KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI VERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS

N U T A R I M A S

DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1994 M. LAPKRIČIO 1 D.

1994 m. rugsėjo 29 d. Nr. 6

Vilnius

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ 13 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į suvestinį 1994 m. trečio ketvirčio vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,068), palikti galioti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1994 m. lapkričio 1 d. 16 500 litų.

2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1994 m. lapkričio 1 d.

KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti

brangiam turtui įvertinti

1994 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 6

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1994 M. LAPKRIČIO 1 D.

I. PASTATAI

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo pastato 1 m³ (1 m²) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)	Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m²bendrojo ploto
1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų		1038	0,7%
1.2 stambiaplokščiai		904	0,8%
1.3 monolitiniai		1073	0,7%
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus išvardintus 1,3 punktuose)
2.1 gyvenamieji namai	1 m³
2.1.1 skydiniai, rąstų		180	1,5%
2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai		137	0,8%
2.1.3 karkasiniai		137	2,5%
2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos)		108	2,0%
2.2 sodo nameliai	1 m³
2.2.1 mediniai		180	1,5%
2.2.2 mūriniai		144	1,2%
2.2.3 karkasiniai		137	2,5%
2.3 mūriniai garažai, garažų boksai	1 m³	144	1,2%
2.4 ūkiniai pastatai	1 m³
2.4.1 mūriniai		144	1,2%
2.4.2 rąstų		108	2,0%
2.4.3 lentų		108	3,0%
2.5 priestatai	1 m³
2.5.1 mūriniai		144	1,2%
2.5.2 mediniai karkasiniai		137	2,5%
2.6 verandos	1 m³
2.6.1 mūrinės		144	1,2%
2.6.2 medinės		137	2,5%
2.7 rūsiai	1 m³	137	2,5%
2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.)	1 m²
2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai		144	3%
2.8.2 mediniai, iš molio		144	5%
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)	1 m³	158	1,9%

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.

2. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8 %;

2) nesant kanalizacijos – 5 %;

3) nesant karšto vandens – 4 %;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %;

8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %;

9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %;

10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.

3. Eksploatuojamų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu. Šioje lentelėje nurodyti koeficientai, diferencijuoti pagal miestų, rajonų centrų ar kitų teritorinių vienetų atskiras zonas, gali būti taikomi ir pastatams, statiniams bei patalpoms, įsigytiems iki 1994 m. lapkričio 1 d.

