LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, ŠILDYMO SISTEMŲ IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ EFEKTYVUMO TIKRINIMO METODIKŲ PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 13 d. Nr. 4-232

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2005, Nr. 142-5104) 6 straipsnio 3 ir 15 punktais, 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 12 punktą“ (Žin., 2006, Nr. 25-840) ir įgyvendindamas Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902), 9 punktą, Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902), 10 punktą ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo,

tvirtinu pridedamas:

2. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo metodiką.

L. E. ŪKIO MINISTRO PAREIGAS KĘSTUTIS DAUKŠYS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 4-232

PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, NAUDOJANČIŲ NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA NE MAŽESNĖ KAIP 20 KW, BEI ŠILDYMO SISTEMŲ SU SENESNIAIS KAIP 15 METŲ IR NE MAŽESNĖS KAIP 20 KW VARDINĖS ATIDUODAMOSIOS GALIOS ŠILDYMO KATILAIS, NAUDOJANČIAIS NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, EFEKTYVUMO TIKRINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodika (toliau – Metodika) nustato minėtų katilų (toliau – katilai) ir minėtų šildymo sistemų (toliau – šildymo sistemos) veikimo tikrinimo ir įvertinimo tvarką bei matavimo metodus, siekiant, kad katilai veiktų efektyviausiai, ir suteikti katilų bei šildymo sistemų naudotojams rekomendacijas dėl katilų pakeitimo, šildymo sistemų tobulinimo ar kitų alternatyvių sprendimų, kaip tai nustatyta direktyvoje 2002/91/EB (Metodikos 5 priedo 12 punktas) ir reglamente (Metodikos 5 priedo 1 punktas).

2. Metodika taikoma katilams ir šioms šildymo sistemos dalims:

2.1. katilui ar jų sistemai, įskaitant jų naudingumo koeficiento ir galios atitikties pastato šildymo poreikiams nustatymą;

2.2. šilumos paskirstymo sistemai, įskaitant susietus komponentus ir reguliavimą;

2.3. šildymo prietaisams, skirtiems šilumai iš paskirstymo sistemos šildomajai patalpai perduoti, ir jų priedams;

2.4. pastato šildymo reguliavimo sistemai.

3. Metodikoje pateikiami tikrinimo veiksmai netaikomi detaliam katilo eksploatacinių charakteristikų patikrinimui ar šildymo sistemos auditui.

4. Metodikoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti naudojama energija ir kuriame yra vienas ar daugiau kambarių arba kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi arba žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai.

Šildymo katilas – įrenginys, skirtas vandeniui šildyti, naudojant kuro degimo šilumą.

Šildymo sistema – katilo bei šilumos tiekimo ir naudojimo įrenginių, sujungtų bendru pastato šilumos tinklu, visuma.

Vardinė atiduodamoji galia, kW – katilo didžiausia šiluminė galia, kurią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui.

Efektyvumas – kuro ir (arba) šilumos energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

Šiluminio naudingumo koeficientas – šilumos kiekio, atiduoto vandeniui katile, ir šilumos kiekio, išsiskyrusio per tą patį laiką katile sudeginus kurą, santykis.

Efektyvumo parametrų ribinės vertės – katilo arba šildymo sistemos veikimo parametrų, lemiančių katilo arba šildymo sistemos veikimo efektyvumą, projektinės arba kitos ekonomiškai pagrįstos vertės, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes galima nustatyti katilo arba šildymo sistemos trūkumus ir priemones jiems pašalinti arba patobulinti katilą ar šildymo sistemą.

Šilumos nuostoliai, kW – šilumos praradimas su dūmų dujomis ar dėl nevisiško kuro sudegimo arba per katilo bei šildymo sistemos elementų paviršius.

Tikrintojas – juridinis asmuo, kurio darbuotojai atlieka katilo ir šildymo sistemos tikrinimą, siekdami nustatyti jų veikimo parametrų, lemiančių veikimo efektyvumą, trūkumus ir priemones jiems pašalinti.

Naudotojas – katilo savininkas arba jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, eksploatuojantis katilą ir šildymo sistemą.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5. Periodinis katilo bei vienkartinis šildymo sistemos tikrinimas atliekamas siekiant:

5.1. patikrinti, ar katilas ir šildymo sistema yra sureguliuoti, veikia ir prižiūrimi taip, kad jų efektyvumas būtų didžiausias;

5.2. įvertinti faktinį katilo bei šildymo sistemos šiluminį efektyvumą ir palyginti su nustatytomis ribinėmis ar projektinėmis vertėmis arba skaičiuotinomis vertėmis (toliau – ribinės vertės), esant faktinėms eksploatacijos sąlygoms;

5.3. pateikti pasiūlymus katilo ir šildymo sistemos šiluminiam efektyvumui pagerinti.

6. Tikrinamieji objektai grupuojami pagal tokius parametrus:

6.1. naudojamo kuro rūšį: skystasis arba kietasis kuras;

6.2. katilo vardinę atiduodamąją galią: katilai iki 100 kW ir didesnės kaip 100 kW galios;

6.3. šildomąjį pastato plotą arba tūrį ir jo paskirtį: bet koks plotas arba tūris, gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios paskirties patalpos.

7. Naudotojui teikiamos rekomendacijos turi būti grindžiamos atsižvelgiant į tokius veiksnius:

7.1. pradinius projektinius duomenis;

7.2. pastato, katilo ir šildymo sistemos pasikeitimus, atsiradusius eksploatacijos metu;

7.3. geresnių komponentų ir prietaisų bei reguliavimo įtaisų pasiūlą, atsiradusią po pastato, katilo ir šildymo sistemos eksploatacijos pradžios;

7.4. įvertintų faktinių savybių palyginimą su nustatytomis ribinėmis vertėmis.

8. Nustatant parametrų, lemiančių katilo arba šildymo sistemos efektyvumą, ribines vertes, turi būti vadovaujamasi:

8.1. projektinėje ar gamintojo dokumentacijoje pateikiamomis vertėmis arba skaičiuotinomis vertėmis, esant faktinėms eksploatacijos sąlygoms;

8.2. taikomų norminių dokumentų reikalavimais;

8.3. analogiškų katilų ar šildymo sistemų vidutinėmis parametrų vertėmis, pagrįstomis eksploatacinių rezultatų analize ir pateiktomis norminiuose dokumentuose ar tyrimo ataskaitose;

8.4. siekiu gauti didžiausią efektą, taikant ekonomiškai pagrįstas šiuolaikines technologijas.

9. Tikrinimo rezultatai turi būti įforminami katilo (Metodikos 2 priedas) ir (arba) šildymo sistemos (Metodikos 3 priedas) tikrinimo ataskaitose (toliau – ataskaitos), kurios turi apimti:

9.1. katilo ir (arba) šildymo sistemos pagrindinių charakteristikų nustatymą ir registravimą;

9.2. veiksmų, kurie buvo atlikti tikrinimo metu, aprašymą;

9.3. užrašytus ir išmatuotus rezultatus;

9.4. įrašų šaltinį;

9.5. parametrų ribines vertes;

9.6. išvadas, kuriose nurodyta atitiktis reikalavimams, ir rekomendacijas;

9.7. katilų neatitikties atveju su naudotoju suderintus trūkumų pašalinimo terminus.

10. Ataskaita, rezultatai ir dokumentacija turi būti saugomi mažiausiai iki kito tikrinimo.

11. Tikrintojo darbuotojui nustačius, kad katilas atitinka ribinių verčių reikalavimus, šis katilas ženklinamas reglamente (Metodikos 5 priedo 1 punktas) nustatyta tvarka.

12. Baigiant tikrinti šildymo sistemą parengiama ataskaita ir pateikiama pasiūlymų dėl šildymo sistemos tobulinimo.

III. KATILŲ PERIODINIO TIKRINIMO EIGA

I. PARENGIAMIEJI VEIKSMAI

13. Pradedant pirmąjį tikrinimą, surenkama ir ataskaitoje (Metodikos 2 priedas) užrašoma informacija apie naudotoją, pastatą ir katilą:

13.1. naudotojo vardas ir pavardė, jo adresas;

13.2. katilo paskirtis – šildymas ir (arba) karšto vandens ruošimas;

13.3. katilo modelis, tipas, serijos numeris ir pagaminimo data arba metai;

13.4. katilo didžiausia ir mažiausia vardinė atiduodamoji galia;

13.5. katilo naudingumo koeficientas ir CE ženklinimas, jei toks yra;

13.6. naudojamo kuro rūšis ir kietojo kuro tiekimo į katilą būdas;

13.7. skystojo kuro degiklio modelis, gamintojas ir reguliavimo galios tipas ir ribos;

13.8. sunaudojamo kuro kiekis.

14. Metodikos 13 punkte nurodytą informaciją tikrintojo darbuotojas pateikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos, kuri, vadovaudamasi reglamentu (Metodikos 5 priedo 1 punktas), sudaro ir prižiūri tikrinamųjų katilų bei šildymo sistemų duomenų bazes. Vėlesnių tikrinimų metu tikrintojo darbuotojas patikrina šią informaciją ir užregistruoja pakitimus, jei jų yra.

15. Patikrinama, ar yra reikiami katilo dokumentai:

15.1. katilo techninis pasas;

15.2. eksploatavimo instrukcija;

15.3. techninės priežiūros instrukcija;

15.4. kiti dokumentai, svarbūs tikrinimui: ankstesnės ataskaitos ir projektiniai, pripažinimo tinkamu naudoti bei techninių priežiūrų duomenys;

15.5. negyvenamosios paskirties pastatuose įrengtų daugiau kaip 100 kW vardinės atiduodamosios galios katilų režimų lentelės.

16. Atliekama katilo regimoji apžiūra, kurios metu patikrinama ir ataskaitoje (Metodikos 2 priedas) užrašoma, ar:

16.1. katilo įrengimas atitinka projektą, jei toks yra, ar jo įrengimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimus;

16.2. katilo patalpoje nėra skystojo kuro ar šilumnešio nuotėkių;

16.3. nepažeista katilo izoliacija;

16.4. degiklis, degimo kamera ir šildomieji paviršiai nėra užteršti.

