LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo
2002 m. gruodžio 10 d. Nr. 631
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 9 straipsnio 8 dalimi,
1. Tvirtinu Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Ūkio ministerijos ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. rugsėjo 26 d./ 29 d. įsakymą Nr. 300/563 „Dėl Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 90-2265).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „miškai“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631
APVALIOSIOS MEDIENOS BEI NENUKIRSTO MIŠKO MATAVIMO IR TŪRIO NUSTATYMO TAISYKLĖS
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką.
1.2. Jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas.
1.3. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2001 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtintas Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisykles, jos atitinka 1968 m. sausio 23 d. Europos Tarybos direktyvas 68/89/EEC dėl apvaliosios medienos matavimo ir klasifikavimo reikalavimus.
1.4. Taisyklių sudedamoji dalis yra Medienos tūrio lentelės (2 priedas), kuriose pateikiami normatyvai pagrindinėms 8 medžių rūšims (pušiai, eglei, beržui, drebulei, juodalksniui, baltalksniui, ąžuolui ir uosiui). Klevų ir liepų tūriui įvertinti naudotini juodalksnio; skroblo, guobos, vinkšnos – ąžuolo; gluosnio, blindės – baltalksnio medienos tūrio nustatymo normatyvai.
2. Terminai ir apibrėžimai
2.1. Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne.
2.2. Atsitiktinė matavimo paklaida – matavimo rezultato paklaidos sandas, kintantis atsitiktinai (kinta ir ženklas, ir vertė) pakartotinai matuojant tos pačios vertės fizikinį dydį.
2.3. Aukštumo klasė – rodiklis, nusakantis biržėje augančių medžių aukščio indeksą, pagal kurį įvairių skersmenų augančių medžių aukštis ir tūris nustatomi taikant atitinkamą normatyvą.
2.4. Beviršūnis stiebas – stiebas, kurio viršūnė nukirsta arba nupjauta genint medžius biržėje arba stiebus pakrovus į medienos išvežimo priemones.
2.5. Be žievės – vartojamas kartu su matavimo terminu ir reiškia, kad į matmenį neįtrauktas žievės storis.
2.6. Biržė – spindžiais arba natūraliomis ribomis atribotas medyno plotas, skirtas kirsti pagrindiniais arba tarpiniais kirtimais.
2.7. Erdmetris – vieno kubinio metro erdvinės apimties medienos masė, įskaitant tarp medienos esančius tarpus (erdm).
2.9. Ilga apvalioji mediena – apvalioji mediena, kurios ilgis 3 metrai ir daugiau, o tūris paprastai skaičiuojamas kietmetriais.
2.13. Likvidinė mediena – prekinę vertę turinti mediena. Ją sudaro padarinė be žievės ir malkinė su žieve mediena.
2.17. Kartis – iki 14 cm skersmens su žieve 1m atstumu nuo storgalio ir ne mažiau kaip 3 cm skersmens be žievės plongalyje ilgos apvaliosios medienos sortimentas.
2.18. Kartotinio ilgio sortimentas – apvalioji mediena, skirta gaminti nustatytą skaičių vienodo ilgio ir paskirties sortimentų. Kartotinio sortimento ilgio užlaida turi būti ne mažesnė už numatytų pagaminti sortimentų bendrą ilgių užlaidų sumą.
2.21. Kietmetris – vieno kubinio metro erdvinės apimties medienos masė be tuščių tarpų (ktm. arba m3).
2.25. Padarinė mediena – apvalioji mediena, skirta perdirbimui. Matuojama be žievės, išskyrus plokščių medieną.
2.30. Popiermedis – apvalioji mediena, skirta mechaniniam ir galbūt cheminiam perdirbimui, gaminant plaušieną ar medienos plokštes.
2.40. Su žieve – vartojamas kartu su matavimo terminu ir reiškia, kad į matmenį įtrauktas žievės storis.
2.45. Teorinė skerspjūvio vieta – rūšiavimo tikslu vizualiai nustatyta menama vieta ant ilguolio arba rąsto.
3.46. Trumpa apvalioji mediena – iki 3 m ilgio mediena, kurios tūris paprastai skaičiuojamas erdmetriais.
2.49. Vidurinis rąstas – rąstas, atpjautas iš ilguolio vidurinės dalies tarp kamblinio ir viršūninio rąsto.
3. Apvaliosios medienos matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos
3.1. Apvaliosios medienos skersmuo ir ilgis matuojamas 1 cm tikslumu. 95 % visų matavimų atsitiktinė matavimo paklaida (toliau – Matavimo paklaida) negali būti didesnė už ±1 cm, – 5 % visų matavimų – už ±1,5 cm. Matavimo paklaidos nustatomos pakartotinio ir kontrolinio matavimų metu. Jei pakartotinio matavimo metu nesutariama dėl Matavimo paklaidos dydžio, atliekamas kontrolinis matavimas.
