija tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu lygiu. Svarbu paspartinti Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos susitarimo dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino vandens išteklių naudojimo ir apsaugos srityje pasirašymą. Tai sudarytų prielaidas veiksmingesniam Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimui saugant ir racionaliai naudojant Nemuno baseino vandens išteklius, koordinuojant šiems vandenims poveikį darančią veiklą, vykdant jų stebėseną ir taršos šaltinių kontrolę, keičiantis reikalinga informacija ir duomenimis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką, aiškiai teikiančią prioritetą saugomų jūrinių teritorijų plėtrai, Lietuva sėkmingai pradėjo užtikrinti vertingiausių jūrinių teritorijų apsaugą formuojant europinės svarbos teritorijų tinklą „Natura 2000“. Būtina numatyti veiksmus, pratęsiančius šį darbą ir užbaigiant jūrinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ plėtrą priekrantės zonoje ir atviroje jūroje. Pabrėžiama, kad ES valstybės narės pačios nusprendžia, kada ir kokiu mastu planuoti savo jūrines teritorijas. Atitinkamai, kai jos nusprendžia planuoti savo jūrines teritorijas ir atlieka su tuo susijusius darbus, be kitų reikalavimų, turi laikytis ES galiojančių ir į nacionalinę teisinę bazę perkeltų reikalavimų.
Kalbant apie bendradarbiavimą šioje srityje, reikia pažymėti, kad nuo 1992 m. bendradarbiauja Baltijos jūros regiono šalių ministrai, atsakingi už teritorijų planavimą (VASAB bendradarbiavimas). 2009 m. spalio mėn. ministrų susitikime Vilniuje buvo pažymėta, kad integruotas žemės ir jūrinių teritorijų erdvinis planavimas ir valdymas turi remtis Baltijos jūros aplinkos ir jūros išteklių tvariu panaudojimu. Be to, turi būti formuojamas bendras Baltijos jūros regiono šalių požiūris į jūrinių teritorijų erdvinį planavimą ir plėtojamos jo priemonės bei metodai. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra bendra visų Baltijos šalių atsakomybė, reikia stiprinti bendradarbiavimo pajėgumų didinimo šioje srityje veiksmus, siekiant užtikrinti keitimąsi patirtimi, skatinant švietimą ir didinant kompetenciją jūrinių teritorijų erdvinio planavimo srityje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje, naudojant jūros išteklius ir vykdant jūrinę veiklą, vyrauja sektorinis principas, kai kiekviena atskira valstybės institucija planuoja savo veiklą individualiai. Požiūriams, interesams ir poreikiams derinti yra sukurtas teisinis pagrindas. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Tačiau jos praktinis įgyvendinimas yra nepakankamai veiksmingas. Tenka pripažinti, kad taip pažeidžiami darnios plėtros principai ir sukeliami konfliktai tarp atskirų veiklos sričių, ekonominių interesų, socialinių grupių ir visuomenės.
Svarbu pažymėti, kad, pasinaudojant kitų regiono šalių patirtimi, perimant gerąją patirtį ir skatinant tarpusavio bendradarbiavimą, Baltijos jūros regionas gali tapti lyderiu plėtojant saugias ir aplinkai nekenksmingas technologijas ir rodyti pavyzdį, kaip užtikrinti aplinką tausojančią regiono plėtrą.
| Aktyviai prisidėsime prie ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, veiksmingo išorės sienų valdymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) |
2. Regiono sauga ir saugumas
Baltijos jūra, kaip šalis vienijantis veiksnys, yra vienintelė vidinė Europos Sąjungos jūra; tai gali paskatinti šalis aktyviau, ypač rytinėje pakrantėje, plėtoti mokslinius tyrimus ir technologijas, tiesiogiai diegti inovacijas. Siekiant šių tikslų, būtina užtikrinti Baltijos jūros regiono šalių ir jų gyventojų saugą ir saugumą. Nuo saugos ir saugumo labai priklauso visi kiti regiono klestėjimo veiksniai.
Palanki ir strateginė padėtis, ypač susisiekimo aspektu, kuris apžvelgiamas toliau, skatina intensyvią Baltijos jūros laivybą. Jūrų keliais nuolat gabenami dideli naftos, suskystintų dujų ir kiti kroviniai. Neužtikrinus tinkamo saugumo, tokia veikla gali kelti didelę grėsmę, ypač dėl pačios Baltijos jūros uždarumo. HELCOM duomenimis, per metus Baltijos jūra tanklaiviai atlieka 13–15 tūkst. jūros kelionių, perveždami apie 170 mln. t naftos. Europos Komisijos duomenimis, 2007 m. Baltijos jūroje įvyko 120 avarijų, kuriose nukentėjo laivai.
Kitas ne mažiau svarbus aspektas – nusikalstamumas. Regiono geografinė padėtis ir vidinis šalių atvirumas vilioja nusikaltėlius, kurie ieško būdų nelegaliai pasinaudoti nevienodomis regiono valstybių ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, dideliais apmuitinamų prekių kainų skirtumais, vidinių ES valstybių narių sienų kontrolės panaikinimu. Regiono valstybėms, turinčioms išorinę ES sieną su Rusija ir Baltarusija, tenka didelė atsakomybė ir našta saugant Europos Sąjungos vidaus rinką nuo tokių reiškinių kaip cigarečių ir kitų akcizais apmokestinamų prekių bei narkotinių medžiagų kontrabanda.
Tarpvalstybinis nusikalstamumas reikalauja glaudaus pasienio ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo ir koordinuotų veiksmų. Deja, tenka pripažinti, kad neretai bendradarbiavimas šioje srityje nėra veiksmingas ir pakankamai operatyvus. Todėl labai svarbu ne tik užtikrinti operatyvinės informacijos mainus tarp Baltijos jūros regiono šalių, Šengeno erdvės valstybių narių, bet ir ieškoti būdų bei priemonių, kaip būtų galima keistis tokio pobūdžio informacija su trečiosiomis šalimis.
Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmų plane išskiriamos trys prioritetinės sritys:
• Pavyzdinės laivybos saugos užtikrinimas. Siūloma koordinuoti veiksmus diegiant aukštus navigacijos ir laivų saugos standartus bei kuriant jūros stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo sistemas. Taip pat svarbu plėtoti reagavimo į nelaimingus atsitikimus tarnybų bendradarbiavimą, modernizuoti jų pajėgumus, rengti veiksmų didelių katastrofų atvejais scenarijus, derinti pasirengimo planus ir organizuoti mokymus.
• Saugos priemonės katastrofų jūroje ir krante atvejais. Šioje srityje visų pirma reikia atlikti grėsmių analizę ir nustatyti potencialias katastrofų jūroje ir krante vietas. Tada būtų galima sudaryti atitinkamus reagavimo planus ir visų pirma užtikrinti žmonių saugumą.
• Tarpvalstybinio nusikalstamumo mastų ir jo daromos žalos mažinimas. Reikia imtis veiksmų siekiant sustiprinti valstybių narių sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą įtraukiant į šį bendradarbiavimą ir trečiąsias regiono valstybes. Tikslinga svarstyti galimybę ir kurti jungtines sienų patruliavimo grupes, organizuotų nusikaltimų tyrimo grupes, bendrai įsigyti įrangos ir bendrai ja naudotis.
Kiekvienoje ES valstybėje narėje, esančioje prie Baltijos jūros, siūloma steigti jungtinį koordinavimo centrą, kuris koordinuotų pasienio, policijos, muitinės ir kitų specialiųjų tarnybų veiksmus, užtikrintų tarpusavio keitimąsi informacija. Taip pat siūloma glaudžiau bendradarbiauti nusikalstamumo grėsmių ir prevencijos analizės srityse. Šios priemonės padėtų veiksmingiau kovoti su tokiomis organizuoto nusikalstamumo rūšimis kaip kontrabanda, automobilių vagystės ar prekyba žmonėmis ir narkotinėmis medžiagomis.
Lietuvos požiūris
Lietuvai ypač svarbu užtikrinti saugią laivybą ir sustiprinti saugos priemones katastrofų jūroje ir krante atvejais. Rusija prie Lietuvos krantų eksploatuoja naftos telkinį D-6 ir planuoja toliau plėtoti naftos gavybą šioje teritorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad būtina suaktyvinti ES poziciją dėl Rusijos įtraukimo į bendrus ir dvišalius veiksmus rengiant reagavimo į naftos išsiliejimą planus ir likviduojant pasekmes, kompensuojant tarša padarytą žalą.
Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tarp sienos apsaugos ir teisėsaugos tarnybų, reikėtų geriau išnaudoti jau veikiančias struktūras, tokias kaip Baltijos jūros regiono šalių Task Force tinklas kovai su organizuotu nusikalstamumu. Pagrindinės veiklos sritys – pasikeitimo informacija gerinimas ir skatinimas; bendros konkrečios operatyvinės priemonės ir veiksmai; teisminis bendradarbiavimas; specialūs tyrimai, mokymai ir kitos bendradarbiavimo formos. Pabrėžtina, kad šiame tinkle dalyvauja ir Rusija. Todėl tai galėtų būti gera praktika bendradarbiaujant Baltijos jūros regiono šalims, priklausančioms Europos Sąjungai, ir toms regiono šalims, kurios Europos Sąjungai nepriklauso.
Saugos ir saugumo užtikrinimo srityje yra labai svarbu, kad bendradarbiavimo projektai būtų pagrindžiami ir užtikrinami adekvačiomis finansinėmis priemonėmis. Tikslinga įsteigti Jungtinį Baltijos jūros šalių nusikalstamumo prevencijos fondą, kuris galėtų administruoti ir finansuoti regioninius projektus. Toks fondas, kaip finansinis bendradarbiavimo instrumentas, galėtų paremti projektus:
• bendrus Baltijos jūros šalių veiksmus nusikaltimų užkardymo ir kitų kriminogeninių reiškinių mažinimo srityje;
• nusikalstamumo prevencijos projektus vienoje Baltijos jūros šalyje tuo atveju, jeigu tokių projektų įgyvendinimo rezultatai turėtų didelį teigiamą poveikį ir kitoms Baltijos jūros šalims;
• priemones, sudarančias tam tikrą dalį tarptautinių bendradarbiavimo projektų, kuriuose, be Baltijos jūros šalių, dalyvauja ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios šalys. Tokių projektų paramos sąlyga būtų, jeigu kriminogeniniai reiškiniai, į kurių prevenciją nukreiptas projektas, pasireiškia ir Baltijos jūros šalyse ir jeigu tokių projektų įgyvendinimo rezultatai turės didelį teigiamą poveikį ir kitoms Baltijos jūros šalims.
Tokio Jungtinio Baltijos jūros regiono šalių nusikalstamumo prevencijos fondo lėšas galėtų sudaryti visų aštuonių Baltijos jūros regiono šalių įnašai, įskaitant ir Europos Sąjungos finansines priemones. Fondo veikla remtųsi Baltijos jūros regiono šalių suderinta nusikaltimų prevencijos ir užkardymo programa, kurios pagrindą sudarytų Baltijos jūros šalių suderintos strateginės kryptys, nukreiptos tarpvalstybinio nusikalstamumo problemoms spręsti. Šių krypčių pagrindu būtų skelbiami kvietimai teikti projektus. Teikti pasiūlymus galėtų Baltijos jūros šalių mokslo ir kitos šios prevencijos srityje veikiančios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
3. Energetinis saugumas
Efektyviai veikiančių energetikos jungčių Baltijos jūros regione svarba buvo išskirta kaip viena iš šešių prioritetinių krypčių, kurios paskelbtos Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji strateginė energetikos apžvalga: ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“. Baltijos energetikos rinkos jungčių planas buvo inicijuotas Europos Komisijos Pirmininko Jose Manuelio Barroso 2008 m. rudens Europos Vadovų Taryboje.
Ne mažiau svarbus yra ir Europos Vadovų Taryboje priimtas energetikos infrastruktūros projektų finansavimo planas, kuris 2009 m. pavasarį patvirtintas, atsižvelgiant į Ekonomikos atgaivinimo planą. Baltijos jūros regionui svarbiausi šio plano projektai:
• Gamtinių dujų jungtis – Skanled, BalticPipe (Danija, Lenkija, Švedija).
• Suskystintų gamtinių dujų terminalas Svinouiscio uoste (Lenkija).
• Infrastruktūra ir priemonės siekiant sudaryti sąlygas ir prielaidas reversiniam gamtinių dujų tiekimui, esant trumpalaikiams gamtinių dujų tiekimo sutrikimams (Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva).
• Elektros jungtis – Estlink-2 (Estija, Suomija).
• Elektros jungtis – NordBalt (Švedija, Lietuva, Latvija).
• Priekrantės vėjo jėgainių tinklo sukūrimas ir stiprinimas – Baltic–Kriegers Flak I, II, III (Danija, Lenkija, Švedija, Vokietija).
Lietuvos požiūris
Lietuva ypač suinteresuota kuo greitesniu ir veiksmingesniu regiono energetikos iššūkių sprendimu. ES Baltijos jūros regiono strategijoje skiriamas ypatingas dėmesys energetikos rinkos integracijai, energetiniam efektyvumui ir saugumui gerinti. Vienas iš svarbiausių tikslų – Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetinės izoliacijos nuo Europos Sąjungos panaikinimas, energetinio saugumo stiprinimas ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo mažinimas. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu koordinuotai kelti su rizika Baltijos jūros ekosistemai susijusius klausimus, kurie aptarti pirmiau.
Aukšto lygio darbo grupė, kuriai vadovavo Europos Komisija ir kurią sudarė Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos atstovai (Norvegija darbo grupės veikloje dalyvavo stebėtojos teisėmis), parengė konkrečių projektų įgyvendinimo planą. Pagrindiniai Baltijos energetikos rinkos jungčių plano tikslai yra:
• visiška trijų Baltijos valstybių integracija į Europos energetikos rinką;
• jungčių stiprinimas tarp Baltijos valstybių ir jų kaimyninių valstybių.
Baltijos energetikos rinkos integracijai labai svarbūs yra ir papildomi generavimo pajėgumai. Baltijos jūros regionas turi geras perspektyvas plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius: hidroenergiją ir biomasę. Pavyzdžiui, bioenergetika gali patenkinti apie 30 proc. viso energetinio poreikio, o visoje Europos Sąjungoje ši dalis siektų 16 proc. Suderinus vėjo energetikos pajėgumus su hidroenergetika, šis makroregionas taptų lyderiu tarp ES valstybių narių. Generavimo pajėgumų plėtros planai regiono valstybėse yra skirtingi, tačiau Lietuvai aktualiausi šie projektai:
| Projektas |
Trumpas aprašymas |
Įgyvendinimo terminas |
Projekto vertė |
| Nauja kogeneracinė elektrinė Lietuvoje |
Naujas kombinuoto ciklo turbinų blokas, kurio galia 444 MW |
2012 m. |
328 milijonai eurų |
| Visagino atominė elektrinė |
Nauja atominė elektrinė, kurios veikloje dalyvautų Lenkija ir kitos Baltijos šalys. Maksimali galia 3 400 MW |
2018 m. |
2,5–4 milijardai eurų |
| Lietuvos vėjo energetikos pajėgumų plėtra |
Tikslas – iki 2010 m. pasiekti šioje srityje pajėgumus iki 200 MW, o iki 2020 m. – iki 500 MW |
2020 m. |
Nėra duomenų |
| LitPolLink: Elkas (Lenkija) – Alytus (Lietuva) |
Elektros jungties konstrukcija (2009–2015) tarp Alytaus–Lietuvos valstybės sienos (dvigubos 440 kW linijos su keitikliu 2 x 500 MW) Elektros jungties konstrukcija (2014–2015) tarp Elko–Lenkijos valstybės sienos Alytaus kryptimi |
2015 m. |
261 milijonas eurų |
| Lietuvos elektros perdavimo sistemų stiprinimas (LitPolLink) |
Konstrukcija Alytus–Kruonis ir Visaginas–Kruonis |
2020 m. |
93 milijonai eurų |
| Lietuvos elektros perdavimo sistemų stiprinimas (NordBalt) |
Konstrukcija Klaipėda–Telšiai ir Mūša–Panevėžys |
2013 m. |
43 milijonai eurų |
| NordBalt |
Povandeninė elektros linija 700–1 000 MW pajėgumų tarp Hemsio / Nibru (Švedija) ir Klaipėdos (Lietuva) |
2017 m. |
600–750 milijonų eurų |
| Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkų integracija |
Trečiųjų šalių prieiga prie visos infrastruktūros, ypač perdavimo ir saugojimo, kai tai bus techniškai ir ekonomiškai galima |
Nėra apsispręsta |
|
| AmberPolLit |
Gamtinių dujų vamzdynas, jungiantis Lietuvą ir Lenkiją per „Jamal–Europa“ vamzdyną arba Lenkijos dujų sistemą (330 km, pajėgumai: ne mažiau kaip 3 milijardai m3) |
2014 m. |
292 milijonai eurų |
| Lietuvos–Latvijos gamtinių dujų jungties sustiprinimas |
Pajėgumų sustiprinimas, įskaitant ir vamzdyno pralaidumo didinimą (papildomi 2 milijardai m3) |
2010 m. pradžia |
Nėra duomenų |
| Naujas suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvoje |
Suskystintų gamtinių dujų terminalas (3 milijardai m3) |
2018 m. |
270–320 milijonų eurų |
| Gamtinių dujų saugykla Lietuvoje |
Nauja strateginė gamtinių dujų saugykla Syderiuose (iki 0,5 milijardo m3) |
2015 m. |
347 milijonai eurų |
Lietuvai, įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, pavesta vadovaujanti Baltijos energetikos rinkos jungčių plano įgyvendinimo stebėsenai. Šioje srityje tikslinga nustatyti priemones, kaip reguliariai vertinti užsibrėžtų tikslų pažangą, nes tai paspartintų izoliuotų energetikos rinkų integraciją, sumažintų Baltijos energetikos rinkos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo vieno išorinio tiekėjo. Taip pat išlieka aktualu, kad Baltijos jungčių planas būtų orientuotas į ES vidaus rinkos integracijos prioritetą ir priklausomybės nuo vieno išorinio tiekėjo sumažinimą, išvengiant jo masto išplėtimo.
Be to, energetinio saugumo srityje tampa aktualus vidinis Lietuvos pasirengimas įgyvendinti ES energetikos vidaus rinkos trečiojo paketo nuostatas, ypač praktinius veiklos atskyrimo variantus.
4. Prioritetinės srities – tvarios žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtros stiprinimas – įgyvendinimas
Aktyvus dalyvavimas įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją, koordinuojant svarbiausias sritis ir projektus leistų Lietuvai vykdyti aktyvią politiką Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros regione ginant nacionalinius Lietuvos interesus. Tai gerokai sustiprintų Lietuvos institucijų ryšius su giminingomis regiono ir ES institucijomis. Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmų plane Lietuvai kartu su kitomis partnerėmis teko vadovauti prioritetinei sričiai, susijusiai su tvaria žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtra.
Šioje prioritetinėje srityje Baltijos jūros regiono strategijoje siūloma:
• tęsti Baltijos jūros žvejybos laivyno pajėgumų pritaikymą prie turimų išteklių;
• sumažinti priegaudą;
• sustiprinti kontrolę ir sustabdyti nelegalią žvejybą;
• plėtoti ir gerinti koordinavimą bei kooperaciją tarp valstybių narių ir tarpininkų;
• plėtoti išlaikančias ekologinę pusiausvyrą strategijas medienai;
• siekti bendrų rezultatų per kaimo plėtros programas;
• siekti bendrų rezultatų per Europos žuvininkystės fondo programas.
Įvertinus turimą Lietuvos institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei verslo potencialą, galima teigti, kad Lietuva pasirengusi dalyvauti:
• Forumo dėl inovatyvios ir išlaikančios ekologinę pusiausvyrą organinės trąšos (mėšlo) panaudojimo sukūrimo projekte, siekiant sumažinti Baltijos jūroje didėjantį augalų ir maistinių medžiagų kiekį; taip pat bendradarbiaujant su kitomis šalimis siekti, kad būtų apsaugotos Baltijos pakrančių ir jūros ekosistemos; daugiau dėmesio skirti žemės ūkio atliekų pritaikymui atsinaujinančių energijos išteklių gavybai, taip prisidedant prie klimato kaitos poveikio mažinimo.
• ES reikalavimų maistui ir pašarams įgyvendinimo tinklo sukūrimo projekte, keičiantis informacija tarp valstybių narių apie įsigaliosiančią teisę maisto ir pašarų srityje tiek nacionaliniu lygiu, tiek ES reikalavimų srityje. Šioje srityje reikalinga diskutuoti apie kliūtis prekybai (jeigu tokių atsirastų), dalytis gerąja patirtimi dėl oficialios maisto ir pašarų kontrolės.
• Tvarios akvakultūros gamybos metodų skatinimo projekte, siekiant plėtoti žuvų veisimą uždaruose vandens telkiniuose.
Nepaisant to, kad kaimo plėtros srityje konkrečių projektinių pasiūlymų nebuvo, vis dėlto Lietuva yra pasirengusi skirti dėmesio alternatyvių žemės ūkiui veiklos rūšių rėmimui kaimo vietovėse ir naujų darbo vietų kūrimui.
Pagrindiniai Lietuvos politikos Europos Sąjungos atžvilgiu prioritetai yra bendros ES energetikos politikos kūrimas, ES vidaus rinkos tinkamas funkcionavimas, Lietuvos energetikos ir transporto infrastruktūros susiejimas su Vakarų Europos tinklais, mokslo ir inovacijų plėtra, Europos Sąjungos plėtra Rytų kryptimi, deramas totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimas ES lygiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) |
III dalis
Bendra transporto politika ir vartotojų apsauga
1.1. Bendra transporto politika
Baltijos jūros regiono šalys palaiko glaudžius tarpusavio ryšius, tačiau vis dar nėra sukurti struktūrinio bendradarbiavimo modeliai. Kaip minėta pirmiau, trūksta bendrų aplinkosaugos, saugos ir saugumo strategijų. Tenka pripažinti, kad transporto srityje taip pat pasigendama aktyvesnio šalių tarpusavio bendradarbiavimo, kuris skatintų Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumą, viso regiono investicinį patrauklumą ir konkurencinį pranašumą.
Transportas ir susisiekimas yra labai svarbūs Baltijos jūros regiono bendradarbiavimui, ypač įvertinant atstumus tarp sostinių ar labiausiai nutolusių sričių (Šiaurės Suomija, Švedija ir Baltijos valstybės yra sunkiausiai pasiekiamos iš visų Europos šalių). Šiaurinis klimatas, vasaros ir žiemos temperatūrų svyravimai taip pat neleidžia džiaugtis nuolatiniu galimu susisiekimu įprastomis transporto priemonėmis.
Baltijos jūros regionas yra svarbus užtikrinant tranzito krovinių judėjimą Vakarų–Rytų ir Rytų–Vakarų kryptimis. Baltijos jūros regiono transporto infrastruktūra labai reikšminga pasaulio ekonomikai.
Geografiškai Baltijos jūros valstybių regionas yra Europos ekonominio centro periferijoje. Užsienio prekybos mastai, prekių ir paslaugų srautai yra tiesiogiai priklausomi nuo esamos transporto infrastruktūros plėtros. Planuojant tokių projektų plėtrą, ne mažiau svarbu, kad Baltijos jūros ekosistemos būtų apsaugotos nuo neigiamo poveikio, o pagal galimybes jūros aplinka ir švara tam tikrose vietose ir pagerinta. Transporto infrastruktūros projektai gali tapti veiksmingi tik tada, kai bus išnaudojami patys racionaliausi krovinių srautų keliai ir jų apdorojimo būdai. Todėl artimiausiu metu verta nustatyti, kurios jungtys yra gyvybingos, turinčios ateitį, o kurios tėra labiau nacionalinių ambicijų padarinys.
Europos Komisijos siūlomais veiksmais, kuriais būtų įgyvendinama Baltijos jūros regiono strategija, didžiausio efektyvumo nebus įmanoma pasiekti, jeigu nebus bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis, ypač su Rusija, Baltarusija ir Vidurine Azija.
Europos Sąjunga siūlo iki 2015 m. pagrindinį dėmesį sutelkti į šiuos veiksmus:
• koordinuoti nacionalines transporto politikos sritis;
• koordinuoti investicijas į infrastruktūrą;
• sustiprinti ir pagerinti sąsajas su Rusija;
• plėtoti efektyvią krovinių transporto ir logistikos sistemą;
• skatinti laivybą.
Apibendrinant Europos Komisijos siūlomus veiksmus, matyti, kad transporto jungčių projektai yra pirmenybiškai orientuoti Šiaurės ir Pietų kryptimis. Kita vertus, pačios Baltijos jūros regiono strategijos tikslas – padaryti regioną patikimais vartais tarp Rytų ir Vakarų. Todėl galima daryti išvadą, kad siūlomas dokumentas yra pernelyg platus, jame trūksta pagrįstumo ir neišvengiama prieštaravimų.
1.2. Prioritetiniai transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektai
Europos transeuropinio tinklo sumanymas kilo 1980 m. kaip Europos Sąjungos bendros rinkos elementas. 1996 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl Bendrijos transeuropinio tinklo plėtros gairių. Šiame dokumente buvo išvardyti 14 svarbiausių visai Europai transporto projektų. 2004 m. po įvykusios plėtros Bendrijos transeuropinio tinklo plėtros gairės buvo persvarstytos. Šiuo metu prioritetinių projektų sąrašą sudaro 30 projektų, kurių įgyvendinimas iki 2020 m. kainuos apie 400 mlrd. eurų (iš jų – 226 mlrd. eurų buvo panaudota iki 2007 m., 154 mlrd. eurų bus panaudota dabartinės ES finansinės perspektyvos laikotarpiu).
Tarp minėtų transporto infrastruktūros plėtros projektų Baltijos jūros regiono valstybėms svarbiausi šie:
• Šiaurės trikampis (geležinkelių ir kelių ašis) – daugiarūšio (multimodalinio) transporto koridorius, jungiantis šiaurines Europos Sąjungos valstybes nares (Suomiją, Švediją) ir jų sostines, sustiprins keleivinio ir krovininio transporto pajėgumus šiose šalyse, pagerins jų susisiekimą su Vidurio Europa, Baltijos valstybėmis ir Rusija.
Projekto dalyvės – Suomija, Švedija; bendras ilgis – 3 970 km (iš jų – 2 170 km geležinkelių); vertė – 11,75 mlrd. eurų; pabaiga – 2016 m.
• Fehmarn Belt linija – šis transporto projektas tęsia Šiaurės trikampio projekto įgyvendinamą. Daugiausia dėmesio projekte skiriama tiltų, tunelių statybai ir rekonstrukcijai, taip pat geležinkelių vėžėms. Šiuo projektu ypač siekiama sumažinti keltų linijų tarp Danijos ir Vokietijos transporto apkrovas. Tikimasi, kad projektas pritrauks papildomus 3,3 mln. keleivių ir 30–35 tūkst. prekinių traukinių vagonų į Baltijos jūros regioną.
Projekto dalyvės – Danija, Vokietija; bendras ilgis – 552 km (iš jų – 19 km kelių); vertė – 7,9 mlrd. eurų; pabaiga – 2018 m.
• Rail Baltica – vienintelis projektas, kuris leistų Baltijos valstybes sujungti su Lenkija europinės vėžės geležinkeliu (ši transporto jungtis leistų išplėsti transporto koridorių ir sujungti jį su Vokietijos tinklais). Projekto esmė – sukurti efektyvią geležinkelio jungtį tarp Baltijos valstybių geležinkelio sistemos ir likusio Europos tinklo. Šis projektas padėtų sukurti naujas prekybos ir bendradarbiavimo sąsajas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, taip pat užtikrintų krovinių gabenimą.
Projekto dalyvės – Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija (su perspektyva susisiekti su Suomija); bendras ilgis – 1 142 km; vertė – 3,2 mlrd. eurų; pabaiga – 2020 m.
Lietuvos požiūris
Pasiūlyta Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija nors ir išskiria galimas regiono bendradarbiavimo sritis, tačiau papildomų finansinių paskatų tam nesuteikia. Tai nėra sveikintina tendencija, atsižvelgiant į tai, kad investicijos į transporto infrastruktūrą yra laikomos geriausiu būdu atskirų valstybių ekonomikai skatinti krizės laikotarpiu.
Reikėtų pažymėti, kad dėl savo specifikos bendra transporto politika turi apimti ne tik Europos Sąjungos valstybes nares, bet ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje jai nepriklausančias šalis. Transporto projektai, neturintys sąsajų su tikėtinais Rytų–Vakarų transporto srautais, neatspindi transporto koridoriaus ateities perspektyvų. Pagrindinis dėmesys turėtų būti teikiamas tokiems projektams, kurie galėtų būti konkurencingi, saugūs, ekologiški ir ekonomiškai naudingi daugeliui valstybių.
Rytų–Vakarų įvairiarūšio (intermodalinio) transporto koridorius jungia seniai susiformavusius Europos ir Azijos transporto mazgus ir tinklus. Jau dabar pastebima, kad Rytų–Vakarų transporto koridoriuje transporto srautai didėja greičiau negu kituose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose. Todėl ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas plėtojamiems Europos ir Azijos prekybiniams ryšiams.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvai priklausančio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus infrastruktūra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o tai leis gerokai sparčiau ją modernizuoti, pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę ir sudarys patrauklesnes sąlygas pritraukti privataus kapitalo investicijas.
Lietuva, nors ir užima nedidelę Rytų–Vakarų transporto koridoriaus teritoriją, yra svarbi tarpžemyninių krovinių srautų tranzitui. Būtent Lietuvoje baigiasi sausumos keliai ir prasideda jūrų kelias, todėl sausumos transporto jungčių tarp Europos ir Azijos plėtra turi dideles perspektyvas, nes, palyginti su jūrų transportu, leistų gerokai sutrumpinti krovinių vežimo laiką.
Rytų–Vakarų transporto koridorius yra vienas iš svarbiausių įvairiarūšio (intermodalinio) transporto plėtros projektų Lietuvoje. Šio projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisidės prie Lietuvos transporto sektoriaus efektyvumo didinimo ir turės svarbią reikšmę Lietuvos ekonomikai.
Šiuo metu pagrindinis Europos Sąjungos iššūkis yra laisvas paslaugų judėjimas. Nors regione pakankamai išplėtota sausumos kelių infrastruktūra, tačiau geležinkelių, oro ir jūrų bei upių laivybos ryšiai yra menki. Daugiarūšio (multimodalinio) transporto ryšiai galėtų suaktyvinti laisvą paslaugų judėjimą regione, sudarytų sąlygas aiškesnei kapitalo judėjimo vizijai ir užsienio prekybai.
Lietuva remia ES politiką plėtojant integruotą jūrų transporto politiką, taikant naują požiūrį. Šioje srityje būtina imtis tolesnių koordinuotų veiksmų tarp Baltijos jūros regiono valstybių kuriant jūrų transporto klasterius ir tarpsektorinius klasterius, taip pat regioninius aukščiausio lygio (excellence) jūrų transporto mokslo centrus.
Negalima pamiršti vis didėjančio susidomėjimo Europos ir Azijos rinkomis. 2009 m. spalio mėn. įvykęs Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas Vilniuje parodė didelį valstybių suinteresuotumą bendradarbiauti ir plėtoti veiksmingą transporto sistemą tarp Europos ir Azijos. Priimtoje Vilniaus deklaracijoje pabrėžiama glaudesnio Azijos ir Europos šalių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti ilgalaikę transporto plėtrą, tarpusavio ekonominių ryšių plėtojimo naudą ir pasaulio ekonomikos augimo galimybes svarba. Šia deklaracija siekiama atverti kroviniams greitesnį, pigesnį ir saugesnį sausumos kelią į Europą.
Geležinkelių transporto plėtra yra ir gali būti ekonomiškai pagrįsta tik tada, kai kroviniai yra vežami dideliais atstumais. Europos Sąjungos iniciatyva dėl konkurencingo į krovinių vežimą orientuoto Europos geležinkelių tinklo yra tinkamas ir priimtinas atsakas į šios dienos iššūkius. Tokios iniciatyvos taip pat galėtų realiai prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo.
Ne mažiau svarbus yra ir projektas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – Rail Baltica. Nustatytų projekto įgyvendinimo terminų ir uždavinių turi būti laikomasi. Kita vertus, negalima pamiršti ir šio projekto ekonominio naudingumo. Projektas yra gyvybingas, tačiau ekonomikos sunkmečio laikotarpiu, siekiant sparčiau plėtoti Rail Baltica, reikalinga jį vertinti ne tik kaip transporto jungtį, bet ir kaip logistikos projektą. Iniciatyvos dėl viešųjų logistikos centrų, oro parkų ir kitų infrastruktūros darinių, galinčių padidinti projekto Rail Baltica patrauklumą, ekonominį atsiperkamumą, yra sveikintinos. Lietuva sveikina Europos Komisijos pastangas koordinuoti projektą Rail Baltica, paskyrus specialų atsakingą asmenį. Įgyvendinus Rail Baltica projektą, galima būtų svarstyti apie projekto tęsinį iki Sankt Peterburgo (Rusijos Federacija).
Europos Komisijos siūlomoje Baltijos jūros regiono strategijoje vienas iš prioritetinių projektų – tai Rytų–Vakarų „žaliasis“ transporto koridorius. „Žaliasis“ transporto koridorius – tai informacinių technologijų sprendimais pagrįstas transporto ir paslaugų koridorius, didinantis visos logistikos grandinės efektyvumą. Šiame koridoriuje bus naudojamos tik mažai žalos gamtai darančios transporto priemonės – daugiausia jūrų transportas ir geležinkeliai. Tikėtina, kad Baltijos jūra galės tapti svarbiais Europos prekybos su Azija vartais. Rytų–Vakarų „žaliasis“ transporto koridorius yra neatskiriama viso planuojamo Rytų–Vakarų transporto koridoriaus plėtros dalis. Toks projektas yra patrauklus ir tuo, kad jis yra paremtas Europos Sąjungos finansinėmis priemonėmis (6 mln. eurų Europos Sąjungos finansinės paramos). Plėtojant šį koridorių, dalyvauja Lietuva, Rusija, Švedija, Danija ir Vokietija. Tai gali tapti geru pavyzdžiu, kaip plėtojant vieną transporto koridoriaus dalį galima sudaryti prielaidas Baltijos jūros regiono valstybėms tapti visų ES valstybių narių svarbiomis partnerėmis vystant išorės prekybą su Azijos šalimis. Toks projektas yra geresnių politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių ryšių su rytiniais kaimynais – Baltarusija ir Rusija – užtikrinimas.
Ne mažiau svarbu plėtoti jūrų greitkelius regione. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje tam yra potencialo, tačiau trūksta tinkamos ir modernios infrastruktūros. Vienas iš projektų, kuris galėtų paspartinti jūrų greitkelių Rytų–Vakarų kryptimi plėtrą – projektas Klaipėda–Karlshamnas. Tai vienas iš pirmųjų projektų, kuriam numatytas Europos Sąjungos finansavimas. Labai tikėtina, kad atliktos investicijos prisidės prie bendrojo Rytų–Vakarų transporto koridoriaus pralaidumo didinimo ir efektyvumo užtikrinimo.
Rytų–Vakarų transporto koridorius yra kompleksinis darinys, todėl turi būti nustatyti jo įgyvendinimo prioritetai. Lietuvai labai svarbi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai pripažinti šį uostą ir su juo susijusią infrastruktūrą valstybei svarbiu ekonominiu projektu suteikia galimybę didinti viso Rytų–Vakarų transporto koridoriaus konkurencingumą regionų ir pasaulio rinkose. Vienas iš svarbiausių šiuolaikinių transporto sistemų uždavinių – skatinti įvairiarūšį (intermodalinį) transportą, užtikrinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Rytų–Vakarų koridoriaus Lietuvos dalies infrastruktūros kompleksas yra svarbi jungiamoji ir sudedamoji kelių ir geležinkelių transporto tinklų grandis, įeinanti į bendrą ES transporto tinklą, padedanti įgyvendinti strateginius interesus ir politikos tikslus, taip pat daranti įtaką ekonominiam, socialiniam ir politiniam gyvenimui.
Oro transportas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastesnė sritis ir jai tenka mažesni iššūkiai. Tenka pabrėžti, kad per gana trumpą laiką Baltijos jūros valstybių regione susiformavo labai palankus vartotojų požiūris į susisiekimą oro transportu. Tai greita, paprasta ir patogu, taip pat ir saugu. Net ir atokiausi regionai gali būti lengvai pasiekiami oro transportu. Aviacijos plėtra šiame regione galėtų paspartinti pirmiau minėtą laisvą paslaugų judėjimą. Vis dėlto šios transporto rūšies plėtros regione perspektyvos dar turi būti nuodugniau analizuojamos ir vertinamos.
Vamzdynų transportas gali užtikrinti efektyvų energetinių išteklių transportavimą. Rytų Baltijos šalims svarbi alternatyvi apsirūpinimo dujomis sistema. Tai padėtų spręsti energetinio nepriklausomumo, kuris aptartas ankstesnėje dalyje, klausimus. Reikėtų pabrėžti, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas turi būti koordinuojami visų pirma tarp trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – pasirenkant efektyviausiu sąnaudų bei logistikos aspektu tinkamiausią terminalo vietą vienoje iš šių valstybių.
Lietuvai tikslinga siekti, kad nurodyti veiksmai transporto ir susisiekimo plėtros srityje taptų konkrečiais bendradarbiavimo projektais. Reikėtų išskirti:
• Rytų–Vakarų „žaliąjį“ transporto koridorių;
• Rail Baltica projekto spartų ir efektyvų įgyvendinimą;
• Via Baltica tarpusavio sąsajų stiprinimą ir sujungimą;
• ES pasienio kontrolės punktų infrastruktūros stiprinimą ir pritaikymą esamiems poreikiams;
• laivybos regiono upėmis skatinimą, ypač ieškant galimybių bendradarbiauti su ne ES valstybėmis narėmis.
2. Vartotojų apsauga ir turizmas
Baltijos jūros regiono šalys pasižymi aukšta gyvenimo kokybe ir išplėtota švietimo sistema. Tai galima vertinti ir kaip papildomą šio regiono šalių patrauklumą. Aukšti švietimo standartai nuo paties pirminio lygmens lemia tai, kad Baltijos jūros regione, ypač vakarinėje dalyje, išplėtoti aukšti vartotojų apsaugos standartai. Baltijos jūros regiono valstybėse aktyvus nevyriausybinių vartotojų apsaugos organizacijų vaidmuo ir bendradarbiavimas su valstybiniu sektoriumi. Visa tai prisideda prie paties regiono visaapimančio saugumo ir didėjančio patrauklumo turizmui.
Europos Komisija ES Baltijos jūros regiono strategijoje siūlo telkti pastangas, kad būtų plėtojamas ir stiprinamas ekonominis regiono potencialas, taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti ryšius tarp miesto ir kaimo.
Lietuvos požiūris
ES Baltijos jūros regiono strategijoje daug dėmesio skiriama, kaip minėta pirmiau, aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektams. Be jokios abejonės, šių projektų įgyvendinimas padidins ir vartotojų teisių apsaugos standartus, suteiks galimybių Baltijos jūros regionui tapti patrauklesniam. Įgyvendinant saugos ir saugumo projektus, galima tikėtis, kad bus užtikrinamas aukštesnis regiono žmonių gyvenimo lygis.
Tenka pripažinti, kad turizmas, kaip atskiras veiksmas, ES Baltijos jūros regiono strategijoje yra išskirtas, tačiau šiam Europos Komisijos siūlomam veiksmui trūksta turinio ir konkrečių projektų. Turizmas, kaip laisvo paslaugų judėjimo dalis, turi didelį potencialą, kuriam įvertinti ir jo stiprybėms ir galimybėms nustatyti reikia atlikti atskirą studiją. Studija ir po to pasiūlyti bandomieji projektai galėtų būti įgyvendinami visos ES mastu.
Ypatingą reikšmę turi ekologinis turizmas ir kaimo turizmas, nes Lietuva turi didžiulį gamtinį turizmo potencialą: pajūrio gamtinį kompleksą, vidaus vandens telkinių (Lietuvoje yra 2 850 ežerų, 760 upių) ir miškų, kurie užima 33 proc. šalies teritorijos. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 26 draustiniai). Gausūs kurortų gydomieji ir rekreaciniai ištekliai gali patenkinti didžiulius sveikatingumo paslaugų ir kurortų plėtros poreikius. Kurorto statusą turi Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestai; juose gausu moksliškai ištirtų mineralinio vandens ir gydomųjų durpių išteklių, sveikatinimui (reabilitacijai) palankus mikroklimatas. Kurortų gamtos išteklių pakanka ir intensyvesnei rekreacinei veiklai plėtoti. Druskininkuose ir Birštone šiai veiklai tinkami vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai, Palangoje – Baltijos jūra, jūros paplūdimiai, rekreaciniai miškai, unikalus Palangos botanikos parkas, Neringoje – Baltijos jūra, Kuršių marios, paplūdimiai ir kopos, rekreaciniai miškai. Šioje srityje Lietuva turi didžiulį potencialą, kuris šiuo metu pradedamas naudoti vis geriau. Tačiau kaimo turizmo sektoriui dar reikalinga parama, ypač infrastruktūros ir informacinių paslaugų srityse.
Palaikomos ir skatinamos iniciatyvos dėl bendradarbiavimo per sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija). Šiuo metu su Baltarusija ir Rusija rengiami atitinkami susitarimai, suteiksiantys teisę netrukdomai judėti per sieną asmenims, gyvenantiems 50 km atstumu abiejose pasienio pusėse. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad tokie bendradarbiavimo projektai didins santykių tarp ES ir Rusijos bei ES ir Baltarusijos svarbą ir patrauklumą. Kita vertus, negalima pamiršti ir tokio bendradarbiavimo galimai keliamų grėsmių – nelegali migracija, kontrabandos mastų išaugimas, nusikalstamumo padidėjimas. Todėl reikia imtis priemonių tokių grėsmių prevencijai, užtikrinti reikiamus materialinius išteklius ir tinkamą techninį pasirengimą vietinio eismo per sieną susitarimams įgyvendinti.
ES Baltijos jūros regiono strategijoje nėra atskiros dalies, kuri būtų skirta vartotojų teisių apsaugai. Tuo lyg ir pripažįstama, kad šiuo aspektu regiono šalys yra pavyzdys kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ar trečiosioms šalims. Kita vertus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir piliečius priartinti prie Europos Sąjungos ir jos institucijų, taip pat sprendimo priėmimo procesų, tikslinga ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti.
Vienas iš pavyzdžių, kaip yra skatinamas Europos Sąjungos piliečių dalyvavimas Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto veikla. Šie ES bendradarbiavimo forumai galėtų tapti geru pagrindu ir regioniniu dariniu veiklai ir pasiektiems rezultatams aptarti.
IV dalis
išvados
Baltijos jūros regionas atstovauja unikaliai Europos žemyno daliai. Joje vienintelė ES vidaus jūra jungia ES valstybes nares su Rusijos Federacija (Leningrado sritimi) ir jos vakarine dalimi – Kaliningrado sritimi. Susisiekimo jūra ir teritorinio bendrumo suteikta galimybė, istoriniai ryšiai ir politinė ekonominė integracija leidžia naujai įvertinti Baltijos jūros regiono ateities raidos perspektyvas ir tolesnio bendradarbiavimo formas.
Baltijos jūros regionas patyrė daug praradimų ir netekčių dėl totalitarinių režimų įvykdytų Europos padalijimų gana mažoje teritorinėje erdvėje, kurioje gyvena giminingos Europos tautos. XX amžiaus antrojoje pusėje tai sukūrė prievartinį „geležinės uždangos“ fenomeną. Demokratiniai pokyčiai regione, Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas ir šaltojo karo pabaiga pakeitė tiek šio regiono, tiek aplinkinių regionų geopolitinę padėtį.
Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis iš esmės pakeitė Baltijos regioną dėl jo valstybių integracijos į transatlantines ir europines struktūras. Dabar aštuonios ES valstybės narės – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – siekia efektyviau pasinaudoti narystės tarptautinėse organizacijose privalumais, padidinti savo matomumą regione ir aktyvinti tarpusavio bendradarbiavimą.
Pastarųjų dešimtmečių pokyčiai sudarė palankias sąlygas naujai įvertinti ir stiprinti Baltijos jūros regiono valstybių tapatumą. Baltijos jūros pietrytinės pakrantės valstybių – Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos – politinės ir ekonominės reformos yra unikalios patirties ir rezultatų fenomenas, kuris gali būti naudingas pavyzdys kitoms Europos integracijos siekiančioms valstybėms. Nors tai nėra nulemtas procesas, tačiau įvairiapusė jo nauda visam regionui ir platesniu mastu – visai besivienijančiai Europai – būtų labai didelė.
Bendros išvados ir pasiūlymai
1. Baltijos jūros regionas jungia įvairios istorinės, politinės patirties ir kultūros paveldo tautas ir valstybes, kurias, nepaisant praeities skirtumų, vienija kuriama dabartis ir bendra saugi ateitis.
2. ES Baltijos jūros regiono strategija puikiai įprasmina ir įtvirtina Baltijos jūros regione prieš 20 metų įvykusius dramatiškus politinius pokyčius.
3. Politinė Europos Parlamento iniciatyva, 2006 metais pakvietusi Europos Komisiją parengti Baltijos jūros regiono strategiją, reiškia naujo ir tokio pobūdžio pirmojo makroeuroregiono atsiradimą Europos Sąjungoje. Lietuva remia šiuos veiksmus ir tikisi tolesnio jų įgyvendinimo.
4. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad ES Baltijos jūros regiono strategijos pagrindinis tikslas – stiprinti ir plėsti eurointegracijos procesus Baltijos jūros regione, skatinti tolesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir plėtoti ES ryšius su regiono kaimyninėmis valstybėmis. Baltijos jūros regionas gali tapti naudingu poligonu išbandant naujas ES iniciatyvas, stiprinant visos Sąjungos bendradarbiavimą aplinkosaugos, jūrų politikos, energetikos politikos, vidaus rinkos stiprinimo ir bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis srityse.
5. Nors ES Baltijos jūros regiono strategija teritoriškai apima aštuonias ES valstybes nares, tai yra visos Europos Sąjungos iniciatyva, atverianti galimybes ir poreikį visoms valstybėms narėms į ją įsitraukti ir joje dalyvauti. ES Baltijos jūros regiono strategija nėra bandymas perkelti visos ES dėmesį į Šiaurės Europos ar Baltijos regioną, taip pat tai nėra siekis konkuruoti su Viduržiemio jūros ar kitais regionais. Lietuvos Respublikos Seimas vertina ES Baltijos jūros regiono strategiją kaip svarbią ES iniciatyvą didinti visos ES patrauklumą, spartinti regionų bendradarbiavimą, remti Europos regionų tapatybės raidą ir skatinti mikroryšių plėtrą Baltijos jūros regione ir už jo ribų.
6. Svarbiais ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetais išlieka: 1) viso Baltijos jūros regiono gyventojų gyvenimo kokybės ir ekonominio patrauklumo užtikrinimas didinant ekonomikų konkurencinį pranašumą. Sukurti pagrindą ir sąlygas ilgalaikiam naujos kartos ekonominiam, aplinką tausojančiam augimui Baltijos jūros regione, kuris taps dar vienu paskatinimu visos ES ekonominiam augimui; 2) ES matomumo ir veiksmingumo Baltijos jūros regione bei jos patrauklumo kaimyniniuose regionuose didinimas; 3) naujas visų regiono valstybių požiūris ir koordinuoti veiksmai aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse; 4) ES vykdomos politikos ir iniciatyvų regione integrali sąveika ir geresnis valdymas, ryšių su Europos kaimynėmis Centrinės Azijos valstybėmis stiprinimas.
7. ES Baltijos jūros regiono strategija yra svarbus projektas, galintis ir turintis paspartinti šio regiono tolesnio tapatumo stiprinimą ir vyriausybinį bendradarbiavimą. Tačiau, atsižvelgiant į daugelį regionui kylančių iššūkių, negalima leisti jiems regionalizuotis, paliekant juos išimtinei šio regiono valstybių kompetencijai. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad ypač svarbu užtikrinti visos ES visapusišką interesą ir dalyvavimą toliau plėtojant ir vystant Baltijos jūros regiono gerovę ir saugumą.
8. ES Baltijos jūros regiono strategija yra bandomasis tokio pobūdžio ES makroregionų bendradarbiavimo skatinimo projektas, todėl nuo jo sėkmės ir pasiektų rezultatų gali labai priklausyti kitų panašių projektų inicijavimas ES.
9. Pasiūlytos keturios pagrindinės ES Baltijos jūros regiono strategijos veiklos sritys yra ambicingas, bet, be abejonės, reikalingas bandymas sutelkti valstybių narių pastangas ir pasiekti gerovės tikslus šiame regione ir visoje ES. Tačiau akivaizdu, kad iškeltiems tikslams, ypač aplinkosaugos ir energetikos srityse, pasiekti reikės ilgalaikių pastangų ir didelių finansinių investicijų.
10. Įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją, svarbu numatyti, kaip suderinti jau anksčiau ES inicijuotas, ypač Šiaurės matmens, Rytų partnerystės, strateginės partnerystės su Rusija ir kitas iniciatyvas, neprarandant jų poveikio integralumo ir išvengiant nereikalingo dubliavimo. Taip pat reikia pastebėti, kad ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetinės sritys – aplinkosauga, regiono pasiekiamumas ir saugumas – yra įgyvendinamos kaip visų esamų ir vykdomų iniciatyvų darni visuma.
11. ES Baltijos jūros regiono strategija, kaip nauja bendradarbiavimo iniciatyva, gali būti naudinga platforma nustatant ES praktinio bendradarbiavimo priemones su Rusija, o ateityje – ir su Baltarusija, kadangi tai sudaro sąlygas išnaudoti tikrąjį kaimynystės ir bendradarbiavimo potencialą. Akivaizdu, kad toks bendradarbiavimas reikalauja abipusių įsipareigojimų ir nuoseklaus jų vykdymo.
12. ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas turi remtis lygiagrečiai plėtojamu parlamentiniu regiono šalių bendradarbiavimu atitinkamomis formomis. Baltijos jūros regiono strategijos aktyvus ir veiksmingas parlamentinis matmuo leistų apibendrinti įvairias šalių politines iniciatyvas ir siekti jų darnios sąveikos.
13. Svarbu, kad ES Baltijos jūros regiono strategija ilgainiui apimtų ir įtrauktų ne tik centrinę valstybių narių valdžią, bet ir vietos bei regioninės valdžios institucijas. Svarbu įvairiais lygiais skatinti viešąsias diskusijas apie Strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, Lietuvos užsibrėžtus tikslus bei padarytą pažangą ir įvairiomis priemonėmis ir būdais didinti visuomenės informuotumą šiais klausimais.
14. ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmingumą lems jos praktiškumas ir tiesioginė įtaka bendrai sprendžiant konkrečius uždavinius, todėl į vykdomą veiklą reikia kuo plačiau ir aktyviau įtraukti regiono nevyriausybines organizacijas, socialinius ekonominius ir kitus partnerius.
Išvados ir pasiūlymai dėl atskirų bendradarbiavimo sričių
1. Palankūs Baltijos jūros regiono ekonomikos augimo veiksniai – aukštas regiono valstybių ekonominis konkurencingumas, didelės naujųjų ES valstybių narių vystymosi galimybės, aukštas mokslinis technologinis regiono potencialas, geros investicijų sąlygos – gali paversti šį regioną vienu iš pagrindinių XXI amžiaus ES augimo makroregionų.
2. Tolesnis Baltijos jūros regiono valstybių ekonomikos konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo ES Lisabonos strategijos iškeltų tikslų įgyvendinimo. Geri šios praktikos pavyzdžiai regione ir platesnis jų pritaikymas leidžia tikėtis horizontaliai sėkmingo, žiniomis pagrįsto ekonomikos transformavimo.
3. Baltijos jūros regione ypač daug dėmesio reikalauja mokslo, studijų ir verslo klasterių steigimas ir visokeriopo tarpvalstybinio bendradarbiavimo šioje srityje stiprinimas. Esamas regiono potencialas teikia geras galimybes toliau plėtoti atskiras, specializuotas mokslo ir tiriamųjų darbų sritis.
4. Baltijos jūros regioną juosiančios valstybės narės turi didelį tolesnės eurointegracijos potencialą, šiuo metu tik 2 iš 8 valstybių narių priklauso ekonominei ir pinigų sąjungai. Dėl užsitęsusios pasaulio ekonomikos krizės ir jos poveikio, pasirengimo priimti ES ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus tolesnė euro zonos plėtra regione gali vykti tik 2012–2016 metais.