17. Įvertinama, ar katilas reguliariai ir tinkamai prižiūrimas, atsižvelgiant į katilo gamintojo instrukcijas, sistemos projektuotojo instrukciją, techninės priežiūros žurnalus ir taisyklių bei tvarkos (Metodikos 5 priedo 6 ir 8 punktai) reikalavimus. Tikrintojo darbuotojas dokumentų sudėčiai ir turiniui turi taikyti bendrus šildymo sistemų eksploatavimo, techninės priežiūros ir naudojimo reikalavimus, įvertinęs standartų (Metodikos 5 priedo 13 ir 14 punktai) nuostatas.

18. Įvertinama, ar katilas gali tenkinti ir ar tenkina faktinius ir projektinius energijos poreikius. Ataskaitoje užrašomi bet kurie nuokrypiai nuo pradinių projektinių sąlygų, veikimo sutrikimai ar neatitikimai. Naudotojui nurodomi tinkami veiksmai sutrikimams pašalinti.

19. Nustatomi ir ataskaitoje užrašomi įrengti katilo reguliatoriai, jutikliai ir indikatoriai. Patariama dėl šios įrangos įrengimo ir veikimo bei reguliavimo režimo parinkimo, jei tai svarbu energijos naudojimo efektyvumui.

20. Jei kuro, vandens, šilumos ir veikimo laiko matuokliai įrengti, ataskaitoje užrašomi jų rodmenys. Jei nėra kuro naudojimo apskaitos, patariama apskaitą tvarkyti naudotojui priimtinais būdais, pvz., pagal kuro tiekimo sąskaitas arba taikant paprasčiausias kuro apskaitos priemones.

II. TIKRINAMIEJI VEIKSMAI

21. Periodinis katilo tikrinimas apribojamas šiais pagrindiniais veiksmais, reikalaujančiais mažiausių tikrintojo darbuotojo laiko ir kitų išteklių sąnaudų ir leidžiančiais spręsti apie katilo šiluminį efektyvumą:

21.1. kuro degimo efektyvumo patikrinimu, matuojant šilumos nuostolius su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis ir anglies viendeginio bei kietųjų dalelių kiekius jose;

21.2. katilo izoliacijos patikrinimu.

22. Kietųjų dalelių kiekis, kūrenant skystuoju kuru, įvertinamas supaprastintu būdu pagal suodžių indeksą; kūrenant kietuoju neatsinaujinančiu kuru – taikant svėrimo metodą, kurį tikrintojo darbuotojas pasirenka, jei nusprendžia, kad tai gali padėti gerinti degimo efektyvumą.

23. Kuro degimo efektyvumas n_d apskaičiuojamas pagal (1) formulę, remiantis dūmų dujų charakteristikų matavimais:

h_d = 100 – q₂(1);

čia h_d – degimo efektyvumas, proc.,

q₂ – šilumos nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis.

24. Nustatant šilumos nuostolius su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis:

24.1. dūmų dujų bandinio paėmimo vieta turi būti įrengta vadovaujantis rekomendacijomis (Metodikos 5 priedo 11 punktas);

24.2. jei negalima įvykdyti Metodikos 24.1 punkto reikalavimų, dūmų dujų bandinys imamas netoli dūmų ištekėjimo iš katilo, bet ne toliau kaip trys dūmtakio skersmenys. Dūmų dujų bandinio paėmimo anga turi būti sandari. Dūmų dujų bandinys imamas iš dūmtraukio vidurio, karščiausio taško arba taško, kuriame O₂ kiekis mažiausias;

24.3. degimui tiekiamo oro temperatūra matuojama prieš skystojo kuro degiklį, o kūrenant kietuoju kuru arba esant mažiems katilams – katilo aplinkoje. Dūmų dujų ir oro, tiekiamo degimui, temperatūrą rekomenduojama matuoti vienu metu. Jei yra įrengtas oro šildytuvas, dūmų dujų temperatūra ir degimui tiekiamo oro temperatūra turi būti matuojamos tarp katilo ir oro šildytuvo.

25. Šiame punkte toliau nurodyti dūmų dujų parametrai, kurių matavimo metodų ir naudojamų matavimo priemonių detalus aprašymas pateiktas standartuose (Metodikos 5 priedo 15–17 punktai), turi būti matuojami tame pačiame dūmtakio skerspjūvio taške, pageidautina naudojant daugiafunkcį matuoklį ir nusistovėjus jo rodmenims:

25.1. dūmų dujų temperatūra n_d, °C;

25.2. deguonies arba anglies dvideginio kiekis dūmų dujose O₂ _darba CO₂, proc.;

25.3. anglies viendeginio kiekis dūmų dujose CO, ppm arba mg/m³;

25.4. kietųjų dalelių kiekis, mg/m³, arba suodžių indeksas;

25.5. trauka degimo kameroje arba dūmtakyje, mbar.

26. Trauka degimo kameroje arba dūmtakyje matuojama:

26.1. tikrinimo pradžioje siekiant įvertinti, ar ji atitinka gamintojo rekomendacijas arba derinimo ar techninės priežiūros metu nustatytas vertes;

26.2. atlikus degimo derinimą, jei to reikia.

27. Jei katilas kūrenamas kietuoju neatsinaujinančiu kuru, tikrintojo darbuotojas privalo reguliuodamas trauką stebėti, ar nėra akivaizdžių požymių, rodančių kuro dalelių išnešimą su dūmų dujomis.

28. Matavimams gali būti naudojami visų tipų (cheminiai ar elektrocheminiai) analizatoriai ir matavimo priemonės, turinčios galiojančius patikros liudijimus ar žymenis bei naudojimo instrukcijas ir užtikrinančios matavimo rezultatų neapibrėžtis, ne didesnes kaip:

28.1. slėgio degimo kameroje ar dūmtakyje ±5 proc. nuo viršutinės ribos, arba 0,05 mbar;

28.2. aplinkos oro, degimo produktų ir paviršiaus temperatūros atitinkamai ±1°C, ±5°C ir ±2°C;

28.3. CO, CO₂ ir O₂ kiekių ±6 proc. nuo viršutinės matavimo priemonės ribos;

28.4. kietųjų dalelių kiekio kūrenant skystuoju kuru – popierinio filtro metodas, suodžių indekso skalė 0–9;

28.5. kietųjų dalelių kiekio kūrenant kietuoju kuru – svėrimo metodas, pateiktas dokumente (Metodikos 5 priedo 10 punktas). Kietųjų dalelių kiekį svėrimo metodu galima išmatuoti laboratorinėmis sąlygomis. Kadangi Metodika skirta tik katilo šiluminiam efektyvumui, kurį daugiausia lemia šilumos nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis, įvertinti darbo sąlygomis, kietųjų dalelių kiekis tikrinimo metu nematuojamas. Iškilus būtinumui matuoti kietųjų dalelių kiekį, kai kūrenama kietuoju kuru (žr. taip pat Metodikos 22 punktą), tikrintojo darbuotojas privalo turėti reikiamą įrangą ir matavimo priemones.

29. Atlikus matavimus ir skaičiavimus, tikrintojo darbuotojas turi įvertinti tikrinimo rezultatus, lygindamas matuojamųjų dydžių vertes su nustatytomis ribinėmis vertėmis, kurių nerekomenduojama viršyti.

30. Turi būti nustatomos tokios skystąjį kurą deginančių katilų degimo efektyvumą lemiančių parametrų ribinės vertės:

30.1. Naujų katilų, įrengtų po 2003 metų sausio 1 d., kurių vardinė atiduodamoji galia nuo 20 iki 400 kW ir kurių naudingumo koeficiento vertes, pateiktas Metodikos 1 priedo 1.1 lentelėje, nustato reglamentas (Metodikos 5 priedo 2 punktas), šilumos nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis priklausomai nuo vardinės atiduodamosios galios ir būklės turi būti:

30.1.1. nuo 20 iki 400 kW – 13–11 proc.,

30.1.2. per 400 kW – ne daugiau kaip 11 proc.

30.2. Katilų, įrengtų iki 2003 metų sausio 1 d., nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis priklausomai nuo vardinės atiduodamosios galios, jų būklės ir eksploatacijos trukmės turi būti:

30.2.1. iki 100 kW – 17–13 proc.,

30.2.2. per 100 kW – 15–11 proc.

30.3. Anglies viendeginio leidžiamųjų išmetimų su dūmų dujomis vertes nustato normos (Metodikos 5 priedo 9 punktas).

31. Kietąjį kurą deginančių katilų ribinės degimo efektyvumą lemiančių parametrų vertės turi būti tokios:

31.1. Naujų katilų, įrengtų po 2003 metų sausio 1 d., kurių vardinė atiduodamoji galia iki 300 kW ir kurių naudingumo koeficiento vertes, pateiktas Metodikos 1 priedo 1.2 lentelėje, nustato standartas (Metodikos 5 priedo 15 punktas), šilumos nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis priklausomai nuo vardinės atiduodamosios galios ir jų būklės turi būti:

31.1.1. nuo 20 iki 300 kW – 22–15 proc.,

31.1.2. per 300 kW – ne daugiau kaip 15 proc.

31.2. Katilų, įrengtų iki 2003 metų sausio 1 d., nuostoliai su ištekančiomis per dūmtraukį dūmų dujomis priklausomai nuo vardinės atiduodamosios galios, jų būklės ir eksploatacijos trukmės turi būti:

31.2.1. iki 100 kW – ne daugiau kaip 27 proc.,

31.2.2. per 100 kW – ne daugiau kaip 20 proc.

32. Katilų, kurių galia iki 1 MW, anglies viendeginio ribinės vertės nereglamentuojamos, tačiau visada reikia palaikyti galimai mažiausias jo vertes dūmų dujose. Daugiau kaip 1 MW galios katilų anglies viendeginio ribines vertes nustato normos (Metodikos 5 priedo 9 punktas).

