CENTRINĖS PRIVATIZAVIMO KOMISIJOS POSĖDŽIO
P R O T O K O L A S Nr. 37
1992 m. balandžio 3 d.
Centrinės privatizavimo komisijos
pirmininko pavaduotojas – A. Šimėnas
Dalyvavo:
Komisijos nariai – R. Adomaitis
– T. Lideikis
– A. Matulevičius
– A.- J. Merčaitis
– S. Vaitkevičius
– M. Visakavičius
Vyriausybės aparato darbuotojai – A. Tarasevičius
– S. Vėlyvis
Ekonomikos ministerijos Privatizavimo
departamento direktorius – A. Kaminskas
Respublikinio valstybinio buitinių
paslaugų mokslinio techninio centro
direktorius – P. Rimkevičius
Nutarta:
1. Sustabdyti nuo 1992 m. balandžio 8 d. Kauno miesto privatizavimo tarnybos viršininko G. Požėros teise pasirašinėti dokumentus, susijusius su turto privatizavimu, nes iki šiol neįvykdytas Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. vasario 14 d. nutarimas (protokolas Nr. 30; 2.3 punktas).
2. Įpareigoti:
2.1. Finansų ministerija kartu su Lietuvos taupomuoju banku iki 1992 m. balandžio 8 d. parengti ir pateikti Centrinei privatizavimo komisijai pagrindinių priemonių Įmonėse ir investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo tvarka.
2.2. Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Palangos, Neringos miestų ir Vilniaus, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Marijampolės, Kelmės, Klaipėdos, Mažeikių, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Šilutės rajonų privatizavimo komisijų pirmininkus iki 1992 m. balandžio 15 d. pateikti Centrinei privatizavimo komisijai informaciją apie tai, kokių priemonių imtasi butų privatizavimui spartinti išvardytuose miestuose ir rajonuose;
3. Vykdant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 1 ir 8 punktu pakeitimo“, nustatyti, kad:
3.1. buitinės paskirties, maisto prekybos, kultūros ir švietimo, sveikatos apsaugos objektai (įmonės), privatizuoti po 1992 m. kovo 26 d., trejus metus be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo negali keisti pagrindinės veiklos pobūdžio, skaičiuojant šį laikotarpį nuo šių objektų (įmonių) įregistravimo datos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre;
4. Išaiškinti, kad:
4.1. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ 2.1 punktą asmenys, įsigiję privatizuojamą objektą (įmonę), privalo jį perimti iš objektu administracijos ne vėliau kaip per 15 dienų po aukciono rezultatų patvirtinimo.
4.2. Negyvenamosios patalpos, esančios privatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namu rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse:
4.2.1. Lietuvos Respublikos butu privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka parduodamos valstybinio ir visuomeninio butu fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu šios patalpos yra:
4.2.1.1. rūsiuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai;
4.2.1.2. pusrūsiuose, rūsiuose ir palėpėse įrengtos kūrybinės dirbtuvės-studijos, įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Šių dirbtuvių inventorizavimo bylos gali būti parengiamos ir atskirai, jeigu jos neturi bendro funkcinio ryšio su butu arba jų nuomininkas gyvena kitame name;
4.2.1.3. vienbučiu ir dvibučių namų pusrūsiuose, rūsiuose bei palėpėse ir įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip namo (butų) priklausinys (priklausiniai).
Jeigu dvibučių namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse yra tokių negyvenamųjų patalpų, kurios pagal butų inventorizavimo bylas nepriklauso nei vienam, nei kitam butui, jos perduodamos butų savininkams šio išaiškinimo 2.2 punkte nurodyta tvarka;
4.2.2. miesto, rajono valdybos sprendimu perduodamos neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai visi bu tai gyvenamajame name yra privatizuoti, jeigu:
4.2.2.1. negyvenamosiose patalpose yra įrengti gyvenamojo namo eksploatavimui ir techninei priežiūrai būtini mechanizmai, įrengimai bei prietaisai ir tokia atitinkamų patalpų paskirtis (naudojimas) pažymėta namo techninės apskaitos byloje arba kituose namo statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto techniniuose dokumentuose;
4.2.2.2. kitos negyvenamosios patalpos, išskyrus patalpas, nurodytas šio išaiškinimo 4.2.1 ir 4.2.3 punktuose. Jeigu šios patalpos yra nustatytąja tvarka išnuomotos, butu savininkai, jų įgaliotieji asmenys arba butų savininkų bendrija (toliau vadinama butų savininkai) su buvusiu nuomotoju sudaro negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta, kad jie prisiima visus buvusio nuomotojo įsipareigojimus, teises ir prievoles, nurodytas nuomos sutartyje.
