LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS PATVIRTINIMO
1993 m. gruodžio 6 d. Nr. 912
Vilnius
1. Patvirtinti Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą).
2. Pavesti Valstybiniam žemėtvarkos institutui per du mėnesius pažymėti Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribas žemės naudojimo planuose ir žemės reformos žemėtvarkos planuose, taip pat apskaičiuoti šių zonų plotus.
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO
P L A N A V I M O S C H E M A
1. Įvadas
Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 238 patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatus, kurie nustato, kad parko veikla vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą.
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (pagrindinis brėžinys masteliu 1:10000 ir aiškinamasis raštas) parengta pagal Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto paruoštą “Lietuvos nacionalinio parko “Trakai” koncepciją ir principinę; planavimo schemą” (1990), pakoreguota pagal priimtus dokumentus, ministerijų, žinybų pastabas.
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiūlymus zonoms tvarkyti.
TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.
2. Bendri TINP planavimo ir tvarkymo prtncipai
Vaizdingas Trakų ežerynas yra unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos, archeologijos, architektūros objektais.
Vertingiausi kultūros paveldo kompleksai yra Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų Trakų piliavietės bei senosios gyvenvietės istoriniai archeologiniai - architektūriniai kompleksai, Trakų senamiesčio planinė erdvinė struktūra, Daniliškių, Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių kaimai, Užutrakio dvaro ansamblis, Bražuolės, Daniliškių piliakalniai, senkapiai, o taip pat pavienės sodybos.
Vertingiausi gamtiniai kompleksai - Kudrionių kraštovaizdžio, Galvės, Akmenos, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų miško, Ilgelio bei Plomėnų pelkių kompleksai.
Paminklosauginiai, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai turi būti rengiami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
- saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą; tvarkyti ne vien paminklinę vertę turinčius objektus, bet ir sudarančius architektūrinę terpę;
- saugoti Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, didinti bendrą miškingumą, suformuojant želdinių masyvus ežerų pakrantėse, pakelėse, aplink naujas gyvenvietes, aukštumų viršūnėse;
- saugoti vizualines erdves, kuriose matosi Trakų miesto panorama, o ypač pilis, ribojant arba draudžiant naujų pastatų, statinių bei įrenginių statybą;
- saugoti paviršinių bei gruntinių vandenų švarą, suformuoti pakrantės apsaugines juostas.
Pastatams statyti ir rekonstruoti visoje parko teritorijoje išduodamos paminklotvarkos sąlygos.
Esami statybiniai pastatai TINP teritorijoje gali būti rekonstruojami, remontuojami, ribojant jų dydį bei architektūros formas, pagal architektūros tradicijas bei kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, projektus suderinus nustatyta tvarka. Naujas sodybas galima statyti tik senų sodybų vietose arba vietose numatytose detaliose parko gyvenviečių projektuose. Naujai statomi gyvenamieji namai negali būti didesni kaip vieno aukšto, privalo turėti šlaitinį stogą, o jų užstatymo plotas negali viršyti 120m2, jeigu detalūs projektai nenumato kitų sąlygų. Be gyvenamojo namo, sodybvietėje gali būti statoma daržinė, tvartas, kiti ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų užstatymo plotas, užsiimant žemės ūkio veikla, nustatoma pagal gyvulių skaičių, kurį savininkas gali išlaikyti iš turimo sklypo. Parko teritorijoje rekonstruoti sodybinius ūkinius pastatus rekreacijai neleidžiama, išskyrus rekreacinę zoną.
Siekiant atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuotinei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projekte. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija.
Pažintiniai turizmo takai įrengiami pagal specialius projektus.
Nenumatoma tiesti naujų valstybės reikšmės kelių, išskyrus numatytą Trakų miesto vakarinio apvažiavimo trasą. Gerinama esamų kelių danga, visų pirma kelių į Daniliškes, į Žydiškes (nuo kelio Trakai-Lentvaris), į Karijotiškes.
3. Trakų istorinio nacionalinio parko zonavimas
Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
1. KONSERVACINĘ, kurią sudaro rezervatai – Trakų salos ir pusiasalio bei Senųjų Trakų piliavietės - ir draustiniai – Senųjų Trakų archeologinis, Trakų senamiesčio urbanistinis, Užutrakio kraštovaizdžio architektūros, Kudrionių kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės hidrografiniai, Varnikų botaninis zoologinis, Plomėnų ornitologinis.
2. PREZERVACINĘ (apsauginę) , kurią sudaro apsauginiai miškai bei kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos.
4. ŪKINĘ IR GYVENAMĄJĄ, kurią sudaro agroūkinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.
TINP rezervatų žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose parko zonose gali būti valstybinė ir privati žemės nuosavybė. TINP žemė bei miškas grąžinamas, žemės reforma vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Trakų mieste žemė grąžinama pagal Trakų senamiesčio sklypų ribų planą. TINP miškus ir vandenis valdo Trakų istorinio nacionalinio parko valdyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Trakų istorinis nacionalinis parkas turi Senųjų Trakų istorinę apsauginę zoną. Siekiant išvengti neigiamo poveikio parko teritorijai iš gretimųjų apylinkių, užtikrinti parko ekologinės sistemos stabilumą, TINP turi būti nustatyta apsauginė (buferinė) zona ir jos apsaugos bei naudojimo režimas, kurį kontroliuotų TINP inspekcija.
Trakų istorinis nacionalinis parkas (8300 ha) apima Trakų miestą, yra Senųjų Trakų ir Kariotiškių apylinkių administracinėse ribose. Parko valdymo patogumo sumetimais siūloma pakeisti esamas administracines ribas – parko teritorijoje su jo apsaugine zona suformuojant vieną administracinį teritorinį vienetą – t.y. administracinio teritorinio vieneto ribas sutapdinti su Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo apsauginės zonos ribomis. Miesto, apylinkių ribų korektūra turėtų būti atlikta, vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą.
Apsaugos ir naudojimo režimą visoje parko teritorijoje nustato, ūkinę veiklą reglamentuoja:
2) Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 23 nutarimu Nr. 283;
3) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343.
Trakų istorinio nacionalinio parko draustiniuose , apsaugos zonose taikomi atitinkamų draustinių ir apsaugos zonų nuostatai, atitinkami Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriai:
1) kraštovaizdžio, hidrografinių, botaninių zoologinių, ornitologinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1983 12 14 nutarimu Nr. 342;
2) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX,XXIX, XXXIII, XXXV, XXXIX, XLIII, XLV skyriai), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343;
3) Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1982 12 06 nutarimu Nr. 335;
4) Buvusių dvarų ir palivarkų, paminklinių sodybų bendrieji apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 04 07 nutarimu Nr. 256 bei 1993 05 27 nutarimu Nr. 369.
TRAKŲ ISTORINIO NACIONALINIO PARKO ZONOS
I. Konservacinė zona
1. Kultūriniai rezervatai:
1.1. Trakų salos ir pusiasalio pilių (AR 145, 146) rezervatas apima pilies salą bei gretimas salas, Galvės ežero akvatoriją tarp salų bei pusiasalio, o taip pat pusiasalio dalį su pilies liekanomis.
Tikslas - išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, švietimo programas.
Naudojimas - pažintinė rekreacija, valstybinių iškilmingų renginių organizavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal tikslinę programą, pilys atstatomos, restauruojamos, konservuojamos pagal restauracijos projektus.
1.2. Senųjų Trakų piliavietės (ArR 1249) rezervatas yra pietinėje Senųjų Trakų gyvenvietės dalyje, apima Senųjų Trakų piliavietę bei senosios gyvenvietės liekanas.
Tikslas - išsaugoti ir atkurti kultūros vertybes, vykdyti mokslinius tyrimus, švietimo programas.
Naudojimas - pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma ir naudojama pagal detalius tvarkymo projektus.
2. Draustiniai:
2.1. Senųjų Trakų archeologinis draustinis iš pietų pusės juosia Senųjų Trakų piliavietę, apima griovą.
Tikslas - išsaugoti archeologinių radinių teritorijas.
Naudojimas - ribotas ūkinis naudojimas, pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius).
Tvarkymas. Senųjų Trakų gamybinis centras rekonstruojamas pagal rekonstrukcijos projektą. Draustinio teritorijoje draudžiama statyti bet kokius pastatus, vykdyti žemės darbus ne mokslinių tyrimų tikslais.
2.2. Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis (šiuo metu UR 4) apima Trakų miesto dalį - pusiasalį tarp Lukos (Bernardinų), Galvės ir Totoriškių ežerų ir Užtiltę.
Tikslas - išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.
Naudojimas. Vykdomos Trakų istorinio nacionalinio parko administracinio ir gyvenamojo centro funkcijos, išskyrus pramoninę gamybą, neprieštaraujančios parko uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose.
Tvarkymas. Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosauginius teritorinio planavimo projektus. Kol šie projektai neparengti tvarkymo ir statybos darbams nustatyta tvarka išduodamos paminklotvarkos sąlygos.
2.3. Užtrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima Užtrakio dvaro ansamblį su parku (šiuo metu AtV-741, gamt. r. - 34, IP - 810 At) pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų.
Tikslas - regeneruoti, išsaugoti Užtrakio dvaro ansamblį, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - pažintinė rekreacija, poilsiautojų apgyvendinimas, naudojimas reprezentaciniams renginiams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius), buvusių dvarų ir palivarkų, paminklinių sodybų nuostatai.
Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma pagal detalų regeneracijos ir naudojimo projektą.
2.4. Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinis - Senųjų Trakų gyvenvietės senoji dalis (teritorija prie pagrindinės gatvės nuo gyvenvietės pradžios iki piliavietės).
Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam Respublikos regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą, išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.
Naudojimas - gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams, aptarnavimas.
Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai statomi pagal kaimų sutvarkymo detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.5. Varnikėlių ir Serapiniškių kaimo architektūros draustinis - Varnikėlių ir Serapiniškių kaimai (teritorija tarp Varnikų botaninio-zoologinio draustinio ir kelio Trakai-Lentvaris).
Tikslas - išsaugoti ir eksponuoti būdingus šiam Respublikos regionui kaimus, jų planinę erdvinę struktūrą , išlikusias senas etnografiškai vertingas sodybas, jų pastatus, želdinius ir kitus seno kaimo elementus.
Naudojimas - gyvenamoji funkcija, ribota ūkinė veikla, pažintinė rekreacija, paslaugų teikimas parko lankytojams.
Tvarkymas. Draustinio teritorija tvarkoma, pastatai rekonstruojami, nauji pastatai gali būti statomi pagal detalius kaimų sutvarkymo projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.6. Kudrionių kraštovaizdžio draustinis apima šiaurės vakarinę parko dalį iki Akmenos ežero - Daugirdiškių mišką su Daniliškių kaimu ir piliakalniu, Sasonės, Bitiškių ežerais.
Tikslas - išsaugoti Kudrionių kraštovaizdį, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - ribotas ūkinis žemės ir miškų naudojimas, pažintinė rekreacija bei miško gėrybių rinkimas, žūklė, kaimuose - parko lankytojų aptarnavimas (nakvynė, maitinimas). Draustinio apsaugos ir naudojimo režimą nustato kraštovaizdžio draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXV, XIX skyriai).
Tvarkymas. Daniliškių piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą, kuriame turėtų būti išspręstas aukštos įtampos elektros linijos, turinčios neigiamą vizualinę įtaką aplinkai, rekonstrukcija). Daniliškių kaimas kaip vertingas kaimo architektūros kompleksas kraštovaizdžio draustinyje tvarkomas pagal detalų projektą
2.7. Galvės ir Akmenos ežerų hidrografiniai draustiniai apima Galvės ir Akmenos ežerus su pakrantėmis.
Tikslas - išsaugoti Trakų ir jų apylinkių savitumą nulemiančius ežerus, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - pažintinė rekreacija, irstymasis, plaukiojimas, ribojant vandens sportą, visų pirma akademinį irklavimą bei plaukiojimą moto valtimis, o taip pat verslinė ir mėgėjiška žvejyba. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX skyriai), o taip pat vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.
Tvarkymas. Draustinių teritorijos tvarkomos pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
2.8. Bražuolės hidrografinis draustinis apima Bražuolės upelio ištakas, esančias į šiaurę nuo Akmenos ežero, šalia kelio Trakai-Vievis, su Bražuolės piliakalniu.
Tikslas - išsaugoti bei atkurti Bražuolės upelio aukštupio hidrografinę struktūrą, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas, pažintinė rekreacija. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato hidrografinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIX, XXIX, XIX skyriai) bei vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatai.
Tvarkymas. Pagal detalų projektą atkuriamas natūralus Bražuolės upelio ištakų hidrografinis tinklas, nugriaunant užtvanką, atstatant upelio vagą, sutvarkant pakrantes. Bražuolės piliakalnis tvarkomas pagal detalų projektą.
2.9. Varnikų botaninis-zoologinis draustinis apima Varnikų mišką, Baluošos, Jurgelės, Ilgelio ežerus, Varnikų-Ilgelio pelkes.
Tikslas - išsaugoti miško ir pelkės kompleksą, atkuriant pažeistus pelkės pakraščius, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato botaninių-zoologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLV skyrius). Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujus pastatus. Draustinių teritorijos tvarkomos pagal specialius projektus.
2.10. Plomėnų ornitologinis draustinis apima Plomėnų pelkę su Plomėnų ežeru, yra tarp Alsakių miško ir vakarinio Trakų apvažiavimo.
Tikslas - išsaugoti Plomėnų pelkę su gausia ir įvairia ornitofauna, vykdyti mokslinius tyrimus.
Naudojimas - pažintinė rekreacija, ribotas ūkinis žemės ir miško naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimų nustato ornitologinių draustinių nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XLIII skyrius).
Tvarkymas. Neleidžiama statyti naujus pastatus. Draustinių teritorijos tvarkomos pagal specialius projektus.
II. Prezervacinė (apsauginė) zona
1. Apsauginiai miškai. Jiems priskirti miškų masyvai, esantys šiaurinėje parko dalyje, į šiaurę nuo Balčio ežero, į pietryčius ir į šiaurę nuo Skaisčio ežero, tarp kelių Trakai-Lentvaris, Vilnius-Trakai, o taip pat Alsakių miškas.
Tikslas - auginti miškus, atliekančius dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos tikslais, formuojant produktyvius medynus.
Naudojimas - ribotas ūkinis miškų naudojimas, medžioklė, miško gėrybių rinkimas.