Vietovės pavadinimas	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)			Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos
Vietovės pavadinimas	Vieno kambario	Dviejų ir daugiau kambarių	gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti pagrindinės lentelės 2.4- 2.8 punktuose	sodų nameliai	garažai, garažų boksai	prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai	kitos paskirties objektai
A	1	2	3	4	5	6	7
1. Vilnius
1.1 Senamiesčio seniūnija	1,30	1,30	1,60	-	1,20	1,30	0,90
1.2 Antakalnio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos	1,10	1,10	1,50	0,70	1,10	1,20	0,70
1.3 Pilaitės, Fabijoniškių, N. Vilnios, Panerių, Rasų, Šeškinės, Viršuliškių, Žirmūnų, Pašilaičių, Vilkpėdės, Justiniškių, Lazdynų, Karoliniškių, Naujininkų, Šnipiškių, Verkių seniūnijos	0,80	0,80	1,30	0,70	1,00	1,00	0,70
2. Kaunas
2.1 Centras, Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.)	0,90	0,80	1,60	-	1,20	1,40	0,70
2.2 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė	0,70	0,60	1,40	0,70	1,00	1,30	0,50
2.3 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris- Panerių gt.)	0,55	0,50	1,20	0,70	0,80	1,20	0,50
2.4 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė- Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai	0,50	0,45	1,10	0,70	0,80	1,10	0,40
2.5 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai- Raudondvario pl., Marvelė	0,40	0,40	1,00	0,70	0,70	1,00	0,30
3. Klaipėda
3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas	0,75	0,75	0,90	-	0,80	1,00	0,40
3.2 Senasis mikrorajonas	0,65	0,65	0,90	0,40	0,60	1,00	0,40
3.3 Naujasis mikrorajonas	0,55	0,55,	0,90	-	0,60	0,80,0,40
4. Palanga
4.1 Senoji dalis	0,85	0,85	1,20	-	0,60	1,10	0,70
4.2 Naujasis mikrorajonas	0,70	0,70	1,20	0,60	0,60	1,10	0,70
5. Neringa	0,90	0,90	1,20	0,40	0,50	1,10	1,00
6. Šiauliai
6.1 Centras	0,42	0,42	0,60	-	0,50	0,70	0,50
6.2 Zoknių rajonas	0,38	0,38	0,60	0,30	0,50	0,70	0,50
6.3 Pietinis rajonas	0,40	0,40	0,60	-	0,50	0,70	0,50
7. Panevėžys
7.1 Centras	0,60	0,60	0,50	-	0,30	0,60	0,40
7.2 Geležinkelio zona	0,40	0,40	0,50	-	0,30	0,60	0,40
7.3 Kiti rajonai	0,50	0,50	0,50	0,20	0,30	0,60	0,40
8. Alytus
8.1 Senamiestis	0,47	0,47	0,70	-	0,40	0,60	0,30
8.2 Nauji mikrorajonai	0,46	0,46	0,60	-	0,40	0,60	0,30
9. Marijampolė
9.1 Centras	0,60	0,60	0,50	-	0,40	0,40	0,25
9.2 Karinis miestelis	0,40	0,40	0,40	-	0,40	0,40	0,25
9.3 Kiti rajonai	0,50	0,50	0,40	-	0,40	0,40	0,25
10. Druskininkai	0,70	0,70	0,80	0,30	0,40	0,60	0,40
11. Birštonas	0,50	0,50	0,80	0,30	0,50	0,60	0,40
12. Lazdijai	0,65	0,65	0,60	0,30	0,40	0,30	0,30
13. Mažeikiai	0,40	0,40	0,40	0,20	0,30	0,40	0,25
14. Akmenė	0,25	0,25	0,20	0,05	0,15	0,30	0,20
15. Visaginas	0,35	0,35	0,30	-	0,20	0,40	0,30
16. Utena
16.1 Centras	0,35	0,35	0,50	-	0,40	0,50	0,30
16.2 Kiti rajonai	0,40	0,40	0,50	0,30	0,40	0,50	0,30
17. Skuodas	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,30	0,25
18. Šilalė	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30
19. Raseiniai	0,40	0,40	0,50	0,20	0,30	0,60	0,40
20. Jurbarkas	0,25	0,20	0,40	0,20	0,30	0,50	0,30
21. Tauragė
21.1 Centras	0,45	0,50	0,60	-	0,50	0,60	0,40
21.2 Kiti rajonai	0,40	0,40	0,50	0,20	0,40	0,60	0,30
22. Telšiai
22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų gatvės	0,35	0,35	0,50	-	0,30	0,20	0,20
22.2 Kitos gatvės	0,30	0,30	0,40	-	0,20	0,20	0,20
23. Plungė	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,20	0,20
24. Trakai	0,80	0,80	1,00	0,30	0,50	0,80	0,50
25. Prienai	0,30	0,30	0,60	0,20	0,20	0,50	0,30
26. Jonava	0,25	0,30	0,30	0,20	0,30	0,30	0,25
27. Kaišiadorys	0,40	0,60	0,50	0,40	0,40	0,50	0,30
28. Skuodas	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,30	0,25
29. Kiti rajonų centrai	0,35	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30
30. Vilniaus raj.	0,80	0,80	1,00	0,30	0,50	0,70	0,50
31. Kauno raj.
31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės)	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20	0,30	0,20
31.1.1 Domeikavos gyv.	0,30	0,30	0,40	-	0,30	0,50	0,40
31.1.2 M. ir D. Lapės	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20
31.2 Alšėnų apylinkė	0,30	0,30	0,40	0,30	0,30	0,40	0,30
31.3 Babtų apylinkė	0,20	0,30	0,30	0,20	0,20	0,20	0,10
31.4 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,10
31.5 Garliava	0,40	0,40	0,60	0,20	0,30	0,40	0,30
31.6 Karmėlava	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30
31.7 Kačerginė, Kulautuva	0,40	0,40	0,50	0,30	0,20	0,50	0,30
31.8 Ringaudai, Noreikiškės	0,30	0,40	0,50	0,30	0,20	0,50	0,30
31.9 Vilkija	0,20	0,40	0,40	0,20	0,20	0,40	0,30
32. Klaipėdos raj.
32.1 Plytinės gyv.	0,30	0,30	0,50	-	0,20	0,30	0,20
32.2 Tauralaukio gyv.	0,30	0,30	0,50	-	0,20	0,30	0,20
32.3 Paupio gyv.	0,30	0,30	0,50	-	0,20	0,30	0,20
33. Šiaulių raj.
33.1 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv.	0,40	0,40	0,50	0,20	0,20	0,50	0,40
33.2 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv.	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,30
34. Vilkaviškio raj.	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,30	0,25
35. Šakių raj.	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,30	0,25
36. Lazdijų raj.
36.1 Seirijai	0,40	0,40	0,20	-	0,20	0,30	0,20
36.2 Leipalingis	0,30	0,30	0,20	-	0,20	0,30	0,20
37. Varėnos raj.
37.1 Merkinė	0,30	0,30	0,20	-	0,20	0,30	0,20
38. Alytaus raj.
38.1 Daugai, Simnas	0,30	0,30	0,30	-	0,20	0,30	0,20
38.2 Butrimonys	0,20	0,20	0,20	-	0,20	0,30	0,20
39. Jurbarko raj.
39.1 Jurbarkų gyv.	0,20	0,20	0,25	-	-	0,30	0,20
40. Tauragės raj.
40.1 Taurų gyv.	0,20	0,20	0,50	-	0,40	0,30	0,20
41. Trakų raj.
41.1 Grigiškės, Elektrėnai	0,50	0,50	0,60	0,20	0,40	0,50	0,30
41.2 Vievis, Lentvaris	0,40	0,40	0,40	0,20	0,30	0,40	0,30
42. Plungės raj.
42.1 Plateliai	0,30	0,30	0,40	0,20	0,20	0,10	0,15
42.2 Rietavas	0,20	0,20 0	0,3	0,20	0,20	0,10	0,15
43. Telšių raj.
43.1 Varniai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,10	0,15
44. Kitos miesto tipo gyvenvietės	0,30	0,30	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20
45. Kitos kaimo vietovės
45.1 Visi objektai, išskyrus gyvulininkystės kompleksus	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,15
45.2 Gyvulininkystės kompleksai	*	* *		*	*	*	0,05

