LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS NUOSTATŲ, LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO NUOSTATŲ BEI LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1999 m. rugsėjo 20 d. Nr. 1033

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 947 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų“ (Žin., 1998, Nr. 68-1994) 5.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatus;

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatus;

Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuostatus.

Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas

Kultūros ministras                                                                                  Arūnas Bėkšta

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1033

LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau vadinama – Filharmonija) yra nacionalinė koncertinė įstaiga, jungianti aukščiausio meninio lygio muzikos kolektyvus: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos kamerinį orkestrą, Kauno chorą ir kamerinės muzikos ansamblius „Musica humana“, M. K. Čiurlionio bei Vilniaus kvartetus.

2. Filharmonija yra iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma kultūros įstaiga, supažindinanti su didžiausiais valstybės muzikinės kultūros laimėjimais, kūrybiškai perteikianti pasaulio kultūros vertybes ir formuojanti bei pristatanti šiuolaikinio meno kryptis, Filharmonijos repertuaro politika ir meninė veikla sudaro sąlygas žymiems pasaulio menininkams dalyvauti jos kūrybinėje veikloje.

3. Filharmonijos steigėjas yra Kultūros ministerija.

4. Filharmonija yra juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, einamąsias nacionalinės ir užsienio valiutos sąskaitas viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų, taip pat steigėjui leidus – po vieną valiutos sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

5. Filharmonijos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

6. Filharmonijos adresas: Aušros Vartų g. 5, 2001 Vilnius.

Filharmonijos sudėtyje yra šie savarankiški skyriai, neturintys juridinio asmens teisių:

Kauno skyrius Kauno filharmonija (Sapiegos g. 5, 3000 Kaunas);

Klaipėdos skyrius Klaipėdos filharmonija (Danės g. 19, 5800 Klaipėda);

Šiaulių skyrius Šiaulių filharmonija (Vilniaus g. 153, 5400 Šiauliai).

Savarankiški Filharmonijos skyriai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose turi savo antspaudus, einamąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose, finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto per Filharmoniją ir lėšas naudoja pagal patvirtintas sąmatas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų papildomųjų aktų, veikia vadovaudamiesi Filharmonijos generalinio direktoriaus patvirtintais nuostatais.

II. FILHARMONIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR POBŪDIS

7. Filharmonijos veiklos tikslai yra:

7.1. puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas – atlikti klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzikos kūrinius;

7.2. atskleisti ir ugdyti muzikos talentus – rūpintis jų dalyvavimu tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose;

7.3. pristatyti iškiliausią Lietuvos muzikos meną šalyje ir užsienyje;

7.4. siekti, kad su muzikos menu susipažintų kuo daugiau visų socialinių grupių gyventojų.

8. Filharmonija:

8.1. rengia koncertus;

8.2. rengia festivalius, kviesdama žymiausius pasaulio muzikos atlikėjus ir kolektyvus;

8.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje;

8.4. sudaro sąlygas įgyvendinti Lietuvos ir užsienio profesionalių atlikėjų kūrybines programas;

8.5. organizuoja įvairius meno ir kultūros renginius (festivalius, seminarus, konferencijas, parodas ir panašiai);

8.6. vykdo lavinimo, švietimo ir ugdymo programas;

8.7. leidžia bukletus, reklaminę medžiagą, žurnalus ir kitus leidinius, susijusius su Filharmonijos veikla.

III. FILHARMONIJOS TEISĖS

9. Filharmonija turi teisę:

9.1. pasirinkti kūrybos kryptį ir repertuarą, atitinkantį jos tikslus;

9.2. priimti naujus muzikos atlikėjų kolektyvus, atitinkančius jos meninį lygį;

9.3. nustatyti vidaus organizacinę struktūrą;

9.4. teisės aktų nustatyta tvarka steigti, reorganizuoti, likviduoti personalines įmones bei ne pelno organizacijas, suderinusi tai su steigėju;

9.5. steigėjui leidus, steigti skyrius, turinčius atskirą buveinę ir galinčius steigėjo leidimu turėti einamąją sąskaitą;

9.6. teikti Kultūros ministerijai finansuotinas kultūros programas ir projektus;

9.7. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

9.8. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

9.9. atsiskaityti už patiektas prekes ir atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

9.10. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

9.11. atestuoti kūrybinius darbuotojus;

9.12. nustatytąja tvarka įsigyti autorių teises į literatūros ir meno kūrinius;

9.13. sudaryti ekspertų komisijas meno ir veiklos klausimams nagrinėti;

9.14. labdaros ir paramos tikslais nemokamai rengti koncertus ir kitus renginius.

