LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS PARAMOS GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS ĮSTATYMO, ĮSTATYMO „DĖL SOCIALINĖS PARAMOS ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS (1945 07 22–1991 12 31)“, NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ IR KITŲ NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 M. SAUSIO 11-13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS ASMENŲ TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO, ĮSTATYMO „DĖL PAPILDOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ŠEIMOMS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ, KOVOJANT UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĘ, NUO 1991 M. SAUSIO 11-13 D. VYKDYTOS AGRESIJOS IR PO TO BUVUSIŲ ĮVYKIŲ“ PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2005 m. birželio 30 d. Nr. X-295
Vilnius
Pirmasis skirsnis
VALSTYBĖS PARAMOS GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
(Žin., 1997, Nr. 114-2868; 1999, Nr. 108-3131)
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Valstybės parama kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu
1. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 5600 Lt vienkartinė pašalpa.
2. Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 14400 litų;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 11520 litų;
3. Vienkartinės pašalpos išmokamos iš valstybės biudžeto. Pašalpas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės. Savivaldybėms skiriami 2 procentai nuo pašalpoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti. Vienkartinių pašalpų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO „DĖL SOCIALINĖS PARAMOS ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS (1945 07 22 – 1991 12 31)“ 2, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS
(Žin., 1994, Nr. 59-1162, Nr. 101-2019; 1997, Nr. 63-1467; 2004, Nr. 25-755 )
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Asmenys, pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje, dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), laikomi sužalotais karinėje tarnyboje.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. 2 straipsnyje nurodytiems asmenims išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 7200 litų;
2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 5760 litų;
3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 4320 litų;
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos išmokamos iš valstybės biudžeto asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu sužaloti ar žuvę asmenys į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje buvo pašaukti iš Lietuvos teritorijos. Kompensacijas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės. Savivaldybėms skiriami 2 procentai nuo kompensacijoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
TREČIASIS SKIRSNIS
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ IR KITŲ NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS ASMENŲ TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS
(Žin., 2000, Nr. 5-124)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 1 ir 2 punktuose išbraukti žodžius „prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„1) žuvo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (asmenų žuvimo faktą patvirtina Generalinės prokuratūros išduotos pažymos);
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. 3 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose vietoj žodžių „tapusių invalidais“ įrašyti žodžius „pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„4) asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, sutuoktiniai;
5) asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO „DĖL PAPILDOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ŠEIMOMS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ, KOVOJANT UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĘ, NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. VYKDYTOS AGRESIJOS IR PO TO BUVUSIŲ ĮVYKIŲ“ PAKEITIMAS
(Žin., 1991, Nr. 3-78; 1992, Nr. 3-38, Nr. 22-642; 1995, Nr. 93-2067)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOMPENSACIJŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS
Į S T A T Y M A S
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms (toliau – kompensacijų gavėjai) kompensacijas už būsto šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotekas, dujas, kietą ir skystą kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas, jų dydį, teikimo tvarką bei finansavimo šaltinius.
2. Šis įstatymas taikomas:
1) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai);
2) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti;
3) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai).
2 straipsnis. Kompensacijų dydis
1. Kompensacijų gavėjams kompensuojama 50 procentų išlaidų už:
3 straipsnis. Kompensacijų teikimo tvarka
4 straipsnis. Kompensacijų lėšos
1. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, teikiamos savivaldybių biudžetams.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas