LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 113:2001 „LAIVAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 28 d. Nr. 671

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 241 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1078) patvirtintu sveikatos apsaugos veiklą reglamentuojančių įstatymų lydimųjų teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas pratęsiamas iki 2002 m. sausio 1 d., sąrašu ir siekdamas užtikrinti laivų higieninę kontrolę,

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 113:2001 „Laivai. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Eduardui Bartkevičiui.

 

 

 

Sveikatos

aPSAUGOS Ministras                         Konstantinas Romualdas Dobrovolskis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2001 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 671

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 113:2001

„LAIVAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma taikoma Lietuvos Respublikoje įregistruotiems jūros transportiniams (krovininiams, keleiviniams bei krovininiams-keleiviniams), žvejybos ir vidaus vandenyse plaukiojantiems, taip pat statomiems ir rekonstruojamiems laivams.

2. Ši higienos norma privaloma laivų projektavimo, statybos bei remonto organizacijoms, laivų savininkams, valdytojams, kapitonams ir darbuotojams, vykdantiems laivų higieninę priežiūrą.

 

II. NUORODOS

 

3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 101-2300);

3.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2264);

3.3. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27d. įsakymas Nr. 695 „Dėl greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 107-2941);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 416 „Dėl privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 66-1996);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25d. įsakymas Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 102-2936);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 776 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos nukenksminimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos tvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 3-68);

3.10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 456 „Dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-313);

3.11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 364 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 121-2858);

3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065);

3.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 681 „Dėl prekių priėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1995, Nr. 42-1030);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. 449/254/108 „Dėl minimalių medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 75-2659);

3.15. Lietuvos higienos norma HN 15: 1998 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 1998, Nr. 88-2447);

3.16. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926);

3.17. Lietuvos higienos norma HN 30:1996 „Viešojo maitinimo įmonės. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 1996, Nr. 68-1656);

3.18. Lietuvos higienos norma HN 33-1993 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 1994, Nr. 5-80);

3.19. Lietuvos higienos norma HN 34-1993 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės – karantininės apsaugos taisyklės“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343);

3.20. Lietuvos higienos norma HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121);

3.21. Lietuvos higienos norma HN 50-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343);

3.22. Lietuvos higienos norma HN 55-1995 „Tualetai“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343);

3.23. Lietuvos higienos norma HN 73 – 1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin.,1998, Nr. 1-31);

3.24. Lietuvos higienos norma HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548);

3.25. Lietuvos higienos norma HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 95-3001);

3.26. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

3.27. Lietuvos higienos norma HN 109 „ Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“ (Žin.,2001, Nr. 64-2376);

3.28. Europos sutartis „Dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR)“ (Žin., 1998, Nr. 106-2931).

 

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje higienos normoje pavartoti tokie terminai ir jų apibrėžimai:

4.1. Laivas

Bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai [3.2];

4.2. Keleivinis laivas

Laivas, skirtas daugiau negu 12 keleivių pervežimui [3.2];

4.3. Keleivinis keltas

Keleivinis laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ar geležinkelio transporto priemonės [3.2];

4.4. Tanklaivis

Laivas, pritaikytas vežti ar vežantis naftą ir kitas skystas medžiagas, kurios supilamos tiesiogiai į laivą [3.3];

4.5. Žvejybos laivas

Laivas, klasifikacinių bendrovių išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „žvejybos laivas“ ir pritaikytas verslinei žvejybai[ 3.2 ];

4.6. Laivo savininkas

Asmuo, kuriam laivas priklauso nuosavybės teise [3.2];

4.7. Laivo valdytojas

Asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu [3.2];

4.8. Keleivis

Asmuo, kuris vežamas jūra pagal vežimo sutartį arba vežėjui sutikus, lydi automobilį arba gyvulius, vežamus pagal krovinių gabenimo jūra sutartį [3.10 ];

4.9. Laivo įgula

Laivo kapitonas ir kiti jūrininkai, vykdantys laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu ir kurių pavardės yra įrašytos laivo įgulos sąraše [3.1];

4.10. Laivo kapitonas

Jūrininkas, turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą [3.1];

4.11. Laivo vadovybė

Laivo kapitonas, kapitono padėjėjai, mechanikai, gydytojas;

4.12. Laivo reisas

Laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nepaisant to, ar laivas veža krovinį ar keleivius, ar plaukia be jų. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, reikalingas uoste į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius [3.1];

4.13. BT (bendras tonažas)

Pilna didžiausia laivo talpa, nustatoma pagal 1969 m. Tarptautinę laivų matavimo konvenciją;

4.14. Prausimosi vanduo

Vanduo, gaunamas laive nugėlinant jūros vandenį ir naudojamas prausimuisi ir kitoms buities reikmėms, kurio mikrobiologiniai rodikliai atitinka geriamojo vandens normatyvinių dokumentų reikalavimus.

 

IV. LAIVŲ KLASIFIKACIJA

 

5. Jūros transportiniai (krovininiai, keleiviniai, krovininiai – keleiviniai) laivai skirstomi į šias kategorijas:

5.1. I kategorija – laivai, kurių reisai tęsiasi ilgiau kaip 5 paras, taip pat neapibrėžto plaukiojimo rajono laivai;

5.2. II kategorija – laivai, kurių reisai tęsiasi ilgiau kaip 24 val., bet ne trumpiau kaip 5 paras;

5.3. III kategorija – laivai, kurių reisai tęsiasi ilgiau kaip 8 val., bet ne trumpiau kaip 24 val.;

5.4. IV kategorija – laivai, kurių reisai tęsiasi trumpiau kaip 8 val.

6. Žvejybos laivai skirstomi į šias kategorijas:

6.1. I kategorija – neapibrėžto plaukiojimo rajono laivai, kurie ilgesni kaip 65 m, nepriklausomai nuo įgulos narių skaičiaus;

6.2. II kategorija – neapibrėžto plaukiojimo rajono laivai, kurių ilgis nuo 40 iki 65 m, įgulos narių skaičius – ne daugiau kaip 40 žmonių;

6.3. III kategorija – apibrėžto plaukiojimo rajono laivai, nutolstantys nuo kranto arba aptarnaujančios plaukiojančios bazės iki 200 mylių, laivų ilgis nuo 24 iki 40 m, įgulos narių skaičius – ne daugiau kaip 24 žmonės;

6.4. IV kategorija – apibrėžto plaukiojimo rajono laivai, nutolstantys nuo kranto ne toliau kaip 100 mylių, jų ilgis – nuo 12 m iki 24 m, įgulos narių skaičius – ne daugiau kaip 15 žmonių, taip pat – nesavaeigiai laivai. Jeigu įgulos narių skaičius viršija nustatytą tai kategorijai skaičių, tai laivas priskiriamas aukštesnei kategorijai.

7. Vidaus vandenyse plaukiojantys laivai skirstomi į šias grupes:

7.1. I grupė – vidaus vandenyse plaukiojantys laivai, kurių reisų trukmė ilgesnė kaip 40 val.;

7.2. II grupė – vidaus vandenyse plaukiojantys laivai, atliekantys trumpus reisus, kai dalis įgulos navigacijos metu periodiškai dirba ir gyvena laive (iki 40 valandų), o kita įgulos dalis – ilsisi krante;

7.3. III grupė – tarpmiestiniai, reidiniai, pagalbiniai vidaus vandenyse plaukiojantys laivai, t. y. laivai, kuriuose įgula yra tik darbo metu, o gyvena krante.

 

V. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

8. Laivai statomi ir rekonstruojami pagal projektus, suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje.

9. Keleivių skaičius laive neturi viršyti statybos ar rekonstrukcijos projekte nustatyto skaičiaus.

10. Visi laivai, plaukiojantys tarptautiniais reisais, privalo turėti pažymėjimą apie deratizaciją arba pažymėjimą apie atleidimą nuo deratizacijos, kurį išduoda visuomenės sveikatos centras apskrityje [3.19].

11. Kiekvienam laivo įgulos nariui privalo būti atliktas pagrindinis ir periodiniai sveikatos būklės patikrinimai ir jis turi turėti tai patvirtinantį medicinos įstaigos dokumentą [3.2 ].

12. Laive, kurio įgulą sudaro 50 ar daugiau narių ir kuris tarptautiniame reise išbūna ilgiau negu 3 mėnesius, ir laive, kurio įgula 100 ar daugiau narių ir kuris tarptautiniame reise išbūna ilgiau negu 3 dienas, turi būti įgulos gydytojas, atsakingas už medicinos pagalbos teikimą [3.14 ].

13. Visi laivai privalo turėti medicinos atsargas (medicininę įrangą, vaistus ir priešnuodžius[3.14 ].

 

VI. LAIVO PATALPŲ HIGIENINIAI REIKALAVIMAI

 

14. Gyvenamųjų patalpų (kajučių) higieniniai reikalavimai:

14.1. Laivo įgulos nariai ir keleiviai turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, izoliuotose nuo aukštų ir žemų temperatūrų, garso ir vibracijos, elektromagnetinių laukų, nepralaidžiose vandeniui, dujoms, kvapams iš energetinio skyriaus ir šaldymo įrengimų, nesančiose šalia pavojingų ir toksinių medžiagų sandėlių.

14.2. Visuose laivuose įgulos nariams turi būti įrengtos kajutės su atskiromis lovomis. Mažuose laivuose, kurių reiso trukmė trumpesnė kaip 24 val., turi būti įrengtos patalpos poilsiui (lovų kiekis turi atitikti vienoje pamainoje dirbančių žmonių skaičių). Poilsio patalpų plotas vienam įgulos nariui pamainoje turi būti ne mažesnis kaip 3 m2.

14.3. Projektuojant ir statant laivus, kajučių ploto normos turi atitikti 1–3 lentelėse nurodytus reikalavimus.

 

1 lentelė. Kajučių ploto normos jūros transportiniuose laivuose.

 

Patalpų pavadinimas

Ploto norma, m2

Laivo vadovybės vienvietės kajutės:

 

nuo 1000 iki 3000 BT laivuose,

7,5

3000 ir daugiau BT laivuose.

12,0

Kitų įgulos narių vienvietės kajutės:

 

nuo 1000 iki 3000 BT laivuose,

5,0

nuo 3000 iki 10000 BT laivuose,

6,0

10000 ir daugiau BT laivuose.

6,5

Kitų įgulos narių dvivietės kajutės:

 

nuo1000 iki 3000 BT laivuose,

6,5

nuo 3000 iki 10000 BT laivuose,

7,5

10000 ir daugiau BT laivuose.

8,5

Trivietės kajutės

10,5

Keturvietės kajutės

13,5

 

14.4. Mažiau kaip 1000 BT jūrų transportiniuose laivuose leidžiama sumažinti vienvietės kajutės plotą: laivo vadovybei – iki 6,5 m2, kitiems įgulos nariams – iki 4,5 m2, dvivietės kajutės – iki 6,0 m2.

14.5. Keleiviniuose laivuose leidžiama laivo vadovybės kajutės plotą sumažinti iki 4,5 m2, dvivietės – iki 6,0 m2.

14.6. Plotas, kurį užima lovos, spintos, stalai ir kėdės, įskaitomas į bendrą gyvenamųjų patalpų plotą. Kajučių sanitarinių mazgų plotas ir mažas netaisyklingos formos plotas, kurio negalima panaudoti laisvam judėjimui arba papildomų baldų pastatymui, neįskaitomas.

14.7. Jūrų transportiniuose laivuose, kurių BT yra 3000 ir daugiau, laivo vadovybei, be kajutės, turi būti skirtas atskiras kabinetas arba salonas.

 

2 lentelė. Kajučių ploto normos žvejybos laivuose.

 

Kajutės

Ploto norma, m2

Vienvietė (laivo vadovybei)

7,5

Vienvietė (kitiems įgulos nariams)

6,0

Dvivietė

7,5

Trivietė

10,0

Keturvietė

12,0

 

14.8. II kategorijos žvejybos laivuose vienvietės kajutės plotas gali būti sumažintas iki 4,5 m2, III ir IV kategorijos laivuose – iki 4,0 m2.

14.9. II kategorijos žvejybos laivuose dvivietės kajutės plotas gali būti sumažintas iki 6,5 m2, III, IV kategorijos laivuose – iki 6,0 m2.

 

3 lentelė. Kajučių ploto normos vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose.

 

Kajutės

Ploto norma, m2

Vienvietė (laivo vadovybei)

5,0

Vienvietė (kitiems įgulos nariams)

4,0

Dvivietė (su vieno aukšto lovomis laivo vadovybei)

6,8

Dvivietė (su vieno aukšto lovomis kitiems įgulos nariams)

6,4

Dvivietė (su dviejų aukštų lovomis kitiems įgulos nariams)

4,2

Trivietė ir keturvietė (su dviejų aukštų lovomis kitiems įgulos nariams)

6,5

 

14.10. Minimalus įgulos ir keleivių kajučių aukštis, kai lovos išdėstytos vienu aukštu, – 2,0 m, kai lovos išdėstytos 2 aukštais, – 2,2 m. Kajutėse lovos įrengiamos ne daugiau dviejų aukštų. Lovos išmatavimais turi būti ne mažesni kaip 1,98 m x 0.80 m.

14.11. Draudžiama lovas statyti ties iliuminatoriais ir oro vėdinimo sistemos angomis.

14.12. Laivo įgulos nariai turi būti aprūpinti lovos reikmenimis: čiužiniais, įvalkais, pagalvėmis, antklodėmis. I ir II kategorijos laivuose turi būti ne mažiau kaip 3 komplektai patalynės, o III ir IV kategorijos ir vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose – ne mažiau kaip 2 komplektai; jų naudojimo laikas – ne daugiau kaip 7 paros. Laivuose, kuriuose įrengtos tik poilsio patalpos su sofomis, kiekvienam įgulos nariui turi būti po 1 patalynės komplektą.

14.13. I ir II kategorijos jūrų keleivinių laivų kajutėse pagal pervežamų keleivių skaičių įrengiamos miegamosios vietos, o III ir IV kategorijos laivuose bendruose salonuose – sėdimosios vietos. IV kategorijos laivai, kurie naudojami vasaros metu keleivių pervežimui atvirame denyje, turi būti aprūpinti atskiromis sėdėjimo vietomis: suolais denyje ir po denio tentais (apsisaugojimui nuo nepalankių oro sąlygų ar saulės spindulių). Vienam žmogui sėdėti turi būti skiriama ne mažiau kaip 1,2 m2.

14.14. I ir II kategorijos jūrų keleiviniuose laivuose būtina įrengti motinos ir vaiko kajutes, skirtas keleiviams su vaikais iki 5 m. amžiaus. Kiekvienam 100 keleivių turi būti įrengtos 5 vietos motinoms su vaikais. Motinos ir vaiko kajutės įrengiamos ten, kur mažiausias supimas, triukšmas ir vibracija. Motinos ir vaiko kajutės plotas susideda iš 1,5 m2 kiekvienam vaikui ir 2,8 m2 su juo keliaujančiam asmeniui.

14.15. I ir II grupės vidaus plaukiojimo keleiviniuose laivuose įrengiamos kajutės su miegamosiomis vietomis. Keleivių salonuose gali būti sėdimosios vietos su individualiomis kėdėmis.

14.16. Keltuose, kurių reiso trukmė ne ilgesnė kaip 30 min., leidžiamas keleivių pervežimas deniuose, kuriuose įrengti tentai.

 

4 lentelė. Vidaus vandenyse plaukiojančių laivų keleivių kajučių minimalus plotas.

 

Kajutės

Ploto norma,m2

 

I grupės laivuose

II grupės laivuose

Vienvietė

4,0

3,8

Dvivietė (su vieno aukšto miegamosiomis vietomis)

6,4

6,0

Dvivietė (su dviejų aukštų miegamosiomis vietomis)

4,2

4,0

Trivietės- keturvietės (su dviejų aukštų miegamosiomis vietomis)

6,5

6,2

 

14.17. Vaikams skiriamos kajutės su vieno aukšto miegamosiomis vietomis.

14.18. I grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose keleivių salono plotas vienam keleiviui – 0,8 m2, II grupės – 0,5 m2, III grupės – 0,4 m2. Atstumas tarp kėdžių eilių turi būti ne mažesnis kaip 0,54 m, III grupės laivuose – ne mažesnis kaip 0,4 m. Keleivių salone perėjimui turi būti palikta ne mažiau kaip 0,6 m, perėjimui trapu – ne mažiau kaip 0,8 m. II grupės laivuose bendruose salonuose vienam keleiviui turi būti skiriama ne mažiau kaip 0,5 m suolo pločio.

15. Patalpų, skirtų įgulos maitinimui ir poilsiui, higieniniai reikalavimai:

15.1. Laivo vadovybės valgyklos ir kitų įgulos narių valgyklos plotas turi būti toks, kad vienai sėdimai vietai tektų ne mažiau kaip 1 m2.

15.2. Laivo vadovybės valgykloje ir kitų įgulos narių valgykloje turi būti buitiniai šaldytuvai įgulos nariams.

15.3. Jūrų transportiniuose laivuose, kurių BT yra 1000 ir daugiau, ir žvejybos II bei III kategorijos laivuose, kuriuose neįmanoma įrengti atskirų patalpų įgulos poilsiui, laivo vadovybės valgykla ir kitų įgulos narių valgykla įrengiama taip, kad ji galėtų būti ir vieta poilsiui. Tada valgyklos plotas padidinamas, atsižvelgiant į tai, kad būtų vietos papildomiems įrengimams.

15.4. II, III ir IV kategorijos žvejybos ir I bei II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose gali būti įrengta bendra valgykla visai laivo įgulai.

15.5. III ir IV kategorijos žvejybos laivuose, taip pat vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose, kai įgulą sudaro ne daugiau kaip 10 žmonių, leidžiama sujungti valgyklą su laivo virtuve.

15.6. I kategorijos transportiniuose ir žvejybos laivuose įgulos nariams turi būti įrengtos patalpos sportui, atviruose deniuose – sporto ir žaidimo aikštelės.

16. Patalpų, skirtų keleivių maitinimui ir poilsiui, higieniniai reikalavimai:

16.1. Visuose jūrų keleiviniuose I ir II kategorijos laivuose turi būti įrengtos patalpos keleivių poilsiui ir maitinimui (restoranai, valgyklos, barai, bufetai, poilsio salonai, rūkymo patalpos).

16.2. Maitinimo patalpų plotas turi būti toks, kad vienai sėdimai vietai būtų skiriama ne mažiau kaip: restoranuose – 1,2 m2, valgyklose – 1,0 m2, bufetuose – 0,5 m2.

16.3. III ir IV kategorijos jūrų keleiviniuose laivuose bei II ir III kategorijos keleiviniuose vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose, nesant galimybės įrengti valgyklų, įrengiami bufetai.

17. Baseinų higieniniai reikalavimai:

17.1. Baseino pripildymui jūros vanduo turi būti imamas 5–12 mylių nuo kranto.

17.2. Keleiviniuose laivuose, kuriuose yra vienas baseinas, įgulos nariai juo naudojasi specialiai tam skirtu laiku. Vienu metu besimaudančiųjų baseine skaičius numatomas toks, kad vienam tektų ne mažiau kaip 2,6 m² baseino ploto.

17.3. Asmenys, kurie naudojasi baseinu, prieš tai turi išsimaudyti duše, o prieš įlipdami į baseiną, plauti kojas kojų vonelėje, esančioje šalia baseino.

18. Patalpų, skirtų higieniniams poreikiams (skalbyklų, džiovyklų, lyginimo patalpų, skalbinių sandėlių, darbo rūbų laikymo ir džiovinimo patalpų, kirpyklų, tualetų, prausyklų, dušų), higieniniai reikalavimai:

18.1. I ir II kategorijos jūrų transportiniuose ir žvejybos laivuose bei I ir II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose turi būti įrengta skalbykla asmeninių skalbinių ir įgulos darbo rūbų skalbimui. Darbo rūbų skalbimui turi būti įrengtos atskiros skalbimo mašinos.

18.2. Įėjimas į skalbyklą neturi būti greta įėjimo į gyvenamąsias, medicinines ir maisto bloko patalpas.

18.3. Greta skalbyklos turi būti skalbinių džiovinimo ir lyginimo patalpos. Skalbinių džiovinimo patalpoje turi būti įtaisai skalbiniams džiovinti, mechaninė vėdinimo sistema, prietaisai oro šildymui iki 45°C, dirbtinis apšvietimas.

18.4. Minimalus džiovyklos plotas: laivuose, kuriuose iki 10 įgulos narių, – 1,0 m2, laivuose, kuriuose 11-30 įgulos narių, – 2,0 m2, laivuose, kuriuose yra daugiau kaip 30 įgulos narių, – 3,0 m2.

18.5. I ir II kategorijos keleiviniuose laivuose įgulos narių ir keleivių asmeninių skalbinių ir rūbų lyginimui numatoma atskira patalpa.

18.6. Laivuose švariems ir naudotiems skalbiniams turi būti atskiri sandėliai (spintos). Sandėliai (spintos) naudotiems skalbiniams turi būti įrengiami netoli skalbyklos. Stalo ir lovos skalbiniai turi būti laikomi atskirai.

18.7. Įgulos narių darbo rūbams laikyti laivuose turi būti įrengtos patalpos su individualiomis spintomis. Spintos turi būti vėdinamos. IV kategorijos žvejybos laivuose individualios spintelės darbo rūbams gali būti nenumatytos. Darbo rūbai gali būti laikomi džiovinimo patalpoje.

18.8. I ir II kategorijos laivuose įgulos nariams, dirbantiems energetiniame skyriuje, turi būti įrengta rūbinė netoli įėjimo į energetikos skyrių. Joje turi būti spintos darbo rūbams kiekvienam įgulos nariui, dirbančiam energetikos skyriuje.

18.9. Įgulos narių, dirbančių deniuose, patalpos su spintomis darbo rūbams turi būti patogiose vietose – netoli prausyklos, dušo ar džiovyklos.

18.10. Žvejybos laivų gamybinių cechų darbuotojams įrengiamos rūbinės su individualiomis spintelėmis darbo rūbams ir džiovinimo patalpos šalia cechų.

18.11. Visuose laivuose turi būti įrengtos pagrindinės higieninės patalpos (tualetas, prausykla, dušas). Laivuose, kurių reisai trumpesni kaip 24 val., dušų gali nebūti. Higieninės patalpos ir higieniniai įrengimai (unitazas, rankų plautuvė, dušas) gali būti skirti individualiam arba bendram naudojimui. Individualaus naudojimo higieninės patalpos (tualetas, rankų plautuvė ir dušas) įrengiamos įgulos ir keleivių kajutėse ir skirtos tik tose kajutėse gyvenantiems asmenims.

Bendro naudojimo higieninės patalpos skirtos visiems įgulos nariams ir keleiviams.

18.12. Higieninių patalpų sienos, grindys ir lubos turi turėti vandeniui nepraleidžiančią apdailą.

18.13. Voniose ir dušuose turi būti karštas ir šaltas prausimosi vanduo, o visose prausyklose, įskaitant moterų higienos įrenginius,- karštas ir šaltas geriamasis vanduo.

18.14. Draudžiama įėjimą į tualetus įrengti prieš ar greta maisto bloko, valgyklų, restoranų ir laivo vadovybės valgyklos.

18.15. Bendro naudojimo higieninės patalpos įrengiamos atskirai vyrams ir moterims. I, II, III kategorijos keleiviniuose laivuose ir I bei II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose, kuriuose įgulą sudaro daugiau kaip 5 žmonės, įgulai įrengiamos atskiros higieninės patalpos.

18.16. Bendro naudojimo dušo patalpas įgulai turi sudaryti dušo kabina ir nusirengimo patalpa. Įgulai, taip pat keleivinių laivų keleiviams leidžiama vienoje patalpoje įrengti kelias dušo kabinas su atskiromis pertvaromis ir viena rūbine.

18.17. Bendro naudojimo prausyklos turi būti aprūpintos rankų plautuvėmis. Prausyklų plotas turi būti toks, kad besiprausiantieji galėtų laisvai judėti ir būtų patogu naudotis plautuvėmis.

18.18. Tualeto prieškambariuose arba tiesiog kabinoje, jei prieškambarių nėra, turi būti rankų plautuvės.

18.19. Maisto bloko personalui turi būti įrengtas atskiras tualetas.

18.20. Bendro naudojimo prausyklas, vonias ir dušus draudžiama įrengti vienoje patalpoje su tualetais.

18.21. Moterų higienos patalpa turi turėti bidė ir rankų plautuvę. Jei nėra moterų higienos atskiros patalpos, minėti įrengimai įrengiami moterų tualete. Atskira patalpa moterų higienai turi būti įrengta jūrų transportiniuose laivuose, kurių įgulą sudaro daugiau kaip 30 moterų, ir žvejybos laivuose, kurių įgulą sudaro daugiau kaip 50 moterų.

18.22. Dušo skyriaus minimalus plotas turi būti 0,8 m2, dušo kabinos- 1,2 m2, individualaus sanitarinio mazgo (dušo, prausyklos ir unitazo) – 2,3 m2; sanitarinio mazgo, kuriame tik unitazas ir rankų plautuvė, – 1,5 m2; individualaus sanitarinio mazgo, kuriame vonia, rankų plautuvė ir unitazas, – 4,0 m2 (atstumas tarp vonios ir priešingos sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m). Tualeto kabinos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,95 m2.

18.23. I ir II kategorijos laivuose, esant saunai, jos plotas apskaičiuojamas taip, kad vienu metu ja galėtų naudotis ne mažiau nei 2 žmonės. Saunos plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 m2; rūbinės plotas prie saunos – 2 m2, dušo kabinos – 1,2 m2.

18.24. Įgulos nariams, gyvenantiems kajutėse be individualių sanitarinių mazgų, bendro naudojimo higieninės patalpos įrengiamos, atsižvelgiant į reikalavimus, nurodytus 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Higieninių įrenginių laivo įgulos higieninėse patalpose normos.

 

Higieniniai įrenginiai

Įgulos narių skaičius

Pastabos

Jūros transportiniai laivai

Žvejybos laivai

Vidaus vandenyse plaukiojantys laivai

1 plautuvė

6

8

6

Įgulos nariai, kurie naudojasi individualiu tualetu, prausykla, dušu ar vonia, neįskaitomi. Tualetai, prausyklos, dušai ir vonios, esančios medicininės paskirties patalpose, prie maisto skyrių, higieninėse-buitinėse patalpose, prie energetinių skyrių, neįskaitomi.

1 dušas

6

8

10

 

1 unitazas

6

8

15

 

1 įrenginys moterų higienai bidė

30

50

-

Bet ne mažiau kaip 1 įrenginys laive.

 

18.25. Mažuose laivuose, kuriuose nėra numatytos dušo patalpos, prausykloje turi būti lankstus karšto vandens dušas.

18.26. l ir II kategorijos jūros transportiniuose laivuose netoli vairinės turi būti įrengtas tualetas ir prausykla budinčiam personalui.

18.27. I ir II kategorijos 1600 BT ir daugiau jūros transportiniuose laivuose įgulos nariams, dirbantiems energetikos skyriuje, netoli rūbinės įrengiamas dušas, prausykla ir tualetas.

18.28. I ir II kategorijos keleiviniuose laivuose įrengiamas tualetas personalui, aptarnaujančiam restoranus.

18.29. I ir II kategorijos žvejybos laivuose, jei gamybinėse patalpose vienu metu dirba daugiau kaip 10 žmonių, turi būti įrengtos atskiros higieninės patalpos (tualetas, prausykla, dušas). Jeigu gamybinėse patalpose dirba 5-10 žmonių, turi būti įrengtas tualetas ir rankų plautuvė. Higieninės patalpos turi būti įrengtos šalia gamybinių patalpų.

18.30. III ir IV kategorijos žvejybos laivuose dušas ir prausykla gali būti įrengti vienoje patalpoje.

18.31. I ir II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose, kai įgulą sudaro 10 ir daugiau žmonių, įrengiamos individualios rankų plautuvės ir bendro naudojimo dušai ir tualetai. I ir II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose, kuriuose įgula mažesnė kaip 10 žmonių, įrengiamos bendro naudojimo prausyklos, dušai ir tualetai. III grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose, kuriuose įgula ne didesnė kaip 6 žmonės, įrengiamas bendro naudojimo sanitarinis mazgas (unitazas, rankų plautuvė, dušas).

18.32. Keleiviams, gyvenantiems kajutėse be individualių rankų plautuvių arba sanitarinių mazgų, įrengiamos bendro naudojimo higieninės patalpos. Higieninių įrengimų kiekis jose skaičiuojamas pagal normas, nurodytas 6 lentelėje.

 

6 lentelė. Higieninių įrenginių keleivinių jūros laivų higieninėse patalpose normos.

 

Higienos įrenginiai

Keleivių skaičius (leidžiama norma)

 

I,II kategorijos laivuose

III kategorijos laivuose

IV kategorijos laivuose

1 plautuvė

10

20

30

1 unitazas

15

30

30

1 dušas

20

-

-

 

18.33. IV kategorijos keleiviniuose jūrų laivuose, kurių reisų trukmė ne ilgesnė kaip 2 val., įrengiama 1 rankų plautuvė ir 1 tualetas, esant daugiau kaip 30 keleivių.

18.34. I ir II grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose įrengiami bendro naudojimo tualetai ir dušai keleiviams, gyvenantiems kajutėse, ir rankų plautuvės kajutėse bei tualetai ir prausyklos keleiviams, turintiems tik sėdimas vietas laive.

18.35. III grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose įrengiami bendro naudojimo sanitariniai mazgai keleiviams ir įgulai. Higieninių įrenginių bendro naudojimo higieninėse patalpose kiekis skaičiuojamas pagal normas, nurodytas 7 lentelėje.

 

7 lentelė. Higieninių įrenginių vidaus vandenyse plaukiojančių laivų keleivių higieninėse patalpose normos.

 

Higieniniai įrenginiai

I ir II grupės keleiviniai laivai

III grupės keleiviniai laivai (žm. sk.)

Keltai, kurių reiso trukmė iki 1 val. (žm. sk.)

Keleiviai, gyvenantys kajutėse (žm. sk.)

Keleiviai, turintys tik sėdimas vietas (žm. sk.)

1 plautuvė

-

25

-

-

1 unitazas

30

40

-

-

1 dušas

40

-

-

-

1sanitarinis mazgas

-

-

50

100

(rankų plautuvė ir unitazas)

 

 

 

 

 

19. Medicininės paskirties patalpų higieniniai reikalavimai:

19.1. Medicininės paskirties patalpas reikia įrengti laivo dalyje, kurioje mažiausias supimas, triukšmas ir vibracija, izoliuotoje nuo maisto bloko, toli nuo energetikos skyriaus.

19.2. Patalpų skaičius ir lovų kiekis medicininės paskirties patalpose turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta 8 – 10 lentelėse.

 

8 lentelė. Medicininės paskirties patalpos I kategorijos jūrų transportiniuose laivuose.

 

Patalpos pavadinimas

Mato vienetai

Įgulos narių skaičius

Įgulos narių ir keleivių skaičius

25–40

41–80

80 ir daugiau

50–100

101–300

301–600

601–900

901–1200

Ambulatorija

-

1

1

1

1

1

1

1

1

Stacionaras

Lovų skaičius

-

1

2

1

2

3

3

4

Izoliatorius

Vienos lovos izoliatorių skaičius

1

1

1

1

1

1

2

3

 

19.3. I kategorijos jūrų transportiniuose laivuose, kuriuose 12–24 įgulos narių arba iki 50 įgulos narių ir keleivių, turi būti įrengiama medicininė kajutė.

19.4. Visuose jūrų keleiviniuose laivuose turi būti įrengtas izoliatorius.

19.5. I ir II kategorijos jūrų transportiniuose virš 500 BT laivuose (išskyrus vilkikus), kurie vykdo tarptautinius reisus su daugiau kaip 15 įgulos narių, turi būti įrengtas vienos lovos stacionaras.

 

9 lentelė. Medicininės paskirties patalpos II kategorijos jūrų transportiniuose laivuose.

 

Patalpos pavadinimas

Mato vienetai

Įgulos narių skaičius

Įgulos narių ir keleivių skaičius

25–40

41–80

81 ir daugiau

101–300

301–600

601–900

901–1200

Ambulatorija

-

1

1

1

1

1

1

1

Stacionaras

Lovų skaičius

-

-

1

1

2

2

3

Izoliatorius

Vienos lovos izoliatorių skaičius

1

1

1

1

1

1

2

 

19.6. III kategorijos jūrų laivuose, kuriuose įgula ir keleiviai sudaro 250 ir daugiau žmonių, turi būti įrengta medicininė kajutė.

19.7. IV kategorijos jūrų laivuose medicininės patalpos neįrengiamos.

 

10 lentelė. Medicininės paskirties patalpos I kategorijos žvejybos laivuose.

 

Patalpos pavadinimas

Mato vienetai

Įgulos narių skaičius

41–80

81–100

101–200

201–300

Stacionaras

Lovų skaičius

1

2

2

3

Izoliatorius

Vienos lovos izoliatorių skaičius

1

1

2

2

 

19.8. II kategorijos žvejybos laivuose turi būti įrengta ambulatorija ir izoliatorius, o nesant gydytojo – medicininė kajutė. III kategorijos žvejybos laivuose, esant daugiau kaip 20 įgulos narių, turi būti įrengta medicininė kajutė.

19.9. I grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose laivuose, kurių įgula didesnė kaip 25 žmonės, ir vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose, kuriuose keleivių skaičius 150 – 250, įrengiama medicininė kajutė.

19.10. I grupės vidaus vandenyse plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose, kuriuose keleivių daugiau kaip 250, įrengiama ambulatorija ir izoliatorius.

19.11. Laivo stacionare ir izoliatoriuje turi būti atskiras sanitarinis mazgas (plautuvė, unitazas ir vonia su dušu).

19.12. Įėjimas į izoliatoriaus sanitarinį mazgą įrengiamas tik iš izoliatoriaus patalpos. Izoliatorius turi turėti du įėjimus: iš atviro denio ir iš vidaus patalpų. Įėjimas iš atviro denio turi būti įrengtas per koridorių ir turėti laisvą praėjimą, leidžiantį laisvai nešti ligonius ant neštuvų.

19.13. Vienviečio stacionaro ir izoliatoriaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 6 m2, dviviečio stacionaro – 10 m2.

19.14. Stacionare ir izoliatoriuje priėjimas prie lovų turi būti iš trijų pusių (iš dviejų – išilgai lovos ir iš vienos – skersai). Lovos dydis turi būti ne mažesnis kaip 2,05 x 0,85 m. Praėjimas išilgai lovos iš vienos pusės turi būti ne siauresnis kaip 0,9 m, iš kitos (išilgai) lovos pusės ir vienos skersinės pusės – ne mažesnis kaip 0,6 m.

19.15. Draudžiamas tranzitinis vamzdžių ir elektros laidų nutiesimas per operacinę, sterilizacinę ir izoliatorių. Vamzdžių nutiesimas per kitas medicinines patalpas leidžiamas tik už apsauginės sienelės arba apvalkale, nenaudojant sujungimų. Leidžiama elektros laidus tiesti tik ekranuotame apvalkale. Vamzdžiai ir elektros laidai, reikalingi medicininių prietaisų aptarnavimui, turi būti už apsauginės sienelės arba apvalkale.

19.16. Medicininės kajutės plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m2. Medicininėje kajutėje turi būti minkšta medicininė kušetė, spinta medikamentams, stalas procedūroms, plautuvė su šaltu ir karštu vandeniu, kibiras su dangčiu ir pedalo įrengimu.

19.17. Draudžiama apgyvendinti įgulos narius ir keleivius medicininės paskirties patalpose.

20. Maisto skyriaus patalpų higieniniai reikalavimai:

20.1. Laivo savininkas ar valdytojas privalo užtikrinti, kad jūrininkams ir keleiviams būtų tiekiamas nekenksmingas žmogaus sveikatai maistas.

20.2. Visuose laivuose turi būti laivo virtuvė. Pagrindiniai laivo virtuvės įrengimai yra elektrinė plyta, elektriniai katilai, elektrinis virdulys, elektrinė mėsmalė, plautuvė virtuvės indų plovimui, lentynos indams, gamybiniai stalai, šaldytuvas, spinta maisto produktams ir atskira rankų plautuvė.

20.3. Elektros plytos dydis turi būti toks, kad vienu metu būtų galima gaminti tris patiekalus. Priėjimas prie plytos turi būti ne mažiau kaip iš trijų pusių. Praėjimas tarp plytos ir kitų įrengimų turi būti ne mažiau kaip 0,8 m.

20.4. Laivuose, kurių reiso trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos, virtuvės gali nebūti. Juose įrengiama patalpa, į kurią tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens reikalavimus [ 3.16 ]. Patalpoje turi būti šaldytuvas ir maisto pašildymo įranga.

20.5. Laivuose, kuriuose maitinama daugiau kaip 100 žmonių, įrengiami specializuoti gamybos cechai: mėsos, žuvų, daržovių ir šaltų užkandžių.

20.6. Prie laivo vadovybės valgyklos ir kitų įgulos narių valgyklos turi būti įrengta maisto išdavimo patalpa, kuri skirta ir indų plovimui. Šioje patalpoje turi būti šaldytuvas, stalai švariems ir naudotiems indams, spintos ar lentynos indų džiovinimui ir laikymui, trijų skyrių indų plautuvės.

20.7. Laivuose iki 500 BT indus plauti leidžiama virtuvėje, jei yra tam skirta plautuvė.

20.8. Jūrų keleiviniuose laivuose prie valgyklų ir restoranų, aptarnaujančių keleivius, turi būti įrengta serviravimo patalpa ir atskira indų plovykla.

20.9. Šalia laivo virtuvės patalpų ir virš jų neturi būti medicininių, higieninių, nuodingąsias medžiagas, dulkes ir stiprų kvapą skleidžiančių patalpų.

20.10. Jeigu laivo virtuvė įrengta keliuose aukštuose, turi būti liftai pagamintam maistui paduoti.

20.11. Maisto skyriaus patalpose negali būti užbortinio vandens įvado.

20.12. Įrenginiai su kaitinimo paviršiais turi būti aptverti, kad supimo metu nenukristų indai. Visi indai turi būti su rankenomis ir sandariais dangčiais.

20.13. Maisto skyriaus patalpose turi būti nuolydis į įrengtą grindyse angą.

20.14. Per maisto skyriaus patalpas draudžiama pravesti nutekamųjų vandenų vamzdžius.

20.15. Per maisto skyriaus patalpas negali būti praėjimo į kitos paskirties patalpas.

20.16. Greitai gendančių produktų laikymui laive turi būti šaldymo įrengimai ir patalpos.

20.17. Greitai gendantys produktai laivuose turi būti laikomi temperatūroje, nurodytoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 695 „Dėl Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 107-2941) patvirtintose Greitai gendančių produktų laikymo taisyklėse, išskyrus produktus, nurodytus 11 lentelėje.

 

11 lentelė. Greitai gendančių produktų laivuose laikymo sąlygos.

 

Maisto produkto pavadinimas

Temperatūra, °C

Laikant iki 3 mėn.

Laikant nuo 3 iki 6 mėn.

Šaldyta mėsa, mėsos produktai

Ne aukštesnė kaip minus 12

Minus 18

Šaldyta žuvis, žuvies produktai

Ne aukštesnė kaip minus 12

Minus 18

Sviestas, riebalai, rūkyti gaminiai

Nuo minus 4 iki minus 6

Nuo minus 4 iki minus 6

Kiaušiniai, pieno produktai

Nuo 0 iki minus 1

-

Vaisiai, daržovės, sultys

Nuo plius 2 iki plius 6

Nuo plius 2 iki plius 6

20.18. Šaldymo kamerose turi būti termometrai.

20.19. Prie šaldymo kamerų turi būti įrengtas prieškambaris, kuris gali būti naudojamas mėsos atšildymui. Jame turi būti kaladė mėsos kapojimui.

20.20. Į laivą gali būti priimami tik tie maisto produktai ir žaliavos, kuriems laive yra sudarytos gamintojų numatytos laikymo sąlygos [3.4].

20.21. Draudžiama priimti į laivą:

20.21.1. neskrostą paukštieną,

20.21.2. ančių ir žąsų kiaušinius,

20.21.3. subproduktus, išskyrus liežuvius, širdis, kepenis,

20.21.4. sumaišytų rūšių grybus.

20.22. Draudžiama laivuose gaminti:

20.22.1. iš pasterizuoto pieno varškę, sūrius, rūgščius pieno produktus,

20.22.2. paštetus,

20.22.3. majonezus,

20.22.4. pomidorų padažus,

20.22.5. konditerijos gaminius su kremu,

20.22.6. hermetiškai uždaromus mėsos, žuvies, daržovių, grybų konservus,

20.22.7. šaltieną (tropiniuose rajonuose nuolat, kituose rajonuose – vasaros laikotarpiu).

20.23. Sausų produktų laikymui turi būti įrengti vėdinami sandėliai. Juose turi būti lentynos, įrengtos ne arčiau 0,2 m nuo sienos.

20.24. Maisto transportavimo keliai iš maisto sandėlių neturi eiti per atvirą denį.

20.25. Draudžiama priimti maisto produktus ir žaliavas, kai laive vyksta krovos darbai, kurių metu išsiskiria žmonių sveikatai pavojingos, dulkančios ar stiprų kvapą turinčios medžiagos.

20.26. Į maisto skyriaus patalpas turi būti tiekiamas geriamasis karštas ir šaltas vanduo.

21. Tarnybinių patalpų higieniniai reikalavimai:

21.1. Radijo kabinose ir vairinėje, kur pastatyti radijo ryšio, radijo navigacijos ir radijo lokacijos įrengimai, turi būti numatytos priemonės apsaugoti personalą nuo elektromagnetinio spinduliavimo.

21.2. Ne mažiau kaip ant 3 vairinės langų turi būti šviesos filtrai.

21.3. Vairininko darbo vietoje turi būti įrengta reguliuojamo aukščio stovėjimo vieta su patogia nugaros atrama.

21.4. I ir II kategorijos laivuose turi būti mašinų įrengimų centriniai valdymo pultai ir šaldymo įrengimų valdymo pultai. Centriniai valdymo pultai ir šaldymo įrengimų valdymo pultai turi būti uždarose, šilumą ir garsą izoliuojančiose patalpose, kuriose įrengtos oro vėdinimo arba kondicionavimo sistemos.

21.5. III kategorijos laivuose, kuriuose nėra galimybės valdymo postus iškelti iš mašinų skyriaus į centrinį valdymo pultą ir mechanizmų valdymas neatliekamas iš eigos tiltelio, įrengiamos prieštriukšminės kabinos.

22. Patalpų bei rezervuarų, cisternų ir kitų talpų, skirtų maisto produktų gabenimui, higieniniai reikalavimai:

22.1. Patalpų sienos, lubos ir grindys turi būti padengtos medžiagomis, atspariomis dezinfekcinėms ir dezinsekcinėms medžiagoms.

22.2. Rezervuarų, cisternų ir kitų talpų dugnas turi turėti nuolydį išleidimo angos link. Rezervuarai, cisternos ir kitos talpos turi turėti sandariai užsidarančias angas su ne žemesne kaip 0,4 m apytvora. Angų dangčiai turi būti prieinami plombavimui. Rezervuarų, cisternų ir kitų talpų vėdinimo vamzdžiai turi iškilti virš denio ne mažiau kaip 1,0 m ir turi būti uždengti, kad į talpas nepatektų drėgmė, šiukšlės ir dulkės.

22.3. Projektuojant patalpas, skirtas maisto produktų ir vandens gabenimui, turi būti numatytas atskiras skyrius (spintos, uždaromos dėžės), skirtas žarnų laikymui, kurios naudojamos skystų maisto produktų, vandens priėmimui bei rezervuarų, cisternų ir kitų talpų plovimui, dezinfekcijai. Šiame skyriuje turi būti įrenginiai, skirti žarnų plovimui ir dezinfekcijai.

22.4. Į patalpas, skirtas maisto produktų gabenimui, turi būti tiekiamas šaltas ir karštas geriamasis vanduo.

23. Patalpų, skirtų skystų, dujinių ir birių nuodingų krovinių gabenimui, higieniniai reikalavimai:

23.1. Patalpos, skirtos nuodingųjų medžiagų gabenimui, turi būti įrengtos taip, kad apsaugotų laivo patalpas ir atmosferos orą nuo teršimo šiomis medžiagomis.

23.2. Patalpos turi būti lengvai valomos ir džiovinamos.

23.3. Įgulos nariai, dokininkai, atliekantys pakrovimo – iškrovimo darbus, personalas, valantis šias patalpas, turi naudoti individualias apsaugos priemones.

23.4. Laivuose, gabenančiuose nuodingus krovinius, turi būti numatytos tokios patalpos: prausykla, panaudotų darbo rūbų, instrumentų, individualių apsaugos priemonių saugojimo ir apruošimo patalpos bei patalpa, skirta prietaisų oro tyrimams atlikti laikymui.

24. Gyvūnų pervežimo higieniniai reikalavimai:

24.1. Laivai, skirti gyvūnų pervežimui, turi turėti patalpas, kur gyvūnai galėtų laisvai gulėti ir stovėti. Gyvūnų talpinimo deniai turi būti nepralaidūs drėgmei ir turėti skystų atliekų nutekėjimą. Stambių gyvūnų pririšimui turi būti įrengti pasaitai arba barjerai, mažiems gyvūnams – aptvarai, atskirti tinklais.

24.2. Naminiai gyvūnai turi būti pervežami specialiai tam skirtose laivo patalpose. Keleiviams skirtose kajutėse gyvūnus laikyti draudžiama.

24.3. Mažuose laivuose gyvūnai vežami narvuose, o šunys – būtinai su antsnukiu ir pavadžiu.

24.4. Gyvūnų savininkai privalo turėti veterinarinius dokumentus, nurodančius gyvūno persirgtas ligas, skiepijimą prieš pasiutligę.

25. Laivo patalpų apsauga nuo graužikų ir vabzdžių:

25.1. Visos sienos, deniai, grindys, kurios nėra pralaidžios vandeniui ir dujoms, turi būti be atvirų angų, plyšių, kurių skersmuo didesnis kaip 12,5 mm.

25.2. Vamzdžių, padengtų 12,5 mm ir storesne izoliacija, išvedimo per sienas vietose izoliacija turi būti patikimai apsaugota nuo žiurkių pragraužimo.

25.3. Išdėstant įrengimus, tiesiant vamzdžius ir kabelius, statant baldus ir inventorių, turi būti imamasi priemonių, kad nesusidarytų sąlygos, palankios graužikų slėptuvėms ir graužikų patekimui į laivo patalpas.

25.4. Visos durys turi būti sandarios, negali būti didesnių kaip 12,5 mm skersmens atvirų plyšių.

25.5. Oro tiekimo ir šalinimo sistemos išorinės angos turi turėti groteles, kurių plyšių skersmuo negali būti didesnis kaip 12,5 mm.

25.6. Visi laivo švartavimosi lynai, kuriais laivas pritvirtinamas prie krantinės, turi turėti metalinius priešžiurkinius skydelius.

25.7. Baigus laivo pakrovimo – iškrovimo darbus, tuoj pat nuimami tinklai, apsaugantys krovinį nuo iškritimo už borto, ir laivo trapai pakeliami ne žemiau kaip 0,4 m nuo žemės.

25.8. Laivams dirbant tropiniuose rajonuose, turi būti naudojami apsauginiai tinkleliai ant oro tiekimo ir šalinimo sistemų angų ir iliuminatorių.

26. Maisto krovinių gabenimo higieniniai reikalavimai:

26.1. Krovinių patalpose prieš pakraunant turi būti išvalyti anksčiau vežto krovinio likučiai, triumai išplauti vandeniu ir išdžiovinti.

26.2. Laivus, skirtus gabenti tik maisto krovinius, draudžiama naudoti nuodingų krovinių gabenimui.

26.3. Greitai gendantys produktai turi būti gabenami laivais, aprūpintais refrižeratoriais.

26.4. Laivuose – vandenvežiuose draudžiama pervežti keleivius ir bet kokį kitą krovinį.

26.5. Atvykus laivui su vandens kroviniu į Lietuvos Respublikos uostą, turi būti atliekamas bakteriologinis ir cheminis vandens tyrimas. Vandens mėginiai turi būti imami tiesiogiai iš cisternų.

26.6. Uosto laivuose – vandenvežiuose vandens mikrobiologiniai tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

26.7. Vandens gabenimo metu visų cisternų liukai turi būti hermetiškai uždaryti ir užplombuoti, vandens perpylimo žarnos turi būti laikomos atskiroje laivo patalpoje arba dėžėje.

27. Mirusiųjų pervežimo higieniniai reikalavimai:

27.1. Jūroje mirus įgulos nariui arba keleiviui, mirusiojo kūnas turi būti laikomas metaliniame sandariai uždarytame karste.

27.2. Nesant galimybės mirusiojo kūną perduoti į krantą, karstas turi būti patalpinamas į atlaisvintą šaldymo kamerą. Išvežus lavoną, kamera turi būti išplauta ir dezinfekuota.

 

VII. LAIVO SISTEMŲ HIGIENINIAI REIKALAVIMAI

 

28. Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų higienos reikalavimai:

28.1. Laive turi būti šildymo, vėdinimo ir (arba) kondicionavimo sistemos.

28.2. Laivo patalpų mikroklimatas charakterizuojamas trimis parametrais: temperatūra, santykine drėgme, oro judėjimo greičiu. Priklausomai nuo patalpų paskirties, normuojami vienas, du ar trys parametrai.

28.3. Laivo patalpose įrengus vėdinimo ir šildymo sistemas, mikroklimatas turi atitikti normas, nurodytas 12 lentelėje.

 

12 lentelė. Laivo patalpų mikroklimato higieninės normos.

 

Patalpų pavadinimas

Kai lauke oro temperatūra ne žemesnė kaip 10 oC

Kai lauke temperatūra 10 oC ir aukštesnė

Oro temperatūra, oC

Santykinė drėgmė, %

Oro judėjimo greitis, m/s

Oro temperatūra patalpose aukštesnė už lauko temperatūrą, oC

Oro judėjimo greitis, m/s

1. Gyvenamosios patalpos

20

40–60

0,15–0,25

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

2. Restoranai, valgyklos, bufetai, barai, kavinės, rūkymo patalpos, salonai, kino salės, bibliotekos, skaityklos

20

40–60

0,15–0,25

–

Iki 0,5

3. Uždari plaukimo baseinai

25

–

–

–

Iki 0,5

4. Sporto salės, sporto kajutės

20

40–60

–

–

Iki 0,5

5. Uždari deniai pasivaikščiojimui, vestibiuliai, prieškambariai, koridoriai, tambūrai

18

–

–

–

Iki 0,5

6. Skalbyklos ir lyginimo patalpos

Ne mažiau kaip 16

–

0,15–0,25

Ne daugiau kaip 8

Iki 0,5

7. Džiovinimo patalpos

45

–

–

–

–

8. Buitinio aptarnavimo patalpos:

ateljė (rūbų, avalynės remonto), kirpyklos, fotoateljė

20

40–60

0,12–0,25

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

9. Dušai, vonios, pirtys, nusirengimo patalpos

25

–

–

–

–

10. Prausyklos, individualūs sanitariniai mazgai su vonia(dušu)

20

–

–

–

–

11. Tualetai

16

–

–

–

–

12. Medicininės paskirties patalpos: stacionarai, izoliatoriai, ambulatorija, specializuoti gydytojo kabinetai, vaistinės

21

40–60

0,15–0,25

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

13. Operacinės

25

40–60

0,15–0,25

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

14. Maisto skyriaus patalpos:

virtuvės patalpos (virtuvės, kepyklos, konditerijos cechai, maisto pašildymo patalpos), indų plovykla, patalpos virduliams(su šilumos išskyrimu darbo vietose)

16

–

Iki 0,5

Ne daugiau kaip 8

Iki 0,7

15. Mėsos, žuvies, daržovių paruošimo patalpos, bufetai, duonos pjaustymo patalpos(be šilumos išskyrimo darbo vietose)

16

–

–

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

16. Administracinės patalpos, laboratorijos

18–20

40–60

0,15–0,25

Ne daugiau kaip 5

Iki 0,5

 

 

 

 

 

 

17. Darbo vietose prie mechanizmų valdymo punktų, kai nėra centrinio valdymo pulto (CVP)

Ne mažiau kaip 12

–

0,3–0,5 (darbo zonoje)

–

1,0–1,5 (darbo zonoje)

18. Darbo vietose prie mechanizmų valdymo punktų, esant distanciniam mechanizmų valdymui iš CVP

–

–

–

Ne daugiau kaip 10

–

19. Centrinis valdymo pultas

18–20

40–60

Iki 0,3

Ne daugiau kaip 5

Iki 7

20. Dirbtuvės ir kitos gamybinės patalpos, kur yra mechanizmai ir įrengimai be šilumos išskyrimo šaltinių

16

–

Iki 0,3 (darbo zonoje)

Ne daugiau kaip 8

Iki 0,7 (darbo zonoje)

21. Dirbtuvės ir kitos gamybinės patalpos, kur yra mechanizmai ir įrengimai su šilumos išskyrimo šaltiniais

16

40–60

Iki 0,3

–

1,5

22. Sandėlių patalpos (skalbiniams, kilimams, sporto inventoriui)

Ne mažiau kaip 10

–

–

–

–

 

28.4. Patalpų šildymui gali būti naudojama kondicionavimo sistema (šildymas oru su paduodamo oro sudrėkinimu) arba šildymo vandeniu sistema.

28.5. Šildymą garais leidžiama naudoti energetikos skyriuje ir patalpose, skirtose higieniniams poreikiams.

28.6. Kondicionuojant tiekiamo oro į laivo patalpas temperatūra neturi viršyti 40 0 C.

28.7. Šildymo įrengimai turi turėti temperatūros reguliatorių.

28.8. Šildymo prietaisus reikia įrengti prie borto ir lauko sienų. Draudžiama statyti šildymo prietaisus prie lovų galų ir po lovomis.

28.9. Draudžiama tiesti garų magistralinius vamzdžius per kajutes, medicininės paskirties ir visuomenines patalpas.

28.10. Laivo patalpų vėdinimas turi būti mechaninis (tiekimo ir šalinimo) ar natūralus.

28.11. Laivuose, neturinčiuose nuolatinės elektros srovės, o taip pat laivuose iki 500 BT galima įrengti natūralų oro vėdinimą.

28.12. Skaičiuojant vėdinimo sistemos galingumą, neturi būti skaičiuojamas oro pasikeitimas per iliuminatorius, o taip pat šviesos liukus.

28.13. Visi oro įtraukimo įrengimai turi būti tokiose vietose, kad į juos nepatektų užterštas oras, dujos, vanduo ir sniegas.

28.14. Sausakrūviuose transportiniuose laivuose, skirtuose pervežti birius krovinius, natūralioje ir mechaninėje oro tiekimo sistemose turi būti įrengti filtrai.

28.15. Autonominės vėdinimo sistemos turi būti projektuojamos patalpose, kuriose galimas kenksmingų dujų ir specifinių kvapų išsiskyrimas (energetikos skyriuje, medicininės paskirties patalpose, higieninėse ir higieninėse – buitinėse patalpose). Maisto skyriaus patalpose, tualetuose prie kajučių, akumuliatorinėje, džiovykloje turi būti autonominė mechaninė vėdinimo sistema. Kitose laivo patalpose leidžiamas mechaninės vėdinimo sistemų sujungimas, esant vienodiems higieniniams reikalavimams šių patalpų orui.

28.16. Mechaninės vėdinimo sistemos oro paskirstymo įrengimai, išdėstyti darbo zonoje, turi turėti patogiai valdomus reguliuojamus įtaisus, kuriais keičiamas oro judėjimo greitis ir kryptis.

28.17. Laivo virtuvėje, kepykloje, indų plovykloje mechaninės vėdinimo sistemos angos turi būti virš šilumos išskyrimo šaltinio (plytos, puodo, duonos kepimo krosnies, indų plovimo vietos).