Tvarkymas. Miškai tvarkomi pagal TINP miškotvarkos projektą.
2. Kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos išskirtos aplink Trakų miestą - laukai Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje, tarp Trakų miesto ir Jovariškių gyvenvietės, teritorijos tarp Totoriškių ir Babruko ežerų bei tarp Lukos ežero ir automagistralės Trakai-Vilnius.
Tikslas - apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kuriose makosi Trakų pilys ir senamiestis, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose.
Naudojimas - ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios pagrindiniams TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77,78 bei 79 p.).
Tvarkymas. Teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus.
III. Rekreacinė zona
1. Miško parkai (Trakų-Totoriškių, Rėkalnio, Varnikų-Lukos, Varnikų-Skaisčio, Žydiškių, Kudrionių, Jovariškių, Babriškių).
Tikslas - auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui.
Naudojimas - poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).
Tvarkymas. Takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai (žr. 2 priedą), kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus. Medynai formuojami pagal TINP miškotvarkos projektą. Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikomos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama.
2. Rekreacinės akvatorijos - Skaisčio, Lukos, Totoriškių, Gilušio, Babruko, Bitiškių ežerai.
Tikslas - išsaugoti rekreacijai tinkamus ežerus.
Naudojimas - maudymasis, plaukiojimas, irstymasis, ribota veislinė žvejyba. Neleidžiama plaukioti motorinėmis valtimis. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXIX skyrius). Tvarkymas. Ežerai, jų pakrantės tvarkomos pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Verslinė žvejyba ežeruose organizuojama Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka : TINP valdybos nustatyta tvarka.
3. Rekreacinių įstaigų teritorijos (žr. 3 priedą).
Tikslas - statyti rekreacines įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui.
Naudojimas - poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius).
Tvarkymas. Pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Varatniškių ir Ostruvkos ūkinės sodybos pritaikomos poilsiautojų apgyvendinimui ir aptarnavimui pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Rekreacinės įstaigos gali būti privatizuojamos nustatyta tvarka, o žemė nuomojama įstatymais nustatyta tvarka.
IV.Ūkinė ir gyvenamoji zona
1. Agroparkinės teritorijos.
Tikslas - ūkininkauti, išsaugant bei atkuriant būdingą TINP agrarinį kraštovaizdį.
Naudojimas - ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams.
Tvarkymas. Darbai vykdomi pagal žemėtvarkos projektus, kuriuose turi būti numatyta padidinti želdinių plotus.
Kariotiškių pagrindinis gamybinis centras, siekiant sumažinti jo neigiamą poveikį aplinkai, rekonstruojamas pagal projektą.
2. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos.
Tikslas - aptarnauti miestą, teikti paslaugas gyventojams, organizacijoms, organizuoti verslus.
Tvarkymas. Komunalinės ir gamybinių pastatų teritorijos bei Jovariškių žvėrininkystės ferma neplečiama. “Žuvėdros” siuvimo fabriko cecho bei ATĮ prie kelio Trakai-Aukštadvaris pastatai turėtų būti iškelti iš vizualinės apsaugos zonos. Komunalinės ir gamybinės paskirties teritorijos, siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, tvarkomos pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
3. Nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės.
Tikslas - sudaryti galimybę apgyvendinti bei gerinti gyvenimo sąlygas parko gyventojams.
Naudojimas - gyvenamoji funkcija.
Tvarkymas. Nauji gyvenamieji kvartalai TINP teritorijoje gali būti užstatomi vienaaukščiais namais su šlaitiniais stogais, įrengiant inžinerinius tinklus, apželdinant, tik pagal kvartalų detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka.
S.Trakų istorinė apsauginė zona –
Senųjų Trakų piliavietės rezervato ir Senųjų Trakų archeologijos bei kaimo architektūros draustinių vizualinės apsaugos zona. Ši zona sutampa su Senųjų Trakų piliavietės ir gatvinio kaimo saugomo kraštovaizdžio zona.
Tikslas - ūkininkauti palaikant ir atkuriant senųjų Trakų apylinkių agrarinį kraštovaizdį.
Naudojimas - ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija Strakiškių ir Pilialaukio kaimuose, pažintinė rekreacija, kitos veiklos formos, neprieštaraujančios TINP uždaviniams. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XIX skyrius, 77,78,79 p.). Tvarkymas. Taikomas saugomo kraštovaizdžio zonų, paminklų apsaugos zonų apsaugos ir naudojimo režimas. Strakiškių kaimui taikomos kaimo architektūros draustinio apsaugos ir naudojimo sąlygos (žr. 2.4., 2.5. punktus).
4. Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė
TINP teritorijoje iki jo įsteigimo susiklostę gamtinių rekreacinių išteklių naudojimo būdai bei rekreacinių įstaigų tinklas neatitinka svarbiausių parko uždavinių. Esamą rekreacinę sistemą reikia keisti, sukurti naujas rekreacinės sistemos grandis. Pagrindinės rekreacinės sistemos formavimo kryptys yra šios:
1. Gerinti sąlygas pažintinei rekreacijai:
1.1. Plėsti lankomų objektų ratą, palaikant lankymui kraštovaizdžio vertybes – istorijos, archeologijos, architektūros, gamtos paminklus, kitus paminklinę vertę turinčius bei atraktyvius objektus.
1.3. Plėsti TINP lankytojų aptarnavimo įstaigų tinklą. Sudaryti sąlygas kurtis aptarnavimo įstaigoms šalia mažiau lankomų, bet vertingų objektų Senuose Trakuose, Bražuolėje, Daniliškėse.
2. Apriboti naujų atostoginio poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, pirmoje eilėje panaudojant esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, prailginant jų veiklos sezoną.
3. Riboti vandens sportą Trakų ežeryne. Sporto bazių naudojimą pritaikyti TINP uždaviniams – sportinius renginius susieti su TINP kultūrinės veiklos programomis.
5. Reguliuoti savaitgalio lankytojų srautą administracinėmis, ekonominėmis priemonėmis, jį nukreipiant į vietas parengtas lankytojams priimti.
6. Parengti TINP rekreacinės sistemos projektą, kuriame remiantis TINP nuostatais, planavimo schema, turi būti nustatytas kiekvienos rekreacinės įstaigos naudingumas parkui ir išspręstas jų veiklos tikslingumas, apimtys. Prioritetas turėtų būti teikimas rekreacinėms įstaigoms, kurios: 1) vykdo kultūrinę pažintinę veiklą, 2) tarnauja jaunimo auklėjimui, 3) sudaro galimybes lankyti TINP socialiai remtiniems žmonėms. Kol jo nėra, rekreacinės įstaigos gali funkcionuoti pagal TINP valdybos nustatytas jų naudojimo sąlygas.
Turistiniai takai ir apžvalgos aikštelės
Turistinių takų sistema su apžvalgos aikštelėmis įrengiama pažintinei rekreacijai plėtoti TINP teritorijoje, supažindinant lankytojus su TINP kultūros ir gamtos vertybėmis.
Turistiniai takai TINP teritorijoje skiriami pėstiesiems bei dviratininkams (taip pat važiuojantiems bemotoriniu transportu)
Takų ir aikštelių techninės charakteristikos (plotis, danga) pateikiamos 1 priede. Turistiniai takai ir apžvalgos aikštelės žymimi ženklais vietoje. Informacija lankytojams pateikiama prie pažintinių takų pradžios bei apžvalgos aikštelėse.
Teritorijose, kuriose numatyti takai ir apžvalgos aikštelės, grąžinant žemę buvusiems savininkams ar ją nuomojant, savininkai ir naudotojai negali trukdyti juos įrengti (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos 117.9 p.), trukdyti TINP lankytojams vaikščioti takais bei būti aikštelėse (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos 117.6 p.)
5. Trakų miesto ir gyvenviečių plėtotė
Įgyvendinant Trakų istorinio nacionalinio parko uždavinius, visų pirma saugant kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą bei Trakų ežeryno gamtinį kraštovaizdį, parko teritorijoje nenumatomi nauji gyvenamų namų kvartalai (išskyrus numatytus iki 1992 m.) . Todėl Trakuose turėtų būti nustatyti asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, papildant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 liepos 1 d. nutarimą Nr. 519. “Dėl vietovių, kuriose nustatomi asmenų gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai”.
Trakų miesto gyvenamosios statybos plėtrai numatyti Naujasodžio, Žukiškių, Žaizdrių, Babriškių, Senųjų Trakų (išeksploatuoto žvyro karjero teritorijoje) gyvenamieji kvartalai už Trakų istorinio nacionalinio parko ribų.
Trakų miesto teritorija, išskyrus senamiestį, tvarkoma pagal 1985 metais parengtą ir patvirtintą miesto genplaną, jeigu jo projektiniai pasiūlymai neprieštarauja parko schemos nuostatoms.
Sklypų užstatymo, esamų namų rekonstrukcijos ir regeneracijos klausimai turi būti išspręsti paminklosauginiuose projektuose.
Trakų istorinio nacionalinio parko gyvenvietės ir kaimai neplečiami. Sodybų, pastatų regeneracijos klausimai sprendžiami gyvenviečių detalaus planavimo projektuose. TINP esančių gyvenviečių projektai koreguojami.
Trakų miestui yra parengtos pusiasalio dalies vandentiekio, fekalinės bei lietaus nuotekų schemos su hidrausliniais tinklų ir įrenginių skaičiavimais. Parengtos miesto nuotekų nuvedimo į Vilniaus miesto biologinius valymo įrenginius išplėstinis techninis-ekonominis pagrindimas. Būtina toliau vykdyti Trakų miesto inžinerinių tinklų projektavimo darbus, papildant esamas inžinerinių tinklų ir įrenginių schemas. Galutinai turėtų būti aptartas nuotekų nuvedimo į Vilniaus miesto valymo įrenginius tikslingumas. Siekiant sumažinti TINP oro baseino teršimą, siūloma rengti Trakų šilumos tiekimo schemą.
Trakų mieste ir gyvenvietėse įrengiamos centralizuotos vandentiekio, kanalizacijos bei šildymo sistemos, tuo tarpu kaimuose ir sodybose, o taip pat rekreaciniuose kompleksuose, esančiuose ne Trakų mieste ar gyvenvietėse, - vietinės.
Numatyta Trakų vakarinio apvažiavimo trasa.
6. Pirmaeilių detalių projektavimo darbų programa 1994-1997 metams
TINP uždaviniams vykdyti, konkrečioms priemonėms įgyvendinti rengiami detalaus planavimo projektai. Iš jų pirmoje eilėje rengiami projektai išvardinti žemiau pateikiamoje lentelėje.
| Projekto pavadinimas |
Užsakovas |
| 1. TINP kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas |
Trakų istorinio nacionalinio parko v-ba
|
| 2. Trakų senamiesčio regeneracijos projekto korektūra |
Paminklotvarkos departamentas
|
| 3. Tikslinė programa Trakų salos ir pusiasalio pilių rezervato teritorijai tvarkyti ir naudoti |
Paminklotvarkos departamentas |
| 4. TINP apsauginės (buferinės) zonos ribų projektas |
Paminklotvarkos departamentas |
| 5. Trakų miesto vandens valymo įrenginių projektavimas |
Trakų miesto valdyba |
| 6. Senųjų Trakų, Jovariškių bei Bražuolės gyvenviečių projektai |
Trakų istorinio nacionalinio parko v- ba |
| 7. Varnikėlių, Serapiniškių kaimo architektūros draustinių ir Daniliškių kaimo projektai |
Trakų istorinio nacionalinio parko v- ba |
| 8. TINP miškotvarkos ir apželdinimo projektas |
Trakų istorinio nacionalinio parko v- ba |
| 9. Pažintinių takų ir apžvalgos aikštelių projektai: |
Trakų istorinio nacionalinio parko v- ba |
| 8.1. Tranzitinio tako per TINP; |
|
| 8.2. Pažintinio tako aplink Lukos ežerą; |
|
| 8.3. Pažintinio tako po Plomėnų ornitologinį draustinį |
|
| 10. Užtrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinio regeneracijos ir naudojimo projektas |
Paminklotvarkos departamentas |
Turistiniai pėsčiųjų ir dviratininkų takai
1 priedas
| Tranzitiniai |
|
| 1. Tranzitinio respublikinio pėsčiųjų-dviratininkų tako Vilnius Palanga atkarpa TINP ribose: Matiškės-Trakai-Daniliškės |
|
| Danga/plotis(m) |
kieta/2-3 |
| Ilgis (km) |
17,0 |
| Trasa
|
Takas kerta Varnikų botaninį-zoologinį draustinį, Salos ir pusiasalio rezervatą, Trakų urbanistinį draustinį, eina pietine Akmenos hidrografinio draustinio riba, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį. |
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Pietvakarinė Galvės ež. pakrantė prie jachtklubo (Galvės ež. su pilimi ir Trakų siluetu panorama). (9) 2. Galvės ež. pakrantė priešais salos pilį Trakuose (Galvės ež. su salos pilimi artimame plane panorama). (1) 3. Pietinės Bitiškių ež. pakrantės šlaitas vaizdingo ež. duburio su būdingu Trakų ežeryno kraštovaizdžiu panorama). (18) 4. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama). (17) |
| II. Bendrapažintiniai |
|
| 1. Takas aplink Lukos ežerą |
|
| Danga/plotis(m) |
kieta/l,5-2 |
| Ilgis (km) |
8,0 |
| Trasa |
Takas eina Trakų urbanistinio draustinio pakraščiu (vakarine Lukos ež. pakrante), Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pakraščiu (rytine Lukos ež. pakrante). |
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Aukšti Lukos ež. vakarinės pakrantės šlaitai Trakų mieste (pietinės miesto dalies ir jo apylinkių panorama). (10) 2. Lukos ež. rytinės pakrantės šlaitas Ostruvkoje (pietinės Trakų miesto dalies su dominuojančiu bažnyčios pastatu panorama). (11) |
| 2. Rėkalnis-Žydiškės (atšakos į Užutrakio parką, žiedas aplinką) Šulnikų ežerą) |
|
| Danga/plotis(m) |
kieta/l,5-2 (atšakos į Užutrakio parką – kieta) 2; (žiedo aplink Šulnikų ež. grunto/l,5) |
| Ilgis (km) |
9,0 (atšakos į Užutrakio parką - 1,0) (žiedo aplink Šulnikų ež. - 3,5) (viso tako - 13,5) |
| Trasa |
Takas eina rytine Akmenos higrografinio draustinio riba, šiaurine Galvės ež. pakrante bei šiaurine Skaisčio ež. pakrante. Žiedinė atkarpa aplink Šulnikų, Dydiškių, Apvaluko ež. bei atšaka į Užutrakio dvaro ansamblį. |
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)
|
1. Kalva prie kelio Trakai-Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų miesto siluetu panorama).(4) 2. Aukšti vakariniai Skaisčio ež. šlaitai šalia Užutrakio parko (vaizdinga Skaisčio ež. ir agparkinių apylinkių panorama). (8) 3. Aukštuma šiaurinėje Skaisčio ež. pakrantėje tarp Skaisčio ir Birvos ež. (vaizdinga agroparkinio kraštovaizdžio panorama). (15) 4. Aukštas šlaitas rytinėje Skaisčio ež. pakrantėje, Žydiškių kaimo apylinkėse (Skaisčio ež. su Žydiškių kaimu panorama). (14) 5. Užutrakio parkas (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama). (6)
|
| 3. Rėkalnis-Daniliškių piliakalnis (atšaka iki aukščiausios TINP kalvos) |
|
| Danga/plotis(m) |
kieta/l,5-2 (atšakos - kieta/l,5-2) |
| Ilgis (km) |
8,0 (atšakos - 4,5) |
| Trasa |
Takas eina rytine bei šiaurine Akmenos ež. pakrante, hidrografinio draustinio ribomis, kerta Kudrionių kraštovaizdžio draustinį. |
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys)
|
1. Aukštuma šiaurinėje Akmenos ež. pakrantėje (vaizdinga Akmenos ež. duburio panorama). (21) 2. Daniliškių piliakalnis (Kudrionių kraštovaizdžio panorama). (17) 3. Aukščiausia parko kalva šiaurės vakariniame TINP pakraštyje (TINP apylinkių panorama). (24)
|
| III. SPecialūs pažintiniai pėsčiųjų (mokomieji) takai |
|
| 1. Rėkalnis-Bražuolės piliakalnis |
|
| Danga/plotis(m) |
kieta/l,5-2 |
| Ilgis (km) |
4,5 |
| Trasa |
Takas eina rytine, šiaurės rytine Akmenos ežero pakrante, hidrografinio draustinio riba, Bražuolės hidrografinio draustinio vakarine riba pro Bražuolės piliakalnį, kerta Bražuolės hidrografinį draustinį, eina šiaurės vakarine Galvės hidrografinio draustinio riba. |
| Apžvalgos aikštelės (reginio turinys) |
1. Bražuolės piliakalnis (Bražuolės hidrografini draustinio panorama). (16) 2. Kalva prie kelio Trakai-Vievis Galvės ež. šiaurės vakarinėje pakrantėje (vaizdinga Galvės ež. apylinkių su Trakų pilimi bei miestu panorama). (4) |
| 2. Po Plomėnų ornitologinį draustinį |
|
| Danga/plotis(m) |
grunto/0,8-1,5 |
| Ilgis (km) |
7,5 |
| Trasa |
Takas pro Plomėnų ež., Plomėnų pelkes |
| Apžvalgos aikšteelės |
Kibininės" kalnas Trakuose (Trakų senamiesčio su ežeru ir salos pilimi panorama). (2) |
| 3. Per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį (Trakų geležinkelio stotis - Žydiškės) |
|
| Danga/plotis(m) |
grunto/0,8-1 ,5 |
| Ilgis (km) |
5,0 |
| Trasa |
Takas per Varnikėlių-Serapiniškių kaimo architektūros draustinį, Varnikų botaninio -zoologinio draustinio pelkes, Varnikų mišką. |
|
Kitos įrengiamos apžvalgos aikštelės: 1. Galvės ež. pakrantė Rėkalnio miško parke netoli automobilių stovėjimo aikštelės (vaizdinga Galvės ežero su salos pilimi ir Trakų miesto panorama). (3) 2. Aukštuma šiaurės rytinėje Galvės ež. pakrantėje (ypač vaizdinga viso Galvės ežero duburio ir Trakų pilies miesto panorama). (7) 3. Gūbrys tarp Gilužio ir Babruko ež. Trakų mieste (naujosios Trakų miesto dalies su vaizdinga gamtine aplinka panorama). (12) 4. Aukštuma Varnikų kaimo apylinkėse, prie kelio į “Žalgirio” irklavimo bazę vaizdingų agroparkinių Trakų apylinkių, atspindinčių kraštovaizdžio įvairovę su Varnikų botaniniu zoologiniu draustiniu panorama). (13) 5. Jogėliškės keiminė plokščiakalvė (vaizdingo ir būdingo TINP agroparkinio kraštovaizdžio panorama). (19) 6. Vakarinės Akmenos ež. pakrantė Varatniškėse (vaizdinga Akmenos ežero duburio panorama). (20) 7. Senųjų Trakų piliavietė (Senųjų Trakų piliavietės istorinė aplinkos panorama). (23)
Apžvalgos aikštelė įrengiama plaukiojantiems po Galvės ežerą: 1. Kalva Totoriškių kaime (vaizdinga Galvės ež. ir Trakų miesto panorama). (5) |
|
Pastaba: skliausteliuose pažymėti apžvalgos aikštelių numeriai, nurodyti TINP planavimo schemoje (pagrindiniame brėžinyje).