3.2. Apvaliosios medienos, matuojamos grupiniu metodu, rietuvių aukštis matuojamas ne mažesniu kaip 3 cm tikslumu, ilgis –10 cm tikslumu ir plotis 1 cm tikslumu. Matavimo paklaida matuojant rietuvės aukštį 95 % visų matavimų negali būti didesnė už ±3 cm, – 5 % visų matavimų – už ±4,5 cm. Matavimo paklaida matuojant rietuvės ilgį 95 % visų matavimų negali būti didesnė už ±10 cm, – 5 % visų matavimų – už ±15 cm. Matavimo paklaida matuojant rietuvės plotį 95 % visų matavimų negali būti didesnė už ±1 cm, – 5 % visų matavimų – už ±1,5 cm. Glaudumo koeficientas nustatomas ± 0,02 vieneto tikslumu.
3.3. Apvaliosios medienos, matuojamos vienetiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 5%, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 3%, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 2%, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui.
3.4. Apvaliosios medienos, matuojamos grupiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 7%, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 5%, kai matuojamos medienos kiekis nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai ir neturi būti didesnė už ± 3%, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui.
3.5. Biržėje augančių medžių stiebų tūris ištisinio matavimo metodu nustatomas ne didesne kaip ± 10% paklaida. Matuojant keletą biržių leistina paklaida mažinama iki 3 % atvirkščiai proporcingai kvadratinei šakniai iš matuotų biržių skaičiaus.
3.6. Skirtumas tarp biržėje augusių medžių stiebų tūrio, nustatyto ištisinio matavimo metodu, ir pagamintų sortimentų tūrio, nustatyto grupiniu, vienetiniu arba abiem metodais negali būti didesnis nei ± 10%. Vertinant šį skirtumą keliose biržėse leistina Matavimo paklaida mažinama iki 3 % atvirkščiai proporcingai kvadratinei šakniai iš matuotų biržių skaičiaus.
3.7. Apvaliosios medienos tūrio nuodžiūvis gali būti vertinamas pagal pjautinės medienos nuodžiūvio spinduline kryptimi lenteles. Spindulinis nuodžiūvis lentelėse surandamas pagal apvaliosios medienos spindulį skersmens matavimo vietoje bei išmatuotą medienos drėgnį. Spindulinis nuodžiūvis išreiškiamas procentais nuo apvaliosios medienos skersmens jo matavimo vietoje. Gautą rezultatą padauginus iš dviejų, gaunamas apvaliosios medienos tūrio nuodžiūvio procentas.
4. Apvaliosios medienos matavimo vieta ir metodas
4.1. Apvalioji mediena matuojama medienos priėmimo, pardavimo ir kontrolinio matavimo vietose šalių susitarimu.
4.2. Mediena matavimo vietoje turi būti sukrauta taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienam savininkui priklausantį jos kiekį ir išmatuoti visus sortimentų arba rietuvių matmenis, reikalingus tūriui nustatyti.
4.3. Apvalioji mediena gali būti matuojama vienetiniu, kai išmatuojamas kiekvieno rąsto ilgis ir skersmuo, bei grupiniu, kai išmatuojama medienos rietuvė, ryšulys ar paketas, metodais:
4.3.1. vienetiniu matavimo metodu nustatomas stiebų, stulpų rąstų, pabėgių rąstų, fanermedžių ir vidutinio stambumo (vidurio skersmuo be žievės 20–34 cm) pjautinųjų rąstų bei stambių (vidurio skersmuo be žievės 35 cm) pjautinųjų rąstų;
4.3.2. grupiniu matavimo metodu nustatomas popiermedžių, plokščių medienos, tarmedžių (tarinių trumpuolių) ir malkų tūris;
4.4. Rąsto vidurio skersmuo gali būti nustatomas pagal laibgalio skersmenį ir vidutinį nuolaibį – 1 cm/m.
5. Medienos matavimo priemonės
5.1. Medienos matavimui naudojamos priemonės pagal matavimo priemonių valstybinių bandymų ir tipo tvirtinimo taisykles turi atitikti metrologų patvirtintą matavimo priemonių tipą, būti įrašytos į matavimo priemonių registrą. Privaloma atlikti jų pirminę ir periodinę patikrą.
5.2. Pavienių sortimentų ir jų rietuvių ilgiui matuoti reikia naudoti plieninę ruletę, matavimo juostą, standžią matuoklę, pagamintą iš patvarios medžiagos. Jų ilgis turi būti toks, kad vienu pridėjimu būtų galima išmatuoti visą sortimento ilgį, o rietuvę – ne trumpesnę kaip 15 m. Ilgio matavimo priemonių gradacija – 1 cm.
5.3. Pavienių sortimentų ir nenukirstų medžių skersmenims matuoti reikia naudoti matavimo lazdą, standžią matuoklę, paprastas arba elektronines žergles. Skersmens matavimo priemonės turi būti graduotos ne mažesniu kaip 1 cm tikslumu.
5.4. Nenukirstų medžių aukščiui matuoti naudoti aukštimatį. Aukštimačio skalė turi būti graduota mažiausiai 50 cm tikslumu.
5.5. Punktuose 5.2 ir 5.3 nurodytiems medienos matmenims matuoti gali būti naudojama automatinė sistema. Sistema turi būti tikrinama prieš naudojimą, po bet kokios modifikacijos ir naudojimo instrukcijoje nurodytais intervalais. Automatinė sistema turi būti suderinta taip, kad matavimo rezultatai leistinų paklaidų ribose nesiskirtų nuo gautų rankiniu būdu.
6. Apvaliosios medienos tūrio nustatymas vienetiniu metodu
6.2. Apvaliosios medienos ilgio matavimas ir matavimo tikslumas:
6.2.1. tiesios apvaliosios medienos (1 priedas, A, B, C iliustracijos) ir medienos su paprastuoju kreivumu ilgiui nustatyti matuojami trumpiausi atstumai tarp skersgalių (1 priedas, D iliustracija);
6.2.2. apvaliosios medienos su sudėtinguoju kreivumu ilgiui nustatyti sortimentas padalijamas teorinėmis skerspjūvio vietomis į paprastojo kreivumo dalis, išmatuojamas kiekvienos dalies ilgis atskirai ir šių atskirų ilgių matmenys sudedami (1 priedas, 2 iliustracija);
6.2.3. apvaliosios medienos su įpjovimu ilgis matuojamas nuo įpjovimo vidurio (1 priedas, 3 iliustracija);
6.2.4. sortimento ilgis matuojamas 1 cm tikslumu ir išreiškiamas metrais, apvalinant iki 2-jų ženklų po kablelio, atmetant centimetro dalis. Jeigu reikia nustatyti sortimento vardinį ilgį, tai išmatuotas ilgis, atmetus techninėse sąlygose ir standartuose numatytas ilgio užlaidas, apvalinamas iki artimiausio vardinio ilgio, atmetant centimetro dalis.