2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70 % nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10 % ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina.

3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40 %.

4) Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4 – 2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

Žemės sklypo paskirtis	1 m/2 vidutinė rinkos kaina (1-3 punktuose nurodytiems žemės sklypams (litais)
A	1
1. Privačių namų valdų žemės sklypai
1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose	21
1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose	16
1.3 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose	12
1.4 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1 – 1.3 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse	6
1.5 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse	6
1.6 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse (5 km spinduliu nuo Respublikos miestų ribos, 3 km spinduliu nuo kitų miestų ribos)	2
1.7 stambiose kaimo gyvenvietėse (daugiau kaip 200 gyventojų)	1,5
1.8 kitose vietovėse	1
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai	kaina apskaičiuojama 1.1–1.8 punktuose nurodytus įkainius dauginant iš koeficiento 1.5
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos	1.5
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos	1.0
3.3 kitose vietovėse	0,7.
	1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė
4.1 Respublikos miestuose	10 000
4.2 kituose miestuose	9000
4.3 miesto tipo gyvenvietėse	6000
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose	2800
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose	2400
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose	2100
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose	1900
5. Miškų ūkio paskirties žemė
5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose	3500
5.2 buvusieji ūkiniai miškai	3000
6. Vandens telkiniai
6.1 žuvininkystės tvenkiniai	atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius
6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas	1200
6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei	2400