Sprendimus dėl negyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamuosiuose namuose, perdavimo neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise miesto, rajono valdyba priima butų savininkų prašymu, prie kurio turi būti pridėta:
– visų butų savininku (jeigu butą įsigijo nuosavybėn keli asmenys – šio buto bendrasavininkių) notariškai patvirtintas susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiūros sąlygų;
– butų savininkų sutartis su valstybine ar kita įmone, įstaiga, organizacija dėl gyvenamojo namo ir butų eksploatavimo, remonto ir avarijų likvidavimo.
Asmenims, kuriems nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso tik kūrybinės studijos-dirbtuvės, įrengtos rūsyje, pusrūsyje ar palėpėje, arba sandėliukas rūsyje ar pusrūsyje, bet patys jie gyvena kitame name, negyvenamosios patalpos, išvardytos šio išaiškinimo 4.2.2 punkte, bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso. Šie asmenys gal i naudotis minėtomis negyvenamosiomis patalpomis pagal atskirą susitarimą (sutartį) su butų savininkais, be to, susitarime (sutartyje) taip pat turi būti nurodytos ir kitos sąlygos dėl jų teisių naudotis pastato bendrojo naudojimosi patalpomis, inžinerinėmis sistemomis ir namo teritorija bei prievolių, susijusių su pastato eksploatavimu, remontu, avarijų likvidavimu bei namo teritorijos priežiūra. Jeigu šioje pastraipoje minimi asmenys yra kūrybinių dirbtuvių- studijų ar sandėliukų nuomininkai, jų teisės ir prievolės nurodomos nuomos sutartyje su butų savininkais.
Jeigu gyvenamajame name privatizuota tik dalis butų, negyvenamosios patalpos, išvardytos šio išaiškinimo 4.2.2 punkte, bendrosios dalinės nuosavybės teise privatizuotų butų savininkams ir neprivatizuotų butų nuomininkams neperduodamos. Šiomis ir kitomis bendrojo naudojimosi patalpomis namo gyventojai naudojasi vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butu privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintomis Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinėmis taisyklėmis;
4.2.3. miestų (rajonų) valdybų, valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse esančios negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, privatizuojamos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
4.2.3.1. gyvenamojo namo statybos projektinėje dokumentacijoje (namo perdavimo eksploatuoti akte), rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto techniniuose dokumentuose (kartu ir gyvenamojo namo techninės apskaitos byloje) nėra pažymėta, kad negyvenamosios patalpos skirtos butų naudotojams kaip butų priklausiniai;
4.2.3.2. negyvenamosios patalpos buvo įrengtos pagal atskiras statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto sąmatas ir šiose sąmatose nebuvo numatyta, kad negyvenamosios patalpos skirtos butų naudotojams kaip bendrojo naudojimo patalpos.
Sprendimus įtraukti negyvenamąsias patalpas į privatizavimo programas priima miesto, rajono privatizavimo komisija, miesto, rajono valdybos teikimu.
4.3. Kol vyksta ieškininių pareiškimų nagrinėjimas teismine tvarka, privatizavimo tarnybos (įmonės) negali išduoti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.
4.4. Žemės ūkio įmonių darželiu (darželių-lopšelių) ir kultūros namų, perduotų į rajono valdybos balansą po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420, vertė įskaitoma į privalomąją įmoką į agrarinės reformos fondą ir nustatoma iš perdavimo-priėmimo akte nurodytos šių objektų vertės atimant valstybės investuotas lėšas. Žemės ūkio įmonės lėšų, panaudotų minėtiems objektams pastatyti, dydis, nustatomas pagal laikinosios administracijos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktus (ir prie perdavimo-priėmimo akto pridedamus) dokumentus (jų kopijas). Apylinkės agrarinės reformos tarnyba surašo ir pateikia rajono valdybai tvirtinti pažymą apie tai, kiek žemės ūkio įmonės turto įskaitoma į privalomąją įmoką, be to, pažymoje turi būti įrašyti pagrindiniai dokumentų, patvirtinančių įskaitomą vertę, rekvizitai. Rajono valdybai patvirtinus pažymą, vienas jos egzempliorius perduodamas žemės ūkio įmonės laikinajai administracijai, kitas – Žemės ūkio ministerijai;
5. Pritarti Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečiu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ kai kurių punktų išaiškinimui:
5.1. medinis gyvenamasis namas yra iš esmės pagerintas (54.2 punktas), jeigu:
5.1.1. pagrindinės atitvarinės konstrukcijos (išorinės sienos) apmūrytos daugiau kaip 12 cm storio mūru;
5.1.2. daugiau kaip 50 procentų išoriniu sienų ploto pakeista sienomis iš nauju tos pačios rūšies ar kitų medžiagų;
5.2. gyvenamojo namo bendrasis (naudingas) plotas skaičiuojamas Lietuvos valstybinio statybos reikalų komiteto 1986 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 304 „Dėl individualių namų plotų skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
6. Nustatyti, kad, jeigu iki žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programos suvestines patvirtinimo Žemės ūkio ministerijoje dienos Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. vasario 14 d. posėdžio protokolo Nr. 30 4.5 punkte nustatyta tvarka buvo paduoti prašymai dėl nuosavybės teisės perleidimo į pastatus ar statinius, kuriais užstatyta dalis grąžintinos žemės, šie pastatai ar statiniai negali būti privatizuojami, kol nustatytąja tvarka nebus išspręstas nuosavybės teisės perleidimo klausimas. Jeigu šie pastatai ar statiniai sudaro atskirą gamybinį-technologinį komplektą, jo privatizavimas sustabdomas ir, tais atvejais kai privatizavimo programa jau yra paskelbta, informacija apie privatizavimo sustabdymą skelbiama rajono (miesto) savivaldybės spaudoje. Jeigu šie pastatai ar statiniai nesudaro atskiro gamybinio-technologinio komplekto, jie turi būti atskirti nuo privatizuojamo komplekto, jų verte sumažinant privatizuojamo turto dydį. Rajono (miesto) savivaldybės spaudoje skelbiami patikslinti privatizuojamo komplekto duomenys ir apie tai informuojami aukciono dalyviai arba pajus pasirašantys asmenys. Apylinkių agrarinės reformos tarnybos iki 1992 m. balandžio 16 d. nustatytąja tvarka turi patikslinti privatizavimo programas.
Atkreipti rajonų privatizavimo komisijų ir apylinkių agrarinės reformos tarnybų dėmesį į tai, kad pirmiausia nuo privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto atskiriama technika, gyvuliai ir kiti materialiniai ištekliai, skirti asmenims, pareiškusiems norą individualiai ūkininkauti, po to iš likusio žemės ūkio įmonės turto formuojami kiti gamybiniai-technologiniai komplektai. Turtą asmenims, pareiškusiems norą individualiai ūkininkauti, atskiria nuo likusio privatizuojamo turto komisija, sudaryta iš dviejų privatizuojamos žemės ūkio įmonės atstovų, dviejų pareiškusių norą individualiai ūkininkauti asmenų atstovu ir rajono privatizavimo komisijos atstovo. Šios komisijos sprendimus per 10 dienų galima apskųsti Žemės ūkio ministerijai.
Įspėti Ukmergės rajono privatizavimo komisiją ir šio rajono Pabaisko apylinkės agrarinės reformos tarnybą, kad nevykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 420 patvirtintų „Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą programų sudarymo principų“ 5.5 punkto nuostata dėl technikos ir gyvulių atskyrimo asmenims, pareiškusiems norą individualiai ūkininkauti (šiems asmenims žemės ūkio technika turi būti atskiriama pagal agrarinės reformos tarnybos sudarytos komisijos iki 1992 m. kovo 20 d. patvirtintą aktą). Apie technikos paskyrimą šio akto pagrindu rajono privatizavimo komisija iki 1992 m. balandžio 10 d. turi pranešti Centrinei privatizavimo komisijai.
7. Atkreipti miestų, rajonų, įmonių, įstaigų ir organizacijų butų privatizavimo komisijų (tarnybų) dėmesį į tai, kad po Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos (1991 m. gruodžio 11 d.) neparduodami pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą gyvenamieji namai, butai asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. I- 2080 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 5 punkte išdėstytu išaiškinimu, negali būti laikomi nuolat gyvenantys ar dirbantys Lietuvoje, t. y. asmenims, tarnaujantiems po 1940 m. birželio 15 d. neteisėtai Lietuvoje esančiose Sovietų Sąjungos ginkluotosiose pajėgose, vidaus reikalų kariuomenės, saugumo ir kitose teisėsaugos bei represinio pobūdžio struktūrose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 3 punktu, sąlyga, pagal kurią teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą turi tik tie asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams.
8. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai iki 1992 m. balandžio 10 d. pateikti pasiūlymus Centrinei privatizavimo komisijai:
8.1. dėl patalpų perdavimo iš Panevėžio santechnikos įmonės balanso į Panevėžio statybos autotransporto įmonės balansą;
9. Patvirtinti:
9.1. šių įmonių viešo akcijų pasirašymo rezultatus:
9.1.1. Lietuvos valstybinio respublikinio centro „AutoVAZtechaptarnavimas“ Tauragės techninio aptarnavimo stoties;
9.2. šių gamybos priemonių aukcionų rezultatus:
9.2.1. Informacinio skaičiavimo centro Panevėžio skyriaus – buitinių kondicionierių BK-1500 (3 vnt.);
10. Nepatvirtinti Valstybinio kojinių fabriko „Koton“ viešo akcijų pasirašymo sutarties, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 229 „Dėl valstybinio turto privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, tvarkos“ 20 punktas. Skelbti naują trečiąjį viešo akcijų pasirašymo etapą, nustatant akcijos emisijos kainą 135 rb. ir suteikiant pirmumo teisę pasirašyti akcijas (tokia pat tvarka, kaip ir privatizuojamos Įmonės darbuotojams) jau dalyvavusiems trečiajame etape asmenims.
11. Atidėti Respublikinio valstybinio buitinių paslaugų mokslinio techninio centro viešos akcijų pasirašymo sutarties tvirtinimą. įpareigoti Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentą prie Statybos ir urbanistikos ministerijos išnagrinėti šios įmonės kapitalo kitimą nuo 1991 m. liepos 7 d. ir jį patikslinti. Skelbiant papildomą akcijų pasirašymo etapą, būtina įskaityti jau pasirašytas akcijas, įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją nubausti asmenis, dėl kurių kaltės į privatizavimo programa buvo pateikti nepatikslinti duomenys.
12. Patenkinti:
12.1. Ekonomikos ministerijos prašymą leisti parduoti Panevėžio valstybinės įmonės „Metalistas“ akcijas ketvirtajame akcijų pasirašymo etape už nominalia jų vertę, nekeičiant valstybinio kapitalo privatizavimo laipsnio ir įskaitant pasirašytas ankstesniuose privatizavimo etapuose akcijas;
12.2. Kauno miesto privatizavimo tarnybos prašymą patikslinti Kauno valstybinės parduotuvės „Girstupis“ privatizavimo duomenis (nestabdant privatizavimo) ir apie tai paskelbti spaudoje;
12.3. Klaipėdos miesto privatizavimo tarnybos prašymą patikslinti Visuomeninio maitinimo įmonės „Bildukas“ valstybini kapitalą (nestabdant privatizavimo);
12.4. Varėnos rajono valdybos ir privatizavimo komisijos prašymą parduoti aukcionuose netaikant pinigų kvotos Valstybinės melioracijos įmonės technologiniam procesui nereikalingą techniką (likutinė vertė – 428,7 rb.) ir Valstybinės kino įmonės 24 komplektus kino aparatūros (likutinė vertė – 240,16 tūkst. rb.);
12.5. V. Bružo, gyvenančio Vilniuje, Adutiškio gt. Nr. 5a-28, prašymą pervesti lėšas į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 168 sąskaitą padidėjusiam įsiskolinimui padengti. Vilniaus miesto privatizavimo tarnyba į šio kooperatyvo sąskaitą (piliečio V. Bružo įsiskolinimui padengti) privalo pervesti 8392 rb. iš miesto savivaldybės privatizavimo fondo, o Finansų ministerija – 19582 rb. iš respublikinio privatizavimo fondo;
12.6. Zarasų rajono privatizavimo tarnybos prašymą atidėti Zarasų valstybinės turizmo įmonės „Zarasai“ poilsiavietės privatizavimą iki tol, kol Zarasų rajono teismas išspręs šio objekto nuosavybės klausimą. Įspėti Zarasų rajono privatizavimo tarnybą dėl aukciono dalyvių registravimo tvarkos pažeidimo. Nuostoliai, patirti dėl šio objekto privatizavimo sustabdymo, gali būti atlyginti teismine tvarka.
13. Leisti padidinti žemės ūkio objektų (priemonių), parduodamų už pinigus, pradines pardavimo aukcionuose kainas:
13.1. Lazdijų rajono Šventežerio apylinkės agrarinės reformos tarnybos prašymu Prapuntų poilsio namelio (pirties) ir akmeninio tvarto kainą – iki 1 mln. rb. (likutinė vertė – 15 tūkst. rb.);
13.2. Mažeikių rajono Balėnu žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos prašymu šios įmonės valgyklos kaina – iki 2 mln. rb. (likutinė vertė – 418 tūkst. rb.);
13.3. Rokiškio rajono Obelių laikinosios administracijos prašymu: automašinos KAMAZ-5320 (1983 m.) kainą – iki 350 tūkst. rb. (likutinė vertė – 35,6 tūkst. rb.); automašinos ERAZ-762 (1991 m.) – iki 150 tūkst. rb. (likutinė vertė – 9,7 tūkst. rb.); automašinos ERAZ-762 (1986 m.) – iki 60 tūkst. rb. (likutinė vertė – 7,8 tūkst. rb.); automašinos ZIL-130 (1988 m.) – iki 200 tūkst. rb. (likutinė vertė – 6,9 tūkst. rb.); automašinos GAZ-52 (1982 m.) – iki 50 tūkst. rb. (likutinė vertė – 15,4 tūkst. rb.); traktoriaus T-150K (1979 m.) – iki 30 tūkst. rb. (likutinė vertė – 6990 rb.); traktoriaus MTZ-80 (1978 m.) – iki 80 tūkst. rb. (likutinė vertė – 5,2 tūkst. rb.); priekabos GKB-819 (1990 m.) – iki 50 tūkst. rb. (likutinė vertė – 6,1 tūkst. rb.);
14. Sutikti su:
14.1. Statybos ir urbanistikos ministerijos siūlymu nustatyti (Valstybinės įmonės RENKON privatizavimo laipsnį 60 procentų;
14.2. Klaipėdos rajono privatizavimo komisijos sprendimu netvirtinti Klaipėdos rajono Gargždų valstybinės buitinių paslaugų įmonės akcijų pasirašymo sutarties ir leisti skelbti naują akcijų pasirašymą 1992 m. gegužės mėnesį (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. kovo 6 d. posėdžio protokolo Nr. 33 8.1 punktą laikyti negaliojančiu).
Pareikalauti iš Klaipėdos rajono valdybos nubausti asmenis, dėl kurių kaltės buvo neteisingai apskaičiuotas ir paskelbtas šios įmonės įstatinis kapitalas;
14.3. Kretingos rajono privatizavimo komisijos 1992 m. kovo 26 d. nutarimu (protokolas Nr. 20) neatleisti iš privatizavimo komisijos sudėties A. Stanikūno ir palikti jį pirmininko pareigose;
14.4. Trakų rajono privatizavimo komisijos sprendimu netvirtinti 1992 m. kovo 14 d. vykusių ūkinių prekių parduotuvės ir Apžvalgos baro Trakuose aukcionu rezultatų, nes buvo pažeista įstatymo nustatyta tvarka. įpareigoti Traku rajono privatizavimo tarnybą įtraukti šiuos objektus į artimiausio mėnesio privatizavimo programą.
15. Nepatenkinti:
15.1. Susisiekimo ministerijos prašymo:
15.2. Vilniaus miesto valdybos ir Valstybinės visuomeninio maitinimo įmonės „Jaunystė“ prašymo perduoti iš įmonės „Rimeda“ valgyklos „Vostok“ patalpas įmonei „Jaunystė“, nes vadovautis Centrinės privatizavimo komisijos 1991 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 21 3 punktu nėra pagrindo: sudarytoje tarp įmonės „Jaunystė“ ir Vilniaus Spalio 60-mečio Radijo montavimo prietaisų gamyklos 1990 m. sausio 2 d, sutartyje neminima patalpų nuoma, o patalpos buvo suteikiamos tik įmonės darbuotojams aptarnauti;
15.3. Vilniaus statybos-apdailos mašinų gamybos valstybinės įmonės prašymo perkelti šios įmonės privatizavimą į 1992 m. gegužės mėnesį;
15.4. Valstybinės prekybos įmonės „Papartis“ administracijos prašymo privatizuoti šią įmonę kartu su kavine „Papartis“ ir kulinarijos parduotuve kaip viena neskaidoma objektą.
