APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ GYVULININKYSTĖS IR PAUKŠTININKYSTĖS KOMPLEKSAMS KONTROLINIO KLAUSIMYNO PATVIRTINIMO

2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. AV-244

Vilnius

Vadovaudamasis Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (Žin., 2010, Nr. 53-2613; 2012, Nr. 89-4657), 7.4 punktu ir Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Žin., 2004, Nr. 115-4310; 2011, Nr. 53-2566), 10.2.3 punktu,

1. T v i r t i n u Aplinkos apsaugos reikalavimų gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksams kontrolinį klausimyną (toliau – Kontrolinis klausimynas) (pridedama).

2. Pavedu Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovams užtikrinti, kad gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų veiklos patikrinimai būtų atliekami naudojant šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Kontrolinį klausimyną.

Direktoriaus pavaduotoja,

pavaduojanti direktorių                                                 Dovilė Sereičikaitė

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. AV-244

Aplinkos apsaugos reikalavimų GYVULININKYSTĖS IR PAUKŠTININKYSTĖS kompleksAMS kontrolinis klausimynas

Priedas prie patikrinimo akto Nr. __________

Patikrinta įmonė: ____________________________________________________________

Įmonės pavadinimas

_____________________________________

Įmonės kodas

Data: _____ m. _____ mėn. ___ d.