6.3. Apvaliosios medienos skersmens matavimo vieta ir tikslumas:
6.3.2. popiermedžių tūrio kontroliniam patikrinimui vienetiniu matavimo metodu rąstų skersmenys be žievės matuojami plongalyje (10 cm atstumu nuo skersgalio) ir storgalyje (10 cm atstumu nuo skersgalio, jei rąstai be kamblio, ir 45 cm atstumu, jei rąstai su kambliu) (1 priedas, 4 iliustracija);
6.3.3. nukirsto medžio stiebo ir beviršūnio stiebo skersmuo su žieve matuojamas 1,2 m atstumu nuo storgalio;
6.3.5. nenukirsto medžio stiebo skersmuo su žieve matuojamas 1,3 m atstumu nuo šaknies kaklelio. Išsišakojus stiebui į du stiebus žemiau 1,3 m matuojami abiejų skersmenys. Šlaite augančių medžių 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės. Medžių, kurių šaknys iškilusios virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknų išsiskyrimo vietos. Jei 1,3 m aukštyje yra kliuvinys, skersmenys matuojami aukščiau šios vietos (1 priedas, 6 iliustracija);
6.3.6. jei medienos pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta matuoti rąstų su žieve skersmenis, tai jų matmenys perskaičiuojami į skersmenų be žievės matmenis vienu iš šių būdų:
6.3.8. jei matavimo vietoje esantys kliuviniai neleidžia tiksliai išmatuoti skersmens, tai, matuojant plongalyje, matavimo vieta perkeliama link storgalio, matuojant sortimento viduryje, matavimo vieta perkeliama vienodais atstumais į abi puses nuo kliuvinio ir apskaičiuojamas dviejų matavimų vidurkis, matuojant rąstą abiejuose galuose, matavimo vietos nuo plongalio ir storgalio perkeliamos vienodais atstumais rąsto vidurio link (1 priedas, 5 iliustracija);
6.3.9. rąstai iki 20 cm skersmens (be žievės matavimo vietoje) matuojami matavimo priemonę pridedant vieną kartą. Storesnių kaip 20 cm ir visų ovalaus skerspjūvio rąstų matuojamas mažiausias ir didžiausias skersmuo ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis;
6.3.10. rąsto skersmuo matuojamas ne mažesniu kaip 1 cm tikslumu ir apvalinamas atmetant centimetro dalis. Jei rąsto skersmuo matuojamas du kartus, tai jų aritmetinio vidurkio rezultatas apvalinamas į lyginio skaičiaus pusę. Karčių skersmuo apvalinamas pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę;
6.3.11. medžio stiebo ir beviršūnio stiebo skersmuo iki 20 cm storio matuojamas 2 cm tikslumu, storesnių – 4 cm tikslumu, apvalinant pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę;
6.4. Atskiro sortimento tūris nustatomas iš ilgio ir skersmens matavimų taikant formules arba iš medienos tūrio lentelių, ne mažesniu kaip 0,01 m³ tikslumu. Sortimentų rietuvių tūris išreiškiamas 0,01 m³ tikslumu:
6.4.1. matuojant sortimento plongalio skersmenį ir ilgį, jo tūris be žievės nustatomas pagal atitinkamas medienos tūrio lenteles (kamblinių ir vidurinių rąstų tūrio lenteles, viršūninių rąstų tūrio lenteles, rąstų, storesnių nei 70 cm plongalio skersmens be žievės tūrio lenteles, rąstų, trumpesnių nei 1 m ilgio tūrio lenteles, 10–13,5 m ilgio rąstų tūrio lenteles, karčių tūrio lenteles);
6.4.2. matuojant skersmenį rąsto viduryje (dv) ir ilgį (l), tūris be žievės nustatomas pagal 1 m ilgio cilindro tūrio lenteles arba apskaičiuojamas pagal formulę:
(1)
čia:
l – rąsto ilgis, m;
dv – rąsto vidurio skersmuo be žievės, padidintas 0,5 centimetro (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 6. 3.10 punkte);
6.4.3. matuojant skersmenį be žievės sortimento plongalyje (dl) ir storgalyje (dd) bei ilgį (l), tūris apskaičiuojamas pagal formulę:
(2)
čia:
l – sortimento ilgis, m;
dp – sortimento plongalio skersmuo be žievės, padidintas 0,5 centimetro, cm (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 6.3.10 punkte);
ds – sortimento storgalio skersmuo be žievės, padidintas 0,5 centimetro, cm (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 6.3.10 punkte).
6.5. Nenukirstų medžių stiebų tūris su žieve nustatomas vienetiniu būdu atskiriems medžiams arba grupiniu aukštumo klasių metodu jų grupėms (biržėms):
6.5.1. nustatant nenukirstų medžių stiebų tūrį vienetiniu būdu, matuojamas jų skersmuo 1,3 m aukštyje su žieve ir aukštis, taikant medžių stiebo tūrio lenteles (1);
6.5.2. medžio stiebo tūris su žieve gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:
(3)
čia:
d1.3 – medžio stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje su žieve nuo šaknies kaklelio, cm;
h – medžio aukštis, m;
f – stiebo formrodis apskaičiuojamas pagal matematinį modelį;
6.5.3. nustatant medžių grupės (biržės stiebų) tūrį ištisinio matavimo metodu, matuojamas kiekvieno stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje su žieve ir nustatoma kiekvieno miško elemento aukštumo klasė. Taikomos stiebų tūrio lentelės, sudarytos pagal aukštumo klases;
6.5.4. aukštumo klasei nustatyti matuojami 7–9 vidutinio skersmens arba storesnių kiekvienos rūšies medžių skersmenys su žieve 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir aukščiai. Kiekvienos medžių rūšies aukštumo klasė nustatoma, palyginus išmatuotų medžių stiebų skersmens su žieve ir aukščio vidurkių reikšmes su lentelių „Aukštumo klasės nustatymas pagal medžių su žieve skersmenį 1,3 m aukštyje ir aukštį“ reikšmėmis.
