herbas

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL SAUGAUS ELGESIO ŠIAULIŲ MIESTO VANDENS TELKINIUOSE IR ANT JŲ

LEDO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2010 m. balandžio 29 d. Nr. T-133

Šiauliai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317) 19 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716), Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Saugaus elgesio Šiaulių miesto vandens telkiniuose ir ant jų ledo taisykles (pridedama).

2. Uždrausti maudymosi sezono metu rūkyti Rėkyvos paplūdimyje (1 priedas), Prūdelio paplūdimyje (2 priedas), išskyrus šiose vietose rūkantiesiems numatytas ir ženklais ar užrašais nurodytas vietas.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Genadijus Mikšys


 

PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2010 m. balandžio 29d. sprendimu Nr. T-133

 

SAUGAUS ELGESIO ŠIAULIŲ MIESTO VANDENS TELKINIUOSE IR ANT JŲ LEDO

TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Saugaus elgesio Šiaulių miesto vandens telkiniuose ir ant jų ledo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato:

1.1. miesto paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei naudojimo reikalavimus;

1.2. saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo reikalavimus.

2. Šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

3. Šios Taisyklės netaikomos dirbtinai sukurtiems uždariems vandens telkiniams, atskirtiems nuo paviršinių ir požeminių vandenų.

 

II. NUORODOS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

4. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

4.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290);

4.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin.,1997, Nr. l04-2615; 2003, Nr. 361544);

4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716);

4.4. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-170 patvirtintas asmeninių laivų (vandens motociklų ir kt.) naudojimo taisykles (Žin., 2006, Nr. 78-3092).

5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra apibrėžtos 4 punkte nurodytuose teisės aktuose. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. Administravimas - tai veikla, kurią atlieka institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

5.2. Asmeninis laivas (vandens motociklas ir kt.) (toliau - vandens motociklas) turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, kurio tvarkymo įstaiga yra Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau - Inspekcija), ir jam turi būti atlikta kasmetinė techninė apžiūra.

5.3. Didelis besimaudančiųjų skaičius - tai skaičius, kurį kompetentinga institucija laiko dideliu, atsižvelgdama pirmiausia į praeities tendencijas arba turimą infrastruktūrą bei įrenginius arba į priemones, kurių buvo imtasi maudymuisi skatinti.

5.4. Institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą - savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.

5.5. Išskirtinė situacija - tai įtakos maudyklos vandens kokybei turintis įvykis arba įvykių seka tam tikroje vietoje, kurie paprastai pasitaiko vidutiniškai ne dažniau kaip kartą per ketverius metus.

5.6. Maudykla - paplūdimio vieta, skirta maudytis vienu metu ne mažiau kaip šimtui žmonių maudymosi sezono didžiausios apkrovos metu.

5.7. Maudyklų vandens kokybės duomenų rinkinys - tai maudyklų duomenys, gauti vykdant mikrobiologinių (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E. coli)) parametrų stebėseną.

5.8. Maudyklų vandens kokybės vertinimas - tai maudyklų vandens kokybės vertinimo procesas, taikant aprašytą vertinimo metodą (VIII skyrius).

5.9. Melsvadumblių išplitimas - melsvadumblių sankaupa žydėjimo, ištisinės dangos ar putų pavidalu.

5.10. „Mėlynoji vėliava“ - tai apdovanojimas, suteikiamas tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education).

5.11. Motorinė valtis - atviras pramoginis laivas (ar iš dalies dengtas) su pakabinamu varikliu.

5.12. Nuolatinis draudimas - draudimas maudytis ar rekomendacija nesimaudyti, trunkantys mažiausiai vieną ištisą maudymosi sezoną.

5.13. Paplūdimys - sausumos ir tekančio ar stovinčio gėlo vandens telkinio arba jūros vieta, skirta poilsiauti ir maudytis.

5.14. Paviršinis vandens telkinys - identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai.

5.15. Plaukiojimo priemonės - laivai ir kiti plaukiojimui naudojami įrenginiai.

5.16. Salmonelės - mikroorganizmai, formuojantys tipiškas kolonijas selektyvinėse terpėse ir pasižymintys tipiškomis biocheminėmis bei serologinėmis savybėmis. Salmonelės išskiriamos su išmatomis, todėl jų gali pasitaikyti nuotekose, mėšle ar srutose.

5.17. Suinteresuota visuomenės grupė - tai nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios nacionalinės teisės reikalavimus.

5.18. Tarša - tai mikrobiologinio užterštumo arba teršiančių cheminių medžiagų ar atliekų buvimas, turintis įtakos maudyklos vandens kokybei ir keliantis grėsmę besimaudančiųjų sveikatai.

5.19. Trumpalaikė tarša - higienos normoje (4.3) nurodytas mikrobiologinis užterštumas, kuris turi aiškiai nustatomas priežastis, paprastai nedarantis įtakos maudyklos vandens kokybei ilgesnį nei maždaug 72 valandų laikotarpį po to, kai pirmą kartą buvo pakenkta maudyklos vandens kokybei, ir dėl kurio institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, nustatė užterštumo numatymo ir kovos su juo tvarką.

5.20. Vandens dviratis - pramoginė plaukiojanti transporto priemonė, varoma žmogaus raumenų jėga.

5.21. Vandens motociklas - nedidelė greitaeigė vandens transporto priemonė, neturinti tradicinio laivo korpuso ir varoma vandens reaktyvinio variklio.

5.22. Valdymo priemonės - tai priemonės, kurių imamasi maudyklos vandens

atžvilgiu:

maudyklos vandens charakteristikos nustatymas ir atnaujinimas;

stebėsenos kalendoriaus sudarymas;

maudyklos vandens stebėsena;

maudyklos vandens kokybės vertinimas;

maudyklos vandens kokybės klasifikavimas;

taršos, kuri gali turėti įtakos maudyklų vandenims ir pakenkti besimaudančiųjų sveikatai, priežasčių nustatymas ir įvertinimas;

visuomenės informavimas;

veiksmai, kuriais siekiama išvengti taršos poveikio besimaudantiesiems;

veiksmai taršos grėsmei mažinti.

5.23. Žarniniai enterokokai - bakterijos (36±2) °C temperatūroje per (44±4) val. atrankiose terpėse redukuojančios 2, 3, 5 bespalvį trimetiltetrazolio chloridą į raudonos spalvos formazaną ir (44± 0,5) °C temperatūroje hidrolizuojančios eskuliną bei 4 metilumbeliferil-?-D gliukozidą (MUD). Jų buvimas vandenyje rodo teršimą fekalijomis.

5.24. Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

III. MIESTO PAPLŪDIMIŲ IR JŲ MAUDYKLŲ ĮRENGIMO BEI NAUDOJIMO

REIKALAVIMAI

 

6. Bendrosios paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei naudojimo nuostatos:

6.1. Teritorijos naujiems paplūdimiams rengti numatomos nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

6.2. Projektuojant paplūdimių statinius (persirengimo paviljonus arba kabinas, pavėsines, tualetus, medicinos ir gelbėjimo punktus, privažiuojamuosius kelius, prieigas, lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių stovėjimo aikšteles) ir įrenginius (vandentiekio, nuotekų, telekomunikacijos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo), būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių. Ežerų paplūdimiuose vienam poilsiautojui turi būti ne mažiau kaip 8 m2 sausumos ploto.

6.3. Maudymosi sezonas - laikotarpis, kurio metu galima tikėtis didelio besimaudančiųjų skaičiaus, pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėnesio 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėnesio 15 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu maudymosi sezonas gali būti koreguojamas.

6.4. Prieš maudymosi sezoną Savivaldybė jos teritorijoje esančius, taip pat naujai įrengtus arba rekonstruotus paplūdimius įteisina (identifikuoja) naudoti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir sudaro galimybę suinteresuotai visuomenės grupei dalyvauti ir teikti siūlymus.

6.5. BĮ Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau - Visuomenės sveikatos biuras) prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką, šią informaciją skelbia interneto svetainėje ir pateikia Sveikatos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai ir užtikrinančiai, kad paplūdimių maudyklų vandens kokybė atitiktų direktyvos 2006/7/EB reikalavimus.

6.6. Medicinos ir gelbėjimo punktų personalas priimamas dirbti pasitikrinęs sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir tinkamai išmokytas.

