LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 23 d. Nr. D1-172
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu ir siekdamas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/118/EB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo“ nuostatas į šalies teisę:
1. Tvirtinu Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos vertinant požeminio vandens telkinių būklę ir sudarant rizikos telkinių sąrašus vadovautis šiuo aprašu;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-172
POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) skirtas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo nuostatas ir nustatyti pagrindinius principus, apibrėžiančius:
2. Tvarkos aprašas detalizuoja požeminio vandens cheminės sudėties apibūdinimo procedūrą, nurodytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 719 patvirtintuose Požeminio vandens telkinių vertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodiniuose reikalavimuose (Žin., 2004, Nr. 8-193).
3. Geros požeminio vandens cheminės būklės nustatymo, reikšmingų nuolatinių teršiančių medžiagų koncentracijų didėjimo nustatymo ir jų mažinimo pradinių taškų nustatymo kriterijai turi būti taikomi rizikos grupei priklausantiems požeminio vandens baseinams, pabaseiniams ar atskiriems požeminio vandens telkiniams, kuriuose gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai.
4. Šio Tvarkos aprašo nuostatos dėl požeminio vandens cheminės būklės netaikomos:
4.1. konkrečiomis hidrogeologinėmis sąlygomis natūraliai susidarantiems medžiagų, jonų arba jų rodiklių kiekiams požeminio vandens telkinyje arba su juo susijusiuose paviršinio vandens telkiniuose, kurie nėra įtraukti į taršos apibrėžimą;
II. SĄVOKOS
5. Tvarkos apraše naudojamos šios sąvokos:
foninė požeminio vandens teršalų koncentracija – teršalo, teršalų grupės koncentracija nepakitusiame ar dėl žmogaus veiklos nereikšmingai pakitusiame požeminiame vandenyje arba tokio vandens taršos rodiklis;
požeminio vandens kokybės norma – aplinkos kokybės norma, išreiškiama tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodikliu, kurie neturėtų būti viršijami siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;
pradinė požeminio vandens teršalų koncentracija – vidutinė tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodiklis, išmatuoti 2007 m. ir 2008 m. vykdant valstybinio ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programas.
požeminio vandens taršos ribinė vertė – požeminio vandens kokybės norma, nustatoma atsižvelgiant į foninę ar pradinę požeminio vandens teršalų koncentraciją ir išreiškiama tam tikro teršalo, teršalų grupės koncentracija požeminiame vandenyje arba požeminio vandens taršos rodikliu;
reikšmingas nuolatinis požeminio vandens taršos didėjimas – statistiškai ir aplinkosaugos požiūriu turintis reikšmės nepertraukiamas teršalo, teršalų grupės koncentracijos požeminiame vandenyje ar požeminio vandens taršos rodiklio didėjimas;
teršalų patekimas į požeminį vandenį – žmogaus veiklos sukeliamas tiesioginis ar netiesioginis teršalų patekimas į požeminį vandenį;
Sąvokos gėlo požeminio vandens baseinas, požeminio vandens telkinys, rizikos grupės požeminio vandens telkiniai, intruzija atitinka sąvokas, nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 719 patvirtintuose Požeminio vandens telkinių vertinimo ir jų priskyrimo upių baseinų rajonams metodiniuose reikalavimuose.
III. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI
6. Vertinant požeminio vandens cheminę būklę, be bendrųjų geros požeminio vandens cheminės būklės požymių, nurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 patvirtintoje Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkoje (Žin., 2003, Nr. 92-4176; 2004, Nr. 168-6209), turi būti atsižvelgta į:
7. Ribinės požeminio vandens teršalų, teršalų grupių ar taršos rodiklių vertės gali būti nustatomos požeminio vandens baseinui, pabaseiniui ar atskiram požeminio vandens telkiniui ar jų grupei.
8. Nustatant teršalų grupių ar taršos rodiklių ribines vertes, turi būti atsižvelgiama į:
8.1. požeminio vandens ir su juo susijusių vandens ekosistemų bei nuo jo priklausomų sausumos ekosistemų tarpusavio sąveiką;
8.2. požeminio vandens baseino, pabaseinio ir/ar telkinio hidrogeologines sąlygas, įskaitant informaciją apie požeminio vandens foninę koncentraciją ir turimus požeminio vandens išteklius bei jų naudojimą;
8.4. dėl požeminio vandens taršos ribinių verčių įvedimo galimas kilti kliūtis realiam ar potencialiam teisėtam požeminio vandens naudojimui;
9. Požeminio vandens teršalo, teršalų grupių foninių koncentracijų ar taršos rodiklio apskaičiavimui ir ribinių verčių nustatymui turi būti naudojami valstybinio ir ūkio subjektų paskutinių 10 metų požeminio vandens monitoringo duomenys.