___________________________________________________________________________

Nr.	Klausimas	Įvertinimas			Pastabos
		atitinka	neatitinka	neaktualu
		x	x	x
1. Bendrieji reikalavimai gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksui (pildo inspektorius prieš įmonės tikrinimą)
1.1.	Įmonė turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPK leidimas), kai jos vykdoma veikla ar naudojami įrenginiai priskiriami prie aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 80 1 ir 2 prieduose nurodytų tam tikrų veiklų ir įrenginių, kuriems būtinas TIPK leidimas. [16] Pastaba. Sąrašas įrenginių ir veiklų pateiktas šio klausimyno 7 priede.	_	_	_
1.2.	Įmonė turi galiojančią Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, suderintą su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, jei eksploatuoja stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius. [11]	_	_	_
1.3.	Įmonė Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą už praėjusius metus pateikė laiku (t. y. jei teikiama raštu – iki sausio 25 d., jei teikiama internetu – iki vasario 10 d.). [5; 56 punktas; 6 (forma) ir 7 (pildymo tvarka ) priedai] Pastaba. Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos forma pateikta šio klausimyno 3 priede.	_	_	_
1.4.	Duomenys Aplinkos apsaugos agentūrai apie platinamas ir naudojamas chemines medžiagas ir preparatus (mišinius) už praėjusius kalendorinius metus pateikti iki kovo 1 d. [10]: • apie visas chemines medžiagas ir preparatus (mišinius), jei išplatino ar sunaudojo daugiau negu 1000 kg per paskutinius kalendorinius metus; • apie itin toksiškas chemines medžiagas ir preparatus (mišinius), jei išplatino ar sunaudojo daugiau negu 10 kg per paskutinius kalendorinius metus; • apie toksiškas chemines medžiagas ir preparatus (mišinius), jei išplatino ar sunaudojo daugiau negu 100 kg per paskutinius kalendorinius metus.	_	_	_
2. Specialieji reikalavimai
2.1.	Įmonė laikosi TIPK leidime nurodytų sąlygų. [16]	_	_	_
3. Mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai
3.1.	Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto yra tokios talpos, kad juose telpa ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. [12; 10 punktas] Pastaba. Tais atvejais, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar tvarkomos kitais būdais, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas. Pastaba. Mėšlidžių, srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto nereikia įrengti, jei gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per kaupimo 6 mėn. laikotarpį susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.	_	_	_
3.2.	Skystojo mėšlo ir (ar) srutų, susidarančių nuo 10 iki 500 sutartinių gyvulių (SG) (nuo 2014 m. ir laikantiems daugiau kaip 500 SG), kauptuvai įrengti ir uždengti (stogo danga arba plaukiojančiomis dangomis (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kt.)) [12; 9 punktas]	_	_	_
3.3.	Ūkio subjektai, vienoje vietoje laikantys nuo 10 iki 100 SG ir kaupiantys tirštąjį mėšlą mėšlo rietuvėje prie tvarto, įrengė nelaidų bei sandarų hidroizoliacinį sluoksnį, užtikrinantį, kad iš jos netekėtų srutos į aplinką. [12; 8 punktas]	_	_	_
3.4.	Lauko rietuvė įrengta laukuose, kurie bus tręšiami, atitinka reikalavimus [12; 16 punktas]:
3.4.1.	Įrengta lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;	_	_	_
3.4.2.	Rietuvė lauke apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, užtikrinančiu, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;	_	_	_
3.4.3.	Rietuvės pagrindas suformuotas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksniu, skirtu srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;	_	_	_
3.4.4.	Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;	_	_	_
3.4.5.	Mėšlo kiekis rietuvėje lauke neviršija tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
3.5.	Iš mėšlidžių, srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvių nėra filtrato patekimo į aplinką. [12; 6 punktas]	_	_	_
3.6.	Jei ūkio subjektas mėšlu ir/ar srutomis tręšia daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, jis turi tręšimo planą, kuriame nurodyta: tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis; vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonomis; vandens kaptažo įrenginiais; tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais); dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose; numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis; apskaičiuota augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti maisto medžiagų visuma (metinė tręšimo norma, vienkartinė tręšimo norma, metinė ir vienkartinė skleidimo apkrova. [12; 22, 23 p.]	_	_	_
3.7.	Mėšlas ir (ar) srutos neskleidžiamos nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. [12; 18 punktas]	_	_	_
3.8.	Mėšlas ir (ar) srutos neskleidžiamos nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. [12; 19 punktas]	_	_	_
3.9.	Skystasis mėšlas ir srutos neskleidžiamos šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. [12; 20 punktas]	_	_	_
3.10.	Ūkio subjektas, vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantis daugiau kaip 1200 SG, turi parengęs reikalavimus atitinkantį bendrą mėšlo ir srutų tvarkymo planą, kuriame numatytas ne mažiau kaip 75 proc. viso susidariusio mėšlo ir (ar) srutų kiekio panaudojimas/tvarkymas ir pateikia informaciją apie susidarančio mėšlo ir/ar srutų kiekį, valdomos žemės plotą, sudarytas sutartis su kitais žemės valdytojais dėl mėšlo ir/ar srutų naudojimo tręšimui ar kitokiam naudojimui (komposto, biodujų gamybai ar pan.). [12; 24 punktas] Pastaba. Jei veiklos vykdytojas pats sutvarko visą mėšlą, nenaudodamas kitų žemės valdytojų žemės, tada sutarčių pateikti nereikia.	_	_	_
3.11.	Yra registruojami (fiksuojami) laisvos formos žurnale duomenys ūkio subjekto, kuriam perduodama daugiau kaip 100 tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus. [12; 25 punktas]	_	_	_
3.12.	Mėšlui ir srutoms paskleisti naudojama tvarkinga, specialiai tam skirta technika. [12; 28 punktas] Pastaba. nuo 2014 m. balandžio 1 d. tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, draudžiama naudoti purškiamąsias (sudarančias daugiau kaip 20 proc. smulkių aerozolinių dalelių) skleidimo technologijas.	_	_	_
3.13.	Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas įterpiamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas). [12; 29 punktas]	_	_	_
4. Reikalavimai nuotekų tvarkymui
4.1.	Iš gamybinių patalpų į aplinką nebėga užteršti skysčiai. [7]
4.2.	Gamybiniuose pastatuose susidariusios nevalytos nuotekos tvarkomos:
4.2.1.	Srutų kauptuvuose ar srutų surinkimo ir kaupimo įrenginiuose kaupiamų nuotekų kiekis per metus neviršija 20 proc. viso per metus susidariusio srutų ar skystojo mėšlo kiekio [12; 31.1.2. punktas];	_	_	_
4.2.2.	Išleidžiamos buitinės ir gamybinės nuotekos į centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą turint su jos savininku rašytinę sutartį. [7; 33 punktas]	_	_	_
4.3.	Paviršinės nuotekos tvarkomos:
4.3.1.	Atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų; [6; 5 punktas; 7; 7 punktas] Pastaba. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas leidžiamas tuomet, kai tokia nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki 2004-01-21.	_	_	_
4.3.2.	Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, surenkamos atskira paviršinių nuotekų surinkimo sistema (nuotakynu), ir esant reikalui yra galimybė per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą; [6; 14 punktas]	_	_	_
4.3.3.	Nuo didesnio nei 0,01 ha ploto galimai teršiamų teritorijų paviršinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra apvalomos valymo įrenginiuose; [6; 15, 16 punktai, 18.1, 18.2, 18.3 punktai]	_	_	_
4.3.4.	Galimai teršiamos teritorijos padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenuteka ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatenka vanduo nuo šalia esančių teritorijų; [6; 13 punktas]	_	_	_
4.3.5.	Įmonėje šalinant paviršines nuotekas į nuotekų tvarkymo sistemą, yra nuotekų tvarkymo sistemų savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas, sutartis; [6; 23 punktas]	_	_	_
4.3.6.	Laikomasi reikalavimo nešalinti į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas aplinkai kenksmingas medžiagas ir atliekas. [6; 6 punktas]	_	_	_
4.4. Papildomi reikalavimai, kai įmonė išleidžia nuotekas į aplinką
4.4.1.	Įrengta nuotekų debito matavimo vieta; [7; 5.2 punktas]	_	_	_
4.4.2.	Atlikta nuotekų debito matavimo prietaisų metrologinė patikra; [8; 39 punktas]	_	_	_
4.4.3.	Įrengta nuotekų kontrolės mėginių paėmimo vieta (šulinys, išleistuvas). [7; 6 punktas; 8; 5 punktas; 9; 4 punktas]	_	_	_
4.5. Papildomi reikalavimai, kai yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai
4.5.1.	Nuotekų valymo įrenginiai techniškai tvarkingi (nesutrūkę, nesulaužyti apžiūros liukai ir pan.); [7; 9 punktas; 9; 4 punktas]	_	_	_
4.5.2.	Prie nuotekų valymo įrenginių įrengti priėjimai, apžiūros liukai, matavimo prietaisai, užtikrintos galimybės saugiam ir patogiam kiekvieno technologinio elemento remontui. [9; 4 punktas]	_	_	_
5. Reikalavimai atliekų tvarkymui:
5.1.	Įmonėje vykdant Atliekų susidarymo apskaitą pildomas nustatytos formos Atliekų susidarymo apskaitos žurnalas (toliau – Susidarymo žurnalas). [5, 28 punktas, 4 priedas (forma), 5 priedas (pildymo instrukcija)]. Pastaba. Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo forma pateikta šio klausimyno 1 priede, žurnalo pildymo instrukcija pateikta šio klausimyno 2 priede.	_	_	_
5.2.	Susidarymo žurnale pateikta teisinga informacija (žurnalas rengiamas sąskaitose faktūrose, krovinių važtaraščiuose ir pan. dokumentuose pateiktų duomenų pagrindu).	_	_	_
5.3.	Įmonėje yra įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinta Susidarymo žurnalo pildymo tvarka (įskaitant atliekų svorio nustatymo metodiką). [5; 33 ir 42 punktai]
5.4.	Susidarymo apskaitos žurnalas saugomas vykdomos veiklos vietoje. [5; 34 punktas]
5.5.	Atliekų susidarymo apskaitos ataskaita už praėjusius metus parengta atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pagrindu. [5; 54 punktas]
5.6.	Atliekos yra rūšiuojamos pagal atskiras rūšis, nemaišomos su kitomis atliekomis ar medžiagomis. [18; 12 punktas]	_	_	_
5.7.	Aplinkos poveikiui neatsparios atliekos yra apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikomų atliekų ar jų laikymo talpų neteka skysčiai, neskleidžia kvapų, dulkių ir pan., talpos atsparios atliekų poveikiui. [5; 19 ir 20 punktai]
5.8.	Išrūšiuotos pavojingosios atliekos pakuojamos į sandarius, atsparius laikomų medžiagų poveikiui ir pagal reikalavimus paženklintus konteinerius ar pakuotes. [18; XIII] Pastaba. XIII skyriaus reikalavimai nurodyti klausimyno 5 priede.	_	_	_
5.9.	Atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams bei pasirašomi atliekų atidavimą patvirtinantys dokumentai (sutartys dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sąskaitos faktūros, atliekų perdavimo–priėmimo aktai, ir pan.), kurie veiklos vykdymo vietoje saugomi ne trumpiau nei 3 m. [18; 7, 8 ir 112 punktai]	_	_	_
5.10.	Perduodant pavojingąsias atliekas tvarkytojui pagal nustatytą formą pildomi pavojingų atliekų lydraščiai, kurie veiklos vykdymo vietoje saugomi ne trumpiau nei 5 metus. [18; 91 ir 113 punktai, 7 priedas (forma) ir 8 priedas (pildymo instrukcija)]	_	_	_
6. Atmosferos apsaugos reikalavimai
6.1.	Eksploatuojamą stacionarią šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių, gaisro gesinimo įrangą, turinčią tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) preparatų, įrengė tokiai veiklai vykdyti turinti atestatą įmonė. [1; 14; 2 punktas]	_	_	_
6.2.	Eksploatuojamą stacionarią šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių, gaisro gesinimo įrangą, gesintuvus ir šilumos siurblius, turinčius tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) preparatų prižiūri tokiai veiklai vykdyti turintys atestatą ar sutartį fiziniai ir juridiniai asmenys. [1; 14; 2 punktas]	_	_	_
6.3.	Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje nurodytas taršos šaltinių skaičius ir rūšis atitinka realią situaciją. [11] Pastaba. Šis skirsnis nepildomas, jei ūkio subjektas turi TIPK leidimą, kuriame yra oro dalis. Tokiu atveju tokia informacija pateikiama skyriuje dėl TIPK leidimo sąlygų laikymosi.	_	_	_
6.4.	Mokesčiai už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiuoti teisingai. [2; 9 str.; 13]	_	_	_
7. Reikalavimai vandens tiekimo įrenginiams ir jų eksploatacijai
7.1.	Yra užpildytas kiekvieno požeminio vandens paėmimo gręžinio pasas ir jame nurodytos sanitarinės apsaugos zonos. [17; 28–32 p. 4; 91–95 p.]	_	_	_
7.2.	Gręžinys turi paimamo vandens apskaitos prietaisą, vedamas paimamo vandens apskaitos žurnalas. [17; 15.5 p.]	_	_	_
7.3.	Mokestis už naudojamą vandenį mokamas pagal galiojančius tarifus ir sunaudojimo apimtis. [3; 4 str. 2 d, 5 str. 1 p.]	_	_	_
7.4.	Ilgiau kaip 6 mėnesius nenaudojamas (tačiau ateityje gali būti naudojamas) gręžinys hermetiškai konservuotas. [17; 33–36 p.]
7.5.	Jei gręžinys buvo likviduotas, jo likvidavimas atliktas pagal techninį projektą [17; 41–45 p.]