6.7. Medicinos punktai turi atitikti sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus reikalavimus.

6.8. Poilsiautojų saugą, paplūdimių higienos reikalavimus, jų naudojimą ir priežiūrą turi užtikrinti institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą.

7. Institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, (toliau - Administratorius) privalo:

7.1. organizuoti maudyklų vandens kokybės stebėseną pagal Higienos normos reikalavimus. Mėginius turi atrinkti akredituotos ar atestuotos laboratorijos darbuotojai, tyrimai turi būti atliekami nustatyta tvarka akredituotose arba atestuotose laboratorijose;

7.2. prieš kiekvieną maudymosi sezoną sudaryti stebėsenos kalendorių ir užtikrinti, kad stebėsena vyktų ne vėliau kaip per keturias dienas nuo stebėsenos kalendoriuje numatytos dienos. Mėginių ėmimo datos turi būti paskirstytos per visą maudymosi sezoną;

7.3. iš kiekvienos maudyklos vienas vandens mėginį paimti prieš pat kiekvieno maudymosi sezono pradžią. Per maudymosi sezoną paimti ir ištirti ne mažiau kaip 8 mėginiai, įskaitant ir pirmąjį mėginį prieš sezono pradžią;

7.4. esant trumpalaikei taršai, paimti vandens kokybės tyrimams atlikti papildomą mėginį, patvirtinantį taršos įvykio pabaigą, ir kitą - praėjus 7 dienoms nuo trumpalaikės taršos pabaigos;

7.5. išskirtinių situacijų metu sustabdyti stebėsenos kalendoriaus vykdymą ir, pasibaigus išskirtinei situacijai, kuo greičiau jį atnaujinti. Naujus vandens mėginius paimti tam, kad jais būtų pakeisti dėl susidariusios išskirtinės situacijos nepaimti mėginiai;

7.6. pranešti apie stebėsenos kalendoriaus sustabdymą ir jo priežastis Sveikatos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai;

7.7. užtikrinti, kad maudyklų vandens kokybė būtų periodiškai tikrinama ir vandens kokybės parametrų vertės atitiktų Higienos normoje nurodytas vertes;

7.8. išplitus melsvadumbliams, kad būtų išvengta pavojingo poveikio, apie sveikatai keliamą grėsmę informuoti visuomenę;

7.9. vizualiai tikrinti, ar maudyklos vandenyje nėra taršos dervų likučiais, stiklu, plastiku, guma ar kitomis atliekomis, o jų esant - pašalinti;

7.10. poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje įrengtame informaciniame stende skelbti 18.1 punkte nurodytą informaciją. Turimą informaciją nuolat teikti Visuomenės sveikatos biurui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai;

7.11. vykdyti paplūdimių priežiūrą.

8. Paplūdimių higienos reikalavimai:

8.1. Paplūdimiai įrengiami atsižvelgiant į pakrančių gamtines ir rekreacines vertybes.

8.2. Paplūdimiai prie ežerų įrengiami tose vietose, kur nėra nuotekų išleidimo.

8.3. Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms.

8.4. Paplūdimių dirvožemyje esančios kenksmingos cheminės medžiagos neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų.

8.5. Dirvožemis neturi būti užterštas helmintais, enterovirusais, patogeninėmis enterobakterijomis, žarninėmis lazdelėmis.

8.6. Paplūdimių ore esančių cheminių medžiagų koncentracija neturi viršyti nustatytų ribinių verčių.

8.7. Paplūdimių maudyklų vandens kokybę reglamentuoja Higienos norma (4.3).

8.8. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto. Šios funkcinės zonos turi būti atitinkamai pažymėtos. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame informaciniame stende.

8.9. Būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m.

8.10. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

8.11. Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų ir numatyti patogumai neįgaliems žmonėms. Tualetai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ reikalavimus.

8.12. Nuotekų surinkimas ir jų išleidimas į gamtinę aplinką reglamentuojamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

8.13. Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai. Visuose paplūdimiuose turi būti pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko) konteineriai.

8.14. Poilsiautojams persirengti turi būti įrengiami paviljonai arba kabinos: viena persirengimo kabina 50-100 paplūdimio poilsiautojų.

8.15. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, būtina įrengti medicinos ir gelbėjimo punktus. Medicinos punktų įrengimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

8.16. Į paplūdimius draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus.

9. Paplūdimių priežiūra:

9.1. Prieš maudymosi sezoną visi paplūdimiuose esantys statiniai turi būti suremontuoti

ir juose atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija.

9.2. Nerūšiuotos atliekos turi būti surenkamos ir išvežamos kiekvieną dieną. Antrinių žaliavų konteinerius pripildžius, atliekos iš jų turi būti išvežamos.

9.3. Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per dieną, persirengimo paviljonus, kabinas, rūbines, tualetus, šiukšliadėžes ir nerūšiuotų atliekų surinkimo konteinerius būtina išvalyti, vieną kartą per savaitę išplauti dezinfekuojamaisiais tirpalais. Išvežus antrines žaliavas, konteineriai turi būti išvalyti ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį dezinfekuojami.

9.4. Viršutinis paplūdimių smėlio sluoksnis, ne mažiau kaip 0,1 m gylio, turi būti išvalomas bei išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę.

9.5. Paplūdimių maudyklos turi būti pažymėtos, pvz., plūdurais.

9.6. Maudyklose neturi būti vandens sūkurių, duobių. Naujai susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pvz., spalvotais plūdurais.

9.7. Paplūdimių maudyklų dugnas turi būti valomas nuo atliekų ir dumblių ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

10. Paplūdimių ir jų maudyklų teritorijoje galima naudotis plaukiojimo priemonėmis pagal nustatytą galiojančių teisės aktų tvarką:

10.1. Paplūdimių ir maudyklų teritorijose vandens motociklų ir kt. išplaukimo farvateris turi būti pažymėtas ryškios spalvos plūdurais.

10.2. Vandens motociklai greitąja eiga (glisuojant) gali plaukioti ne arčiau kaip 50 m nuo paplūdimių, maudyklų teritorijos.

10.3. Nuomojamų vandens motociklų ir kt. plaukiojimo schema turi būti suderinta su miesto ar rajono savivaldybe, Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija ir atitinkamomis aplinkosaugos tarnybomis.

10.4. Pastebėjus arti plaukiojantį žmogų, vandens motociklo laivavedys privalo sumažinti greitį iki minimalaus arba sustoti.

11. Už Vidaus vandenų laivybos taisyklių ir šių Taisyklių nesilaikymą vandens motociklų laivavedžiai ar savininkai (valdytojai) atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame teikiama 18 punkte pateikta informacija.

13. Maudyklų vandens kokybė vertinama kiekviename paplūdimyje pasibaigus maudymosi sezonui ir remiantis maudyklų vandens kokybės duomenimis, surinktais per einamąjį ir tris ankstesnius sezonus.

14. Maudyklų vandens kokybės vertinimą atlieka kompetentinga institucija.

15. Maudyklų vandens kokybė vertinama klasifikuojant ją į prastą, patenkinamą, gerą ir puikią kokybę.

16. Kiekvienos maudyklos vandeniui, kuris klasifikuojamas kaip prastos kokybės, nuo kito maudymosi sezono, prasidedančio po klasifikacijos, turi būti taikomos šios priemonės:

16.1. atitinkamos valdymo priemonės, įskaitant draudimą maudytis ar rekomendaciją nesimaudyti;

16.2. pagrindinių priežasčių, dėl kurių nepavyko pasiekti maudyklos vandens patenkinamos kokybės, nustatymas;

16.3. atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias taršai, ji sumažinta ir pašalintos taršos priežastys;

16.4. informuojama visuomenė.

17. Esamus maudyklų vandenis galima padalyti ar sujungti į grupes, atsižvelgiant į maudyklų vandens kokybės klasifikavimo rezultatus. Esamų maudyklų vandenis galima sujungti į grupes, kai:

17.1. maudyklų vandenys ribojasi vieni su kitais;

17.2. maudyklų vandens kokybės įvertinimai per paskutinius ketverius metus buvo panašūs;

17.3. maudyklų vandens charakteristikos byloja apie bendrus rizikos veiksnius arba jų nebuvimą.

18. Visuomenei teikiama informacija:

18.1. Paplūdimiuose įrengtuose informaciniuose stenduose:

18.1.1. bendra informacija - maudymosi sezono trukmė, paplūdimių ir maudyklų bei medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laikas, higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams, oro, vandens temperatūra, kontaktiniai institucijos, atsakingos už paplūdimio ir maudyklos administravimą, telefonai;

18.1.2. informacija apie maudyklas - esama maudyklos vandens klasifikacija (geras, patenkinama, prastas), maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai, bendro pobūdžio maudyklos vandens aprašymas, draudimas arba nerekomendavimas maudytis, dienų skaičius;

18.1.3. kai paplūdimio maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu, nurodoma, kad yra trumpalaikė tarša; dienų, kai dėl tokios taršos buvo draudžiama ar nerekomenduojama maudytis, skaičius per praėjusį maudymosi sezoną ir įspėjimai, jei tokia tarša galima arba jau įvykusi;

18.1.4. išskirtinių situacijų metu paplūdimio stende nurodomas taršos pobūdis ir numatoma trukmė;

18.1.5. jei paplūdimyje draudžiama arba nerekomenduojama maudytis, turi būti pranešimas apie tai ir nurodomos priežastys;

18.1.6. jei paskelbiamas nuolatinis draudimas ar nuolatinė rekomendacija nesimaudyti paplūdimyje, pranešama apie tai, kad ta teritorija nebelaikoma maudyklos vandeniu, nurodomos priežastys ir nuoroda, kur galima rasti išsamesnę informaciją;

18.1.7. jei paplūdimio maudyklos vanduo buvo klasifikuojamas kaip prastos kokybės, taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo taršos poveikio ir pašalinti taršos priežastis;

18.1.8. jei paplūdimio maudyklos vanduo buvo paveiktas trumpalaikės taršos, bendro pobūdžio informaciją apie:

18.1.8.1. sąlygas, kurios galėjo sukelti trumpalaikę taršą;

18.1.8.2. galimą taršos trukmę;

18.1.8.3. taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo taršos poveikio ir pašalinti jos priežastis.

18.2. Visuomenės sveikatos biuras visomis komunikacijos priemonėmis ir interneto svetainėje skelbia paplūdimio administratoriaus pateiktą 18.1.1-18.1.8 punktuose minėtą informaciją ir:

18.2.1. paplūdimių maudyklų sąrašą prieš kiekvieną maudymosi sezoną;

18.2.2. visų paplūdimių maudyklų vandenų klasifikaciją, įskaitant stebėsenos paskutinės klasifikacijos rezultatus;

18.2.3. stebėsenos rezultatus pabaigus analizę.

19. Jei maudyklos vanduo penkerius metus iš eilės klasifikuojamas kaip prastos kokybės, skelbiamas nuolatinis draudimas maudytis ar nuolatinė rekomendacija nesimaudyti.

 

IV. SAUGAUS ELGESIO VANDENYJE IR ANT LEDO REIKALAVIMAI

 

20. Draudžiama:

20.1. lankytis paplūdimiuose, maudytis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų toksinių medžiagų;

20.2. maudytis vietose, nepritaikytose maudymuisi;

20.3. palikti prie vandens be priežiūros mažamečius vaikus;

20.4. plaukti vandens motociklais greitąja eiga arčiau kaip 50 m nuo paplūdimio, maudyklos teritorijos;

20.5. į paplūdimį vestis šunis ir kitus gyvūnus;

20.6. plaukti arba bristi už maudymosi vietos pažymėtų ribų;

20.7. gadinti ar naikinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius informacinius ir kitus ženklus, iškabas, statinius, plaukiojimo priemones;

20.8. plaukioti ant automobilių kamerų, rastų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų;

20.9. plaukioti pripučiamomis plaukiojimo priemonėmis už pažymėtų ribų;

20.10. maudytis, nardyti bei šokinėti iš plaukiojimo priemonės jai plaukiant;

20.11. kurti laužus, deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas;

20.12. teršti vandens telkinius ir jų pakrantes, paplūdimius, maudyklas;

20.13. vandens telkiniuose ir jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, kenksmingų medžiagų tarą, indus ir pan.;

20.14. važiuoti ar stovėti su motorinėmis transporto priemonėmis arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio;

20.15. maudytis vaikams iki 12 metų be suaugusio asmens priežiūros;

20.16. mėtyti šiukšles, nuorūkas ir pan.