6.6. Nukirstų medžių beviršūnių stiebų tūris su žieve ir be žievės nustatomas matuojant skersmenį 1,2 m atstumu nuo storgalio su žieve ir įvertinant jų aukštumo klasę. Taikomos beviršūnių stiebų tūrio lentelės, kuriose pateikiamas viso stiebo ir įvairaus ilgio beviršūnio stiebo tūris su žieve ir be žievės:
6.6.1. nukirstų beviršūnių stiebų aukštumo klasei nustatyti matuojama ne mažiau kaip po 10 visų rūšių medžių skersmenų su žieve 1,2 m ir 15 m atstumu nuo storgalio. Kiekvieno beviršūnio stiebo aukštumo klasė nustatoma pagal stiebų skersmenų su žieve 1,2 ir 15 m aukščiuose lenteles (1), apskaičiuojamas kiekvienos medžių rūšies aukštumo klasės vidurkis.
7. Apvaliosios medienos tūrio nustatymas grupiniu metodu
7.1. Rietuvės tūrio nustatymas:
7.1.1. medienos tūris rietuvėje apskaičiuojamas pagal formulę:
Vr = (H·L·B)·Kg; (4)
čia:
H – rietuvės aukštis, m;
L – rietuvės ilgis, m (1 priedas, 7 iliustracija);
B – rietuvės plotis, m;
Kg – rietuvės glaudumo koeficientas.
7.1.2. rietuvės aukštis nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis, padalijus rietuvę į 1–3 m ilgio sekcijas ir matuojant aukštį abiejose rietuvės pusėse sekcijų viduryje, tariamai išlyginus atskirų sekcijų dalių aukštį. Sekcijų ilgio parinkimas priklauso nuo rietuvės ilgio ir sukrovimo kokybės. Iki 2 m ilgio rietuvėse aukštis matuojamas dviejose vietose (1 priedas, 8 iliustracija). Iki 10 m ilgio rietuvėms parenkamos 1 m ilgio sekcijos, o ilgesnėms rietuvėms – tokio ilgio sekcijos, kad susidarytų ne mažiau kaip 10 sekcijų;
7.1.3. vardinis sortimentų ilgis atitinka rietuvės plotį, kai rietuvėje sukrauti vienodo ilgio sortimentai. Kai sukrauti nevienodo ilgio sortimentai, vidutinis rietuvės plotis nustatomas išmatavus tolygiai atrinktų ne mažiau kaip 25 sortimentų faktiškus ilgius ir suapvalinus jų vidutinį ilgį 0,01 m tikslumu, pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę;
7.1.4. rietuvės ilgis matuojamas kaip atstumas tarp rietuvės galų, o medienvežėse – kaip atstumas tarp rungų poros.
