LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
KLAIPĖDOS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO

INFORMACIJA

 

APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL AB „KLASCO“ SKYSTŲ PRODUKTŲ TERMINALO SMELTĖS PUSIASALYJE, KLAIPĖDOJE LEISTINUMO POVEIKIO APLINKAI POŽIŪRIU

 

1. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:

Skystų produktų terminalo statyba.

2. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Zauerveino g. 18, LT-92122 Klaipėda, tel. 39 95 03, faksas 39 90 66.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta:

25 ha Klaipėdos valstybinio uosto teritorijoje, Smeltės pusiasalyje, Klaipėdos mieste, Klaipėdos apskrityje.

Gretimybėse įsikūrusios uosto įmonės. Gyvenamoji aplinka nuo planuojamo terminalo vietos nutolusi 600–800 m. Artimiausia saugoma teritorija – Smeltės valstybinis botaninis draustinis.

4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, tel. 39 88 48, faksas 39 88 45.

5. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas:

Planuojama statyti naują skystų produktų terminalą, skirtą naftos ir chemijos produktų (bioetanolio, metanolio, karbamido koncentrato ir kt.) krovai, laivų bunkeriavimui kuru, lijalinių vandenų iš laivų surinkimui ir valymui; techninio aliejaus ir melasos krovai bei CO2 krovai. Bus pastatyti šie rezervuarų parkai:

1. bioetanolio saugojimo zonoje bus pastatyti 4x5000 m3 rezervuarai. Vykdant bioetanolio krovą per metus į atmosferą bus išmetama apie 7 tonas etanolio;

2. aliejaus ir melasos sandėliavimo zonoje bus pastatyti 4x3000 m3 talpos rezervuarai;

3. kuro laivų bunkeriavimo saugykloje bus pastatyti 4x5000 m3 rezervuarai dyzelino kurui saugoti ir 4x5000 m3 rezervuarai mazutui saugoti. Vykdant laivų bunkeriavimą bus išmetama apie 30 t/m lakiųjų organinių junginių;

4. chemijos produktų saugyklų parką sudarys – 1x5000 m3 rezervuaras metanoliui, 1x5000 m3 rezervuaras acto rūgščiai ir 1x5000 m3 rezervuaras karbamido formaldehido koncentratui saugoti. Vykdant metanolio krovą per metus bus išmetama apie 4 tonas metanolio, o vykdant acto rūgšties krovą – apie 0,3 tonos acto rūgšties;

5. lijalinių vandenų priėmimo ir valymo zonoje bus pastatyti 2x3000 m3 rezervuarai, technologinė siurblinė ir valymo įrenginiai. Lijaliniai vandenys bus atvežami laivais, siurbliais perpumpuojami į priėmimo talpą, iš jos į valymo įrenginius. Vienas buferinis rezervuaras visada bus paruoštas lijaliniams ir naftos produktais užterštiems vandenims priimti, kitame tuo pačiu metu vyks vandenų nusistovėjimas. Nusistovėję naftos produktai nukreipiami į paskirstymo rezervuarą, iš kurio pakraunami į autocisternas ir išvežami, numatoma per metus apdoroti 20 000 t lijalinių vandenų;

6. CO2 bus saugomas 2x400 m3 talpos slėginiuose rezervuaruose.

Prie 144 krantinės numatomas vaisių-daržovių sandėlis iki 10000 m2 ir gilaus šaldymo sandėlis-šaldytuvas iki 10000 m2 ploto. Bus sukurta visa reikiama infrastruktūra terminalo funkcionavimui: lietaus nuotekų tvarkymo sistema, rekonstruotas geležinkelis, pastatytos geležinkelio cisternų iškrovimo estakados, produkto transportavimo vamzdynai, laivo pakrovimo įrenginiai, siurblinės ir kt. Skystų produkto terminalo poreikiams bus įrengta katilinė, kūrenama gamtinėmis dujomis. Rezervuarai melasai, lijaliniams vandenims ir mazutui bus apšildomi garais. Terminalas skirtas eksportui. Skystos medžiagos bus atvežamos geležinkeliu arba autotransportu, iškraunamos į saugyklas arba tiesiai į laivus. Per metus bus sunaudojama 4000 m3 vandens, iš kurio 1080 m3 buitinėms reikmėms ir 2920 m3 technologinėms reikmėms. Per metus susidarys 75 000 m3 nuotekų.

6. Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas:

• Vanduo terminale bus naudojamas buitinėms, technologinėms reikmėms ir priešgaisrinėms sistemoms. Vandeniu terminalas apsirūpins iš miesto centralizuotų tinklų. Terminalas nepatenka į Klaipėdos miesto III vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną. Apsaugai nuo uoste kraunamų medžiagų ar kitų teršalų patekimo į Vilhelmo kanalą yra atlikta priešfiltracinės užtvaros rekonstrukcija, įrengiant automatines sklendes.

• Paviršinio vandens ir dirvožemio apsaugai numatytos šios priemonės. 1) buitinės nuotekos bus išleidžiamos į centralizuotus nuotekų tinklus. Gamybinės nuotekos, likusios po rezervuarų ir vamzdynų plovimo, po apvalymo bus surenkamos rezervuare ir atiduodamos atliekų tvarkytojams. Po lijalinių vandenų apdorojimo likusios nuotekos bus išleidžiamos į centralizuotus nuotekų tinklus arba bus įrengti nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose apvalytos iki normatyvų nuotekos bus išleidžiamos į gamtinę aplinką. Teritorijoje bus įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo sistema; apvalytos nuotekos iki reikalaujamų normų bus išleidžiamos į Kuršių marias; 2) rezervuarų aikštelės, gelž. estakados bei autocisternų pakrovimo posto teritorijos bus ekranuotos nelaidžia plėvele bei padengtos nelaidaus betono sluoksniu; 3) kiekvienas rezervuarų parkas bus aptvertas betono sienelėmis, skirtomis avarijos metu išsiliejusio produkto bei gaisro gesinimo vandens sulaikymui; 4) produktų pumpavimo siurbliai bus sumontuoti betoninėje prieduobėje, kad nutekėjimo atveju produktas galėtų būti saugiai surinktas ir perpumpuotas iš vieno iš rezervuarų arba cisterną; 5) statomi rezervuarai atitiks Europos Sąjungoje taikomus geriausius prieinamus gamybos būdus.

• Atlikus pažemio koncentracijų skaičiavimus kompiuterių programomis ISC-Aermod View, nustatyta, kad numatomų išmesti teršalų didžiausios pažemio koncentracijos neviršys nustatytų ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, išskyrus acto rūgšties, kuri gali siekti valandos DLK. Aplinkos oro taršai mažinti numatytos šios priemonės: 1) bioetanolio, metanolio ir acto rūgšties rezervuarai bus projektuojami su vidiniu plaukiojančiu dangčiu bei produkto nubrauktuvais nuo rezervuarų sienelių; 2) bioetanolis ir metanolis bus kraunamas tik į specialiai tam pritaikytus laivus, turinčius garų surinkimo arba sudeginimo sistemas; 3) acto rūgštis kraunama tik į laivus, turinčius aktyvią garų sugaudymo sistemą.

• Priemonės biologinės įvairovės išsaugojimui nenumatytos, nes Smeltės valstybiniame botaniniame draustinyje jokie darbai, susiję su terminalo statyba, įrengimu ar eksploatacija, nebus vykdomi. 2007-08-27 Klaipėdos RAAD raštu Nr. (9.14.2)-LV4-6192a priimtame sprendime dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu numatytos priemonės, mažinančios neigiamą poveikį Smeltės valstybinam draustiniui.

• Bus vykdomas ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas, požeminio vandens monitoringas.

• Prieš pradedant eksploatuoti skystų produktų terminalą, teisės aktų nustatyta tvarka bus parengta pavojingo objekto saugos ataskaita bei avarijų likvidavimo planas. Bus įsteigta vietinė priešgaisrinių pajėgų komanda, kuri užtikrins pirminį gaisro gesinimą, iki atvyks valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

• Įgyvendinus numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemones, terminalo veikla visuomenės sveikatai poveikio neturės. Terminalui siūloma nustatyti 150 m sanitarinę apsaugos zoną.