Rekomenduoti miestų (rajonų) privatizavimo tarnyboms skaidant prekybos objektus, esančius viename komplekse, pirmiausia į privatizavimo programas įtraukti nuo pagrindinės įmonės atskirtus objektus, o pagrindine komplekso įmonę privatizuoti nustatytąja tvarka pardavus atskirtuosius objektus;
15.5. Fizinių asmenų grupės, atstovaujamos S. Škimelio, prašymo pratęsti apmokėjimo laiką už 1992 m. kovo 21 d. Telšiuose aukcione įsigytą parduotuvę „Žuvis“;
16. Parduoti netaikant pinigu kvotų ir įtraukti į 1992 m. gegužės mėnesio privatizavimo programa šias įmones:
17. Sumažinti šių įmonių privatizavimo laipsnį:
17.2. Alytaus rajono valstybinės remonto įmonės „Resta“ – 60 procentų (Alytaus rajono valdybos prašymu};
17.3. Kauno valstybinės drabužių didmeninės prekybos įmonės – iki 60 procentų ir privatizuoti šią įmonę netaikant pinigų kvotos;
17.5. Klaipėdos valstybinio medienos medžiagų kombinato – iki 60 procentų ir privatizuoti šią įmonę netaikant pinigų kvotos;
18. Sustabdyti:
18.1. Valstybinės įmonės „Jonavos baldai“ klubo ir medžiagų sandėlio privatizavimą, nes įkuriama firminė parduotuvė ir siekiama išplėsti blokelių gamybą;
18.2. Kauno mieste 1992 m. balandžio 4 d. numatytus vykdyti šių objektų aukcionus: parduotuvės Nr. 225, vaisių-daržovių parduotuvės Nr. 34, parduotuvės Nr. 35 „Sodo inventorius“ ir aludės „Apynėlis“, nes Kauno miesto privatizavimo biuletenyje per vėlai buvo paskelbti šių objektų privatizavimo duomenys;
18.3. Kauno valstybinės „Gildijos“ maitinimo įmonės paviljono „Karštas vynas“, esančio Šv. Gertrūdos gt. Nr. 16, privatizavimą, nes šis paviljonas yra nestacionarus statinys, neatitinkantis senamiesčio užstatymo reikalavimų;
18.4. Klaipėdoje esančiu parduotuvės „Nukainotos prekės“, siuvimo ateljė Nr. 1, siuvimo ateljė Nr. 3, eksperimentinio siuvimo cecho, stambaus avalynės remonto taisyklos Nr. 6, parduotuvės Nr. 19 privatizavimą, nes privatizavimo programai pateikti klaidingi duomenys (nurodyta netiksli pastatų vertė);
18.5. Marijampolės rajono valstybinės gamybinės komercinės įmonės „Žemūktechnika“ privatizavimą (nes ši įmonė bus skaidoma į tris savarankiškas įmones);
18.6. Palangos šiltnamių (su gėlių parduotuve) privatizavimą iki tol, kol Palangos miesto savivaldybė išspręs Caritas federacijos Palangos skyriaus pretenzijas į gėlių parduotuvės pastatą (miesto visuomeninių organizacijų prašymu);
18.7. Šalčininkų rajono Eišiškių miesto bufeto privatizavimą (rajono privatizavimo komisijos ir Kultūros paveldo inspekcijos siūlymu);
19. Rekomenduoti Marijampolės rajono privatizavimo komisijai peržiūrėti savo 1992 m. kovo 19 d. posėdžio sprendimą ir patvirtinti Teritorinės Kazlų Rūdos butų ir komunalinio ūkio valstybinės įmonės viešo akcijų pasirašymo sutartį, nes numatytas privatizavimo programoje akcijų skaičius kinta tik pasirašytas, o padidėjus valstybiniam kapitalui, valstybinio ir akcinio kapitalo santykis.