VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ IR KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 22 d. Nr. T3-271
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 str. 1 d. 41 p., 16 str. 2 d. 36 p., 29 str. 8 d. 1 p., 32 str. 2 d. 17 p., 3 d. 7 p., Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 140-5763) 31 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004., Nr. 153-5571) 20 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti:
1.3. Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašą (3 priedas).
2. Atsakingais už šio sprendimo vykdymą paskirti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnus, pavesti jiems įrengti informacines lentas prie pagrindinių įvažiavimų į kapines bei pasirašytinai supažindinti kapinių prižiūrėtojus su sprendimu patvirtintais teisės aktais.
3. Pavesti iki 2014 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atlikti kapinių inventorizaciją ir kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant pirmenybę į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių žemės sklypams įregistruoti.
4. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-05-11 sprendimą Nr. T-3-123 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
6. Šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti vietinėje spaudoje ir Savivaldybės tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2011 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T3-271
1 priedas
VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau Taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios Taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapas – vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai.
Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Karstas – iš tvirtų medžiagų pagaminta dėžė žmogaus palaikams laidoti kape, rūsyje ar kolumbariumo nišoje.
Kolumbariumas – statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti.
Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.
Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.
Kapinių perdavimo sutartis – šių Taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
5. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančioms kapinėms gali būti suteiktas neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas. Naujos kapinės priskiriamos veikiančioms kapinėms ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose. Kapinių statusas suteikiamas ir keičiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) Vilniaus visuomenės sveikatos centro suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
6. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negali būti naujų laidojimų dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
7. Riboto laidojimo kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio pritarimo.
8. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
9. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
III. KONFESINĖS KAPINĖS
10. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse.
11. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
12. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
IV. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
13. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse laidojami atitinkamų seniūnijų (parapijų, kurių parapijiečiai gyvena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje) gyventojai ir jų šeimų nariai – seneliai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), vaikaičiai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai (šeimos kapai). Kitų mirusiųjų asmenų laidojimo klausimą, gavus palaidotųjų ir mirusiųjų artimųjų giminaičių raštišką pritarimą, išimtiniais atvejais sprendžia seniūnijų seniūnai, atsižvelgdami į mirusiųjų ryšį su seniūnija (parapija) arba kas iš mirusiųjų giminaičių jau palaidotas kapinėse, kuriose prašoma laidoti.
Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą išduoda Savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys.
14. Leidimai laidoti išduodami nemokamai. Leidimas išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Leidimas laidoti darbo dienomis išduodamas seniūnijų darbo laiku seniūnijose, o poilsio dienomis ir po darbo - pagal seniūnijose bei prie kapinių esančiose informacijos lentose skelbiamą informaciją, kurioje nurodyti seniūnijų atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys, taip pat Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai.
Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti (pagal leidimo laidoti pridedamą formą) kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.
Naujos kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai.
Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8 x 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Minimalus galimas praėjimas tarp kapaviečių kapinėse (šoninis ir galinis) 0,5 m. Kapinėse tvarkymo darbus atliekantiems žmonėms draudžiama užtverti praėjimo taką žemės (išskyrus kasant kapą) arba statybos medžiagomis ilgiau nei parą.
Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
15. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Seniūnijos seniūną apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija raštu neinformavo, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę - ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (25 m.).
Neprižiūrimose kapavietėse žmogaus palaikus galima laidoti praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos ir tik gavus leidimą.
17. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo ir seniūnijos seniūno rašytinį sutikimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
18. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas.
19. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (seniūnijos pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; kapinių prižiūrėtojo vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis pasirašytinai Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo 10 skiltyje. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis (vardas, pavardė, adresas arba juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, telefono numeris).
22. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu (adresu nurodytu Laidojimų ir kapaviečių registravimo žurnale) įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva seniūnijos seniūnas arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.
24. Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja seniūnijos seniūnas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į seniūnijos seniūną ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Seniūnijos seniūnas ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Tolesnio laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarka nustatyta Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos apraše. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.
25. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
26. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
26.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
26.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
26.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
27. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir 2008-04-25 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-139 patvirtintas Vilniaus rajono želdinių ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir priežūros taisykles.
28. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
29. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
30. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka.
V. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
31. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
31.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybės administracijos filialo – seniūnijos seniūnui, kurios teritorijoje yra kapinės;
31.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
31.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
32. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų seniūnai pagal pateiktą medžiagą ir patikrinę kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai – medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
VI. KAPINIŲ LANKYMAS IR KITI KLAUSIMAI
34. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Vėlinių dieną – lankymo laikas neribojamas.
37. Kapinėse draudžiama:
37.3. be kapinių prižiūrėtojo žinios statyti naujus, išvežti remontuoti kapų statinius, sodinti arba persodinti medžius;
37.4. šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ir imti gėles, imti smėlį ar žemę ne tam skirtose vietose, gadinti kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje šių taisyklių vykdymo kontrolę atlieka administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai ir seniūnijų seniūnai.
2011 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-271
patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priedas
(Leidimo laidoti forma)
____________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
______________ Nr. _______
(data)
__________________________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _______________________________Nr. __________________________________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris)
gautą ___________________________________________________________________________
(laidojančio asmens: fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
prašymą ir pateiktą mirties ______________________liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
(mirties liudijimo data ir numeris)
Pavardė ________________________________________
Vardas _________________________________________
Asmens kodas ___________________________________
Gimimo data ____________________________________
Mirties data _____________________________________
Kapinių pavadinimas ______________________________
Kvartalo numeris _________________________________
Kapavietės numeris _______________________________
Kapavietės dydis _________________________________
Kolumbariumas __________________________________
Nišos numeris ____________________________________
Pelenų barstymo laukas _____________________________
________________________________ ___________ ___________________
(leidimą išdavusio asmens pareigų (parašas) (vardas ir pavardė)
pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
________________________________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________________ ___________ _____________________
(pritarimą išdavusio asmens pareigų (parašas) (vardas ir pavardė)
pavadinimas)
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.
________________________
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2011 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T3-271
2 priedas
LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimą ir informacijos apie neprižiūrimas kapavietes teikimą.
2. Šiame apraše vartojama sąvoka „neprižiūrimos kapavietės“ – kapavietės, kurios Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka pripažintos neprižiūrimomis.
Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763). 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir Vilniaus rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – kapinių tvarkymo taisyklės).
II. LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMAS
3. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda Savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų seniūnai, kai seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Leidimas laidoti išduodamas pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priedu nustatytą formą.
4. Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia seniūnijos seniūnui ar jo įgaliotiems asmenims mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas seniūnijos seniūno sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos (t.y. 50 m. nuo paskutinio palaidojimo).
5. Mirus asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje gali būti išduotas laidojančiam asmeniui šiame apraše nustatyta tvarka.
6. Duomenis apie kapinėse esančias neprižiūrimas kapavietes seniūnijos seniūnui teikia kapinių prižiūrėtojas. Duomenys turi būti pateikti per 5 darbo dienas kapavietę pripažinus neprižiūrima Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Nurodomi šie duomenys: kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2011 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T3-271
3 priedas
VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ GIMINAIČIŲ INFORMAVIMO APIE KAPINIŲ PANAIKINIMĄ TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato informaciją, kurią kapinių prižiūrėtojas apie Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą panaikinti kapines skelbia visuomenei ir raštu pateikia kapinėse palaidotų asmenų artimiesiems giminaičiams, jeigu jų adresus kapinių prižiūrėtojas žino, taip pat šios informacijos skelbimo tvarką ir priemones.
2. Šiame apraše vartojama sąvoka „artimieji giminaičiai“ – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje. Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254).
II. VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ GIMINAIČIŲ INFORMAVIMAS
3. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 1 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją šiais būdais:
4. Informacijoje nurodoma:
4.5. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;
5. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją.