33. Kietųjų dalelių kiekio ribines vertes reglamentuoja normos (Metodikos 5 priedo 9 punktas). Kai katilų, kūrenamų skystuoju kuru, kietųjų dalelių kiekis įvertinamas taikant popierinio filtro metodą, suodžių indeksas neturi būti didesnis kaip 1. Mažos (iki 50 kW) galios katilų suodžių indekso ribinė vertė neturi viršyti 2.

34. Katilo ir katilo patalpoje esančių karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacija tikrinama matuojant izoliacijos paviršiaus temperatūrą kontaktiniais arba nekontaktiniais termometrais, kurių neapibrėžtis ±2°C.

35. Visos išorinės šilumos naudojimo įrenginių dalys ir šilumos vamzdynai turi būti taip izoliuoti, kad izoliacijos paviršiaus temperatūra neviršytų verčių, nustatytų taisyklėse (Metodikos 5 priedo 7 punktas):

35.1. 45°C, kai izoliuoti paviršiai yra veikimo arba priežiūros zonose, vandens temperatūra aukštesnė kaip 100°C ir aplinkos temperatūra ne aukštesnė kaip 30°C;

35.2. 35°C, kai izoliuoti paviršiai yra veikimo arba priežiūros zonose, vandens temperatūra 100°C ir mažesnė ir aplinkos temperatūra ne aukštesnė kaip 30°C;

35.3. 55°C, kai izoliuoti paviršiai yra ne veikimo arba ne priežiūros zonose ir aplinkos temperatūra ne aukštesnė kaip 30°C;

35.4. 55°C ir izoliuoto paviršiaus temperatūra neturi viršyti aplinkos temperatūros daugiau kaip 5°C, kai izoliuoti paviršiai yra ne veikimo arba ne priežiūros zonose ir aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 30°C.

IV. ŠILDYMO SISTEMOS TIKRINIMAS

I. PARENGIAMIEJI VEIKSMAI

36. Pradedant tikrinimą, surenkama ir ataskaitoje (Metodikos 3 priedas) užrašoma informacija apie naudotoją, pastatą ir šildymo sistemą:

36.1. naudotojo vardas ir pavardė, jo adresas;

36.2. pastato tipas, aukštis, paskirtis, amžius, bendrasis ir šildomasis tūris arba plotas ir projektinė išorės temperatūra;

36.3. pastato šiluminės izoliacijos tipas ir būklė, jei galima nustatyti;

36.4. pastato planai, šildomųjų plotų sąrašas ir panaudojimo būdas bei trukmė;

36.5. katilo galia ir naudojamas kuras;

36.6. šildymo sistemos įrengimo data, projektas ir prijungtų įrenginių duomenys;

36.7. reguliavimo sistemos elementai ir jų nustatymas;

36.8. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, jei jis saugomas;

36.9. informacija apie šilumos energijos ir kuro naudojimą;

36.10. nuokrypiai nuo projektinių sąlygų, jei projektiniai duomenys saugomi.

37. Metodikos 36 punkte nurodytą informaciją tikrintojo darbuotojas pateikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos, kuri, vadovaudamasi reglamentu (Metodikos 5 priedo 1 punktas), sudaro ir prižiūri tikrinamųjų katilų bei šildymo sistemų duomenų bazes.

38. Pagal naudotojo deklaruojamus duomenis įvertinama, ar šildymo sistema tenkina reikiamus naudotojo poreikius šildyti patalpas, ruošti buitinį karštą vandenį ir tenkinti prijungtų šildymo sistemų naudotojų poreikius. Bet kuri tinkama informacija, gauta iš naudotojo, turi būti užrašyta.

39. Įvertinama, ar šildymo sistema reguliariai ir kvalifikuotai prižiūrima. Turi būti atsižvelgiama į:

39.1. sistemos projektuotojo instrukcijas;

39.2. sistemos ir jos komponentų gamintojų instrukcijas;

39.3. taisyklių, tvarkos ir standartų (Metodikos 5 priedo 6, 8, 13 ir 14 punktai) reikalavimus.

40. Pagal surinktus duomenis įvertinamas šildymo sistemos jutiklių, reguliatorių ir indikatorių, turinčių įtakos efektyvumui, išdėstymas ir nustatymas.

41. Atliekama šildymo sistemos regimoji apžiūra, kurios metu patikrinama, ar:

41.1. šildymo sistemos įrengimas atitinka projektą, jei toks yra, ar kitus nustatytus reikalavimus ir ar yra pakeitimų;

41.2. nepažeista vamzdynų izoliacija;

41.3. įrengti reguliavimo sistemos elementai ir kaip nustatytas jų veikimo režimas;

41.4. įrengti kuro ar tiekiamos iš katilo šilumos ir veikimo laiko matuokliai bei (kai jie įrengti) jų rodmenys.

II. TIKRINAMIEJI VEIKSMAI

42. Tikrinant šildymo sistemą su senesniais kaip 15 metų katilais turi būti:

42.1. įvertinta pastato šildymui naudojamos energijos kiekis ir instaliuoto katilo ar jų sistemos galios atitiktis faktiniams energijos poreikiams;

42.2. įvertintas šildymo sistemos efektyvumas, įskaitant:

42.2.1. katilo(-ų) šiluminį naudingumo koeficientą,

42.2.2. šilumos paskirstymo sistemą,

42.2.3. patalpų šildymo prietaisus ir jų reguliavimą;

42.3. naudotojui pateiktos rekomendacijos dėl katilų pakeitimo, kitų šildymo sistemų modifikacijų ir alternatyvių sprendimų, nurodyta atitiktis reikalavimams.

43. Katilo(-ų) galios atitiktis energijos poreikiams pastatui šildyti nustatoma instaliuoto katilo ar jų sistemos galią lyginant su reikiamais pastato šildymui energijos poreikiais, apskaičiuotais pagal reglamentus ir standartą (Metodikos 5 priedo 4, 5 ir 18 punktai) arba šildymo sistemos įrengimo metu galiojusius normatyvinius dokumentus. Pastaruoju atveju būtina atsižvelgti į pastato izoliacijos ir kitų šildymo sistemos dalių, turinčių įtakos šildymo sistemos efektyvumui, pokyčius.

44. Faktinis pastato energijos naudojimas vertinamas taikant šiuos metodus ir principus:

44.1. Skystojo arba kietojo kuro naudojimas įvertinamas pagal matuoklių rodmenis arba kuro tūrį ar masę. Taip pat gali būti panaudoti duomenys iš sąskaitų ir kuro tiekimo ar kitų šildymo sistemos priežiūros dokumentų arba ankstesnių energijos naudojimo tam tikrais metų laikotarpiais ataskaitų.

44.2. Kuro naudojimas turi būti priskirtas tam tikram skaičiuotinam periodui, pvz., vieneriems metams ar vienam šildymo periodui. Būtina tiksliai nustatyti ir užrašyti faktinį matavimo laiką ir metodą, kuris buvo taikomas kuro naudojimui per skaičiuotiną periodą įvertinti.

44.3. Visi matuojamieji kuro naudojimo poreikiai (viryklėms, karštam vandeniui ruošti ir kitiems poreikiams) turi būti aiškiai nustatyti ir atskirti. Kai kurie kuro naudojimo atvejai gali būti išskirti ir įvertinti remiantis užregistruotais duomenimis, kai nėra šildymo, arba norminėmis vertėmis, pateiktomis norminiuose ar kituose dokumentuose, jei tokie yra.

45. Faktinės energijos sąnaudos turi būti palygintos su skaičiuotinomis pagal faktines vidutines išorės oro temperatūras pagal reglamentą (Metodikos 5 priedo 4 punktas). Šis skirtumas neturi viršyti 15 proc. Siekiant nustatyti padidinto skirtumo priežastis, reikia patikrinti pastato energinį naudingumą pagal reglamentą (Metodikos 5 priedo 5 punktas).

46. Rekomendacijos naudotojui turi būti grindžiamos faktinių ir skaičiuotinųjų verčių palyginimu bei reikalavimais, nustatytais reglamentuose ir taisyklėse (Metodikos 5 priedo 3, 5 ir 7 punktai). Padidinti šių verčių skirtumai gali būti nulemti:

46.1. pastato naudojimo ne pagal paskirtį;

46.2. netinkamo energijos vartotojų elgesio;

46.3. netinkamo vėdinimo;

46.4. didelių šilumos nuostolių į aplinką dėl pažeistos ar pasenusios izoliacijos;

46.5. faktinių klimatinių sąlygų, įskaitant dienolaipsnių skaičių ir saulės radiaciją;

46.6. šildymo sistemos neefektyvumo;

46.7. netinkamo šildymo sistemos reguliatorių nustatymo;

46.8. šilumnešio nuostolių iš paslėptų vamzdžių;

46.9. kuro nuostolių.

47. Tikrinant šildymo sistemos katilo(-ų) šiluminį efektyvumą turi būti:

47.1. surinkta ir užrašyta informaciją apie katilą(-us), kaip nurodyta Metodikos 13 punkte, išskyrus informaciją apie naudotoją;

47.2. pagal Metodikos III skyriaus II skirsnyje pateikiamą tvarką įvertintas šiluminis efektyvumas, atsižvelgiant į tai, kad degimo efektyvumas, išreiškiamas Metodikos 23 punkto (1) formule, tiksliai atspindi katilo šiluminį efektyvumą;

47.3. pateiktos rekomendacijos dėl:

47.3.1. šiluminės apkrovos paskirstymo tarp šildymo sistemos katilų taip, kad bazinį šilumos poreikį tenkintų katilas, turintis didžiausią naudingumo koeficientą, ir katilų hidraulinio subalansavimo,

47.3.2. katilo, esančio rezerve, hidraulinio atskyrimo nuo šildymo sistemos,

47.3.3. katilo degiklio pakeitimo, jei katilo galia viršija pastato šildymo poreikius,

47.3.4. reguliatorių nustatymo, palyginimui imant projektinius ar kitus praktinius duomenis.