28.18. Maisto skyriaus patalpose, kuriose yra šilumos išsiskyrimo šaltiniai, pagrindinėse darbo vietose (prie gamybinių stalų ir kt.) tiekiamas oras turi būti paduodamas, reguliuojant jo greitį ir kryptį.

28.19. Energetikos skyriuje turi būti įrengta mechaninė oro tiekimo ir šalinimo sistema.

28.20. Tiekiamas oras turi būti paduodamas į patalpų darbo zonas, į dirbančiųjų nuolatinio buvimo vietas ir remonto aikšteles.

28.21. Nesant centrinio valdymo pulto, energetikos skyriuje turi būti numatytas oro padavimas į mechanizmų valdymo postus.

28.22. Kuro ir tepalų separatorių įrengimo vietose turi būti įrengta vietinė oro šalinimo sistema, kurios vamzdžiai išdėstomi apatinėje patalpos dalyje.

28.23. I ir II kategorijos laivuose oro kondicionavimo sistema turi būti įrengta gyvenamosiose, visuomeninėse, medicininės paskirties, tarnybinėse patalpose bei centriniame valdymo pulte, maisto skyriaus patalpose (be šilumos išskyrimo šaltinių).

28.24. Laivams, kuriuose nėra įrengta oro kondicionavimo sistema, tropiniuose rajonuose plaukioti draudžiama.

28.25. III ir IV kategorijos laivuose kondicionavimo sistema įrengiama tuo atveju, jeigu jie eksploatuojami 1 – ame ir 2 – ame plaukiojimo rajonuose (1 priedas).

28.26. Išoriniai oro tiekimo ir šalinimo sistemos įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad pašalinamas oras nepatektų į oro kondicionavimo sistemos įrenginius.

28.27. Oro kondicionavimo sistemose turi būti numatytas tiekiamo ir recirkuliacinio oro valymas nuo dulkių.

28.28. Oro kondicionavimo sistemos turi būti aprūpintos prietaisais, automatiškai reguliuojančiais oro temperatūrą ir drėgnumą. Esant automatiniam reguliavimui, oro temperatūros svyravimai negali būti didesni kaip 2 oC, o santykinio oro drėgnumo – 10 %.

29. Vandens tiekimo sistemų higieniniai reikalavimai:

29.1. Kiekvienas laivas turi būti aprūpintas pakankamu kiekiu geriamojo ir prausimosi vandens.

29.2. Geriamasis vanduo, tiekiamas laivo įgulai ir keleiviams, turi atitikti geriamojo vandens reikalavimus [3.16].

29.3. Prausimosi vanduo gaunamas laive nugėlinant jūros vandenį. Jeigu vanduo gėlinamas distiliavimo būdu, esant garinimo temperatūrai aukštesnei kaip 80° C, jis gali būti naudojamas prausimuisi ir kitoms buities reikmėms. Gėlinant vandenį kitais būdais, prieš vartojimą jis turi būti dezinfekuojamas.

29.4. Jūros vanduo, iš kurio nugėlinant ruošiamas prausimosi vanduo, turi būti imamas ne arčiau kaip 25 mylios nuo kranto.

29.5. Prausimosi vandeniui laive turi būti įrengta atskira vandens tiekimo sistema.

29.6. Geriamojo ir prausimosi vandens atsargos laive, o taip pat jų laikymui skirtų cisternų talpa turi būti apskaičiuota priklausomai nuo nustatytos plaukiojimo autonomijos ir atsižvelgiant į minimalias vandens sąnaudas, nurodytas 13 lentelėje.

 

13 lentelė. Minimalių vandens sąnaudų laivuose normos.

Vanduo (litrais)

Minimali vandens paros norma 1 žmogui laive

 

 

I kategorijos

II kategorijos

III kategorijos

IV kategorijos

 

Transportiniai laivai:

 

 

 

 

Geriamasis

50

40

20

10

Prausimosi

100

90

30

10

Žvejybos laivai:

 

 

 

 

Geriamasis

50

40

30

30

Prausimosi

100

90

40

40

Vidaus vandenyse plaukiojantys laivai:

I grupė

II grupė

III grupė

 

Geriamasis ir prausimosi vanduo:

 

 

 

 

Įgulos nariams

75

40

15

 

Keleiviams

70

35

10

 

 

29.7. Geriamasis vanduo turi būti tiekiamas į visus maisto skyriaus ir medicinos patalpų vandens paskirstymo taškus, į saturatorius, į maisto produktų sandėlių prieškambarius, į visas plautuves ir bidė. Prausimosi vanduo tiekiamas į vonias, dušus, pirtis ir skalbyklas.

29.8. Užbortinis vanduo gali būti tiekiamas į plaukimo baseiną. Unitazų ir pisuarų plovimui gali būti naudojamas prausimosi ar užbortinis vanduo. Žvejybos laivuose užbortinį vandenį galima naudoti žuvies perdirbimo cechuose įrengimų, žvejybos įrankių ir grindų plovimui.

29.9. Geriamasis vanduo turi būti saugomas cisternose, išskyrus dvigubo dugno cisternas bei achterpiko ir forpiko cisternas. Cisternos negali turėti bendrų sienų su nutekamųjų vandenų, kuro, alyvos cisternomis.

29.10. Prausimosi vanduo laikomas ir forpiko, ir achterpiko cisternose, išskyrus dvigubo dugno cisternas.

29.11. Geriamojo ir prausimosi vandens talpos, vamzdžiai bei armatūra turi būti pagaminti iš korozijai atsparios medžiagos arba turėti antikorozinę dangą.

29.12. Geriamojo vandens cisternos išvalymui, apžiūrai ir remontui turi turėti hermetiškai uždaromas angas. Cisternos dugnas turi turėti nuolydį ir išleidimo angą.

29.13. Geriamojo vandens cisternas draudžiama išdėstyti šalia šilumos šaltinių.

29.14. Geriamojo ir prausimosi vandens sistemos turi būti įrengtos autonomiškai, be sujungimų su kitomis sistemomis (balastine, gaisrine ar užbortine).

29.15. Geriamojo ir prausimosi vandens vamzdžiai negali eiti per cisternas, skirtas kitų skysčių laikymui, kitų cisternų vamzdžiai – per geriamojo ir prausimosi vandens cisternas.

29.16. Kiekviename laive turi būti žarna geriamojo vandens paėmimui. Žarna turi turėti markiruotę „geriamasis vanduo“. Jos laikymui turi būti speciali spintelė arba dėžė (markiruota). Žarnos galai turi būti su apsauginiais antgaliais.

29.17. Žarnos, skirtos geriamojo vandens tiekimui, turi būti naudojamos tik pagal tiesioginę paskirtį ir negali būti naudojamos kitiems tikslams.

29.18. Geriamasis vanduo gaunamas iš uosto vandentiekio arba laivų – vandenvežių.

29.19. Laivui draudžiama imti gėlą vandenį iš necentralizuotų vandentiekių ar tiesiogiai iš vandens telkinių.

29.20. Jeigu geriamasis vanduo laikomas cisternose daugiau kaip 10 parų, esant aukštesnei kaip 100 C temperatūrai, prieš vartojimą būtina atlikti profilaktinę vandens dezinfekciją.

29.21. Vanduo laivui turi būti tiekiamas tik iš specialių hidrantų uosto žarnomis.

29.22. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus vandens talpos turi būti apžiūrimos, išvalomos ir dezinfekuojamos. Jeigu pažeista talpų antikorozinė danga, talpos turi būti remontuojamos.

29.23. Vandens talpų dezinfekciją būtina atlikti:

29.23.1. prieš pradedant laivą eksploatuoti;

29.23.2. po vandens tiekimo sistemos remonto ar vandens talpų antikorozinės dangos apžiūros darbų;

29.23.3. tuo atveju, kai po antros profilaktinės dezinfekcijos vandens bakteriologiniai rodikliai neatitinka higienos norminių aktų reikalavimų.

29.24. Visi darbai, susiję su vandens talpų remontu, turi būti atliekami laivui stovint uoste.

30. Nutekamojo vandens, nafta užteršto vandens ir šiukšlių šalinimo sistemų higieniniai reikalavimai:

30.1. Nutekamuosius vandenis sudaro nuotėkos iš tualetų, medicininės paskirties patalpų ir gyvūnų laikymo patalpų.

30.2. Nafta užterštus vandenis sudaro vanduo su bet kokiu naftos kiekiu.

30.3. Ūkinius – buitinius vandenis sudaro nuotėkos iš pirčių, dušų, vonių, plautuvių, skalbyklų, virtuvės ir kitų maisto skyriaus patalpų.

30.4. Šiukšles sudaro visos maistinių, buitinių ir eksploatacinių atliekų rūšys, išskyrus šviežią žuvį ir jos likučius.

30.5. Laivuose, kuriuose įgulos ir keleivių skaičius daugiau kaip 10 žmonių, turi būti numatytos nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo (apdorojimo) cisternos ir įranga nuotėkų išleidimui už borto arba jų perdavimui į priėmimo įrenginius.

30.6. Laivuose, kuriuose yra nutekamųjų vandenų valymo ir nukenksminimo įrengimai, įrengiama bendra nutekamųjų ir ūkinių-buitinių vandenų surinkimo ir perdirbimo sistema. Laivuose, kuriuose nėra nutekamųjų vandenų valymo ir nukenksminimo įrengimų, leidžiama įrengti atskiras sistemas nutekamųjų vandenų ir ūkinių – buitinių vandenų surinkimui ir laikymui.

30.7. Cisternų talpa turi atitikti nutekamųjų ir ūkinių-buitinių vandenų kiekį, kuris nustatomas pagal laivo stovėjimo sanitarinėse apsaugos zonose, teritoriniuose vandenyse, vidaus vandenyse laiką. Nutekamųjų ir ūkinių-buitinių vandenų surinkimo cisternų talpa skaičiuojama pagal normas, nurodytas 14 lentelėje.

 

14 lentelė. Minimalios nutekamųjų ir ūkinių – buitinių vandenų normos.

 

Laivo kategorija

Nutekamųjų vandenų paros norma 1 žmogui laive, litrai

Ūkinių – buitinių vandenų paros norma 1 žmogui laive, litrai

Iš viso, litrai

I ir II

50

150

200

III ir IV

30

70

100

 

30.8. Nutekamųjų vandenų surinkimo cisternos turi būti gaminamos iš plieno. Vidinis jų paviršius turi būti lengvai valomas. Nutekamųjų vandenų cisternos turi turėti angas, per kurias būtų galima atlikti valymo darbus bei dezinfekciją, ir oro vamzdžius. Išdėstant denyje nutekamųjų cisternų oro vamzdžius, būtina užtikrinti, kad nebūtų užterštas laivo patalpų oras.

30.9. Surinkimo cisternos turi būti atskirtos oro tarpais nuo geriamojo ir prausimosi vandens cisternų, o taip pat nuo patalpų, skirtų maisto produktų pervežimui, gyvenamųjų, medicininės paskirties, visuomeninių patalpų.

30.10. Nutekamųjų vandenų vamzdynas negali eiti per medicininės paskirties, maisto bloko patalpas, maisto produktų sandėlius ir geriamojo bei prausimosi vandens cisternas.

30.11. Nutekamieji vandenys iš izoliatoriaus atskiru vamzdynu turi būti nuvedami į atskirą cisterną arba į valymo ir nukenksminimo įrengimus.