IV. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS
11. Požeminio vandens cheminės būklės vertinimas atliekamas visiems požeminio vandens baseinams, pabaseiniams ir/ar telkiniams ar požeminio vandens telkinių grupėms, priskirtoms rizikos grupei, ir teršalams, kurie padeda tuo aspektu apibūdinti požeminio vandens telkinį ar telkinių grupę.
12. Požeminio vandens baseinas, pabaseinis, telkinys ar jų grupė yra laikoma geros cheminės būklės, kai:
12.1. valstybinio ir/ar ūkio subjekto požeminio vandens rezultatai rodo, kad yra tenkinamos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 patvirtintos Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos 8 lentelėje;
13. Jeigu požeminio vandens kokybės normos ar taršos ribinė vertė viršijama viename ar keliuose monitoringo taškuose, turi būti atsižvelgta ir išanalizuota:
13.3. kita informacija, įskaitant metinio aritmetinio atitinkamų teršalų koncentracijos vidurkio monitoringo taške palyginimą su šio Tvarkos aprašo priede nustatyta požeminio vandens kokybės norma ir taršos ribinėmis vertėmis;
13.4. ar požeminio vandens kokybės normas ar taršos ribines vertes viršijanti teršalų koncentracija nekelia didelio pavojaus aplinkai, tam tikrais atvejais atsižvelgiant į poveikį patiriančio požeminio vandens telkinio dydį. Prireikus ir, jei būtina, remiantis monitoringo rezultatais ir panaudojant, jei yra tikslinga, požeminio vandens baseino, pabaseinio, telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės konceptualiu ar matematiniu modeliu pagrįstais koncentracijos įvertinimais, nustatyta požeminio vandens telkinio, kuriame metinis aritmetinis tam tikro teršalo koncentracijos vidurkis yra aukštesnis už požeminio vandens kokybės normą ar už taršos ribinę vertę, apimtis.
14. Tiriant atvejus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 13 punkte, turi būti įvertinta:
14.2. teršalų, patenkančių ar galinčių patekti iš požeminio vandens telkinio į su juo susijusius paviršinius vandenis ar nuo jo tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekis ir koncentracija;
14.3. teršalų, patenkančių į susijusius paviršinius vandenis ar tiesiogiai priklausomas sausumos ekosistemas, kiekio ir koncentracijos tikėtinas poveikis;
V. REIKŠMINGAS NUOLATINIS POŽEMINIO VANDENS TARŠOS DIDĖJIMAS IR PRADINIŲ TARŠOS DIDĖJIMO MAŽINIMO TAŠKŲ NUSTATYMAS
15. Reikšmingas nuolatinis teršalų, teršalų grupės koncentracijos ir taršos rodiklių didėjimas turi būti vertinamas požeminio vandens baseinams, pabaseiniams, telkiniams ar požeminio vandens telkinių grupėms, kurie, kaip nustatyta, priskirti rizikos grupei.
16. Vertinant teršalų, teršalų grupės koncentracijos ir taršos rodiklių didėjimą, turi būti išanalizuoti paskutinių 10 metų požeminio vandens monitoringo duomenys ir vadovaujamasi:
16.1. požeminių vandens baseinų lygmenyje – valstybinio požeminio vandens monitoringu, vykdomu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 patvirtintą Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą (Žin., 2005, Nr. 19-608);
16.2. požeminio vandens pabaseinių ir telkinių ar požeminio vandens telkinių grupių lygmenyje – ūkio subjektų požeminio vandens monitoringu, vykdomu pagal Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 (Žin., 2003, Nr. 101-4578).
17. Reikšmingas nuolatinis teršalų, teršalų grupės koncentracijos ir taršos rodiklių didėjimo įvertinimas turi būti grindžiamas statistiniais metodais, analizuojant tendencijas atskiruose monitoringo taškuose tam tikrais laiko tarpais.
18. Vertinant reikšmingą nuolatinį medžiagų, galinčių susidaryti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos, koncentracijų didėjimą, turi būti atsižvelgiama į požeminio vandens fonines ir/ar pradines koncentracijas ir į duomenis, kai jų yra, surinktus prieš pradedant vykdyti monitoringo programą.
19. Jeigu monitoringo, vykdomo šio Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytais atvejais, duomenys ir statistinė analizė, nurodyta šio Tvarkos aprašo 17 punkte, įrodo, kad yra reikšmingas nuolatinis teršalo, teršalų grupės koncentracijos arba požeminio vandens taršos rodiklio didėjimas, keliantis didelę žalą vandenų ekosistemų ar sausumos ekosistemų kokybei, žmonių sveikatai arba realiam ar potencialiam teisėtam vandenų aplinkos naudojimui, Upių baseinų valdymo planuose privalo būti numatytos priemonės, mažinančios teršiančių medžiagų koncentracijų didėjimą.
