KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KĖDAINIŲ RAJONO KRAKIŲMIKALOJAUS KATKAUS VIDURINĖS
MOKYKLOS TIPO PAKEITIMO IR GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 26 d. Nr. TS-15
Kėdainiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.39 ir 2.40 straipsniais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 43 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 60 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 49 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 73 ir 113 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 29 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162 „Dėl reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“, Kėdainių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pakeisti Kėdainių rajono savivaldybės Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos tipą į Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnaziją, vykdančią akredituotą vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas.
3. Įgalioti Kėdainių rajono savivaldybės merę Nijolę Naujokienę pasirašyti Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos nuostatus.
4. Įgalioti Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorių įregistruoti nuostatus teisės aktų nustatyta tvarka ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.
5. Įgalioti Kėdainių r. savivaldybės merę Nijolę Naujokienę pakeisti Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos direktoriaus Alano Magylos darbo sutartį, perkeliant jį į Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktoriaus pareigas.
PATVIRTINTA
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos
2007 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-15
KĖDAINIŲ R. KRAKIŲ MIKALOJAUS KATKAUS GIMNAZIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos pavadinimas – Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.
2. Mokyklos įsteigimo data – 1579 m. spalio 8 d. Žemaičių vyskupystės vizitatoriaus T. Pekulos raštas.
3. Mokyklos veiklos pradžia – 1940 m. rugsėjo 3 d. LTSR Liaudies komisarų tarybos nutarimas BN 96 1940 m. kovo 21 d.. Veiklos pradžia – 1940 m. rugsėjo 21 d.
4. Teisinė forma – Kėdainių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.
6. Tipas – gimnazija. Gimnazijos potipis – gimnazija, vykdanti vidurinio, pagrindinio, pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
7. Gimnazijos adresas – Kauno g. 26, Krakės, LT-58251, Kėdainių r. sav., tel./faks. (8 347) 38242, el. paštas: krakiu@katkaus.kedainiai.mit.lt
9. Gimnazijos savininkas – Kėdainių rajono savivaldybė (klasifikatoriaus kodas 111103885), adresas – J. Basanavičiaus g. 36, LT-52788, Kėdainiai. Savininko funkcijas įgyvendinanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės taryba.
12. Veiklos rūšys:
13. Kitos veiklos sritys ir rūšys:
14. Gimnazija išduoda išsilavinimo pažymėjimus, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimus, jų kodus patvirtina Švietimo ir mokslo ministras.
15. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos skyriai:
15.1.Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Ažytėnų pradinio ugdymo skyrius.
15.1.8. Kitos veiklos sritys ir rūšys:
15.1.8.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)
15.2. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiškių pradinio ugdymo skyrius.
15.2.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:
15.2.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)
15.3. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Pašušvio pradinio ugdymo skyrius.
15.3.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:
15.3.7.6. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)
15.4. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Plinkaigalio pradinio ugdymo skyrius.
15.4.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:
15.4.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)
16. Gimnazija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir Lietuvos gimnazijos bendraisiais nuostatais.
II. GIMNAZIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
18.Gimnazijos tikslai:
18.1. Sudaryti sąlygas mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes, prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą.
19. Gimnazijos uždaviniai:
19.1. Siekti aukšto mokinių pasiekimų moksle lygio ne tik jiems įgyjant žinių, bet ir išsiugdant bendruosius gebėjimus, kompetencijas bei pasirengiant mokytis visą gyvenimą.
19.2. Siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti mokiniams sąlygas įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą.
19.3. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą.
19.4. Užtikrinti darnią prigimtinių vaiko galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą, perteikti tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes.
19.5. Puoselėti mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, atsakomybės jausmą.
20. Gimnazijos funkcijos:
20.1. Formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias ugdymo programas.
20.2. Kuria darbo sistemą su itin gabiais mokiniais ir su mokiniais, turinčiais mokymosi problemų.
20.2.2. Siūlo ir taiko įvairius mokymo (si) būdus, kad mokiniai pasiektų valstybinių išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis.
20.2.4. Organizuoja specialiųjų poreikių vaikų, pajėgiančių įsisavinti pasirinktas gimnazijos programas, ugdymą gimnazijos klasėse, teikia reikalingą specialiąją pagalbą.
20.3. Taiko bendruosius ugdymo tikslus ir gimnazijos ugdymo tikslus atitinkančius vertinimo modelius.
20.10. Vykdo teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevenciją.
III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR PAŠALINIMAS IŠ GIMNAZIJOS
21. Mokiniai į Krakių Mikalojaus Katkaus gimnaziją bei pradinio ugdymo skyrius priimami vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nustatytomis tvarkomis.
22. Į mokyklą priimami mokiniai, gyvenantys steigėjo mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei pageidaujančių mokytis nėra daugiau nei mokykla gali talpinti, tada tėvų prašymu priimami ir kitų mokyklų aptarnavimo teritorijoje gyvenantys mokiniai.
23. Į priešmokyklinio ugdymo grupę priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Jaunesniems nei 6 metų vaikams priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas, jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) ir gimnazijos psichologai, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tėvai pateikia mokyklos direktoriui prašymą ir, jeigu reikia, PPT pažymą.
24. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju – jaunesni, jeigu jie yra pakankamai subrendę šiai programai. Jų brandą patikrina komisija, kurią sudaro pradinių klasių mokytoja, psichologas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Tėvai pateikia prašymą, medicininę pažymą.
25. Pageidaujantys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą pateikia prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.
27. Prašymą už vaiką iki 14 m. pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas pateikia prašymą pats su vieno iš tėvų (globėjų) raštišku sutikimu.
28. Asmens priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi, kurią pasirašo gimnazijos direktorius ir vienas iš tėvų ar globėjų (už vaiką iki 14 metų). 14–16 metų vaikas sutartį pasirašo pats tik turėdamas vieno iš tėvų (globėjų) raštišką sutikimą.
29. Sutartis sudaroma ugdymo programos vykdymo laikotarpiui ( pradinio ugdymo programa – 4 metai, pagrindinio ugdymo programa – 6 metai, vidurinio ugdymo programa – 2 metai). Pasibaigus ugdymo programos laikotarpiui sudaroma nauja mokymo sutartis.
30. Mokymo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas – segamas į asmens bylą. Mokymo sutartis registruojama mokymo sutarčių registracijos knygoje.
31. Atvykus naujam mokiniui arba su mokiniu sudarius naują sutartį, jis įrašomas į tų mokslo metų sąrašą „Pažymėjimų, brandos atestatų ir mokinių apskaitos žurnalų formavimo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka.
32. Naujai atvykusiems mokiniams formuojama mokinio asmens byla, kurioje saugomi prašymai, mokymo sutartys, gimimo liudijimo kopija, dokumentai apie išsilavinimą, išsilavinimo pažymėjimų kopijos (originalas grąžinamas pateikėjui), medicininės pažymos dėl mokymo namuose, pažymos apie mokymąsi gydymo įstaigose, pranešimai tėvams apie papildomų darbų skyrimą ir apie programos kartojimą.
33. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ar pradinio specialiojo ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ar pagal pagrindinio specialiojo ugdymo programą.
34. Asmuo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikęs mokyklos direktoriui Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą.
35. Užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimus nustato gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
36. Mokiniui išvykus iš gimnazijos, jo asmens byla lieka gimnazijoje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, pažymą, mokyklai išsiunčiama mokinio asmens bylos kopija ir nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus. Jei išvykstama pasibaigus mokslo metams, išduodamas Mokymosi pasiekimų pažymėjimas.
37. Mokiniai, norintys išvykti iš gimnazijos, pateikia prašymą direktoriui, nurodydami išvykimo priežastį. Prašymą už vaiką iki 14 metų parašo vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – turintis raštišką vieno iš tėvų (globėjų) sutikimą.
39. Klasės auklėtojas privalo išduoti sutvarkytą pažymių knygelę, išrašyti duomenis apie mokymosi pasiekimus ir perduoti direktoriaus pavaduotojai.
40. Gimnazijos direktorius išduoda Mokymosi pasiekimų arba įgyto išsilavinimo pažymėjimą, išvykstant nepasibaigus mokslo metams – pažymą apie mokymosi pasiekimus.
41. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę gimnazijos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš gimnazijos. Gimnazijos direktorius kartu su steigėju, mokinio tėvams (vienam iš tėvų) dalyvaujant ir pritarus gimnazijos mokytojų tarybai, šalina mokinį iš gimnazijos. Apie pašalinimą informuojama savivaldybė.
42. Mokinys, kuris mokosi pagal neprivalomojo ugdymo programą, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę gimnazijos bendruomenės nariams, jei jis pažeidinėja gimnazijos vidaus tvarkos taisykles, nesilaiko mokymo sutarties reikalavimų, sąmoningai nesimoko ir praleidinėja pamokas, gali būti pašalintas iš mokyklos. Klausimą dėl mokinio pašalinimo iš gimnazijos sprendžia gimnazijos direktorius atsižvelgdamas į mokytojų tarybos siūlymus. Apie mokinio pašalinimą iš gimnazijos informuojami mokinio tėvai.
IV. GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
43. Mokinių teisės:
43.3. Pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą.
43.6. Pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus.
43.7. Į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, dalinę sveikatos priežiūrą gimnazijoje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją.
43.9. Mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą.
43.14. Burtis į kitas vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
44. Mokinių pareigos:
44.1. Įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų ir pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinio rengimosi kryptį.
44.3. Stropiai mokytis pagal savo gebėjimus, sąžiningai atlikti paskirtas užduotis, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes.
44.4. Laikytis žmonių bendravimo normų ir gimnazijos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų.
44.5. Pasiekus aukštų atitinkamos ugdymo srities rezultatų, atstovauti gimnazijai ir rajonui konkursuose, olimpiadose, varžybose.
45. Mokinių atsakomybė:
45.1. Mokiniui už pareigų nevykdymą gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.
45.2 . Mokiniui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės:
46. Tėvų (globėjų) teisės:
46.1. Nemokamai gauti informaciją apie gimnazijos veiklą, siūlomą ugdymo turinį bei jo organizavimo būdus, individualias programas skirtingų gebėjimų vaikams, mokymo formas.
46.3. Gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas, elgesį ir jo pasiekimus, apie vaiko galimybes, atsiveriančias baigus atitinkamas programas.
46.4. Reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas vaiko individualius gabumus ir valstybinius standartus atitinkantis ugdymas.
46.5. Dalyvauti gimnazijos savivaldoje, klasės tėvų savivaldoje ir turėti įtakos gimnazijos ugdymo turiniui, metodams, vertinimo formoms.
47. Tėvų (globėjų) pareigos:
47.2. Sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo ir mokymosi sąlygas, galimybes lankyti gimnaziją ir mokytis pasirinkta mokymosi forma, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą.
47.3. Bendradarbiauti su gimnazijos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir remti didaktinį ir auklėjamąjį gimnazijos poveikį.
47.4. Parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą ir užsienio kalbas.
47.6. Užtikrinti vaiko parengimą gimnazijai, ir kad jis įgytų pagrindinį išsilavinimą arba mokytųsi iki 16 metų ir motyvuotai rinktųsi tolesnę veiklos sritį.
47.7. Operatyviai pranešti gimnazijai apie svarbius mokinio gyvenimo pasikeitimus – gyvenamosios vietos, globėjų kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui įtakos turinčius veiksnius.
48. Tėvų (globėjų) atsakomybė:
48.1. Tėvams (globėjams), kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
49. Mokytojų teisės:
49.2. Laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, atitinkančias bendruosius ugdymo tikslus ir gimnazijos tikslus, skirtingų gebėjimų mokinių grupes.
