LIETUVOS RESPUBLIKOS

SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO

Į S T A T Y M A S

2005 m. birželio 30 d. Nr. X-296

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

2. Šiuo įstatymu yra steigiamas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas (toliau – Fondas), nustatoma šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas.

3. Šis įstatymas nustato atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir šios žalos kompensavimo tvarką.

4. Šiuo įstatymu taip pat siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą.

2. Nukentėjęs asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – ir kitas asmuo, kuriam padarytas smurtinis nusikaltimas.

3. Išlaikytiniai – nukentėjusio asmens nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo nukentėjusio asmens išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą jo mirties dieną, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

4. Už žalą atsakingas asmuo – asmuo, padaręs smurtinį nusikaltimą, arba asmuo, kuris pagal įstatymus yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus.

5. Sąvokos „turtinė žala“ ir „neturtinė žala“ šiame įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civiliniame kodekse.

ANTRASIS SKIRSNIS

SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą

1. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi:

1) nukentėję asmenys;

2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.

2. Teisė į žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka neatsiranda, jeigu:

1) smurtinis nusikaltimas, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti, buvo padarytas nukentėjusio asmens sutikimu, išskyrus atvejus, kai šis sutikimas buvo duotas dėl panaudotos fizinės ar psichinės prievartos, dėl asmens mažametystės, bejėgiškos būklės ar kitų panašių aplinkybių arba kai nukentėjusio asmens sutikimas buvo duotas teisėtiems veiksmams (neveikimui), o smurtinis nusikaltimas padarytas pažeidžiant nustatytas šių veiksmų (neveikimo) atlikimo taisykles;

2) nukentėjęs asmuo savo neteisėtu ar įžeidžiančiu elgesiu išprovokavo padaryti smurtinį nusikaltimą, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti;

3) nukentėjusiam asmeniui žala padaryta dėl būtinosios ginties ar kitomis įstatymų nustatytomis baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis;

4) nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai baudžiamasis procesas gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusio asmens skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;

5) nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

6) nukentėjusiam asmeniui smurtinio nusikaltimo padarymo metu buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

3. Teisės į žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat neturi šie asmenys:

1) asmuo, padaręs smurtinį nusikaltimą, kuriuo padarytą žalą prašoma kompensuoti;

2) asmuo, kuris savo tyčiniu elgesiu po smurtinio nusikaltimo padarymo tiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos žymaus padidėjimo;

3) asmuo, kuris atsisakė duoti parodymus, davė melagingus parodymus ar kitaip nepadėjo tiriant veiką arba nagrinėjant bylą teisme, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai asmuo neturi pareigos duoti parodymus;

4) asmuo, kuris piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą arba jei žalos kompensavimas kitaip prieštarautų teisinės valstybės principui.

4. Teisės į žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat neturi nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo, kuris iki to nusikaltimo padarymo buvo pats padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir jam yra pradėtas baudžiamasis procesas. Tokiu atveju šio asmens prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą nagrinėjimas sustabdomas iki to laiko, kol baudžiamajame procese bus priimtas galutinis sprendimas.

5. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, kompensacija paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka yra nepaveldima.

6. Žalos kompensavimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią žalą.

4 straipsnis. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos

1. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) teismo ar teisėsaugos institucijos sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas;

2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

3) smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta;

4) prašymas Fondo administratoriui kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas teismo ar teisėsaugos institucijos sprendimas yra:

1) įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas);

2) įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar įsiteisėjusi teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo) nutartis, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ir kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuspręsta netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių;

3) įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti priverčiamąsias medicinos priemones;

4) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą, arba teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą, nes yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė.

3. Smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) žalos per teismo nustatytą ar patvirtintą terminą savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo ir žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių;

2) žala neatlyginta ir nekompensuota iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, žalos neatlygino ir nekompensavo užsienio valstybių kompetentingos institucijos ar kiti asmenys, išskyrus atvejus, kai žalą atlygino draudikas pagal savanoriškojo draudimo sutartį, jei draudikui nepereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (netaikoma subrogacija). Žalos atlyginimu ar kompensavimu nelaikomos piniginės aukos ar kita suteikta materialinė parama;

3) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.

