LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. SPALIO 2 D. NUTARIMO NR. 721 DALINIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1994 m. spalio 28 d. Nr. 1051
Vilnius
Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 721 „Dėl statybos objektų (darbų) kainos nustatymo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 30-942; 1993, Nr. 41-855):
1. Išdėstyti 1.1 ir 1.2 punktus taip:
„1.1. statybos objektai (darbai) – tai projektuojami arba statomi sausumos ir vandens pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat naudojamų pastatų, statinių bei įrenginių rekonstravimas, atstatymas ir remontas.
Statybos objektų (darbų) kainos yra sutartinės, nustatomos investitorių ir vykdytojų susitarimu nepriklausomai nuo įmonių rūšies ir nuosavybės formos;
1.2. statybų, kurios finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, lengvatinių kreditų bei paramos fondų, skaičiuojamąsias kainas nustato užsakovai. Jos apskaičiuojamos pagal normatyvines darbo, materialinių išteklių, mašinų ir mechanizmų sąnaudas, ekonominius normatyvus ir rinkos kainas. Pelno norma ir rangovo verslinės rizikos rezervas neturi sudaryti daugiau kaip 12 procentų statybos objektų (darbų) skaičiuojamosios kainos.
Šių statybų rangovai renkami konkurso tvarka. Užsakovai konkurso gali nerengti tuo atveju, kai būtina skubiai šalinti stichinių nelaimių ir avarijų padarinius, taip pat kai skaičiuojamoji kaina yra mažesnė kaip 150 tūkst. litų.
Statybos objektų (darbų) skaičiuojamoji kaina yra pradinė kaina, kurią užsakovai pateikia rangos konkursuose arba derybose (kai sutartis sudaroma be konkurso). Ji gali būti padidinta Statybos ir urbanistikos ministerijos sprendimu, jeigu pagal pradinę kainą nerasta rangovo, tenkinančio statybos trukmės, kokybės ir kitus reikalavimus.
Skaičiuojamoji kaina nenustatoma, kai remonto darbų vertė mažesnė kaip 30 tūkst. litų“.
3. Papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 8 punktu:
„8. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją:
8.1. iki 1994 m. gruodžio 1 d. patikslinti Statybos objektų (darbų) kainos nustatymo tvarką, numatant, kad:
8.1.1. sudarydami sutartis arba papildomus susitarimus dėl naujų, pradedamų statybos objektų, taip pat pereinamųjų (anksčiau pradėtų) statybos objektų, kurių sutartyse nebuvo numatyta fiksuota sutartinė kaina, užsakovai turi taikyti tik fiksuotas sutartines kainas. Jeigu darbai negali būti iš anksto įvertinti ir išsamiai aprašyti (kultūros paminklų restauravimo darbai, naujos konstrukcijos ir technologijos, unikalūs pastatai ir pan.), leidžiama, suderinus su Ekonomikos ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija, apmokėti už juos pagal faktines rangovo išlaidas, priskaičiuojant prie faktinių išlaidų iki 10 procentų pelno;
8.1.2. fiksuotas sutartines kainas užsakovai privalo sudaryti neviršydami skaičiuojamųjų kainų. Fiksuotos sutartinės kainos gali būti keičiamos, kai metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas viršija 25 procentus. Jeigu asignavimų nepakanka viso objekto statybai, tai fiksuotos sutartinės kainos nustatomos objekto dalims, kelioms darbų grupėms, konstrukcijų dalims ir panašiai;
8.2. iki 1995 m. sausio 1 d. patikslinti (išplėsti) darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų bei ekonominius normatyvus, kurių reikia skaičiuojamajai kainai nustatyti;
8.3. pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Laikinųjų statybos rangos sutarties nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Laikinųjų statybos rangos sutarties nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-490) patikslinimo, taip pat patikslinti Laikinuosius statybos rangos rašytinio konkurso nuostatus, numatant patikslintų nuostatų taikymą nuo 1995 m. sausio 1 dienos“.