Teisės aktai, reglamentuojantys gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų aplinkosaugos reikalavimus

1. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (OL 2006 L 161, p. 1);

2.  Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474);

3. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Žin., 2006, Nr. 65-2382);

4. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

5. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (Žin., 2011, Nr. 57-2720);

6. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

7. Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103);

8. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 29-941);

9. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852, Nr. 107);

10. Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-462 (Žin., 2006, Nr. 111-4249);

11. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 81-3500);

12. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700 (Žin., 2011, Nr. 118-5583);

13. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2009, Nr.19);

14. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m gegužės 4 d. įsakymu Nr. D1-372 (Žin., 2011, Nr. 55-2670);

15. Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 (Žin., 2007, Nr. 85-3430);

16. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 81-3498; 2005, Nr. 103-3829);

17. Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka, Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 4-99, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Žin., 1999, Nr. 112-3263);

18. Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065).

________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

1 priedas

(Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo forma)

ATLIEKŲ SUSIDARYMO APSKAITOS ŽURNALAS

1. Juridinio arba fizinio asmens rekvizitai:

1.1. teisinis statusas:

juridinis asmuo

juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis atskirą kodą Juridinių asmenų registre

juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis atskiro kodo Juridinių asmenų registre

fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą

(tinkamą langelį pažymėti X)

1.2. pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. identifikacinis kodas

1.4. e-ASTA kodas

1.5. buveinės arba fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

kor-pusas

buto nr.

1.6. ryšio informacija

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

vardas

pavardė

2. Už žurnalo pildymą atsakingas asmuo

pareigos

metai

mėnuo

diena

3. Žurnalo pildymo pradžios data

4. Iki žurnalo pildymo pradžios sukauptos (saugomos) atliekos

Eil. Nr.	Atliekos
	kodas	pavadinimas	patikslintas apibūdinimas	kiekis, t

5. Žurnale registruojamų atliekų sąrašas

Eil. Nr.	Atliekos
	kodas	pavadinimas	patikslintas apibūdinimas	pastabos
1.
2.
3.
...
...
...

6. Duomenys apie atliekų susidarymą

Laikotarpis			Atliekos
data (nuo)		data (iki)	eil. nr.	kodas		pavadinimas
Data		Atliekos kiekis, t
		likutis (pradžioje)	susidarė		perduota	likutis (pabaigoje)
Susidariusios atliekos
Atliekos perduotos atliekų tvarkytojui							Atliekų gavėjas
							kodas	pavadinimas/vardas, pavardė		adresas	dokumento pavad., data, Nr.
Atliekos perduotos ne atliekų tvarkytojui							Atliekų gavėjas
							veiklos kodas	tvarkymo kodas	atliekų panaudojimo patikslintas apibūdinimas
Iš viso:
	(atsakingo asmens pareigos)						(parašas)			(vardas ir pavardė)

7. Atliekų susidarymo suvestinė

Laikotarpis
data (nuo)		data (iki)
Atliekų			Atliekų kiekis, t
kodas	pavadinimas		likutis (pradžioje)	susidarė	perduota	likutis (pabaigoje)
Duomenys apie atliktas techninės priežiūros ar remonto veiklos operacijas ir aptarnautų automobilių skaičių
operacijos kodas	operacijos pavadinimas		automobilių skaičius

(atsakingo asmens pareigos)

(parašas)

(vardas ir pavardė)

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

2 priedas

ATLIEKŲ SUSIDARYMO APSKAITOS ŽURNALO PILDYMO INSTRUKCIJA

1. „1. Juridinio arba fizinio asmens rekvizitai“. Šiame punkte pateikiama bendra informacija apie Atliekų susidarymo apskaitos žurnalą (toliau – Žurnalas) pildantį asmenį, dėl kurio veiklos susidaro atliekos:

1.1. „1.1. teisinis statusas“. Pažymimas langelis, atitinkantis Žurnalą pildančio asmens teisinį statusą;

1.2. „1.2. pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė“. Jei Žurnalą pildo įmonė ar jos padalinys (atstovybė), nurodomas įmonės ar jos padalinio (atstovybės) pavadinimas, jei fizinis asmuo – fizinio asmens vardas ir pavardė;

1.3. „1.3. identifikacinis kodas“. Jei Žurnalą pildo įmonė ar jos padalinys (atstovybė), nurodomas įmonės ar jos padalinio (atstovybės) JAR kodas, jei fizinis asmuo – asmens kodas. Jei įmonės struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė) neturi atskiro JAR kodo, nurodomas įmonės JAR kodas;