20. Reikšmingo nuolatinio teršalo, teršalų grupės koncentracijų arba požeminio vandens taršos rodiklio didėjimo mažinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija pasiekia 75 % šio Tvarkos aprašo priede nurodytų požeminio vandens kokybės normų ir nustatytų ribinių verčių parametrinės vertės.
21. Priemonių mažinti reikšmingą nuolatinį teršalo, teršalų grupės koncentracijų arba požeminio vandens taršos rodiklio didėjimą įgyvendinimo pradinis taškas gali būti atkeltas anksčiau, kad tendencijos mažinimo priemonėmis galima būtų kuo ekonomiškiau užkirsti kelią aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams arba juos sušvelninti.
22. Sąlygos, nurodytos šio Tvarkos aprašo 20 punkte, galima nesilaikyti, jeigu tyrimais įrodoma, kad vėliau nukėlus didėjimo tendencijos mažinimo priemonių pradinį tašką, taikomomis priemonėmis bus užkirstas kelias aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingiems žalingiems požeminio vandens kokybės pokyčiams. Vėlesnis didėjimo tendencijos mažinimo priemonių pradinis taškas neturi sąlygoti to, kad nebus laikomasi aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo termino.
23. Jeigu ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo, nurodyto šio Tvarkos aprašo 16.2 punkte, metu yra nustatytos požeminio vandens taršos zonos, turi būti atliekami papildomi tyrimai ir vykdomas papildomas nustatytų teršalų, teršalų grupės koncentracijų arba požeminio vandens taršos rodiklio didėjimo tendencijos įvertinimas, siekiant nustatyti, ar taršos iš užterštų vietų zonos nedidėja, nepablogina požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės cheminės būklės bei nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
VI. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS BŪKLĖS PATEIKIMAS
24. Požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo, atlikto pagal šio Tvarkos aprašo IV ir V skyriuose nurodytas procedūras, santrauka turi būti pateikta Upių baseinų rajonų valdymo planuose (Žin., 2003, Nr. 114-5170).
25. Šio Tvarkos aprašo 24 punkte nurodytoje Santraukoje turi būti apibendrinta ir pateikta:
25.1. informacija apie tai, kiek yra požeminio vandens baseinų, pabaseinių, telkinių arba telkinių grupių, apibūdintų kaip priskirtinų rizikos grupei, ir apie teršalus bei taršos rodiklius, kurie lėmė jų priskyrimą rizikos grupei, įskaitant nustatytas koncentracijas (vertes);
25.2. informacija apie visus požeminio vandens baseinus, pabaseinius, telkinius, priskirtus rizikos grupei, ypač apie jų dydį, natūraliai susidarančių medžiagų atveju – požeminio vandens telkinių foninę koncentraciją. Jei yra nustatyta, požeminių vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykis;
26. Upių baseinų rajonų valdymo planuose požeminio vandens cheminė būklė pateikiama žemėlapiuose, kuriuose cheminė būklė turi būti pažymėta šiomis spalvomis:
26.3. juodu tašku pažymimi tie požeminio vandens telkiniai, kuriuose reikšmingai ir nuolat didėja žmogaus veiklos sąlygojama kokio nors teršalo koncentracija;
Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo
kriterijų nustatymo tvarkos aprašo priedas
POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS NORMOS
| Teršalas |
Didžiausia leidžiama koncentracija |
| Nitratai |
50 mg/l |
| Veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų reikšminguosius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktai1 |
0,1 μg/l 0,5 μg/l (bendra)2 |
1 Pesticidais vadinami augalų apsaugos produktai ir biocidiniai produktai, apibrėžti atitinkamai Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnyje.
2 Žodžiu „bendra“ apibrėžiama visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų pesticidų, įskaitant atitinkamus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, suma.
Pastaba. Jeigu šio Tvarkos aprašo IV skyriuje nurodyta tvarka yra nustatyta, kad konkrečiam požeminio vandens telkiniui taikant požeminio vandens kokybės normas, nebus pasiekta aplinkos apsaugos tikslų dėl su juo susijusių paviršinio vandens telkinių arba gerokai pablogės ekologinė ar cheminė tokių telkinių kokybė, arba bus pastebima bet kokia didesnė žala tiesiogiai nuo požeminio vandens telkinio priklausomai sausumos ekosistemai, gali būti nustatomos griežtesnės ribinės vertės.