Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-688
2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 735
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 punkto 7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – nustatyti trijų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų (toliau – bazinė pensija) dydžio (1 080 (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt) litų) valstybinę socialinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias gyvenimo sąlygas tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556) 5 straipsnio 5 punktu, ši išmoka nustatyta tvarka būtų skiriama ir tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Pažymėtina, kad minimalias garantijas tradicinių religinių bendrijų dvasininkams senatvėje užtikrina įstatymuose jau nustatytos garantijos – vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555), visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nuo 1999 m. spalio 1 d. tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkai gali savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu ir papildomai pensijos daliai. Be to, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 straipsnio 42 punkte nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
2. Tradicinių religinių bendrijų dvasininkams siūloma skirti valstybinė šalpos pensija būtų didesnė už asmenims, turintiems būtinąjį 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo pensijų stažą, mokamą vidutinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (2013 metų II ketvirtį ji buvo 849,58 lito (aštuoni šimtai keturiasdešimt devyni litai penkiasdešimt aštuoni centai) ir 3 kartus didesnė už valstybinę šalpos pensiją, skiriamą asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio pensijų ar pensijų išmokų (senatvės pensinį amžių sukakusiems asmenims skiriama 0,9 bazinės pensijos dydžio (šiuo metu – 324 (trys šimtai dvidešimt keturi) litai); pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, – 1 bazinės pensijos dydžio (šiuo metu – 360 (trys šimtai šešiasdešimt) litų). Taigi priėmus įstatymo projekte siūlomą nuostatą viena asmenų grupė – tradicinių religinių bendrijų dvasininkai – atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti pensinių išmokų gavėjai. Kaip konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas (Žin., 2012, Nr. 26-1200).
3. Įstatymo projekte siūlomai nuostatai įgyvendinti 2014 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 2 mln. litų. Kadangi valstybė privalo siekti vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus (papildomų lėšų reikia pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (Žin., 2009, Nr. 152-6820) sumažintoms išmokoms – valstybinėms pensijoms, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms – atkurti), o Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinės galimybės ribotos, šiuo metu nederėtų prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (Žin., 2004, Nr. 181-6708).
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė