Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ

2013 m. balandžio 10 d. Nr. 318

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                    ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                         DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 318

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

ĮŽANGA

Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) sieks didinti Lietuvos konkurencingumą, įgyvendindama darnią ir gyventojų lūkesčius atitinkančią politiką. Socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kitokie netolygumai neleidžia nuosekliai kurti šalies gerovės. Ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir suteikti galimybę šalies piliečiams naudotis prieinamomis geros kokybės paslaugomis.

Lietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo valstybės finansų subalansavimo mažinant išlaidas, bet ir nuo nuoseklios biudžetų pajamų didinimo strategijos. Daug dėmesio bus skiriama ne tik griežtai finansų sistemos kontrolei, bet ir valstybės turto valdymo efektyvumo didinimui. Iš šešėlio paimti pinigai gali svariai prisidėti prie šalies ir kiekvieno piliečio gerovės kūrimo. Taigi vienas iš prioritetų – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos apraiškų mažinimas. Atsižvelgiant į Europos bendros valiutos euro tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir sukuriamus pranašumus eksporto ir bankininkystės srityse, reikėtų stengtis kuo greičiau pasirengti tapti visaverte euro zonos nare.

Energinis efektyvumas – visai valstybei ir kiekvienam piliečiui opus klausimas. Bus ypač stengiamasi plėtoti visuotinę daugiabučių namų renovaciją, kuri šalies mastu padės spręsti energinio efektyvumo klausimus ir skatins šalies ūkio plėtrą. Kitų energetikai svarbių strateginių projektų įgyvendinimas elektros energijos bei dujų (ypač suskystintų gamtinių dujų) sektoriuose bus svarbus Vyriausybės įsipareigojimas piliečiams.

Labai reikia permainų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų srityse, padėsiančių reikšmingai pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Tačiau šiandien šios paslaugos prieinamos ne visiems, teikiamos neieškant ir nešalinant tikrųjų problemos priežasčių.

2013 metais Lietuva turi visas galimybes tapti Europos Sąjungos valstybe nare lydere. Todėl visų pirma iškeliami Europos Sąjungos klausimai ir numatomi konkretūs pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingo pirmininkavimo darbai. Pirmininkavimo metu bus siekiama visų pirma įgyvendinti Lietuvai svarbius prioritetus ir kartu suderinti visų Europos Sąjungos valstybių narių interesus. Kartu bus stiprinama užsienio ir gynybos politika, itin daug dėmesio skiriama bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir migracijos klausimams.

Taigi išskiriami 5 Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetai ir ypač daug dėmesio reikalaujančios sritys. Nustačius šiuos prioritetus, pradedama nuosekliai planuoti visų valstybės institucijų veiklą ir įgyvendinti šiuos planus. Kartu su ambicingais tikslais nustatomi konkretūs rezultatai ir darbai, už kurių įgyvendinimą atsiskaitys institucijų vadovai.

ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas

1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas.

1.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.

1.3. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo.

1.4. Tinkamas pasirengimas Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinei perspektyvai.

II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžetų pajamų didinimas

2.1. Nuoseklus nacionalinio biudžeto ir „Sodros“ biudžeto deficito mažinimas.

2.2. Kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas.

2.3. Kovos su korupcija stiprinimas.

2.4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas.

2.5. Valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

2.6. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas.

2.7. Šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą.

III. Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas

3.1. Energinio efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas).

3.2. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais.

3.3. Strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kita).

3.4. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą

4.1. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas.

4.2. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas.

4.3. Mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą.

4.4. Informacinės visuomenės plėtra.

4.5. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.

4.6. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas.

4.7. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas.

V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas

5.1. Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas.

5.2. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis.

5.3. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas.

5.4. Migracijos politikos gairių nustatymas.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 318

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETų ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ

I. EKONOMIKOS AUGIMAS, UŽIMTUMO DIDINIMAS, SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

1.1. Prioritetinė kryptis: Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas

	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
1.1.1.	Kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį:		Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija
	atlikti kompleksinį specialistų poreikio tyrimą 2014 metų priėmimui planuoti;	IV
	pritaikyti Lietuvos profesijų klasifikatorių duomenims teikti;	III
	atnaujinti Diplomų ir atestatų registro (DAR) ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) programinę įrangą, sukurti sąsają su „Sodros“ informacine sistema ir Gyventojų registru	IV
1.1.2.	Mažinti darbo rinkos reguliavimo sukeliamą administracinę naštą verslui šiose srityse:	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	atsisakyti atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams;
	atsisakyti privalomo visiems darbuotojams darbo grafikų skelbimo;
	atsisakyti privalomo darbo pažymėjimų išdavimo visiems darbuotojams;
	supaprastinti darbo laiko apskaitą;
	supaprastinti darbo sutarties naudojimą
1.1.3.	Parengti Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo planą	IV	Ūkio ministerija
1.1.4.	Siekiant supaprastinti ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir reikalavimus:	I–IV	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	parengti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo sričių teisės aktų pakeitimų projektus;
	atlikti Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę ir parengti išvadas ir pasiūlymus dėl šių ministerijų parengtų būtinų teisės aktų pakeitimų projektų
1.1.5.	Atsižvelgiant į Pasaulio banko „Doing Business 2013“ ataskaitoje pateiktus rodiklius, gerinti situaciją probleminėse srityse:	I–IV	Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija
	atsisakyti reikalavimo įmonėms turėti antspaudą;
	investuotojų apsaugos srityje (70 vieta) parengti teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti investuotojų apsaugą, projektus;
	mokesčių mokėjimo srityje sutrumpinti laiką, skiriamą mokesčiams sumokėti (šiuo metu – 175 valandos per metus)
1.1.6.	Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicinių projektų, kurie sukurs ne mažiau kaip 950 naujų darbo vietų	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.7.	Siekiant gerinti investicinę aplinką, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatyti pramoninių parkų veiklos teisinį reguliavimą	IV	Ūkio ministerija
1.1.8.	Formuoti nemokumo politiką:	II–IV	Ūkio ministerija
	sudaryti galimybę Europos Sąjungos valstybių narių paslaugų teikėjams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje;
	nustatyti tyčinio bankroto požymius ir prezumpcijas;
	leisti likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti tik su įmonės veiklos nutraukimu susijusius sandorius
1.1.9.	Parengti inovacijų paklausos priemonių (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai, žalieji pirkimai) schemą	IV	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
1.1.10.	Pateikti sisteminius pasiūlymus dėl mokslo ir technologijų parkų naudojamo valstybės ar savivaldybės turto valdymo problemų sprendimo	IV	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
1.1.11.	Parengti ir pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės (ECS) susitarimą su Europos kosmoso agentūra	IV	Ūkio ministerija
1.1.12.	Toliau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“: rekonstruoti Vinčų geležinkelio stotį, baigti pagrindinius darbus Kazlų Rūdos ir Jiesios stotyse ir rekonstruoti geležinkelio ruožą Mauručiai–Jiesia	I–IV	Susisiekimo ministerija
1.1.13.	Nutiesti transeuropinio tinklo E85 magistralėje 2 Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio ruožus, kurių bendras ilgis – 5,77 kilometro	IV	Susisiekimo ministerija
1.1.14.	Transeuropinio tinklo kelyje E67 („Via Baltica“) rekonstruoti 13,1 kilometro kelio Nr. A10 ruožą	IV	Susisiekimo ministerija
1.1.15.	Įrengti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste specializuotą keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūrą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus	II	Susisiekimo ministerija
1.1.16.	Pagilinti ir praplatinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą	II	Susisiekimo ministerija
1.1.17.	Siekiant didinti gyventojų užimtumą ir kaimo vietovių konkurencingumą, skirti investicinę paramą 1 500 ūkių, suteikiant prioritetą kooperacijai ir inovacijoms žemės ir maisto ūkyje	I–IV	Žemės ūkio ministerija
1.1.18.	Skirti paramą 30 tūkst. hektarų melioruotos žemės techninei būklei pagerinti	I–IV	Žemės ūkio ministerija
1.1.19.	Mažinti būtinų parengti teritorijų planavimo dokumentų, sutrumpinti jų parengimo laiką, atsisakyti dubliuojamų procedūrų	IV	Aplinkos ministerija
1.1.20.	Supaprastinti teritorijų planavimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo procedūras, numatyti galimybę nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų	IV	Aplinkos ministerija
1.1.21.	Sukurti Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos informacinę sistemą, kuri užtikrintų operatyvų kokybiškos informacijos pateikimą Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenai vykdyti, tendencijoms nustatyti ir sprendimams priimti	IV	Aplinkos ministerija
1.1.22.	Aktyviai dalyvauti sprendžiant Europos ir pasaulio turizmo politikos klausimus:	I–IV	Ūkio ministerija
	bendradarbiaujant su Europos Komisija, Vilniuje organizuoti 12-ąjį Europos turizmo forumą „Turizmas – ekonomikos augimo, socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“;
	kandidatuoti į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomąją tarybą
1.1.23.	Skatinti sveikatos turizmo plėtrą ir didinti atvykstamojo turizmo srautus iš trečiųjų šalių	I–IV	Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija
1.1.24.	Ginti Lietuvos verslo interesus užsienio rinkose diplomatinėmis priemonėmis, siekiant kuo palankesnių prekybos ir investicijų sąlygų Lietuvos verslo subjektams	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
1.1.25.	Siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), vykdyti aktyvią lobistinę veiklą ir užsitikrinti OECD valstybių narių, ypač Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje, paramą Lietuvos kvietimui į derybas dėl narystės artimiausiu laikotarpiu; dalyvauti OECD Investicijų komitete, atnaujinti prašymą dėl dalyvavimo OECD Prekybos komitete, pateikti prašymą dėl Lietuvos prisijungimo prie OECD Liberalizacijos kodeksų ir siekti per trumpiausią laiką baigti prisijungimo procedūrą	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
1.1.26.	Siekiant užtikrinti lygiavertes konkuravimo sąlygas Lietuvos eksportuotojams, dalyvauti formuojant Europos Sąjungos išorinės prekybos politiką: per Europos Sąjungos vidaus sprendimų priėmimo formatus teikti Lietuvos pasiūlymus, dalyvauti reguliariose konsultacijose su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis	I–IV	Užsienio reikalų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Pasaulio konkurencingumo indeksas; „World Economic Forum“ (vieta) (2012 metais – 45 vieta)	43	Ūkio ministerija
2. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta) (2012 metais – 27 vieta)	24	Ūkio ministerija
3. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis, procentais (2012 metais – 8,1 procento)	4,3	Ūkio ministerija
4. Suminis inovacijų indeksas; Europos Komisija (indekso reikšmė nuo 0 iki 1) (2012 metais – 0,28)	0,286	Ūkio ministerija
5. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės padidėjimas, palyginti su 2012 metais, procentais (2012 metais – 26,9 procento)	5	Žemės ūkio ministerija
6. Bendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. litų (2012 metais – 3,4 mlrd. litų)	3,45	Žemės ūkio ministerija
7. Sutrumpintas teritorijų planavimo (užstatymo planų) rengimo procesas, procentais (palyginti su dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytu detaliųjų planų rengimo procesu, kuris trunka 125 darbo dienas)	30	Aplinkos ministerija
8. Baigtos Europos Sąjungos derybos dėl išsamios ir visapusiškos erdvės (DCFTA) sudarymo su Gruzija, Moldova ir Armėnija, nustatytas Europos Sąjungos Asociacijos susitarimo su Ukraina DCFTA dalies laikinas taikymas, baigtos Europos Sąjungos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su Kanada, pradėtos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Japonija (derybų skaičius)	7	Užsienio reikalų ministerija

