LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARŲ ENERGIJOS VERTINIMO SISTEMOS TECHNINIO REGLAMENTO
2000 m. birželio 30 d. Nr. 211
Vilnius
Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės Acquis programos) Teisės derinimo ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869):
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 06 30 įsakymu Nr. 211
PAŠARŲ ENERGIJOS VERTINIMO SISTEMOS TECHNINIS REGLAMENTAS
(Metodai parengti pagal 1986 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos direktyvą 86/174/EEC „Dėl energijos vienetų skaičiavimo metodų paukščių visaverčiuose lesaluose“, 1996 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 95/10/EC „Dėl energijos vienetų skaičiavimo metodų šunų ir kačių pašare, skirtame konkretiems mitybos tikslams“ bei Vokietijoje taikomus šių vienetų skaičiavimo metodus kiaulėms ir galvijams.)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Energijos vertinimo sistemos įdiegimo tikslas – nustatyti vieningą energijos vienetų skaičiavimo metodiką, vertinant prekinius pašarus galvijams, kiaulėms, paukščiams, šunims ir katėms.
2. Ūkio subjektai, pateikdami pašarus į rinką, ir pašarų kokybės valstybinės kontrolės institucija, atlikdama pašarų atitikties įvertinimą, energijos vertę apskaičiuoja pagal III ir IV skyriuose pateiktas formules.
3. Pašarų energijos vienetams pašarų mėginiuose pagal formules apskaičiuoti ir maisto medžiagų (sausų medžiagų, žalių baltymų, žalių riebalų, žalių pelenų, žalios ląstelienos, cukraus, krakmolo) kiekiams pašaruose nustatyti taikomi žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti analizių metodai.
II. SĄVOKOS
5. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:
Medžiagų apykaita – nuolatinis cheminių reakcijų vyksmas ūkinės paskirties gyvūnų organizme.
Pašaro sausoji medžiaga – laboratorijoje nustatoma higroskopinė drėgmė tiriamojo pašaro mėginyje, orasausę medžiagą džiovinant termostate 100–1050C iki pastovaus svorio. Medžiaga, išdžiovinta 100–1050C ir išreikšta procentais nuo pirminės medžiagos masės, vadinama pašaro sausąja medžiaga.
Organinės medžiagos – sausosios medžiagos likutis atėmus žalių pelenų kiekį.
Rūgštyse išplauta ląsteliena – organinės medžiagos likutis atėmus žalių baltymų, žalių riebalų, krakmolo, cukraus ir žalios ląstelienos kiekius.
Hohenheimo pašarų vertinimo testas (HFT) – Vokietijos Hohenheimo universiteto sukurtas Hohenheimo pašarų vertinimo testas (HFT) – tai dujų (CO2+CH4) kiekis (ml/200 mg sausojoje medžiagoje), susidaręs per 24 valandas Celsijaus 39° temperatūroje, iš tiriamo pašaro kiekio, į kurį įdėta standartizuoto didžiojo priešskrandžio sulčių, mikro- ir makroelementų, buferinių ir redukcinių tirpalų. Testas patikrintas Lietuvos žemės ūkio universiteto, vadovaujantis Vokietijos Hohenheimo universiteto parengtu metodu HFT.
Tiriamoji dalis – vienalytis, vienodomis charakteristikomis pasižymintis ir tyrimo vienetą sudarantis pašaro kiekis.
Atskirasis mėginys – pašaro kiekis, paimtas iš vienos tiriamosios dalies vietos.
Jungtinis mėginys – iš kelių tiriamosios dalies vietų paimtų atskirųjų mėginių visuma.
Sumažintasis mėginys – kruopščiai išmaišyta jungtinio mėginio sumažinta dalis.
Galutinis mėginys – analizei paruošto jungtinio arba sumažinto mėginio homogenizuota dalis.
III. PAŠARO NETO ENERGIJOS LAKTACIJAI SKAIČIAVIMO FORMULĖS
7. Melžiamoms karvėms skirtų visaverčių pašarų neto energijos laktacijai (NEL) skaičiuoti taikoma 1 formulė:
NEL(MJ/kg SM) = 0,0663 x DS + 0,095 x ŽB + 0,228 x ŽR + 0,079 x NEM – 3,49, (1)
kur:
NEL(MJ/kg SM) – pašarų apykaitos energijos dalis, tenkanti pieno sintezei, išreikšta megadžauliais (MJ) sausojoje medžiagoje,
DS – susidaręs dujų kiekis (CO2+CH4) ml / 200 mg sausojoje medžiagoje,
ŽB – žalių baltymų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽR – žalių riebalų kiekis % sausojoje medžiagoje,
NEM – žalių neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekis % sausojoje medžiagoje,
0,0663; 0,095; 0,228; 0,079; 3,49 – regresijos lygties koeficientai.
Žalių neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekis sausojoje medžiagoje skaičiuojamas pagal 2 formulę:
NEM = SM – (ŽP + ŽR + ŽL + ŽB),(2)
kur:
NEM – žalių neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekis % sausojoje medžiagoje,
SM – sausųjų medžiagų kiekis %,
ŽP – žalių pelenų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽR – žalių riebalų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽL – žalios ląstelienos kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽB – žalių baltymų kiekis % sausojoje medžiagoje.
IV. PAŠARO APYKAITOS ENERGIJOS APSKAIČIAVIMO FORMULĖS
8. Galvijams, išskyrus melžiamas karves, skirtų kombinuotųjų pašarų apykaitos energijas apskaičiavimui taikoma 3 formulė:
AE(MJ/kg SM) = 0,146 x DS + 0,007 x ŽB + 0,0224 x ŽR + 1,242, (3)
kur:
AE(MJ/kg SM) – apykaitos energijos kiekis megadžauliais pašaro sausosios medžiagos viename kilograme,
DS – susidariusių dujų kiekis ml / 200 mg sausosios medžiagos,
ŽB – žalių baltymų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽR – žalių riebalų kiekis % sausojoje medžiagoje,
0,146; 0,007; 0,0224; 1,242 – regresijos lygties koeficientai.
9. Galvijams skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose (išskyrus su mažiau kaip 9 MJ apykaitos energijos arba mažiau kaip 4% žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje) galima skaičiavimui naudoti 4 formulę:
AE/MJ/kg = ŽB x 0,0126 + ŽL x 0,0225 + NEM x 0,0112 + ŽP x ŽR x 0,0003975 – (4)
– ŽP x ŽL x 0,0001993 + CT x CT x 0,0002449 – 0,15,
kur:
ŽB – žali baltymai g/kg,
ŽL – žalia ląsteliena g/kg,
NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos g/kg,
ŽP – žali pelenai g/kg,
ŽR – žali riebalai g/kg,
CT – celiuliozės tirpumas %,
0,0126; 0,0225; 0,0112; 0,0003975; 0,0001993; 0,0002449; 0,15 – regresijos lygties koeficientai.
10. Kiaulėms skirtų kombinuotųjų pašarų, kurių baltymingumas ne didesnis kaip 25 %, apykaitos energijai apskaičiuoti taikoma 5 formulė:
AE (MJ/kg SM) = 0,0223 x ŽB + 0,0341 x ŽR + 0,0170 x KR + 0,0168 x C + (5)
+0,0074 x OR – 0,0109 x ŽL,
kur:
AE (MJ/kg SM) – apykaitos energijos kiekis megadžauliais pašaro sausosios medžiagos viename kilograme,
ŽB – žalių baltymų kiekis g/kg sausosios medžiagos,
ŽR – žali riebalai g/kg sausosios medžiagos,
KR – krakmolas g/kg sausosios medžiagos,
C – cukrus g/kg sausosios medžiagos,
OR – organinės medžiagos likutis g/kg sausosios medžiagos,
ŽL – žalia ląsteliena g/kg sausosios medžiagos,
0,0223; 0,0341; 0,0170; 0,0168; 0,0074; 0,0109 – regresijos lygties koeficientai.
11. Kiaulėms skirtų kombinuotųjų pašarų, kurių baltymingumas per 25% (imtinai), apykaitos energijai apskaičiuoti taikoma 6 formulė:
AE (MJ/kg SM) = 0,0199 x ŽB+ 0,0350 x ŽR+ 0,0163 x KR + 0,0189 x C + (6)
+0,0062 x OR – 0,0013 x ŽL,
kur:
AE(MJ/kg SM) – apykaitos energijos kiekis megadžauliais pašaro sausosios medžiagos viename kilograme,
ŽB – žalių baltymų kiekis g /kg sausosios medžiagos,
ŽR – žali riebalai g /kg sausosios medžiagos,
KR – krakmolas g /kg sausosios medžiagos,
C – cukrus g /kg sausosios medžiagos,
OR – organinės medžiagos likutis g /kg sausosios medžiagos,
ŽL – žalia ląsteliena g /kg sausosios medžiagos,
0,0199; 0,0350; 0,0163; 0,0189; 0,0062; 0,0013 – regresijos lygties koeficientai.
Organinės medžiagos likutis (OR) sausojoje medžiagoje (SM) skaičiuojamas pagal 7 formulę:
OR = OM – (ŽB + ŽR +KR + C + ŽL). (7)
Organinės medžiagos (OM) kiekis skaičiuojamas pagal 8 formulę:
OM = SM – ŽP, (8)
kur:
OR – organinės medžiagos likutis g /kg sausosios medžiagos,
OM – organinė medžiaga g /kg sausosios medžiagos,
ŽB – žali baltymai g /kg sausosios medžiagos,
ŽR – žali riebalai g /kg sausosios medžiagos,
KR – krakmolas g /kg sausosios medžiagos,
C – cukrus g /kg sausosios medžiagos,
ŽL – žalia ląsteliena g /kg sausosios medžiagos,
ŽP – žali pelenai g /kg sausosios medžiagos,
SM – sausoji medžiaga g/kg.
12. Paukščiams skirtų visaverčių lesalų apykaitos energijai apskaičiuoti taikoma 9 formulė:
AE (MJ/kg SM) = 0,1551 x ŽB + 0,3431 x ŽR + 0,1669 x KR + 0,1301 x C, (9)
kur:
AE (MJ/kg SM) – apykaitos energijos kiekis megadžauliais sausosios medžiagos viename kilograme,
ŽB – žalių baltymų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽR – žalių riebalų kiekis% sausojoje medžiagoje,
KR – krakmolo kiekis % sausojoje medžiagoje,
C – cukraus kiekis % sausojoje medžiagoje,
0,1551; 0,3431; 0,1669; 0,1301 – regresijos lygties koeficientai.
13. Šunims ir katėms pašaruose, skirtuose konkretiems mitybos tikslams, apykaitos energija apskaičiuojama pagal 10 formulę:
AE (MJ/kg SM) = 0,1464 x ŽB + 0,3556 x ŽR + 0,1464 x NEM, (10)
kur:
AE (MJ/kg SM) – apykaitos energijos kiekis megadžauliais pašaro sausosios medžiagos viename kilograme,
ŽB – žalių baltymų kiekis % sausojoje medžiagoje,
ŽR – žalių riebalų kiekis % sausojoje medžiagoje,
NEM – neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekis % sausojoje medžiagoje,
0,1464; 0,3556; 0,1464 – regresijos lygties koeficientai.
PASTABOS:
1. Melžiamoms karvėms skirtų pašarinių žaliavų, visaverčių pašarų neto energijos laktacijos apskaičiavimo 1 formulė parengta vadovaujantis „VDLUFA Methodenbuch Band III; C. Naumann und R. Bassler, 1993“ metodika.
2. Galvijams, išskyrus melžiamas karves, skirtų kombinuotųjų pašarų apykaitos energijos skaičiavimo 3 formulė parengta vadovaujantis „Menke K. M., Huss W. Tierernährung und Futtermittelkunde. UTB Ulmer, 1987“ metodika.