ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO VIEŠOSIOSE KAPINĖSE IR JŲ LANKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 25 d. Nr. T- 224
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55¬1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 140-5763) 31 straipsniu ir Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), 15 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-371 „Dėl Šiaulių miesto kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-224
LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO VIEŠOSIOSE KAPINĖSE IR JŲ LANKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse ir jų lankymo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato leidimo laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse išdavimo, kapaviečių skyrimo ir laidojimo jose, kapaviečių (kapų) identifikavimo, neprižiūrimų kapinių priežiūros organizavimo, draudimų laidoti nustatymo, kapinių statuso nustatymo, kapinių lankymo tvarką.
Šios Taisyklės privalomos visoms viešosioms kapinėms, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapinėms ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ
4. Šiaulių miesto viešosios kapinės turi statusus:
4.1. neveikiančios - kapinės, registruotos Kultūros vertybių registre, taip pat Rėkyvos kaimo senosios kapinės;
5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybė) praneša vietinėje spaudoje, be to, kapinių prižiūrėtojas šią informaciją skelbia kapinių informacinėje lentoje.
6. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse (kapavietėse), reikia Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio pritarimo.
III. LEIDIMŲ LAIDOTI VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE IŠDAVIMAS
9. Rašytinį leidimą laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse pagal Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau - Administracijos direktorius) įgalioti kapinių prižiūrėtojo asmenys.
10. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui - 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) - 7 kv. metrai (2,8 x 2,5), neįskaitant priėjimų (šoniniai 0,25-0,3 m, galiniai 0,6-0,75 m pločio), arba pagal kapinių planą - kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
12. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria kapinių prižiūrėtojas pagal kapinių planą eilės tvarka.
13. Laidoti Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių dalyje, skirtoje mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems veikėjams ir valstybei bei visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, leidžiama Administracijos direktoriaus įsakymu.
Rašytinį prašymą dėl mirusiojo palaidojimo šioje K. Donelaičio g. kapinių dalyje laidojimą organizuojantis juridinis ar fizinis asmuo pateikia Administracijos direktoriui. Rekomendacijas dėl palaidojimo teikia Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ne mažiau kaip 3 asmenų darbo grupė, į kurią kviečiami miesto mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių įstaigų ar organizacijų atstovai.
Kai rekomendaciją dėl laidojimo reikia gauti poilsio ir švenčių dienomis, darbo grupė klausimo nesvarsto, o rekomendaciją išimties tvarka gali teikti Savivaldybės meras.
Administracijos direktoriaus įsakymo projektą ir kitus reikiamus dokumentus rengia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius.
14. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8 iki 17 val., o poilsio ir švenčių dienomis - pagal kapinių prižiūrėtojo nustatytą ir kapinių informacijos lentoje, kapinių prižiūrėtojo ir Savivaldybės interneto svetainėse paskelbtą laiką.
15. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas pateikus prašymą kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar esant jo rašytiniam sutikimui bei pateikus kapinių prižiūrėtojui anksčiau šioje kapavietėje palaidotojo mirimo liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
IV. LAIDOJIMAS VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE
17. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.
19. Pirmosiomis šv. Kalėdų ir šv. Velykų dienomis nelaidojama. Kitų valstybinių švenčių dienomis prireikus gali būti laidojama nuo 14 iki 17 val.
20. Kasti kapo duobę (-es), statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus ir gavę kapinių prižiūrėtojo leidimą.
Asmenys, atliekantys šiuos darbus, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių, priėjimų, padarę pažeidimus privalo juos pašalinti ar atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad kasant kapo duobę, statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius nebūtų pažeidžiami nustatyti reikalavimai.
21. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, - ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
22. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam statomų, rekonstruojamų kapo statinių supaprastintą projektą, kurį sudaro: kapavietės planas (schema) su pažymėtais esamais ir projektuojamais kapavietės statiniais ir jų eksplikacija, su kapavietės matmenimis, projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis ir aukščiais; statinio konstrukcijų aprašymas ir techninė specifikacija. Kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
23. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas.
Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
24. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima.
25. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale kaip atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
27. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui.
28. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
29. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė Administracijos direktoriaus įsakymu gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūros tvarka.
30. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos nustatyta tvarka gautas visuomenės Apskrities sveikatos centro leidimas, arba prokuroro nurodymu. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Apskrities visuomenės sveikatos centro leidimas nėra būtinas perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, nebent būtų atidaromas karstas.
Kai ekshumuoti palaikus reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiami dokumentai su šiais reikalavimai, Savivaldybės ir Apskrities visuomenės centro rašytiniai sutikimai. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo atstovas. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir tai pažymima Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
31. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities (kurios teritorijoje yra perlaidojamų palaikų kapavietė) Visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės, konfesinėse kapinėse - ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą bei artimiausių giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinį, notaro patvirtintą sutikimą ir savivaldybės, į kurios teritorijoje esančią kapavietę numatoma perlaidoti palaikus, sutikimą. Veikiančiose ar riboto laidojimo kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai, ir tik pervežti iš kitų vietovių.
Palaikai iš vienų Šiaulių miesto kapinių į kitas gali būti perlaidojami tik atskiru Administracijos direktoriaus leidimu. Administracijos direktoriaus įsakymo projektą ir kitus reikiamus dokumentus rengia Miesto infrastruktūros skyrius.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir šių Taisyklių 31 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
32. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad palaikų ekshumavimo ir (ar) perlaidojimo metu nebūtų sutrikdyta viešoji tvarka ir būtų išvengta galimos infekcijos išplitimo.
33. Kai nėra mirusių artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių organizuoti mirusiojo (vienišo) ir (ar) neatpažinto mirusiojo laidojimą ir apmokėti laidojimo išlaidas (karsto, įkapių, duobės kasimo, transporto), palaikų gabenimo, saugojimo ir laidojimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Vienišų ir (ar) neatpažintų mirusiųjų Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje laidojimą organizuoja (atlieka) Savivaldybės administracijos viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu parinktas juridinis asmuo pagal su Savivaldybe sudarytą paslaugų sutartį. Šios paslaugos atlikimą kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.
Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
34. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai vežami ir laidojami (perlaidojami) pagal Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 patvirtintą tvarką.
35. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
36. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti pagal susitarimą su atliekų tvarkytoju ar atliekų vežėju.
V. PRIPAŽINTŲ NEPRIŽIŪRIMOMIS KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA IR LAIDOJIMAS JOSE
37. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į Savivaldybę ar jos įgaliotą asmenį. Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros.
Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šiose Taisyklėse veikiančioms kapinėms nustatytą tvarką.
38. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtinto Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
39. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys. Leidimas laidoti išduodamas pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, priede nustatytą formą.
40. Neprižiūrimose kapavietėse žmogaus palaikus galima laidoti praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos ir tik gavus leidimą.
41. Laidoti pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse galima šiose Taisyklėse veikiančioms kapinėms nustatyta tvarka, jeigu pripažintoje neprižiūrima kapavietėje nėra statinių (antkapio, paminklo, aptvėrimo ir kt.) ir jeigu yra galimybė šioje kapavietėje formuoti atskirą (naują) kapą nenaikinant esamo kapo.
Kitokiu atveju tolesnio laidojimo tvarką (nepažeidžiant šių Taisyklių reikalavimų) ir sąlygas pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse nustato Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
VI. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
42. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
42.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
42.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis.
Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
43. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys pagal pateiktą medžiagą ir patikrinę kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
Priimtą sprendimą Savivaldybė pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
VII. DRAUDIMAI LAIDOTI
44. Draudžiama laidoti kapinėse, jei dėl tolesnio laidojimo jose galėtų kilti pavojus visuomenės sveikatai.
45. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Administracijos direktorius savo įsakymu priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia savivaldybės interneto svetainėje, o kapinių prižiūrėtojas - kapinių informacinėje lentoje.
46. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, nustatyta tvarka joms turi būti suteiktas neveikiančių kapinių statusas.
VIII. KAPINIŲ LANKYMAS
47. Kapines leidžiama lankyti: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. 8-21 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. 9-18 val., lapkričio 1 ir 2 d. 9-22 val.
Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.
48. Transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.
Į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti: specialiosioms transporto priemonėms; kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms; transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančioms neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is); transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose); transporto priemonėms, įvežančioms paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti), kai vežama ne mažiau kaip 30 kg tam skirtų medžiagų ir inventoriaus.
Nurodytos transporto priemonės gali įvažiuoti į kapinių teritoriją tik leidus kapinių prižiūrėtojui ir jeigu transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 5 tonos.
49. Kapinėse draudžiama: važinėti bet kokiu transportu, išskyrus 48 punkte nurodytus atvejus, važinėti riedučiais, riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), būti kapinėse ne lankymo metu, savavališkai bendro naudojimo vietose sodinti želdinius (medžius ir krūmus), genėti, kirsti medžius ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti medžius, krūmus, vejas ir gėlynus, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus prižiūrėtojo, šiukšlinti, skinti ar imti gėles ar kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
51. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė vaizdinė komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų.
Kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal galiojančias, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Išorinės reklamos įrengimo taisykles.
52. Esant paklausai, prie kapinių gali būti organizuojamas gėlių, juodžemio, žvakučių pardavimas bei kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvų, grėblių, kibirų ir kt.) nuoma.
Prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą prekiauti ir teikti paslaugas Šiaulių miesto viešosiose vietose.
53. Kapinėse susidarančios atliekos kapinių prižiūrėtojo surenkamos ir šalinamos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis jų reikalavimų. Atliekos surenkamos į konteinerius. Konteineriai statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba suderintose su Savivaldybe vietose (prireikus įrengiamos papildomos vietos). Surinktos mišriosios atliekos išvežamos į sąvartyną, biologiškai skaidžios atliekos - į kompostavimo aikštelę. Kapinių prižiūrėtojas privalo prie atliekų konteinerių nuolat palaikyti švarą ir tvarką.
54. Kapinių prižiūrėtojas privalo pateikti Savivaldybei metinę ataskaitą apie išduotus leidimus laidoti (perlaidoti), apie galimus laidojimus (galimybę formuoti naujas kapavietes). Ataskaita turi būti pateikta per 15 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.
55. Kitus šiose Taisyklėse nenumatytus laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse ir jų lankymo klausimus sprendžia Administracijos direktorius.