1.4. „1.4. e-ASTA kodas“. Žurnalą pildančios įmonės unikalus nekintantis kodas atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistemoje (toliau – e-ASTA kodas). e-ASTA kodas yra sukuriamas, kai aplinkosauginėms institucijoms pirmą kartą pateikiamas bet koks su atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita susijęs dokumentas (ataskaita, anketa, lydraštis ir pan.). Pirmą kartą teikiant dokumentą elektroniniu būdu, e-ASTA kodą sukuria programinis modulis pradėjus vesti dokumento duomenis į duomenų bazę. Juridinių ir fizinių asmenų e-ASTA kodų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei asmens šiame sąraše nėra, skiltis užpildoma tada, kai, pirmą kartą pateikus Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą (Taisyklių 6 priedas), asmeniui bus suteiktas e-ASTA kodas;

1.5. „1.5. buveinės arba fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Nurodomas įmonės ar jos padalinio (atstovybės) buveinės adresas. Atitinkamose punkto skiltyse nurodomi savivaldybės, vietovės (miesto, kaimo), gatvės pavadinimai, gatvės tipas (g. – gatvė, al. – alėja, pr. – prospektas, pl. – plentas), namo, korpuso (jei toks yra) ir buto (jei toks yra) numeriai;

1.6. „1.6. ryšio informacija“. Atitinkamose punkto skiltyse nurodomi asmens telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

2. „2. Už žurnalo pildymą atsakingas asmuo“. Šio punkto skiltyse nurodomi už Žurnalo pildymą atsakingo asmens vardas, pavardė ir pareigos.

3. „3. Žurnalo pildymo pradžios data“. Šio punkto skiltyse nurodoma data, kada Žurnalas pradėtas pildyti pirmą kartą.

4. Duomenys apie atliekų susidarymą pateikiami Žurnalo 47 punktų lentelėse, kurias pildant turi būti laikomasi šių bendrųjų reikalavimų:

4.1. lentelėse eilučių skaičių būtina papildyti iki reikiamo, kad būtų pateikti visi reikalaujami duomenys;

4.2. visi duomenys apie atliekų kiekį nurodomi tonomis, 3 ženklų po kablelio tikslumu;

4.3. dešimtainės dalies atskyrimui nuo sveikosios rašomas simbolis taškas;

4.4. nuotekų dumblo kiekis nurodomas perskaičiuotas sausomis medžiagomis.

5. „4. Iki žurnalo pildymo pradžios sukauptos (saugomos) atliekos“. Šio punkto lentelėje nurodomi šie duomenys apie iki Žurnalo pildymo pradžios sukauptas atliekas:

5.1. skiltyje „kodas“ – atliekų sąrašo šešių skaitmenų atliekų kodas (Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 1 priedas);

5.2. skiltyje „pavadinimas“ – atliekų pavadinimas iš atliekų sąrašo (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas);

5.3. skiltyje „patikslintas apibūdinimas“ – atliekų pavadinimas, kuo tiksliau apibūdinantis atliekų kilmę ir sudėtį. Negalima vartoti tokių pavadinimų kaip „kitaip neapibūdintos atliekos”. Skiltis pildoma, jei atliekų pavadinimas iš atliekų sąrašo nepakankamai gerai charakterizuoja atliekas;

5.4. skiltyje „kiekis, t“ – atliekų kiekis tonomis.

6. „5. Žurnale registruojamų atliekų sąrašas“. Šio punkto lentelėje nurodomos visos susidariusios atliekos, apie kurias Žurnalo 6 punkto lentelėse pildomi duomenys:

6.1. skiltyje „Eil. nr.“ – atliekų rūšiai priskirtas eilės numeris, nekintantis visą Žurnalo pildymo laikotarpį ir atitinkantis 6 punkto lentelės dalyje „Atliekos“ skiltyje „eil. nr.“ nurodytą šios rūšies atliekų eilės numerį;

6.2. skiltyje „kodas“ – atliekų sąrašo šešių skaitmenų atliekų kodas (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas);

6.3. skiltyje „pavadinimas“ – atliekų pavadinimas iš atliekų sąrašo (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas);

6.4. skiltyje „patikslintas apibūdinimas“ – atliekų pavadinimas, kuo tiksliau apibūdinantis atliekų kilmę ir sudėtį. Negalima vartoti tokių pavadinimų kaip „kitaip neapibūdintos atliekos”. Skiltis pildoma, jei atliekų pavadinimas iš atliekų sąrašo nepakankamai gerai charakterizuoja atliekas;

6.5. skiltyje „pastabos“ – nurodoma atliekos išbraukimo iš Žurnale registruojamų atliekų sąrašo priežastis ir data, kita svarbi informacija;

6.6. Žurnale registruojamų atliekų sąrašas kiekvienų metų pradžioje turi būti sudaromas iš naujo.

7. „6. Duomenys apie atliekų susidarymą“ pildymas:

7.1. Šio punkto lentelėse nurodomi duomenys apie pas asmenį susidariusias, perduotas ir saugomas atliekas. Pildant šį punktą turi būti laikomasi šių bendrųjų reikalavimų:

7.1.1. jei įmonė pildo duomenis apie atliekas, susidariusias jos padaliniuose (atstovybėse), kurie Taisyklių nustatyta tvarka neprivalo vykdyti atskiros atliekų susidarymo apskaitos, nurodomas bendras įmonėje ir (ar) šiuose jos padaliniuose (atstovybėse) susidaręs, perduotas ir saugomas atliekų kiekis, t. y. į atliekų kiekį neįtraukiamos įmonės struktūriniuose padaliniuose, pagal Taisyklių reikalavimus vykdančiuose atskirą atliekų susidarymo apskaitą, susidariusios, perduotos ir saugomos atliekos;

7.1.2. kiekvienai atliekos rūšiai Žurnale pildoma atskira lentelė;

7.1.3. vienoje lentelėje nurodomi 1 kalendorinio mėnesio duomenys. Prasidėjus naujam mėnesiui, pildoma nauja lentelė;

7.1.4. pilka spalva pažymėtos lentelės dalys nepildomos;

7.1.5. jei per kalendorinį mėnesį jokie veiksmai su viena iš atliekų rūšių, nurodytų 5 punkto lentelėje (Žurnale registruojamų atliekų sąrašas), nevykdyti, šiam laikotarpiui skirtoje lentelėje pildomos tik dvi eilutės – „likutis (pradžioje)“ ir „Iš viso:“;

