LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PROGRAMOS IKI 2000 METŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gegužės 13 d. Nr. 346
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad gyvulių veislių ir produktyviųjų jų savybių gerinimas yra valstybinės svarbos dalykas, ir siekdama užtikrinti, kad toliau būtų intensyvinama gyvulininkystė, nuolatinį dėmesį skiriant veislininkystei, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų ir Žemės ūkio ministerijos priimti dokumentai gyvulių veislininkystės klausimais privalomi visiems gyvulių augintojams ir su gyvulių veislininkyste susijusioms organizacijoms;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 346
VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PROGRAMA IKI 2000 METŲ
BENDROJI DALIS
1. Daugelio kartų Lietuvos gyvulių augintojų ir veislininkystės specialistų pastangomis sukurtos ir išsaugotos Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų galvijų, Lietuvos baltųjų kiaulių, Lietuvos juodgalvių avių, Lietuvos sunkiųjų arklių ir žemaitukų arklių veislės. Mūsų veisliniai gyvuliai turi paklausą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkoje, o ateityje gali būti eksportuojami ir į kitas šalis. Parduoti veislinius gyvulius yra rentabiliau, negu realizuoti gyvulininkystės produktus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. I-7451 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pabrėžiama, kad pagrindinė žemės ūkio plėtojimo kryptis ir toliau turi likti mėsos ir pieno gamybos bei veislinė gyvulininkystė, pagrįsta intensyvia gamyba.
Vienas iš svarbiausių gyvulininkystės intensyvinimo veiksnių yra selekcija, reguliuojama Valstybinės gyvulių veislininkystės programos iki 2000 metų bei Žemės ūkio ministerijos patvirtintų kai kurių gyvulių rūšių ir veislių tobulinimo programų. Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų parengta žemės ūkio reformos, nuosavybės kitimo laikotarpiui, kurį gyvulių veislininkystė turi būti intensyviai remiama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, taip pat jai turi teikti paramą mėsos ir pieno pramonė. Labai svarbu žemės ūkio reformos metu išsaugoti mūsų gyvulių veislių genetinį fondą.
GALVIJININKYSTĖ
2. Lietuvos juodmargių (60 procentų visų galvijų) ir Lietuvos žalųjų (40 procentų visų galvijų) produktyvumas ir kitos naudingosios savybės yra tokie patys. Abi veislės veistinos dabartiniuose jų arealuose.
3. Galvijų selekcijos tikslai iki 2000 metų yra šie:
3.1. didinti galvijų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą, taip pat išsaugoti mėsines savybes.
Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvės, šeriamos pilnaverčiais pašarais, 2000 metais turėtų duoti ne mažiau kaip po 5000 kilogramų pieno per metus. Pieno riebumas turėtų būti 3,9-4 procentų, pieno baltymingumas – ne mažiau 3,2 procento. Per metus turėtų būti gaunama po 195 kilogramus pieno riebalų ir 160 kilogramų baltymų iš karvės;
3.2. didinti galvijų genetinį potencialą (kasmet papildomai primelžti ne mažiau kaip po 50 kg pieno ir gauti po 3,5 kg pieno riebalų ir baltymų), tuo tikslu būtina:
3.2.3. nupirkti kasmet veislininkystės įmonėms ir pradėti tikrinti po 140–200 bulių, padidinti bulių skaičių įmonėse bent iki 500, pastatant patalpas jiems laikyti;
3.2.4. surinkti kasmet apie 50 geriausiai įvertintų bulių spermą karvėms ir telyčioms sėklinti ir sunaudoti ją per 2 metus;
3.2.5. įsteigti finansuojamą iš Lietuvos valstybės biudžeto embrionų transplantavimo centrą, plėsti ir tobulinti geriausių karvių embrionų persodinimą.
Taikant šį metodą, gali būti gaunama apie 150 didelės genetinės vertės buliukų per metus;
3.2.6. plėsti veislinių bulių citogeninius bei imunogeninius tyrimus siekiant išvengti genetinių anomalijų ir kilmės klaidų, taip pat toliau tikrinti bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.
Šie darbai finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto;
3.2.7. toliau vykdyti karvių produktyvumo kontrolę, plėsti ją ūkininkų bandose, nuo 1992 metų pradėti kontroliuoti 40 tūkstančių ūkininkų karvių ir telyčių.