Įrengiami paplūdimiai
2 priedas
| Eil. Nr. |
Vietovė |
Pakrantės ilgis/ plotas (m/ha) |
Orientacinis talpumas (žm.) |
| 1. |
Vakarinė Totoriškių ežero pakrantė Trakų mieste |
400/1,2 |
200-250 |
| 2. |
Rytinė Skaisčio ežero pakrantė ties Žydiškių kaimu |
500/1,5 |
250-300 |
| 3. |
Rytinė Akmenos ežero pakrantė |
600/1,8 |
300-350 |
| 4. |
Siaurinė Bitiškių ežero pakrantė ties Kudrionių poilsio kompleksu |
400/1,2 |
200-250 |
| Viso: |
|
1900/5,7 |
950-1150 |
Pastaba: 1. Ežerų paplūdimiams įrengti vidutiniškai reikalinga 30 m pločio pakrantės juosta. Visiems numatytiems TINP paplūdimiams įrengti reikės apie 5,7-6,0 ha žemės.
2. Planavimo schemoje (brėžinyje) paplūdimiai pažymėti indeksu Ppl; jų numeriai atitinka lentelės numerius.
____________________
Poilsio įstaigos ir jų naudojtmas
3 priedas
Likviduotinos poilsio įstaigos
| Poilsio įstaiga, jos priklausomybė |
Nakvynės vietų sk. |
|
| 1. |
“Nemuno” irklavimo bazė, priklausanti rajono valdybai |
(be nakvynės) |
| 2. |
Vilniaus centrinis sportinis jachtklubas, “Žalgirio” tarnybai |
(be nakvynės) |
| 3. |
Buvę Trakų raj. BGK kempingas |
- |
| 4. |
Poilsio namai, priklausantys Lentvario “Kaitros” fabrikui |
24/24 |
Pastaba: Šias poilsio įstaigas galima privatizuoti nukėlimui.
Rekonstruotinos poilsio įstaigos, kurias tikslinga panaudoti TINP rekreacinei programai įgyvendinti
| Poilsio įstaiga, jos priklausomybė |
Nakvynės vietų sk. |
Siūloma paskirtis |
|
| 1. |
“Žalgirio” irklavimo bazė, priklausanti rajono valdybai |
130/130 |
Buriavimo ir vandens sporto bazė. Panaikinama esant akad. Irklavimo trasa |
| 2. |
Buvusi pionierių stovykla “Liepsnelė”, žinybinė |
325/150 |
Rekonstruoti apjungiant jų veiklos profilį su “Žalgirio” buriavimo ir vandens sporto baze |
| 3. |
AB “Slėnis” |
280/280 |
Autokempingas. Restauruojami buvusio dvaro pastatai |
| 4. |
Turistinė bazė Užtrakyje, priklausanti pram. Ir prekybos ministerijai |
510/100 |
Viešbučių-konferencijų kompleksas |
| 5. |
“Puntuko” proj.-konstr. Biuro poilsio namai, žinybiniai |
50/200 |
Kempingas |
| 6. |
Poilsio namai Žydiškėse, priklausantys Vilniaus universitetui |
60/60 |
Jaunimo poilsio namai |
| 7. |
Poilsio namai prie Skaisčio ež., rajono valdybai |
44/44 |
Ekskursijų nakvynės bazė |
| 8. |
Poilsio bazė, priklausanti Vilniaus kojinio trikotažo g-lai “Sparta” |
12/12 |
Ekskursijų nakvynės bazė |
| 9. |
Poilsio nameliai prie Sasonės ež., žinybiniai |
12/12 |
Užeiga turistams |
| 10. |
Varatniškių fermos, priklausančios Varatniškių ž.ū. bendrovei |
|
Kempingas |
| 11. |
Ostruvkos fermos, priklausančios S. Trakų ž.ū. bendrovei |
|
Motelis |
| 12. |
Palivarkas, priklausantis Kariotiškių ž.ū. bendrovei |
|
Parko lankytojų aptarnavimo įstaiga. Pagal paminklotvarkos sąlygas atkuriamas buvęs vaizdas |
| 13. |
Profilaktoriumas Kudrionyse, priklausantis “Plastos” g-lai |
296/240 |
Šeimyninis poilsis ir gydymas |
| 14. |
Poilsio namai ir valčių bazė, priklausanti radijo ir TV perdavimo centrui |
10/10 |
Nekeičiama funkcija |
| 15 |
Sporto bazė, priklausanti VRM |
120/120 |
Nekeičiama funkcija |
Pastaba: Kairysis skaičius - vietų skaičius vasarą, dešinysis skaičius - vietų skaičius žiemą.
__________________