7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados:

• 2008-04-07 Klaipėdos viršininko administracija raštu Nr. 2-1195-(2.23) pritarė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai su pastabomis: tikslinant sanitarinę apsauginę zoną aplink objektą atsižvelgti į didžiausią pavojingą zoną metanolio gaisro metu; vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-08-17 nutarimu Nr. 966 ir 2002-04-22 nutarimu Nr. 560 „Dėl gyventojų informavimo pramoninių avarijų atvejais tvarkos patvirtinimo“ numatyti ir įrengti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą;

• 2008-06-03 Klaipėdos savivaldybės administracija raštu Nr. (4.36)-R2-1378 pakartotinai pateiktą AB „Klasco“ skystų produktų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą derina.

• 2008-03-31 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu Nr. E6-10 AB „Klasco“ skystų produktų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitai pritaria.

• 2008-03-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr. (1.40)kl-13 AB „Klasco“ skystų produktų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pastabų neturi ir jai pritaria.

• 2008-03-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija raštu Nr. 9.4-2972-(10.6) informavo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kuriose pavojingų medžiagų kiekiai viršija LR Vyriausybės 2003-06-19 nutarimu Nr. 794 „Dėl gaisro atžvilgiu pavojingų, objektų, kurių savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines pajėgas), kriterijų patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 60-2726) patvirtintus kriterijus, derina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos Prevencinės veiklos skyrius. 2008-04-25 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 9.4.-1478(9.27) AB „Klasco“ skystų produktų terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pritarė ir kartu informavo, kad ūkio subjektas privalo rengti saugos ataskaitą bei nustatyti pajėgas ir priemones, kurios užtikrintų pirminį gaisro gesinimą, iki atvyks valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

• 2008-04-15 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-10.7-815 neprieštarauja, kad planuojama ūkinė veikla būtų vykdoma su sąlyga, kad Smeltės valstybinio botaninio draustinio teritorijoje nebus vykdomi jokie su terminalo statyba, įrengimu ir eksploatacija susiję darbai.

8. Visuomenės informavimas apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą:

2007-07-31 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas suinteresuotą visuomenę apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (toliau PAV) programą informavo miesto dienraštyje „Klaipėda“ ir respublikinėje spaudoje („Lietuvos žinios“). 2007-08-27 apie parengtą programą buvo informuoti besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų naudotojai. Apie parengtą PAV ataskaitą ir organizuojamą viešą supažindinimą suinteresuota visuomenė buvo informuota 2008-01-22 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir miesto dienraštyje „Klaipėda“, pranešimas buvo skelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės skelbimų lentoje. 2008-02-05 Klaipėdos mokslo ir technologijų parko salėje vyko viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita. Suinteresuota visuomenė per nustatytą terminą iki viešo susirinkimo nepateikė motyvuotų pasiūlymų. Visuomenės atstovai į viešą supažindinimą neatvyko, dalyvavo tik planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atstovai. 2008-05-15 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas LR aplinkos ministerijos tinklalapyje įdėjo pranešimą apie gautą AB „Klasco“ skystų produktų terminalo PAV ataskaitą. Suinteresuota visuomenė per nustatytą terminą atsakingai institucijai motyvuotų prašymų nepateikė.

9. Priimtas sprendimas:

Pritarti AB „Klasco“ planuojamai ūkinei veiklai – Skystų produktų terminalo įrengimo galimybei poveikio aplinkai požiūriu. Sprendimas priimtas 2008-09-17 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (9.14.5)-LV4-5703.

Su sprendimu siejamos sąlygos:

• rengiant techninius projektus įgyvendinti priemones, numatytas neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti;

• prieš pradedant eksploatuoti skystų produktų terminalą turi būti parengta ir suderinta požeminio vandens monitoringo programa, vadovaujantis ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 101-4578);

• vadovaujantis LR aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 „Dėl aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 103-3829), ūkinės-gamybinės veiklos vykdymui būtina turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

10. Su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje galima susipažinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Klaipėda, Birutės g. 16, tel. 46 64 62).

 

DIREKTORIUS                                                                                         ANDRIUS KAIRYS

 

_________________