LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2008 M

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2008 M. VASARIO 29 D. NUTARTIS (ADMINISTRACINĖ BYLA Nr. A-39-276/2008. PROCESINIO SPRENDIMO KATEGORIJA 25)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Violetai Kiurienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl norminių aktų tyrimo,

Teisėjų kolegija

nustatė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ (toliau – ir 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimas) 1 ir 2 punktai bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ (toliau – ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, 17 straipsnio 28 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams (toliau – ir pavyzdiniai nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas);

2) pripažinus, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ prieštarauja aukščiau minėtiems teisės aktams, juos panaikinti.

Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktas numato, jog vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymą, lėšų kaupimą ir kitas minimas teises turi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai), todėl nustatyti tokias imperatyvias teisės normas, kokios yra nustatytos Taisyklėse ir Tvarkoje, savivaldybės taryba neturi teisės.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 1 punktas nurodo, kad šis statybos techninis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Be to, Reglamento 2 punktas nurodo, kad jis yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijomis. Savivaldybės tarybai nei šiuo, nei kitais teisės aktais nėra pavesta patvirtinti savo savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir jų priežiūros tvarką.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ 1 punktu nusprendė pakeisti ginčijamo Sprendimo 1 punktu patvirtintų Taisyklių 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Taisyklės rekomenduojamos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams“. Tačiau toks Taisyklių pakeitimas nepašalino prieštaravimų aukščiau minėtoms teisės normoms, kadangi Taisyklių 16 punkte imperatyviai nustatyta, kad šių taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Taisyklėse įtvirtintos perteklinės teisės normos, kurios jau yra nustatytos Tarybos 2003 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T-28, Tarybos 2006 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. T-807 ir kitais teisės aktais. Taisyklių 2 punkto 2.6 papunktyje nurodyta, kad jos parengtos vadovaujantis Tarybos 2004 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-492 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros išlaidų“, kuris buvo panaikintas Tarybos 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T-690 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo, jos techninės priežiūros darbų išlaidų ir kitų paslaugų tarifų tvirtinimo“. Taisyklių 2 punkto 2.7 papunktyje nurodyta, kad jos parengtos vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A-655(8.2) patvirtintais Administravimo nuostatais. Šis įsakymas neteko galios rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A-798-(8.2) „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatų“.

Be to, Taryba 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ 2 punktu nusprendė pakeisti ginčijamo Sprendimo 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Patvirtinti Radviliškio rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų vykdymo sąlygas ir atsiskaitymo tvarką (2 priedas)“, o 3 punktu nusprendė pakeisti ginčijamo Sprendimo 2 punktu patvirtintos Tvarkos pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka“. Tačiau tokie pakeitimai nepašalino prieštaravimų, kadangi atsižvelgiant į tiek nepakeistą, tiek pakeistą pavadinimą – Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka – neaišku, kokiems daugiabučiams namams ji skirta (daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms; daugiabučiams gyvenamiesiems namams, administruojamiems butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, ar pan.). Toks pavadinimas suponuoja nuostatą, kad ši tvarka skirta visiems daugiabučiams namams, nors kaip darbų, nurodytų šioje Tvarkoje, vykdytojas dažniausiai nurodomas namo priežiūros administratorius, kurį turi tik daugiabučiai gyvenamieji namai, administruojami butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių. Tvarkoje įtvirtintos perteklinės teisės normos, kurios jau yra nustatytos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A-798-(8.2) „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatų“ 1 punktu patvirtintuose Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatuose; Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A-127-(8.2) „Dėl Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše. Tvarkoje nurodyti darbai, jų vykdymo sąlygos, apmokėjimo šaltiniai bei nustatyti vykdytojai daugeliu atveju suteikia daugiau teisių namo priežiūros administratoriui, nei nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A-799-(8.2) „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatų“ 1 punktu patvirtinti Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ bei kiti teisės aktai.

Pareiškėjo atstovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T-569 yra patvirtintos taisyklės ir tvarka, pagal kurias gyventojai yra įpareigojami apmokėti už tai, kas jiems nepriklauso, vykdytojams paskiriami taip pat ne tie subjektai, kurie turėtų būti vykdytojais. Sprendimu patvirtinta tvarka suteikia labai daug teisių Radviliškio UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“. Panaikinus atsakovo skundžiamus sprendimus, nereikėtų priimti jokio sprendimo, nes juose įtvirtintos perteklinės teisės normos, kurios yra be galo išplėstos, suteikiant įgaliojimus ir apmokėjimo tvarką padarant tokią, kokia neturėtų būti.

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į prašymą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punktu savivaldybės tarybai yra suteikti įgaliojimai tvirtinti taisykles, veikiančias savivaldybės teritorijoje. Tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai. Be to, 2006 m. spalio 12 d. sprendime numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės yra rekomenduojamos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, todėl taisyklės yra rekomendacinės, o ne imperatyvinės teisės normos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – pripažino Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktus bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, 17 straipsnio 28 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir juos panaikino.

Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 punktu patvirtino Radviliškio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisykles (toliau – Taisyklės), 2 punktu – Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo tvarką (toliau – Tvarka).

Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, suabejojęs minėto sprendimo teisėtumu, 2006 m. liepos 24 d. teikimu Nr. 3-26 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569“ Radviliškio rajono savivaldybės tarybai pasiūlė svarstyti minėto sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktų panaikinimo klausimą.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. posėdyje buvo svarstytas Vyriausybės atstovo teikimas bei buvo priimtas sprendimas Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“, kurio 1 punktu Taryba nusprendė pakeisti ginčijamo sprendimo 1 punktu patvirtintų Taisyklių 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Taisyklės rekomenduojamos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams“, 2 punktu nusprendė pakeisti ginčijamo sprendimo 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Patvirtinti Radviliškio rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų vykdymo sąlygas ir atsiskaitymo tvarką (2 priedas)“, o 3 punktu – pakeisti ginčijamo sprendimo 2 punktu patvirtintos Tvarkos pavadinimą taip: „Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka“.

Kolegija padarė išvadą, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ prieštarauja šių norminių aktų nuostatoms ir reikalavimams:

1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, nurodančiam, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, nurodančiam, kad „buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti“. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas teises (gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, lėšų kaupimas ir kt.) turi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai), o atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo, jas imperatyviai reglamentavo skundžiamu sprendimu patvirtintose Taisyklėse ir Tvarkoje, taip pasielgdamas neteisėtai ir nepagrįstai.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas), kadangi jo 1 ir 2 punktuose reglamentuotos nuostatos nurodo, jog „šis statybos techninis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką“, jis yra „privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijomis“, tačiau atsakovui nesuteikia teisės patvirtinti savo savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir jų priežiūros tvarkos.

Teismas, susipažinęs su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T-28 „Dėl Radviliškio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo“, 2006 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. T-807 „Dėl Triukšmo prevencijos Radviliškio rajono savivaldybės viešosiose vietose, privačiose valdose ir būstuose taisyklių patvirtinimo“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A-798-(8.2) „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatų“ 1 punktu patvirtintais Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo nuostatais (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A-127-(8.2) „Dėl Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintu Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu, atkreipė dėmesį, jog skundžiamuose sprendimuose įtvirtintos perteklinės teisės normos, tai yra jos reglamentuoja tvarką ir taisykles, kurios jau nustatytos aukščiau nurodytuose teisės aktuose.

III.

Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamuose sprendimuose patvirtintos taisyklės yra imperatyvinė norma ir dėl to savivaldybės taryba elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai. Paaiškino, kad imperatyvi nuostata yra tokia, kuri numato, kad esant tam tikrai situacijai gali būti taip, kaip tai įtvirtinta teisės akte, ir ne kitaip. Imperatyvios normos nustato civilinių teisinių santykių dalyviams ribas, kurių jie peržengti negali, negalima sugalvoti elgtis kitaip, negu numatyta. Priimtuose tarybos sprendimuose patvirtintos taisyklės nėra imperatyvinė norma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnis numato, kad buto savininko teisėtu interesu yra laikoma ir gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas. Gyvenamųjų namų gyventojai tokių taisyklių neturėjo, todėl savivaldybės taryba, lengvindama gyventojams įgyvendinti jų teisėtus interesus, ir priėmė Tvarkas ir Taisykles, kurios yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendimo Nr. T-898 l punkte numatyta, kad taisyklės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams yra rekomenduojamos, vadinasi, jos leidžia nustatyti ir kitas nuostatas ir neturi būti laikomos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas ginčą dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, 17 straipsnio 28 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 ir 2 punktų teisėtumo

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių“ 1 punktu buvo patvirtinta Radviliškio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės, o 2 punktu – Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo tvarka.

Teismas netiria atskirų taisyklių ir tvarkos punktų atitikties prašyme nurodytiems teisės aktams, o skundo apimtyje tiria, ar savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T-569 turėjo teisę patvirtinti minėtas Taisykles ir Tvarką.

Administravimo subjekto tikslai privalo atitikti jo kompetenciją. Tai yra administravimo subjektas privalo veikti pagal jam suteiktą kompetencija ir tik pagal šią kompetenciją siekti atitinkamų tikslų. Taisyklių ir Tvarkos turinys patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atsakovas nustatė taisykles, skirtas daugiabučių namų, kurių butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl namo priežiūros, bendrosios nuosavybės administravimo, įmonėms (namų priežiūros administratoriams), namų nuolatinės techninės priežiūros paslaugas teikiančioms akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms bei šių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir bendrasavininkiams, taip pat visų namų savivaldybės butų nuomininkams. Remdamasi CK 4.84 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, pavyzdinių butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, Reglamento, Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punkto nuostatomis, savivaldybė gali nustatyti atitinkamas elgesio taisykles, nes ji skiria administratorių, tvirtina jo veiklos nuostatus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba šių teisės normų leistino reguliavimo apimtyje turėjo teisę patvirtinti tokio pobūdžio Taisykles ir Tvarką.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba, tvirtindama Taisykles ir Tvarką, sprendimo preambulėje nurodė, kad sprendimas priimamas remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktu.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktas reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklą steigiant savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas ir savivaldybės viešąsias įstaigas. Pagal Taisyklių ir Tvarkos turinį matyti, kad šie teisės aktai priimti siekiant reguliuoti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Taisyklių ir Tvarkos bei Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkto reguliavimo tikslai ir sritis skiriasi iš esmės, todėl negali būti vertinamas sprendimo 1 ir 2 punktų, kuriais buvo priimtos Taisyklės ir Tvarka, atitikties šiam punktui klausimas. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkto nurodymą sprendimo preambulėje teismas vertina kaip atsakovo apsirikimą.

Iš CK 4.83 straipsnio turinio, aiškinant jį sistemiškai su CK 4.85 straipsnio nuostatomis, matyti, kad ši norma reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimą, steigiant bendrijas, sudarant jungtinės veiklos sutartį ar kitą administravimo susivienijimą. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymas paliekamas pačių butų ir patalpų savininkų kompetencijai. Savivaldybė neturi teisės reguliuoti šios srities ir nustatyti privalomos gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių ir tvarkos. Tačiau, kaip buvo minėta, pagal Taisyklių ir Tvarkos turinį matyti, kad savivaldybės taryba taisykles ir tvarką nustatė butų ir patalpų savininkams, kurie nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties. Pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybė tokią teisę turi. Todėl priimdama sprendimą savivaldybės taryba turėjo jį pagrįsti CK 4.84 straipsniu, kadangi tokia tvarka privalomai negali būti taikoma butų ir kitų patalpų savininkams, įsteigusiems bendrus butų savivaldos organus, nes pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima butų ir kitų patalpų savininkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktais patvirtintos Taisyklės ir Tvarka savo turiniu ir tikslais neprieštarauja CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui.

Pareiškėjas prašo ištirti 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo 1 ir 2 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002. Pažymėtina, kad tai abstraktus reikalavimas, todėl teismas nenagrinėja 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo 1 ir 2 punktų atitikties kiekvienam pavyzdinių nuostatų ir Reglamento punktui klausimo, o tiria, ar sprendimo 1 ir 2 punktai pagal tikslus neprieštarauja pavyzdiniams nuostatams ir Reglamentui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 1 punktas numato, kad jie taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 2 straipsnis numato, kad Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijomis. Įvertinus šias teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taisyklės, Tvarka, pavyzdiniai nuostatai ir Reglamentas reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog Radviliškio rajono savivaldybės taryba remdamasi CK 4.84 straipsniu galėjo patvirtinti tokio pobūdžio Tvarką ir Taisykles, konstatuotina, kad šia apimtimi 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo 1 ir 2 punktai Reglamentui ir pavyzdiniams nuostatams neprieštarauja.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal šį principą administravimo įgaliojimai turi būti įgyvendinami tik siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais. Pažymėtina, kad tikslai gali būti nustatomi atsižvelgiant į teisės akto preambulę, į jo aiškinamąjį raštą ar tiesiog gali būti numanomas iš paties teisės akto nuostatų. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagal CK 4.84 straipsnį ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktą taryba turėjo teisę patvirtinti tvarką ir nuostatus, reglamentuojančius butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba sudarę jungtinės veiklos sutartį, savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo 1 ir 2 punktai pripažinti neprieštaraujančiais Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendimo preambulėje nurodytos netinkamos teisės normos, tačiau pagal turinį ir tikslus sprendimas yra teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje skundo dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktų atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto, CK 3.83 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569, 1 ir 2 punktai pripažintini teisėtais ir prašymas dėl šių punktų panaikinimo atmestinas (ABTĮ 115 str. 1 p.).

Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimo Nr. 3-26“ 1 punkto teisėtumo

Teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad administravimo įgaliojimai turi būti įgyvendinami tik siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais. Šis atitikties įstatymui tikslas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, negali siekti netinkamų tikslų. Tinkamas tikslas gali būti nustatomas atsižvelgiant į teisės akto preambulę, į jo aiškinamąjį raštą ar tiesiog gali būti numanomas iš paties teisės akto nuostatų.

Savivaldos institucija įgyvendindama jai pavestus uždavinius savo veiklą privalo grįsti bendraisiais teisės principais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais teisės principais. Vienas iš principų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 4.8 punkte, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Pagal šį principą savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šio principo taikymas yra ypač reikšmingas savivaldybės teisėkūros srityje, nes yra nustatomos atitinkamos elgesio taisyklės. Tokiu būdu aktas, nustatantis taisykles, turi būti aiškus bei tikslus, nekeliantis abejonių dėl turinio, aktas negali būti dviprasmiškas, kad realiai būtų įgyvendinami keliami tikslai.

Vertinant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktais patvirtintų Radviliškio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų taisyklių ir Radviliškio rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų vykdymo tvarkos turinį ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktą, kuriuo nustatyta, kad taisyklės rekomenduojamos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nėra aišku, kokio tikslo siekia atsakovas. Pagal 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktą matyti, kad atsakovas siekė, kad taisyklės taptų tik rekomenduojamojo pobūdžio, tačiau Taisyklių turinys prieštarauja 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktui, kadangi Taisyklių bei Tvarkos turinys nepatvirtina, kad jos yra rekomendacinio pobūdžio. Taisyklėse yra nustatyti įpareigojimai, draudimai, numatyta atsakomybė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios nuostatos yra privalomos ir paneigia Taisyklių rekomendacinį pobūdį. Pakeitus taisykles rekomendacinėmis, tapo neaišku, kokių tikslų siekė viešojo administravimo subjektas priimdamas taisykles, jo priimtas teisės aktas tapo dviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktas prieštarauja bendrajam teisėtumo principui.

Be to, Radviliškio rajono savivaldybės tarybai 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktu pakeitus Taisyklių 3 punktą ir įtvirtinus nuostatą, kad Taisyklės rekomenduojamos visiems butų ir kitų patalpų savininkams, šią nuostatą sistemiškai aiškinant su kitomis Taisyklių nuostatomis, nustatančiomis įpareigojimus, draudimus ir atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą, galima daryti išvadą, kad Taisyklės taikomos visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tokiu atveju atsakovas viršija jam suteiktą kompetenciją, kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą kompetencija nustatyti taisykles butų ir kitų patalpų savininkams, įsteigusiems bendriją ar sudariusiems jungtinės veiklos sutartį, suteikta patiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktas prieštarauja CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, pavyzdiniams nuostatams ir Reglamentui, kadangi pavyzdiniai nuostatai ir Reglamentas, priimti remiantis CK 4.84 straipsniu ir taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Kadangi Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktu daroma intervencija į tą sritį, kuri pagal atsakovui suteiktą kompetenciją nėra jo reguliavimo sritis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktas yra neteisėtas, todėl pripažintinas prieštaraujančiu ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, 17 straipsnio 28 punktui, CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, pavyzdiniams nuostatams ir Reglamentui ir jį panaikino. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl skundžiamas sprendimas prieštarauja minėtiems teisės aktams. Teismas nenustatė, kokias teises atsakovui suteikia įstatymai, kokiomis teisėmis jis pasinaudojo priimdamas skundžiamus teisės aktus, nesiaiškino, ar pasinaudodamas šiomis teisėmis atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl skundžiamo sprendimo 1 punktas prieštarauja atsakovo nurodytoms teisės normoms.

Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punkto teisėtumo dėl to, kad teismas nemotyvavo savo priimto sprendimo, nėra pagrindo, kadangi ginčas šioje skundo dalyje išspręstas iš esmės teisingai. Naikinti sprendimo dalį dėl to, kad teismo sprendimas yra be motyvų, būtų pagrindas tuomet, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 1 punktas prieštarauja atsakovo nurodytoms teisės normoms, ir laikė jį panaikintu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

2006 m. spalio 12 d. sprendimo 2 ir 3 punktu pakeitė 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo 2 punktu patvirtintos Tvarkos pavadinimą. Tačiau pačios Tvarkos turinys nepakito. Teisėjų kolegijai pripažinus savivaldybės tarybos teisę patvirtinti Tvarką ir Taisykles, darytina išvada, kad tokios tvarkos pavadinimo pakeitimas neviršija savivaldybės tarybos kompetencijos ribų. Todėl 2006 m. spalio 12 d. sprendimo 2 ir 3 punktai teisėti ir nėra pagrindo pripažinti juos prieštaraujančiais Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, CK 3.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje skundo dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 2 ir 3 punktų atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, CK 3.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 2 ir 3 punktai pripažintini teisėtais ir prašymas dėl šių punktų panaikinimo atmestinas (ABTĮ 115 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį dėl prašymo ištirti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktų ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 2 ir 3 punktų atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, Civilinio kodekso 3.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 ir Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį dėl prašymo ištirti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 1 punkto atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, Civilinio kodekso 3.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 1 punktu patvirtintiems Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gudynas

Vaida Urmonaitė

______________