LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 14 d. Nr. 745
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 28 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (pridedama).
2. Rekomenduoti savivaldybėms, vadovaujantis šio nutarimo 1 punkte nurodytų taisyklių 36.1 punktu, iki 2005 m. gegužės 1 d. parengti ir patvirtinti savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendruosius planus.
3. Pavesti vadovaujantis šio nutarimo 1 punkte nurodytų taisyklių 36.2–36.4 punktais:
3.1. iki 2005 m. gegužės 1 d. parengti ir patvirtinti:
3.1.1. apskričių viršininkams – apskričių specialiųjų mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendruosius planus;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745
MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų (toliau vadinama – mokyklos) švietimo programų įvairovės plėtojimą, teikiamų švietimo programų koordinavimą, mokyklų steigimą, pabaigą, pertvarkymą, mokyklų tinklo pertvarkos planavimą ir vykdymą.
2. Mokyklų tinklo kūrimas – šalies teritorijos ir regionų plėtros planavimo dalis. Šis procesas atnaujinamas atsižvelgiant į nuolat kintančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius.
3. Mokyklų tinklo paskirtis – užtikrinti asmenims privalomojo ir visuotinio švietimo programų prieinamumą garantuojančią mokyklų sistemą.
4. Mokyklų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų mokyklos ir užsienio aukštųjų mokyklų filialai Lietuvoje.
5. Savivaldybės kuria pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų tinklą ir inicijuoja gyventojų poreikius atitinkančių profesinių mokyklų tinklo kūrimą.
6. Apskrities viršininkas kuria specialiųjų mokyklų, kuriose ugdomi kelių savivaldybių teritorijose gyvenantys specialiųjų poreikių vaikai, tinklą, užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims ugdyti ir mokyti.
7. Švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis, apskričių viršininkais laiduoja optimalų šalies profesinių mokyklų ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą.
II. ŠVIETIMO PROGRAMŲ ĮVAIROVĖS PLĖTOJIMAS
9. Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos vykdomos bendrojo lavinimo mokyklų, meninio ir sportinio ugdymo mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų grupėms priklausančiose mokyklose:
9.2. pagrindinėse mokyklose – pagrindinio ugdymo programa arba pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
9.4. vidurinėse mokyklose – vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
9.5. gimnazijose – vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis arba vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir tarptautinio bakalaureato programos;
9.7. suaugusiųjų mokyklose, suaugusiųjų mokymo centruose – vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos arba vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
9.8. profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose – profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programos; profesinio mokymo, vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos arba profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo programos;
10. Bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų grupėms priklausančios mokyklos pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas specialiųjų poreikių asmenims prireikus keičia, pritaiko, taip pat kuria specialiąsias programas.
11. Tam tikrais atvejais pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos vykdomos:
11.1. pagrindinėse mokyklose – pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programa ir pradinio ugdymo programa arba pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programa, jeigu pakanka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339), arba šių pagrindinių mokyklų steigėjai prie lėšų, skirtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, prideda papildomų;
11.2. gimnazijose, skirtose specifinių gabumų mokiniams iš visos šalies mokyti, – vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir muzikinio ugdymo programa; vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio ugdymo programa, pradinio ir muzikinio ugdymo programa; vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės ugdymo programa, pradinio ir dailės ugdymo programa; vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio ugdymo programa, pradinio ir muzikinio ugdymo programa, vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės ugdymo programa, pradinio ir dailės ugdymo programa arba vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio ugdymo programa, pradinio ir muzikinio ugdymo programa, vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės ugdymo programa, pradinio ir dailės ugdymo programa, vidurinio, pagrindinio, pradinio ugdymo ir baleto profesinio mokymo programa;
11.3. vidurinėse mokyklose ir gimnazijose – vidurinio ugdymo programa su profesinės mokyklos įvertintu ir pripažintu profesinio mokymo programos moduliu arba profesinio mokymo programa ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis; vidurinio ugdymo programa su profesinės mokyklos įvertintu ir pripažintu profesinio mokymo programos moduliu arba profesinio mokymo programa, pagrindinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa su profesinės mokyklos įvertintu ir pripažintu profesinio mokymo programos moduliu arba profesinio mokymo programa, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
11.4. savivaldybės ar valstybinėse gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių arba tautinės mažumos kalba vykdančių mokyklų, savivaldybės gimnazijose, įsteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandorį susitarta, kad pritrūkus iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gimnazijai skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija prideda savo lėšų, nevalstybinėje gimnazijoje – vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
11.5. sanatorinėse mokyklose vaikams, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia sveikatą tausojančio režimo, ar vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, – pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
11.6. ligoninių mokyklose vaikams, kurie gydosi ligoninėse ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną, – pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;
11.7. specialiosiose mokyklose vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, – vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos arba adaptuotos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos;
11.8. specialiojo ugdymo centruose vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, – vidurinio, pagrindinio, pradinio ugdymo ir adaptuotos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos;
11.9. specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose asocialaus elgesio nepilnamečiams – pradinio ugdymo programa arba pradinio ir pagrindinio ugdymo programos;
11.10. vidurinėse mokyklose teistiems vaikams, kurie atlieka arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat suimtiems vaikams – vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos arba vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
11.11. suaugusiųjų mokyklose, suaugusiųjų mokymo centruose teistiems asmenims, kurie atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiems asmenims – vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos arba vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
11.12. suaugusiųjų mokyklose, suaugusiųjų mokymo centruose privalomosios krašto apsaugos tarnybos kariams privalomosios tarnybos metu – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų moduliai;
12. Profesinio mokymo programos vykdomos profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo, meninio ir sportinio ugdymo mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, grupėms priklausančiose mokyklose ir aukštesniosiose mokyklose:
12.2. profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose – profesinio mokymo programa, vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
12.3. darbo rinkos profesinio mokymo centruose; specializuotose profesinio mokymo įstaigose teistiems asmenims, kurie atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiems asmenims – profesinio mokymo programa;
12.4. specializuotose profesinio mokymo įstaigose specialiųjų poreikių asmenims – profesinio mokymo programa ir specialiojo ugdymo programa;
12.5. vidurinėse mokyklose ir gimnazijose – šių Taisyklių 11.2 ir 11.3 punktuose nurodytos profesinio mokymo programos ar jų moduliai;
14. Universitetinių ir neuniversitetinių aukštojo mokslo studijų programos vykdomos universitetuose ir kolegijose.
15. Užsienio valstybėse pripažįstamos programos (išskyrus universitetinių ir neuniversitetinių aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos nevalstybinėse mokyklose. Jų mokymo turinys ir metodai turi atitikti Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklai keliamus uždavinius ir visuomenės poreikius.
16. Studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tos valstybės turi nacionalinę vertinimo (akreditavimo) sistemą, pagal kurią įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos, gali vykdyti Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat savo filialuose užsienio aukštosios mokyklos, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1153 „Dėl Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3944) nustatyta tvarka yra gavusios leidimą.
III. TEIKIAMŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS
17. Formaliojo švietimo programos, jų moduliai mokykloje įvedami, sistemingai atnaujinami, jų vykdymas nutraukiamas atsižvelgiant į kintančius socialinės, kultūrinės aplinkos, mokslo ir eksperimentinės plėtros lemiamus visuomenės, mokyklos bendruomenės poreikius, konkrečius mokinių ir studentų mokymosi poreikius ir interesus, tam tikro tipo mokyklai keliamus reikalavimus.
18. Pagal kompetenciją švietimo programas rengia ir jų kokybę laiduoja valstybė, mokyklos steigėjas ir mokykla:
18.1. Švietimo ir mokslo ministerija švietimo programas koordinuoja:
18.1.1. tvirtindama bendrojo lavinimo bendrąsias, netradicinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir neuniversitetinių studijų programas;
18.1.2. išduodama mokykloms licencijas vykdyti vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus – leidimus vykdyti aukštojo mokslo studijas;
18.1.4. užtikrindama formaliojo švietimo programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų lygmenų programų sąveiką ir dermę;
18.2. Mokyklų (išskyrus aukštąsias) steigėjai, atsižvelgdami į gyventojų švietimo poreikius, priima sprendimus dėl švietimo programų vykdymo pavaldžiose mokyklose, raštu pritaria jų vykdomų formaliojo švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantams.
18.3. Bendrojo lavinimo mokomųjų dalykų programas pagal bendrąsias programas rengia jas vykdančios mokyklos, tvirtina mokyklų vadovai. Profesinio mokymo programas rengia profesinės mokyklos, vertina Profesinio mokymo metodikos centras, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Neuniversitetinių studijų programas rengia aukštosios mokyklos, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Universitetinių studijų programas tvirtina universitetų senatai. Aukštųjų mokyklų programas (neuniversitetines ir universitetines) vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Mokykla kasmet švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka viešai skelbia informaciją apie vykdomas formaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes.
19. Mokykla jos steigėjo sprendimu, be jos pagrindinę veiklą lemiančių programų, gali vykdyti ir kitas formaliojo švietimo programas. Mokykla, norinti vykdyti vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ar aukštesniųjų studijų programą, įregistruotą Studijų ir mokymo programų registre, turi gauti licenciją.
20. Aukštosios mokyklos vykdomos nuosekliųjų aukštojo mokslo studijų programos turi atitikti Nuosekliųjų studijų programų nuostatus, patvirtintus švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1326 (Žin., 2000, Nr. 91-2841), ir atitinkamos studijų krypties reglamento reikalavimus, jos turi būti įregistruotos Studijų ir mokymo programų registre.
IV. MOKYKLŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
21. Mokyklų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 104-2322) arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai.
22. Valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų grupėms priklausančios mokyklos steigiamos, reorganizuojamos, pertvarkomos ir likviduojamos steigėjo sprendimu, vadovaujantis bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu. Gimnazija (gimnazijos skyrius profesinėje, specialiojoje ir suaugusiųjų mokykloje) steigiama tik akreditavus mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą pagal Ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarką, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 (Žin., 2004, Nr. 39-1283).
23. Aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715) ir Aukštųjų mokyklų steigimo ir leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1153.
24. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų grupėms priskiriamas valstybines mokyklas steigia:
24.1. Švietimo ir mokslo ministerija arba Švietimo ir mokslo ministerija kartu su fiziniu (–iais) ir (ar) juridiniu (–iais) asmeniu (–mis), sudariusi mokyklos steigimo sandorį, prireikus – specialiąsias mokyklas visos šalies mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kitas bendrojo lavinimo mokyklų grupei priskiriamas mokyklas, tenkinančias visos šalies mokinių ugdymosi poreikius;
24.2. apskričių viršininkai arba apskričių viršininkai kartu su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, sudarę mokyklos steigimo sandorį, – specialiąsias mokyklas apskričių teritorijose esančių savivaldybių mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus asocialaus elgesio nepilnamečiams; vidurines mokyklas nuteistiems, atliekantiems arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, suimtiems nepilnamečiams; suaugusiųjų mokyklas, suaugusiųjų mokymo centrus nuteistiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, suimtiems suaugusiesiems; ligoninių mokyklas vaikams, kurie gydosi ligoninėse ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną; sanatorines mokyklas vaikams, kuriems dėl ligų ar patologinių būklių reikia sveikatą tausojančio režimo, ar vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, o prireikus – kitas bendrojo lavinimo mokyklų grupei priskiriamas mokyklas;
24.3. Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, kitos ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos arba kiekviena iš šių institucijų kartu su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, sudariusios mokyklos steigimo sandorį, – profesines mokyklas, profesinio mokymo centrus visos šalies gyventojams, norintiems įgyti kvalifikaciją, taip pat specializuotas profesines mokyklas ir profesines reabilitacijos mokyklas specialiųjų poreikių suaugusiesiems, pritarus apskričių profesinio mokymo taryboms.
25. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gyventojų švietimo poreikius, steigia mokyklas ar sudaro mokyklų steigimo sandorius su Lietuvos Respublikos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis – steigti bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinių mokyklų grupėms priskiriamas mokyklas. Savivaldybės inicijuoja valstybinių ir nevalstybinių profesinių mokyklų, suaugusiųjų mokyklų ir suaugusiųjų mokymo centrų steigimą.
26. Nevalstybines bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų grupėms priskiriamas mokyklas steigia Lietuvos Respublikos juridiniai (išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministerijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fiziniai asmenys, juridiniai ar fiziniai asmenys kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, sudarę mokyklos steigimo sandorį, ar kitos valstybės juridinis ar fizinis asmuo.
27. Steigiant, reorganizuojant, pertvarkant ar likviduojant valstybines bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų grupėms priskiriamas mokyklas, būtini finansų ministro ir švietimo ir mokslo ministro raštiški sutikimai. Jeigu steigėja – Švietimo ir mokslo ministerija, būtinas finansų ministro raštiškas sutikimas.
28. Reorganizuodamas, likviduodamas ar pertvarkydamas mokyklą, steigėjas turi užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi mokymo sutartyse numatyti jos įsipareigojimai mokiniams ar studentams. Reorganizuojamo ar pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos pagal mokymosi sutartį pereina esamam (–iems) ar naujam (–iems) juridiniam (–iams) asmeniui (–ims).
29. Mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas – vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuvių kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas).
30. Nesusidarius mokinių tiek, kad būtų galima steigti atskirą mokyklą, bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų grupei priskiriama mokykla, vykdanti atitinkamo lygmens ugdymo ar profesinio mokymo programą, steigėjo sprendimu arba kelių steigėjų susitarimu steigia pradinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo, specialiojo ugdymo, 12–16 metų jaunimo ugdymo, 16–17 metų dirbančio jaunimo, suaugusiųjų ar profesinio mokymo skyrių ar filialą, o muzikos, dailės, meno ar sporto mokykla, vykdanti formaliojo ugdymo programą ar jos modulius, steigia muzikos, dailės, meno ar sporto skyrių ar filialą.
Profesinė, suaugusiųjų ar specialioji mokykla, akreditavus vidurinio ugdymo programą, steigėjo sprendimu steigia gimnazijos skyrių.
31. Mokykla (išskyrus aukštąją) turi būti reorganizuota, pertvarkyta ar likviduota arba pertvarkyta jos vidaus struktūra, jeigu tos mokyklos pagrindinę veiklą lemianti vidurinio, profesinio mokymo ar aukštesniųjų studijų programa neakredituojama.
32. Mokyklos (išskyrus aukštesniąsias ir aukštąsias), neatitinkančios šių Taisyklių, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo ar kitų teisės aktų reikalavimų, reorganizuojamos, pertvarkomos, likviduojamos arba pertvarkoma jų vidaus struktūra.
33. Aukštosios mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
V. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PLANAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
36. Inicijavimo stadijoje rengiami mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai (toliau vadinama – bendrasis planas). Bendrasis planas grindžiamas švietimo tikrosios būklės analize ir raidos prognozėmis, jame nurodomi esamos mokyklų tinklo būklės privalumai ir trūkumai, strateginis mokyklų tinklo pertvarkos tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, nustatomas numatomos mokyklų tinklo pertvarkos poveikis. Bendruosius planus rengia:
36.1. savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės bendrojo plano projektą, atsižvelgdamas į savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių ir nevalstybinių mokyklų steigėjų, gretimų savivaldybių planus steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti pavaldžias mokyklas, vykdančias pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Savivaldybės bendrąjį planą tvirtina savivaldybės taryba;
36.2. apskrities viršininko administracija – apskrities viršininko įsteigtų apskrities specialiųjų mokyklų bendrojo plano projektą, atsižvelgdama į apskrities teritorijoje esančių savivaldybių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų steigėjų planus reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti įsteigtas specialiąsias mokyklas, steigti specialiąsias klases, specialiojo ugdymo skyrius ar filialus mokyklose, vykdančiose atitinkamas pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Apskrities bendrąjį planą, suderinęs su apskrities teritorijoje esančiomis savivaldybėmis, tvirtina apskrities viršininkas;
36.3. Švietimo ir mokslo ministerija – ministerijos įsteigtų profesinių mokyklų bendrojo plano projektą, atsižvelgdama į savivaldybių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų steigėjų planus reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti jų įsteigtas profesines mokyklas, įvesti profesinio mokymo programas ar jų modulius bendrojo lavinimo grupei priklausančiose mokyklose arba nutraukti profesinio mokymo programų ar jų modulių vykdymą, steigti naujas profesines mokyklas. Šį bendrąjį planą tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
37. Įgyvendinimo stadijoje rengiami mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos projektai, priimami ir įgyvendinami sprendimai dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos.
38. Įtvirtinimo stadijoje reorganizuotoms ir pertvarkytoms mokykloms teikiama parama, skatinanti siekti geresnės mokinių (studentų) ugdymo kokybės; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos lėšos į mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis, teikiama socialinė, pedagoginė, specialioji ir psichologinė pagalba mokiniams ir studentams.
______________