48. Tikrinant šilumos paskirstymo sistemos efektyvumą turi būti:

48.1. surinkta ir užrašyta informacija apie paskirstymo sistemos ir cirkuliacijos tipą, šildomųjų zonų kiekį ir cirkuliacinių siurblių tipą;

48.2. įvertintas cirkuliacinių siurblių galios ir debito parinkimas pagal projektinius ar faktinius duomenis. Nedidelis tiekiamojo ir grįžtamojo vandens temperatūrų skirtumas (pvz., 10°C) projektinėmis sąlygomis reiškia per didelį srautą ir didelius hidraulinius nuostolius. Didesni temperatūrų skirtumai yra rekomenduotini, bet būtina atsižvelgti į tai, kad norint mažinti debitą, reikia geriau subalansuoti šilumos paskirstymo sistemą arba įrengti automatinius balansavimo įtaisus (pvz., termostatinius vožtuvus);

48.3. įvertinta vamzdynų izoliacijos kokybė, matuojant vandens, izoliacijos paviršiaus ir aplinkos oro temperatūras ir tikrinant izoliacijos paviršiaus temperatūros atitiktį Metodikos 35 punkto reikalavimams;

48.4. įvertintas paskirstymo sistemos balansavimas pagal taisykles (Metodikos 5 priedo 6 punktas), matuojant šildymo sistemos stovų paviršių temperatūras arba patalpų vidaus temperatūrą būdingose vietose, pvz., pastato kampiniuose kambariuose, apatinio ir viršutinio aukštų kambariuose bei kambariuose, esančiuose pastato centre, ir apskaičiuojant temperatūros sklaidos santykinį koeficientą k_s pagal (2) formulę:

k_s = (n_{vid, max} – n_{vid, min}) / (n_{, vid} – n_iš) (2);

čia k_s – temperatūros sklaidos santykinis koeficientas,

n_{vid, max} – didžiausia išmatuota vidaus temperatūra,

n_{vid, min} – mažiausia išmatuota vidaus temperatūra,

n_{vid, vid} – vidutinė išmatuota vidaus temperatūra,

n_iš – išorės temperatūra.

Kai šis koeficientas yra didesnis kaip 0,2, reikia naudoti zoninį arba kambarių temperatūros reguliavimą. Būtina atsižvelgti į tai, kad šio koeficiento vertę taip pat lemia šildymo prietaisų reguliatorių nustatymas. Tikrinimas turi būti atliekamas šildymo sezono metu, pageidautina – šalčiausią mėnesį;

48.5. pateiktos rekomendacijos dėl:

48.5.1. cirkuliacinių siurblių dydžio, cirkuliacinių siurblių ir debitų reguliavimo, įskaitant balansavimą,

48.5.2. paskirstymo tinklo struktūros ir paskirstymo zonomis priklausomai nuo pastato naudojimo,

48.5.3. atskirų kontūrų veikimo ir reguliavimo, įskaitant šilumnešio temperatūros reguliavimą, laiko ir režimų nustatymą,

48.5.4. katilo ir paskirstymo sistemos tarpusavio atitikties ir atitikties reikalavimams,

48.5.5. vamzdynų ir komponentų izoliacijos,

48.5.6. vandens nuostolių.

49. Tikrinant šildymo prietaisus turi būti:

49.1. surinkta ir užrašyta informacija apie patalpos šildymo prietaisų tipus, jų kiekį ir išdėstymą;

49.2. įvertinta suminė šildymo prietaisų galia (vadovaujantis gamintojo pateiktais duomenimis apie šių prietaisų galią);

49.3. įvertinta suminės šildymo prietaisų galios atitiktis instaliuotai katilo galiai;

49.4. patikrinta, ar šildymo prietaisai nėra užkrauti, ar nėra apribotas oro judėjimas;

49.5. pateiktos rekomendacijos dėl:

49.5.1. šildymo prietaisų tipo ir jų tinkamumo patalpai bei numatytam jų naudojimui,

49.5.2. šildymo prietaisų dydžio,

49.5.3. šildymo prietaisų padėties,

49.5.4. izoliacijos kokybės ir trukdžių orui aptekėti šildymo prietaisą,

49.5.5. papildomų energijos poreikių,

49.5.6. priežiūros reikalavimų, jei tokie šildymo prietaisams numatyti.

50. Tikrinant šildymo prietaisų reguliatorius turi būti:

50.1. surinkta ir užrašyta informacija apie:

50.1.1. vietinio reguliavimo tipą: rankinis, zoninis ar patalpos,

50.1.2. centrinio reguliavimo tipą: nėra arba išorės temperatūros kompensavimas,

50.1.3. laiko reguliavimo tipą: nėra, fiksuoto laiko grafikas arba pagrįstas naudojimu,

50.1.4. naudotojui prieinamą reguliavimą ir naudojimo instrukcijų tinkamumą;

50.2. pateiktos rekomendacijos dėl:

50.2.1. šildymo prietaisų kontrolės sistemos, kuri būtų jautri vidaus temperatūrai ir reguliuotų šilumos išsiskyrimą priklausomai nuo jos nuostolių arba patekimo į patalpas iš kitų šaltinių,

50.2.2. reguliavimo metodo pagal zonas ir priklausomai nuo naudojimo,

50.2.3. tipo, įrengimo vietos, tikslumo, jutiklių priežiūros, reguliatorių ir indikatorių, reguliatorių nustatymo.

V. REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

51. Atlikus katilo ar šildymo sistemos patikrinimą turi būti pateikta ataskaita ir rekomendacijos, kurių bendrieji reikalavimai pateikti Metodikos 7 ir 16–18 punktuose. Katilo ir šildymo sistemos ataskaitų formos pateiktos Metodikos 2 ir 3 prieduose.

52. Ataskaitos turi būti pagrįstos pirminiais stebėjimų, matavimų ir skaičiavimų įrašais, laisva forma registruotais tikrintojo darbuotojo žurnale, bet užtikrinančiais tikrinimo rezultatų atsekamumą ir galimybę prireikus pakartoti matavimus ar stebėjimus analogiškomis sąlygomis. Katilo patikrinimo pirminiai įrašai turi būti saugomi mažiausiai iki kito periodinio tikrinimo.

53. Techninės priežiūros rezultatus naudotojas turi registruoti techninės priežiūros žurnale. Metodikos 4 priede pateikta rekomenduotina techninės priežiūros žurnalo forma, kol bus parengti bendri eksploatavimo, techninės priežiūros ir naudojimo dokumentai pagal standartų (Metodikos 5 priedo 13 ir 14 punktai) reikalavimus.

Naudotojas gali parengti laisvos formos žurnalą, tačiau jame visuomet privalo būti pateikta informacija, nurodyta Metodikos 4 priede.

Kadangi katilas yra šildymo sistemos dalis, jo techninė priežiūra gali būti registruojama šildymo sistemos techninės priežiūros žurnalo skyriuje „Šilumos generavimo sistema (vandens šildymo katilas)“.

54. Tikrintojo darbuotojui nustačius, kad katilo efektyvumas ir šiluminė izoliacija atitinka Metodikos 30–35 punktuose nustatytas ribines vertes, katilas ženklinamas reglamente (Metodikos 5 priedo 1 punktas) nustatyta tvarka. Kortelė tvirtinama matomoje vietoje. Jos numeris ir data užrašomi ataskaitos (Metodikos 2 priedas) 6 skyriuje „Ženklinimas“.

55. Jei tikrinimo metu katilo efektyvumas ir šiluminė izoliacija neatitinka Metodikos 30–35 punktuose nustatytų reikalavimų, tikrintojo darbuotojas ataskaitoje nurodo naudotojui neatitikties sritį ir jį konsultuoja, kaip pašalinti šiuos trūkumus. Naudotojas tokiu atveju pašalina trūkumus pats arba tam pasirenka tikrintoją ar bet kurį kitą kompetentingą fizinį ar juridinį asmenį. Jei trūkumai negali būti pašalinti tikrinimo metu, tikrintojo darbuotojas suderina su naudotoju trūkumų pašalinimo terminą ir užrašo tai ataskaitoje.

Pašalinus trukumus, atliekami Metodikos 54 punkte nurodyti veiksmai.

56. Šildymo sistemos tikrintojo darbuotojas ataskaitoje pateikia išvadas ir siūlymus dėl šildymo sistemos tobulinimo arba, nustačius didelių trūkumų, jos keitimo. Kol kitaip nenustato teisės aktai, tikrintojo darbuotojo pasiūlymai turi tik rekomendacinį pobūdį.

______________

Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių

neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė

kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais

kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW

vardinės atiduodamosios galios šildymo

katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį

arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo

metodikos

1 priedas

KATILŲ NAUDINGUMO KOEFICIENTŲ VERTĖS

1.1 lentelė. Naujų 4–400 kW galios vandens šildymo katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, naudingumo koeficiento vertės pagal reglamentą (Metodikos 5 priedo 2 punktas)

Eil. Nr.	Katilo tipas	Naudingumo koeficientas esant vardinei atiduodamajai galiai		Naudingumo koeficientas esant dalinei apkrovai
Eil. Nr.	Katilo tipas	Vidutinė katilo vandens temperatūra, °C	Reikalaujamas naudingumo koeficientas, proc.	Vidutinė katilo vandens temperatūra, °C	Reikalaujamas naudingumo koeficientas, proc.
1.	Standartinis katilas	70	³ 84 + 2 lgPn arba 86,6–89,2 ⁽³⁾	³ 50	³ 80 + 3 lgPn arba 83,9–87,8 ⁽³⁾
2.	Žemos temperatūros katilas ⁽¹⁾	70	³ 87,5 + 1,5 lgPn	40	³87,5 + l,51gPn
3.	Garus kondensuojantis katilas ⁽²⁾	70	³ 91 + 1 lgPn	30 ⁽⁴⁾	³ 97 + 1 lgPn

⁽¹⁾ katilai, kurie gali nenutrūkstamai veikti, kai tiekiamo vandens temperatūra 35–40°C, ir kuriuose tam tikromis sąlygomis gali susidaryti kondensatas; šiems katilams priklauso ir garus, esančius degimo produktuose, kondensuojantys katilai, deginantys skystąjį kurą;

⁽²⁾ katilai, skirti didesniajai daliai vandens garų, esančių degimo produktuose, kondensuoti;

⁽³⁾naudingumo koeficiento ribos, proc., galiai kintant nuo 20 iki 400 kW;

⁽⁴⁾tiekiamo vandens temperatūra.