5 straipsnis. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarka

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama Fondo administratoriaus sprendimu.

2. Prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formą tvirtina teisingumo ministras. Prašyme kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti nurodoma:

1) prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat kiti žinomi asmenys, turintys teisę į žalos kompensavimą pagal šį įstatymą;

2) jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta nukentėjusio asmens gyvybė, – šio asmens vardas, pavardė, buvusi gyvenamoji vieta;

3) smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės;

4) baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas arba ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio nusikaltimo atlikusi institucija, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ar atsisakyta jį pradėti;

5) kokio dydžio turtinę žalą prašoma atlyginti;

6) asmens patvirtinimas, kad nėra atlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, ir informacija apie atlygintos žalos dydį bei ją atlyginusius asmenis, jeigu dalis žalos buvo atlyginta;

7) sąskaitos banke rekvizitai arba prašymas išmokėti grynais pinigais, taip pat kompensacijos mokėjimo terminai (grafikas), jeigu asmuo šią kompensaciją pageidauja gauti dalimis;

8) patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.

3. Kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus;

3) antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių;

4) santuokos, giminystės ar išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas asmuo.

4. Fondo administratorius turi teisę gauti iš teismo, teisėsaugos ar kitų institucijų sprendimui dėl žalos kompensavimo priimti reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto teismo ar teisėsaugos institucijos sprendimo nuorašą, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimo ar teismo nutarties dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju nuorašą Fondo administratoriui tiesiogiai pateikia teismas ar teisėsaugos institucija.

5. Fondo administratorius priima sprendimą dėl žalos kompensavimo – sprendimą kompensuoti žalą (išmokėti piniginę kompensaciją) arba motyvuotą sprendimą atsisakyti kompensuoti žalą – ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų gavimo dienos.

6. Jeigu baudžiamasis procesas atnaujinamas ar yra kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių Fondo administratorius negali priimti sprendimo dėl žalos kompensavimo, asmens prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėjimas motyvuotu Fondo administratoriaus sprendimu sustabdomas iki baudžiamojo proceso pabaigos ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių Fondo administratorius negali priimti sprendimo dėl žalos kompensavimo, išnykimo.

7. Fondo administratoriaus sprendime dėl žalos kompensavimo turi būti nurodyta:

1) sprendimo priėmimo data ir vieta;

2) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos;

3) institucijos pavadinimas;

4) asmens, kuris pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, vardas, pavardė ir asmens kodas;

5) trumpas smurtinio nusikaltimo ir juo padarytos žalos apibūdinimas;

6) avansu už žalą išmokėta kompensacijos suma, jeigu asmuo ją buvo gavęs;

7) žalos kompensavimo arba atsisakymo kompensuoti žalą pagrindai;

8) kompensuojamos žalos dydis – konkreti pinigų suma ir jos mokėjimo terminai (grafikas);

9) sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

8. Priimtą sprendimą dėl žalos kompensavimo Fondo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia asmeniui, pateikusiam prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Sprendimo nuorašas taip pat išsiunčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kurio žinioje yra byla.

9. Fondo administratoriaus sprendimai dėl žalos kompensavimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Kompensuojamos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos dydis

1. Iš Fondo lėšų kompensuojamos turtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

2. Iš Fondo lėšų Fondo administratoriaus sprendimu šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama turtinė žala negali viršyti:

1) 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 50 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą;

3) 25 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

3. Iš Fondo lėšų Fondo administratoriaus sprendimu šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama neturtinė žala:

1) 30 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;

2) 20 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą;

3) 10 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

4. Jeigu nukentėjusiam asmeniui žala padaryta keliais smurtiniais nusikaltimais, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, turtinė žala iš Fondo lėšų kompensuojama neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių dėl sunkiausio iš šių nusikaltimų, o neturtinė žala kompensuojama tik už sunkiausią iš šių nusikaltimų.

