LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 30 d. Nr. 262

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428; 2000, Nr. 39-1092):

1. Tvirtinu Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 1998, Nr. 49-787) patvirtintus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „poveikio aplinkai vertinimas“.

APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 262

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATAI

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai taikomi rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – programa) bei ataskaitą [3].

2. Programa ir ataskaita rengiama visais atvejais, kai privalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas [3]:

2.1. kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą;

2.2. kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą ir Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija, atlikusi atranką, nusprendžia, kad turi būti atliekamas šiai veiklai poveikio aplinkai vertinimas;

2.3. kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, kad atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytus sąrašus, o Aplinkos ministerija ar įgaliota institucija nusprendžia, kad turi būti atliekamas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

II. NUORODOS

3. Nuostatuose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428; 2000, Nr. 39-1092).

III. SĄVOKOS

4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos: „planuojama ūkinė veikla“, „planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)“, „planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas“, „poveikio aplinkai vertinimas“, „poveikis aplinkai“ atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme apibrėžtas sąvokas [3].

IV. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS RENGIMAS

5. Programą rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis šiais nuostatais ir šių nuostatų priedėliu „Rekomenduojama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos struktūra ir apimtis“.

6. Programa rengiama siekiant:

6.1. nustatyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) turinį ir apimtį bei joje nagrinėjamus klausimus;

6.2. užtikrinti, kad ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas tik reikšmingas aplinkai poveikis ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje;

6.3. skatinti neigiamo poveikio prevencijos ir sumažinimo priemonių bei alternatyvių priemonių planavimą ir svarstymą ankstyvojo veiklos planavimo metu;

6.4. numatyti, kokie metodai bus taikomi planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkai prognozuoti, jų svarbai nustatyti ir įvertinti;

6.5. palengvinti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) tolesnes planavimo (projektavimo) procedūras, užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų dalyvavimą ir jų išvadų pateikimą laiku.

7. Programoje apibūdinamos pagrindinės planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytos alternatyvos, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai.

8. Parengtoje programoje pagal šių nuostatų priedėlyje nurodytus klausimus pateikiama informacija, kuri ataskaitoje visiškai atitiktų planuojamą ūkinę veiklą ir galimą jos poveikį aplinkai. Į programą taip pat įtraukiami šių nuostatų priedėlyje neišvardyti klausimai, jei juos numatoma nagrinėti ataskaitoje ir jei tai gali turėti įtakos subjektų išvadoms bei Aplinkos ministerijos ar įgaliotos institucijos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje. Taip pat pateikiama bendro pobūdžio informacija apie vietovę, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, pačios planuojamos ūkinės veiklos aprašymas, techninės charakteristikos, aprašoma galima planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita ūkine veikla, priemonės, numatytos neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti bei poveikio aplinkai vertinimo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais.

Priklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos specifikos (masto, pobūdžio bei vietos ypatumų) ir turimos informacijos pobūdžio konkrečiu planavimo ar projektavimo proceso etapo metu programos struktūra bei pateikiama informacija gali būti pateikiama ir nesivadovaujant nuostatų priedėliu.

V. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS

9. Ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal Aplinkos ministerijos ar įgaliotos institucijos patvirtintą programą.

10. Ataskaitoje privalo būti:

10.1. informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą);

10.2. informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją;

10.3. išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai;

10.4. nagrinėtų alternatyvų analizė;

10.5. aplinkos monitoringo planas;

10.6. remiantis šių nuostatų priedėliu, pateikti kiti, tik ataskaitai būdingi klausimai (pvz.: techninio ar praktinio pobūdžio problemų, su kuriomis užsakovas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai vertinimą, aprašymas).

11. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju ir taikoma kaip esamos būklės įvertinimas bei atskaitos ir palyginimo taškas.

12. Rekomenduojama prie ataskaitos pridėti šių nuostatų priedėlyje paminėtus žemėlapius, schemas, brėžinius, planus ar kitas grafinio informacijos pateikimo priemones.

______________

Priedėlis

REKOMENDUOJAMA PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS STRUKTŪRA IR APIMTIS

1. BENDRIEJI DUOMENYS

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą): įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, faksas.

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją: įmonės (įstaigos) pavadinimas, adresas, kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, faksas.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, aprašymas. Veiklos vykdymo etapai (statyba, eksploatacija, veiklos nutraukimas), jų terminai ir eiliškumas. Numatomas veiklos vykdymo (objekto eksploatacijos) laikas.

Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais.

Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus išteklius (užpildyti 1.1 lentelę).

1.1 lentelė. Duomenys apie gaminius, naudojamus energetinius išteklius

Produkcija		Energetinėms reikmėms naudojami ištekliai
Pavadinimas	Kiekis per metus	Pavadinimas	Kiekis per metus	Šaltiniai

		Mazutas
		Gamtinės dujos
		Suskystintos dujos
		Akmens anglis
		Krosnių kuras
		Benzinas
		Elektros energija
		Šiluminė energija
		Dyzelinis kuras
		Biokuras
		Kiti

Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus (užpildyti 1. 2 lentelę).