7.1.6. jei atlieka per metus išbraukiama iš 5 punkto lentelėje nurodytų atliekų sąrašo, šiai atliekai skirtos 6 punkto lentelės nebepildomos;

7.2. lentelės dalyje „Laikotarpis“ nurodoma:

7.2.1. skiltyje „data (nuo)“ – laikotarpio pradžios data, atitinkanti kalendorinio mėnesio pradžią (pvz., 2011-01-01);

7.2.2. skiltyje „data (iki)“ – laikotarpio pabaigos data, atitinkanti kalendorinio mėnesio pabaigą (pvz., 2011-01-31). Jei nutraukus ar sustabdžius veiklą Žurnalas baigtas pildyti ne mėnesio pabaigoje – paskutiniojo įrašo Žurnale data;

7.3. lentelės dalyje „Atliekos“ nurodoma:

7.3.1. skiltyje „Eil. Nr.“ – numeris, atitinkantis atliekai priskirtą eilės numerį 5 punkto lentelės skiltyje „Eil. nr.“;

7.3.2. skiltyje „kodas“ ir „pavadinimas“ – atliekos kodas ir pavadinimas pagal atliekų sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas);

7.3.3. skiltyje „Data“ – eilutės pildymo data;

7.4. lentelės dalyje „Atliekos kiekis, t“ nurodoma:

7.4.1. skiltyje „likutis (pradžioje)“ – atliekų kiekis tonomis, laikotarpio pradžioje;

7.4.2. skiltyje „susidarė“ – nurodytu laikotarpiu susidaręs atliekų kiekis tonomis. Susidaręs pavojingųjų atliekų kiekis registruojamas ne rečiau kaip kartą per 2 savaites, o nepavojingųjų – kartą per mėnesį. Jei pavojingosios atliekos susidaro rečiau kaip kartą per 2 savaites, o nepavojingosios – rečiau nei kartą per mėnesį, susidaręs atliekų kiekis registruojamas iš karto po susidarymo;

7.4.3. skiltyje „perduota“ – nurodytu laikotarpiu atliekų gavėjui perduotas atliekų kiekis tonomis. Įrašai turi būti padaryti ne vėliau kaip kitą dieną po atliekų perdavimo, o mišrių komunalinių atliekų (kodas atliekų sąraše – 20 03 01) atveju – per 3 darbo dienas pasibaigus nurodytam laikotarpiui;

7.4.4. skiltyje „likutis (pabaigoje)“ – atliekų kiekis tonomis laikotarpio pabaigoje, kuris skaičiuojamas taip:

kiekis _{likutis pb.} = kiekis _{likutis pr.} + kiekis _susidarė – kiekis _perduotas, kur

kiekis _{likutis pr.}, kiekis _{likutis pb.} – atliekų kiekis laikotarpio pradžioje ir pabaigoje,

kiekis – lentelės dalyje „Iš viso:“ atitinkamose skiltyse nurodytų kiekių suma per laikotarpį;

7.5. lentelės dalyje „Atliekų gavėjas“ (kai atliekos perduotos atliekų tvarkytojui):

7.5.1. skiltyje „kodas“ – įmonės kodas, jei atliekos perduotos įmonei ar jos padaliniui (atstovybei), asmens kodas, jei atliekos perduotos fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą;

7.5.2. skiltyje „pavadinimas/vardas, pavardė“ – įmonės pavadinimas, jei atliekos perduotos įmonei ar jos padaliniui (atstovybei), vardas ir pavardė, jei atliekos perduotos fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą;

7.5.3. skiltyje „adresas“ – įmonės buveinės adresas. Jei atliekos buvo perduotos įmonės padaliniui, esančiam kitu adresu nei įmonė, skiltyje „adresas“ nurodomas padalinio buveinės adresas;

7.5.4. skiltyje „dokumento pavad., data, Nr.“ – nurodomi šie dokumentai:

7.5.4.1. pavojingųjų atliekų lydraštis ir važtaraštis, jei perduotos pavojingosios atliekos;

7.5.4.2. sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra ir važtaraštis, jei perduotos nepavojingosios atliekos;

7.6. lentelės dalis „Atliekų gavėjas“ (kai atliekos perduotos ne atliekų tvarkytojui) pildoma, jei nepavojingoji atlieka buvo perduota naudoti savo reikmėms asmeniui, kuris nėra atliekų tvarkytojas, t. y. neužregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre – (registro duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/). Kitais atvejais lentelės dalis nepildoma ir gali būti pašalinta iš lentelės. Pildant šią dalį nurodoma:

7.6.1. skiltyje „veiklos kodas“ – atliekų gavėjo ūkinės veiklos kodas: NU – namų ūkis (gyventojai), ZU – žemės ūkis, EI – energijos gamyba, PI – pramonė, KT – kita veikla;

7.6.2. skiltyje „tvarkymo kodas“ – viena iš šių atliekų naudojimo veiklos rūšių pagal atliekų tvarkymo veiklos rūšių sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedas): R1 – jei atliekos perduotos deginti, R10 – jei atliekos (pvz., nuotekų dumblas) perduotos laukams tręšti ar aplinkos būklei gerinti, R3 – jei naudojimui, išskyrus minėtus būdus R1 ir R10, perduotos organinės kilmės atliekos, R5 – jei naudojimui perduotos neorganinės kilmės atliekos;

7.6.3. skiltyje „atliekų panaudojimo patikslintas apibūdinimas“ – tikslesnis nei Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede pateiktas atliekų panaudojimo veiklos apibūdinimas, iš kurio būtų aišku, kokiam tikslui panaudotos atliekos;

8. „7. Atliekų susidarymo suvestinė“ pildymas:

8.1. šio punkto lentelėje nurodomi suminiai duomenys apie visų Žurnale registruojamų atliekų susidarymą per laikotarpį (kalendorinį mėnesį):

8.1.1. skiltyje „Laikotarpis“ – laikotarpio pradžios ir pabaigos datos. Laikotarpis yra vienas kalendorinis mėnuo;

8.1.2. lentelės dalyje „Atliekų“ nurodoma:

8.1.2.1. skiltyse „kodas“ ir „pavadinimas“ – šešių skaitmenų atliekų kodas ir pavadinimas iš atliekų sąrašo (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas);

8.1.3. lentelės dalyje „Atliekų kiekis, t“ nurodoma:

8.1.3.1. skiltyje „likutis (pradžioje)“ – atliekų kiekis tonomis laikotarpio pradžioje. Įrašomas kiekis turi sutapti su praėjusio laikotarpio pabaigos kiekiu;

8.1.3.2. skiltyje „susidarė“ – per laikotarpį susidaręs atliekų kiekis tonomis;

8.1.3.3. skiltyje „perduota“ – per laikotarpį atliekų gavėjams perduotas atliekų kiekis tonomis;

8.1.3.4. skiltyje „likutis (pabaigoje)“ – atliekų kiekis tonomis laikotarpio pabaigoje;

8.1.4. lentelės dalis „Duomenys apie atliktas techninės priežiūros ar remonto veiklos operacijas ir aptarnautų automobilių skaičių“ pildoma, jei asmens veiklai taikomi Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 (Žin., 2007, Nr. 85-3430), nustatyti reikalavimai. Asmenys, kuriems šie reikalavimai netaikomi, šios lentelės dalies nepildo ir iš lentelės gali ją pašalinti. Pildant šią dalį atitinkamose skiltyse nurodomi šie duomenys:

8.1.4.1. skiltyse „operacijos kodas“ ir „operacijos pavadinimas“ – transporto priemonės techninės priežiūros ir remonto veiklos kodas ir pavadinimas pagal pateiktą lentelę;

8.1.4.2. skiltyje „automobilių skaičius“ – per nurodytą laikotarpį pagal atitinkamą techninės priežiūros ar remonto veiklos operaciją aptarnautų transporto priemonių skaičius;

8.2. pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, per 5 darbo dienas Atliekų susidarymo suvestinė turi būti atspausdinama ir patvirtinama atsakingų asmenų parašais.

9. Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo elektroninė ir spausdintinė formos, jų pildymo pavyzdys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/.

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

3 priedas

(Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos forma)

______________________ regiono aplinkos apsaugos departamentui arba

Aplinkos apsaugos agentūrai¹

ATLIEKŲ SUSIDARYMO 201_ m. apskaitos ataskaita

_______________________

(pildymo data)

1. Ataskaitą teikiančio juridinio arba fizinio asmens rekvizitai:

1.1. teisinis statusas:
juridinis asmuo
juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis atskirą kodą Juridinių asmenų registre
juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis atskiro kodo Juridinių asmenų registre
fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą
	(tinkamą langelyje pažymėti X)

1.2. pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė					1.3. identifikacinis kodas
					1.4. e-ASTA kodas
1.5. buveinės arba fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas
savivaldybė	vietovė (miestas, kaimas)		gatvė			gatvės tipas	namo nr.	korpusas	buto nr.
1.6. ryšio informacija
telefono nr.		fakso nr.		el. pašto adresas
2. Ataskaitos lapų skaičius

3. Žyma apie dalyvavimą statistiniame tyrime

(pažymėti langelį, jei įmonė dalyvauja statistiniame tyrime)

¹ Aplinkos apsaugos agentūrai ataskaitas teikia tik atliekų susidarymo statistiniame tyrime dalyvaujančios įmonės.

4. Duomenys apie įmonės struktūrinius padalinius (filialus, atstovybes)

Eil. Nr.	Kodas	Pavadinimas	Adresas							>10
			savivaldybė	vietovė (miestas, kaimas)	gatvė	gatvės tipas	namo nr.	korpusas	buto nr.	darbuotojų

5. Duomenys apie susidariusias atliekas

Įrašo Nr.	Atliekos
	5.1. kodas	5.2. pavadinimas				5.3. patikslintas apibūdinimas
						5.4. metų pradžioje	5.5. susidarė	5.6. perduotas	5.7. metų pabaigoje
	Atliekų kiekis, t:
	Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos atliekų tvarkytojui
	5.8. e-ASTA kodas		5.9. kodas	5.10. pavadinimas/vardas, pavardė	5.11. adresas				5.12. atliekų kiekis, t
	Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos ne atliekų tvarkytojui
	5.13. gavėjo veiklos kodas			5.14. atliekų tvarkymo kodas	5.15. atliekų naudojimo patikslintas apibūdinimas				5.16. atliekų kiekis, t

(vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos)	(parašas)	(vardas ir pavardė)
(ataskaitos rengėjo pareigos)	(parašas)	(vardas ir pavardė)
(ataskaitą priėmusio darbuotojo pareigos)	(parašas)	(vardas ir pavardė)
	A.V.

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

4 priedas

ATLIEKŲ SUSIDARYMO APSKAITOS ATASKAITOS PILDYMO INSTRUKCIJA

1. „1. Ataskaitą teikiančio juridinio arba fizinio asmens rekvizitai“ pildymas:

1.1. šiame punkte pateikiama bendra informacija apie Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą (toliau – Ataskaita) teikiantį asmenį, dėl kurio veiklos susidaro atliekos:

1.1.1. „1.1. teisinis statusas“. Pažymimas langelis, atitinkantis Ataskaitą teikiančio asmens teisinį statusą;

1.1.2. „1.2. pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė“. Jei Ataskaitą teikia įmonė ar jos padalinys (atstovybė), nurodomas įmonės ar jos padalinio (atstovybės) pavadinimas, jei fizinis asmuo – fizinio asmens vardas ir pavardė;

1.1.3. „1.3. identifikacinis kodas“. Jei Ataskaitą teikia juridinis asmuo ar jo padalinys, nurodomas juridinio asmens ar jo padalinio JAR kodas, jei fizinis asmuo – asmens kodas. Jei juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė) neturi atskiro JAR kodo, nurodomas juridinio asmens JAR kodas;

1.1.4. „1.4. e-ASTA kodas“. Ataskaitą teikiančio juridinio ar fizinio asmens unikalus nekintantis kodas atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistemoje (toliau – e-ASTA kodas). e-ASTA kodas yra sukuriamas, kai aplinkosauginėms institucijoms pirmą kartą pateikiamas bet koks su atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita susijęs dokumentas (ataskaita, anketa, lydraštis ir pan.). Pirmą kartą teikiant dokumentą elektroniniu būdu, e-ASTA kodą sukuria programinis modulis pradėjus vesti dokumento duomenis į duomenų bazę. Juridinių ir fizinių asmenų e-ASTA kodų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei asmens šiame sąraše nėra, skiltis užpildoma tada, kai pirmą kartą pateikus Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą (Taisyklių 6 priedas) asmeniui bus suteiktas e-ASTA kodas;

1.1.5. „1.5. buveinės arba fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Įmonės ar jos padalinio buveinės adresas. Atitinkamose punkto skiltyse nurodomi savivaldybės, vietovės (miesto, kaimo), gatvės pavadinimai, gatvės tipas (g. – gatvė, al. – alėja, pr. – prospektas, pl. – plentas), namo, korpuso (jei toks yra) ir buto (jei toks yra) numeriai;

1.1.6. „1.6. ryšio informacija“. Atitinkamose punkto skiltyse nurodomi Ataskaitą teikiančio asmens telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

2. „2. Ataskaitos lapų skaičius“ pildymas:

2.1. šis punktas pildomas, jei Ataskaita teikiama raštu. Visi Ataskaitos puslapiai turi būti sunumeruoti, o langelyje įrašytas bendras lapų skaičius.

