LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BENDROSIOS
ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS ATEITIES PO 2013 METŲ
2011 m. birželio 9 d.
Vilnius
atsižvelgdamas į:
– 2010 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“,
– 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“;
pažymėdamas, kad:
– žemės ūkis ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos visuomenės gerovės dalis,
– tvarus žemės ūkis svariai prisideda sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip aprūpinimas maistu, energija ir pramonės žaliavomis, aplinkos apsauga, sveikata ir demografiniai pokyčiai,
– netolygi parama iškraipo padėtį bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje, neužtikrina nediskriminacinės konkurencijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir neleidžia siekti pažangaus ir integracinio augimo;
įvertindamas, kad Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika turėtų prisitaikyti prie naujų iššūkių ir kintančių rinkos poreikių,
konstatuoja, kad teisingos ir sąžiningos tiesioginės paramos paskirstymo sistemos sukūrimas turi būti vienas prioritetinių ateities bendrosios žemės ūkio politikos tikslų;
pasisako už tai, kad tiesioginės išmokos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų mokamos pagal vienodą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje;
pareiškia, kad kaimo plėtra turi išlikti sudedamąja bendrosios žemės ūkio politikos dalimi, išlaikant prioritetines kryptis, ir neturi būti tapatinama su Europos Sąjungos sanglaudos politika, o rinkos reguliavimo priemonės turi būti tobulinamos ir užtikrinti stabilumą ištikus krizėms.