1.2 lentelė. Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus

Žaliavos, cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas	Kiekis per metus	Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir ženklinimas*

		Kategorijos pavadinimas	Pavojaus nuoroda	Rizikos frazės

* Pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987)

Duomenys apie objekto veiklos sąlygojamus aplinką veikiančius fizikinius ir biologinius teršalus (užpildyti 1.3 lentelę).

1.3 lentelė. Veiklos sąlygojama fizikinė ir biologinė tarša

Taršos rūšis	Taršos šaltinio pavadinimas	Taršos šaltinių skaičius	Didžiausia leidžiama (nekenksminga aplinkai ir žmogui) tarša	Aplinkos foninis užterštumas	Apskaičiuota veiklos sąlygojama tarša ir priemonės jai mažinti				Priemonės taršai mažinti

					objekto teritorijoje (prie ribų)	objekto sanitarinės apsaugos zonoje	gyvenamojoje, rekreacijos teritorijoje, įvertinus foninį užterštumą

							be priemonių	įgyvendinus priemones
							be priemonių	įgyvendinus priemones

Triukšmas

Elektromagnetinė spinduliuotė

Jonizuojančioji spinduliuotė

Biologinė tarša (mikroorganizmai, virusai)

Kiti fizikinės bei biologinės taršos veiksniai

Užsakovo nagrinėjamų pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos vietos alternatyvų aprašymas apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis. Nagrinėjamų vietos alternatyvų geografinė ir administracinė padėtis. Kiekvienos nagrinėjamos vietos alternatyvos atveju pateikiama informacija apie esamą žemėnaudą, vietovės infrastruktūrą, vietovėje esančias gamtines, istorines, kultūrines arba archeologines vertybes, vietovės aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą (pvz.: saugomos teritorijos, apsaugos zonos ir pan.). Informacija apie nagrinėjamų vietų teritorijų planavimo dokumentus (dokumento patvirtinimo data, jame nustatyti reglamentai).

Numatomas prijungimas prie esamų inžinerinių tinklų.

2. TECHNOLOGINIAI PROCESAI

Siūlomų planuojamos ūkinės veiklos technologinių procesų aprašymas.

Siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausius aplinkosaugos praktikos atvejus ir geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Europos Sąjungoje, kurie nurodyti tam tikruose GPGB dokumentuose ir pateikti Europos TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) biuro Sevilijoje bei kt. informacinėse duomenų bazėse; jų įgyvendinimo galimybių įvertinimas.

Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijose atitinkamoms veiklos rūšims pateiktų technologinių priemonių taikymo pagal užsakovo siūlomus gamybos būdus aprašymas.

Užsakovo siūlomais ir geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pasiekiamos parametrų ribinės vertės (užpildyti 2.1 lentelę).

2.1 lentelė. Užsakovo siūlomais ir geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pasiekiamos parametrų (energijos ir vandens suvartojimas, išmetamieji į orą ir išleidžiamieji į vandenį teršalai, susidariusios atliekos) ribinės vertės

Parametras, vienetai¹	Ribinės vertės
	Pagal užsakovo siūlomus gamybos būdus		Pagal GPGB Europos Sąjungoje	Pagal HELCOM rekomendacijas

	1	2

¹Energijos suvartojimas, GJ/gaminio ar žaliavos vienetui; vandens suvartojimas, m³/gaminio ar žaliavos vienetui; išmetamieji į orą teršalai mg/m³ arba g ar kg/ gaminio ar žaliavos vienetui; išleidžiamieji į vandenį teršalai, mg/l arba g ar kg/ gaminio ar žaliavos vienetui; susidariusios atliekos, kg/ gaminio ar žaliavos vienetui.

3. ATLIEKOS

Gamybos atliekos, atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas (pagal Atliekų tvarkymo taisykles (1999 07 14 aplinkos ministro įsakymas Nr. 217) užpildyti 3.1 lentelę).

3.1 lentelė. Atliekos, atliekų tvarkymas

Atliekos							Atliekų saugojimas objekte		Numatomi atliekų tvarkymo būdai
pavadinimas	kiekis		agregatinis būvis (kietas, skystas, pastos)	kodas pagal Atliekų sąrašą	Statistinės klasifikacijos kodas	pavojingumas	laikymo sąlygos	didžiausias kiekis
	t/dieną	t/metus

4. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ APLINKAI MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

Planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai (statybos ir eksploatacijos etapų metu) aprašymas ir analizė. Išnagrinėjamas bet koks (tiesioginis, netiesioginis, kompleksinis, nuolatinis, laikinas, negrįžtamas, grįžtamas, teigiamas ar neigiamas ir kt.) reikšmingas poveikis, apibūdinami poveikio prognozavimo ir įvertinimo metodai. Pageidautina, kad galimas neigiamas ar teigiamas poveikis gamtinei ir antropogeninei aplinkai būtų išreikštas kiekybiškai. Priemonių, numatytų neigiamo poveikio aplinkai prevencijai (išvengimui) vykdyti, sumažinti ar kompensuoti, aprašymas ir analizė. Šios priemonės nurodomos kiekvieno aplinkos komponento, kuriam planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį, atveju.

4.1. VANDUO

Vietovės hidrogeologinės sąlygos:

- gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos, dinamika, cheminė sudėtis, užterštumo įvertinimas (kokybės klasė);

- spūdinio vandens charakteristika, eksploatuojami horizontai, atstumas iki vandenviečių, teritorijos vandeningumas.

Pagrindiniai duomenys apie paviršinio vandens telkinius: telkinio pavadinimas, plotas (ha), vandens tūris (t. m³), vidutinis ir didžiausias gyliai ir kt.

Pagrindiniai duomenys apie požeminio vandens telkinius: horizontas (pavadinimas, indeksas), jo slūgsojimo gylis, našumas, Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos patvirtinti požeminio vandens ištekliai ir kt.

Numatomų aprūpinimo vandeniu šaltinių aprašymas (požeminio, paviršinio vandens telkiniai, miesto ar kito objekto vandentiekis (techninės sąlygos), paviršinės (lietaus) nuotėkos ir kt.).

Melioracijos-drenažo sistemų aprašymas.

Hidrotechnikos statiniai: tipas, slėgio aukštis, techninė būklė ir kt.

Vandens apytakinės ir pakartotinio naudojimo sistemos.

Vandens poreikiai (užpildyti 4.1.1 lentelę).

Požeminio (paruošto geriamojo) vandens naudojimo gamybos reikmėms pagrindimas.

Vandens gerinimo (paruošimo) priemonės.

Pasirinkto aprūpinimo vandeniu varianto pagrindimas.

Duomenys apie imamo vandens kokybę: fizikiniai, cheminiai, mikrobiologiniai ir kiti rodikliai.

Paviršinio vandens telkinio, iš kurio imamas vanduo, foninio užterštumo rodikliai (užpildyti 4.1.2 lentelę).

Apskaičiuotas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas.

Vandens paėmimo numatomoje poveikio zonoje esantys (planuojami) kiti vandens naudotojai.

Nuotėkų tvarkymas

Nuotėkų susidarymo šaltinių aprašymas.

Susidarančių ir išleidžiamų nuotėkų (ūkio-buities, gamybinių, paviršinių ir kt.) kiekiai bei fizikinės-cheminės charakteristikos (užpildyti 4.1.3 lentelę). Nuotėkų susidarymo netolygumai.

Nuotėkų tvarkymo priemonės (numatomos surinkimo sistemos aprašymas, valymo įrenginių aprašymas, išleistuvo vieta (baseinas, atstumas nuo žiočių ir kt.), susidariusio dumblo tvarkymas, gamybinių nuotėkų pirminis valymas, antrinis nuotėkų panaudojimas, priemonės, mažinančios nuotėkų ir teršalų susidarymą, ir t. t.; užpildyti 4.1.4 lentelę).

Nuotėkų surinktuvų aprašymas (pavadinimas ar kitoks identifikavimas, charakteristikos, leidžiančios priimti nuotėkas, nustatyti surinktuvo naudojimo ir apsaugos reikalavimai ir normatyvai, kiti duomenys; užpildyti 4.1.5 lentelę).

Techninės sąlygos nuotėkoms išleisti į kitų objektų kanalizacijos tinklus.

Galimas (numatomas) poveikis

Numatomas vandens paėmimo poveikis vietovės hidrologiniam ir hidrogeologiniam režimui. Numatomų vietovės hidrologinio režimo pokyčių sąlygojamas antrinis poveikis aplinkos komponentams.

Numatomas susidarančių ir išleidžiamų nuotėkų poveikis vandens telkinių ir pakrančių ekosistemoms. Vandens naudojimas numatomoje nuotėkų išleidimo poveikio zonoje (rekreacinės teritorijos, vandenvietės, saugomos teritorijos, kiti vartotojai).

Galimo avarinio teršiančių medžiagų patekimo į vandens telkinius mastas (galimos žalos aprašymas).

Poveikio sumažinimo priemonės

Apskaičiuoto paviršinio vandens telkinio gamtosauginio debito užtikrinimo priemonės.

Kitos poveikio vandens telkiniams ir pakrantėms sumažinimo priemonės.

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų gręžtinių šulinių sanitarinės apsaugos zonos.

Numatomos galimo avarinio teršiančių medžiagų patekimo į vandens telkinius prevencinės priemonės.

Skyriaus „Vanduo“ schemos, žemėlapiai

Situacijos planas, kuriame nurodyti aprūpinimo vandeniu šaltiniai, vandens ėmimo vietos, nuotėkų valymo įrenginiai, nuotėkų išleidimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, o žemės ūkio objektų atveju – srutų ir mėšlo utilizavimo plotai, numatomos nuotėkų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos.

Situacijos planas, kuriame nurodomi esantys, projektuojami ir likviduojami pastatai, inžineriniai tinklai, statiniai, įrenginiai, pavojingų medžiagų bei atliekų sandėliavimo, nukenksminimo ar utilizavimo vietos.

Teritorijos vertikalaus planavimo brėžinys.

4.1.1 lentelė. Naudojamo vandens balansas m³/d; m³/m

Technologinis procesas	Vandens šaltinis (tiekėjas)	Naudojama vandens iš viso (4, 10, 11 skiltys)	Naudojama žalio vandens						Pakartotinai naudojama		Pastabos
			Iš viso	Buities reikmėms	Gamybinėms reikmėms				Įmonės vandens	Kitų objektų vandens
					požeminio	paviršinio	apytakinėms sistemoms papildyti
							požeminio	paviršinio
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

4.1.2 lentelė. Paviršinio vandens telkinio būklė

Vandens telkinio pavadinimas, statusas	Metai	Gamtosauginis debitas	Sausiausio mėnesio 95% tikimybės vidutinis debitas, m³/s	Foninis užterštumas		Didžiausia leidžiama koncentracija telkinyje (DLK), mg/l
				Rodiklio pavadinimas	Koncentracija, mg/l
1	2	3	4	5	6	7

4.1.3 lentelė. Nuotėkų balansas

Nuotėkų šaltinis,

technologinis

procesas

Susidaro nuotėkų

iš viso

Išleidžiama

Nukreipiama pakartotiniam naudojimui

Pastabos

Buities

Gamybinių

Paviršinių

Šiame objekte

Kituose objektuose

m³/d

m³/m

m³/d

m³/m

m³/d

m³/m

m³/d

m³/m

m³/d

m³/m

m³/d

m³/m

4.1.4 lentelė. Duomenys apie nuotėkas ir jų valymą

Nuotėkų priimtuvas	Nuotėkų išleistuvas	Nuotėkų rūšis	Nuotėkų kiekiai			Nevalytų nuotėkų užterštumas				Nuotėkų valymo būdas, valymo įrenginių našumas, m³/d	Valytose nuotėkose				Teršalo kiekio sumažinimas %, t/d, t/m
			m³/h	m³/d	m³/m	Teršalo pavadinimas	Teršalo koncentracija, mg/l	Teršalo kiekis			Teršalo koncentracija, mg/l		Teršalo kiekis
								t/d	t/m		vidutinė metinė	maks. momentinė	t/d	t/m
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16

4.1.5 lentelė. Išleidžiamų nuotėkų susimaišymo surinktuve rodikliai

Vandens surinktuvo (paviršinio vandens telkinio) pavadinimas............................

Nuotėkų išleistuvas	Atstumas nuo išleistuvo iki apskaičiuotino pjūvio vandens telkinyje, km	Nuotėkų kiekis			Teršalai išleidžiamose nuotėkose			Teršalų foninė koncentracija surinktuve*, mg/l	Nuotėkų praskiedimas, kartais	Teršalų koncentracija skaičiuotiname pjūvyje po susimaišymo, mg/l	Didžiausia leidžiama teršalo koncentracija išleidžiamose į priimtuvą nuotėkose, mg/l (DLK)	Didžiausias teršalo kiekis, kurį gali priimti surinktuvas
		m³/h	m³/d	m³/m	teršalo pavadinimas	teršalo koncentracija mg/l		Teršalų foninė koncentracija surinktuve*, mg/l	Nuotėkų praskiedimas, kartais			t/d	t/m
						vidutinė metinė	maks. momentinė
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

* Jei įmonė rekonstruojama, nuotėkų priimtuvo vandens foninė teršalų koncentracija nustatoma aukščiau nuotėkų išleistuvo vietos.

4.2. APLINKOS ORAS

Vietovės meteorologinės ir klimato sąlygos. Duomenys apie oro temperatūrą, kritulius, vyraujančius vėjus, saulės radiaciją, aplinkos oro foninį užterštumą.

Galimas (numatomas) poveikis

Susidarantys aplinkos oro teršalai

Stacionarių ir mobilių, organizuotų ir neorganizuotų taršos šaltinių trumpa charakteristika.

Veikiančio objekto oro teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltinių inventorizacijos duomenys (išplėtimo, rekonstrukcijos projektų).

Išsiskiriančių ir išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai (paprastai – lentelėse), kuriuose nurodomi degalų, kuro bei žaliavų suvartojimo kiekiai, jų rūšys, technologinių bei energetinių įrenginių tipai, darbo režimas, teršalų kiekio skaičiavimo formulės (ar nuorodos į nustatytąja tvarka suderintas ir patvirtintas metodikas bei kitus teisės aktus), koeficientai, kitos skaičiavimams reikalingos charakteristikos bei skaičiavimų rezultatai. Apskaičiuoti iš stacionarių taršos šaltinių išsiskiriantys bei išmetami teršalų kiekiai nurodomi 4.2.1 lentelėje. Numatomi planuojamai veiklai vykdyti naudoti mobilieji taršos šaltiniai, jų sukeliama tarša.

Išmetamų teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK) gyvenamosios aplinkos ore ar orientaciniai nepavojingo poveikio lygiai (ONL) pagal HN 35-1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“.

Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių (pagal HN 35-1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“), į kurias įeina objekto išmetami teršalai ir foninio užterštumo ar gretimų įmonių teršalai, sąrašas.

Aplinkos oro užterštumo prognozė

Pateikiami duomenys išmetamų teršalų didžiausioms pažemio koncentracijoms skaičiuoti:

- skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė įranga;

- skaičiavimui reikalingų koeficientų vertės;

- teritorijos ploto arba atskirų taškų koordinatės, kur atliekamas teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimas;

- foniniai aplinkos užterštumo duomenys.

