LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2008-2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 9 d. Nr. 732
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 133 punktą ir Lietuvos Aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006 Nr. 126-4789), 3.5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, įstaigoms, institucijoms, atsakingoms už šios programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
4. Pasiūlyti Lietuvos aukštosioms mokykloms aktyviai dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytą programą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2008–2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – skatinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą: plėtoti tarptautiškumui skatinti skirtą veiklą, gerinti jos kokybę, siekti Lietuvos aukštojo mokslo pripažinimo tarptautiniu mastu, skatinti rengti kvalifikuotus specialistus, kurie būtų konkurencingi Lietuvos ir tarptautinėje darbo rinkose. Ši programa užtikrins sėkmingą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos įsiliejimą į Europos aukštojo mokslo erdvę, stiprins ir gerins tarpregioninį bendradarbiavimą ir prisidės prie teigiamo Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdžio užsienyje kūrimo.
2. Aukštojo mokslo tarptautiškumas – tarptautinių ir pasaulio kultūros metmenų įtraukimas į studijas, mokslą ir paslaugas visuomenei. Tarptautiškumas plėtojamas per dvišalį ir daugiašalį mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą studijų ir mokslinių tyrimų klausimais, akademinį studentų ir personalo mobilumą, tarptautinius studijų plėtros projektus, tarptautinio matmens plėtojimą mokymo ir mokymosi turinyje, formose, metoduose, aukštojo mokslo teikimo būduose.
3. Šios programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos institucijos, nurodytos priede.
4. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 133 punktą, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006, Nr. 126-4789), 3.5 punktą ir remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2006 metais atlikta studija „Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pasaulinė praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairės“ (toliau vadinama – empirinis tyrimas).
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Aukštojo mokslo tarptautinės plėtros tendencijas geriausiai atspindi nuolat didėjanti pasaulyje aukštojo mokslo paklausa ir dėl to augantis tarptautinis akademinis mobilumas. Šiuos procesus veikia tiek valstybių ir įvairių mokslo ir studijų institucijų skatinimas dalyvauti akademiniuose studentų ir personalo mainuose, tiek augančios naujos ekonomikos, kurių atstovai vis aktyviau dalyvauja su mobilumu susijusioje veikloje. Manoma, kad 2020 metais pasaulyje aukštojo mokslo sektoriuje studijuos 125 mln. studentų. Didėjant pasaulyje aukštojo mokslo paklausai, veiklą vis labiau plečia tradiciškai stiprios ir aukštojo mokslo rinkoje žinomos valstybės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau vadinama – EBPO) statistiniai duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį daugiausia užsienio studentų priima Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika. Didžiuma studijuojančiųjų užsienyje – Indijos Respublikos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos piliečiai.
7. Aukštojo mokslo plėtra tarptautiniu mastu siejama tiek su valstybių noru gauti kuo daugiau įplaukų iš aukštojo mokslo, teikiamo užsienio piliečiams valstybės viduje ar užsienyje, tiek noru pritraukti daugiau užsienio studentų ir personalo ir taip sustiprinti šalies ekonominį potencialą, pagerinti darbo jėgos struktūrą.
8. Aktyvėjant aukštojo mokslo tarptautinei plėtrai, didėja tarptautiniu mastu teikiamo aukštojo mokslo apimtis, aukštojo mokslo sistemoje atsiranda naujų veikėjų ir naujų švietimo teikimo tarptautiniu mastu formų (steigiami universitetų filialai užsienyje, plinta franšize pagrįsta veikla, įvairios nuotolinio mokymo formos ir kita). Konkurenciją aukštojo mokslo rinkoje mokslo ir studijų institucijos siekia įveikti konsoliduodamos savo veiklą; pasaulinėje aukštojo mokslo erdvėje gausėja veikiančių tarptautinių mokslo ir studijų institucijų konsorciumų ir strateginių aljansų.
9. Populiarėja pasaulio aukštųjų mokyklų reitingavimas ir akreditavimas, gausėja pasaulio iniciatyvų (EBPO ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtos gairės aukštojo mokslo, teikiamo tarptautiniu mastu, kokybei užtikrinti), taigi būtina spręsti tarptautiniu mastu plėtojamo aukštojo mokslo teisinio reglamentavimo ir kokybės užtikrinimo problemas. Naujas aukštojo mokslo plėtros tarptautiniu mastu sąlygas atspindi Pasaulio prekybos organizacijos bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis.
10. Esamą aukštojo mokslo tarptautinimo etapą Europoje apibūdina svarbiausi pastarųjų dviejų dešimtmečių pokyčiai. Europos švietimo taryba 1987 metais patvirtino „Erasmus“ programą, o akademinis mobilumas pripažintas aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir atitinkamos akademinės ir socialinės patirties sklaidos Europoje priemone. Šalia „Erasmus“ programos atsirado naujų Europos Komisijos programų („Petra“, „Lingua“, „Youth“, „Tempus“), tačiau vyravo „Erasmus“ programa, kuri nuo 1995 metų išplėtota kaip „Socrates“ programos dalis. Ši programa tapo viena svarbiausių Bolonijos proceso įgyvendinimo priemonių. Bolonijos procesas, prasidėjęs Bolonijos deklaracijos paskelbimu 1999 metais, skatino svarbių politinių ir praktinių procesų Europoje raidą, kurių tikslas – sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Bolonijos proceso poveikis pasireiškia naujais tarptautiškumo elementais ir formomis, mokslo ir studijų institucijų sąveikos tarptautiniu mastu sąlygų gerinimu (Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS) įdiegimas ir plėtra, studijų suderinamumas, Europos aukštojo mokslo įvaizdžio pasaulyje gerinimas).
11. Europos švietimo tarptautiškumo skatinimo iniciatyvų paskirtis – ne tik restruktūrizuoti, integruoti ir kokybiškai atnaujinti regiono švietimą. Atsaku į pasaulines tarptautinio aukštojo mokslo paslaugų pasiūlos ir paklausos kaitos tendencijas tapo Europos Komisijos aukštojo mokslo programos: 1995 metais patvirtinta Regioninio bendradarbiavimo programa ALFA ir po 2000 metų pradėtos kitos programos (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo aukštajame moksle programa EDULINK, 2001; Ryšių su Azija programa (ASIA-LINK), 2001; Regioninio bendradarbiavimo programa ALBAN, 2002; Erasmus/Mundus, 2004). Šios programos atspindi naujausias Europos aukštojo mokslo plėtros strategijas, skirtas ryšiams su ne Europos regione esančiais partneriais stiprinti, švietimo teikėjams ir vartotojams, esantiems ne Europoje. Europos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai itin svarbi Europos universitetų asociacijos (EUA), Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA), Europos studentų sąjungos (ESU) veikla ir Europos Sąjungos valstybių nacionalinių institucijų (pvz., Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Nyderlandų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija (NUFFIC), Britų taryba (British Council) vykdomos programos.
12. Tarptautiškumo plėtra – viena svarbiausių studijų ir mokslo kokybės gerinimo priemonių naujausiuose Europos švietimo plėtros strateginiuose dokumentuose (Bergeno komunikatas, 2005; Londono komunikatas, 2007), o nuolat gausėjančios aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros programos ir didėjantis Europos bei nacionalinių programų finansavimas rodo, kad tarptautiškumas – vienas svarbiausių regiono aukštojo mokslo plėtros prioritetų. Svarbiausios Europos Sąjungos ir Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių tarptautiškumo plėtros gairės yra šios:
12.2. gerinti tarptautinės veiklos, bendradarbiavimo ir aukštojo mokslo, teikiamo tarptautiniu mastu, kokybę;
12.5. tobulinti kreditų kaupimo, studijų rezultatų ir studijų trukmės, formaliojo ir neformaliojo mokymosi, kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemas Europos aukštojo mokslo erdvėje;
12.6. gerinti mokymosi sąlygas taip, kad jos leistų studentams įgyti tarptautinės patirties ir didintų absolventų išsilavinimo kokybės atitiktį darbo rinkos poreikiams Europoje ir už jos ribų, gerintų jų įsidarbinimo galimybes ir tenkintų visuomenės tęstinio mokymo poreikius;
13. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
13.1. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), tik netiesiogiai reglamentuoja Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą. Pasigendama aiškių aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros nuostatų.
13.2. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) reglamentuoja užsieniečių atvykimą ir išvykimą, buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Pagal įstatymą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis priimtas studijuoti į aukštosios mokyklos dienines nuosekliąsias studijas, stažuoti, kelti kvalifikacijos ar profesiniams mokymams. Pagal mainų programas arba savarankiškai į aukštąsias mokyklas atvyksta nemažai užsienio valstybių piliečių nenuosekliosioms studijoms ar studijuoti lietuvių kalbos, o jos studijavimas nelaikomas nuosekliosiomis studijomis. Tokia įstatymo nuostata užkerta kelią studentų mobilumui, nors visame pasaulyje (ir Europos Sąjungoje) nenuosekliosios studijos skatinamos, kai studijuojami tam tikri dalykai ar jų ciklai. Lietuvoje labai opi vadinamoji protų nutekėjimo problema, dėl teisinių apribojimų atvykę studijuoti užsienio studentai šalyje nepasilieka, taigi būtina tobulinti kai kurias įstatymo nuostatas ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13.3. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 110-3022) ratifikavo Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją ir pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti jos įgyvendinimo tvarką.
13.4. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2005, Nr. 12-369), nustato teisines normas, skirtas pripažinti užsienyje įgytas kvalifikacijas Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė ir siekia didinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtina išnagrinėti kvalifikacijų pripažinimo procesus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis ir atnaujinti kvalifikacijų pripažinimo Lietuvoje teisinę bazę.
13.5. Aukštojo mokslo kvalifikacijos ir daktaro mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formos, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 900 (Žin., 2001, Nr. 63-2284; 2004, Nr. 46-1521), įteisino Bolonijos proceso ir šio proceso lemto valstybių Bolonijos proceso dalyvių švietimo ministrų 2005 m. gegužės 19–20 d. Bergeno komunikato nuostatas dėl aukštojo mokslo diplomo priedėlio – nuo 2006 m. sausio 1 d. diplomo priedėliai išduodami vietoj diplomo priedo kaip neatskiriama diplomo dalis.
13.6. Tarp daugybės Europos Komisijos, Bolonijos proceso ir kitų kokybės užtikrinimo iniciatyvų numatyta sukurti Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Kad ir Lietuvos institucijos, vykdančios studijų kokybės priežiūrą, galėtų būti įtrauktos į Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, būtina tikslinti teisės aktus, susijusius su studijų Lietuvoje kokybės priežiūra.
14. Atlikus empirinį tyrimą išnagrinėta, kaip Lietuvos aukštosios mokyklos pasirengusios dalyvauti tarptautinėje veikloje, nustatyti veiksniai, skatinantys tarptautiškumą ar jam trukdantys:
14.1. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrą lėtina menkas studijų dalykų užsienio kalba pasirinkimas ir gana nedidelis užsienio kalba dėstančių dėstytojų skaičius. Daugelis dėstytojų turi pakankamai gerus anglų kalbos įgūdžius, tačiau kalbančiųjų kitomis užsienio kalbomis, išskyrus rusų kalbą, nedaug.
14.2. Lietuvoje jungtinės studijų programos ir jungtiniai kvalifikaciniai laipsniai diegiami lėtai, o aukštosios mokyklos nepasinaudoja įvairių Europos Komisijos remiamų aukštojo mokslo programų galimybėmis (pvz., „Erasmus“ programa remia tokių jungtinių studijų programų kūrimą ir diegimą, tačiau per pastaruosius trejus metus tik vieno Lietuvos universiteto pateikti 3 jungtinės magistrantūros programos projektai Europos Komisijos patvirtinti ir sėkmingai įgyvendinami). Tai didelis Lietuvos aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo trūkumas.
14.4. Tarptautiniuose mainuose dalyvavę studentai ir dėstytojai Lietuvos dėstytojus dažniausiai vertina panašiai kaip užsienio kolegas arba šiek tiek blogiau.
14.5. Lietuvos aukštosios mokyklos vertinamos blogiau nei užsienio aukštosios mokyklos dėl to, kad stokojama administracijos darbuotojų pagalbos, nelankstus tvarkaraštis, maža galimybių naudotis kompiuteriais ir kita biuro įranga, prasta auditorijų kokybė, infrastruktūra, per maža studijų programų, individualaus darbo su studentais, trūksta praktikumų įrangos ir prasti studentų bendrabučiai. Tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos vertinamos geriau už užsienio aukštąsias mokyklas turinio kokybės požiūriu.
14.6. Tarptautiniuose mainuose nedalyvavusių studentų ir dėstytojų manymu, ypač didelės kliūtys tarptautiškumui plėtoti – per maži finansiniai ištekliai ir nepakankamos užsienio kalbos žinios. Nemažai dėstytojų nedalyvauja tarptautiniuose mainuose, nes negali nutraukti darbo Lietuvoje. Vadinasi, aukštosios mokyklos nesudaro tinkamų sąlygų dėstytojams dalyvauti tarptautinių mainų programose.
14.7. Dėstytojus skatintų aktyviau dirbti su užsienio studentais metodologinė pagalba rengiant konspektą užsienio kalba, geriau koordinuojamas užsienio studentų priėmimas, galimybė ilgesniam laikui planuoti darbo krūvį, finansinės paskatos, tokio darbo atestacinė įskaita.
14.8. Dalyvauti tarptautiniuose mainuose studentus labiausiai skatintų gausesnė tiek valstybės, tiek aukštųjų mokyklų teikiama informacija, didesnė galimybė konsultuotis su mainuose dalyvavusiais kolegomis ir gausesnis finansavimas.
14.9. Dauguma tarptautiniuose mainuose dalyvavusių studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų pageidauja dalyvauti tokiose programose dar kartą. Pagrindinė mainų programų nauda, pasak mainuose dalyvavusių dėstytojų ir administracijos darbuotojų, – naujų ryšių užmezgimas, platesnis požiūris, patobulinti kalbos įgūdžiai, suvokta galimybė prisidėti prie tarptautiškumo plėtros savo aukštojoje mokykloje. Tarptautiniuose mainuose dalyvavę studentai teigia pagerinę užsienio kalbos įgūdžius, daugiau sužinoję apie užsienio valstybes, ugdę asmenines savybes ir tobulinę akademinius įgūdžius.
15. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo gairės:
15.1. Aktyvesnis valstybės vaidmuo skatinant aukštojo mokslo tarptautiškumą. Lietuva susiduria su protų nutekėjimo problema, o atvykę studijuoti užsienio studentai šalyje nepasilieka. Tokios tendencijos susijusios ir su valstybės ekonominio išsivystymo lygiu. Vienas iš Lietuvos prioritetų turėtų būti sudaryti sąlygas kvalifikuotiems specialistams ir tyrėjams dirbti Lietuvoje. Nesukūrus veiksmingos ganėtinai tarptautiškos nacionalinės aukštojo mokslo sistemos, vis daugiau Lietuvos studentų ryžtųsi baigti studijas užsienyje. Siekiant plėtoti aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtina atnaujinti Lietuvos teisinę bazę.
15.2. Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje prioritetų nustatymas. Atsižvelgiant į šalies geografinius ir ekonominius ypatumus, pirmiausia derėtų plėtoti bendradarbiavimą su šiais regionais:
15.2.2. valstybėmis, kuriose didžiausios lietuvių bendruomenės, – Airija, Argentinos Respublika, Brazilijos Federacine Respublika, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Ispanijos Karalyste, Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis), Vokietijos Federacine Respublika;
15.2.3. Šiaurės Europos ir Skandinavijos valstybėmis – Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste;
15.2.4. konkurencingą aukštąjį mokslą teikiančiomis ne Europos Sąjungos valstybėmis – Australija, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis;
15.2.5. sparčiai besivystančiomis ne Europos Sąjungos valstybėmis – Kinijos Liaudies Respublika, Indijos Respublika;
15.2.6. valstybėmis, kurios nustatytos kaip prioritetinės vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006–2010 metų politikos nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 561 (Žin., 2006, Nr. 66-2435).
15.3. Aukštojo mokslo sistemos suderinimas su Bolonijos proceso nuostatomis. Bolonijos procesas aukštajame moksle labai dinamiškas, todėl svarbu, kad pagal Bolonijos proceso reikalavimus būtų daromi reikiami politiniai ir teisiniai pakeitimai. Tai pirmiausia susiję su visų institucijoms reikalingų sąlygų gerinti studijų kokybę sudarymu, akademinio mobilumo išplėtimu, dalyvavimu tarptautiniuose mainuose, tarptautiniu studijų kokybės vertinimu, studijų formų ir metodų įvairove, Europos kreditų perkėlimo sistemos diegimu, studijų trukmės pertvarka, jungtinių studijų programų, jungtinių ir dvigubų kvalifikacinių laipsnių plėtra, visuotinės kultūros dalykų įtraukimu į studijų programas.
15.4. Valstybės paskolų studentams teikimo sistemos tobulinimas. Išplėsti ir sumoderninti valstybės paskolų studentams teikimo sistemą. Ji turėtų būti visapusiškai palanki ir patogi šalies studentams, studijuojantiems Lietuvoje ir užsienyje, ir patraukli užsienio studentams, studijuojantiems Lietuvoje.
15.5. Paramos emigravusiems Lietuvos piliečiams teikimas. Siekiant suvienyti į užsienį emigravusius piliečius ir aktyviau prisidėti prie išeivijos ir ekonominių emigrantų vaikų skatinimo grįžti į tėvynę, būtina sudaryti šiems asmenims palankias stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, organizuoti emigravusio iš Lietuvos jaunimo lavinimą kuo įvairesnėmis studijų formomis ir priemonėmis.
15.6. Šiuolaikinių studijų metodų ir formų plėtra. Aukštosiose mokyklose reikėtų plačiau taikyti akademines naujoves (trumpi kursai, jungtinių studijų programos, specializuotos mokymo programos, neformalaus išsilavinimo pripažinimas, nuotolinės ir kitokios studijos).
15.7. Užsienio kalbų mokėjimo stiprinimas. Būtina skatinti dėstytojus ir administracijos darbuotojus mokytis užsienio kalbų, siekti, kad studentai jau galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis.
15.8. Dalyvavimas plėtojant transnacionalinį aukštąjį mokslą. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad vis daugiau studentų atvyksta į Europą iš sparčiai ekonomiškai besivystančių Azijos valstybių, taigi transnacionalinio aukštojo mokslo plėtra galėtų skatinti atvykti į Lietuvos aukštąsias mokyklas geriausius užsienio valstybių studentus ir personalą.
15.9. Lietuvos aukštojo mokslo sklaidos tarptautiniu lygiu plėtra. Lietuvos aukštasis mokslas galėtų ir turėtų daug prisidėti prie Lietuvos valstybės pristatymo. Reikėtų plačiau ir aktyviau su juo supažindinti tarptautinių ne tik aukštojo mokslo, bet ir kitų parodų ir mugių lankytojus. Lietuvos aukštąjį mokslą reikėtų propaguoti ne tik Europos Sąjungos valstybėse. Nesukūrę centralizuoto ir sistemiško Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio įvaizdžio, nesukursime ir geresnio Lietuvos įvaizdžio pasaulyje. Taigi neatidėliotinai būtina sukurti Lietuvos aukštąjį mokslą tinkamai pristatančią interneto svetainę anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Plėtojant aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtina aktyvesnė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida ir tarptautinė rinkodara. Užsienio valstybių (Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė) patirtis rodo, kad itin veiksminga priemonė – užsienio valstybėse sukurtas informacijos centrų tinklas. Jų paskirtis – skleisti informaciją ir kai kuriais atvejais atlikti tam tikras koordinavimo funkcijas. Tokį informacijos centrą galima būtų įsteigti ir Lietuvoje. Iš pradžių tokie centrai galėtų būti steigiami prie Lietuvos Respublikos ambasadų užsienio valstybėse.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Šios programos tikslas – plėtoti tarptautinį matmenį Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje – gerinti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti konkurencingumą, taip prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo.
17. Svarbiausieji šios programos uždaviniai:
17.1. tobulinti studijų turinį ir metodus, siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą Europos ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje;
17.2. skatinti derinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su bendromis Europos aukštojo mokslo plėtros tendencijomis;
IV. VERTINIMO KRITERIJAI (NUMATOMI REZULTATAI)
18. Šios programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai (numatomi rezultatai):
18.2. konkurso būdu finansuotų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovų bendradarbiavimo projektų skaičius (ne mažiau kaip 5 projektai);
18.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kuriose įvesta Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS), skaičius (ne mažiau kaip 3 aukštosios mokyklos);
18.5. pagal tarptautines mainų programas išvykusių Lietuvos studentų skaičius (ne mažiau kaip 800 studentų);
18.6. pagal tarptautines mainų programas atvykusių užsienio valstybių studentų skaičius (ne mažiau kaip 400 studentų);
18.7. pagal tarptautines mainų programas išvykusių Lietuvos studentų ir atvykusių užsienio valstybių studentų santykis (ne didesnis kaip 5:1);
18.8. pagal tarptautines mainų programas išvykusių dėstytojų skaičius (ne mažiau kaip 200 dėstytojų);
18.9. pagal tarptautines mainų programas atvykusių užsienio valstybių dėstytojų skaičius (ne mažiau kaip 50 dėstytojų);
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ
20. Šios programos įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti priede.
21. Šią programą koordinuoja ir jos stebėseną atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Šios programos įgyvendinimo priemonių vykdytojai kasmet iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie jos įgyvendinimą. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios programos įgyvendinimo ataskaitą.
______________
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo
2008–2010 metų programos
priedas
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2008–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Vykdymo metai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
||
| 2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
||||
| 1. Tobulinti studijų turinį ir metodus, siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą Europos ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje |
1.1. Skatinti rengti jungtines studijų programas, ypač antrosios ir trečiosios studijų pakopų, su užsienio aukštosiomis mokyklomis |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
2000 (SF*) |
– |
| 1.2. Tobulinti teisės aktus – sudaryti palankias sąlygas aukštosioms mokykloms rengti studijų programas užsienio kalba |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
– |
– |
|
| 1.3. Skatinti aukštąsias mokyklas kurti ir diegti šiuolaikinius (inovatyvius) studijų metodus, plačiau naudojant informacinių komunikacijų priemones |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
2000 (SF) |
– |
|
| 1.4. Konkurso būdu finansuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovų bendradarbiavimo projektus (studentų praktika, bendri renginiai ir panašiai) |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
4000 (SF) |
– |
|
| 2. Skatinti derinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su bendromis Europos aukštojo mokslo plėtros tendencijomis |
2.1. Sukurti ir patvirtinti švietimo ir mokslo ministro įsakymu kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, turėtojų žinių ir gebėjimų vertinimo sistemą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras |
2009–2010 |
– |
3000 (SF) |
– |
| 2.2. Atlikti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos analizę, tobulinti ir įgyvendinti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą reglamentuojančius teisės aktus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras |
2008–2010 |
70 |
1800 (SF) |
– |
|
| 2.3. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS) nacionalinę koncepciją, organizuoti aukštųjų mokyklų administracijos personalo mokymą ir pradėti įvesti šią sistemą Lietuvos aukštosiose mokyklose |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Studijų kokybės vertinimo centras |
2008–2010 |
3000 (SF) |
– |
– |
|
|
|
2.4. Sukurti nacionalinę mokslo ir studijų institucijų tarptautiškumo vertinimo (kiekybinių ir kokybinių rezultatų) sistemą, naudojamą kaip atskaitos sistema lyginamajam mokslo ir studijų institucijų vertinimui atlikti |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras |
2010 |
– |
– |
2000 (SF) |
| 3. Didinti tarptautinių studentų ir dėstytojų mainų mastą ir gerinti jų kokybę |
3.1. Įgyvendinti tarptautines sutartis ir inicijuoti naujų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymą su regionų, nurodytų Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos 15.2 punkte, valstybėmis |
Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Švietimo mainų paramos fondas |
2008–2010 |
650 |
900 |
1100 |
| 3.2. Parengti ir užsienio reikalų ministro ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Paramos teikimo užsienio valstybių piliečių studijoms programą, įgyvendinant nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo politiką |
Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2010 |
– |
1000 |
1500 |
|
| 3.3. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Valstybinių stipendijų užsienio valstybių studentų studijoms Lietuvoje programą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas |
2009–2010 |
– |
– |
500 |
|
| 3.4. Parengti ir įgyvendinti teisės aktus, susijusius su paramos teikimu emigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2010 |
– |
300 |
500 |
|
| 3.5. Išnagrinėti vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje atvykstantiems užsienio studentams ir dėstytojams gavimo problemas ir prireikus tobulinti teisės aktus, susijusius su leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ir vizų išdavimu užsienio studentams ir dėstytojams |
Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
– |
– |
|
| 3.6. Išnagrinėti esamą valstybės paskolų teikimo užsienio studentams būklę ir prireikus tobulinti teisės aktus, susijusius su paskolų studijoms teikimu užsieniečiams |
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis mokslo ir studijų fondas |
2009–2010 |
– |
70 |
– |
|
| 3.7. Išnagrinėti išsilavinimo dokumentų (atestatų, diplomų ir jų priedų) legalizavimo problemas ir prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti patikslintą dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašą |
Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras |
2008–2009 |
– |
– |
– |
|
| 4. Skatinti aukštųjų mokyklų tarptautinę akademinę partnerystę |
4.1. Finansuoti ir skatinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos aukštojo mokslo programas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas, aukštosios mokyklos |
2008–2010 |
12500 |
14500 |
16500 |
| 4.2. Prisidėti prie Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su užsienio aukštosiomis mokyklomis projektų plėtros (dalyvavimas tarptautinių tinklų, tarptautinių organizacijų veikloje) |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
300 2000 (SF) |
300 |
|
| 5. Sudaryti sąlygas tobulinti dėstytojų kompetenciją |
5.1. Tobulinti teisės aktus, nustatančius minimalius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2010 |
– |
– |
– |
| 5.2. Konkurso būdu finansuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą užsienio valstybių institucijose |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
3000 (SF) |
– |
|
| 5.3. Konkurso būdu finansuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų organizuojamus užsienio kalbų kursus Lietuvos dėstytojams |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2009–2010 |
– |
1000 (SF) |
– |
|
| 6. Gerinti informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaidą ir prisidėti prie patrauklaus Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdžio Europoje ir pasaulyje kūrimo |
6.1. Finansuoti ir skatinti informacijos apie studijų, mokslinių stažuočių Lietuvoje galimybes užsienio valstybių piliečiams sklaidą tarptautiniuose renginiuose |
Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Švietimo mainų paramos fondas, aukštosios mokyklos |
2008–2010 |
500 |
500 2000 (SF) |
500 |
| 6.2. Organizuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose informacines dienas, kuriose būtų supažindinama su studijų Lietuvoje galimybėmis, įtraukti į šią veiklą garbės konsulinius pareigūnus |
Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2010 |
– |
100 |
100 |
|
| 6.3. Parengti Lietuvos aukštąjį mokslą pristatančią interneto svetainę ir užtikrinti nuolatinį jos funkcionavimą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas |
2009–2010 |
– |
300 (SF) |
– |
|
| 6.4. Sukurti Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklą, jo pristatymo tarptautiniu mastu koncepciją, priemones ir jas įgyvendinti |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas |
2008–2010 |
2500 (SF) |
– |
– |
|
____________________
SF* – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Šiomis lėšomis finansuojamų projektų vykdymo trukmė – iki 3 metų. Lentelėje nurodyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų suma numatoma skirti visam projekto vykdymo laikotarpiui.
______________