1.2 lentelė. Naujų kietojo kuro katilų naudingumo koeficiento vertės pagal standartą (Metodikos 5 priedo 15 punktas)

Katilo klasė	Galios (Pn) ribos, kW	Naudingumo koeficientas, esant vardinei galiai Pn, proc.
1	10-300	h = 47 + 6 lg Pn arba 53-62 ⁽¹⁾
2	10-300	h = 57 + 6 lg Pn arba 63-72 ⁽¹⁾
3	10-300	h = 67 + 6 lg Pn arba 73-82 ⁽¹⁾

Pastabos:

1. Katilo klasė nustatoma pagal naudingumo koeficientą esant vardinei galiai.

2. ⁽¹⁾ naudingumo koeficientas vertės esant ribinėms galios vertėms 10-300 kW.

______________

Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių

neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą kurių

vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20

kW, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15

metų ir ne mažesnės kaip 20 kW vardinės

atiduodamosios galios šildymo katilais,

naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba

skystąjį kurą efektyvumo tikrinimo metodikos

2 priedas

(Ataskaitos formos pavyzdys)

KATILO TIKRINIMO ATASKAITA

1. Informacija apie naudotoją ir katilą
Naudotojo vardas ir pavardė
Adresas
Kuras		Paskirtis
Katilo tipas Modelis		Serijos Nr. Įrengimo metai
Didžiausia vardinė galia		Mažiausia vardinė galia
Naudingumo koeficientas		CE efektyvumo ženklinimas
Degiklis
Galios reguliavimas ir ribos
Esama dokumentacija
Regimoji apžiūra
Techninė priežiūra
Katilo veikimo bandymas
Katilo reguliatorių patikra

2. Duomenys apie kuro naudojimą
Skystojo kuro skaitiklis		Kietojo kuro kiekis
Degiklio laiko skaičiuoklis		Katilo laiko skaičiuoklis
Kiti metodai		Kiti metodai

3. Katilo bazinis režimas
Faktinis galios nustatymas			Mažiausia:			Didžiausia:			Šaltinis:
O₂	CO	Kietosios dalelės		Dūmų temperatūra	Oro temperatūra		Vandens temperatūra	Degimo efektyvumas		Sąlygos
proc.	ppm	indeksas		°C	°C		°C	proc.
										Vardinė apkrova
										Dalinė apkrova
										Ribinės vertės

4. Katilo veikimo režimo nustatymas
Reguliuojamas parametras	Faktinis nustatymas	Siūlomas nustatymas
Katilo temperatūra
Kiti parametrai:

5. Išvados ir rekomendacijos

Išvados: 1. Katilas _________________________________________________________________

(atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų)

2. Šiluminė izoliacija ________________________________________________________________

(atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų)

Rekomendacijos: .....................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................................................

Trūkumus pašalinti iki: _____________________________________________________________

(terminas, suderintas tikrintojo darbuotojo ir naudotojo)

Išvados apie trūkumų pašalinimą: .....................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................................................

Tikrintojo darbuotojas:_____________________________________________________________

(parašas, vardas ir pavardė, data)

6. Ženklinimas

Katilas pažymėtas kortele Nr. _________________, data ___________________________________

Kortelė pritvirtinta prie ______________________________________________________________

Kitas tikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip ____________________________________________

Tikrinimo data: _________________________

Tikrintojo darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Naudotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

______________

Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių

neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė

kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais

kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW

vardinės atiduodamosios galios šildymo

katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį

arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo

metodikos

3 priedas

(Ataskaitos formos pavyzdys)

ŠILDYMO SISTEMOS TIKRINIMO ATASKAITA

1. Šildymo sistemos duomenys
Naudotojo vardas ir pavardė
Adresas
Suminis / šildomasis plotas arba tūris
Pastato amžius
Projektinė (skaičiuojamoji) išorės temperatūra
Pastato kategorija ir paskirtis
Pastato aukštis
Pastato šiluminės izoliacijos tipas
Pastato izoliacijos būklė
Šildomųjų zonų sąrašas
Naudojimo režimas ir laiko nustatymas
Šildymo sistemos įrengimo data
Šildymo sistemos projektas
Energijos deklaravimas
Funkcinė diagrama
Reguliavimo sistemos tipas
Pagrindinių komponentų padėtis
Prijungtų sistemų duomenys

2. Veikimas ir priežiūra
Funkcionalumo patikrinimas
Techninė priežiūra

3. Kuro naudojimas
Suminis kuro sunaudojimas per metus
Kuro sunaudojimas karštam vandeniui ruošti
Kuro sunaudojimas šildymui
Kuro sunaudojimas kitiems poreikiams
Kuro sunaudojimo analogiško tipo pastatams šildyti vidutinės ribinės vertės
Kuro sunaudojimo projektinės vertės (šildymui)

4. Šildymo prietaisai
Šildymo prietaisų tipas
Šildymo prietaisų kiekis
Šildymo prietaisų hidraulinio prijungimo tipas

5. Šildymo prietaisų reguliavimo sistema
Vietinio reguliavimo tipas
Centrinio reguliavimo tipas
Laiko nustatymo reguliavimo tipas
Naudotojo naudojamų reguliatorių sąrašas
Instrukcijos naudotojui

6. Paskirstymo sistema
Vamzdynų tipas
Atviras / uždaras kontūras
Zonų sąrašas
Cirkuliacijos tipas
Cirkuliacinių siurblių galia
Cirkuliacinių siurblių tipas
Ne balanso požymiai

7. Šilumos generavimo sistema
Įrengtų katilų skaičius
Suminė įrengta vardinė galia
Kuras
Generavimo reguliavimo tipas
Hidraulinio kontūro funkcinė diagrama
Atsarginiai vienetai
Kitų generavimo posistemių tipas

8. Katilas
Katilo paskirtis
Kuras
Katilo gamintojas
Katilo modelis
Didžiausia vardinė atiduodamoji galia
Mažiausia vardinė atiduodamoji galia
Katilo pagaminimo data arba metai
Kondensacinis / ne kondensacinis
CE žymėjimas, efektyvumo ženklas
Degiklio gamintojas ir modelis
Degiklio galios ribos
Galios moduliavimo tipas

9. Katilo bazinio režimo įvertinimas
Galia
O₂	CO	Dūmingumas	Durnų dujų t_d	Aplinkos oro t_apl	Katilo t_k	Degimo efektyvumas	Matavimo sąlygos
proc.	ppm	indeksas	°C	°C	°C	proc.	Matavimo sąlygos
							Vardinė apkrova
							Ribinės vertės

10. Katilo reguliatorių nustatymas
	Faktinis nustatymas	Siūlomas nustatymas
Katilo vandens temperatūra
Karšto buitinio vandens temperatūra
Kiti parametrai

11. Šilumos generavimo sistemos galios atitiktis poreikiams
Faktinė vidutinė galia šildymui
Vidutiniai pastato nuostoliai
Vidutinė išorės temperatūra
Projektinė išorės temperatūra
Išorės temperatūra nesant šiluminės apkrovos
Pastato nuostoliai esant projektinei išorės temperatūrai
Naujo katilo efektyvumas ir jo galios ribos

12. Šildymo sistemos efektyvumas
Paskirstymo
Šildytuvų
Reguliatorių

13. Išvados ir rekomendacijos

Išvados: 1. Šilumos generavimo sistema _____________________________________________________

(atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų)

2. Šiluminė izoliacija ____________________________________________________________________

(atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų)

3. Patalpų šildytuvai ir jų reguliavimas _______________________________________________________

(atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų)

Rekomendacijos:....................................................................................................................................................................

.....................................................................................................................................................................................................

Tikrinimo data: ________________________

Tikrintojo darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Naudotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

______________

Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių

neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė

kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais

kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW

vardinės atiduodamosios galios šildymo

katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį

arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo

metodikos

4 priedas

(Žurnalo formos pavyzdys)

KATILO ARBA ŠILDYMO SISTEMOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ŽURNALAS

Eil. Nr.	Trumpas techninės priežiūros veiksmų turinys	Priežiūros periodiškumas	Dokumentas (jo punktas), reglamentuojantis priežiūrą	Priežiūros metu pastebėti trūkumai, išvados	Vykdytojas (vardas ir pavardė, parašas), data
1	2	3	4	5	6

Pastabos:

1. Naudotojas gali parengti laisvos formos žurnalą, tačiau jame visuomet privalo būti įrašyta informacija, nurodyta šiame priede.

2. Prireikus ir atsižvelgiant į šildymo sistemos dydį priežiūros žurnalas gali turėti skyrius:

2.1. „Šilumos generavimo sistema (vandens šildymo katilas)“;

2.2. „Šilumos paskirstymo sistema“;

2.3. „Patalpų šildytuvai ir jų reguliatoriai“.

______________

Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių

neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą,

kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė

kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais

kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW

vardinės atiduodamosios galios šildymo

katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį

arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo

metodikos

5 priedas

NUORODOS

Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

2. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2002, Nr. 115-5164);

3. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

4. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326);

5. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2005, Nr. 151-5568);

6. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 (Žin., 2005, Nr. 100-3735);

7. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299);

8. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 (Žin., 2003, Nr. 70-3194);

9. Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2001, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210);

10. Normatyvinis dokumentas LAND 28-98/M-08 „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas. Svorio metodas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 1998, Nr. 47-1298; 2005, Nr. 117-4256);

11. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinės rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 (Žin., 2004, Nr. 39-1281);

12. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo;

13. Lietuvos standartas LST EN 12171:2006 „Pastatų šildymo sistemos. Eksploatavimo, techninės priežiūros ir naudojimo dokumentų rengimo procedūra. Šildymo sistemos, kurioms nereikia kvalifikuoto operatoriaus“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2006 m. sausio 30 d. (LST biuletenis, 2006, Nr. 2);

14. Lietuvos standartas LST EN 12170:2006 „Pastatų šildymo sistemos. Eksploatavimo, techninės priežiūros ir naudojimo dokumentų rengimo procedūra. Šildymo sistemos, kurioms reikia kvalifikuoto operatoriaus“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2006 m. sausio 30 d. (LST biuletenis, 2006, Nr. 2);

15. Lietuvos standartas LST EN 303-5:2000 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė galia iki 300 kW. Terminija, bendrieji reikalavimai, bandymai ir žymėjimas“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 15 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 1);

16. Lietuvos standartas LST EN 304+Al:2000 „Šildymo katilai. Šildymo katilų su skysto kuro išpurškimo degikliais bandymo taisyklės“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 15 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 1);

17. Lietuvos standartas LST EN 50379-1-2-3:2004 „Nešiojamųjų elektrinių aparatų, skirtų šildymo prietaisų išmetamųjų degimo produktų parametrams matuoti, techniniai reikalavimai: 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymo metodai. 2 dalis. Įstatymų reglamentuojamai kontrolei ir įvertinimui naudojamų aparatų eksploatavimo reikalavimai. 3 dalis. Įstatymų nereglamentuojamai techninei dujinių šildymo prietaisų priežiūrai naudojamų aparatų eksploatavimo reikalavimai“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004 m. gruodžio 29 d. (LST biuletenis, 2005, Nr. 1);

18. Lietuvos standartas LST EN 12828:2003 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų projektavimas“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2003 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 2003, Nr. 11).

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 4-232

PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 KW, EFEKTYVUMO TIKRINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo metodika (toliau – Metodika) nustato minėtų kondicionavimo sistemų (toliau – kondicionavimo sistema) reguliarių tikrinimų veiksmų turinį ir tvarką, siekiant mažiausiomis sąnaudomis ir optimaliausiu būdu įvertinti kondicionavimo sistemos efektyvumą ir jos galios atitiktį pastato vėsinimo poreikiams bei suteikti kondicionavimo sistemos naudotojui rekomendacijas dėl kondicionavimo sistemos tobulinimo arba kitų alternatyvių sprendimų, kaip to reikalauja direktyva 2002/91/EB (Metodikos 3 priedo 10 punktas) ir ją įgyvendinantis reglamentas (Metodikos 3 priedo 1 punktas).

2. Kondicionavimo sistemos tikrinimo metu įvertinama:

2.1. atitiktis pirminiam projektui ir vėlesniems jo keltiniams bei esama pastato patalpų paskirtis;

2.2. funkcionavimas;

2.3. valdymo ir kontrolės būklė;

2.4. mazgų ir agregatų montavimo kokybė ir veikimas;

2.5. energijos naudojimo efektyvumas.

3. Metodika netaikoma mechaninėms vėdinimo sistemoms, kurios neatlieka vėsinimo funkcijų, ir įrangai, kuri, nors įrengta kondicionavimo sistemoje, skirta tik šildymui.

II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

4. Metodikoje vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžtys:

Oro kondicionavimo sistema – visų sudėtinių dalių, reikalingų orui paruošti, visuma, skirta iš anksto numatytiems mikroklimato parametrams (oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas) patalpoje automatiškai palaikyti.

Vardinė atiduodamoji galia, galia, kW – didžiausia kondicionavimo sistemos vėsinimo galia, kurią, kaip nurodo ir garantuoja gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu.

Efektyvumas – energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.

Efektyvumo parametrų ribinės vertės – kondicionavimo sistemos veikimo parametrų, lemiančių jos veikimo efektyvumą, vertės, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes galima nustatyti kondicionavimo sistemos trūkumus ir priemones jiems pašalinti arba šią sistemą patobulinti.

Tikrintojas – juridinis asmuo, kurio darbuotojai atlieka kondicionavimo sistemos tikrinimą, siekdami nustatyti jos veikimo parametrų, lemiančių efektyvumą, trūkumus ir priemones jiems pašalinti.

Naudotojas – kondicionavimo sistemos savininkas arba jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, eksploatuojantis kondicionavimo sistemą.

Energijos poreikis – numatomas ir (arba) apskaičiuotas reikiamos energijos kiekis per pasirinktą laiką.

Normalios lauko sąlygos – sąlygos projektinių lauko oro parametrų ribose.

Lauko oras – įtekantis į kondicionavimo sistemą arba tiesiogiai į patalpą neapdorotas aplinkos oras.

Tiekiamasis oras – kokiu nors būdu apdorotas įtekantis į patalpą arba kondicionavimo sistemą oras.

Patalpos oras – oras patalpoje arba jos veiklos zonoje.

Ištraukiamasis oras – oras, paliekantis patalpą.

Salinamasis oras – išmetamas į atmosferą oras.

Vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas, keičiant patalpų orą.

Veiklos zona – normaliai veiklai skirta patalpos dalis, kurioje turi būti palaikomi reikiami oro parametrai. Jei nenustatyta kitaip – erdvė nuo 0,05 iki 1,8 metro virš grindų, kurios vertikalios ribos nuo vidinių ir lauko sienų nutolusios 0,5 metro, o nuo lauko langų ir durų bei nuo mikroklimato palaikymo įrangos – 1,0 metro atstumu.

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5. Oro klimatiniai parametrai patalpose, oro pasikeitimo ir jo judėjimo greitis, triukšmo lygis bei elektrinė galia leidžiami matuoti kalibruotomis arba metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis, nurodytomis standarte (Metodikos 3 priedo 11 punktas), užtikrinančiomis šias neapibrėžtis:

5.1. oro apykaitos kartotinumas patalpoje – ±20 proc.;

5.2. tiekiamo oro temperatūra – ±2°C;

5.3. oro temperatūra patalpoje – ±1,5°C;

5.4. šaltnešio (šilumnešio) temperatūra – ±2,5°C;

5.5. santykinis oro drėgnis – ±15 proc.;

5.6. oro judėjimo greitis patalpoje – ±0,05 m/s;

5.7. triukšmo lygis patalpoje – ±3 dBA;

5.8. elektrinė galia – tikslumo klasė 0,5–1,5.

6. Oro apykaitos kartotinumas įvertinamas pagal išmatuotą oro greitį v oro tiekimo į patalpą kanale, kaip nurodyta standarte (Metodikos 3 priedo 11 punktas), ties oro išleidimo į patalpą įranga ir to kanalo skerspjūvio plotą A. Leidžiamos naudoti oro greičio matavimo priemonės pateiktos standarto (Metodikos 3 priedo 11 punktas) G. 6 lentelėje.

7. Į tikrinamąją patalpą tiekiamo oro kiekis Q, m³/h, apskaičiuojamas pagal formulę:

Q = v x A x 3600 (1),

čia v – vidutinis oro greitis kanale, m/s; A – kanalo skerspjūvio plotas, m².

Šis apskaičiuotas tiekiamo oro kiekis dalijamas iš patalpos tūrio ar iš patalpos grindų ploto arba iš dirbančių patalpoje žmonių skaičiaus (priklausomai nuo to, kaip oro kiekio projektinės vertės pateiktos konkrečiame projekte arba reglamento (Metodikos 3 priedo 2 punktas) 1 priede) ir atitinkamai įvertinama faktiškai tiekiamo oro kiekio ir oro apykaitos kartotinumo patalpoje atitiktis projektinėms arba norminėms vertėms.

8. Tiekiamo oro temperatūrą, oro temperatūrą patalpoje ir lauke leidžiama matuoti priemonėmis, nurodytomis standarto (Metodikos 3 priedo 11 punktas) G.2 lentelėje, santykinį oro drėgnį – priemonėmis, nurodytomis minėtojo standarto G.3 lentelėje, elektrinę galią – G. 10 lentelėje.

9. Triukšmo leidžiamieji lygiai ir jo matavimų bendrieji reikalavimai pateikti normoje (Metodikos 3 priedo 7 punktas).

10. Kondicionavimo sistemos elementų naudojama elektrinė galia matuojama vatmetru, turinčiu matavimo reples.

11. Kiti visoms vėdinimo ir kondicionavimo sistemoms taikomi bendrieji reikalavimai:

11.1. Vėdinimo ir kondicionavimo sistemos turi naudoti mažiausią energijos kiekį, tačiau neleistina taupyti energijos, bloginant patalpų oro kokybę, nurodytą projekte. Kai tokių duomenų nėra, reikia vadovautis reglamento (Metodikos 3 priedo 2 punktas) 1–8 prieduose nurodytais reikalavimais.

11.2. Oras turi tekėti iš švaresnių patalpų (vietų) į labiau užterštas, o ne atvirkščiai.

IV. TIKRINIMO EIGA

12. Tikrinimas prasideda nuo susipažinimo su kondicionavimo sistemos technine dokumentacija (projektu) ir kartu vizualiai įsitikinama, kad įrenginių tipai ir kiekis atitinka nurodytuosius specifikacijose. Jei dokumentacijos (projekto) nėra, reikia nustatyti faktines įrenginių išdėstymo vietas ir gauti iš naudotojo:

12.1. pastato aukštų planus, kuriuose nurodytos kondicionavimo (vėdinimo) įrenginių bei ortakių išdėstymo vietos ir orui paruošti bei paskirstyti reikalingų įrenginių aprašą (įrenginių tipai, galia, našumas);

12.2. kondicionavimo (vėdinimo) sistemos techninės priežiūros žurnalus (žurnalo formos pavyzdys pateiktas Metodikos 1 priede);

12.3. paskutinio tikrinimo klausimyną-ataskaitą (klausimyno-ataskaitos formos pavyzdys pateiktas Metodikos 2 priede), jei toks tikrinimas buvo atliktas.