Išmetamų teršalų ir suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai, didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimai:

- išmetamų teršalų;

- išmetamų teršalų, įvertinus foninį aplinkos oro užterštumą.

Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų analizė.

Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai, įvertinus foninę taršą (užpildyti 4.2.2 lentelę).

Poveikio sumažinimo priemonės

Aplinkos oro taršos reguliavimo (teršalų išsiskyrimo mažinimo, išmetamų dujų valymo gerinimo, išmetimo parametrų gerinimo ir kt.) techniniai sprendiniai. Jei galimi techninių sprendinių variantai – pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

Numatomi išmetamų dujų valymo įrenginiai, jų veikimo efektyvumas (užpildyti 4.2.3 lentelę).

Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės esant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms.

Sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Normatyvinis SAZ dydis. Patikslintas SAZ dydis, įvertinus planuojamos veiklos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Aprašoma, ar planuojama SAZ yra apgyvendinta teritorija, ar joje vykdoma kita veikla, ar jos SAZ, kokia veikla numatoma šioje zonoje.

Kitos poveikio aplinkos orui sumažinimo priemonės.

Skyriaus „Aplinkos oras“ schemos, žemėlapiai

Situacijos planas, apimantis ne mažesnę kaip 2 km spindulio teritoriją nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto. Jei taršos šaltinio aukštis (H) yra didesnis kaip 40 m, tai situacijos planas turi apimti ne mažesnę kaip 50 H spindulio teritoriją. Situacijos plane nurodomas planuojamos ūkinės veiklos objektas, taršos šaltiniai (jei yra galimybė juos pažymėti), objekto sanitarinė apsaugos zona (normatyvinė ir patikslinta), pažymima vėjų rožė, jei yra – kurortinė zona, ūkinės veiklos objektai, kurių išmetami teršalai įvertinti taršos skaičiavimuose.

Išmetamų teršalų galimų didžiausių pažemio koncentracijų žemėlapis-schema, kurioje pažymimas planuojamas objektas, jo patikslinta SAZ ir atskirų teršalų koncentracijų bei suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių koncentracijų izolinijos (tai gali būti pavaizduota ir situacijos plane).

4.2.1 lentelė (1 dalis). Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, išsiskiriantys bei išmetami teršalai

Cecho, baro ar kt. pavadinimas, technologinio proceso pavadinimas	Teršalų išsiskyrimo šaltiniai						Taršos šaltiniai			Išmetamųjų dujų parametrai
	pavadinimas	kiekis, vnt.	darbo laikas per metus, val.	išsiskyrę teršalai	teršalų kodai	išsiskyręs teršalų kiekis, t/metus	pavadinimas	aukštis, m	išėjimo žiočių skersmuo, m	greitis, m/s	temperatūra, ^oC	tūrio debitas, m³/s
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

4.2.1 lentelė (2 dalis). Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, išsiskiriantys bei išmetami teršalai

Taršos šaltinių koordinatės X, Y (vietinėje sistemoje) bei matmenys									Išmetami teršalai
Taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia, m		Linijinio šaltinio pabaiga, m		Plokštuminio šaltinio					Kiekis
Taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia, m		Linijinio šaltinio pabaiga, m		Simetrijos centras, m		Ilgis, m	Plotis, m	Kampas tarp šaltinio ilgio ir OX ašies laipsnių	vienkartinis (kontrolinis)	metinis, t/metus
X	Y	X	Y	X	Y			Kampas tarp šaltinio ilgio ir OX ašies laipsnių	kiekis g/s (mg/m³⁾
14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24

Pastaba. Jei teršalų kiekiai įvertinami nedetalizuojant taršos šaltinių, tada pagal analogiškų objektų duomenis 9, 10 ir 14... 22 skiltyse nurodomi atitinkamos įrenginių grupės ar cecho taršos šaltinių simetrijos centro matmenys bei koordinatės.

4.2.2 lentelė. Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai

(Planuojamos ūkinės veiklos objektų išmetamų teršalų laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvai nenustatomi)

	Teršalai		Leistinos taršos normatyvai
			Vienkartinis (kontrolinis),		Metinis,
Eil. Nr.	Pavadinimas	Kodas	g/s (mg/m³)		t/metus
1	2	3	4		5
1.	Anglies monoksidas (CO)	177
		5917
		6069
		Iš viso:
2.	Azoto oksidai (NO_x)	250
		5872
		6044
		Iš viso:
3.	Sieros dioksidas (SO₂)	1753
		5897
		6051
		Iš viso:
4.	Kietosios dalelės (deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas)	6493
		6486
	Kietosios dalelės	4281
		Iš viso:
5.	Vanadžio pentoksidas	2023
		6037
		Iš viso:
Kiti teršalai:
6.
7.
…
				Iš viso:

Pastabos: 1. Užbrūkšniuoti langeliai nepildomi.

2. Kiti teršalai surašomi abėcėlės tvarka.

4.2.3 lentelė. Išmetamųjų dujų valymo įrenginiai, aplinkos oro taršos prevencijos priemonės

Taršos šaltinio pavadinimas	Valymo įrenginio pavadinimas, tipas	Sulaikomi (nukenksminami) teršalai	Projektinis efektyvumas	Kitos taršos prevencijos priemonės
1	2	3	4	5

4.3. DIRVOŽEMIS

Vietovėje vyraujančių dirvožemių charakteristika (tipai, granuliometrinė sudėtis, laidumas vandeniui, tankis).

Dirvožemio cheminė būklė (pH, dirvožemio organinės medžiagos kiekis (humusas), biogeninės medžiagos), biologinis aktyvumas, foninė tarša.

Vyraujančių dirvožemių pažeidžiamumas bei atsparumas.

Galimas (numatomas) poveikis

Bet kurio planuojamos ūkinės veiklos etapo (pvz., statybos ar eksploatavimo) metu nuimamo derlingojo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris, jo laikino saugojimo vieta bei laikotarpis, derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimo sąlygojamas galimas poveikis aplinkos komponentams.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša (cheminė, entomologinė, parazitologinė, mikrobiologinė, radiacinė ir kt.) iš stacionarių ar mobilių taršos šaltinių (teršalų rūšys ir jų kiekiai). Numatomas taršos poveikis priklausomai nuo vyraujančių dirvožemių tipų. Teršalų akumuliacija ir migracija dirvožemyje.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas fizinis (mechaninis) poveikis dirvožemiui. Prognozuojami vandens ar vėjo erozijos plitimo sąlygų pokyčiai. Dirvožemio sluoksnių sumaišymas, suspaudimas, trypimas, dirvožemio tankio pokyčiai.

Prognozuojami dirvožemio biologinio aktyvumo, kokybinių rodiklių, pažeidžiamumo bei atsparumo pokyčiai.

Poveikio sumažinimo priemonės

Nuimto dirvožemio sluoksnio numatomas panaudojimas (pvz., rekultivuojant).

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos ir jos sukeliamo poveikio sumažinimo priemonės.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo fizinio poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonės.

Kitos poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonės.

Skyriaus „Dirvožemis“ schemos, žemėlapiai

Žemėlapis-schema, kurioje pažymimi vyraujantys dirvožemių tipai, granuliometrinė sudėtis, dirvožemio sluoksnio numatomas nuėmimas, sandėliavimas ir panaudojimas, esamas ir prognozuojamas erozijos paplitimas.

4.4. ŽEMĖS GELMĖS

Vietovės žemės gelmių sandaros charakteristika: reljefą formuojantys dariniai, gruntų sudėtis, kilmė, slūgsojimo sąlygos.

Tektoninė sandara, neotektoninis aktyvumas, seismingumas.

Žemės gelmių (požeminio vandens) apsauga.

Žemės gelmių užterštumas (įskaitant podirvio uolienas).

Žemės gelmių vertingosios savybės.

Žemės gelmių ištekliai (detaliai ir preliminariai išžvalgyti bei aptikti prognoziniai). Naudingųjų iškasenų išteklių gavybos sąlygos. Žemės gelmių ištekliai saugomų, rekreacinių teritorijų, vertingų kraštovaizdžio kompleksų atžvilgiu.

Inžinerinės-geologinės sąlygos.

Geologiniai procesai (nuošliaužos, erozija, sufozija, karstas).

Vertingi, saugomi geologiniai objektai.

Galimas (numatomas) poveikis

Tiesioginis poveikis žemės gelmių (geologiniams) komponentams.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamo geologinės aplinkos pokyčio poveikis kitiems aplinkos komponentams (hidrologiniam režimui, hidrografiniam tinklui, pelkėms, biotopams ir kt.).

Poveikį mažinančios priemonės

Planuojamos ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms mažinančios priemonės (veiklos lokalizacija, rekultivacija, renatūralizacija ir kt.).

Skyriaus „Žemės gelmės“ schemos, žemėlapiai

Geologinis žemėlapis. Geologiniai-litologiniai (naudingosioms iškasenoms išgauti) arba inžineriniai-geologiniai (statybos darbams vykdyti) pjūviai.

Žemės gelmių išteklių lokalizacija.

Žemės gelmių pažeidžiamumas.

Vertingų, saugomų geologinių objektų, procesų, kitų probleminių arealų lokalizacija.

4.5. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Informacija apie vietovėje esančius biotopus: miškus, pievas, pelkes, vandens telkinius (ežerus, upes, tvenkinius), smėlynus.

Informacija apie vietovės augaliją. Medynų amžius ir tipas, jų rūšinė sudėtis. Į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių augimvietės. Vietinės ir introdukuotos rūšys. Naudojamų (naudingųjų) augalų rūšys, jų ištekliai. Saugotini želdiniai, vejos.

Informacija apie vietovės gyvūniją. Į Raudonąją knygą įrašytų rūšių radvietės. Paukščių, žinduolių žuvų, varliagyvių, roplių, bestuburių rūšys. Medžiojamieji gyvūnai, vertingos žuvų rūšys, jų ištekliai. Migracijos keliai. Gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietos.

Informacija apie vietovės grybiją. Grybų rūšys. Vertingiausios ir renkamiausios grybų rūšys, jų ištekliai.

Galimas (numatomas) poveikis

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas miškų, pievų, pelkių, vandenų (ežerų, upių, tvenkinių), smėlynų kitimas (plotas – hektarais, arais), jos poveikis gamtinei aplinkai.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas miškingumo kitimas (%, hektarais). Medynų masyvų amžiaus, rūšinės sudėties ir tipo kitimas bei jos poveikis gamtinei aplinkai.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas į Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių augimviečių kitimas, sunaikinimas.

Aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų rūšių, populiacijų kitimas, žalojimas.

Vietinių ir introdukuotų rūšių kitimas, invazinių rūšių plitimas.

Naudojamų (naudingųjų) augalų rūšių, išteklių kitimas.

Augalijos nuskurdimas dėl fizinių veiksnių (šviesos trūkumo, dirvos trypimo, hidrologinio režimo pokyčių ir kt.) bei galimas šio nuskurdimo poveikis gamtinei aplinkai.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų rūšių radviečių kitimas, sunaikinimas.

Paukščių, žinduolių, žuvų, varliagyvių, roplių, bestuburių rūšių, populiacijų kitimas, žalojimas.

Medžiojamųjų gyvūnų rūšių, vertingų žuvų rūšių bei jų išteklių kitimas ir dinamika.

Gyvūnijos išteklių kitimas.

Migracijos kelių suardymas. Gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietų ir gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimas.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas grybų rūšių kitimas, sunaikinimas. Vertingiausių ir renkamiausių grybų rūšių kitimas, sumažėjimas. Grybijos išteklių kitimas.

Masinio gyvosios gamtos sunaikinimo grėsmė avarijos atveju.

Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Miškų, pievų, pelkių, vandenų (ežerų, upių, tvenkinių), smėlynų ploto kitimo sąlygojamo poveikio sumažinimo priemonės.

Į Raudonąją knygą įrašytų rūšių globojimas, atkūrimas.

Naudojamų (naudingųjų) biologinių išteklių tausojimas, atkūrimas.

Migracijos kelių apsaugos priemonės, jų atkūrimas.

Priemonės augalijos nuskurdimui sumažinti ar jam išvengti.

Gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, žiemojimo vietų apsaugos priemonės, jų atkūrimas. Sodinami medžiai, įrengiamos vejos.

Vandens gyvūnų apsaugos priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose.

Kitos poveikio biologinei įvairovei sumažinimo priemonės.

Skyriaus „Biologinė įvairovė“ schemos, žemėlapiai

Žemėlapiuose (brėžiniuose) pažymimos į Raudonąją knygą įrašytų rūšių radvietės, migracijos keliai; pavaizduojamas miškų, pievų, pelkių, vandenų (ežerų, upių, tvenkinių), smėlynų ploto kitimas.

4.6. KRAŠTOVAIZDIS

Informacija apie kraštovaizdžio tipą, regionalumą, mozaikiškumą, įvairumą. Vietovės reljefas bei geomorfologinės charakteristikos. Hidrografinis tinklas, jo charakteristikos.

Vietovės miškingumas.

Galimas (numatomas) poveikis

Žemėveikslių, žemėnaudos struktūra bei jos kitimas. Šio kitimo poveikis kraštovaizdžio stabilumui.

Planuojamos veiklos sklypo žemės naudmenos su eksplikacija (užpildyti 4.6.1 lentelę).

4.6.1 lentelė. Ūkinės veiklos sklypo žemės naudmenos su eksplikacija

Žemės naudmenų pavadinimas	Plotas (ha)
	Plotas (ha)
	prieš pradedant vykdyti veiklą (statybą ar rekonstrukciją)	pradėjus vykdyti veiklą (užbaigus statybą ar rekonstrukciją)	renatūralizuota (rekultivuota)

Žemės ūkio naudmenos:
ariamoji žemė
sodai
pievos ir natūralios ganyklos
Miškai
Keliai
Užstatyta teritorija (kiemai ir po pastatais)
Vandenys
Kita žemė:
medžių ir krūmų želdiniai
pelkės
pažeista žemė
nenaudojama žemė

Iš viso:

Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų (miškai, kiti želdiniai, pelkės, vandenys) ir urbanizuotų teritorijų (užstatytos teritorijos, keliai) santykis, šio santykio kitimas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžio mozaikiškumui, biotopų fragmentacijai, ekotoniškumui, estetinei kraštovaizdžio vertei.

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gamtiniam karkasui (gamtinio karkaso plotas, jo santykis su planuojama teritorija).

Planuojama ūkinė veikla saugomų teritorijų (rezervatai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai, buferinės ir apsaugos zonos, biosferos monitoringo teritorijos) atžvilgiu bei numatomas poveikis šioms teritorijoms ir jų apsaugos bei naudojimo režimui.

Planuojama ūkinė veikla gamtinių-rekreacinių teritorijų (rekreaciniai miškai, bendrojo naudojimo želdynai, miško parkai, vandens telkiniai, poilsiavietės, stovyklavietės) atžvilgiu bei numatomas poveikis šioms teritorijoms ir naudojimo režimui.

Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos (sklypo) faktinis (potencialus) matomumas iš skirtingų stebėjimo vietų. Regyklų gausumas, įvairovė bei atsparumas gausiam lankytojų skaičiui, regyklų įrengimas, kraštovaizdžio tvarkomieji kirtimai.

Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Degradavusių teritorijų rekultivacijos ir renatūralizacijos galimybės, mastas bei priemonės.

Degradavusių gamtinio karkaso teritorijų atkūrimo galimybės bei priemonės.

Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos panaudojimo rekreacijai galimybės.

Poveikio išvengimo priemonės (objekto lokalizacija, sklypo planas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių rūšies parinkimas, paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, įmonės teritorijos apželdinimas, estetinio ekologinio potencialo padidinimas).

Kitos poveikio kraštovaizdžiui sumažinimo priemonės.

Skyriaus „Kraštovaizdis“ schemos, žemėlapiai

Žemės naudmenų struktūros ir apsaugos brėžinys (nurodomi pokyčiai).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio gamtiniam karkasui, saugomoms teritorijoms žemėlapis. Estetinių, rekreacinių išteklių vertinimo bei poveikio jiems brėžinys, žemėlapis.

Teritorijos apželdinimo schema.

4.7. SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis demografijai. Gyventojų skaičius (populiacija) veiklos įtakos zonoje, jo kitimas. Nuolatiniai ir atvykstantys gyventojai, jų kitimas. Migracijos tendencijos veiklos įtakos zonoje. Gyventojų populiacijos charakteristikos (pasiskirstymas pagal amžių, lytį, išsilavinimo lygį, šeimos dydį, etninės grupės ir kt.) veiklos poveikio zonoje.

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ekonominėms sąlygoms. Darbo rinka ir bedarbystė (nagrinėjamoje teritorijoje), jos kitimas.

Investicijos nagrinėjamoje teritorijoje, jų kitimas.

Nagrinėjamos teritorijos žemės kaina (gyvenamųjų teritorijų, komercinių, pramoninių teritorijų), jos kitimas. Namų ir patalpų kaina (gyvenamųjų, komercinių, pramoninių), jos kitimas.

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ūkio šakoms (žemės ūkiui, miškų ūkiui, vandens ūkiui, rekreacijai, turizmui, komunaliniam ūkiui, pramonei (lengvajai, sunkiajai, perdirbimo ir kt.), transportui, kasybai, gyvenamųjų namų statybai (mažaaukščių, daugiaaukščių), prekybai (didmeninei, mažmeninei).

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyvenimo sąlygoms nagrinėjamoje teritorijoje. Dėl veiklos galimi visuomenės konfliktai.

Duomenys apie gyventojų sergamumą. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyventojų sveikatai (pvz.: aplinkos kokybės pokyčiai, triukšmo padidėjimas, maisto produktų kokybės pablogėjimas ir kt.).

Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Planuojamos ūkinės veiklos poveikį socialinei ekonominei aplinkai mažinančios priemonės.

4. 8. ETNINĖS-KULTŪRINĖS SĄLYGOS, KULTŪROS PAVELDAS

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis etninėms-kultūrinėms sąlygoms.

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis kultūros paveldo objektams, archeologiniams, istoriniams paminklams.

5. ALTERNATYVŲ ANALIZĖ

Užsakovo nagrinėtų alternatyvų (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.) aprašymas, apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis ir atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai.

Užsakovo nagrinėtų alternatyvų analizė ir palyginimas pagal galimą jų poveikį atskiriems aplinkos komponentams bei jų sąveikai. Analizuojamas kiekvieno veiklos etapo atskirų aspektų poveikis tam tikram aplinkos komponentui, suteikiant santykines prioritetines reikšmingumo vertes priklausomai nuo poveikio masto, trukmės, grįžtamumo, jo sumažinimo priemonių galimybių ir efektyvumo. Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, alternatyvų analizei ir palyginimui atlikti pasirenkami tam tikri metodai, tokie kaip kontroliniai sąrašai, matricos, žemėlapiai (įskaitant daugiasluoksnius žemėlapius), kompiuteriniai modeliavimo metodai (įskaitant geografines informacines sistemas), matematinės statistinės analizės ir ekonominės analizės metodai bei kt.

6. MONITORINGAS

Pateikiamas planuojamos ūkinės veiklos aplinkos monitoringo planas. Monitoringo plane nurodomi aplinkos komponentai, kurių monitoringas bus atliekamas, numatant kiekvieno komponento stebėjimų periodiškumą, parametrus ir stebėjimų vietas.

Priklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos ypatumų gali būti reikalaujama numatyti aplinkos būklės monitoringą ne tik veiklos vykdymo, bet ir statybos metu.

7. EKSTREMALIOS SITUACIJOS

Planuojamos veiklos rizikos analizė ir galimų avarinių situacijų prognozavimas, avarijų likvidavimo planų sudarymas bei prevencinių priemonių numatymas.

8. PROBLEMŲ APRAŠYMAS

Problemų (techninio ar praktinio pobūdžio), su kuriomis užsakovas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai vertinimą ir rengdamas programą bei ataskaitą, aprašymas.

9. SANTRAUKA

Santraukoje apibendrinama visa ataskaitoje nagrinėjama informacija.

10. PRIDEDAMI DOKUMENTAI

Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados.

Visuomenės motyvuotų pasiūlymų įvertinimas ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos viešo svarstymo protokolai.

______________