5. Lietuvos ekonomikos plėtros ir užsienio prekybos galimybės glaudžiai susijusios su Baltijos jūros regiono valstybių rinkomis, todėl būtina ir toliau daug dėmesio skirti įvairiapusiams ryšiams plėtoti įvairiais lygmenimis. Lietuva privalo ir toliau visokeriopai skatinti Baltijos jūros regiono investicijas, gerinti užsienio investicijų sąlygas.
6. Ypatingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesio turi sulaukti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politika, diegiant geriausią reglamentavimo praktiką. Baltijos jūros regiono strategijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo realios ekonomikos, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo, todėl geriausios patirties ir bendradarbiavimo sklaida yra svarbūs veiksniai.
7. Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis veiksmingų priemonių siekiant, kad kita ES finansinė perspektyva 2014–2020 m. geriau atspindėtų Baltijos jūros regiono integralius projektų poreikius ir finansavimo būdus. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad integralių Baltijos regionui ir visai ES svarbių infrastruktūros, aplinkosaugos, energetikos ir kitų projektų finansavimas turi būti skiriamas atskiru ES biudžeto straipsniu.
8. Koordinuotai įgyvendinami bendri visam Baltijos jūros regionui projektai gali padėti geriau įsisavinti jau skiriamas ES paramos Sanglaudos fondo lėšas ir daryti palankų poveikį viso regiono valstybėms.
9. Baltijos jūros regiono valstybėse yra labai aktualu įgyvendinti tarpvalstybinių energetinių jungčių planus, kurie turi užtikrinti valstybių ir vartotojų energetinį saugumą. Energetinio bendradarbiavimo plėtotė regione gali būti viena iš sėkmingų tolesnės šios strategijos raidos krypčių.
10. Pažymėtinas svarbus transporto sektoriaus ir infrastruktūros vaidmuo užtikrinant Baltijos jūros regiono valstybių ekonomikos ir gyventojų susisiekimo gyvybingumą. Šiuo metu trūkstamų integruoto susisiekimo (sausuma) grandžių plėtotė (ypač rytinėje Baltijos jūros pakrantėje) reikalauja ilgalaikių ir didelių finansinių investicijų.
11. Baltijos jūros regionas svarbus kaip natūralus susisiekimo tiltas tarp Vakarų ir Rytų, todėl ir ateityje numatomas prekių ir paslaugų tranzito masto didėjimas. Siekiant užtikrinti tranzito efektyvumą ir infrastruktūros kokybę, bus reikalingos tolesnės investicijos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo ne tik tarp ES, bet ir Rusijos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos valstybių stiprinimas.
12. Galima tikėtis, kad ES Baltijos jūros regiono strategija paspartins Baltijos valstybių sausumos transporto (kelių ir geležinkelių) infrastruktūros visišką integraciją į bendrą Europos transporto sistemą. Rail Baltica projektas turi ir toliau išlikti prioritetinės svarbos tiek nacionaliniu, tiek ir visos ES mastu.
13. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad ir ateityje visos Baltijos jūros regiono valstybės skirs daug dėmesio ryšių tinklų ir modernios interneto infrastruktūros, tarp jų plačiajuosčio interneto, plėtotei. Dėl geografinių sąlygų ryšių ir komunikacijų sektoriuje Baltijos jūros regiono valstybės turi siekti pirmaujančių pozicijų visoje ES.
14. Baltijos jūros regionas dėl geografinių sąlygų ir urbanizacijos pasižymi gerai išsaugota ir autentiška aplinka, ypač kaimo vietovėse. Tai sudaro dideles kaimo ir ekologinio turizmo regione plėtros galimybes, išsaugant tradicinius verslus ir gyvenseną.
15. Įgyvendinant Strategiją, reikalinga skatinti alternatyvių žvejybos priemonių taikymą, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kartu užtikrinant ūkinės veiklos tęstinumą, tobulinti gamtinių vertybių ir jų apsaugos būklės stebėsenos programas, stiprinti bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija siekiant keistis su aplinkosauga ir ekologinėmis nelaimėmis susijusia informacija.
16. ES Baltijos jūros regiono strategija leidžia geriau koordinuoti ir suteikti prioritetą ES teikiamai paramai Rusijai ir galbūt ateityje Baltarusijai aplinkosaugos, transporto infrastruktūros plėtros ir kitose srityse siekiant užtikrinti viso regiono sinergijos efektą. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad reikalinga toliau gerinti įvairių ES finansuojamų iniciatyvų ir priemonių tarpusavio koordinavimą.
Pasiūlymai dėl Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo koordinavimo
1. ES Baltijos jūros regiono strategijos sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo veiksmingos ir aiškios koordinavimo sistemos, nacionalinių iniciatyvų ir praktinių veiksmų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Seimas tikisi, kad Europos Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas turės pakankamai administracinių išteklių ir skirs pakankamai dėmesio ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo koordinavimui ir stebėsenai. Lietuvos Respublikos Seimas mano, kad reikalingas reguliarus Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo vertinimas. Jį turi rengti Europos Komisija.
2. Lietuvos Respublikos Seimas yra įsitikinęs, kad Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo ir rezultatų svarstymo klausimus reikia įtraukti į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto darbotvarkes.
3. Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Seimo Europos reikalų komitetui apsvarstyti galimybę įsteigti atskirą pakomitetį ar darbo grupę, kurie prižiūrėtų Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veiksmų plano eigą. Tai padėtų kryptingai plėtoti parlamentinius ryšius tarp Baltijos jūros regiono valstybių.
4. Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su kitomis Baltijos jūros regiono ES valstybių narių vyriausybėmis pagrįsti geriausius bendrų veiksmų koordinavimo būdus ir priemones. Siekiant geriau koordinuoti ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Seimas siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Baltijos jūros regiono integracijos centrų tinklą visose ES Baltijos jūros regiono valstybėse narėse. Tolesnius tokio tinklo veiklos klausimus turėtų apsvarstyti nacionalinės vyriausybės.
V dalis
regiono konkurencingumo rodikliai ir analizė
Gyventojų skaičius (mln.)
| Danija |
5,472 |
| Estija |
1,34 |
| Latvija |
2,27 |
| Lenkija |
38,12 |
| Lietuva |
3,37 |
| Suomija |
5,3 |
| Švedija |
9,18 |
| Vokietija |
82,22 |
| Norvegija |
4,74 |
| Rusija* |
142 |
| * Visos Rusijos gyventojų skaičius. |
|
Gyventojų tankumas (1 kv. km)
| Danija |
126,7 |
| Estija |
30,9 |
| Latvija |
36,5 |
| Lenkija |
122 |
| Lietuva |
53,9 |
| Suomija |
17,4 |
| Švedija |
22,3 |
| Vokietija |
230,4 |
| Norvegija |
15,3 |
| Rusija* |
~8,3 |
| * Skaičiuojant visą Rusijos plotą. |
|
Gyventojų skaičius (procentais pagal tipus)
|
|
Didmiesčiai (per 250 tūkst. gyv.) |
Miestai (200–250 tūkst. gyv.) |
Kaimo vietovės |
Iš viso |
| Danija |
7,34 |
5,94 |
2,53 |
5,31 |
| Estija |
2,23 |
1,65 |
1,81 |
1,85 |
| Latvija |
4,07 |
2,54 |
3,24 |
3,14 |
| Lenkija |
35,92 |
41,17 |
58,46 |
44,86 |
| Lietuva |
4,55 |
3,95 |
4,76 |
4,34 |
| Suomija |
2,25 |
9,30 |
4,06 |
5,94 |
| Švedija |
11,77 |
11,88 |
5,61 |
10,02 |
| Vokietija |
2,61 |
3,69 |
4,52 |
3,65 |
| Norvegija |
0,00 |
0,02 |
0,10 |
0,04 |
| Rusija |
22,82 |
9,30 |
6,40 |
11,96 |
| Baltarusija |
0,00 |
6,59 |
6,02 |
4,71 |
| Čekija |
2,77 |
2,47 |
0,00 |
1,83 |
| Slovakija |
0,00 |
0,60 |
0,00 |
0,27 |
| Ukraina |
3,66 |
0,90 |
2,50 |
2,08 |
| Iš viso: |
100 |
100 |
100 |
100 |
Teritorijos panaudojimas (procentais, palyginti su visu Baltijos jūros baseino plotu)
|
|
Teritorija |
Miškai |
Žemdirbystė |
Gyvulininkystė |
Urbanizacija |
Ežerai |
| Danija |
1,91 |
0,10 |
5,69 |
1,38 |
6,66 |
1,53 |
| Estija |
2,64 |
2,70 |
3,15 |
2,77 |
2,69 |
2,00 |
| Latvija |
3,76 |
3,08 |
4,89 |
7,84 |
3,93 |
1,03 |
| Lenkija |
18,11 |
7,99 |
41,42 |
39,43 |
22,11 |
3,62 |
| Lietuva |
3,78 |
1,74 |
8,52 |
4,42 |
3,71 |
0,94 |
| Suomija |
17,65 |
25,33 |
6,70 |
1,14 |
5,81 |
23,88 |
| Švedija |
24,38 |
34,79 |
7,71 |
3,10 |
30,91 |
28,21 |
| Vokietija |
1,62 |
0,39 |
3,72 |
4,31 |
3,56 |
0,56 |
| Norvegija |
0,78 |
0,83 |
0,08 |
0,18 |
0,24 |
0,88 |
| Rusija |
18,82 |
19,32 |
8,22 |
18,27 |
13,44 |
36,16 |
| Iš viso: |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
Bendrasis vidaus produktas (eurais)
|
|
Perkamosios galios paritetas vienam gyventojui, 2007 m. |
BVP vienam gyventojui, 2007 m. |
BVP vienam gyventojui, skaičiuojant perkamosios galios paritetu, 2008 m. ES 27 = 100 |
| Danija |
30 500 |
41 700 |
119 |
| Estija |
17 000 |
11 400 |
67 |
| Latvija |
14 400 |
8 800 |
56 |
| Lenkija |
13 300 |
8 100 |
57 |
| Lietuva |
15 000 |
8 900 |
61 |
| Suomija |
29 000 |
34 000 |
116 |
| Švedija |
31 300 |
36 300 |
121 |
| Vokietija |
28 100 |
29 500 |
116 |
BVP augimo rodikliai, 2007 m. (procentais)
| Regionas / valstybė |
Procentai |
| Baltijos jūros regionas |
5,9 |
| Europos Sąjunga |
2,9 |
| Danija |
1,8 |
| Estija |
7,1 |
| Latvija |
10,3 |
| Lenkija |
6,5 |
| Lietuva |
8,8 |
| Suomija |
4,4 |
| Švedija |
2,7 |
| Vokietija |
2,5 |
Nedarbo lygis (procentais)
|
|
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2009 m. |
||||||
| I ketv. |
II ketv. |
vasaris |
kovas |
balandis |
gegužė |
birželis |
liepa |
||||
| ES |
8,2 |
7,1 |
7,0 |
8,2 |
8,8 |
8,2 |
8,5 |
8,7 |
8,8 |
8,9 |
9,0 |
| Euro zona |
8,3 |
7,5 |
7,6 |
8,8 |
9,3 |
8,8 |
9,0 |
9,2 |
9,3 |
9,4 |
9,5 |
| Danija |
3,9 |
3,8 |
3,4 |
4,8 |
5,9 |
4,7 |
5,2 |
5,7 |
5,9 |
6,1 |
5,9 |
| Lenkija |
13,9 |
9,6 |
7,2 |
7,7 |
8,2 |
7,8 |
8,0 |
8,2 |
8,2 |
8,2 |
8,2 |
| Suomija |
7,7 |
6,8 |
6,4 |
7,4 |
8,3 |
7,4 |
7,7 |
8,0 |
8,3 |
8,5 |
8,7 |
| Švedija |
7,0 |
6,2 |
6,1 |
7,5 |
8,6 |
7,5 |
7,9 |
8,3 |
8,6 |
8,9 |
9,2 |
| Vokietija |
9,8 |
8,4 |
7,3 |
7,3 |
7,6 |
7,3 |
7,4 |
7,6 |
7,6 |
7,7 |
7,7 |
| Norvegija |
3,4 |
2,6 |
2,5 |
3,1 |
|
3,1 |
3,2 |
3,1 |
3,1 |
|
|
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, 2007 m. (mln. eurų)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. konkurencingumo ataskaita.
Išlaidos moksliniams tyrimams 2006 m. ir vidutinis šių išlaidų augimas 2001–2006 m., jų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius (mln. eurų)
|
|
Iš viso |
Verslas |
Valstybės lėšos |
Aukštojo mokslo įstaigos |
Privatus pelno nesiekiantis sektorius |
|||||
| mln. eurų |
augimas proc. |
mln. eurų |
augimas proc. |
mln. eurų |
augimas proc. |
mln. eurų |
augimas proc. |
mln. eurų |
augimas proc. |
|
| ES 27 |
213 127 |
3,6 |
135 716 |
3,2 |
28 777 |
4,1 |
46 666 |
4,2 |
1 968 |
7,4 |
| Danija |
5 349 |
4,6 |
3 560 |
3,9 |
360 |
-6,5 |
1 396 |
11,5 |
32 |
0,4 |
| Estija |
151 |
25,3 |
67 |
32,5 |
20 |
23,6 |
61 |
20 |
3 |
26,2 |
| Latvija |
112 |
24,4 |
57 |
32,7 |
17 |
15,9 |
39 |
19,5 |
0 |
– |
| Lenkija |
1 513 |
2,7 |
477 |
0,1 |
560 |
6,2 |
469 |
1,6 |
7 |
23,3 |
| Lietuva |
191 |
15,9 |
53 |
14,9 |
44 |
3,8 |
94 |
26,8 |
– |
– |
| Suomija |
5 761 |
4,5 |
4 108 |
4,6 |
539 |
2,7 |
1 079 |
5,3 |
36 |
3,8 |
| Švedija |
11 691 |
2,2 |
8 754 |
1,5 |
525 |
12,1 |
2 387 |
2,7 |
25 |
20,9 |
| Vokietija |
58 231 |
2,3 |
40 531 |
2,2 |
8 100 |
2,5 |
9 600 |
2,4 |
– |
– |
| Norvegija |
3 997 |
5,6 |
2 130 |
3,3 |
637 |
7,5 |
1 229 |
9,5 |
– |
– |
| Rusija |
8 453 |
16 |
5 630 |
14,8 |
2 285 |
18,5 |
517 |
19,8 |
21 |
20,9 |
| JAV |
273 772 |
-2,5 |
192 571 |
-3,1 |
30 471 |
-2,7 |
39 095 |
0,8 |
11 635 |
-0,6 |
Baltijos jūros regiono valstybių transporto paslaugų eksporto dinamika (mln. eurų)
| Baltijos jūros regiono valstybės |
2003 m. |
2004 m. |
2005 m. |
2006 m. |
2007 m. |
Pokytis (proc.) 2003–2007 m. |
2008 m. I ketvirtis |
2008 m. II ketvirtis |
2008 m. |
| Danija |
15 815 |
17 286 |
21 732 |
26 477 |
29 086 |
83,91 |
7 453 |
7 982 |
8 394 |
| Estija |
858 |
978 |
1 001 |
1 139 |
1 309 |
52,56 |
317 |
344 |
370 |
| Latvija |
798 |
805 |
989 |
1 138 |
1 352 |
69,42 |
377 |
384 |
413 |
| Lenkija |
3 512 |
3 378 |
4 397 |
5 556 |
6 723 |
91,43 |
1 676 |
1 877 |
1 918 |
| Lietuva |
826 |
1 089 |
1 278 |
1 545 |
1 710 |
107,02 |
431 |
456 |
466 |
| Suomija |
1 768 |
1 932 |
1 959 |
2 195 |
2 377 |
34,45 |
565 |
589 |
677 |
| Švedija |
5 945 |
6 587 |
7 003 |
7 335 |
8 082 |
35,95 |
1 999 |
2 204 |
2 234 |
| Vokietija |
23 909 |
27 048 |
30 994 |
33 574 |
37 509 |
56,88 |
9 418 |
9 986 |
10 479 |
Krovinių gabenimas jūromis Europoje, 2007 m. (procentais, palyginti su visu krovinių kiekiu)
| Atlanto vandenynas |
Baltijos jūra |
Juodoji jūra |
Viduržiemio jūra |
Šiaurės jūra |
Kitos jūros |
| 14,0 |
20,4 |
6,1 |
27,6 |
26,9 |
5,0 |
Baltijos jūros regiono didžiausi jūrų uostai (skaičiuojant TEU – sąlyginiais konteinerių vienetais)
| Eil. Nr. |
Uostas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
| 1. |
Sankt Peterburgas |
1 449 958 |
1 688 932 |
1 971 698 |
| 2. |
Gioteburgas |
811 508 |
840 550 |
862 500 |
| 3. |
Kotka |
461 876 |
570 881 |
627 765 |
| 4. |
Gdynė |
461 170 |
614 373 |
610 767 |
| 5. |
Orhusas |
427 000 |
504 000 |
458 000 |
| 6. |
Helsinkis |
416 527 |
435 000 |
428 000 |
| 7. |
Klaipėda |
231 548 |
321 432 |
373 263 |
| 8. |
Helsingborgas |
230 000 |
300 000 |
240 000 |
| 9. |
Kaliningradas |
151 047 |
252 146 |
213 210 |
| 10. |
Oslas |
172 065 |
196 252 |
209 000 |
| 11. |
Ryga |
176 826 |
211 840 |
207 122 |
| 12. |
Talinas |
152 399 |
180 911 |
180 927 |
| 13. |
Hamina |
166 983 |
195 292 |
178 804 |
| 14. |
Rauma |
168 952 |
174 531 |
172 155 |
| 15. |
Gdanskas |
78 364 |
96 873 |
163 704 |
| 16. |
Ščecinas |
42 424 |
47 976 |
62 913 |
| 17. |
Stokholmas |
37 635 |
44 563 |
41 000 |
| 18. |
Turku |
20 120 |
21 983 |
22 736 |
| 19. |
Ventspilis |
14 241 |
16 846 |
14 148 |
| 20. |
Kylis |
19 028 |
20 064 |
12 860 |
Pramoninė žvejyba Baltijos jūroje
| Valstybė |
Rytinė menkė, t |
Strimelė, t |
Lašiša, vnt. |
||||||
|
|
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
| Danija |
8 333,2 |
5 938,2 |
6 815,2 |
125,9 |
14,2 |
4,2 |
30 969,0 |
12 785,0 |
4 390,0 |
| Vokietija |
1 903,4 |
1 500,2 |
2 258,8 |
3 583,2 |
1 840,3 |
3 305,4 |
3 489,0 |
3 447,0 |
5 018,0 |
| Estija |
548,7 |
886,8 |
849,6 |
11 265,8 |
13 344,3 |
15 982,6 |
150,0 |
325,0 |
296,0 |
| Latvija |
4 039,1 |
4 018,4 |
3 970,1 |
2 514,5 |
2 978,7 |
3 201,6 |
3 192,0 |
4 414,0 |
1 411,0 |
| Lietuva |
3 196,0 |
2 949,7 |
2 599,3 |
1 033,5 |
3 492,0 |
1 306,8 |
9,0 |
390,0 |
280,0 |
| Lenkija |
14 278,2 |
20 790,4 |
7 875,3 |
15 098,4 |
18 854,6 |
11 278,8 |
36 466,0 |
40 774,0 |
38 131,0 |
| Suomija |
393,5 |
591,3 |
663,6 |
11 242,6 |
15 152,5 |
22 170,6 |
64 268,0 |
62 582,0 |
51 283,0 |
| Švedija |
9 826,0 |
9 750,5 |
8 961,0 |
39 402,4 |
42 221,7 |
48 303,6 |
21 233,0 |
18 022,0 |
7 918,0 |
Į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius pagal nuolatinę gyvenamąją šalį, 2007 m. (tūkst.)