Pastaba: Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji auto- mobiliai
1.1.1 40 – 50 AJ	40
1.1.2 51 – 75 AJ	70
1.1.3 76 – 100 AJ	85
1.1.4 101- 125 AJ	95
1.1.5 126- 150 AJ	110
1.1.6 151- 175 AJ	130
1.1.7 176- 200 AJ	150
1.1.8 201- 250 AJ	200
1.1.9 251- 300 AJ	250
1.1.10 301- 350 AJ	360
1.1.11 351- 400 AJ	540
1.1.12 virš 400 AJ	1000
1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1 40 – 75 AJ	20
1.2.2 76 – 100 AJ	25
1.2.3 101- 150 AJ	30
1.2.4 151- 200 AJ	40
1.2.5 201- 300 AJ	50
1.2.6 301- 400 AJ	70
2. Lengvosios priekabos
2.1 Vakarų valstybių lengvosios priekabos virš 750 kg	20
2.2 NVS valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg	15
3. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
3.1 21 – 40 AJ	15
3.2 41 – 60 AJ	20
3.3 61 – 80 AJ	40
3.4 81 – 100 AJ	70
3.5 101- 150 AJ	100
4. Autobusai
4.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai
4.1.1 iki 30 sėdimų vietų	400
4.1.2 31 – 50 sėdimų vietų	1200
4.1.3 virš 50 sėdimų vietų	2000
4.2 NVS valstybių gamybos autobusai
4.2.1 iki 30 sėdimų vietų	40
4.2.2 virš 30 sėdimų vietų	120
4.3 Mikroautobusai
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai
4.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įs- kaitant vairuotojo vietą)	80
4.3.1.2 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	120
4.3.2 NVS valstybių gamybos mik- roautobusai 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuoto- jo vietą)	30
5. Krovininiai automobiliai
5.1 Vilkikai
5.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai
5.1.1.1 iki 200 AJ	180
5.1.1.2 201 – 300 AJ	300
5.1.1.3 301 – 400 AJ	380
5.1.1.4 401 – 500 AJ	450
5.1.1.5 virš 500 AJ	550
5.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai
5.1.2.1 iki 200 AJ	60
5.1.2.2 201 – 300 AJ	90
5.1.2.3 301 – 400 AJ	120
5.1.2.4 401 – 500 AJ	160
5.1.2.5 virš 500 AJ	200
5.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai furgonai
5.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
5.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	60
5.2.1.2 3,6 – 6 t bendros masės	100
5.2.1.3 6,1-10 t bendros masės	150
5.2.1.4 10,1-20 t bendros masės	250
5.2.1.5 virš 20 t bendros masės	350

5.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
5.2.2.1 iki 3,5 t bendros masės	10
5.2.2.2 3,6 – 6 t bendros masės	20
5.2.2.3 6,1 -10 t bendros masės	35
5.2.2.4 virš 10 t bendros masės	60
5.3 Automobiliai – refrižeratoriai
5.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai – refrižeratoriai
5.3.1.1 iki 4 t bendros masės	80
5.3.1.2 4,1 -8 t bendros masės	120
5.3.1.3 virš 8 t bendros masės	160
5.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai -refrižeratoriai
5.3.2.1 iki 4 t bendros masės	30
5.3.2.2 4,1 – 8 t bendros masės	50
5.3.2.3 virš 8 t bendros masės	70
6. Puspriekabės
6.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
6.1.1 iki 10 t bendros masės	60
6.1.2 10,1 – 20 t bendros masės	100
6.1.3 20,1 – 30 t bendros masės	130
6.1.4 virš 30 t bendros masės	160
6.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės virš 201 bendros masės	20
7. Priekabos
7.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos
7.1.1 iki 4 t bendros masės	30
7.1.2 4,1 -10 t bendros masės	70
7.1.3 virš 10 t bendros masės	120
8. Puspriekabės – refrižeratoriai
8.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės- refrižeratoriai
8.1.1 iki 10 t bendros masės	100
8.1.2 10,1-20 t bendros masės	150
8.1.3 20,1 -30 t bendros masės	180
8.1.4 virš 30 t bendros masės	240
8.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės – refrižeratoriai virš 20 t bendros masės	60

Pastabos:

1. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%, Atskirais atvejais šie padėvėtų automobilių kainų apskaičiavimo procentai mokesčių inspekcijų sprendimu gali būti taikomi ir transporto priemonėms, įsigytoms iki 1994 m, rugpjūčio 1 d.

2. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
A	1
1. Transportiniai laivai
1.1 Jūrų laivai
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos	12000
1.1.1.2 3001–l0000 t vanctentalpos	23700
1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos	58700
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos	12100
1.1.2.2 5001–10000 t vandentalpos	20000
1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos	23000
1.1.3 Ro – Ro tipo laivai 5000 –10000 t vandentalpos	31900
1.1.4 Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos	12600
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos	21100
1.1.5.2 10001-20000 t vandentalpos	26000
1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos	30000
1.1.7 Kiti jūrų laivai
1.1.7.1 Vilkikai
1.1.7.1.1 1200 AJ	6000
1.1.7.1.2 3000 AJ	20000
1.1.7.1.3 7800 AJ	39000
1.1.7.2 Locmanų kateriai	2000
1.1.7.3 Naftos – šiukšlių surinktuvai	2500
1.1.7.4 Reido kateriai	375
1.2 Upių laivai
1.2.1 Keleiviniai keltai
1.2.1.1 iki 300 t vandentalpos	250
1.2.1.2 virš 300 t vandentalpos	1800
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandentalpos	600
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“	500
1.2.4 Krovininiai laivai iki 500 t vandentalpos	200
1.2.5 Krovininės baržos – aikštelės iki 65 m ilgio	210
1.2.6 Vilkikai 200-300 AJ	300
2. Sportiniai laivai
2.1 Motoriniai kateriai
2.1.1 iki 5 m ilgio	15
2.1.2 5,1–10 m ilgio	25
2.1.3 virš 10 m ilgio	50
2.2 Jachtos
2.2.1 8-10 m ilgio	60
2.2.2 14-16 m ilgio	600
3. Žvejybiniai laivai
3.1 Didieji traleriai – šaldytuvai
3.1.1 iki 85 m ilgio	40000
3.1.2 86-105 m ilgio	60000
3.1.3 106-125 m ilgio
3.2 Vidutiniai traleriai“ seineriai	89000
3.2.1 iki 55 m ilgio	14100
3.2.2 56-65 m ilgio	35000
3.3. Mažieji traleriai
3.3.1 iki 26 m ilgio	700
3.3.2 27-35 m ilgio	5820
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	30000

Pastaba:

Padėvėtų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos transporto priemonės kainą Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti 1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinta tvarka („Valstybės žinios“, 1994 m. birželio 29 d., Nr. 49).

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

Pastaba: Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, o kainos Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Traktoriai
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai
1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.)	95	11%
1.1.2 150-165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)	76	11%
1.1.3 80- 90 AJ (DT-75 ir kt.)	22	11%
1.1.4 75 AJ (MTZ-82)	17	11%
1.1.5 70-75 AJ (MTZ-80; T-70)	16	11%
1.1.6 50-60 AJ (LTZ-55; JUMZ-6KL ir kt.)	16	11%
1.2 Vakarų valstybių gamybos traktoriai
1.2.1 60-70 AJ (URSUS4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)	37	6,7%
1.2.2 50 AJ ir daugiau (VALMET 665-4HC ir kt.)	80	6,7%
2. Javų kombainai
2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai
2.1.1 DON-1500	200	11%
2.1.2 SK-5 „NIVA“	100	11%
2.1.3 JENISEI-1200	90	11%
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai
2.2.1 SAMPO-2020	140	6,7%
2.2.2 E-514, E-525	300	6,7%
2.2.3 Class ir kt.	450	6,7%
3. Savaeigės šienapjovės
3.1 E-281	300	14,5%
3.2 E-304	170	14,5%
3.3 E-303 ir kt.	140	14,5%
4. Ekskavatoriai (EO-2621; EO-2625 ir kt.)	24	11%
5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)	22	11%

Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 16500 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažėjimo procentas
1. Kėlimo kranai
1.1 ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios	150	6,7%
1.2 automobiliniai kranai
1.2.1 6,3 t kėlimo galios	55	8,3%
1.2.2 10 t kėlimo galios	65	8,3%
1.3 bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	150	8,3%
2. Liftai
2.1 keleiviniai	50	4,0%
2.2 krovininiai	30	4,0%
2.3 ligoninių	70	4,0%
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1 1 t/val. našumo garo katilas	30	5,0%
3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 115^°C temperatūros)	25	6,7%
4. Autocisternos skystoms dujoms pervežti	30	5,0%
5. Atrakcionai
5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900	6,7%
5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“	120	5,0%

Pastabos: 1. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

2. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo, kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 16500 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. Potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Po jo patvirtinimo skelbiamų vidutinių rinkos kainų pavojingiems įrenginiams sąrašas taip pat bus atitinkamai praplėstas.

3. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinę rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.

______________