7.1.6. rietuvių glaudumo koeficientas nustatomas vizualiai, įvertinant:
7.1.6.5. sukrovimo kokybę. Glaudžiai sudėta – nėra tokio tarpo, į kurį tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Gerai sudėta – yra iki 5 tarpų 1 m2, kur tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Neglaudžiai sudėta – yra 6–10 tarpų 1 m2, kur tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Neglaudžiai (mašininis) – 10 m2 rietuvės galo yra iki 5 susiskersavusių sortimentų. Labai neglaudžiai sudėta – 10 m2 rietuvės galo yra 5–0 susiskersavusių sortimentų. Daug sortimentų skersai – 10 m2 rietuvės galo yra daugiau kaip 10 susiskersavusių sortimentų;
7.1.6.6. sortimentų kreivumą. Ploniems sortimentams (vidutinis laibgalio skersmuo (su žieve) 7cm ir mažiau) kreivumo faktoriaus reikšmė dvigubinama, 8–9 cm laibgalio skersmens didinama 1,5 karto; tiesūs – sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau 1%. Beveik tiesūs – sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau kaip 10%. Šiek tiek kreivi – sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau kaip 20%;
7.1.6.7. nugenėjimo kokybę. Kokybiškas – šakų pamatų, gali būti likę tik ant keleto sortimentų, labai mažai sortimentų su matomomis menturėmis ir kambliniais sustorėjimais. Keletas šakų – trumpi šakų pamatai, ryškios menturės ir kambliniai sustorėjimai pastebimi ant mažumos sortimentų. Daug šakų – šakų pamatai, stambių šakų menturės ir priekelminiai sustorėjimai pastebimi ant daugumos sortimentų. Labai daug šakų – didžioji dauguma sortimentų su šakų pamatais, stambių šakų menturėmis ir keletu labai ryškių priekelminių sustorėjimų. Blogas nugenėjimas – grubiai nugenėta rankiniu arba mašininiu būdu;
7.1.6.8. sortimentų nulaibėjimą. Labai nedidelio nulaibėjimo sortimentų – paprastai viduriniai rąstai, su vienodu ir lygiu paviršiumi. Didelio nulaibėjimo sortimentai – rąstai su netolygiu nulaibėjimu, pastebimomis nuosmaukomis, paprastai kambliniai ir viršūniniai rąstai;
7.1.6.9. atliekų kiekį. Atliekos rietuvėje – tai iki 50 cm ilgio rąsteliai, nuoplaišos, žievės gabalai, šakos. Nužievintiems sortimentams likusi nenužievinta žievė;
7.1.6.10. snieguotumą; sniegas arba ledas rietuvėje. Tai šlapias arba suspaustas sniegas ir ledas; mažai – ne daugiau 10% snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui, nedaug – ne daugiau kaip 20% snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui, daug – ne daugiau kaip 30% snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui;
7.1.7. rietuvių glaudumo koeficientų vizualinio vertinimo normatyvai pateikiami medienos tūrio lentelėse.
7.1.8. plokščių medienai, kartims, malkoms, tarmedžiams bei smulkiems pjautiniesiems rąstams gali būti naudojamos išvardytų sąlygų vidutines reikšmes atitinkančios rietuvių glaudumo koeficientų lentelės. Popiermedžiams gali būti nustatomi pastovūs glaudumo koeficientai, pardavimo sutartyse nurodant popiermedžių charakteristikas, medžio rūšį ir sukrovimo sąlygas.
7.2. Medienos masės:
7.2.1. metodas naudojamas ryšulių, laivuose ir kitose transporto priemonėse pakrautos medienos masei apskaičiuoti, papildomai įvertinus medienos drėgnį. Tam gali būti taikomas ištisinis ir atrankinis metodai;
8. Kontrolinio bandinio parinkimas
8.1. Ginčams tarp pirkėjų ir pardavėjų spręsti atliekamas glaudumo koeficientų kontrolinis patikrinimas. Šie rietuvių glaudumo koeficientai taikomi visai medienos siuntai.
8.2. Glaudumo koeficientams tikrinti reikia suskirstyti rietuves pagal sortimentų storį, ilgį, medžių rūšį ir kokybės rūšį. Rietuvės, ryšuliai ar medienvežės kontroliniam patikrinimui atrenkamos atsitiktiniu arba sisteminiu būdu. Atrankos imtis nustatoma pagal pasirinktą patikros tikslumą.
8.3. Kontrolinio bandinio imties tūris apskaičiuojamas matuojant sortimentus vienetiniu matavimo metodu, sveriant arba nardinant į vandenį. Kiekvienos kontrolinio bandinio rietuvės, ryšulio ar medienvežės glaudumo koeficientas nustatomas apskaičiuotą medienos tūrį dalijant iš erdvinio tūrio. Bendras visos siuntos glaudumo koeficientas apskaičiuojamas kaip kontrolinio bandinio rietuvių, ryšulių ar medienvežių glaudumo koeficientų svertinis vidurkis.
8.4. Atsižvelgiant į rietuvių ar ryšulių dydį ir sukrovimo kokybę, kontrolei atrinktų rietuvių ar ryšulių skaičius turi būti toks, kad vidutinė standartinė paklaida neviršytų 2%. Jei siuntos iki 7500 m³, kontroliniam patikrinimui atrenkama 15 rietuvių, ryšulių ar medienvežių, jeigu didesnės – 30 rietuvių, ryšulių ar medienvežių.