30.12. Teritoriniuose vandenyse ir sanitarinės apsaugos zonose išvalytą nutekamąjį vandenį galima išleisti, jeigu nuotėkos atitinka 15 lentelėje nurodytus higienos reikalavimus.

 

15 lentelė. Nuotėkų po išvalymo higieninės normos.

 

Analitės pavadinimas

Jūros laivai

Vidaus vandenyse plaukiojantys laivai

Biocheminis deguonies sunaudojimas, BDS5 MgO2/dm³

Ne daugiau kaip 50,0

Ne daugiau kaip 50,0

Skendinčios medžiagos mg/dm³

Ne daugiau kaip 100,0

Ne daugiau kaip 50,0

Liekamasis chloras mg/dm³

1,5–5,0

1,5–5,0

Žarninės lazdelės (E.coli) skaičius 100 ml

Ne daugiau kaip 250

Ne daugiau kaip 100

 

30.13. Laivui esant rajonuose, kuriuose bet koks nutekamojo vandens išleidimas draudžiamas, vandens nuleidimo vožtuvai turi būti užsukti ir užplombuoti.

30.14. Neapdorotų nutekamųjų vandenų išleidimas už pakrantės valstybės teritorinių vandenų ribos (daugiau kaip 12 mylių nuo artimiausio kranto) galimas laivui plaukiojant ne lėčiau kaip 4 mazgų greičiu ir jei toks išleidimas vykdomas palaipsniui ir vandens paviršiuje neatsiranda matomų kietų dalelių bei nepakinta vandens paviršiaus spalva.

30.15. Visų kategorijų žvejybos laivuose, kuriuose įgula 10 ir daugiau žmonių, ištraukiant tralą ir tinklus, panaudojant užbortinį vandenį žuvies apdorojimui, būtinai turi dirbti nutekamojo vandens apdorojimo įrenginys. Jeigu laive valymo įrenginio nėra arba jis sugedęs, visas nutekėjęs vanduo renkamas į surinkimo cisterną, o vėliau už žūklės rajono ribų išleidžiamas iš laivo.

30.16. Jūros apsaugos nuo taršos nafta užtikrinimui kiekvienas laivas turi būti aprūpintas atitinkamais įtaisais nafta užteršto vandens surinkimui, filtravimui ir pašalinimui, o taip pat nafta užteršto vandens išsiliejimo ir nuotėkio iš laivo prevencijos įrengimais.

30.17. Nafta užteršto vandens iš visų laivo mašinų ir katilų patalpų bei balasto iš degalų tankų išmetimas leidžiamas tik po jų filtracijos. Liekamasis naftos kiekis neturi viršyti 15 mln –1 (ppm). Išmetimas turi būti nuolat kontroliuojamas specialiu prietaisu (signalizatoriumi) laivui plaukiant ir ne arčiau kaip 12 mylių atstumu nuo artimiausio kranto. Neįvykdžius minėtų sąlygų, išmetimas draudžiamas, ir nafta užterštas vanduo bei naftos likučiai turi būti laikomi laive, o vėliau perduoti į priėmimo įrenginius.

30.18. Kiekviename laive turi būti šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo (susmulkinimo), sudeginimo arba jų saugojimo iki perdavimo į kranto priėmimo įrenginius įtaisai.

30.19. Šiukšlių surinkimo (konteineriai), apdorojimo ir deginimo įrengimai turi būti vietose, izoliuotose nuo gyvenamųjų ir bendro naudojimosi patalpų. Konteineriai turi turėti dangčius, būti lengvai plaunami ir dezinfekuojami.

30.20. Šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo ir saugojimo įrengimų našumas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šiukšlių susidarymo paros normą, į žmonių skaičių laive ir laivo buvimo šiukšlių išmetimo draudimo zonoje laiko.

30.21. Minimali šiukšlių susidarymo vienam žmogui per parą skaičiuojamoji norma yra: sausos buitinės šiukšlės – 0,002 m3; kietos maistinės atliekos – 0,003 m3.

31. Apšvietimo higieniniai reikalavimai:

31.1. Įgulos ir keleivių gyvenamosios ir visuomeninės patalpos, medicininės paskirties patalpos, taip pat tarnybinės patalpos turi turėti natūralų apšvietimą.

31.2. Dirbtinis laivo apšvietimas turi atitikti normas, nurodytas 16 lentelėje.

 

16 lentelė. Laivo patalpų dirbtinio apšvietimo normos.

 

Nr.

Patalpa

Apšvietimas, lx

Bendras

Kombinuotas

1

Tarnybinės patalpos:

 

 

 

Vairavimo

75

 

 

Šturmano, radijo kabinos ir kt.

150

 

2

Energetikos skyrius

150

 

3

Centrinis valdymo postas

200

400

4

Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kt.)

150

 

5

Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kt.)

300

 

6

Keleivių ir įgulos kajutės

200

400

7

Gydytojų kabinetai

200

500

8

Skalbyklos

100

 

9

Restoranai ir bufetai

200

 

10

Medicininės kajutės, ambulatorijos

300

 

 

Operacinės

400

 

 

Izoliatoriai

150

 

11

Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams

200

 

12

Poilsio salonai, bibliotekos

200

400

13

Koridoriai, trapai, tambūrai

75

 

14

Krovinių laikymo patalpos (triumai)

50

 

 

32. Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos:

32.1. Laivuose turi būti numatyta apsauga nuo triukšmo, kurį sukelia pagrindiniai triukšmo šaltiniai: pagrindinis variklis, dyzeliniai generatoriai, navigacijos ir radijo įrenginiai, oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos.

32.2. Laivuose turi būti numatyta apsauga nuo vibracijos, atsirandančios dėl nesubalansuoto pagrindinio variklio, dyzelinių generatorių, eigos sraigtų.

32.3. Apsaugai nuo triukšmo ir vibracijos laivo projekte turi būti numatytos apsaugos priemonės:

32.3.1. pagrindinio variklio, dyzelinių generatorių, kompresorių, ventiliatorių ir kitos įrangos su geriausiomis vibroakustinėmis charakteristikomis parinkimas;

32.3.2. patalpos, kuriose normuojamas triukšmas ir vibracija, turi būti maksimaliai nutolusios nuo triukšmo ir vibracijos šaltinių, o tarp jų turi būti išdėstytos patalpos, kuriose triukšmas ir vibracija nenormuojama (negyvenamosios patalpos) arba leidžiami gana aukšti triukšmo ir vibracijos lygiai (periodiškai aptarnaujamos patalpos);

32.3.3. distancinis variklių ir mechanizmų, sukeliančių didelį triukšmą ir vibraciją, valdymas;

32.3.4. triukšmą sugeriančių medžiagų panaudojimas patalpose, kuriose yra triukšmo šaltiniai;

32.3.5. perdangų padengimas vibraciją sugeriančiomis medžiagomis patalpose, kuriose yra vibracijos šaltiniai.

32.4. Laivo projekte turi būti pateikti prognozuojamo triukšmo ir vibracijos skaičiavimai, patvirtinantys numatytų prieštriukšminių ir priešvibracinių priemonių efektyvumą.

32.5. Laivų savininkai privalo kontroliuoti triukšmo ir vibracijos lygius ir mažinti jų kenksmingą poveikį įgulos nariams ir keleiviams.

 

17 lentelė. Leidžiami triukšmo lygiai gyvenamosiose ir gamybinėse patalpose.

 

Nr.

Patalpa

Garso slėgio lygiai, dB; oktavų juostose, Hz

Garso lygis LA dBA

31,5

63

125

250

500

1000

2000

4000

8000

 

1

Keleivių ir įgulos kajutės

83

67

57

49

44

40

37

35

33

45

 

I kategorijos laivuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Keleivių ir įgulos kajutės

86

71

61

54

49

45

42

40

38

50

 

II kategorijos laivuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

Keleivių ir įgulos kajutės

90

75

66

59

53

50

47

45

44

55

 

III kategorijos laivuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Keleivių ir įgulos kajutės

93

79

70

63

58

55

52

50

49

60

 

IV kategorijos laivuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Tarnybinės patalpos

93

79

70

63

58

55

52

50

49

60

 

(vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kt.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

I ir II kategorijos laivuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kt.) III ir IV kategorijos laivuose

96

83

74

68

63

60

57

55

54

65

7

Energetikos skyrius su

113

103

96

91

88

85

83

81

80

90

 

nuolatine priežiūra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

Periodiškai aptarnaujamas energetikos skyrius (esant distanciniam valdymui iš centrinių valdymo pultų)

116

107

101

95

93

90

88

86

85

95

9

Energetikos skyrius be priežiūros

123

114

109

105

102

100

98

96

95

105

10

Centrinis valdymo pultas

100

87

79

72

68

65

62

61

59

70

11

Gamybinės patalpos

110

99

92

86

83

80

78

76

74

85

 

energetikos skyriuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12

Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) ne energetikos skyriuose

100

87

79

72

68

65

62

61

59

70

13

Darbo vietos atviruose deniuose ir skyriuose

100

87

79

72

68

65

62

61

59

70

14

Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kt.) žuvininkystės patalpose

107

95

87

82

78

75

73

71

69

80

15

Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos

96

83

74

68

63

60

57

55

54

65

16

Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai

100

87

79

72

68

65

62

61

59

70

17

Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams

96

83

74

68

63

60

57

55

54

65

18

Restoranai ir bufetai

93

79

70

63

58

55

52

50

49

60

19

Gydytojų kabinetai

93

79

70

63

58

55

52

50

49

60

20

Medicininės kajutės, ambulatorijos, operacinės, izoliatoriai

83

67

57

49

44

40

37

35

33

45

 

32.6. Vietoj leidžiamų vibracijos dydžių laivų patalpose nustatomi vidutiniai kvadratiniai virpesių greičio reikšmių Lv (dB) oktavinių juostų dažnių lygiai su vidutiniais geometriniais dažniais 2, 4, 8, 16, 32, 63 Hz pagal formulę:

V

Lv = ;20 lg –––––––––

5×10-8

 

5×10-8 m/s – priimtas sąlyginis standartinis dydis, atitinkantis vidutinę kvadratinę virpesių greičio reikšmę, esant garso dažniui 1000 Hz ir slėgiui 2×10-5 N/m2.

Virpesių greičio reikšmė taip pat gali būti nustatyta pagal 20 lentelę.

32.7. Patalpų vibracijos norma priklauso nuo patalpos paskirties, poveikio trukmės ir ekipažo darbo sąlygų pagal nustatytą laivų klasifikaciją.

32.8. Didžiausi leidžiami vibracijos lygiai laivuose nustatomi sutinkamai su ribiniais spektrais pagal greitį (Lv) iš 18 ir 19 lentelių arba atitinkančius pagreičio dydžius iš 21 ir 22 lentelių. 18 lentelėje nurodyti ribinių spektrų eilės numeriai, kurių reikšmės decibelais normuojamoms oktavinėms juostoms pateiktos 19 ir 21 lentelėse. Maksimalus leidžiamas normos viršijimas – ne daugiau kaip 2 dB tik vienoje kokioje nors oktavinėje juostoje.

 

18 lentelė. Leidžiamos vibracijos normos laivuose.

