LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PASIENIO POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS REORGANIZAVIMO IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. vasario 22 d. Nr. 194
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2848) 29 straipsniu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120; 2000, Nr. 48-1390) patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Reorganizuoti Pasienio policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Pavesti vidaus reikalų ministrui iki 2001 m. vasario 23 d. patvirtinti 1 punkte nurodyto reorganizavimo projektą ir sudaryti komisiją jam įgyvendinti.
3. Patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus (pridedama).
4. Nustatyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai įsigalioja nuo 2001 m. gegužės 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – tarnyba) yra biudžetinė įstaiga.
2. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir jais patvirtintais kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
II. TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Svarbiausieji tarnybos uždaviniai yra šie:
4.2. pagal savo kompetenciją užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą;
6. Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
6.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną, leidimus atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje, leidimus verstis komercine ūkine ar kitokia veikla;
6.6. dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;
6.7. įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka taiko administracinės atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo ir (ar) pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus;
6.8. užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose, dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
6.9. įstatymų nustatyta tvarka priima užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius jų šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, išsiaiškina prašymo padavimo motyvus, užtikrina neteisėtai kirtusių valstybės sieną užsieniečių apsaugą Užsieniečių registravimo centre, kol dėl jų bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas;
7. Šių nuostatų 6 punkte nurodytas funkcijas tarnyba įgyvendina veikdama viešai ir prireikus naudodama įstatymų numatytus operatyvinės veiklos metodus bei priemones.
III. TARNYBOS TEISĖS
9. Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, pagal kompetenciją turi teisę:
9.2. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat įstaigų, įmonių, organizacijų bei asmenų informaciją ir pasiūlymus jos kompetencijai priskirtais klausimais;
IV. TARNYBOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
V. tarnybos vadas
12. Tarnybai vadovauja tarnybos vadas, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras, suderinęs su Ministru Pirmininku. Tarnybos vadas yra aukščiausiasis tarnybos pareigūnas, vadovaujantis tarnybai, ją kontroliuojantis ir atsakantis už bendrą struktūrinių padalinių veiklą.
14. Tarnybos vadas turi pavaduotoją (-us), kurį (-iuos) skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras tarnybos vado teikimu.
15. Tarnybos centriniams struktūriniams padaliniams tarnybos vadas vadovauja tiesiogiai arba per tarnybos štabo viršininką ir kitus savo pavaduotojus, kurie gali būti tarnybos padalinių, nepriskiriamų tarnybos štabui, vadovai, o tarnybos rinktinėms – per tarnybos rinktinių vadus.
16. Tarnybos vadas:
16.2. užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdomi Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kiti valstybės sienos apsaugos veiklą reglamentuojantys teisės aktai;
16.3. teikia vidaus reikalų ministrui tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
16.4. steigia, reorganizuoja ir likviduoja tarnybos struktūrinius padalinius, jų vidinius struktūros vienetus;
16.5. tvirtina tarnybos centrinių, teritorinių, kitų struktūrinių padalinių nuostatus, struktūrą ir etatų sąrašus;
16.6. skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų tarnybos centrinių struktūrinių padalinių pareigūnus, tarnybos rinktinių vadus ir jų pavaduotojus, užkardų vadus, kitų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, o tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka – ir kitus tarnybos pareigūnus bei tarnautojus;
16.7. teisės aktų nustatyta tvarka skiria tarnybines nuobaudas ir skatina tarnybos centrinių struktūrinių padalinių pareigūnus ir kitus tarnautojus, tarnybos rinktinių vadus ir jų pavaduotojus, tarnybos užkardų vadus, kitų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, o tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka – ir kitus tarnybos pareigūnus bei tarnautojus, taip pat teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl pareigūnų skatinimo;
16.8. teisės aktų nustatyta tvarka naudoja skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį tarnybos programoms vykdyti, paskirsto tarnybai skirtas biudžeto lėšas struktūriniams padaliniams jų veiklai ir programoms vykdyti bei uždaviniams įgyvendinti, nustato ir tvirtina tarnybos programų išlaidų sąmatas;
16.10. pagal kompetenciją koordinuoja tarnybos bendradarbiavimą su užsienio valstybių institucijomis ir integraciją į Europos Sąjungą;
16.11. tvirtina ilgalaikes tarnybos veiklos programas ir kompleksinius planus, teikia vidaus reikalų ministrui ataskaitas;
16.12. tvirtina tarnybos pareigūnų ir kitų tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, suteikia tarnybos pareigūnams ir kitiems tarnautojams kvalifikacines kategorijas, tvirtina atestacijos rezultatus;
16.13. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Prireikus leidžia kartu su kitų valstybės valdymo institucijų ar įstaigų vadovais bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus;
VI. TARNYBOS štabas
19. Štabas padeda tarnybos vadui užtikrinti vieningą vadovavimą tarnybos teritoriniams struktūriniams padaliniams.
20. Štabui vadovauja štabo viršininkas. Štabo viršininkas yra tarnybos vado pavaduotojas, turintis įgaliojimus tarnybos administravimo klausimais ir kai tarnybos vado nėra, jį pavaduojantis.
21. Štabas atlieka šias pagrindines funkcijas:
21.1. organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų ir kitų valstybės sienos apsaugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą tarnybos padaliniuose;
21.2. renka, kaupia, analizuoja informaciją apie būklę tarnybos rinktinėms nustatytuose pasienio ruožuose sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl valstybės sienos apsaugos tobulinimo, tarnybos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
21.3. pagal kompetenciją organizuoja ieškomų asmenų, pavogtų transporto priemonių, meno vertybių, kitų daiktų ir dokumentų paiešką;
21.4. kontroliuoja, kaip tarnybos struktūriniuose padaliniuose užtikrinamas pasienio teisinis režimas ir pasienio kontrolės punktų režimas;
21.5. užtikrina metodinį vadovavimą tarnybos struktūriniams padaliniams valstybės sienos apsaugos organizavimo, valstybės sienos, pasienio teisinių režimų ir pasienio kontrolės punktų veiklos klausimais;
21.6. rengia ilgalaikes tarnybos veiklos programas ir kompleksinius planus, ataskaitas ir teikia juos tarnybos vadui;
21.8. pagal kompetenciją rengia valstybės investicijų programų projektus, organizuoja perspektyvinių ir metinių kapitalinės statybos, remonto ir projektavimo darbų vykdymą, viešuosius pirkimus, kontroliuoja statybų eigą tarnybos rinktinėse ir kituose struktūriniuose padaliniuose;
21.9. kontroliuoja valstybės sienos ženklų, įrenginių būklę, vykdo valstybės sienos žymėjimo vietovėje atliktų darbų techninę priežiūrą;
VII. TARNYBOS rinktinė ir tarnybos užkarda
22. Tarnybos rinktinė (toliau vadinama – rinktinė) yra tarnybos teritorinis struktūrinis padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse.
24. Yra septyni tarnybos teritoriniai struktūriniai padaliniai – rinktinės. Jos paskirstytos valstybės teritorijoje ir saugo atitinkamą valstybės sienos su užsienio valstybe ruožą:
24.5. Pakrančių apsaugos rinktinė – su Rusijos Federacija ir Latvijos Respublika esamą valstybės sieną Baltijos jūroje ir jos pakrantę;
25. Rinktinė atlieka šias pagrindines funkcijas:
25.1. organizuoja ir įgyvendina tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse;
27. Rinktinės vadas yra pavaldus ir atskaitingas tiesiogiai tarnybos vadui ir asmeniškai atsako už rinktinei pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą.
28. Rinktinės vadas turi pavaduotoją (-us), kurį (-iuos) skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų tarnybos vadas rinktinės vado teikimu.
29. Rinktinės vado nesant, jį pavaduoja rinktinės štabo viršininkas, kuris yra rinktinės vado pavaduotojas.
30. Rinktinės vadas:
30.2. teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl rinktinės struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
30.4. teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl rinktinės vado pavaduotojo (-ų), tarnybos užkardų vadų ir jų pavaduotojų, kitų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų paskyrimo ir atleidimo;
30.6. suderinęs su tarnybos vadu, pagal kompetenciją nustato pavaldžių struktūrinių padalinių pagrindines veiklos kryptis, jų pagrindinius uždavinius ir teises saugant paskirtą valstybės sienos ruožą;
32. Tarnybos užkarda (toliau vadinama – užkarda) yra rinktinės struktūrinis padalinys, įgyvendinantis nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo dalyje.
VIII. KITI TARNYBOS STRUKTŪRINIAI PADALINIAI
35. Tarnyboje yra kitų neteritoriniu principu steigiamų struktūrinių padalinių, kurie vykdo šias funkcijas:
35.1. rengia tarnybos vidaus audito išvadas, ataskaitas ir kartu su rekomendacijomis, kaip ištaisyti trūkumus, teikia jas tarnybos vadui;
35.2. nustatytąja tvarka atlieka tarnybinius tikrinimus tarnybos struktūriniuose padaliniuose, analizuoja ir apibendrina gaunamą iš tarnybos struktūrinių padalinių informaciją apie teisėtumo ir drausmės pažeidimus, įvykdytus nusikaltimus;
35.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina racionalų tarnybai skirtų biudžeto asignavimų, kitų lėšų bei materialinių išteklių naudojimą ir kontrolę;
35.4. laikinai apgyvendina neteisėtai atvykusius į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančius Lietuvos Respublikoje užsieniečius, taip pat užsieniečius, pateikusius prašymus suteikti pabėgėlio statusą;
35.5. rengia tarnybai pareigūnus, galinčius profesionaliai vykdyti pareigas jos struktūriniuose padaliniuose;
IX. TARNYBOS FINANSAVIMAS IR KONTROLĖ
38. Tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turi atskirą išlaidų sąmatą. Asignavimų valdytojas yra tarnybos vadas. Tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.