IV. FILHARMONIJOS PAREIGOS

10. Filharmonija privalo:

10.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

10.2. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

10.3. užtikrinti žiūrovų saugumą ir saugias savo darbuotojų darbo sąlygas;

10.4. teikti steigėjui ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas;

10.5. naudoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas tik šiuose nuostatuose nurodytai veiklai;

10.6. garantuoti Filharmonijos finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą.

V. FILHARMONIJOS TURTAS IR LĖŠOS

11. Filharmonijos turtas – pastatai, patalpos, kitos pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su Filharmonijos veikla susijęs turtas, kurį ji valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teise.

12. Filharmonijos pajamas sudaro:

12.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

12.2. įplaukos už parduotus bilietus bei teikiamas paslaugas;

12.3. pajamos, gautos už gastroles užsienyje;

12.4. įplaukos, gautos už patalpų, transporto nuomą;

12.5. lėšos, gautos kaip parama;

12.6. personalinių įmonių, kurių steigėja yra Filharmonija, veiklos pajamos;

12.7. kitos pajamos, kurių nedraudžia turėti Lietuvos Respublikos įstatymai.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija gali skirti Filharmonijai papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų specialioms tarptautinėms ir nacionalinėms kultūros programoms įgyvendinti.

14. Filharmonijos išlaidas sudaro:

14.1. lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

14.2. pastatų išlaikymo išlaidos;

14.3. išlaidos, susijusios su Filharmonijos veikla;

14.4. kitos išlaidos.

15. Filharmonijai išlaikyti skiriamos lėšos nurodomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atskira eilute.

16. Filharmonijos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjas ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

VI. FILHARMONIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

17. Filharmonijai vadovauja ir už visą jos veiklą atsako Filharmonijos generalinis direktorius.

18. Filharmonijos generalinį direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė kultūros ministro teikimu.

19. Filharmonijos generalinis direktorius:

19.1. vadovauja Filharmonijai ir atsako už jos kūrybinę, ūkinę ir finansinę veiklą;

19.2. tvirtina Filharmonijos organizacinę struktūrą;

19.3. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus;

19.4. tvirtina Filharmonijos pajamų ir išlaidų sąmatas, ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas;

19.5. įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Filharmonijos darbuotojus;

19.6. skiria pareigoms generalinio direktoriaus pavaduotojus ir nustato jų veiklos sritis, o prireikus gali pavesti jiems vykdyti dalį generaliniam direktoriui suteiktų įgaliojimų;

19.7. tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų pareigines instrukcijas;

19.8. be atskiro įgaliojimo atstovauja Filharmonijai teisme ir kitose institucijose;

19.9. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus Filharmonijos veiklą reglamentuojančius aktus, privalomus visiems jos darbuotojams;

19.10. užtikrina, kad Filharmonijos veikloje būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, Kultūros ministerijos įsakymai;

19.11. suderinęs su Kultūros ministerija, tvirtina kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką.

20. Filharmonijoje sudaroma taryba, turinti patariamąjį balsą. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina kultūros ministras Filharmonijos generalinio direktoriaus teikimu.

21. Filharmonijoje gali būti sudaromas jos globėjų komitetas, kurio sudėtį ir nuostatus tvirtina generalinis direktorius.

22. Globėjų komiteto nariais gali būti Lietuvos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, remiantys Filharmoniją.

23. Globėjų komitetas remia ir skatina Filharmonijos kūrybinės veiklos projektus ir programas.

VII. DARBO SANTYKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS

24. Filharmonijos darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

25. Filharmonijos darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

VIII. FILHARMONIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

26. Filharmonija reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlius Kultūros ministerijai.

27. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Filharmonijos reorganizavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jos reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas Filharmonijos pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, laikas, reorganizuotos įstaigos svarbiausieji uždaviniai ir funkcijos. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti pateiktas po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas.

28. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Filharmonijos likvidavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jos likvidavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas Filharmonijos pavadinimas, adresas, likvidavimo laikas ir pagrindimas, turto įvertinimas.

29. Reorganizuojant ar likviduojant Filharmoniją, klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 227 „Dėl Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 14-375) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120).

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1033

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (toliau vadinama – Operos ir baleto teatras, teatras) yra iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma kultūros įstaiga, supažindinanti su didžiausiais valstybės muzikinio teatro laimėjimais, kūrybiškai perteikianti pasaulio muzikinės kultūros vertybes ir formuojanti bei pristatanti šiuolaikinio ir nacionalinio muzikos meno kryptis, įtraukdama į savo veiklą žymiausius šios srities Lietuvos ir pasaulio menininkus.

2. Operos ir baleto teatro steigėjas yra Kultūros ministerija.

3. Operos ir baleto teatras yra juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, einamąsias nacionalinės ir užsienio valiutos sąskaitas viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų, taip pat steigėjui leidus – po vieną užsienio valiutos sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

4. Operos ir baleto teatro veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

5. Operos ir baleto teatro adresas: A. Vienuolio g. 1, 2600 Vilnius.

II. OPEROS IR BALETO TEATRO VEIKLOS TIKSLAI IR POBŪDIS

6. Operos ir baleto teatro veiklos tikslai yra:

6.1. puoselėti, kurti ir plėtoti muzikos meno kultūrą ir tradicijas – statyti klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos ir užsienio muzikos sceninius kūrinius;

6.2. atskleisti ir ugdyti aukščiausiojo profesinio meninio lygio operos ir baleto menininkus;

6.3. reprezentuoti Lietuvos muzikos meną šalyje ir užsienyje;

6.4. pristatyti Lietuvos visuomenei užsienio muzikinių teatrų aukšto profesinio lygio atlikėjus;

6.5. siekti, kad teatro spektakliai būtų aukščiausio profesinio lygio ir juos pasižiūrėtų kuo daugiau visų socialinių grupių gyventojų.

7. Operos ir baleto teatras:

7.1. stato muzikinius spektaklius;

7.2. rengia gastroles šalyje ir užsienyje;

7.3. organizuoja įvairius meno ir kultūros renginius (koncertus, festivalius-konkursus, muzikos ir kitų menų programas, projektus, parodas, seminarus, konferencijas ir panašiai);

7.4. vykdo šviečiamąsias programas;

7.5. steigia Operos ir baleto teatro studijas;

7.6. leidžia bukletus, reklaminę medžiagą, žurnalus ir kitus leidinius, susijusius su teatro gyvenimu ir veikla;

7.7. teikia reklamines, nuomos ir kitokias paslaugas gyventojams, įstaigoms, įmonėms.

III. OPEROS IR BALETO TEATRO TEISĖS

8. Operos ir baleto teatras turi teisę:

8.1. pasirinkti atlikėjus, kūrybos kryptį ir repertuarą, atitinkantį jo tikslus;

8.2. nustatyti ir keisti vidaus organizacinę struktūrą;

8.3. teisės aktų nustatyta tvarka steigti, reorganizuoti, likviduoti personalines įmones bei ne pelno organizacijas, suderinęs tai su steigėju;

8.4. steigėjui leidus, steigti filialus, turinčius atskirą buveinę ir galinčius steigėjo leidimu turėti einamąsias sąskaitas;

8.5. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai paraiškas finansuoti kultūros programas ir projektus;

8.6. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

8.7. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

8.8. atsiskaityti už patiektas prekes ir atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

8.9. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

8.10. atestuoti kūrybinius teatro darbuotojus;

8.11. nustatytąja tvarka įsigyti autorines teises į literatūros ir meno kūrinius;

8.12. sudaryti ekspertų komisijas teatro meno veiklos klausimams nagrinėti;

8.13. labdaros ir paramos tikslais nemokamai rodyti spektaklius, rengti koncertus ir kitus renginius.

IV. OPEROS IR BALETO TEATRO PAREIGOS

9. Operos ir baleto teatras privalo:

9.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

9.2. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

9.3. užtikrinti žiūrovų saugumą ir saugias teatro darbuotojų darbo sąlygas;

9.4. teikti steigėjui ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas;

9.5. naudoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas tik šiuose nuostatuose nurodytai veiklai įgyvendinti;

9.6. garantuoti teatro finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą.

V. OPEROS IR BALETO TEATRO TURTAS IR LĖŠOS

10. Operos ir baleto teatro turtas – pastatai, patalpos, kitos pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su teatru susijęs turtas, kurį teatras valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teise.

