LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŪKINIO TEISMO LAIKINASIS

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 12 d. Nr. I-433

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Ūkinių ginčų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos, teisminiam nagrinėjimui užtikrinti vietoj Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo įsteigiamas specializuotas Lietuvos Respublikos teismas, vadinamas Lietuvos Respublikos ūkiniu teismu.

Ūkinis teismas pradeda veikti kitą dieną po paskirtų teisėjų priesaikos Lietuvos Respublikai, o iki tos dienos veikia Valstybinis arbitražas.

Ūkinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Ūkinis teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

2 straipsnis. Ūkinio teismo teisinis statusas ir kompetencija

Ūkinis teismas yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teismų sistemos dalis ir teisingumą vykdo, spręsdamas visų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų visus ūkinius ginčus, kylančius iš ūkinės komercinės veiklos.

Šis teismas gali nagrinėti ginčus, kurių viena šalis yra ir užsienio juridinis asmuo, jei yra Lietuvos Respublikos susitarimas su užsienio valstybe dėl teisinio bendradarbiavimo ir užsienio valstybės bei Lietuvos juridiniai asmenys sutinka.

Ūkinio teismo ir teisėjų statusas visais teismo organizavimo ir veiklos klausimais toks pat kaip apylinkių teismų ir apylinkių teismų teisėjų, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

3 straipsnis. Ūkinio teismo sudėtis

Ūkinį teismą sudaro teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 9 teisėjai.

4 straipsnis. Ūkinio teismo teisėjas

Ūkinio teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, trejų metų valstybinio arbitro ar teismo teisėjo darbo stažą arba penkerių metų prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato ar juriskonsulto darbo stažą ir išlaikęs specializuoto teismo teisėjo egzaminus.

Ūkinio teismo teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Ūkinio teismo teisėjas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą ne darbo metu.

Vyriausiojo valstybinio arbitro, jo pavaduotojo ir arbitrų, paskirtų ūkinio teismo pirmininku, jo pavaduotoju ar teisėju, darbo stažas prilyginamas teisėjų darbo stažui.

5 straipsnis. Ūkinio teismo pirmininkas

Ūkinio teismo pirmininkas vykdo teisingumą ir vadovauja teismo darbui, organizuoja teisėjų darbą taip, kad šie turėtų tolygią darbo apimtį, vadovauja kandidatams į teismo teisėjus, teismo raštinės darbui, priima ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus darbuotojus.

Ūkinio teismo vidinė struktūra, jo padalinių funkcijos ir kiti klausimai nustatomi ūkinio teismo pirmininko įsakymu.

Ūkinio teismo pirmininkas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

Ūkinio teismo pirmininkas neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą, kai šie vykdo teisingumą.

6 straipsnis. Ūkinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ūkinio teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą ir atsako už tą teismo darbo sritį, kurią jam paveda teismo pirmininkas.

Ūkinio teismo pirmininko pavaduotojas, nagrinėdamas bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

Ūkinio teismo pirmininko pavaduotojas neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą, kai šie vykdo teisingumą.

7 straipsnis. Bylų nagrinėjimas ūkiniame teisme

Ūkinis teismas nagrinėja bylas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų normas, reguliuojančias apylinkės teismų veiklą.

Nagrinėjant bylas ūkiniame teisme, netaikomos Civilinio proceso kodekso normos, nustatytos:

1) 55 ir 56 straipsniuose;

2) 68 72 straipsniuose;

3) 135 145 straipsniuose, išskyrus 142 straipsnio antrosios dalies 4 punktą, 217 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 252 256 straipsniuose ir 373 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Bylas ūkiniame teisme nagrinėja ūkinio teismo teisėjas dalyvaujant įgaliotiems šalių atstovams.

8 straipsnis. Atsakovo atsiliepimas į ieškininį pareiškimą

Atsakovas, gavęs ieškininio pareiškimo kopiją, per 10 dienų nuo jos gavimo privalo surašyti ir išsiųsti ūkiniam teismui bei ieškovui atsiliepimą į ieškininį pareiškimą.

Atsiliepime turi būti nurodyta, ar atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ar ne, išdėstyti motyvai ir pateikti įrodymai, kuriais tie motyvai grindžiami.

9 straipsnis. Ūkinio teismo sprendimo vykdymas

Ūkinio teismo teisėjų reikalavimai, kai jie vykdo teisingumą, yra privalomi visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Šių reikalavimų nevykdymas užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.

Ūkinis teismas vykdomąjį raštą dėl priteistos pinigų sumos nurašymo siunčia bankui vykdyti. Jei atsakovo sąskaitoje nėra pinigų ar jų neužtenka priteistai sumai apmokėti, ūkinio teismo sprendimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkių teismų.

10 straipsnis. Ūkinio teismo veiklos užtikrinimas

Ūkinio teismo veiklą užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo bei Teismų įstatymo nustatytų teismų veiklos bei teisėjų nepriklausomumo principų. Teisingumo ministras organizuoja teisėjų kvalifikacijos kėlimą bei teismo materialinį techninį aprūpinimą.

11 straipsnis. Ūkinio teismo raštinė

Ūkiniam teisme yra raštinė, kuri padeda tvarkyti teismo darbą. Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas.

Teismo raštinės darbui vadovauja raštinės vedėjas.

Teismo raštinės ir archyvo darbą, statistikos tvarkymą reglamentuoja teisingumo ministro patvirtinta raštvedybos instrukcija.

12 straipsnis. Valstybinio arbitražo bylų užbaigimas

Bylas, priimtas ir nebaigtas nagrinėti valstybiniame arbitraže, baigia nagrinėti ūkinis teismas.

13 straipsnis. Ūkinio teismo likvidavimas

Pradėjus funkcionuoti apygardų teismams, ūkinis teismas gali būti likviduojamas, o jo funkcijos perduodamos apygardos teismams.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS