LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL „LAIKINŲJŲ NAFTOS PRODUKTAIS UŽTERŠTŲ VANDENINGŲ SLUOKSNIŲ PREVENCIJOS IR SANAVIMO APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ“ PATVIRTINIMO

 

1999 m. gegužės 26 d. Nr. 158

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1375; 1997, Nr. 65-1540) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 31 straipsnio 2 dalimi, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6 punkto 4 dalimi bei siekdamas sumažinti požeminio vandens teršimą naftos produktais:

1. Tvirtinu Laikinuosius naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių prevencijos ir sanavimo aplinkosauginius reikalavimus (pridedama).

2. Pavedu Aplinkos kokybės departamentui iki 2000 m. gruodžio 31 d. organizuoti aplinkosauginio dokumento „Naftos produktais užterštos viršutinės litosferos dalies sluoksnių prevencijos ir sanavimo aplinkosauginiai reikalavimai“, sujungiant norminius aktus „Viršutinės litosferos dalies užterštumo naftos produktais didžiausi leidžiami lygiai“, LAND 9-95 (Žin., 1996, Nr. 19-509) ir „Laikinieji naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių prevencijos ir sanavimo aplinkosauginiai reikalavimai“, parengimą.

3. Įsakymo vykdymą pavedu kontroliuoti viceministrui A. Daubarui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „vanduo“, „žemė, žemės gelmės“.

 

 

L. E. aplinkos ministro pareigas                                                            Danius Lygis

______________

PATVIRTINTA

l. e. aplinkos ministro pareigas

1999 05 26 įsakymu Nr. 158

 

LAIKINIEJI NAFTOS PRODUKTAIS UŽTERŠTŲ VANDENINGŲ SLUOKSNIŲ PREVENCIJOS IR SANAVIMO APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI

 

I. Tikslas ir taikymo sritis

 

1. Normatyvinio dokumento tikslas – nustatyti požeminių vandeningų sluoksnių grunto ir vandens užterštumo naftos produktais (NP) lygius, kuriuos viršijus, būtina taikyti užterštos teritorijos sanavimo ir prevencijos priemones.

2. Šio normatyvinio dokumento reikalavimų privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys, rekonstruojantys, uždarantys, parduodantys ar kitaip perduodantys kitiems asmenims gamybinius objektus, kurie šio normatyvo 1 priede nurodyti kaip potencialūs aplinkos taršos NP židiniai.

 

II. Nuorodos

 

3. Rengiant šį dokumentą, vadovautasi šiais teisės aktais ir normatyvais:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540);

3.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 1997, Nr. 66-1600, Nr. 117-3012);

3.3. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615);

3.4. GOST 2874-82 „Geriamasis vanduo“;

3.5. Lietuvos higienos norma HN 48-1994 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje“;

3.6. Lietuvos higienos norma HN 24: 1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“;

3.7. Viršutinės litosferos dalies užterštumo naftos produktais didžiausi leidžiami lygiai, LAND 9-95 (Žin., 1996, Nr. 19-509);

3.8. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai, LAND 1-98 (Žin., 1998, Nr. 50-1376);

3.9. Hidrogeologinės rekomendacijos naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių ekologinės būklės prevencijos ir sanavimo (gerinimo) gamtosauginių reikalavimų parengimui (autoriai: A. Marcinonis, S. Janulevičius, N. Šeirys). Vilnius, 1998;

3.10. LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“;

3.11. Unifikuoti nuotėkų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimo metodai. I dalis. Cheminiai analizės metodai. AAM, 1994;

3.12. Vandens ir žemės teršimo naftos produktais laboratorinio tyrimo metodiniai nurodymai. AAD, 1993.

 

III. Terminai ir apibrėžimai

 

4. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. naftos produktai – nepoliarinių ir mažai poliarinių angliavandenilių, tirpstančių heksane, suma;

4.2. požeminis vandeningas sluoksnis – vandeniu įsotintas uolienų sluoksnis, esantis žemiau gruntinio vandens lygio;

4.3. laisvas naftos produktų sluoksnis – skystais NP įsotintas uolienų sluoksnis, esantis sulig gruntinio vandens lygiu;

4.4. gruntų sorbcinė talpa – maksimalus NP tūrio vienete kiekis, sulaikomas ant grunto dalelių plėvelės pavidalu;

4.5. gruntų kapiliarinė talpa – maksimalus NP tūrio vienete kiekis, sulaikomas grunto kapiliaruose;

4.6. sanavimas (gerinimas) – aplinkosauginė priemonė, skirta pagerinti užteršto požemio ekologinę būklę (kokybę) arba lokalizuoti (sumažinti) užterštos terpės žalingą poveikį aplinkai;

4.7. prevencija – užterštos teritorijos ir jos prieigų požeminio vandens monitoringo vykdymas bei aplinkos teršimą mažinančių priemonių įgyvendinimas.

 

IV. Požeminių vandeningų sluoksnių užterštumo naftos produktais įvertinimo metodai

 

5. Požeminių vandeningų sluoksnių užterštumas NP įvertinamas nustatant:

5.1. NP koncentraciją grunte [3.7];

5.2. NP koncentraciją požeminiame vandenyje [3.8];

5.3. laisvų NP plėvelės (sluoksnio) gruntinio vandens paviršiuje storį.

6. NP koncentracija grunte nustatoma atliekant bendrą NP analizę Lietuvoje įteisintais laboratorinio tyrimo metodais [3.11, 3.12]. Atsižvelgiant į NP pasiskirstymo požeminėje terpėje ypatumus, mėginiai turi būti imami iš maksimaliai užteršto grunto sluoksnio, t. y. iš aeracijos zonos ir gruntinio vandeningo horizonto kontaktinės dalies.

7. NP koncentracija vandenyje nustatoma atliekant bendrą NP ir aromatinių angliavandenilių (benzolo, toluolo, etilbenzolo, ksilolo) analizę. Esant užteršimui benzinu, pakanka atlikti tik aromatinių angliavandenilių analizę. Mėginiai paimami ir analizė atliekama vadovaujantis Lietuvoje įteisintais požeminio vandens mėginių ėmimo ir laboratorinio tyrimo metodais [3.10-3.12].

8. Esant gruntinio vandens paviršiuje laisvų NP sluoksniui, grunto užterštumas įvertinamas ne pagal NP koncentraciją grunte, o pagal laisvų NP sluoksnio storį. Skystų NP sluoksnio gruntinio vandens paviršiuje storis nustatomas specialiais gręžiniais (pjezometrais), įgilintais gruntinio vandens sluoksnyje.

 

V. Vandeningų sluoksnių užterštumo NP lygiai

 

9. Pagal požeminio grunto ir požeminio vandens užterštumo NP lygį teritorijos skirstomos į 4 kategorijas: švarias, santykinai švarias, užterštas ir labai užterštas [3.9]:

9.1. pirmosios kategorijos teritorijose NP koncentracija tiek aeracijos zonos, tiek ir gruntinio vandeningo sluoksnio grunte neviršija natūralaus fono ribų (< 50 mg/kg sauso grunto), o gruntiniame vandenyje ištirpusių atskirų naftos angliavandenilių arba jų bendra koncentracija neviršija didžiausios leistinos geriamojo vandens [ 3.4-3.6 ] koncentracijos (DLK);

9.2. antrosios kategorijos teritorijose aeracijos zonos grunto užterštumas NP neviršija didžiausio leistino lygio, nustatyto aplinkosauginiame dokumente LAND 9-95 [3.7], o gruntinio vandens užterštumas gali siekti 0,5 mg/l ir iki 5 kartų viršyti geriamojo vandens benzino DLK [3.5]. Toks gruntinio vandens užterštumas reikšmingo poveikio aplinkai neturi;

9.3. trečiosios kategorijos teritorijose aeracijos zonos gruntas NP užterštas iki gruntinio vandeningo horizonto, o NP koncentracija gruntiniame vandenyje yra nuo 0,5 iki 50 mg/l. NP grunte yra adsorbuotas ir pasiekęs maksimalų išplitimo lygį;

9.4. ketvirtosios kategorijos teritorijose gruntinio vandens paviršiuje susikaupęs skystųjų NP sluoksnis, o gruntiniame vandenyje ištirpusių bei emulguotų NP koncentracija yra didesnė kaip 50 mg/l. Gruntinio vandeningo sluoksnio užteršimo arealas didėja.

 

VI. Naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių prevencijos ir sanavimo aplinkosauginiai reikalavimai

 

10. Visuose eksploatuojamuose, rekonstruojamuose, uždaromuose, parduodamuose arba perduodamuose 1 priede nurodytuose gamybiniuose objektuose būtina atlikti aplinkos būklės įvertinimą, kurį gali vykdyti tik fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) išduotą licenciją (leidimą) užsiimti tokios rūšies veikla. Asmenų, neturinčių tokio leidimo, atlikti tyrimai bei pateikti rezultatai juridinės galios neturi.