 

Patalpos pavadinimas

Ribinio spektro eilės numeris RS (Lv) 2 lentelėje ir RS (Lα) 4 lentelėje

 

Energetinis skyrius, katilinės:

 

 

su nuolatiniu budėjimu

3

 

su periodiniu aptarnavimu (esant nuo garso ir vibracijos izoliuotiems postams ar pultams, kai vieno darbininko buvimo trukmė juose neviršija 120 min. per parą)

2

 

Izoliuoti valdymo pultai

3

 

Gamybinės patalpos

3

 

Tarnybinės patalpos

4

 

Gyvenamosios ir viešosios patalpos:

 

 

I ir II kategorijos jūrų laivuose, taip pat I grupės upių laivuose, kurių reiso trukmė ilgesnė kaip 24 val. į vieną pusę, t.y. iki galutinės prieplaukos ar uosto

6

 

III kategorijos jūrų laivuose ir II grupės upių laivuose, kurių reiso trukmė ne ilgesnė kaip 24 val. į vieną pusę, t.y. iki galutinės prieplaukos ar uosto

5

 

IV kategorijos jūrų laivuose ir III, IV grupės upių laivuose, kurių reiso trukmė ne ilgesnė kaip 8 val. į vieną pusę, t.y. iki galutinės prieplaukos ar uosto

4

 

Medicininės patalpos

7

 

 

19 lentelė. Vibracijos lygių ribiniai spektrai pagal greitį RS (Lv), kai V0=5×10-8m/s.

 

RS (Lv) numeris

Oktavinių juostų vidutiniai geometriniai dažniai , Hz

 

 

2

4

8

16

32

63

 

1

115

107

104

102

101

101

2

112

104

101

99

98

98

3

106

98

95

93

92

92

4

101

93

90

88

87

87

5

96

88

85

83

82

82

6

91

83

80

78

77

77

7

86

78

75

73

72

72

 

20 lentelė. Santykis tarp virpesių greičio lygių, išreikštų decibelais, ir reikšmių, išreikštų absoliučiais vienetais.

 

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

30

1,58×10-6

53

2,23×10-5

76

3,16×10-4

99

4,46×10-3

31

1,77×10-6

54

2,51×10-5

77

3,54×10-4

100

5,00×10-3

32

1,99×10-6

55

2,81×10-5

78

3,97×10-4

101

5,61×10-3

33

2,23×10-6

56

3,16×10-5

79

4,46×10-4

102

6,30×10-3

34

2,51×10-6

57

3,54×10-5

80

5,00×10-4

103

7,07×10-3

35

2,81×10-6

58

3,97×10-5

81

5,61×10-4

104

7,93×10-3

36

3,16×10-6

59

4,46×10-5

82

6,30×10-4

105

8,89×10-3

37

3,54×10-6

60

5,00×10-5

83

7,07×10-4

106

9,98×10-3

38

3,97×10-6

61

5,61×10-5

84

7,93×10-4

107

1,12×10-2

39

4,46×10-6

62

6,30×10-5

85

8,89×10-4

108

1,26×10-2

40

5,00×10-6

63

7,07×10-5

86

9,98×10-4

109

1,41×10-2

41

5,61×10-6

64

7,93×10-5

87

1,12×10-3

110

1,58×10-2

42

6,30×10-6

65

8,89×10-5

88

1,26×10-3

111

1,77×10-2

43

7,07×10-6

66

9,98×10-5

89

1,41×10-3

112

1,99×10-2

44

7,93×10-6

67

1,12×10-4

90

1,58×10-3

113

2,23×10-2

45

8,89×10-6

68

1,26×10-4

91

1,77×10-3

114

2,51×10-2

46

9,98×10-6

69

1,41×10-4

92

1,99×10-3

115

2,81×10-2

47

1,12×10-5

70

1,58×10-4

93

2,23×10-3

116

3,16×10-2

48

1,26×10-5

71

1,77×10-4

94

2,51×10-3

117

3,54×10-2

49

1,41×10-5

72

1,99×10-4

95

2,81×10-3

118

3,97×10-2

50

1,58×10-5

73

2,23×10-4

96

3,16×10-3

119

4,46×10-2

51

1,77×10-5

74

2,51×10-4

97

3,54×10-3

120

5,00×10-2

52

1,99×10-5

75

2,81×10-4

98

3,97×10-3

 

 

 

21 lentelė. Vibracijos lygių ribiniai spektrai pagal pagreitį RS (Lα), kai α0=3×10-4m/s2

 

RS (Lα) numeris

Oktavinių juostų vidutiniai geometriniai dažniai, Hz

 

2

4

8

16

32

63

1

61

60

62

66

71

77

2

58

57

59

63

68

74

3

52

51

53

57

62

68

4

48

45

48

52

57

63

5

42

41

43

47

52

58

6

37

36

38

42

47

53

7

32

31

33

37

42

48

 

22 lentelė. Santykis tarp virpesių pagreičio lygių, išreikštų decibelais, ir reikšmių, išreikštų absoliučiais vienetais.

 

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

dB

Greitis, m/s

20

3,00×10-3

43

4,24×10-2

66

5,98×10-1

89

8,45

21

3,37×10-3

44

4,76×10-2

67

6,72×10-1

90

9,49

22

3,78×10-3

45

5,33×10-2

68

7,54×10-1

91

10,6

23

4,24×10-3

46

5,98×10-2

69

8,45×10-1

92

11,9

24

4,76×10-3

47

6,72×10-2

70

9,49×10-1

93

13,4

25

5,33×10-3

48

7,54×10-2

71

1,06

94

15,0

26

5,98×10-3

49

8,45×10-2

72

1,19

95

16,9

27

6,72×10-3

50

9,49×10-2

73

1,34

96

18,9

28

7,54×10-3

51

1,06×10-1

74

1,50

97

21,2

29

8,45×10-3

52

1,19×10-1

75

1,69

98

23,8

30

9,49×10-3

53

1,34×10-1

76

1,89

99

26,7

31

1,06×10-2

54

1,50×10-1

77

2,12

100

30,0

32

1,19×10-2

55

1,69×10-1

78

2,38

101

33,7

33

1,34×10-2

56

1,89×10-1

79

2,67

102

37,8

34

1,50×10-2

57

2,12×10-1

80

3,00

103

42,4

35

1,69×10-2

58

2,38×10-1

81

3,37

104

47,6

36

1,89×10-2

59

2,67×10-1

82

3,78

105

53,3

37

2,12×10-2

60

3,00×10-1

83

4,24

106

59,8

38

2,38×10-2

61

3,37×10-1

84

4,76

107

67,2

39

2,67×10-2

62

3,78×10-1

85

5,33

108

75,4

40

3,00×10-2

63

4,24×10-1

86

5,98

109

84,5

41

3,37×10-2

64

4,76×10-1

87

6,72

110

94,9

42

3,78×10-2

65

5,33×10-1

88

7,54

 

 

 

32.9. Norint patikrinti priemonių, užtikrinančių leidžiamą garso ir vibracijos lygį, efektyvumą, būtina atlikti garso ir vibracijos lygių matavimus, laivui dirbant pagrindiniu režimu. Matavimai daromi laivui atliekant bandomuosius plaukiojimus po laivo remonto arba rekonstrukcijos, kurios metu galėjo pasikeisti garso ir vibracijos lygis patalpose ir deniuose. Matavimai atliekami tose laivo patalpose ir darbo vietose, kurioms numatytos garso ir vibracijos normos.

32.10. Papildomų priemonių apimtis ir trukmė triukšmo ir vibracijos sumažinimui darbo vietose ir patalpose, kuriose išbandant laivą rastas higieninių normų viršijimas, suderinama su visuomenės sveikatos centru apskrityje. Įvykdžius papildomas priemones, vibroakustiniai išbandymai atliekami pakartotinai pagrindinėje laivo dalyje.

33. Apsauga nuo infraraudonųjų spindulių:

33.1. Laivo įgula turi būti apsaugota nuo nepalankaus ilgabangių infraraudonųjų spindulių poveikio. Įrengimų vamzdžių ir pertvarų, esančių tokio spinduliavimo šaltiniu, paviršius turi būti izoliuotas (hermetizacija, šilumos izoliacija, ekranavimas, šilumos nuvedimas). Infraraudonojo spinduliavimo intensyvumas 1 cm atstumu nuo įkaitinto įrengimo paviršiaus darbo zonoje neturi viršyti 0,20 kal/cm per 2 min. arba įrengimų įkaitintų paviršių temperatūra darbo vietose neturi viršyti 400C.

33.2. Kad būtų sumažintas infraraudonojo spinduliavimo intensyvumas, reikia naudoti lygaus paviršiaus izoliaciją. Sienas, bortus, lubas, mechanizmus, įrengimus, vamzdžius reikia dažyti šviesiomis spalvomis.

34. Valymo darbai tanklaiviuose:

34.1. Tanklaivių rezervuarų valymas atliekamas mechanizuotai, kai juose nėra žmonių, laikantis visų priemonių aplinkos apsaugojimui nuo užteršimo. Rezervuarai, kuriuose buvo pervežami nuodingi kroviniai, valomi tik po išvėdinimo.

34.2. Visi darbai tanklaivių rezervuaruose (plovimas rankomis, kietųjų priemaišų surinkimas ir t. t.) atliekami tik išvėdinus patalpas, taip pat naudojant individualias apsaugos nuo naftos produktų garų poveikio priemones.

34.3. Tanklaivių rezervuarų valymo metu turi veikti mechaninė vėdinimo sistema.

34.4. Jeigu kenksmingų medžiagų koncentracija ore viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, įeiti į rezervuarus draudžiama.

34.5. Visų darbų rezervuaro viduje (plovimas rankomis, kietųjų priemaišų surinkimas ir kt.) trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 min., po 30 min. daroma 15 min. pertrauka poilsiui viršutiniame denyje.

34.6. Valymo darbų pamainos trukmė, įskaitant pertraukas, negali būti ilgesnė kaip 6 valandos.

34.7. Asmenys, pajutę silpnumą, pykinimą, galvos svaigimą, turi nutraukti darbą ir išeiti iš rezervuaro.

34.8. Valyti rezervuarus, pervežus etiliuotus naftos produktus, galima tik laivui stovint uoste ir tik po išvėdinimo.

34.9. Valyti rezervuarus, kuriuose pervežama etiliuotus naftos produktus, galima tik tada, kai laive yra gydytojas.

______________

 

1 priedas

 

PLAUKIOJIMO RAJONAI

 

1. Pirmasis rajonas: Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų rajonai (nuo 30° šiaurės iki 30° pietų platumos), Persijos, Meksikos įlankos, Raudonoji jūra.

2. Antrasis rajonas: Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų rajonai (nuo 30° iki 45° šiaurės platumos ir nuo 30° iki 45° pietų platumos), Japonų, Geltonosios ir Viduržiemio jūrų pietinė dalis.

3. Trečiasis rajonas: Ramusis, Indijos ir Atlanto vandenynai (nuo 45° iki 60° šiaurės platumos ir nuo 45° iki 60° pietų platumos), Beringo ir Ochotsko jūrų pietinė dalis, Baltijos jūra, Japonų, Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų šiaurinė dalis.

4. Ketvirtasis rajonas: Grenlandijos jūra, Šiaurės jūrų kelias, Čiukotsko jūra, Ochotsko ir Beringo jūrų šiaurinė dalis, Laptevų jūra, Norvegų, Grenlandijos ir Baltoji jūra, Ramiojo ir Atlanto vandenynai (nuo 60° šiaurės ir pietų platumos).

5. Penktasis rajonas: neapribotas.

______________