13. Atlikti oro kondicionavimo sistemų apžiūrą:

13.1. Patikrinti į patalpas tiekiamo ir ištraukiamo oro įrenginių būklę, ar oro įtekėjimo ir ištekėjimo grotelės (kai jos numatytos) nėra sugadintos, užkrautos pašaliniais daiktais arba per arti esančiomis konstrukcijomis ir panašiai.

13.2. Įvertinti, ar tinkamai įrengta oro ėmimo įranga, ar nėra veiksnių, sukeliančių oro srauto sumažėjimą, ar per arti nėra vietinių šilumos šaltinių ar oro išmetimo įrenginių, dėl kurių iš lauko būtų imamas netinkamas oras, t. y. kurio temperatūra arba užterštumas skirtųsi nuo pastato aplinkos oro.

13.3. Patikrinti atvirai įrengtų ortakių būklę, ar jie neįlenkti daugiau kaip 20 proc. jų skersmens arba stačiakampio kanalo pločio arba aukščio (tai galėtų sudaryti papildomą hidraulinį pasipriešinimą), ar jie neturi akivaizdžių nesandarumo požymių, ar sandariai sujungti su kondicionieriumi ar ventiliatoriumi. Atkreipti dėmesį, ar ventiliatorių sujungimo su ortakiais lankstieji intarpai yra sandarūs, ar įsiurbimo pusėje esantis intarpas nesumažina ortakio skerspjūvio ploto.

14. Išmatuoti patalpų oro parametrus ir tiekiamo oro kiekius:

14.1. Išmatuoti (Metodikos 7 punktas) ir užrašyti į tikrinamąsias patalpas tiekiamo oro kiekius, m³/h, ir sulyginti su nurodytais projekte arba pagal reglamento (Metodikos 3 priedo 2 punktas) 1 priede pateiktas normas. Tuo pačiu metu išmatuoti tiekiamo oro temperatūras patalpose tiesiogiai ties oro išleidimo įranga. Apskaičiuoti suminį į visas patalpas tiekiamo oro kiekį.

14.2. Išmatuoti ir užrašyti vidutines oro temperatūras patalpų veiklos zonose, jo vidutinį judėjimo greitį ir santykinį drėgnį. Palyginti su projektinėmis arba reglamento (Metodikos 3 priedo 2 punktas) 1 priede pateiktomis šių parametrų vertėmis.

14.3. Išmatuoti ir užrašyti triukšmo lygį, vadovaujantis norma (Metodikos 3 priedo 7 punktas).

15. Kondicionavimo sistemos įrangos tikrinimas:

15.1. Prieš tikrinant ventiliatorius, pavaras, filtrus, šilumokaičius ir reguliavimo sklendes, kai reikia turėti prieigą į oro paruošimo įrenginio vidų, oro paruošimo sistemos ventiliatoriai turi būti išjungti ir iškabinti įspėjamieji ženklai, atitinkantys taisyklių (Metodikos 3 priedo 5 punktas) reikalavimus.

15.2. Patikrinti tiekiamo oro ventiliatoriaus sukimosi kryptį.

15.3. Vatmetru, turinčiu matavimo reples, išmatuoti ventiliatoriaus elektros variklio galią ir padalyti iš ventiliatoriumi tiekiamo oro kiekio (Metodikos 14.1 punktas). Iš gauto rezultato nustatyti savitąją ventiliatoriaus galią, kuri turi atitikti reglamente (Metodikos 3 priedo 2 punktas) nustatytąsias savitosios galios kategorijas:

15.3.1. kategorija SFP 1 – iki 500 W/(m3/s),

15.3.2. kategorija SFP 2 – 500–750 W/(m³/s),

15.3.3. kategorija SFP 3 – 750–1250 W/(m3/s),

15.3.4. kategorija SFP 4 – 1250–2000 W/(m³/s),

15.3.5. kategorija SFP 5 – daugiau kaip 2000 W/(m³/s).

15.4. Tipiniais atvejais būdinga savitoji ventiliatoriaus galia nustatoma:

15.4.1. sudėtingoms orinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemoms – kategorija SFP 3,

15.4.2. paprastoms vėdinimo sistemoms – kategorija SFP 2.

15.5. Netipiniais atvejais laikomos sistemos, kuriose greta oro tiekimo / šalinimo agregatuose esančios tipinės oro apdorojimo įrangos įrengiama papildoma įranga (pvz., papildomi filtrai ar kita) arba yra specialūs technologijos reikalavimai.

15.6. Nustatyti ir užrašyti filtrų valymo arba keitimo periodiškumą ir laiką, praėjusį po paskutinio keitimo arba valymo, ir palyginti su filtro pase gamintojo nurodytu periodiškumu. Įvertinti esamą filtro būklę: jo švarumą, galimus gedimus ar veiksnius, sukeliančius oro debito sumažėjimą. Vizualiai patikrinti viso filtro montavimo ir sandarinimo būklę. Išmatuoti ir užrašyti skirtuminį slėgį filtre ir palyginti su filtro pase gamintojo nurodyta jo leidžiamąja maksimalia verte.

15.7. Šaldymo (vėsinimo) įrangos tikrinimas:

15.7.1. Tikrintojo darbuotojas turi pagal standartą (Metodikos 3 priedo 12 punktas) įvertinti šaldymo įrenginių būklę ir nustatyti, ar nėra šaltnešio nutekėjimo, ar nesulankstyti, neužteršti šilumokaičių (aušintuvų) paviršiai, ar nepažeista projekte nurodyta šiluminė izoliacija, ar jos storis atitinka nurodytąjį projekte arba standarto (Metodikos 3 priedo 13 punktas) reikalavimus. Jei tokių pažeidimų yra, reikia patikrinti įrašus techninės priežiūros žurnale ir nustatyti, ar jiems šalinti skiriamas reikiamas dėmesys.

15.7.2. Patikrinti šaldymo agento vamzdynų šiluminės izoliacijos būklę, ar ji nepažeista mechaniškai, ar jos storis atitinka nurodytąją projekte arba, nesant projekto, nustatytąją metodikoje ir standarte (Metodikos 3 priedo 9 ir 13 punktai).

15.7.3. Atkreipti dėmesį į įrenginių keliamą triukšmo lygį ir įvertinti atitiktį normoje (Metodikos 3 priedo 7 punktas) nustatytoms vertėms.

15.7.4. Kontaktiniu termometru arba nors ranka nustatyti, ar vamzdeliai, jungiantys kompresorių, yra skirtingų temperatūrų, taip įsitikinti, kad šaldymo įrenginys veikia.

15.7.5. Vatmetru, turinčiu matavimo reples, išmatuoti ir užrašyti šaldymo (vėsinimo) įrangos elektrinę galią ir sulyginti su nurodytąja projekte arba įrangos pase.

16. Tuo atveju, kai nėra projekto, apskaičiuoti, kokia turėtų būti maksimali vėsinimo įrangos galia:

16.1. Pradžioje apskaičiuojama reikiama minimali vėsinimo įrangos galia pagal tiekiamo oro kiekį, nustatytą pagal reglamento (Metodikos 3 priedo 2 punktas) 1 priede pateiktas normas, tai vietovei nustatytas lauko oro skaičiuotinąsias temperatūras vėsinimo periodui, pateiktas normoje (Metodikos 3 priedo 8 punktas), ir apskaičiavus esant šioms sąlygoms tiekiamo oro atvėsinimui iki patalpose normuojamos temperatūros galią P_v pagal formulę:

P_v = q x (i_p – i_g) (2),

čia P_v- tiekiamo oro vėsinimo galia, kJ/h; q – tiekiamo oro debitas, kg/h; i_p, i_g – projektinės oro entalpijos prieš vėsinimo įrangą ir už jos, kJ/kg.

16.2. Dėl šilumos patekimo į patalpas vėsinimo periodu per patalpų atitvaras ir langus daugeliu atvejų į patalpas tiekiamo oro temperatūra turi būti žemesnė už normuojamą patalpų temperatūrą, ir šis skirtumas priklauso nuo pastato atitvarų šiluminės varžos, langų dydžio, konstrukcijos ir jų orientavimo į pasaulio šalis. Nesant projekto, reikia apytikriai apskaičiuoti, įvertinus konkrečios vietovės lauko oro skaičiuotinąją temperatūrą vėsinimo periodui, iš lauko į patalpas patenkančios šilumos kiekį, kJ/h, pagal reglamentus (Metodikos 3 priedo 3 ir 4 punktai), kurį pridėję prie pagal (2) formulę gautos P_v vertės, gausime reikiamą maksimalią kondicionavimo sistemos vėsinimo įrangos galią.

17. Kondicionavimo sistemos valdymo ir reguliavimo įrangos bei reguliavimo parametrų tikrinimas:

17.1. Identifikuoti ir patikrinti kondicionavimo sistemai priklausančių temperatūros ir santykinio drėgnio jutiklių veikimą:

17.1.1. Prie temperatūros jutiklio priartinus bet kokį šilumos šaltinį arba, jei leidžia konstrukcija, laikant jį rankoje, stebėti, ar kinta jo antrinio prietaiso rodmenys.

17.1.2. Santykinio drėgnio jutiklį apipučiant burna stebėti, ar kinta jo antrinio prietaiso rodmenys.

17.2. Patikrinti kontrolinių laikrodžių rodmenis ir įsitikinti, kad jų rodoma data ir laikas atitinka faktinius. Įsitikinti, kad kondicionavimo sistemos įjungimo-išjungimo periodai (pvz., darbo laikui, savaitgaliui) yra nustatyti tinkamai ir valdymo sistema veikia.

17.3. Įvertinti nustatytas kiekvienos šildymo ir vėsinimo zonos temperatūras. Ypač atkreipti dėmesį į patalpas, kuriose tuo pat metu yra šildymo radiatorių (įrenginių) ir vėsinimo sistemos jutikliai-reguliatoriai. Turi būti užtikrintas jų blokavimas, kad šildymo ir vėsinimo sistemos negalėtų veikti kartu.