1.2. Prioritetinė kryptis: nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas

	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
1.2.1.	Siekiant sistemiškai spręsti gyventojų užimtumo klausimus:		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	parengti Gyventojų užimtumo didinimo prioritetus ir jų įgyvendinimo kryptis (rengiant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų plėtros programą);	I
	parengti Užimtumo didinimo 2014–2020 metų plėtros programą, ypač daug dėmesio skirti jaunimui;	II
	numatyti priemones ir veiksmus, skirtus jaunimo užimtumui didinti ir verslumui skatinti	II
1.2.2.	Individualizuotomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, taip pat teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas skatinti bedarbių aktyvumą, padėti žmonėms pereiti nuo nesavanoriško neaktyvumo prie užimtumo	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.3.	Siekiant didinti jaunimo užimtumą, remti jaunų bedarbių darbo įgūdžių įgijimo ir įsitvirtinimo darbo rinkoje priemones (projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“)	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.4.	Didinti jaunimui skirtų darbo rinkos paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą – įsteigti 11 papildomų jaunimo darbo centrų	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.5.	Skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą – teikti jiems dalies darbo užmokesčio kompensacijas už pirmą kartą įsidarbinusius asmenis nuo 16 iki 29 metų (priemonė „Parama pirmajam darbui“)	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.6.	Skatinti jaunus žmones kurti savo verslą – teikti jaunimui lengvatines paskolas verslui pradėti, subsidijas verslumui skatinti, vykdyti mentorystės, informavimo, konsultavimo veiklą	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.7.	Teikti intensyvią individualią pagalbą nemotyvuotam jaunimui, siekiant sugrąžinti jį į darbo rinką ar švietimo sistemą	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.8.	Didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą – remti pirmą kartą pradedančių darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją asmenų, ilgalaikių bedarbių ir iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusiųjų 2 metus ir daugiau trūkstamų įgūdžių įgijimą tiesiogiai darbo vietoje	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.9.	Parengti pasiūlymus dėl verslumą ugdančių programų bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose	IV	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.10.	Sukurti naujus viešųjų paslaugų teikimo verslui instrumentus (antroji galimybė sąžiningiems verslininkams bankrutavus vėl užsiimti verslu; mentorystės, pagalbos ir paramos schemos tikslinėms grupėms)	IV	Ūkio ministerija
1.2.11.	Pradėti diegti pameistrystės profesinio mokymo formą (500 mokinių)	III–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. 15–74 metų asmenų nedarbo lygis, procentais (2012 metais – 13,3 procento)	11,5	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2. Jaunų (iki 25 metų) teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių dalis iš visų darbingų to paties amžiaus gyventojų, sausio 1 d., procentais	6,1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3. Per 6 mėnesius įdarbintų jaunų asmenų (iki 29 metų), dalyvavusių darbo įgūdžių rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, dalis iš visų jaunų asmenų, dalyvavusių šiose priemonėse, procentais	60	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4. Užimtų laisvų darbo vietų, atsižvelgiant į darbdavių nustatytus reikalavimus, dalis iš visų paskelbtų laisvų darbo vietų, procentais	90	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5. Pirmą kartą įsidarbinusių asmenų iki 29 metų, dėl kurių dalies darbo užmokesčio kompensavimo buvo priimti teigiami sprendimai, skaičius	3 000	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
6. Jaunų asmenų (iki 29 metų), gavusių paskolą iš Verslumo skatinimo fondo, dalis iš visų paskolos prašiusiųjų, procentais	30	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
7. Per 6 mėnesius įdarbintų asmenų, dalyvavusių trūkstamų darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje rėmimo priemonėje, dalis, procentais	70	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
8. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų	65	Ūkio ministerija
9. 15–24 metų asmenų nedarbo lygis, procentais (2011 metais – 32,2 procento)	23	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
10. Profesinių mokyklų mokinių dalis, kurią sudaro besimokantieji pameistrystės, procentais (2011 metais – 0 procentų)	2	Švietimo ir mokslo ministerija

1.3. Prioritetinė kryptis: kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
1.3.1.	Atsižvelgiant į kompleksinės mokesčių sistemos peržiūros rezultatus, parengti teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pataisų projektus	II–IV	Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija

1.4. Prioritetinė kryptis: tinkamas pasirengimas Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinei perspektyvai

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
1.4.1.	Parengti Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos strateginių dokumentų projektus	IV	Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas), Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija
1.4.2.	Sukurti 2014–2020 metais Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemą	IV	Finansų ministerija
1.4.3.	Didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį priimant sprendimus dėl Europos Sąjungos paramos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamų projektų – parengti realiais asignavimais pagrįstus regionų plėtros 2014–2020 metų planus	IV	Vidaus reikalų ministerija
1.4.4.	Dalyvaujant regionų plėtros taryboms, nustatyti tikslines teritorijas ir kartu su atitinkamomis savivaldybėmis pradėti rengti šių teritorijų kompleksinės plėtros programas	IV	Vidaus reikalų ministerija
1.4.5.	Parengti kartu su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėmis šių miestų silpniau išvystytų (probleminių) dalių kompleksinės plėtros programų projektus	III	Vidaus reikalų ministerija

II. ŠALIES ŪKIO FINANSINIO TVARUMO UŽTIKRINIMAS IR LAIPSNIŠKAS BIUDŽETŲ PAJAMŲ DIDINIMAS

2.1. Prioritetinė kryptis: nuoseklus nacionalinio biudžeto ir „Sodros“ biudžeto

deficito mažinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.1.1.	Tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant išvengti, kad už tą patį draudžiamąjį įvykį nebūtų mokamos kelios išmokos (netekto darbingumo pensija ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmoka)	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.2.	Tobulinti teisinį reguliavimą – įpareigoti visus vykdančius veiklą ir gaunančius pajamas asmenis mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.3.	Numatyti, kad nedarbo socialinio draudimo lėšos būtų naudojamos tik nedarbo socialinio draudimo išmokoms ir aktyvioms užimtumo priemonėms iš dalies finansuoti	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.4.	Parengti Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Fiskalinės drausmės taisyklėmis, patvirtintomis įgyvendinant Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą	III	Finansų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Valstybinio socialinio draudimo fondo einamųjų metų biudžeto deficito ir bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) santykio sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais (2012 metais – 0,2 procentinio punkto)	0,3	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklio sumažėjimas (procentiniu punktu BVP to meto kainomis)	0,5	Finansų ministerija

2.2. Prioritetinė kryptis: kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.2.1.	Prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako pagrindų konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais	II	Finansų ministerija
2.2.2.	Prisijungti prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje	IV	Finansų ministerija
2.2.3.	Įvertinti Lietuvos teisinės bazės ir mokesčių administravimo praktikos atitiktį apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos panaudojimo ir mainų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartams	IV	Finansų ministerija
2.2.4.	Vykdyti efektyvią gyventojų pajamų ir turto įsigijimo šaltinių apmokestinimo kontrolę, daugiausia dėmesio skirti neregistruotos ir nelegalios veiklos pajamų, taip pat galimo neteisėto praturtėjimo atvejams nustatyti	I–IV	Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kartu su teisėsaugos institucijomis
2.2.5.	Vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamų apskaitymui ir tinkamam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolių vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM atskaitai ir nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui bei privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis	I–IV	Finansų ministerija (Valstybinė mokesčių inspekcija)
2.2.6.	Vykdyti tikslines priemones, skirtas užkirsti kelią su darbo santykiais susijusių mokesčių vengimui, darbo užmokesčio mokėjimui vokeliuose	I–IV	Finansų ministerija (Valstybinė mokesčių inspekcija)
2.2.7.	Išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija – suteikti teisę taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencinio poveikio priemones arba inicijuoti jų taikymą	IV	Vidaus reikalų ministerija
2.2.8.	Didinti ikiteisminio tyrimo veiksmingumą siekiant mažinti kontrabandą ir šešėlinį verslą – atskleisti galimas neteisėto praturtėjimo apraiškas ir užtikrinti valstybės finansų sistemai padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą	I–IV	Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)
2.2.9.	Užkardyti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos ir nelegalios apyvartos patekimą į Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką	I–IV	Finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas)

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. PVM apmokestinamų pardavimų santykis su namų ūkių vartojimo išlaidomis	2,19	Finansų ministerija
2. PVM apmokestinamų pardavimų santykis su galutinio vartojimo išlaidomis	1,72	Finansų ministerija
3. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomų mokesčių dydis nuo sulaikytų prekių vertės) pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais	5	Finansų ministerija (Muitinės departamentas)
4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis iš visų užregistruotų nusikalstamų veikų, procentais	84	Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
5. Turto, į kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose laikinai apribota nuosavybės teisė, vertės ir savanoriškai valstybei atlygintos žalos bendros sumos santykis su atskleistų nuslėptų mokesčių suma, procentais	93	Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

2.3. Prioritetinė kryptis: kovos su korupcija stiprinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.3.1.	Peržiūrėti ir atnaujinti Lietuvos Respublikos kovos su korupcija 2011–2014 metų programą – ypač daug dėmesio skirti esminėms ir aktualioms atskirų viešojo sektoriaus sričių problemoms ir siekti, kad būtų veiksmingai įgyvendintos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės ir pasiekti planuoti rezultatai	II – programos atnaujinimas; IV – įgyvendinimas	Teisingumo ministerija
2.3.2.	Parengti Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles	IV	Teisingumo ministerija
2.3.3.	Didinti vidaus tarnybos pareigūnų atsparumą korupcijai didinant jų motyvaciją	IV	Vidaus reikalų ministerija
2.3.4.	Siekiant partijų steigimo ir veiklos skaidrumo, parengti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus	IV	Teisingumo ministerija
2.3.5.	Mažinti korupcijos pasireiškimo prielaidų aplinkos apsaugos kontrolės ir teritorijų planavimo srityse	I–IV	Aplinkos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas	55	Teisingumo ministerija

2.4. Prioritetinė kryptis: valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.4.1.	Įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją	IV	Finansų ministerija
2.4.2.	Parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus	IV	Finansų ministerija

2.5. Prioritetinė kryptis: valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.5.1.	Pateikti valstybės valdomoms įmonėms rekomendacijas dėl jų parengtų strateginių planų tobulinimo	I	Ūkio ministerija
2.5.2.	Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei didžiųjų valstybės valdomų įmonių tikslų įgyvendinimo ataskaitą	I	Ūkio ministerija
2.5.3.	Įgyvendinti specialiųjų įpareigojimų valdymo sistemą (komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimas)	III	Ūkio ministerija
2.5.4.	Parengti ir viešai paskelbti ketvirtines ir metinę valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitas, į kurias įtraukta savivaldybių įmonių veiklos apžvalga	I–IV	Ūkio ministerija
2.5.5.	Parengti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus	IV	Ūkio ministerija
2.5.6.	Didinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atsakomybę už veiklos rezultatus, įdiegti konkursų eiti vadovaujamas pareigas sistemą, parengti vadybinių kompetencijų ugdymo ir aktyvaus vadybininkų rezervo formavimo modelį ir nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo, rezervo formavimo ir rotacijos reikalavimus	II	Sveikatos apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Kapitalo grąža, procentais	2,3	Ūkio ministerija ir kiti akcijų valdytojai patikėjimo teise

2.6. Prioritetinė kryptis: valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.6.1.	Gerinti viešųjų finansų valdymo efektyvumą organizuojant valstybės biudžeto programų vertinimo procesą	I–IV	Finansų ministerija
2.6.2.	Atlikti bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimą ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo 2014–2016 metų užduočių	II	Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Ūkio ministerija
2.6.3.	Sudaryti teisines sąlygas centralizuotai tvarkyti administracinių teisės pažeidimų duomenis, vykdyti baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, mokėjimo kontrolę ir išieškojimą, užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (e. bauda)	IV	Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Įvertinta viešųjų išlaidų, kurias apima asignavimų valdytojų programų vertinimas, dalis, procentais	2	Finansų ministerija

2.7. Prioritetinė kryptis: šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.7.1.	Parengti atnaujintą Nacionalinio euro įvedimo plano projektą	II	Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija
2.7.2.	Parengti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planą	II	Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija
2.7.3.	Parengti atnaujintą Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją	II	Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos statistikos departamentas

III. ENERGINIO EFEKTYVUMO IR SAUGUMO DIDINIMAS

3.1. Prioritetinė kryptis: energinio efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas)

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
3.1.1.	Parengti atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų energinio efektyvumo stebėsenos sistemos koncepciją, kuri sudarytų sąlygas sistemingai rinkti ir analizuoti duomenis apie namo šilumos suvartojimą prieš atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir po jų	III	Aplinkos ministerija
3.1.2.	Parengti tipinius daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus	II–IV	Aplinkos ministerija
3.1.3.	Parengti visuomenės informavimo apie visuotinį daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) brošiūrą (lankstinuką), kurioje glaustai, aiškiai ir gyventojams draugiška forma būtų išdėstoma nauda, reikalingi atlikti veiksmai ir apibrėžiama dalyvaujančių asmenų atsakomybė	III	Aplinkos ministerija
3.1.4.	Siekiant užtikrinti sklandų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimą per CPO, sukurti dinamines visų modernizavimo darbų pirkimų sistemas (nuo planavimo iki priežiūros darbų)	II, III	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
3.1.5.	Nustatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo sąlygas, skatinančias savivaldybes rengti ir įgyvendinti daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas (parengti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą)	II	Aplinkos ministerija
3.1.6.	Tobulinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimo mechanizmą, tai yra pakeisti:	III	Aplinkos ministerija
	Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles;
	Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašą
3.1.7.	Susieti būsto šildymo išlaidų kompensacijų teikimo daugiabučių namų butų savininkams sąlygas su savininkų dalyvavimu svarstant ir priimant sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės remiamo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – sugriežtinti šias sąlygas atsisakantiesiems modernizuoti daugiabučius namus	II	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.1.8.	Atrinkti neefektyviausiai energiją naudojančius daugiabučius namus pirmajam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas etapui (vidutiniškai po 16 namų iš kiekvienos savivaldybės) ir sudaryti su savivaldybėmis partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, siekiant didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą	I	Aplinkos ministerija
3.1.9.	Įvertinti ir suderinti ne mažiau kaip 800 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planų	II	Aplinkos ministerija (įgyvendins Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra)
3.1.10.	Įvertinti ne mažiau kaip 56 savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai	III	Aplinkos ministerija (įgyvendins Būsto energijos taupymo agentūra)
3.1.11.	??Parengti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nustatyti energijos efektyvumo įpareigojimų sistemą	III	Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija
3.1.12.	??Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES reikalavimus, parengti Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projektą	IV	Energetikos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų), GWh per metus (2012 metų planas – 93,3 GWh, pasiekta reikšmė – 104 GWh)	120	Aplinkos ministerija

3.2. Prioritetinė kryptis: Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
3.2.1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus darbo grupės pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais, parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų ar jų pakeitimų projektus	II	Energetikos ministerija
3.2.2.	Peržiūrėti Nacionalinę energetikos strategiją, siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais, parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano projektą	IV	Energetikos ministerija

3.3. Prioritetinė kryptis: strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa

(suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kita)

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
3.3.1.	Užtikrinti, kad būtų baigtos teritorijų planavimo procedūros, skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrai sukurti (specialusis planas, detalusis planas ir žemės servitutai)	II	Energetikos ministerija
3.3.2.	Dalyvauti derybose su suskystintų gamtinių dujų tiekėjais, siekiant pasirašyti ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį	I–IV	Energetikos ministerija
3.3.3.	Siekti, kad būtų gautas krantinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalą bei magistralinį dujotiekį sujungsiančio aukšto slėgio dujotiekio statybos leidimas	III	Energetikos ministerija
3.3.4.	Siekti, kad būtų pasirašytos suskystintų gamtinių dujų pardavimo sutartys ir skatinamas efektyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairinimas	IV	Energetikos ministerija
3.3.5.	Užtikrinti, kad būtų pradėti „NordBalt“ jungties kabelio tiesimo sausumoje parengiamieji darbai – privažiuojamųjų kelių parengimas, horizontaliojo gręžimo darbai Neringoje ir po Kuršių mariomis	III	Energetikos ministerija
3.3.6.	Užtikrinti „LitPol Link“ jungties 330 kV Alytaus skirstyklos ir 400 kV linijos Alytus–Lietuvos–Lenkijos siena statybos rangovo atranką	IV	Energetikos ministerija
3.3.7.	Užtikrinti, kad būtų parengtas „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektas ir gautas statybos leidimas	IV	Energetikos ministerija
3.3.8.	Užtikrinti, kad būtų atlikta studija „Baltijos valstybių integracija į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studija“, siekiant nustatyti aiškius galimus kontinentinės Europos tinklų (KET) sinchroninės zonos plėtros ir energetinių sistemų sujungimo scenarijus	III	Energetikos ministerija
3.3.9.	Įvertinus studijos rezultatus, kartu su Latvijos ir Estijos atstovais kreiptis į ENTSO-E dėl Baltijos energetikos sistemų prijungimo sinchroniniam darbui prie ENTSO-E kontinentinės Europos tinklų	IV	Energetikos ministerija
3.3.10.	Siekti, kad tarp Europos Sąjungos ir Rusijos bei Baltarusijos būtų pasirašytas politinis susitarimas, užtikrinsiantis Trečiojo energetikos paketo tinklų taisyklių įgyvendinimą iki visapusio elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos Sąjungos energetikos sistema	IV	Energetikos ministerija
3.3.11.	Pagilinti uosto akvatorijos dalį, reikalingą suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybai	II	Susisiekimo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Atlikta sinchroninio susijungimo su ENTSO-E kontinentinės Europos sistema variantų ir investicijų poreikio analizė, procentais	100 procentų	Energetikos ministerija

3.4. Prioritetinė kryptis: darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
3.4.1.	Parengti Atsinaujinančių išteklių (biokuro) energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą, kuri užtikrins optimalią šių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtrą	III	Energetikos ministerija
3.4.2.	Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikės programos nuostatas, patikslinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rėmimo schemą	IV	Energetikos ministerija
3.4.3.	Patikslinti Nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių veiksmų planą – pabrėžti atsinaujinančių energijos išteklių svarbą šalies ekonomikai	IV	Energetikos ministerija
3.4.4.	Užtikrinti biodegalų gamybos didinimą efektyviai naudojant valstybės pagalbos lėšas	I–IV	Žemės ūkio ministerija
3.4.5.	Skatinti naudoti biomasės atliekas energijai gaminti	I–IV	Žemės ūkio ministerija
3.4.6.	Organizuoti ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo projektų įgyvendinimą	I–IV	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija
3.4.7.	Sukurti papildomas sąlygas naudoti miško kirtimų atliekas ir kitą šiuo metu nenaudojamą medieną biokurui gaminti	IV	Aplinkos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Biodegalų gamybos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais	10	Žemės ūkio ministerija
2. Per metus paruoštas ir rinkai patiektas papildomas biokurui gaminti skirtų miško kirtimo atliekų ir kitos šiuo metu nenaudojamos medienos kiekis, palyginti su 2011 metais, tūkst. kub. metrų (2011 metais paruošta ir rinkai patiekta 155 tūkst. kub. metrų miško kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti)	100	Aplinkos ministerija

IV. ŠVIETIMO, MOKSLO, KULTŪROS IR SVEIKATINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS GERINANT KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ

4.1. Prioritetinė kryptis: švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.1.1.	Suformuoti mokyklų kokybės vertinimo, pripažinimo ir pažangos skatinimo sistemą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.2.	Parengti mokėjimo mokytis ir dalykinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo įrankius ir metodinę medžiagą	II–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.3.	Sukurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarkos teisines prielaidas	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.4.	Atlikti galimybių analizę ir pateikti pasiūlymus dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių steigimo bendrojo ugdymo mokyklose	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.5.	Įdiegti profesinio mokymo įstaigose kokybės vadybos sistemą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.6.	Atlikti 30 profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.7.	Organizuoti profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimą įmonėse (600 mokytojų stažuotės)	II, IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.8.	Kompleksiškai peržiūrėti studijų programų skaičių, struktūrą, kokybę ir pateikti pasiūlymus dėl jų optimizavimo	II–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.9.	Organizuoti aukštųjų mokyklų vertinimą (11 įvertintų mokyklų)	II, IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.10.	Europos Sąjungos lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktų 9 jungtinių studijų programų rengimą ir įgyvendinimą	III–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Kompetenciją įsivertinusių pretendentų į mokyklų vadovus dalis, palyginti su esamu bendrojo ugdymo mokyklų vadovų skaičiumi, procentais (2012 metais – 7 procentai)	10	Švietimo ir mokslo ministerija
2. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, diegiančių vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, dalis, procentais (2012 metais – 10 procentų)	100	Švietimo ir mokslo ministerija
3. Aukštųjų mokyklų, kurių vertinimo rezultatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, dalis, procentais (2012 metais – 17 procentų)	40	Švietimo ir mokslo ministerija

4.2. Prioritetinė kryptis: studijų prieinamumo sąlygų gerinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.2.1.	Parengti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.2.	Konkurso būdu finansuoti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose joms bendradarbiaujant su darbdaviais ir atsižvelgiant į darbo rinkos aktualijas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.3.	Patvirtinti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų planą	II	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.4.	Paremti užsienio lietuvių studentų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose – konkurso būdu skirti jiems stipendijas ir socialines išmokas	II, IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.5.	Paremti 10 užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektų	II	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, procentais (2011 metais – 45,4 procento)	47	Švietimo ir mokslo ministerija
2. Užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gaunančių valstybės paramą, skaičius (2011 metais – 140)	ne mažiau kaip 140	Švietimo ir mokslo ministerija

4.3. Prioritetinė kryptis: mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.3.1.	Patvirtinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų sumanios specializacijos kryptis, prioritetus ir juos plėtoti	IV	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija
4.3.2.	Parengti ir įgyvendinti naujas ir (ar) tęsti esamas priemones, skatinančias verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekiant spartesnio mokslo rezultatų komercinimo, ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės verslo ir mokslo bendradarbiavimo sistemos tobulinimo	IV	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija
4.3.3.	Sudaryti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginę tarybą, kurios pagrindinė funkcija – nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą	II	Ministro Pirmininko tarnyba (nuo 2013 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija)
4.3.4.	Parengti ir pasirinktoje savivaldybėje pradėti įgyvendinti biokuro tiekimo grandinės formavimo (biokuro klasterio) bandomąjį projektą	IV	Ūkio ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos MTEP, BVP procentais (2011 metais – 0,4 procento)	0,47	Švietimo ir mokslo ministerija
2. Verslo išlaidos MTEP, BVP procentais (2011 metais – 0,26 procento)	0,35	Švietimo ir mokslo ministerija

4.4. Prioritetinė kryptis: informacinės visuomenės plėtra

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.4.1.	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos pakeitimo projektą	IV	Susisiekimo ministerija
4.4.2.	Siekiant stiprinti ir centralizuoti informacinės visuomenės plėtros koordinavimą Lietuvoje, parengti šios srities valstybinio valdymo institucinį modelį	IV	Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas
4.4.3.	Atlikti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros analizę, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros pertvarkymo modelio	IV	Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas
4.4.4.	Sukurti ir pradėti teikti elektroninių dokumentų ir elektroninių pranešimų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims paslaugą	III	Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas
4.4.5.	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų pakeitimų, leidžiančių balsuoti internetu, projektus	IV	Susisiekimo ministerija
4.4.6.	Atnaujinti e. mokyklos portalą (atrinkti ir paskelbti 4 000 esamų skaitmeninių išteklių – padidinti jų 40 procentų)	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.4.7.	Sukurti socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, visose šalies savivaldybėse centralizuotai įdiegiančią socialinės paramos šeimai elektronines paslaugas	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.4.8.	Perkelti į elektroninę erdvę teismų teikiamas paslaugas, susijusias su proceso dalyvių procesinių dokumentų teikimu teismams, žyminio mokesčio, teismų paskirtų baudų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei informacijos valdymu, galimybe proceso dalyviams pasiekti visą bylos medžiagą ir dokumentus, teismo posėdžių fiksavimu ir įrašų pateikimu proceso dalyviams	IV	Teisingumo ministerija, Nacionalinė teismų administracija
4.4.9.	Sukurti gyventojų perspėjimo ir informavimo naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą sistemą	IV	Vidaus reikalų ministerija
4.4.10.	Parengti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) veiklos modelį, kurio pagrindu diegiama ESPBI IS	IV	Sveikatos apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Gyventojų, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, dalis iš visų šalies gyventojų, procentais	95	Susisiekimo ministerija
2. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais	40	Susisiekimo ministerija
3. Valstybės institucijų, kurios naudojasi nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, dalis, procentais	3,6	Susisiekimo ministerija
4. 16–74 metų visų šalies gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais (2012 metais – 12,2 procento)	13	Švietimo ir mokslo ministerija

4.5. Prioritetinė kryptis: kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.5.1.	Skatinti vaikų ir jaunimo kūrybingumą, dalyvavimą kultūrinėje raiškoje: į meno veiklas įtraukti socialinės atskirties grupių vaikus ir jaunimą	I–IV	Kultūros ministerija
4.5.2.	Mažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį: skatinti įvairias visuomenės grupes dalyvauti kultūriniame gyvenime ir plėtoti kultūros renginių ir programų mobilumą į regionus ir tarp regionų – skatinti dalyvauti meno kūrėjus ir naudoti kultūros renginiams tradicines ir netradicines erdves	I–IV	Kultūros ministerija
4.5.3.	Gerinti bibliotekų paslaugų prieinamumą: užtikrinti ne mažesnį nei 2012 metais viešųjų bibliotekų finansavimą, skirtą knygoms įsigyti, didinti neįgaliesiems skirtų leidinių, rengti apskričių viešosiose bibliotekose informacines ir edukacines programas socialiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (senjorams, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui)	I–IV	Kultūros ministerija
4.5.4.	Didinti suskaitmeninto kultūros paveldo sklaidą per bendrą elektroninio paveldo informacinę sistemą „E. paveldas“ ir Europos skaitmeninę biblioteką „Europeana“, sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą, siekiant rinkti duomenis apie skaitmeninio turinio naudojimą	I–IV	Kultūros ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Finansuotų socialinę ir kultūrinę atskirtį mažinančių kultūros projektų skaičius (2012 metais – 44)	50	Kultūros ministerija
2. Finansuoti neįgaliesiems skirti leidiniai (pavadinimų skaičius) (2012 metais – 150)	200	Kultūros ministerija
3. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui skirtos lėšos, litais (2012 metais – 1,7 lito)	1,7	Kultūros ministerija
4. Perduotų Europos skaitmeninei bibliotekai „Europeana“ kultūros paveldo objektų skaičius (2012 metais – 146 000)	16 000	Kultūros ministerija

4.6. Prioritetinė kryptis: Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.6.1.	Vykdyti įvairių sričių specialistų sveikos gyvensenos mokymus, taip skleisti informaciją ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą	I–IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.6.2.	Didinti visuomenės (gyventojų) informuotumą sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo, sveikatos tausojimo, stiprinimo ir grąžinimo klausimais	I–IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.6.3.	Kurti palankią aplinką ir sudaryti galimybes sportuoti visiems – savivaldybėse baigti statyti ar rekonstruoti 5 modernius ir tarptautinius standartus atitinkančius sporto ir sveikatingumo objektus (sporto ir sveikatingumo centrai, miesto stadionai, sporto maniežai, baseinai)	IV	Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas)
4.6.4.	Organizuoti suaugusiųjų sveikos gyvensenos mokymus savivaldybėse	II–III	Švietimo ir mokslo ministerija
4.6.5.	Skatinti mokinių sveiką gyvenseną vykdant sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.6.6.	Parengti 2 tikslines saugios mokyklos (konfliktų ir seksualinio vaikų išnaudojimo prevencijos) neformaliojo švietimo prevencines programas	IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Specialistų, baigusių sveikos gyvensenos mokymus, skaičius	270	Sveikatos apsaugos ministerija
2. Sportuojančių ir besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis, procentais (2012 metų planas – 37)	37,5	Kūno kultūros ir sporto departamentas
3. Savivaldybių, kuriose vykdyti suaugusiųjų sveikos gyvensenos projektai, skaičius (2012 metais – 7)	25	Švietimo ir mokslo ministerija
4. Mokyklų, įgyvendinančių patyčių ir smurto mažinimo programas, dalis, procentais (2012 metais – 44)	50	Švietimo ir mokslo ministerija

4.7. Prioritetinė kryptis: mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
4.7.1.	Įgyvendinti valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, skirtus sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, taip pat stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos skyrių infrastruktūrai atnaujinti	IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.7.2.	Siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų vandenyje, įgyvendinti Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą	IV	Kūno kultūros ir sporto departamentas

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Pacientų, kuriems traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, suteiktos geresnės kokybės diagnostikos bei gydymo paslaugos ir kuriems šios paslaugos tapo prieinamesnės, skaičius	19 000	Sveikatos apsaugos ministerija
2. Modernizuotų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, skaičius	3	Sveikatos apsaugos ministerija
3. Išmokytų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens moksleivių skaičius	1 600	Kūno kultūros ir sporto departamentas

V. Europos Sąjungos, UŽSIENIO IR GYNYBOS POLITIKOS STIPRINIMAS

5.1. Prioritetinė kryptis: Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
5.1.1.	Parengti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nacionalinę programą	I–II	Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos
5.1.2.	Koordinuoti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nacionalinės programos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus	III–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.3.	Gerinti administracinius gebėjimus, įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, informuoti visuomenę apie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai naudą	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.4.	Užtikrinti efektyvų pirmininkavimo funkcijų atlikimą, naudojant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai sukurtas struktūras ir priemones	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.5.	Organizuoti Lietuvoje aukšto lygio susitikimus	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.6.	Organizuoti Lietuvoje ekspertų susitikimus	I–IV	Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos
5.1.7.	Rekonstruoti Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų (VIP) salę	II	Susisiekimo ministerija
5.1.8.	Rekonstruoti Tarptautinio Vilniaus oro uosto priešgaisrinę gelbėjimo stotį, tvorą ir keleivių terminalo galerijas	IV	Susisiekimo ministerija
5.1.9.	Organizuoti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiksmų, skirtų užtikrinti viešąjį saugumą pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, koordinavimą	I–IV	Vidaus reikalų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Laiku įgyvendintos Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais tarpinstitucinio veiklos plano priemonės, procentais	100	Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos

5.2. Prioritetinė kryptis: glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
5.2.1.	Stiprinti dialogą su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Vokietija, Lenkija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija:	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
	organizuoti aukšto lygio vizitus ir reguliarias konsultacijas;
	įgyvendinti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos priemonių planą;
	įgyvendinti ne mažiau kaip 3 NB8 „išminčių grupės“ 2010 metų ataskaitos rekomendacijas;
	įgyvendinti Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės veiksmų planą
5.2.2.	Stiprinti dvišalį Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą:	I–IV
	siekti Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimų Europos ir Baltijos regiono saugumui;		Krašto apsaugos ministerija
	pasirašyti bendrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis veiksmų planą		Užsienio reikalų ministerija
5.2.3.	Siekiant stiprinti dvišalį Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą, surengti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos ir jų sudarytų darbo grupių posėdžius ir susitikimus	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.2.4.	Plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Lenkija gynybos ir saugumo klausimais ir stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje – toliau integruoti Baltijos šalių bendradarbiavimą į Šiaurės šalių bendradarbiavimo formatą	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.5.	Įgyvendinti bendrus karinio bendradarbiavimo projektus su Rytų partneriais siekiant juos aktyviau įtraukti į bendrą NATO ir Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politiką, taip pat bendradarbiauti su Gruzija ir Ukraina NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane	I–IV	Krašto apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Aukšto lygio susitikimų su Baltijos ir Šiaurės valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pareigūnais skaičius	20	Užsienio reikalų ministerija
2. NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių ginkluotųjų pajėgų atstovų, dalyvavusių mokymo programose Lietuvoje, skaičius	40	Krašto apsaugos ministerija
3. Įgyvendintos dvišalio bendradarbiavimo karinėje srityje su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis priemonės, numatytos atitinkamų metų planuose, procentais	90	Krašto apsaugos ministerija

5.3. Prioritetinė kryptis: nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
5.3.1.	Tęsti Lietuvos kariuomenės transformacijos procesą, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės plėtros perspektyvas, atitiktį ekonominei ir regioninio saugumo būklei	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.2.	Plėtoti ir išlaikyti prioritetinius Lietuvos kariuomenės pajėgumus (informacijos perdavimo, oro erdvės stebėjimo, reguliariųjų vienetų manevro sausumoje, teritorinių vienetų manevro sausumoje, oro erdvės gynybos, perdislokuojamo antro lygio medicinos)	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.3.	Išlaikyti nustatytą Lietuvos kariuomenės vienetų kovinę parengtį (personalą, įrangą, kovinį rengimą)	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.4.	Rengti Lietuvos kariuomenės rezervą ir piliečius valstybės gynybai	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.5.	Siekti NATO oro policijos misijos tęstinumo ilgalaikėje perspektyvoje – parengti pasiūlymus dėl didesnės priimančiosios šalies paramos, geresnių treniruočių ir infrastruktūros sąlygų	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.6.	Dalyvauti NATO ir Europos Sąjungos vadovaujamose operacijose ir misijose, visų pirma Lietuvai prioritetiniuose regionuose:		Krašto apsaugos ministerija
	perduoti atsakomybę už saugumą Goro provincijoje Afganistano saugumo pajėgoms, užtikrinti palaipsnį ir sklandų Lietuvos kariuomenės pajėgumų išvedimą iš Afganistano Goro provincijos;	IV
	dalyvauti NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijose Kosove daugianacionalinio integruoto logistinio vieneto sudėtyje (angl. MILU);	I–IV
	dalyvauti Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA;	III–IV
	tęsti Specialiųjų operacijų pajėgų ir Oro pajėgų patarėjų grupės veiklą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistano pietuose, daugiausia dėmesio skirti Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų mokymui ir pasirengimui perimti atsakomybę už saugumą šalyje;	I–IV
	plėsti karinį atstovavimą Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijose, atsižvelgiant į galimybes, siųsti karinio mokymo specialistus į karines Europos Sąjungos mokymo misijas arba karinius stebėtojus – į Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijas	I–IV
5.3.7.	Dalyvauti tarptautinėse „Steadfast Jazz 2013“, „Sabre Strike 2013“ ir kitose pratybose, siekti reguliarių NATO pratybų, įskaitant ir pratybas Baltijos regione, taip pat dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) ir Europos Sąjungos kovinių grupių budėjime (skirti Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopą)	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.8.	Kartu su Lenkija ir Ukraina tęsti bendros brigados LITPOLUKRBRIG kūrimą ir prisidėti prie Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvų bendros saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.3.9.	Teikti būtiną ir pagal tarptautinius susitarimus prisiimtą priimančiosios šalies paramą, skirtą prisidėti prie veiksmingos NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Lietuvoje veiklos užtikrinimo	I–IV	Krašto apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2013 metų reikšmė	Atsakinga institucija
1. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė	iš dalies užtikrinta	Krašto apsaugos ministerija
2. Pagal nustatytus kovinės parengties lygius parengtų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, skirtų reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, procentas, palyginti su numatytu parengti skaičiumi	100	Krašto apsaugos ministerija
3. Baziniuose kariniuose mokymuose parengtų karo prievolininkų skaičius	700	Krašto apsaugos ministerija
4. Karių, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, procentas	26,1	Krašto apsaugos ministerija
5. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas (NATO ekspertų vertinimas gaunamas kas antri metai)	vidutiniškai	Krašto apsaugos ministerija
6. Sausumos pajėgumų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, procentas	4,2	Krašto apsaugos ministerija
7. Išvystyti prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai	išvystyti nepakankamai	Krašto apsaugos ministerija

5.4. Prioritetinė kryptis: migracijos politikos gairių nustatymas

Svarbiausi darbai		Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
5.4.1.	Siekiant stiprinti nelegalios migracijos kontrolę, įvertinti leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir panaikinimo pagrindus ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnio jų taikymo	III	Vidaus reikalų ministerija
5.4.2.	Supaprastinti leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą, nustatyti bendrus asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartus	IV	Vidaus reikalų ministerija
5.4.3.	Parengti migracijos politikos gairių projektą	III	Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė

_________________