21. Patariama:

21.1. Perkaitusiam saulėje nepulti staiga į vandenį, prieš tai juo neapsišlaksčius. Tai gali sukelti raumenų mėšlungį arba širdies paralyžių.

21.2. Nesimaudyti sočiai pavalgius. Būtina palaukti 1,5-2 valandas.

21.3. Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį ar vietą, kur maudosi daugiau žmonių.

21.4. Nešokti stačia galva į vandenį, jeigu neaiškus tos vietos gylis ir dugnas.

21.5. Nesimaudyti tamsiu paros metu.

21.6. Atvykus prie vandens telkinių su vaikais, nepalikti jų be priežiūros.

21.7. Nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti tiltas, status krantas.

21.8. Neplaukti už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

21.9. Nesimaudyti užterštame vandenyje, galinčiame sukelti infekcines ligas.

21.10. Neplaukti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

21.11. Vengti pelkėto ir augalais užžėlusio vandens.

21.12. Nesimaudyti lyjant ir perkūnijos metu.

21.13. Nemokant plaukti, neiti į vandenį giliau kaip iki krūtinės.

21.14. Nesimaudyti apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar vaistų.

22. Organizuojant vaikų turizmo renginius, privaloma laikytis Vaikų turizmo renginių organizavimo apraše nustatytų maudymosi reikalavimų.

23. Ant užšalusių vandens telkinių draudžiama:

23.1. važiuoti motorizuotomis transporto priemonėmis, išskyrus organizuojant renginius (turint renginiui organizuoti išduotą leidimą), sporto treniruotes ar varžybas;

23.2. rengti čiuožyklas ant gilesnių negu vieno metro vandens telkinių vietų;

23.3. naudotis čiuožyklomis, kai:

23.3.1. ledo storis mažesnis negu 25 cm;

23.3.2. ledas turi sniego priemaišų ir nėra skaidrus;

23.3.3. atlydžio metu;

23.4. vienam eiti ant ledo tamsiu paros metu;

23.5. palikti vaikus ant ledo be suaugusiųjų priežiūros;

23.6. mėtyti šiukšles, nuorūkas ir pan.

24. Čiuožyklą eksploatuojanti ar renginius, taip pat ir sporto varžybas ant užšalusių vandens telkinių rengianti organizacija privalo užtikrinti žmonių saugumą. Jei ledo storis ar jo struktūra kelia pavojų žmogaus gyvybei, naudojimasis čiuožykla ar ant ledo organizuojami renginiai turi būti sustabdyti.

25. Lipti, vaikščioti (žvejoti), čiuožti ant užšalusių vandens telkinių ledo draudžiama, jei ledo storis mažesnis negu 7 cm.

26. Draudžiama ties perėjomis ledu sugadinti ar sunaikinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius informacinius ir kitus ženklus, iškabas, statinius, plaukiojimo priemones.

27. Patariama:

27.1. Eiti žmonių grupei per ledą galima, kai ledo storis ne mažesnis kaip 15 cm, o atstumas tarp žmonių 5-6 metrai.

27.2. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

27.3 Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšalusios medžių šakos, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.

27.4. Prieš einant ant ledo, apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eiti jomis, nes tai išbandytas kelias. Į krantą grįžti tuo keliu, kuriuo atėjote.

27.5. Einant ledu turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, nedelsiant grįžti į krantą,

27.6. Eiti ledu čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.

27.7. Ledas labai pavojingas atodrėkių metu.

 

V. ATSAKOMYBĖ

 

28. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Atsakomybė už šių Taisyklių pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 185 straipsnyje.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

30. Už Vidaus vandenų laivybos taisyklių bei Asmeninių laivų (vandens motociklų ir kt.) naudojimo taisyklių nesilaikymą vandens plaukiojimo priemonių laivavedžiai ar savininkai (valdytojai) atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos Savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į teisės aktus, konkrečius Savivaldybės poreikius ir kitas priežastis.

 

_____________________________