17.4. Paprašyti naudotojo praktiškai parodyti, kaip valdomos kondicionavimo sistemos.

17.5. Apytikriai įvertinti kondicionavimo sistemos elementų efektyvumą (Metodikos 11.2, 11.3 ir 15.7.5 punktai) ir palyginti su analogiškomis kitų šiuo metu žinomų gerai veikiančių sistemų analogiškomis vertėmis.

18. Kondicionavimo sistemos tikrinimo klausimyną-ataskaitą užpildo tikrintojo darbuotojas, pasirašo tikrintojo darbuotojas ir naudotojas. Į klausimyną-ataskaitą privaloma įtraukti šiuos duomenis:

18.1. tikrinamasis objektas ir tikrintojas:

18.1.1. objekto pavadinimas ir adresas,

18.1.2. savininkas arba jo įgaliotas asmuo,

18.1.3. tikrinimo data,

18.1.4. tikrintojo darbuotojo vardas ir pavardė, kvalifikacinio pažymėjimo numeris, kas ir kada jį išdavė;

18.2. tikrinimo metu naudotų dokumentų sąrašas:

18.2.1. kondicionavimo sistemos dokumentacija,

18.2.2. kondicionavimo sistemos valdymo ir jos techninės priežiūros dokumentacija;

18.3. trumpas tikrintos kondicionavimo sistemos aprašymas:

18.3.1. pagrindiniai duomenys apie kondicionavimo sistemą ir jos fizikinės charakteristikos,

18.3.2. tikrintos įrangos, agregatų aprašas ir jų įrengimo vietos,

18.4. tikrinimo rezultatai:

18.4.1. bet kurių tikrinimo metu atliktų matavimų ar skaičiavimų aprašas, įtraukiant naudotus matavimo metodus ir matavimo priemones, duomenis apie jų kalibravimą, nurodant matavimų neapibrėžtis,

18.4.2. energijos suminis naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumas. Jei tiksliai įvertinti neįmanoma, bent įvertinimai pagal Metodikos 11.2, 11.3 ir 15.7.5 punktus;

18.5. pateikiami galutiniai rezultatai:

18.5.1. ventiliatorių savitoji galia, W/(m³/s), ir jų veikimo laikas, val./parą, val./savaitę,

18.5.2. vėsinimo įrenginių galia,

18.5.3. jei į kondicionavimo sistemą yra integruota vėdinimo sistema, nurodomos jos charakteristikos,

18.5.4. oro debitai ir triukšmo lygis tikrintose patalpose,

18.5.5. nuomonė apie naudojamos įrangos efektyvumą ir pasiūlymai dėl jo pagerinimo,

18.5.6. nuomonė apie tikrinimo metu rastas neatitiktis projektui, klaidas ir atitinkami pasiūlymai, kaip jas pašalinti,

18.5.7. nuomonė apie vykdomos įrenginių techninės priežiūros pakankamumą ir patarimai, kaip ją pagerinti,

18.5.8. nuomonė apie valdymo ir kontrolės sistemą ir patarimai, kaip ją pagerinti,

18.5.9. nuomonė apie įrengtos sistemos vėsinimo galios atitiktį faktiniams poreikiams ir patarimai, kaip galima šią sistemą patobulinti,

18.5.10. nuomonė apie galimus alternatyvius sprendimus (pvz., saulės radiacijos įtakos sumažinimas ir panašiai),

18.5.11. galutinės išvados ir rekomendacijos.

19. Tikrinimų periodiškumas, dažnumas ir trukmė:

19.1. Kondicionavimo sistemų, skirtų negyvenamosios paskirties patalpoms vėsinti, naudotojai yra atsakingi už tai, kad atitiktis būtų tikrinama kartą per trejus metus, kaip tai nustatyta reglamente (Metodikos 3 priedo 1 punktas).

19.2. Tikrinimo trukmė priklausys nuo kondicionavimo sistemos galios, sudėtingumo, jos amžiaus, dokumentų kokybės, automatizavimo lygio, būtinų matavimų kiekio, pastato tipo bei paskirties ir kitų veiksnių ir bus nuo kelių valandų iki 2 darbo dienų, esant sudėtingesniems atvejams.

19.3. Tikrintojo darbuotojas ir naudotojas, įvertinę tikrinimo metu nustatytų trūkumų apimtį, suderina laiką, per kurį jie bus pašalinti.

20. Ženklinimas:

20.1. Jei tikrintojo darbuotojas nustato, kad kondicionavimo sistema atitinka projekte arba gamintojo pateiktus duomenis apie jos efektyvumą ir patalpų mikroklimato reikalavimus, nustatytus reglamente (Metodikos 3 priedo 2 punktas), šilumos nuostolių ir saugos reikalavimus, nustatytus taisyklėse ir standarte (Metodikos 3 priedo 5 ir 13 punktai), kondicionavimo sistema ženklinama reglamente (Metodikos 3 priedo 1 punktas) nustatyta tvarka.

20.2. Ženklinimo kortelė tvirtinama tikrintojo darbuotojo pasirinkimu matomoje vietoje prie pagrindinio kondicionavimo sistemos agregato arba valdiklio.

______________

Pastatuose įrengtų, oro kondicionavimo

sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia

didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo

metodikos

1 priedas

(Žurnalo formos pavyzdys)

ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ŽURNALAS

Eil. Nr.	Techninės priežiūros veiksmų aprašas	Priežiūros periodiškumas	Dokumentas (jo punktas), reglamentuojantis priežiūrą	Priežiūros metu pastebėti trūkumai. Išvados	Vykdytojas (vardas ir pavardė, parašas). Data
1	2	3	4	5	6
			Metodikos 3 priedo 6 punktas (konkrečiai sistemai tinkantys punktai iš šio dokumento 314–338 punktu)

Pastaba. Naudotojas gali parengti kitos formos žurnalą, tačiau jame visuomet privalo būti informacija, kuri nurodyta šiame priede. Reikalui esant, techninės priežiūros žurnalas gali turėti atskirus skyrius, skirtus kondicionavimo sistemos pagrindinių sudėtinių dalių techninės priežiūros veiksmams užrašyti.

______________

Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo

sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia

didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo

metodikos

2 priedas

(Klausimyno-ataskaitos formos pavyzdys)

ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS TIKRINIMO KLAUSIMYNAS-ATASKAITA

Tikrinamojo objekto pavadinimas_____________________________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas_________________________________________________________________________

Savininkas arba jo įgaliotas asmuo_____________________________________________________

Tikrinimo data _________________ m. ______ mėn. ____ d.

Tikrintojo darbuotojo vardas ir pavardė, kvalifikacinio pažymėjimo Nr., kas ir kada jį išdavė

________________________________________________________________________________

Metodikos punkto Nr.	Pavadinimas
1	2
12	Pirminiai tikrintojo darbuotojo veiksmai: – dokumentacijos pakankamumas......................................................................................................... ......................................................................................................................................................................... – įrenginių tipų ir kiekio atitiktis nurodytiesiems projekto specifikacijose.. ......................................................................................................................................................................... – patalpų, kuriose kontroliuojami oro parametrai, pavadinimai (arba jų Nr.) ................................ – techninės priežiūros žurnale esančių įrašų įvertinimas....................................................................... ......................................................................................................................................................................... – energijos projektinis sunaudojimas....................................................................................................... ......................................................................................................................................................................... – energijos faktinis sunaudojimas pagal naudotojo duomenis........................................................... .........................................................................................................................................................................
13	Oro ėmimo ir paskirstymo ortakiu ir įrangos būklė......................................................................... ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
14	Išmatuoti į patalpas tiekiami oro kiekiai, oro temperatūra ir santykinis drėgnis patalpose. Suminis tiekiamo oro kiekis..................................................................................................................... ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
15.3	Ventiliatoriaus(-ių) savitosios galios atitiktis reglamento reikalavimams.................................. ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
15.7, 16	Šaldymo (vėsinimo) įrangos tikrinimo rezultatai, jos galios atitiktis pastato poreikiams ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
17	Kondicionavimo sistemos valdymo ir reguliavimo įrangos bei reguliavimo parametrų tikrinimo rezultatai.................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
18.4.1, 18.4.2	Atliktų skaičiavimų aprašas, naudotos matavimo priemonės, energijos suminis naudojimas ir energijos naudojimo efektyvumas......................................................................................................... ......................................................................................................................................................................... .........................................................................................................................................................................
Išvados ir rekomendacijos
Išvada. Kondicionavimo sistema ______________________________________________________________ (atitinka reikalavimus / neatitinka reikalavimų) Rekomendacijos ............................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................................................................... Trūkumus pašalinti iki: ______________________________________________________________________ (terminas, suderintas tikrintojo darbuotojo ir naudotojo) Išvados apie trūkumų pašalinimą: _____________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________ Tikrintojo darbuotojas: _____________________________________________________________________ (parašas, vardas ir pavardė, data)
Ženklinimas
Kondicionavimo sistema pažymėta kortele Nr. _______, data ________________________________________ Kortelė pritvirtinta prie _______________________________________________________________________ Kitas tikrinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip _________________________________________________________________________________________

Tikrintojo darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Naudotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

______________

Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo

sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia

didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo

metodikos

3 priedas

NUORODOS

Metodikoje pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

1. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902);

2. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

3. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

4. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 (Žin., 2005, Nr. 151-5568);

5. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502);

7. Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 (Žin., 2003, Nr. 87-3957);

8. Respublikinė statybos norma RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394);

9. Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2001, Nr. 74-2613);

10. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo;

11. Lietuvos standartas LST EN 12599:2001 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2001 m. spalio 5 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 11);

12. Lietuvos standartas LST EN 14511-4:2004 „Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 4 dalis. Reikalavimai“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004 m. birželio 14 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 7);

13. Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 „Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998)“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 4 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12).

______________