LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO PASKOLŲ NAUDOJIMO IR APSKAITOS TAISYKLIŲ
1994 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 57
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 471 „Dėl užsienio paskolų ir finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 26-446) 4 punktu, Lietuvos banko valdyba
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1994 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 57
UŽSIENIO PASKOLŲ NAUDOJIMO IR APSKAITOS
T A I S Y K L Ė S
1. Bendrieji nuostatai
1.1. Šios taisyklės nustato užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, išdavimo, grąžinimo, apskaitos, atskaitomybės ir kontrolės tvarką bankuose.
1.2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 06 24 nutarimu Nr. 471 „Dėl užsienio paskolų ir finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų“ ir jo pakeitimais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko 1994 03 31 nutarimas Nr. 230).
1.3. Visas užsienio paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, registruoja Finansų ministerija, kuri pateikia Lietuvos bankui registravimo liudijimo nuorašą. Užsienio paskolos, kurias pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas, bei užsienio paskolos, kurias ima ūkio subjektai be Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos, registruojamos Lietuvos banke. Pastarasis paskolų, išskyrus Tarptautinio Valiutos Fondo suteiktas paskolas SST (specialia skolinimosi teise), registravimo duomenis kiekvieną mėnesį pateikia Finansų ministerijai. Paskolų SST registravimo duomenys Finansų ministerijai pateikiami kas ketvirtį. Lietuvos Respublikos bankams draudžiama vykdyti paskolines operacijas, jeigu tų paskolų sutartys neįregistruotos aukščiau nurodyta tvarka.
1.4. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į finansinę būklę ir nustatytų normatyvų vykdymą, parenka bankus, kuriems pagal depozitines sutartis perveda lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui bei investiciniams projektams kredituoti, nustato jiems užsienio paskolų apskaitos ir atskaitomybės tvarką, kontroliuoja, kaip šie bankai naudoja suteiktas užsienio paskolas ir vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl užsienio paskolų paskirstymo ir administravimo. Jeigu komerciniai bankai nevykdo įsipareigojimų, Lietuvos bankas naudoja sutartyse numatytas poveikio priemones ir informuoja Valstybinę užsienio paskolų komisiją.
1.5. Užsienio paskola, gauta Lietuvos valstybės vardu ir Valstybinės užsienio paskolų komisijos sprendimu paskirta investiciniams projektams finansuoti, smulkiam ar vidutiniam verslui plėtoti, gali būti perduota komerciniams bankams, jeigu:
1.5.1. jie prisiima visą riziką ir garantuoja, kad paskola bus laiku grąžinta ir palūkanos už ją sumokėtos;
1.5.2. moka metinę palūkanų normą 5 punktais didesnę už valstybės skolinimosi kainą; ima ne didesnę kaip 5 procentų maržą;
1.6. Paskolos (didesnės kaip 0,5 mln. JAV dolerių), skirtos finansuoti investiciniams projektams, kuriems pritarė Ekonomikos ministerija (Investicinių projektų ekspertų komisija), šakinė ministerija ir kurioms (paskoloms) komerciniai bankai duoda garantiją su Lietuvos banko išvada dėl jų realumo, ūkio subjektams suteikiamos per atitinkamą komercinį banką, jeigu pastarasis įsipareigoja vykdyti 1.5.2 ir 1.5.3 punktuose nurodytas sąlygas, taip pat prisiima visą turtinę atsakomybę, kad investicinio projekto nesėkmės atveju sumokės visą paskolos ir palūkanų už ją sumą.
1.7. Visas užsienio paskolas, gautas Lietuvos valstybės vardu ir suteikiamas konkretiems projektams finansuoti, jas gavęs ūkio subjektas privalo grąžinti ta valiuta, kuria paskola buvo gauta, išskyrus SST. Ši tvarka taikoma ir palūkanoms bei kitoms įmokoms, mokamoms pagal sutartis. Ūkio subjektai, gavę paskolas iš Tarptautinio Valiutos Fondo SST, palūkanas moka JAV doleriais mokėjimo dienos kursu. Sumokėjus palūkanas už ketvirtį, Lietuvos bankas iki kito mėnesio 5 dienos patikslina gautą iš ūkio subjektų palūkanų sumą JAV doleriais ir praneša Finansų ministerijai priklausančią palūkanų sumą (jei susidarė kursų skirtumas per palūkanų sumokėjimo ir jų gavimo Lietuvos banke laiką). Jeigu priklausančių palūkanų suma yra didesnė už sumokėtą, ūkio subjektai privalo per 5 darbo dienas pervesti skirtumą Finansų ministerijai. Kai priklausanti palūkanų suma yra mažesnė negu sumokėta, skirtumo suma sumažinamas kito laikotarpio mokėjimas. Jeigu palūkanų mokėti daugiau nebereikės, skirtumas grąžinamas ūkio subjektui.
2. Paskolų išdavimo ir grąžinimo apskaita
2.1. Lietuvos banke:
2.1.1. Kiekvienai užsienio paskolai, gautai Lietuvos valstybės vardu, Finansų ministerija Lietuvos banke atidaro sąskaitą (balansinė sąskaita Nr. 333 „Atsiskaitymai su užsienio bankais už gautas trumpalaikes, vidutinio laiko ir ilgalaikes paskolas“). Iš šios sąskaitos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedimais lėšos pervedamos komerciniams bankams arba ūkio subjektams. Paskolos terminui pasibaigus, lėšos grąžinamos į šią sąskaitą. Pakartotinai paskola išduodama tik iš tos pačios sąskaitos. Balansinėje sąskaitoje Nr. 333 taip pat apskaitomos paskolos, Lietuvos banko betarpiškai gautos iš oficialių užsienio kreditų šaltinių. Analitinė apskaita tvarkoma asmeninėse sąskaitose pagal kiekvieną paskolų teikėją, paskolų ir valiutos rūšį, jų grąžinimo terminus.
2.1.2. Paskolos suteikimas komerciniam bankui įforminamas jo ir Lietuvos banko depozitine sutartimi, kuria nustatomos šalių teisės, pareigos, atsakomybė. Sutarčių originalai laikomi saugykloje arba kasos nedegamojoje spintoje. Sutartys sutartine verte (viena sutartis – 1 litas) iki visiško paskolų grąžinimo apskaitomos nebalansinėje sąskaitoje „Įvairūs dokumentai ir vertybės“. Grąžinus paskolą, sutartis iš nebalansinės apskaitos nurašoma ir saugoma kartu su užsienio operacijų dokumentais. Bankai savo darbuotojams, vykdantiems paskolų apskaitos ir kontrolės operacijas, išduoda atitinkamų sutarčių kopijas, kuriose gali būti daromi įrašai ir pastabos apie kreditavimą ir paskolų grąžinimą.
2.1.3. Komerciniams bankams išduotų paskolų sumas Lietuvos bankas apskaito balansinėje sąskaitoje Nr. 132 „Valiutinės paskolos“. Analitinė apskaita tvarkoma sąskaitose pagal gavėjus, valiutos rūšis, paskolų paskirtį, grąžinimo terminus. Komerciniam bankui suteikiamos paskolos suma pervedama į sutartyje nurodytą sąskaitą.
2.2. Komerciniuose bankuose:
2.2.1. Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti užsienio paskolą smulkiam bei vidutiniam verslui plėtoti, pateikia komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas suteikė teisę tvarkyti užsienio paskolas, paraišką paskolai gauti, investicinius projektus (verslo planus) ir kitus komercinių bankų reikalaujamus dokumentus. Komerciniai bankai atlieka investicinių projektų (verslo planų) ekspertizę, įvertina turtą bei paskolos grąžinimo galimybes ir priima sprendimą dėl paskolos konkrečiam ūkio subjektui suteikimo.
2.2.2. Ūkio subjektai, norėdami gauti Lietuvos Vyriausybės garantiją užsienio paskolai, pateikia Valstybinei užsienio paskolų komisijai tokius pat dokumentus kaip ir komerciniam bankui. Kartu pateikiama banko, per kurį numatoma realizuoti projektą, išvada. Už Lietuvos Vyriausybės garantiją iš ūkio subjekto imama iki 3 procentų užsienio paskolos dydžio vienkartinė rinkliava, kurios konkretų procentą nustato Valstybinė užsienio paskolų komisija. Rinkliava sumokama į Finansų ministerijos garantijų sąskaitą, atidarytą Lietuvos banke. Šiomis lėšomis disponuoja Finansų ministerija.
2.2.3. Pervestas paskolų lėšas komerciniai bankai įrašo į balansinę sąskaitą Nr. 065 „Specialūs skolinimo fondai iš tarptautinių organizacijų“. Kiekvienam ūkio subjektui, su kuriuo komercinis bankas yra sudaręs kredito sutartį, atidaroma asmeninė sąskaita ir į ją įrašoma pervesta suma. Ūkio subjektui išduotos paskolos komerciniame banke įrašomos ir į jo paskolinę sąskaitą (balansinė sąskaita Nr. 074 „Tarptautinių organizacijų paskolos“). Ūkio subjekto paskolinės sąskaitos likutis neturi būti didesnis už jo skolinimo fondo sąskaitos sumą (balansinė sąskaita Nr. 065). Analitinė užsienio paskolų apskaita tvarkoma pagal skolininkus, paskolų ir valiutos rūšis, paskolų trukmę, oficialius paskolų šaltinius ir kitus duomenis, kurių reikia Lietuvos valstybės užsienio skolai valdyti. Išduotų užsienio paskolų apskaitą bankai privalo tvarkyti pagal oficialųjį lito kursą. Kai apyskaitiniu laikotarpiu pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis, bet valiutinių sąskaitų likučiai nepakinta, jie kiekvieną kartą gali būti neperkainojami (perkainojami tik apyskaitinio laikotarpio pabaigoje). Paskolų sutartis, sudarytas su ūkio subjektais, Lietuvos banku ir Finansų ministerija, komerciniai bankai apskaito tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos bankas (2.1.2 p.).
2.2.4. Visus ūkio subjektų įrašų paskolinėse sąskaitose dokumentus privalo papildomai kontroliuoti ir pasirašyti banko vadovas arba jo įgaliotas banko pareigūnas.
2.2.5. Palūkanas už gautą paskolą komerciniai bankai ir ūkio subjektai nustatytais terminais perveda į sąskaitas, nurodytas sudarytose paskolų sutartyse.
3.Atskaitomybė
3.1. Ūkio subjektai, gavę užsienio paskolą ar garantiją, ir komerciniai bankai, kurie vykdo užsienio paskolų operacijas, kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kito mėnesio 5 dienos, pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui (Tarptautiniam departamentui) Finansų ministerijos nustatytos formos ataskaitą apie paskolos naudojimą ir grąžinimą.