3. „3. Žyma apie dalyvavimą statistiniame tyrime“. Pildo, pažymėdamos langelį, tik Taisyklių VIII skyriuje nurodytame atliekų susidarymo statistiniame tyrime dalyvaujančios įmonės.

4. „4. Duomenys apie įmonės struktūrinius padalinius (filialus, atstovybes)“. Šioje lentelėje juridiniai asmenys, turintys struktūrinius padalinius (filialus, atstovybes), nurodo šiuos duomenis apie struktūrinius padalinius:

4.1. skiltyse „Kodas“ ir „Pavadinimas“ – JAR kodas ir pavadinimas. Šios skiltys pildomos tik tuo atveju, jei juridinio asmens struktūrinis padalinys (filialas, atstovybė) turi atskirą nei juridinis asmuo JAR kodą ir (ar) pavadinimą;

4.2. lentelės dalies „Adresas“ atitinkamose skiltyse – struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) buveinės adresas: savivaldybės, vietovės (miesto, kaimo), gatvės pavadinimai, gatvės tipas (g. – gatvė, al. – alėja, pr. – prospektas, pl. – plentas), namo, korpuso (jei toks yra) ir buto (jei toks yra) numeriai;

4.3. lentelės dalyje „>10 darbuotojų“ pažymimi langeliai tose eilutėse, kuriose nurodomi duomenys apie juridinio asmens struktūrinius padalinius (filialus, atstovybes), kuriuose dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

5. „5. Duomenys apie susidariusias atliekas“ pildymas:

5.1. šio punkto lentelėje nurodomi duomenys apie atliekas, susidariusias dėl asmens veiklos. Pildant lentelę laikomasi šių bendrųjų reikalavimų:

5.1.1. duomenys apie vienos rūšies atlieką įrašomi viename įraše, kurį sudaro 5.15.16 skiltys;

5.1.2. visi duomenys apie atliekų kiekį nurodomi tonomis, 3 ženklų po kablelio tikslumu;

5.1.3. dešimtainės dalies atskyrimui nuo sveikosios rašomas simbolis taškas;

5.1.4. nuotekų dumblo kiekis nurodomas perskaičiuotas sausomis medžiagomis;

5.1.5. lentelės dalyse „Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos atliekų tvarkytojui“ ir „Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos ne atliekų tvarkytojui“ eilučių skaičių galima padidinti iki reikiamo, kad būtų pateikti visi duomenys;

5.2. lentelės įrašo dalyje „Atliekos“ nurodoma:

5.2.1. skiltyse „5.1. kodas“ ir „5.2. pavadinimas“ – atliekos kodas ir pavadinimas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 1 priedą;

5.2.2. skiltyje „5.3. patikslintas apibūdinimas“ – atliekų pavadinimas, kuo tiksliau apibūdinantis atliekų kilmę ir sudėtį. Negalima vartoti tokių pavadinimų kaip „kitaip neapibūdintos atliekos”. Skiltis pildoma, jei atliekų pavadinimas iš atliekų sąrašo nepakankamai gerai charakterizuoja atliekas;

5.3. lentelės įrašo dalyje „Atliekų kiekis, t“ nurodoma:

5.3.1. skiltyje „5.4. metų pradžioje“ – ataskaitinių metų pradžioje likęs atliekų kiekis;

5.3.2. skiltyje „5.5. susidarė“ – per ataskaitinius metus susidaręs atliekų kiekis;

5.3.3. skiltyje „5.6. perduotas“ – per ataskaitinius metus perduotas visiems gavėjams atliekų kiekis. Šis kiekis turi būti lygus 5.12 ir 5.16 skiltyse nurodytų visų kiekių sumai;

5.3.4. skiltyje „5.7. metų pabaigoje“ – ataskaitinių metų pabaigoje sukauptas atliekų kiekis (5.7 skiltis = 5.4 skiltis + 5.5 skiltis – 5.6 skiltis);

5.4. lentelės įrašo dalyje „Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos atliekų tvarkytojui“ nurodoma:

5.4.1. skiltyje „5.8. e-ASTA kodas“ – atliekų gavėjo unikalus nekintantis kodas atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos sistemoje (toliau – e-ASTA kodas). e-ASTA kodas yra sukuriamas, kai aplinkosauginėms institucijoms pirmą kartą pateikiamas bet koks su atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita susijęs dokumentas (ataskaita, anketa, lydraštis ir pan.). Pirmą kartą teikiant dokumentą elektroniniu būdu, e-ASTA kodą sukuria programinis modulis pradėjus vesti dokumento duomenis į duomenų bazę. Juridinių ir fizinių asmenų e-ASTA kodų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/;

5.4.2. skiltyje „5.9. kodas“ – juridinio asmens JAR kodas, jei atliekos perduotos juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, asmens kodas, jei atliekos perduotos fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą;

5.4.3. skiltyje „5.10. pavadinimas/vardas, pavardė“ – juridinio asmens pavadinimas, jei atliekos perduotos juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, vardas ir pavardė, jei atliekos perduotos fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą;

5.4.4. skiltyje „5.11. adresas“ – įmonės buveinės adresas. Jei atliekos buvo perduotos įmonės padaliniui, esančiam kitu adresu nei įmonė, skiltyje „adresas“ nurodomas padalinio buveinės adresas;

5.4.5. skiltyje „5.12. atliekų kiekis, t“ – atliekų gavėjui perduotas atliekų kiekis tonomis;

5.5. lentelės įrašo dalyje „Atliekų gavėjas, kai atliekos perduotos ne atliekų tvarkytojui“ nurodoma:

5.5.1. skiltyje „5.13. gavėjo veiklos kodas“ – atliekų gavėjo ūkinės veiklos kodas: NU – namų ūkis (gyventojai), ZU – žemės ūkis, EI – energijos gamyba, PI – pramonė, KT – kita veikla;

5.5.2. skiltyje „5.14. atliekų tvarkymo kodas“ – viena iš šių atliekų naudojimo veiklos rūšių pagal atliekų tvarkymo veiklos rūšių sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedas): R1 – jei atliekos perduotos deginti, R10 – jei atliekos (pvz., nuotekų dumblas) perduotos laukams tręšti ar aplinkos būklei gerinti, R3 – jei naudojimui, išskyrus minėtus būdus R1 ir R10, perduotos organinės kilmės atliekos, R5 – jei naudojimui perduotos neorganinės kilmės atliekos, P – jei atliekos perduotos pakartotiniam naudojimui;