________________________
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2011 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T3-271
4 priedas
KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO KAUPIAMŲ DUOMENŲ TVARKYMO SĄLYGŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato kapinių prižiūrėtojo kaupiamus ir tvarkomus duomenis apie kapinėse palaidotus asmenis, laidojimus ir kapavietėse esančius statinius, šių duomenų registravimo tvarką, taip pat laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo formą.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Zin., 2007, Nr. 140-5763), 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir Vilniaus rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse vartojamas sąvokas.
II. DUOMENYS APIE KAPINĖSE PALAIDOTUS ASMENIS IR LAIDOJIMUS. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
3. Kapinių prižiūrėtojai laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas) pagal šio aprašo priede pateiktą formą registruoja šiuos duomenis:
3.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį;
3.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo duobės gylį;
3.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;
3.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardą, pavardę, adresą arba juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, telefono numerį;
5. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.
6. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendoriniais metais užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
7. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
2011 liepos 22 d. Vilniaus rajono
savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-271
patvirtinto Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų
duomenų tvarkymo sąlygų aprašo priedas
(Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo forma)
___________________________________________________________________________________________________________
(kapinių pavadinimas, adresas)
LAIDOJIMŲ IR KAPAVIEČIŲ STATINIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS
____________________________________________________________________________________________________________
(kapinių prižiūrėtojo pavadinimas arba vardas, pavardė)
| Eil. Nr. |
Palaidotas asmuo |
Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardas, pavardė, adresas arba juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, telefono numeris |
Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos |
Unikalus kodas Kultūros vertybių registre |
Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė |
Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas |
|||||||
| pavardė, vardas, asmens kodas |
gimimo ir mirties datos |
gimimo vieta |
mirties vieta |
mirties liudijimo išdavimo data ir numeris |
kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas |
laidojimo data, kapo duobės gylis |
pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą1 |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
___________________
19 skiltis pildoma tuo atveju, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas.
______________________________
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2011 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T3-271
5 priedas
KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato kapinių, kuriose laidojami žmonių palaikai, balzamuoti ir (ar) kremuoti žmonių palaikai, priežiūros organizavimo tvarką.
2. Pagal šį aprašą Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja visų Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą.
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir Vilniaus rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse.
II. KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
4. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir lėšas priežiūrai skiria Savivaldybės taryba. Seniūnijos seniūnas aptarnaujamoje teritorijoje organizuoja kapinių priežiūrą, išduoda leidimus laidoti. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos (toliau vadinama – religinės bendruomenės ar bendrijos).
5. Viešosioms kapinėms prižiūrėti Savivaldybės administracijos direktorius į darbą priima kapinių prižiūrėtoją, su kuriuo sudaroma darbo sutartis ir kuris dirba pagal pareigybės aprašymus. Seniūnijos seniūnas su kapiniu prižiūrėtoju gali sudaryti kapinių priežiūros sutartį.
6. Jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja ir kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, kapinių priežiūros sutartį su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sudaro religinė bendruomenė ar bendrija. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, su juo religinė bendruomenė ar bendrija sudaro darbo sutartį.
7. Kai šio aprašo 6 punkte nustatytu atveju konfesinėms kapinėms prižiūrėti kapinių prižiūrėtoją paskiria Savivaldybė ir su juo kapinių priežiūros sutartį sudaro Seniūnijos seniūnas, konfesinėms kapinėms paskirtą kapinių prižiūrėtoją pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta konfesinėms kapinėms laidojimo ir kapinių lankymo tvarka ir apie supažindinimą pažymi kapinių priežiūros sutartyje. Konfesinių kapinių prižiūrėtojas privalo laikytis religinės bendruomenės ar bendrijos konfesinėms kapinėms nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
8. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su seniūnijos seniūnu arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas kontruoliuoja, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), nustatytąja tvarka būtų surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.