49.3. Tobulinti kvalifikaciją ne daugiau kaip 5 dienas per metus, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją bei gimnazijos tipą atitinkantį atlyginimą.
49.4. Dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą.
49.5. Dalyvauti gimnazijos savivaldoje, burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus.
49.6. Nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti.
50. Mokytojų pareigos:
50.1. Pripažinti mokinių gebėjimų, poreikių, polinkių skirtybes ir teisę į ugdymo turinį, metodus, atitinkančius šias skirtybes.
50.2. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį pagal pasirinktas programas, mokinių siekius, galimybes, sveikatą, laiduoti valstybinius išsilavinimo standartus atitinkančius ugdymo (si) rezultatus.
50.3. Skatinti mokinius siekti aukštesnio pasiekimų lygmens, šį jų siekį paremti atitinkamais mokymo (si) metodais ir vertinimo kriterijais, pagalba turintiems mokymosi sunkumų.
50.5. Ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas ugdymo turiniu, asmeniniu pavyzdžiu.
50.6. Laikytis etikos normų, gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių aprašymų reikalavimų.
50.8. Analizuoti, vertinti ugdymo rezultatus, mokinių elgesį ir pasiekimus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus), kolegas, gimnazijos vadovus.
50.9. Padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus.
51. Klasės auklėtojų pareigos:
51.1. Telkti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus, tėvus (globėjus) bendriesiems gimnazijos ugdymo tikslams įgyvendinti.
51.2. Teikti moksleiviams ir jų tėvams (globėjams) išsamią informacija apie gimnazijos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo (si) kryptis, egzaminus, sąsajas su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis.
51.3. Telkti gimnazijos specialistus (psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, bibliotekininkas ir kt.), tėvus (globėjus) padėti moksleiviams pasirinkti mokymosi kryptį, susieti ją su savo ateities veikla.
51.5. Bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo (si) rezultatus.
51.6. Domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų saugumu, vykdyti rūkymo, narkotikų vartojimo, smurto ir nusikaltimų prevenciją.
51.7. Suteikti arba inicijuoti auklėtiniams reikiamą pagalbą mokymosi sunkumų, socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus gimnazijos pedagogus, specialistus, vadovus, tėvus (globėjus), vaikų teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuomeninių organizacijų darbuotojus, specialistus bei atitinkamų institucijų kompetenciją.
51.8. Inicijuoti ir remti moksleivių savivaldą klasėje, gimnazijoje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią pilietinę poziciją.
52. Mokytojų ir klasių auklėtojų atsakomybė:
52.1. Mokytojai ir klasių auklėtojai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei gimnazijos organizuotų renginių metu.
52.2. Jeigu mokytojai ir klasių auklėtojai nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja moksleivius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
V. SAVIVALDA
54. Gimnazijos taryba – aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija, telkianti mokinių, jų tėvų (globėjų), pedagogų pastangas svarbiausiems gimnazijos tikslams numatyti, uždaviniams spręsti.
56. Gimnazijos tarybos sudėtis:
3 tėvai – renkami tėvų komiteto
3 9–12 kl. mokiniai – renkami mokinių tarybos
3 pedagogai – renkami mokytojų tarybos.
57. Gimnazijos tarybos pirmininką renka tarybos nariai per pirmąjį posėdį slaptu balsavimu. Direktorius negali būti gimnazijos tarybos pirmininku ir taryboje dalyvauja be sprendžiamojo balso teisės.
58. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip tris kartus per metus. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
60. Gimnazijos tarybos narys ar visa gimnazijos taryba (jei jo/jos veikla netenkina gimnazijos bendruomenės) gali būti perrenkama mokytojų tarybos, mokinių tarybos ir tėvų komiteto sprendimu.
61. Vietos bendruomenės atstovai, rėmėjai, administracija, kiti pedagogai, mokiniai gali būti kviečiami į gimnazijos tarybos posėdžius, jei to reikalauja posėdžio darbotvarkė.