5.5.3. skiltyje „5.15. atliekų naudojimo patikslintas apibūdinimas“ – tikslesnis nei Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede pateiktas atliekų panaudojimo veiklos apibūdinimas, iš kurio būtų aišku, kokiu būdu buvo panaudotos atliekos;

5.5.4. skiltyje „5.16. atliekų kiekis, t“ – atliekų gavėjui perduotas atliekų kiekis tonomis;

5.6. jei atliekos perduotos naudojimui ne vienoje ūkinėje veikloje arba jų naudojimui buvo pritaikyta ne viena veiklos rūšis, 5.12, 5.16 skilčių skaičius turi būti papildomas iki reikiamo, kad būtų pateikti duomenys apie visose ūkinėse veiklos rūšyse visas atliekų panaudojimo veiklos rūšis.

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

5 priedas

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS

1. Įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.

2. Pavojingų atliekų pakuotės konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingosios atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką.

3. Pavojingų atliekų pakuočių, konteinerių (talpų) medžiagos turi būti atsparios juose supakuotų pavojingųjų atliekų ir atskirų jų komponentų poveikiui ir nereaguoti su šiomis atliekomis ar jų komponentais.

4. Pavojingų atliekų pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką.

5. Visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės forma:

PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ ŽENKLINIMO ETIKETĖS FORMA

PAVOJINGOSIOS ATLIEKOS		Pavojaus ženklo vieta*
kodas (pagal atliekų sąrašą, pavadinimas)
Turėtojas
	(įmonės kodas, pavadinimas)
(adresas)
Atsakingas asmuo
(pareigos, vardas, pavardė, tel. Nr.)

* Pavojaus ženklas parenkamas pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) 5.2 ir 5.3 skyrių reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 46 (1-4)-2057).

6. Pavojingų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikta informacija turi būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui.

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

6 priedas

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ (MIŠINIŲ) DUOMENŲ IR INFORMACIJOS SUVESTINĖ

1. Cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) apskaitos esmė – inventorizuoti ir surašyti, kiek ir kokių cheminių medžiagų priklauso ūkio subjektui, kokiomis savybėmis jos pasižymi, kokiu būdu ir iš kur įsigyjamos, pasitikrinti, ar yra visi saugos duomenų lapai ir kada jie atnaujinti. Cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) apskaita yra pagrindas tolesniems ūkio subjekto veiksmams, užtikrinant prievolių, nustatytų ES teisės reglamentais, taikomais tiesiogiai Lietuvoje, ir nacionaliniais teisės aktais, vykdymą, susijusį su cheminių medžiagų registracija, autorizacija, pranešimais, atitinkamos informacijos rinkinio apie šias medžiagas teikimu Aplinkos apsaugos agentūrai informacinei cheminių medžiagų duomenų bazei ir Europos cheminių medžiagų agentūrai, taip pat saugų jų naudojimą.

2. Cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) duomenų ir informacijos suvestinė sudaroma laisva forma (t. y. nėra nustatyta privaloma standartinė forma) rašytiniu ar elektroniniu būdu. Į šią metinę apskaitos suvestinę įtraukiamos visos ūkio subjekto cheminės medžiagos ir preparatai (mišiniai), išskyrus polimerus ir chemines medžiagas, įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) IV ir V priedai (OL 2008 L 268, p. 14). Minimame reglamente išvardintos cheminės medžiagos (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos), kurių nereikia registruoti, nes turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką. Nuo prievolės sudaryti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) duomenų ir informacijos suvestinę atleidžiami ūkio subjektai, naudojantys galutiniam vartojimui skirtas chemines medžiagas ir preparatus (mišinius) su gamyba ar kita ūkine veikla nesusijusiu tikslu, t. y. savo reikmėms ir (ar) vidaus poreikiams tenkinti.

3. Chemines medžiagas ar preparatus (mišinius), naudojamus toliau išvardintiems tikslams, įrašyti į duomenų ir informacijos apskaitos suvestinę nereikia:

3.1. einamajam ar kapitaliniam ūkio subjektui priklausančių gamybinių ar kitų patalpų remontui;

3.2. sanitariniams higieniniams tikslams;

3.3. laikinam patalpų dezinfekavimui ir kt.

4. Tolesnio cheminių medžiagų naudotojo cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos apskaitos suvestinėje turi būti įrašyti šie duomenys:

4.1. ūkio subjekto tapatybė ir ryšio duomenys;

4.2. dokumento, patvirtinančio atsakingo už cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos suvestinės tvarkymą asmens paskyrimą, pavadinimas, data, numeris; asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas;

4.3. cheminės medžiagos – atskiros ir preparato ar gaminio sudėtyje esančios pavadinimas pagal IUPAC (Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga) nomenklatūrą arba kitas tarptautinis cheminis pavadinimas, kiti pavadinimai (įprastas pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa);

4.4. cheminio preparato (mišinio) pavadinimas arba prekinis pavadinimas;

4.5. cheminės medžiagos – atskiros ir preparato ar gaminio sudėtyje esančios CAS (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) numeris;

4.6. iš kur (šalies pavadinimas, tiekėjo pavadinimas (-ai)) gauta (įsigyta) cheminė medžiaga ir preparatas;

4.7. įsigytas, pagamintas, importuotas, patiektas rinkai, sunaudotas, eksportuotas atskiros cheminės medžiagos ir cheminio preparato kiekis tonomis per kalendorinius metus ir metinis likutis.

5. Praėjusių kalendorinių metų duomenys, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) duomenų ir informacijos apskaitos suvestinėje įrašomi ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

_________________

Aplinkos apsaugos reikalavimų

gyvulininkystės ir paukštininkystės

kompleksams kontrolinio klausimyno

7 priedas

SĄRAŠAS TAM TIKRŲ, TAIKYTINŲ ŠIAI ŪKINEI/KOMERCINEI VEIKLAI, VEIKLŲ IR ĮRENGINIŲ, PAGAL KURIUOS PRADEDANT VEIKLĄ REIKIA TURĖTI TIPK LEIDIMĄ

1. Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams;

2. Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms (daugiau kaip 30 kg) kiaulėms;

3. Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms.

4. Išleidžiama (planuojama išleisti) į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt. 5 m³/per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus).

5. Iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 100 m³  per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjiškos sodininkystės poreikiams, bei vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW).

_________________