LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ ATRANKOS TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. sausio 7 d. Nr. 3

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 886 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1948) ir atsižvelgdamas į Lietuvos žemės ūkio universiteto atliktų mokslinių tyrimų rezultatus:

Tvirtinu Mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarką (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3

MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI VIETOVIŲ ATRANKOS TVARKA

1. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarka (toliau – tvarka) nustato mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos kriterijus:

2. Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių yra priskiriamos retai apgyvendintos mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovės. Tai vietovės, kuriose žemės ūkio nuostoliai patiriami dėl riboto žemės ūkio naudmenų našumo ir kaimo gyventojų tankumas yra mažesnis už vidutinį šalyje arba kaimo bendruomenių gyvybingumas (gimusiųjų ir mirusiųjų santykis) nuolat blogėja. Retai apgyvendintos mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovės atrenkamos savivaldybių arba seniūnijų lygmeniu.

3. Savivaldybių lygmeniu vietovės atrenkamos pagal kompleksinį palankumo ūkininkauti įvertinimą – suminius svertinius palankumo ūkininkauti indeksus, kurie apskaičiuojami įvertinant gamtinių (žemės ūkio naudmenų vidutinio našumo ir žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 našumo balais ir mažiau, dalį bendrame žemės ūkio naudmenų plote), demografinių (kaimo gyventojų tankumą ir kaimo gyventojų gyvybingumo koeficientą) ir žemės ūkio efektyvumo (augalininkystės produkcijos vertės ir grūdinių kultūrų derlingumo) veiksnių neigiamus nuokrypius nuo vidutinių šalyje.

4. Retai apgyvendintos mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovės savivaldybių lygmeniu yra atrenkamos pagal formulę:

Kpūi = 0,3Bi/Bv + 0,1Ni/Nv + 0,2Ai/Av + 0,1Di/Dv + 0,1Ti/Tv + 0,2Gi/Gv, kur:

Kpūi – konkrečios i-osios savivaldybės palankumo ūkininkauti koeficientas;

Bi – konkrečios savivaldybės žemės ūkio naudmenų kokybės vidutinis įvertinimas našumo balais;

Bv – šalies žemės ūkio naudmenų kokybės vidutinis įvertinimas našumo balais;

Ni – mažo našumo žemės ūkio naudmenų (įvertintų 32 našumo balais ir mažiau) dalis konkrečios savivaldybės bendrame žemės ūkio naudmenų plote procentais;

Nv – mažo našumo žemės ūkio naudmenų (įvertintų 32 našumo balais ir mažiau) dalis šalies bendrame žemės ūkio naudmenų plote procentais;

Ai – trejų paskutinių metų vidutinė augalininkystės produkcijos vertė, tenkanti vienam hektarui žemės ūkio naudmenų konkrečioje savivaldybėje litais;

Av – trejų paskutinių metų vidutinė augalininkystės produkcijos vertė, tenkanti vienam hektarui žemės ūkio naudmenų šalyje litais;

Di – trejų paskutinių metų vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas konkrečioje savivaldybėje tonomis iš vieno hektaro;

Dv – trejų paskutinių metų vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas šalyje tonomis iš vieno hektaro;

Ti – trejų paskutinių metų vidutinis kaimo gyventojų tankumas konkrečioje i-ojoje savivaldybėje pagal žmonių skaičių viename kvadratiniame kilometre;

Tv – trejų paskutinių metų vidutinis kaimo gyventojų tankumas šalyje pagal žmonių skaičių viename kvadratiniame kilometre;

Gi – trejų paskutinių metų vidutinis kaimo gyventojų gyvybingumo koeficientas (gimusiųjų ir mirusiųjų santykis) konkrečioje savivaldybėje;

Gv – trejų paskutinių metų vidutinis kaimo gyventojų gyvybingumo koeficientas (gimusiųjų ir mirusiųjų santykis) šalyje;

0,1; 0,2; 0,3 – rodiklių reikšmingumo koeficientai.

5. Retai apgyvendintoms mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovėms priskiriamos tos savivaldybės, kuriose palankumo ūkininkauti koeficientas (Kpūi) yra mažesnis už vienetą.

6. Seniūnijų lygmeniu retai apgyvendintos mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovės atrenkamos tose savivaldybėse, kurios šių vietovių statuso neįgijo pagal palankumo ūkininkauti koeficientą. Retai apgyvendintoms mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovėms priskiriamos seniūnijos, kurios atitinka šiuos du kriterijus:

6.1. mažo našumo žemės ūkio naudmenos (įvertintos 32 našumo balais ir mažiau) sudaro 25 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų seniūnijoje ploto;

6.2. vidutinis gyventojų tankumas yra ne daugiau kaip 17 žmonių kvadratiniame kilometre arba nuo 17 iki 18 žmonių kvadratiniame kilometre ir per paskutinius trejus metus mažėjo, arba nuo 18 iki 20 žmonių kvadratiniame kilometre, tačiau ne mažiau kaip 28 proc. seniūnijos gyventojų yra 60 metų ir vyresni, o per paskutinius trejus metus šis rodiklis negerėjo.

7. Potvynių užliejamos vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose nepalankias ūkininkavimui kliūtis sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba kuriose yra reali šių potvynių grėsmė. Potvynių užliejamoms vietovėms priskiriamos savivaldybės arba seniūnijos, kuriose potvynių užliejami žemės ūkio naudmenų plotai užima 25 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Potvynių užliejamų vietovių atranka atliekama pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenis.

8. Intensyvaus karsto vietovės – tai mažiau palankios ūkininkauti vietovės, kuriose nepalankias ūkininkavimui kliūtis sukelia intensyvaus karsto reiškiniai. Intensyvaus karsto vietovėms priskiriamos seniūnijos, kuriose žemės ūkio naudmenos, priskirtos III – IV intensyvaus karsto grupėms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 589 „Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ekologinei būklei pagerinti“), sudaro 25 proc. ir daugiau bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Intensyvaus karsto vietovių atranka atliekama pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto duomenis.

______________