ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. T-381
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 140-5763) 31 straipsniu bei Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-224 „Dėl Laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse ir jų lankymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-381
LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo, lankymo ir laidojimo jose tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato leidimo laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse išdavimo, kapaviečių skyrimo ir laidojimo jose, kapinių ir kapaviečių tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.
2. Apraše vartojama sąvoka „artimieji giminaičiai“ – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje.
Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32788), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254).
II. ŠIAULIŲ MIESTO KAPINIŲ STATUSAS
3. Šiaulių miesto viešosios kapinės turi statusus:
3.1. neveikiančios - kapinės, registruotos Kultūros vertybių registre, taip pat Rėkyvos kaimo senosios kapinės;
3.3. veikiančios - Ginkūnų civilinės kapinės.
Kapinės priskiriamos veikiančioms, riboto laidojimo ar neveikiančioms Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), nustatyta tvarka.
III. LEIDIMŲ LAIDOTI VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
4. Rašytinį leidimą laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau - Administracijos direktorius) įgalioti kapinių prižiūrėtojo asmenys.
6. Nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir mirties liudijimą.
7. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikus kapinių prižiūrėtojui mirties liudijimą, prašymą bei anksčiau šioje kapavietėje palaidotojo mirimo liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta, ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
8. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8 iki 17 val., o poilsio ir švenčių dienomis - kapinių prižiūrėtojo nustatytu ir kapinių informacijos lentoje paskelbtu laiku.
9. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) - 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo, o keliems kapams (šeimos kapavietė) - 7 kv. metrai (2,8 x 2,5), neįskaitant priėjimų (šoniniai 0,25-0,3 m, galiniai 0,6-0,75 m) prie kapo, arba pagal kapinių planą - kitokio dydžio.
10. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje kapinių prižiūrėtojas pagal kapinių planą eilės tvarka.
11. Naujos kapavietės Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių sektoriuje (panteone), skirtame mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems Šiaulių miesto veikėjams, valstybei, miestui bei visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, skiriamos Administracijos direktoriaus įsakymu.
Asmuo (juridinis ar fizinis), norintis palaidoti mirusįjį šioje K. Donelaičio g. kapinių dalyje, Administracijos direktoriui pateikia rašytinį prašymą ir tarpininkavimo raštą iš tos institucijos, kurioje mirusysis dirbo (ar vykdė veiklą). Rašte glaustai aprašoma mirusiojo veikla ir nuopelnai. Prašymą nagrinėja ir rekomendacijas dėl laidojimo teikia Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ne mažiau kaip 3 asmenų darbo grupė, į kurią kviečiami Šiaulių miesto mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių įstaigų ar organizacijų atstovai. Poilsio ar švenčių dienomis (jei sprendžiamas kapavietės skyrimo klausimas) rekomendacijas išimties tvarka gali teikti Savivaldybės meras. Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl kapavietės skyrimo ir kitus, su tuo susijusius dokumentus rengia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius.
IV. LAIDOJIMAS, KAPAVIEČIŲ TVARKYMAS
12. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.
13. Šiaulių miesto viešosiose kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 iki 17 val., valstybinių švenčių dienomis - nuo 14 iki 17 val.
14. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus. Asmenys, atlikdami šiuos darbus, privalo išsaugoti kitų, gretimų kapaviečių statinius, želdinius ir bendrojo naudojimo kapinių infrastruktūros objektus, o padarę pažeidimus privalo juos ištaisyti savo lėšomis ar atlyginti žalą.
15. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, - ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas (kryžius), kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
16. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, suderintą su Savivaldybės administracija (su atsakingu Savivaldybės atstovu ar padaliniu). Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
17. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodant statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Visi kapaviečių statiniai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi kapinių prižiūrėtojas, ribose (kapavietės sklype). Keisti priėjimų prie kapaviečių dangą ar kitaip pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su kapinių prižiūrėtoju bei už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Kapaviečių statinių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį taisyklių reikalavimams tikrina kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė.
18. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.
19. Kapinių ir kapaviečių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi, vadovaujantis galiojančiomis Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir kitais želdynų tvarkymą bei apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kapavietėse draudžiama sodinti miškams įveisti naudojamus ar kitus stambią šaknų ir šakų sistemą turinčius medžius.
20. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities (kurios teritorijoje yra perlaidojamų palaikų kapavietė) Visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės, konfesinėse kapinėse - ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą bei artimiausių giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinį, notaro patvirtintą sutikimą ir savivaldybės, į kurios teritorijoje esančią kapavietę numatoma perlaidoti palaikus, sutikimą. Veikiančiose ar riboto laidojimo kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai. Palaikai iš vienų Šiaulių miesto kapinių į kitas ar iš vienos kapavietės į kitą tose pačiose kapinėse gali būti perlaidojami tik atskiru Administracijos direktoriaus sprendimu (įsakymu). Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir šio Aprašo 17 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
21. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti (išsivežti ar išvežti) laikydamiesi Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių.
V. KAPINIŲ LANKYMAS
22. Kapines leidžiama lankyti: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. 8-21 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. 9-18 val., lapkričio 1 ir 2 d. 9-22 val. Lankantis kapinėse privaloma palaikyti rimtį ir švarą.
23. Kapinėse draudžiama:
23.1. važinėti bet kokiomis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transportą (technikos priemones), transporto priemones vežančias neįgaliuosius, transporto priemones laidojimo procesijos metu vežančias palaikus (karstuose ar urnose), transporto priemones, įvežančias paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, kapavietėms sutvarkyti, kai vežama ne mažiau kaip 50 kg tam skirtų medžiagų;
23.6. savavališkai bendrojo naudojimo vietose sodinti želdinius, juos pertvarkyti, kirsti, genėti medžius ar krūmus, juos niokoti;
23.8. savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimų kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais) keisti priėjimų prie kapaviečių dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti);
23.9. šiukšlinti, mesti šiukšles ne į konteinerius (ar ne tam skirtoje vietoje), triukšmauti, trikdyti rimtį;
24. Įvažiavus į kapinių teritoriją, 23.1 punkte nurodytais išskirtiniais atvejais privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimų, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas. Transporto priemonių įvažiavimą (išvažiavimą) ir šiame Apraše nurodytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.
VI. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR TOLESNIS LAIDOJIMAS JOSE
25. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai - paminklas, antkapis - suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), tai kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir kapinių informacinėje lentoje. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus, terminas tarp skelbimų - ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per metus nuo skelbimo išspausdinimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą ir prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis bei spręsti tokių kapaviečių priežiūros ir tolesnio laidojimo jose klausimą.
26. Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir tolesnio laidojimo jose klausimą nagrinėja Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau - komisija), vadovaudamasi Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais nuostatais. Kapinių prižiūrėtojas komisijai pateikia visus su šiomis kapavietėmis susijusius duomenis.
27. Komisija, priėmus sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Administracijos direktoriui. Administracijos direktoriaus įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas).
29. Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos:
29.1. eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos;
29.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis, arba po ramybės laikotarpio nepraėję 25 metai.
Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į Administracijos direktorių, kuris savo įsakymu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.
30. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
33. Kapinėse susidarančios atliekos kapinių prižiūrėtojo surenkamos ir šalinamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų:
33.1. atliekos surenkamos į komunalinių atliekų konteinerius, kurie statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba, jei plane nenumatyta, su Savivaldybės administracija suderintose vietose, o prireikus įrengiamos papildomos vietos;
33.2. atskirai surenkamos mišriosios (kitos biologiškai nesuyrančios) atliekos, biologiškai suyrančios atliekos (lapai, šakos, žolė ir pan.) ir atskirai surenkamas gruntas (atsiradęs dėl kapaviečių tvarkymo);
33.3. biologiškai nesuyrančios atliekos išvežamos į sąvartyną, biologiškai suyrančios, skaidžios atliekos – į kompostavimo aikštelę, sukauptas gruntas išvežamas į sąvartyną ar kitą kapinių prižiūrėtojo nurodytą vietą;