11. Prieš atliekant aplinkos būklės vertinimą, turi būti parengtas aplinkos būklės vertinimo darbo planas, kuris, suderintas su Aplinkos ministerijos (AM) atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (RAAD), tvirtinamas LGT. Aplinkos būklės vertinimo metu būtina nustatyti:

11.1. ar jis atitinka AM teisiniais ir normatyviniais dokumentais patvirtintus reikalavimus;

11.2. duomenų, įvertinančių aplinkos būklę, patikimumą;

11.3. taršos arealo faktinius erdvinius parametrus;

11.4. taršos areale išplitusių NP fizinį būvį, jų pasiskirstymą ploto ir pjūvio atžvilgiu;

11.5. vandeningo sluoksnio geofiltracinius parametrus ir uolienų litologinę sudėtį;

11.6. NP, ištirpusių vandenyje ir absorbuotų grunte, koncentracijas įvairiuose taršos arealo taškuose;

11.7. skystųjų NP gruntinio vandens paviršiuje storį ir išplitimo kontūrus;

11.8. taršos savivalos parametrus;

11.9. jautrių taršai ekosistemos elementų (geriamojo vandens kaptažo įrenginių, paviršinio vandens telkinių ir t. t.) išsidėstymą taršos arealo atžvilgiu;

11.10. taršos plėtros galimybes ir ypatumus bei jos įtaką jautriems taršai ekosistemos elementams;

11.11. užteršto grunto laikinojo saugojimo galimybes iki jų išvežimo tvarkyti;

11.12. pagal nustatytą teritorijų užterštumo lygį – preliminarias valymo priemonių įgyvendinimo išlaidas.

12. Aplinkos būklės vertinimo darbų apimtys gali būti mažinamos, kai yra pakankamai faktinės medžiagos (anksčiau atliktų tyrimų duomenys, požeminio vandens monitoringo rezultatai ir pan.), pagal kurią galima įvertinti geologinės aplinkos būklę ir užterštumo pavojingumą aplinkai.

13. Atlikus aplinkos būklės vertinimą, būtina pateikti ataskaitą, kuri, suderinta su LGT, pateikiama savivaldybei ir RAAD. Ataskaitoje turi būti išnagrinėti ir išvadose pateikti:

13.1. atsakymai į visus aplinkos būklės vertinimo plane suformuluotus klausimus;

13.2. geologinės aplinkos (grunto ir požeminio vandens) užterštumo NP požiūriu įvertinimas (suskirstymas į kategorijas pagal užterštumą);

13.3. taršos arealo pavojingumo aplinkai vertinimas pagal jos plėtros prognozės rezultatus, teršalų fizinį būvį ir teritorijų jautrumą taršai;

13.4. būtinos įgyvendinti aplinkosauginės priemonės (taršos prevencija, sanavimas ir kt.).

14. Požeminio vandeningo sluoksnio užterštumo NP atveju didžiausias leistinas grunto ir požeminio vandens užterštumo lygis bei užteršto požeminio vandens valymo poreikis nustatomas atskirai kiekvienu atveju, atsižvelgiant į taršos arealo kontūrų stabilumo sąlygą bei įvertinus užterštos teritorijos padėtį jautrių ekosistemos elementų atžvilgiu (žr. lentelę). Taršos arealo kontūrų stabilumo sąlyga minimaliai tenkinama, kai NP koncentracija C aeracijos zonos ir gruntinio vandeningo sluoksnio kontaktinės dalies grunte yra mažesnė už kapiliarinę talpą (t. y. C = 30 – 70 ml/dm3 (arba) = 40 – 90 g/kg sauso grunto). Tais atvejais, kai taršos arealas yra išsidėstęs arti jautrių ekosistemos elementų ir kelia pavojų jų kokybei, taršos arealo kontūrų stabilumo sąlyga minimaliai tenkinama, kai NP kiekis grunte yra lygus arba mažesnis už sorbcinę talpą (t. y. C = 2-12 ml/dm3 (arba) 3 – 16 g/kg sauso grunto), o bendras ištirpusių NP kiekis gruntiniame vandenyje taršos arealo židinyje yra mažesnis arba lygus 50 mg/l.

15. NP užteršto požeminio vandens kokybės gerinimo priemonės: įvairios stabdančios tolesnį teršalų plitimą hidraulinės užtvaros arba sienelės grunte, užteršto grunto iškasimas, užteršto grunto ir požeminio vandens valymas sluoksnyje ir kt.

16. Vykdant NP užterštų vandeningų sluoksnių ekologinės būklės prevencijos, sanavimo (gerinimo) ir išvalymo darbus (taip pat aplinkos būklės vertinimą), vadovaujamasi teisės aktuose įteisintomis normomis ir principais [3.1–3.3].

_____________

Lentelė

 

Požeminių vandeningų sluoksnių užterštumo naftos produktais pavojingumo aplinkai įvertinimas ir užteršimo sanavimo poreikio nustatymas

 

Užterštumo pavojingumo aplinkai laipsnis

 

Kriterijai

Būtinos aplinkosauginės priemonės

 

 

Taršos arealo plėtra

Teritorijos jautrumas taršai

 

 

Horizontali

 

Vertikali

 

Nelabai pavojingas

Susiformavusio taršos arealo horizontalūs kontūrai stabilūs

Susiformavusio taršos arealo vertikalūs kontūrai stabilūs

Jautrūs ekosistemos elementai*) taršos arealo nepasiekiami

Vykdyti požeminio vandens monitoringą

 

“

“

Taršos arealo plėtra periodiška, susijusi su sezoniniais hidrodinaminio

režimo pokyčiais

Taršos arealo kontūrai santykinai stabilūs

Jautrūs ekosistemos elementai taršos arealo nepasiekiami, tačiau taršos arealas išsidėstęs paviršinio, požeminio vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonoje (SAZ) arba intensyvaus karsto regione

Vykdyti požeminio vandens monitoringą. Jeigu taršos arealo kontūrų stabilumo sąlyga netenkina, taikyti tas pačias aplinkosaugines priemones, kaip ir pavojingo užterštumo atveju

Pavojingas

Taršos arealas plečiasi

Taršos arealas plečiasi

Jautrūs ekosistemos elementai taršos arealo nepasiekiami

Vykdyti požeminio vandens monitoringą ir taršos sklaidos apribojimo darbus

 

 

 

Jautrūs ekosistemos elementai taršos arealo nepasiekiami, tačiau taršos arealas išsidėstęs paviršinio, požeminio vandens telkinių SAZ arba intensyvaus karsto regione

Vykdyti požeminio vandens monitoringą ir išvalyti NP užterštą vandeningo sluoksnio ir aeracijos zonos gruntą iki kapiliarinės talpos, t. y. iki 40–90 g/kg koncentracijos

Labai pavojingas

Taršos arealas plečiasi

Taršos arealas plečiasi

Jautrūs ekosistemos elementai taršos arealo, kuris nėra saugomoje teritorijoje, gali būti pasiekti

Vykdyti požeminio vandens monitoringą ir išvalyti NP užterštą vandeningo sluoksnio ir aeracijos zonos gruntą iki kapiliarinės talpos, t. y. iki 40-90 g/kg koncentracijos

 

 

 

Jautrūs ekosistemos elementai taršos arealo, kuris yra saugomoje teritorijoje, gali būti pasiekti

Vykdyti požeminio vandens monitoringą ir išvalyti NP užterštą vandeningo sluoksnio ir aeracijos zonos gruntą iki sorbcinės talpos, t. y. iki 3–16 g/kg koncentracijos

 

 

 

Pasiekti jautrūs ekosistemos elementai

“

 

*) Prie jautrių ekosistemos elementų priskiriami visi geriamojo vandens kaptažo įrenginiai ir paviršinio vandens telkiniai.

_____________

1 priedas

 

Gamybinių objektų – potencialių aplinkos taršos

naftos produktais židinių

SĄRAŠAS

 

1. Degalinės, kurioms yra taikomi LAND 1-98 reikalavimai.

2. Naftos produktų saugyklos, kurių vienkartinė talpa yra ≥ 1000 m3.

3. Skystojo kuro katilinės, kurių vienkartinė talpa yra ≥ 500 m3.

4. Elektrinių ir kitų gamybinių ar žemės ūkio objektų kuro saugyklos, kurių vienkartinė talpa yra ≥ 500 m3.

5. Geležinkelių depo, krovininių vagonų stotys ir kt.

6. Naftos produktų degradavimo aikštelės.

7. Naftos verslovės.

8. Naftotiekio perpumpavimo stotys.

9. Naftos terminalai.

10. Bitumo bazės (gamyklos).

11. Tyrimais nustatytos NP užterštos teritorijos, kurios nepriklauso aukščiau išvardytiems ūkio veiklos objektams.

______________