LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIRŠUŽIGLIO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 14 d. Nr. D1-145
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
1. T v i r t i n u Viršužiglio apylinkių gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai, užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija;
2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-145
VIRŠUŽIGLIO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viršužiglio apylinkių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje http://gamtotvarka.am.lt.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Viršužiglio apylinkės – yra Kauno apskrityje, Kauno rajono savivaldybėje, Taurakiemio seniūnijoje ir patenka į Kauno marių regioniniame parke esantį Kauno marių kraštovaizdžio draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 306 ha.
Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra dalis didesnės vietovės, kuri pavadinimu „Kauno marios“ įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039).
Beveik visoje teritorijoje auga miškas. Vyrauja mišrūs eglynai ir lapuotynai. Nedideliais fragmentais pasitaiko pelkinio miško bendrijų, skroblynų ir jaunų pušynų. Vienas iš ryškesnių kraštovaizdžio elementų – marių pakrantėje ardomas Viršužiglio šlaitas.
Viršužiglio apylinkėse nustatyti 2 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir 1 Europos Bendrijos svarbos rūšis, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495):
9050 Žolių turtingi eglynai. Ši buveinė užima maždaug 100 ha plotą.
9180 *Griovių ir šlaitų miškai. Ši buveinė išsidėsčiusi išilgai Kauno marių pakrantės, užima maždaug 39 ha plotą. Ši buveinė yra palyginti geros būklės (nefragmentuota, medžiai nepažeisti).
Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Šie vabalai gyvena brandžiuose plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Šios rūšies gyvūnai didžiąją laiko dalį praleidžia pūvančioje medienoje, stiebų kiaurymėse ar po žieve senuose plačialapiuose medžiuose: ąžuoluose, klevuose, liepose. Teritorijoje aptinkami niūriaspalviai auksavabaliai yra tik dalis didesnės šios rūšies populiacijos, gyvenančios visame Dubravos miškų masyve.
Viršužiglio apylinkių teritorijoje rastos trys aukštesniųjų augalų ir dvi grybų rūšys, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), gebenė lipikė (Hedera helix), statusis atgiris (Huperzia selago), skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens) ir kislusis elniagrybis (Xylaria polymorpha). Teritorijoje gausiai sutinkama reta paparčių rūšis – paprastoji šertvė (Polypodium vulgare).
Viršužiglio apylinkėse nustatyta viena saugoma augalų bendrija – liepinis skroblynas (Tilio-Carpinetum betuli), įtraukta į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976). Liepinis skroblynas šioje teritorijoje išsidėstęs nedideliais fragmentais, įsiterpusiais tarp žolių turtingų eglynų, griovių ir šlaitų miškų buveinių.
Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, apima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – „Kauno marios“. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas Kauno marioms suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635).
Teritorijoje nustatytos 6 saugomos paukščių rūšys, įrašytos į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą: jerubė (Bonasa bonasia), juodasis peslys (Milvus migrans), tulžys (Alcedo atthis), plovinė vištelė (Porzana parva) ir jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), didysis dančiasnapis (Mergus merganser). Niūriaspalvio auksavabalio populiacijai grėsmę kelia tai, kad sanitarinių kirtimų metu neišsaugomi seni drevėti medžiai. Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676), ne visuomet pavyksta išsaugoti senus, džiūstančius ąžuolus, klevus ir kitus lapuočius medžius, reikalingus šios rūšies vabzdžio populiacijai išgyventi.
Didžioji dalis (apie 97 proc.) Viršužiglio apylinkių teritorijos yra valstybinės reikšmės miškuose. Šioje teritorijoje veiklą vykdo VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
3. Gamtotvarkos plano tikslas – atkurti ir palaikyti niūriaspalvio auksavabalio vietinės populiacijos palankią apsaugos būklę.
4. Gamtotvarkos plano uždaviniai:
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Viršužiglio apylinkių teritorijos gamtos vertybių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno marių regioninio parko direkcija nėra valstybinės reikšmės miškų valdytoja, pagrindinis gamtotvarkos priemonių, įgyvendinamų šioje žemėje, vykdytojas yra VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, vykdanti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose. Kauno marių regioninio parko direkcija ir VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija bendradarbiauja įgyvendinant Gamtotvarkos plano priemones, pateiktas 1 priede.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (taip pat aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, naujus veiksnius, įvertinus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari niūriaspalvio auksavabalio buveinių kokybės, dydžio ir šios rūšies individų gausos stebėsena. Jei išaiškėja, kad uždaviniai neįgyvendinami (buveinės būklė blogėja, mažėja jos plotas, niūriaspalvio auksavabalio populiacija mažėja), turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.
9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija, kuri surinktus duomenis perduoda Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino rūšies ar natūralios buveinės būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą Kauno marių regioninio parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau stebėsena vykdoma ne rečiau nei kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą. Paskutinė Gamtotvarkos plano peržiūra numatoma kitais metais, pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui.
12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimas. Jei uždaviniai ir priemonės neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda mažėti niūriaspalvio auksavabalio populiacija, blogėja jo buveinės būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią teritorijos apsaugos būklę, teisės aktais numatoma nauja Europos Bendrijos svarbos rūšių stebėsenos ir būklės vertinimo tvarka.
PASTABA.
* ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.
Viršužiglio apylinkių gamtotvarkos plano
priedas
VIRŠUŽIGLIO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioirtetai1 |
| 1. Surinkti duomenis apie esamas ir potencialias niūriaspalvio auksavabalio gyvenamąsias vietas |
1.1. atlikti brandžių lapuočių medžių, kuriuose gyvena ar galėtų gyventi niūriaspalviai auksavabaliai, inventorizaciją tvarkymo plotuose Nr. 1 ir Nr. 2, nustatant tokių medžių koordinates ir pažymint medžius vietovės žemėlapyje (masteliu 1:10000 arba 1:5000), ir inventorizacijos duomenis perduoti valstybinių miškų valdytojui; |
Kauno marių regioninio parko direkcija |
2012, 2016 metai |
I |
| 1.2. atlikti entomofaunos tyrimus Šilėnų girininkijos 43 ir 44 kvartaluose ir prireikus parengti pasiūlymą dėl vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus, ribų pakeitimo. |
Kauno marių regioninio parko direkcija |
2012 metai |
I |
|
| 2. Sudaryti palankias gyvavimo sąlygas niūriaspalvio auksavabalio populiacijai, įgyvendinant svarbiausių radaviečių tvarkymo darbus |
2.1. organizuoti aplink priemonėje 1.1 nurodytus medžius pomiškio ir trako iškirtimą 10–15 metrų spinduliu (tvarkymo plotai Nr. 1 ir Nr. 2); |
Kauno marių regioninio parko direkcija, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija |
2014, 2017 metai |
I |
| 2.2. pagaminti 8 dirbtines mikrobuveines (po 4 vnt./per metus) niūriaspalviam auksavabaliui iš rąstų (tvarkymo plotai Nr. 1 ir Nr. 2). |
Kauno marių regioninio parko direkcija, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija |
2014, 2019 metai |
II |
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.