11. Operos ir baleto teatrui išlaikyti skiriamos lėšos nurodomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atskira eilute.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija gali skirti Operos ir baleto teatrui papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų specialioms tarptautinėms ir nacionalinėms kultūros programoms įgyvendinti.

13. Operos ir baleto teatro pajamas sudaro:

13.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

13.2. įplaukos už parduotus bilietus ir teikiamas paslaugas;

13.3. pajamos, gautos už gastroles užsienyje;

13.4. lėšos, gautos kaip parama;

13.5. įplaukos, gautos už patalpų, transporto nuomą;

13.6. personalinių įmonių, kurių steigėjas yra teatras, veiklos pajamos;

13.7. kitos pajamos, kurių nedraudžia turėti Lietuvos Respublikos įstatymai.

14. Operos ir baleto teatro išlaidas sudaro:

14.1. lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui ir privalomojo draudimo įmokoms;

14.2. pastatų išlaikymo išlaidos;

14.3. išlaidos, susijusios su teatro veikla;

14.4. kitos išlaidos.

15. Operos ir baleto teatro finansinę veiklą kontroliuoja steigėjas ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

VI. OPEROS IR BALETO TEATRO VALDYMAS

16. Operos ir baleto teatrui vadovauja generalinis direktorius, kuris atsako už teatro kūrybinę, ūkinę ir finansinę veiklą.

17. Operos ir baleto teatro generalinį direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė kultūros ministro teikimu.

18. Operos ir baleto teatro generalinis direktorius;

18.1. tvirtina teatro organizacinę struktūrą;

18.2. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus, priedus;

18.3. tvirtina teatro pajamų ir išlaidų sąmatą, ūkinės-finansinės veiklos ataskaitas;

18.4. įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia teatro darbuotojus, skatina juos ir skiria jiems drausmines nuobaudas;

18.5. skiria pareigoms generalinio direktoriaus pavaduotojus ir nustato jų veiklos sritis, atsakomybę, o prireikus gali pavesti jiems vykdyti dalį generaliniam direktoriui suteiktų įgaliojimų;

18.6. tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų pareigines instrukcijas;

18.7. išduoda įgaliojimus, teatro vardu sudaro sutartis;

18.8. be atskiro įgaliojimo atstovauja teatrui teisme ir kitose institucijose;

18.9. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teatro veiklą reglamentuojančius aktus, privalomus visiems teatro darbuotojams;

18.10. užtikrina, kad teatro veikloje būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, Kultūros ministerijos įsakymai;

18.11. suderinęs su Kultūros ministerija, tvirtina kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus ir tvarką.

19. Operos ir baleto teatre sudaroma taryba, turinti patariamąjį balsą. Jos sudėtį ir nuostatus teatro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina kultūros ministras.

20. Operos ir baleto teatre gali būti sudaromas teatro globėjų komitetas, kurio sudėtį tvirtina generalinis direktorius. Globėjų komitetą sudaro Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, remiantys Operos ir baleto teatrą.

Globėjų komitetas remia Operos ir baleto teatro kūrybinės ir ūkinės veiklos programas ir projektus, sudaro finansines ir kitas galimybes žymiausiems pasaulio muzikos atlikėjams dalyvauti Lietuvos muzikiniame gyvenime bei Lietuvos muzikams įnešti savo indėlį į pasaulio muzikinę kultūrą.

Globėjų komitetas turi teisę steigti komiteto arba jo narių premijas.

VII. DARBO SANTYKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS

21. Operos ir baleto teatro darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neterminuotos darbo sutartys, o jų prašymu – terminuotos darbo sutartys.

22. Operos ir baleto teatro darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Muzikos kolektyvų nariai, solistai ir kiti atlikėjai gali būti priimami konkurso būdu.

24. Kūrybiniai darbuotojai atestuojami atestavimo nuostatų numatyta tvarka.

VIII. OPEROS IR BALETO TEATRO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

25. Operos ir baleto teatras reorganizuojamas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlius Kultūros ministerijai.

26. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Operos ir baleto teatro reorganizavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jo reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas teatro pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, prievolių perėmimas ir jų terminai, svarbiausieji reorganizuojamos bei reorganizuotos įstaigos uždaviniai ir funkcijos. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti pateiktas po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas.

27. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Operos ir baleto teatro likvidavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jo likvidavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas teatro pavadinimas, adresas, likvidavimo laikas ir pagrindimas, turto įvertinimas.

28. Reorganizuojant ar likviduojant Operos ir baleto teatrą, klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 227 „Dėl Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 14-375) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120).

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1033

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau vadinama – Dramos teatras, teatras) yra iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis išlaikoma kultūros įstaiga, supažindinanti su didžiausiais valstybės teatro meno laimėjimais, kūrybiškai perteikianti pasaulio kultūros vertybes ir formuojanti bei pristatanti šiuolaikinio meno kryptis, šiuo tikslu ugdanti aukščiausio profesinio meninio lygio teatro menininkus. Teatro repertuarinė politika bei meninė veikla sudaro sąlygas įtraukti į jo veiklą žymiausius šios srities Lietuvos ir pasaulio teatro menininkus.

2. Dramos teatro steigėjas yra Kultūros ministerija.

3. Dramos teatras yra juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, einamąsias nacionalinės ir užsienio valiutos sąskaitas viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų, taip pat steigėjui leidus – po vieną užsienio valiutos sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

4. Dramos teatro veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

5. Dramos teatro adresas: Gedimino pr. 4, 2600 Vilnius.

II. DRAMOS TEATRO VEIKLOS TIKSLAI IR POBŪDIS

6. Dramos teatro veiklos tikslai yra:

6.1. puoselėti, kurti ir plėtoti teatro meno kultūrą ir tradicijas – statyti klasikinius ir šiuolaikinius nacionalinės ir užsienio dramaturgijos veikalus;

6.2. pristatyti žiūrovams iškiliausius ir reikšmingiausius kitų Lietuvos teatrų spektaklius;

6.3. atskleisti ir ugdyti scenos meno talentus;

6.4. reprezentuoti Lietuvos teatro meną šalyje ir užsienyje;

6.5. siekti, kad su teatro menu susipažintų kuo daugiau visų socialinių grupių gyventojų.

7. Dramos teatras:

7.1. stato ir rodo spektaklius;

7.2. dalį repertuaro sudaro iš iškiliausių ir reikšmingiausių kitų Lietuvos teatrų spektaklių;

7.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje;

7.4. organizuoja ir rodo užsienio teatrų spektaklius, taip pat organizuoja įvairius meno ir kultūros renginius (festivalius, seminarus, konferencijas, koncertines, kino, šokio ir kitas programas bei projektus, parodas ir panašiai);

7.5. vykdo šviečiamąsias programas;

7.6. steigia Dramos teatro studijas (laboratorijas, kūrybos dirbtuves);

7.7. leidžia bukletus, reklaminę medžiagą, žurnalus ir kitus leidinius, susijusius su teatro veikla ir gyvenimu;

7.8. prekiauja teatro tematikos leidiniais (programėlėmis, žurnalais, knygomis, muzikos leidybine produkcija ir kitais leidiniais).

III. DRAMOS TEATRO TEISĖS

8. Dramos teatras turi teisę:

8.1. pasirinkti kūrybos kryptį ir repertuarą, atitinkantį jo tikslus;

8.2. nustatyti vidaus organizacinę struktūrą;

8.3. teisės aktų nustatyta tvarka steigti, reorganizuoti, likviduoti personalines įmones ir ne pelno organizacijas, suderinęs tai su steigėju;

8.4. nustatytąja tvarka steigti filialus, turinčius atskirą buveinę ir galinčius steigėjo sutikimu turėti einamąją sąskaitą;

8.5. finansuoti kultūros programas ir projektus;

8.6. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

8.7. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

8.8. atsiskaityti už patiektas prekes ir atliktus darbus bei paslaugas bet kuria sutarta forma, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

8.9. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

8.10. atestuoti kūrybinius teatro darbuotojus;

8.11. nustatytąja tvarka įsigyti autorines teises į literatūros ir meno kūrinius;

8.12. sudaryti ekspertų komisijas teatro meno ir veiklos klausimams nagrinėti;

8.13. labdaros ir paramos tikslais nemokamai rodyti spektaklius ar rengti kitus renginius.

IV. DRAMOS TEATRO PAREIGOS

9. Dramos teatras privalo:

9.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

9.2. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

9.3. užtikrinti žiūrovų saugumą ir saugias teatro darbuotojų darbo sąlygas;

9.4. teikti įstatymų numatytoms institucijoms savo veiklos ataskaitas;

9.5. naudoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas tik šiuose nuostatuose nurodytai veiklai įgyvendinti;

9.6. garantuoti teatro finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą.

V. DRAMOS TEATRO TURTAS IR LĖŠOS

10. Dramos teatro turtas – pastatai, patalpos, kitos pagrindinės priemonės, finansiniai ištekliai ir kitas su teatro veikla susijęs turtas, kurį teatras valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teise.

11. Dramos teatrui išlaikyti skiriamos lėšos nurodomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atskira eilute.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija gali skirti Dramos teatrui papildomų lėšų specialioms tarptautinėms, nacionalinėms ar Kultūros ministerijos kultūros programoms įgyvendinti.

13. Dramos teatro pajamas sudaro:

13.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

13.2. įplaukos už parduotus bilietus bei teikiamas paslaugas;

13.3. pajamos, gautos už gastroles užsienyje;

13.4. įplaukos, gautos už patalpų, transporto ar inventoriaus nuomą;

13.5. lėšos, gautos kaip parama;

13.6. personalinių įmonių, kurių steigėjas yra Dramos teatras, veiklos pajamos;

13.7. kitos pajamos, kurių nedraudžia turėti Lietuvos Respublikos įstatymai.

14. Dramos teatro išlaidas sudaro:

14.1. lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo draudimo įmokoms;

14.2. pastatų išlaikymo išlaidos;

14.3. išlaidos, susijusios su teatro veikla;

14.4. kitos išlaidos.

15. Dramos teatro finansinę veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos.

VI. DRAMOS TEATRO VALDYMAS

16. Dramos teatrui vadovauja generalinis direktorius, kuris atsako už visą teatro veiklą.

17. Dramos teatro generalinį direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė kultūros ministro teikimu.

18. Dramos teatro generalinis direktorius:

18.1. tvirtina teatro organizacinę struktūrą;

18.2. tvirtina etatų sąrašą, tarnybinius atlyginimus ir priedus;

18.3. tvirtina teatro pajamų ir išlaidų sąmatą;

18.4. įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia teatro darbuotojus, skatina juos ir skiria jiems drausmines nuobaudas;

18.5. išduoda įgaliojimus, teatro vardu sudaro sutartis;

18.6. be atskiro įgaliojimo atstovauja teatrui teisme ir kitose institucijose;

18.7. tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles ir darbuotojų pareigines instrukcijas;

18.8. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teatro veiklą reglamentuojančius aktus, privalomus visiems teatro darbuotojams;

18.9. užtikrina, kad teatro veikloje būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai;

18.10. tvirtina kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus, suderinęs juos su Kultūros ministerija;

18.11. skiria pareigoms direktorius (generalinio direktoriaus pavaduotojus) ir nustato jų veiklos sritis, o prireikus gali pavesti jiems vykdyti dalį generaliniam direktoriui suteiktų funkcijų.

19. Dramos teatre sudaroma taryba, turinti patariamąjį balsą. Jos sudėtį ir nuostatus teatro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina kultūros ministras.

20. Dramos teatre gali būti sudaromas teatro globėjų komitetas, kurio sudėtį ir nuostatus tvirtina generalinis direktorius.

21. Globėjų komiteto nariais gali būti Lietuvos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, remiantys Dramos teatrą.

22. Globėjų komitetas remia ir skatina Dramos teatro kūrybinės veiklos projektus ir programas.

VII. DARBO SANTYKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS

23. Dramos teatro darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

24. Dramos teatro darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

VIII. DRAMOS TEATRO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

25. Dramos teatras reorganizuojamas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlius Kultūros ministerijai.

26. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Dramos teatro reorganizavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jo reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas teatro pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, prievolių perėmimas ir jų terminai, svarbiausieji reorganizuojamos bei reorganizuotos įstaigos uždaviniai ir funkcijos. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti pateiktas po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas.

27. Kultūros ministerija, teikdama pasiūlymą dėl Dramos teatro likvidavimo, turi parengti ir raštu suderinti su Finansų ministerija jo likvidavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas teatro pavadinimas, adresas, likvidavimo laikas ir pagrindimas, turto įvertinimas.

28. Reorganizuojant ar likviduojant Dramos teatrą, klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 227 „Dėl Kultūros įstaigų ir organizacijų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 14-375) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120).

______________