5. Pagal šį įstatymą kompensuojama žala (kompensacija) atitinkamai mažinama, jei šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gavo ar turi teisę gauti laidojimo pašalpą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“, kitas kompensacijas, mokamas iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taip pat užsienio valstybių kompetentingų institucijų.

6. Pagal šį įstatymą kompensuojama žala (kompensacija) mažinama žalos, kompensuotos avansu, suma.

7. Jeigu teisę į tuo pačiu smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą turi daugiau negu vienas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas asmuo, bendra visiems šiems asmenims kompensuojamos turtinės žalos suma negali viršyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta kompensuojama neturtinė žala (kompensacija) dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą.

7 straipsnis. Smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės žalos kompensavimas avansu

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu Fondo administratoriaus sprendimu smurtiniu nusikaltimu, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata, padaryta turtinė žala gali būti kompensuojama avansu. Žalos kompensavimui avansu šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Turtinė žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata;

2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;

3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos ir yra šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės;

4) prašymas Fondo administratoriui avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

5) nėra nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

3. Kompensuojama avansu turtinė žala negali viršyti 25 MGL.

4. Prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formą tvirtina teisingumo ministras. Prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose nurodyti duomenys ir ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio nusikaltimo atliekanti (atlikusi) institucija, ir (ar) baudžiamąją bylą nagrinėjantis (išnagrinėjęs) teismas. Kartu su prašymu turi būti pateikiami šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti dokumentai.

5. Asmuo, kuriam turtinė žala kompensuota avansu, privalo avansą grąžinti, jeigu paaiškėja, kad:

1) nebuvo padarytas smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata;

2) asmuo, kuriam turtinė žala kompensuota avansu, pateikė melagingą informaciją;

3) asmuo, kuriam turtinė žala kompensuota avansu, neturėjo teisės jo gauti.

8 straipsnis. Kompensuojamos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos išmokėjimas

1. Šio įstatymo nustatyta tvarka priimti Fondo administratoriaus sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą vykdomi iš Fondo lėšų.

2. Šio įstatymo nustatyta tvarka priimti Fondo administratoriaus sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą įvykdomi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymu arba ypatingais atvejais Fondo administratoriaus sprendimu, atsižvelgiant į Fondo finansines išgales, žala gali būti kompensuojama dalimis, bet ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą priėmimo dienos.

4. Vykdant Fondo administratoriaus sprendimus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, lėšos iš Fondo pervedamos į asmens, nurodyto sprendime, sąskaitą banke arba išmokamos grynais pinigais.

9 straipsnis. Fondo administratoriaus reikalavimo teisės

1. Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

2. Fondo administratorius turi teisę iš asmenų, pateikusių melagingą informaciją, taip pat iš šio įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuota žala, teismo tvarka išieškoti jiems išmokėtas sumas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka išieškotos lėšos pervedamos Fondui.

TREČIASIS SKIRSNIS

NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDAS

10 straipsnis. Fondo teisinis statusas, paskirtis ir administravimas

1. Fondas yra valstybės iždo sąskaitoje laikomos ir specialiojoje programoje apskaitomos lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta žala. Fondas nėra juridinis asmuo.

2. Fondą administruoja Fondo administratorius – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija.

3. Fondas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

4. Fondo administratorius:

1) administruoja Fondo lėšas;

2) atstovauja valstybei priverstinai išieškant teismo paskirtas įmokas į Fondą;

3) kaupia informaciją apie Fondo lėšas ir jų naudojimą;

4) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

5. Fondo administratorius yra Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą  vykdanti institucija. Jeigu kaltininkas nesumokėjo teismo nustatytu laiku visos įmokos į Fondą, Fondo administratorius kreipiasi į baudžiamojo poveikio priemonę paskyrusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Fondo administratorius kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

11 straipsnis. Fondo lėšos

1. Fondo lėšas sudaro:

1) teismo paskirtos įmokos į Fondą;

2) Fondo administratoriaus išieškotos lėšos;

3) parama, dovanotos lėšos;

4) palūkanos už kredito įstaigose saugomas Fondo lėšas;

5) kitos teisėtai įgytos lėšos.

2. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui pagal šį įstatymą gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. Jos apskaitomos specialiojoje programoje bei naudojamos šiame įstatyme nustatytiems tikslams.

3. Per metus nepanaudotos Fondo lėšos kitais metais naudojamos šiame įstatyme nustatytiems tikslams.

12 straipsnis. Fondo lėšų naudojimo kontrolė

Fondo administratoriaus veiklos naudojant Fondo lėšas auditą atlieka Valstybės kontrolė.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMIS NARĖMIS KOMPENSUOJANT SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTĄ ŽALĄ

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaujančios su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bendradarbiauja su Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, siekdama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, tinkamą įgyvendinimą.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įgaliota siųsti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais, padarytais kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, padarytą žalą.

3. Fondo administratorius yra įgaliotas spręsti dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais, padarytais Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarytą žalą.

14 straipsnis. Bendradarbiavimas kompensuojant smurtiniais nusikaltimais, padarytais Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarytą žalą

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę Fondo administratoriui pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir kitus šio įstatymo nurodytus dokumentus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje jis teisėtai nuolat gyvena, kompetentingai institucijai arba tiesiogiai Fondo administratoriui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą arba kitą kalbą, kurią Lietuvos Respublika Europos Bendrijų Komisijai yra nurodžiusi kaip jai priimtiną kalbą. Šie dokumentai neturi būti legalizuoti ar jiems neturi būti taikomas lygiavertis formalumas.

3. Fondo administratorius, iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos gavęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas šiai institucijai ir prašymą pateikusiam asmeniui pranešti šiuos duomenis:

1) nurodyti asmenį ar padalinį, atsakingą už prašymo nagrinėjimą;

2) prašymo gavimo patvirtinimą;

3) jei įmanoma, per kiek laiko bus priimtas sprendimas dėl žalos kompensavimo;

4) pateikti dokumentus ar informaciją, kurių reikia prašymui nagrinėti, jei pateikti ne visi reikalingi dokumentai.

4. Fondo administratoriaus sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo asmeniui, kuris teisėtai nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, siunčiamas pagal Europos Bendrijų Komisijos nustatytas formas prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikusiam asmeniui ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

15 straipsnis.Bendradarbiavimas kompensuojant smurtiniais nusikaltimais, padarytais kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, padarytą žalą

1. Asmuo, kuris teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kuriam žala buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu, padarytu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, turi teisę pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą tiesiogiai tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba per siunčiančią instituciją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti išversti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, kuri atitinka vieną iš Europos Bendrijų institucijų kalbų, ar kitą kalbą, kurią ta Europos Sąjungos valstybė narė yra nurodžiusi Europos Bendrijų Komisijai kaip jai priimtiną kalbą.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymu suteikia jiems informaciją apie kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką.

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai nuolat gyvenančių asmenų prašymu suteikia jiems teisinę pagalbą, pateikdama kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ir kitus reikalingus dokumentus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šių dokumentų pagrįstumo nevertina.

5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo ne vėliau kaip per 7 dienas persiųsti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ir kitus reikalingus dokumentus. Šie prašymai siunčiami pagal Europos Bendrijų Komisijos nustatytas formas.

6. Prireikus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija padeda pateikti kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikalingą papildomą informaciją ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymu tiesiogiai ją persiunčia kartu su siunčiamų dokumentų sąrašu ne vėliau kaip per 7 dienas.

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atlieka nemokamai.

16 straipsnis. Informacijos skelbimas

Informacija apie smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką skelbiama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapyje.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis. Įstatymo taikymas

Pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala.

18 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet valstybės biudžeto projekte numato asignavimus smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui.

2. Teisingumo ministras per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

smurtiniais nusikaltimais padarytos

žalos kompensavimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms.