ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2004 M. LAPKRIČIO 2 D.
SPRENDIMAS (BYLA Nr. I-5-177/2004)
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Virginijaus Stankevičiaus,
kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjo LR Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atstovei V. Kiurienei,
atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos atstovui A. Matuzevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo LR Vyriausybės atstovo Šiaulių
apskrityje prašymą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl Radviliškio rajono
savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T- 296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir
važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos
įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčių, 3 punkto
3.2 bei 3.2.1 papunkčių ištyrimo ir dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos
Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai bei jų panaikinimo.
Kolegija, išnagrinėjusi prašymą,
nustatė:
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ nusprendė kompensuoti moksleivių vežiojimo išlaidas iš savivaldybės biudžeto: sprendimo 1 punkto 1.1 papunkčiu kaime gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1-12 klasių moksleiviams, važiuojantiems į artimiausią atitinkamą mokyklą pagal steigėjo patvirtintas mokyklų aptarnavimo teritorijas, sprendimo 1 punkto 1.2 papunkčiu moksleiviams, kurie pradėjo mokytis 2002-2003 mokslo metais bendrojo lavinimo mokykloje iš mokyklos steigėjo nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, sprendimo 1 punkto 1.5 papunkčiu globos namų auklėtiniams, įstojusiems į kitame mieste esančią mokymo įstaigą (aukštesniąsias, kolegijas, aukštąsias mokyklas), iki 1 mėn., kol apsigyvens bendrabutyje, sprendimo 1 punkto 1.6 papunkčiu moksleivių vežimo į respublikines olimpiadas, varžybas, moksleivių olimpiadų nugalėtojų ir laureatų, moksleivių sportinių varžybų nugalėtojų, moksleivių, lankančių demokratijos ir socialinių įgūdžių mokyklą „Ateitis“, nuvežimo į organizuojamas ekskursijas ir renginius, moksleivių nuvežimo į brandos egzaminus, išlaidas, sprendimo 3 punkto 3.2 papunkčiu į bendrojo lavinimo mokyklas priimtų mokytis iš mokyklos steigėjo nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, priešmokyklinio ugdymo grupių, 1-12 klasių mokinių (važiuojančių ne į artimiausią atitinkamą mokyklą) vežiojimą turi apmokėti jų tėvai (globėjai, rūpintojai), sprendimo 3 punkto 3.2.1 papunkčiu važiuojantys maršrutiniais (UAB Radviliškio autobusų parkas, UAB „Emtra“ ir kt. vežėjų) autobusais bei mokykliniais (geltonaisiais) autobusais, 3.2 punkte minėtų moksleivių tėvai (globėjai, rūpintojai), sudarę sutartį su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi ar finansiškai savarankiška švietimo įstaiga dėl jo vaiko vežiojimo, turi sumokėti 0,16 Lt už pravažiuotą kilometrą iki jų pasirinktos mokyklos nuo tos švietimo įstaigos, kurioje jie turėtų mokytis, pagal steigėjo patvirtintas mokyklų aptarnavimo teritorijas. Pinigus moksleivių tėvai (globėjai, rūpintojai) turi sumokėti į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ar finansiškai savarankiškos švietimo įstaigos kasą už praeito mėnesio nuvažiuotus vaiko (moksleivio) kilometrus iki 15-tos einamojo mėnesio dienos.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčiai, 3 punkto 3.2 bei 3.2.1 papunkčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai, pripažinus, kad anksčiau minėto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčiai, 3 punkto 3.2 bei 3.2.1 papunkčiai prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai, juos panaikinti. Atstovas savo pareiškimu, taip pat ir teisme nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ nustatė Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo tvarką. Sprendimas supainioja visą pravažiavimo išlaidų kompensavimo tvarką, nustatytą specialiaisiais įstatymais.
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės taryba su skundu nesutiko, savo atsiliepimu bei per savo atstovą teisme nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes remiantis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės atstovas kreiptis į į atitinkamos kompetencijos teismą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos priimto teisės akto panaikinimo gali tik po to, kai savivaldybės administravimo subjektai per LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus nevykdo Vyriausybės atstovo teikimo pakeisti ar panaikinti atitinkamus savo teisės aktus. Radviliškio rajono savivaldybės taryba nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos negavo jokio Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje motyvuoto teikimo pakeisti ar panaikinti šį sprendimą. Atsakovo atstovas prašė Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas.
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pareikštas prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktame skirsnyje numatytos pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarkos, todėl jo pareiškimą palikti nenagrinėtą nėra pagrindo. Pareiškėjas savo pareiškimu pirmiausia prašo ištirti anksčiau paminėtų Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo atskirų punktų atitikimą Švietimo bei Transporto lengvatų įstatymams ir tik pripažinus, kad savivaldos priimto teisės akto dalys prieštarauja galiojantiems įstatymams, prašo jas panaikinti.
Kolegija, spręsdama šį ginčą ir nagrinėdama Radviliškio rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, pirmiausia vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.
Kolegijos nuomone, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. priimtas sprendimas savo pobūdžiu yra norminis teisės aktas, o jame reguliuojami teisiniai santykiai yra bendro pobūdžio, atsirandantys sprendžiant važiavimo išlaidų kompensavimo bei apmokėjimo rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams, klausimus. Sprendimas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodytus požymius. Šis teisės aktas nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų ir individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, yra skirtas reguliuoti nevienarūšiais požymiais apibūdintiems subjektams. Tai nėra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kaip numatyta ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Taigi esminis požymis, skiriantis norminį teisės aktą nuo individualaus pobūdžio teisės akto, yra asmenų, kuriems tas aktas skirtas, apibrėžtumas. Aptariamas ir nagrinėjamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra nustatantis daugelio neindividualizuotų moksleivių ir vaikų globos įstaigų gyventojų santykius su atitinkamomis Radviliškio rajono savivaldybės institucijomis, sprendžiant važiavimo išlaidų kompensavimo bei apmokėjimo klausimus.
Pripažintina, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčiai, 3 punkto 3.2 bei 3.2.1 papunkčiai prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip pagrindinio įstatymo, turinčio aukščiausią teisinę galią įstatymų teisinėje hierarchinėje sistemoje, 29 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime aiškindamas konstitucinį asmenų lygybės principą, pažymėjo, jog šis principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas.
Asmenų lygybės principas yra bendrasis konstitucinis principas, kuris įtvirtintas ir detalizuotas, atsižvelgiant į tam tikrų asmenų grupių specifinę padėtį visuomenėje, atitinkamuose įstatymuose. Aptariamas ir nagrinėjamas savivaldybės tarybos sprendimas pirmiausia paliečia tokią subjektų grupę kaip vaikai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, jos teisių apsauga yra reglamentuojama ir specialiuoju įstatymu – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 punktą kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas. Šios nuostatos svarba sureikšminama dar tuo, kad to paties Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog sprendžiant kilusius ginčus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai kitaip negu šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos šio įstatymo nuostatos.
Lygybės ir nediskriminacijos principai iš esmės įtvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, kurio 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. To paties Švietimo įstatymo 36 straipsnis nustato mokinių vežiojimo, apgyvendinimo ir maitinimo tvarką, o konkrečiai 36 straipsnio 1 dalis numato, kad mokinys į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1-8 klasių mokiniai privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba, priimdama 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-296, savo rajono teritorijos ribose pakeitė moksleivių važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką, šiuos klausimus susiedama su artimiausia mokykla pagal steigėjo patvirtintas mokyklų aptarnavimo teritorijas, ir tuo pažeidė moksleivių teisę laisvai pasirinkti mokyklą. Tokį pasirinkimą garantuoja ir to paties Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą, jeigu joje yra laisvų vietų. Savivaldybės taryba savo sprendimu nepagrįstai išskiria atskirą moksleivių kategoriją pagal jų mokymosi pradžią bendrojo lavinimo mokykloje iš mokyklos steigėjo nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, kas diskriminuoja kitas moksleivių grupes. Analogiškai vertintina ir sprendimo 1 punkto 1.5 papunkčiu numatyta nuostata dėl vežiojimo išlaidų kompensavimo globos namų auklėtiniams, įstojusiems į kitame mieste esančią mokymo įstaigą (aukštesniąsias, kolegijas, aukštąsias mokyklas), iki 1 mėn., kol apsigyvens bendrabutyje, bei sprendimo 1 punkto 1.6 papunkčio nuostata dėl moksleivių vežimo į respublikines olimpiadas, varžybas, moksleivių olimpiadų nugalėtojų ir laureatų, moksleivių sportinių varžybų nugalėtojų, moksleivių, lankančių demokratijos ir socialinių įgūdžių mokyklą „Ateitis“, nuvežimo į organizuojamas ekskursijas ir renginius, moksleivių nuvežimo į brandos egzaminus išlaidų kompensavimo.
Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja konkretų važiavimo išlaidų kompensavimą moksleiviams, vaikų globos įstaigų gyventojams visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konkrečiai įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: 1) kaime gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir papildomo ugdymo įstaigų moksleiviams, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiavusiems į mokyklą ar įstaigą iki 30 km ir atgal moksleivio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, papildomo ugdymo įstaigų moksleiviams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis, 2) vaikų globos namuose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose gyvenantiems našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, internatinių bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems moksleiviams, važiavusiems moksleivio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Tuo tarpu Radviliškio rajono savivaldybės taryba nustato moksleivių pavežimo savo tvarką. Tarybos sprendimo 3 punkto 3.2 papunkčiu nustato, kad į bendrojo lavinimo mokyklas priimtų mokytis iš mokyklos steigėjo nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, priešmokyklinio ugdymo grupių, 1-12 klasių mokinių (važiuojančių ne į artimiausią atitinkamą mokyklą) vežiojimą turi apmokėti jų tėvai (globėjai, rūpintojai), o to paties sprendimo 3 punkto 3.2.1 papunkčiu nustato, kad važiuojantys maršrutiniais (UAB Radviliškio autobusų parko, UAB „Emtra“ ir kt. vežėjų) autobusais bei mokykliniais (geltonaisiais) autobusais 3.2 punkte minėtų moksleivių tėvai (globėjai, rūpintojai), sudarę sutartį su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi ar finansiškai savarankiška švietimo įstaiga dėl jo vaiko vežiojimo, turi sumokėti 0,16 Lt už nuvažiuotą kilometrą iki jų pasirinktos mokyklos nuo tos švietimo įstaigos, kurioje jie turėtų mokytis, pagal steigėjo patvirtintas mokyklų aptarnavimo teritorijas ir pinigus moksleivių tėvai (globėjai, rūpintojai) turi sumokėti į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ar finansiškai savarankiškos švietimo įstaigos kasą už praeito mėnesio nuvažiuotus vaiko (moksleivio) kilometrus iki 15-tos einamojo mėnesio dienos.
Savivaldybės tarybos sprendimu priimtos ir ginčijamos teisės normos skirtingai vertina tam tikras asmenų grupes, kurioms šios normos taikomos ir faktiškai nustato skirtingas galimybes lankyti švietimo įstaigas. Tarybos nustatyta tokia moksleivių vežiojimo išlaidų kompensavimo diferenciacija sudaro skirtingas galimybes lankyti minėtas įstaigas vaikams priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, nuo jų mokslo metų pradžios laiko ir t. t. Taip apribojus Radviliškio rajono savivaldybės skirtingoje teritorijoje gyvenančių vaikų galimybes lankyti mokyklines ir ikimokyklines įstaigas, pažeidžiamas vaikų teisėtas interesas gauti įstatymais garantuojamas švietimo, ugdymo paslaugas, t. y. lankyti tėvų ar globėjų pasirinktą bendrojo lavinimo ar priešmokyklinio ugdymo grupę.
Kolegijos nuomone, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčiais, 3 punkto 3.2 bei 3.2.1 papunkčiais teisiškai nepagrįstai išskyrė atskiras asmenų socialines grupes, Radviliškio rajono teritorijoje pakeitė galiojančią visoje Lietuvos teritorijoje įstatymais nustatytą ir priimtą moksleivių pavėžėjimo, važiavimo išlaidų kompensavimo bei apmokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimo ginčijamą dalį nebuvo laikytasi norminių aktų reikalavimų, sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta. Priimtas sprendimas savo anksčiau nurodyta apimtimi pažeidė ir prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnis numato norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes. Pagal šio straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinus neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, norminio administracinio akto dalys pripažintinos prieštaraujančiomis įstatymams bei laikytinos panaikintomis nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas.
Kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.,
nusprendė:
Prašymą tenkinti.
Pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-296 „Dėl moksleivių pavėžėjimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo, apmokėjimo Radviliškio rajono moksleiviams ir vaikų globos įstaigų gyventojams bei vežėjams tvarkos“ 1 punkto 1.1, 1.2, 1.5, 1.6 papunkčiai, 3 punkto 3.2 bei 3.2.1 papunkčiai prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai ir laikyti juos panaikintais nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jį paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.
Kolegijos pirmininkas Virginijus Stankevičius
Kolegijos nariai: Laisvutė Kartanaitė
Gražvydas Poškus