Šiam darbui vykdyti reikės 200–300 kontrolės asistentų. Norint tinkamai įvertinti veislinius bulius pagal palikuonis ir vykdyti jų atranką, reikia turėti ne mažiau kaip 200 tūkstančių kontroliuojamų karvių ūkininkų, bendrijų, bendrovių bandose. Todėl būtina didinti kontrolės asistentų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto, skaičių, taip pat dengti išlaidas už bulių spermą, sunaudotą ūkininkų karvėms ir telyčioms sėklinti;
3.2.8. siekti, kad būtų nustatomas ne tik kontroliuojamų karvių pieno riebumas, bet ir baltymingumas, somatinių ląstelių kiekis ir kiti duomenys. Tuo tikslu per artimiausius 2 metus iš Danijos reikia nupirkti 4–6 milkoskanus seniems milkotesteriams MK-3, kuriais nustatomas tik pieno riebumas, pakeisti;
3.3. oficialiai pripažinti galvijų produktyvumo bei kilmės duomenis ir pirkti veislinį galvijų prieauglį tik tuo atveju, kai galvijų produktyvumą patikrina veislininkystės tarnyba, o duomenys apdorojami galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje. Ši informacinė sistema apima gyvulių identifikavimą, produktyvumo kontrolės duomenų analizę, gyvulių testavimą, veislininkystės dokumentų išdavimą. Būtina suvienodinti produktyviųjų ir veislinių galvijų savybių vertinimo sistemą su sistema, taikoma Vakarų Europos šalyse, taip pat plėtoti galvijų veislininkystės informacinę sistemą žemės ūkio reformos sąlygomis, siekiant, kad ši sistema pagelbėtų ūkininkams. Sistema plėtojama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti finansuojamas ir privačių asmenų galvijų veislininkystės duomenų apdorojimas bei analizė;
3.4. Lietuvoje veisiamiems galvijams gerinti per pirmuosius 5 Valstybinės gyvulių veislininkystės programos iki 2000 metų įgyvendinimo metus iš užsienio kasmet nupirkti po 20–30 jaunų bulių ir po 3–5 tūkstančius dozių vertingiausių bulių spermos;
3.5. tobulinti bulių spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologiją, pradėti gaminti šiai technologijai reikalingą įrangą, taip pat nupirkti užsienyje 1992 metais ekstruderį polipropileno kapiliarams, naudojamiems bulių spermos kriokonservavimui, gaminti;
3.6. įstoti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislių gerinimo organizacijoms į analogiškas tarptautines organizacijas;
KIAULININKYSTĖ
4. Lietuvoje daugiausia veisiamos Lietuvos baltųjų veislės kiaulės (95 procentai visų kiaulių). Be to, veisiami landrasai (4 fermos) ir jorkšyrai (2 fermos), taip pat turima diurokų bei hempšyrų.
5. Kiaulių selekcijos tikslai yra šie:
5.1. siekti, kad Lietuvos baltųjų veislės kiaulėms pašarų sąnaudos, reikalingos 1 kg svorio priaugti, būtų ne didesnės kaip 3,7 pašarinio vieneto, vidutinis nugaros lašinių storis būtų 28 milimetrai, išsaugant stiprią konstituciją, gerą vislumą (11–12 paršelių) ir pieningumą (55–60 kg).
Lietuvos baltųjų kiaulių veislė gerinama grynuoju veisimu trijų zonų populiacijose, naudojant importinių mėsinių bekoninių veislių genofondą dviejų zonų populiacijose;
5.2. siekti, kad pagrindiniai selekcijos metodai būtų kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonis valstybinėse kiaulių kontrolinio penėjimo stotyse, kuiliukų kontrolinis auginimas valstybiniuose eleveruose, masinė atranka pagal lašinių storį, nustatomą gyvoms kiaulėms, tuo tikslu:
5.2.1. įvertinti kasmet 6 valstybinėse kiaulių kontrolinio penėjimo stotyse po 350 kuilių ir 1800 paršavedžių;
5.2.2. baigti rengti ir pradėti diegti kiaulių veislininkystės informacinę sistemą, reikalingą selekcijos proceso analizei vykdyti, taip pat parengti naują kiaulių veislinių ir produktyviųjų savybių vertinimo sistemą.
Šie darbai atliekami, duomenys apdorojami ir analizuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis;
5.3. išauginti kasmet po 90–100 tūkstančių veislinio kiaulių prieauglio, kontroliuojant 20 tūkstančių paršavedžių produktyvumą. Šiam darbui atlikti reikės 200 kontrolės asistentų.
1992 metais bus kontroliuojamas 3000 paršavedžių, laikomų ūkininkų ūkiuose, produktyvumas. Šiam darbui atlikti reikia 30 kontrolės asistentų;
5.4. Lietuvos baltųjų veislės kiaulių mėsinėms savybėms gerinti gamybinėse fermose plačiai taikyti gamybinį mišrinimą, naudojant specializuotus mėsinio bekoninio tipo (landrasų, jorkšyrų) veislės kuilius. Šiam tikslui kasmet reikia išauginti po 4–5 tūkstančius landrasų ir jorkšyrų veislės kuiliukų, taip pat veislės atnaujinimui kas metai nupirkti po 25 Vokietijos ir Suomijos landrasą ir tiek pat Švedijos ir Suomijos jorkšyrų veislės kuiliukų.
AVININKYSTĖ
6. Lietuvoje veisiamos Lietuvos juodgalvių veislės avys. Norint išsaugoti šios veislės avių genofondą, Lietuvos gyvulininkystės instituto Šeduvos gyvulininkystės įmonės avių fermą reikia skubiai pertvarkyti į valstybinį avių veislyną ir prie jo įsteigti veislinių avinukų auginimo centrą.
Lietuvos juodgalvių veislės avys veisiamos grynuoju veisimu ir gerinamos su giminingų ir panašaus produktyvumo veislių avinais. Kasmet reikėtų užsienyje nupirkti po 5–10 avinų. Be avių veislinių fermų, Lietuvoje reikėtų turėti bent vieną pieninių, vilninių (pūkinių) ožkų veislinę fermą.
ARKLININKYSTĖ
7. Lietuvoje veisiami Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, trakėnų, Hanoverio, grynakraujų jojamųjų, rusų ristūnų ir arabų veislių arkliai.
Lietuvos sunkiųjų ir žemaitukų veislių arkliai sudaro 95 procentus visų veislinių arklių. Jie tinka dirbti ir kitoms darbinių arklių veislėms gerinti, yra pakankamai stambūs. Ypač svarbu išsaugoti žemaitukų veislės arklių senąjį tipą. Tam tikslui reikia turėti 80–100 šio tipo kumelių.
8. Valstybiniai žirgynai su eržilų depo funkcijomis lieka viena iš arklių veislininkystės sistemos organizavimo grandžių. Žirgynų uždavinys – didelės veislinės vertės eržilų, sportinių arklių auginimas ir arklių kokybės gerinimas žirgynui paskirtoje veiklos zonoje. Valstybiniai žirgynai turi priklausyti valstybės reguliavimo sferai ir aprūpinti veisliniais arkliais ūkininkus, Krašto apsaugos ministerijos tarnybas ir Lietuvos policiją reikiamų veislių arkliais.
9. Sportinių arklių veislių auginimą būtina plėtoti ne tik valstybiniuose žirgynuose, bet ir kituose ūkiuose. Būtina remti besikuriančias arklių auginimo bei treniravimo organizacijas, siekti, kad šios organizacijos įstotų į tarptautines arklių augintojų asociacijas, taip pat kasmet pirkti užsienyje po vieną trakėnų, Hanoverio, grynakraujų jojamųjų ir rusų ristūnų veislių eržilą.
BENDROSIOS PRIEMONĖS
10. Siekdama išsaugoti geriausių gyvulių bandų genofondą, Žemės ūkio ministerija remia geriausius veislinius gyvulius laikančius ūkius, ūkininkus bei žemės ūkio bendroves.
11. Dalis Lietuvos veterinarijos akademijos rengiamų zooinžinierių turi būti specializuota dirbti gyvulių veislininkystės srityje. Veislininkystės specialistus ir mokslo darbuotojus rekomenduojama siųsti stažuotis į Danijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos bei kitų šalių mokslo įstaigas ir veislininkystės organizacijas.
VEISLININKYSTĖS TARNYBA
12. Gyvulių selekcijai Lietuvos Respublikoje vadovauja ir ją kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba.
13. Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba vykdo šias funkcijas:
13.1. įgyvendina valstybines gyvulių veislininkystės programas, rengia ir įgyvendina kai kurių gyvulių rūšių ir veislių gerinimo programas;
13.2. organizuoja veislininkystės apskaitos tvarkymą ir automatizavimą, kilmės knygų, veislininkystės, apyskaitų, informacijos apie geriausius gyvulius rengimą ir leidimą, taip pat veislinių gyvulių parodas, konkursus, žirgų lenktynes.
Gyvulininkystės ir arklininkystės priemonės bei zoninės arklininkystės grupės finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto;
14. Būtina iki 2000 metų pereiti prie bendros valstybinės ir kooperatinės gyvulių selekcijos proceso valdymo sistemos, kurią įgyvendinti padėtų ūkininkai ir kiti gyvulių augintojai, gyvulininkystės produktų perdirbimo įmonės, susibūrę į kai kurių gyvulių rūšių ir veislių augintojų organizacijas. Pirmuosius 5 metus veislininkystė besikuriančių ūkininkų gyvulių bandose, gyvulių sėklinimas ir produktyvumo kontrolė remiami valstybės.
______________