| Šalys |
Iš viso kelionių |
Vienadienių lankytojų kelionės |
Vienadienių kelionių rinkos dalis (proc.) |
Turistinės kelionės |
Turistinių kelionių rinkos dalis (proc.) |
Visų kelionių (turistinių ir vienadienių) dalis, tenkanti turistinėms kelionėms (proc.) |
| Rusija |
618,8 |
394,5 |
14,5 |
224,3 |
15,1 |
36,3 |
| Vokietija |
225,9 |
46,8 |
1,7 |
179,1 |
12,1 |
79,3 |
| Baltarusija |
383,7 |
209,3 |
7,7 |
174,4 |
11,7 |
45,4 |
| Lenkija |
973,7 |
814,9 |
29,9 |
158,8 |
10,7 |
16,3 |
| Latvija |
1 220,8 |
1 101,6 |
40,4 |
119,2 |
8,0 |
9,8 |
| Jungtinė Karalystė |
|
|
|
89,2 |
6,0 |
|
| Estija |
140,4 |
81,3 |
3,0 |
59,1 |
4,0 |
42,1 |
| Suomija |
|
|
|
44,4 |
3,0 |
|
| Norvegija |
|
|
|
42,5 |
2,9 |
|
| Italija |
|
|
|
41,7 |
2,8 |
|
| Danija |
|
|
|
32,2 |
2,2 |
|
| Švedija |
|
|
|
31,9 |
2,1 |
|
| Prancūzija |
|
|
|
26,3 |
1,8 |
|
| Nyderlandai |
|
|
|
25,5 |
1,7 |
|
| JAV |
|
|
|
24,7 |
1,7 |
|
| Ispanija |
|
|
|
16,0 |
1,1 |
|
| Čekija |
|
|
|
11,1 |
0,7 |
|
| Iš viso: |
4 214,4 |
2 728,6 |
100,0 |
1 485,8 |
100,0 |
35,3 |
Elektros gamyba (1 000 GWh)
|
|
1996 m. |
1997 m. |
1998 m. |
1999 m. |
2000 m. |
2001 m. |
2002 m. |
2003 m. |
2004 m. |
2005 m. |
2006 m. |
| Estija |
9 |
9 |
9 |
8 |
9 |
8 |
9 |
10 |
10 |
10 |
10 |
| Latvija |
3 |
5 |
6 |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
5 |
5 |
5 |
| Lenkija |
143 |
143 |
143 |
142 |
145 |
146 |
144 |
152 |
154 |
157 |
162 |
| Lietuva |
17 |
15 |
18 |
14 |
11 |
15 |
18 |
19 |
19 |
15 |
12 |
| Norvegija |
105 |
112 |
117 |
123 |
143 |
122 |
131 |
107 |
111 |
138 |
122 |
| Suomija |
69 |
69 |
70 |
69 |
70 |
74 |
75 |
84 |
86 |
71 |
82 |
| Švedija |
141 |
149 |
158 |
155 |
146 |
162 |
147 |
135 |
152 |
158 |
143 |
| Vokietija |
555 |
552 |
557 |
555 |
572 |
586 |
572 |
599 |
617 |
620 |
637 |
Veikiančių atominių reaktorių skaičius, 2009 m.
TATENA duomenys.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas (palyginti su 1990 m. lygiu; 1990 = 100)
|
|
1996 m. |
2001 m. |
2006 m. |
2012 m. |
| Estija |
50,8 |
42,9 |
44,3 |
92 |
| Latvija |
48,5 |
41,1 |
44,9 |
92 |
| Lenkija |
79,6 |
68,4 |
71,1 |
94 |
| Lietuva |
47,1 |
41,2 |
47 |
92 |
| Norvegija |
106,2 |
110,1 |
107,7 |
101 |
| Suomija |
108,8 |
105,6 |
113,1 |
100 |
| Švedija |
107,2 |
95,6 |
91,1 |
104 |
| Vokietija |
90,4 |
84,1 |
81,5 |
79 |
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas (mln. tonų CO2 ekvivalentų)
|
|
1996 m. |
2001 m. |
2006 m. |
| Estija |
21,7 |
18,3 |
18,9 |
| Latvija |
12,6 |
10,7 |
11,6 |
| Lenkija |
448,4 |
385,5 |
400,5 |
| Lietuva |
23,3 |
20,3 |
23,2 |
| Norvegija |
52,8 |
54,7 |
53,5 |
| Suomija |
77,3 |
75 |
80,3 |
| Švedija |
77,3 |
69 |
65,8 |
| Vokietija |
1 114,7 |
1 036,3 |
1 004,8 |
Vandens tyrimai Baltijos jūros regione (azoto ir fosforo µmol/l), pavyzdžiai paimti 2008 m. rugsėjo mėn.
| Tyrimų vieta |
Aprašymas |
Azoto kiekis µmol/l |
Fosforo kiekis µmol/l |
| Sionderborgas (Danija) |
Tirtas pakrantės jūros vanduo |
29,5 |
1,16 |
| Sionderborgas (Danija) |
Tirtas vanduo atviroje jūroje |
26,3 |
1,3 |
| Tartu (Estija) |
Tirtas Emajogi upės miesto centre vanduo |
235,7 |
3,98 |
| Tartu (Estija) |
Tirtas pakrantės jūros vanduo |
215,2 |
0,77 |
| Silamejė (Estija) |
Tirtas pakrantės jūros vanduo |
36,3 |
0,97 |
| Silamejė (Estija) |
Tirtas vanduo atviroje jūroje |
36,7 |
0,88 |
| Poris (Suomija) |
Tirtas pakrantės jūros vanduo |
72,6 |
1,84 |
| Poris (Suomija) |
Tirtas vanduo atviroje jūroje |
20,5 |
0,24 |
| Katovicai (Lenkija) |
Tirtas Ravos, Brynicos upės intako vanduo |
1 159,5 |
54,15 |
| Kolobžegas (Lenkija) |
Tirtas jūros vanduo uoste |
225,7 |
2,08 |
| Kolobžegas (Lenkija) |
Tirtas vanduo atviroje jūroje |
73,3 |
2,2 |
| Nacka (Švedija) |
Tirtas pakrantės jūros vanduo |
41,3 |
0,92 |
| Nacka (Švedija) |
Tirtas vanduo atviroje jūroje |
21,4 |
0,37 |
| Osbis, Skonė (Švedija) |
Mažas ežeras Skonėje (per šį ežerą Helgės upė teka į Baltijos jūrą), tirtas vanduo ežero pakrantėje |
114,3 |
0,54 |
| Osbis, Skonė (Švedija) |
Mažas ežeras Skonėje (per šį ežerą Helgės upė teka į Baltijos jūrą), tirtas ežero vanduo (ne pakrantėje) |
104,3 |
0,43 |
| Sioderšiopingas (Švedija) |
Slatbakenas, Baltijos jūros pakrantė, Nr. 1 |
48,2 |
2,35 |
| Sioderšiopingas (Švedija) |
Slatbakenas, Baltijos jūros pakrantė, Nr. 2 |
46,7 |
2,25 |
VI dalis
Europos Sąjungos Baltijos jūros regionO Strategijos veiksmų sritys ir prioritetiniai projektai
| Veiksmas, prioritetinis projektas |
Koordinuojančioji valstybė |
Veiksmų skaičius |
|
| I ramstis: Baltijos jūra – ekologiškai tvari ir saugi vieta |
|||
| 1. Taršos jūroje mažinimas iš pakrančių iki priimtino lygio |
Lenkija, Suomija |
5 |
|
| 2. Gamtinių vietovių apsauga, bioįvairovė, įskaitant ir žuvininkystę |
Vokietija |
2 |
|
| 3. Kenksmingųjų medžiagų jūroje neigiamo poveikio mažinimas |
Švedija |
3 |
|
| 4. Pavyzdinė švari laivininkystė |
Danija |
2 |
|
| 5. Klimato kaitos derybos ir įgyvendinimas |
Danija |
3 |
|
| II ramstis: Baltijos jūra – klestintis regionas |
|||
| 6. Pašalinti vidaus rinkos kliūtis |
Estija |
6 |
|
| 7. Maksimaliai pasinaudoti regiono potencialu moksliniams tyrimams ir inovacijoms |
Lenkija, Švedija |
2 |
|
| 8. Įgyvendinti ES Smulkiojo verslo aktą, skatinti verslumą, smulkųjį ir vidutinį verslą, žmogiškųjų išteklių panaudojimą |
Danija |
9 |
|
| 9. Stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą |
Suomija, Lietuva, Švedija (žuvininkystė) |
7 |
|
| III ramstis: Baltijos jūra – lengvai pasiekiamas regionas |
|||
| 10. Pagerinti regiono energetinį saugumą ir energetinį prieinamumą |
Latvija, Danija |
3 |
|
| 11. Pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis |
Lietuva, Švedija |
5 |
|
| 12. Palaikyti ir padidinti regiono patrauklumą turizmo, švietimo ir sveikatos srityse |
Vokietija |
10 |
|
| IV ramstis: Baltijos jūra – saugus regionas |
|||
| 13. Lyderystė jūrų laivininkystės saugumo srityje |
Danija, Suomija |
4 |
|
| 14. Krizių ir katastrofų jūroje ir sausumoje prevencijos stiprinimas |
Danija |
2 |
|
| 15. Sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą |
Suomija, Lietuva |
3 |
|
| Horizontalieji veiksmai |
Europos Komisija |
10 |
|
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas.
Lietuvos dalyvavimas įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono strategiją: vadovavimo sritys ir projektai
| Prioritetinė sritis |
Vadovaujančioji įstaiga |
Atitikmuo rengiamame Strategijos įgyvendinimo veiksmų plane |
|
| Stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą |
Žemės ūkio ministerija |
To reinforce sustainability of agriculture, forestry and fisheries |
|
| Pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis |
Susisiekimo ministerija |
To improve internal and external transport links |
|
| Sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą |
Vidaus reikalų ministerija |
To decrease the volume of, and harm done by, cross border crime |
|
| Prioritetinis projektas |
Vadovaujančioji įstaiga |
Atitikmuo rengiamame Strategijos įgyvendinimo veiksmų plane |
|
| Sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkiojo ir vidutinio verslo tinklaveikai |
Ūkio ministerija |
Develop a Baltic Sea Region Programme for Innovation, Clusters and SME-Networks |
|
| Plėtoti bendrą Baltijos jūros regiono strategiją, skirtą inovacijoms paslaugų sektoriuje |
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
Develop a common Baltic Sea Region strategy to promote services innovation |
|
| Diegti inovatyvius tarpsektorinius sveikatos apsaugos ir mokslo projektus („sveikatos regionas“) |
Lietuvos biotechnologijos institutas |
Set up cross-sectoral reference projects for innovation in health and life sciences (Health Region) |
|
| Baltijos energetikos rinkų jungčių plano stebėsena |
Energetikos ministerija |
Establish a list of priority projects in the frame of the BEMIP |
|
| Bendradarbiavimas pažangesnių transporto priemonių srityje |
Susisiekimo ministerija |
Cooperate for smarter transport |
|
| Trumpesni skrydžių maršrutai |
Susisiekimo ministerija |
Shorter plane routes |
|
| Stiprinti savanorišką bendradarbiavimą tarp regiono universitetų |
Vilniaus universitetas |
Enhance cooperation – on a voluntary basis – between the regional Universities of the Baltic Sea Region |
|
| Nustatyti ir panaikinti kliūtis tyrėjų ir studentų judumui Baltijos jūros regione („penktoji laisvė“) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Identify and remove barriers hampering mobility of researchers and students in the Baltic Sea Region (the so-called Fifth Freedom |
|
| Imtis prevencijos priemonių kovai su prekyba žmonėmis |
Vidaus reikalų ministerija |
Take preventive measures against trafficking in human beings |
|
| Įsteigti Jaunimo išteklių centrą |
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba |
Establish Youth Resources Centre |
|