62. Už savo veiklą gimnazijos taryba atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams. Gimnazijos tarybos nuostatus tvirtina gimnazijos direktorius.
63. Gimnazijos steigėjas, švietimo priežiūros institucijos, nustačiusios, kad tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ar kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.
64. Gimnazijos tarybos funkcijos:
64.2. Aprobuoja gimnazijos veiklos programą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką.
64.3. Aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių vertinimo sistemos pasirinkimo, papildomojo ugdymo organizavimo.
64.7. Svarsto gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja lėšų paskirstymą, prižiūri gimnazijos ūkinę-finansinę veiklą.
64.8. Gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimą, kol jo teisėtumą ištirs kompetentingos komisijos.
65. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija, mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.
66. Mokytojų tarybą sudaro gimnazijos vadovas, administracija, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys pedagogai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai.
68. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, kartą per semestrą. Prireikus šaukiami neeiliniai mokytojų tarybos posėdžiai.
69. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja du trečdaliai tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
70. Mokytojų tarybos funkcijos:
70.1. Aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo gimnazijoje klausimus, svarsto gimnazistų ugdymosi pažangą bei rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo, pasiekimų vertinimo būdus.
70.2. Priima sprendimus dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria bendrųjų programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus.
70.3. Aptaria skirtingų gebėjimų moksleivių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo programas, metodus, analizuoja moksleivių krūvius, nepažangumo ir blogo lankomumo priežastis.
70.4. Kartu su gimnazijos socialiniu pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, socialinės paramos, mokymosi, poilsio, mitybos, saugos ir kitus klausimus.
70. 5. Skiria papildomus darbus, nustato jų trukmę, priima nutarimus, siūlančius direktoriui kelti mokinį į aukštesnę klasę ar palikti kartoti programą.
71. Mokinių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, atstovaujanti visoms gimnazijos mokinių interesų grupėms, išreiškianti ir ginanti jų interesus, teises.
72. Mokinių tarybai vadovauja pirmininkas, kurį renka mokinių tarybos nariai. Atstovus į tarybą deleguoja kiekviena klasė. Taryboje negali būti daugiau negu 20 narių.
73. Mokinių tarybos veiklos nuostatus, gimnazijos direktoriui pritarus, aprobuoja ir tvirtina gimnazijos taryba.
74. Mokinių tarybos funkcijos:
74.1. Inicijuoja ir organizuoja mokinių po pamokinį ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą.
74.4. Inicijuoja ir moksleivių vardu pasirašo susitarimus su gimnazijos administracija, su kitomis savivaldos institucijomis, su kitų gimnazijų, mokyklų, šalies moksleivių savivaldos institucijomis.
75. Gimnazijos tėvų komitetas – savivaldos institucija, atstovaujanti ir ginanti visų gimnazijos mokinių tėvų interesus.
77. Tėvų komitetas renkamas 2 metams. Jam vadovauja pirmininkas, išrinktas slaptu balsavimu. Komitetas renkasi į posėdžius kas du mėnesiai.
79. Tėvų komiteto funkcijos:
79.1. Su kitomis savivaldos institucijomis svarsto gimnazijos veiklos bei finansų panaudojimo klausimus.
80. Klasės tėvų komitetas – yra klasių lygmens tėvų savivaldos institucija. Ji vykdo analogiškas funkcijas klasės lygmeniu, bendradarbiaudama su klasės auklėtoju.
81. Administracinė taryba.
Administracinę tarybą sudaro gimnazijos direktorius, pavaduotojai ugdymui, pavaduotojas ūkiui, metodinės tarybos pirmininkė, psichologė, socialinė pedagogė.
82. Išplėstiniai administracinės tarybos susirinkimai kviečiami kartą per mėnesį. Išplėstiniuose susirinkimuose gali dalyvauti ir kiti gimnazijos bendruomenės nariai.
84. Administracinės tarybos funkcijos:
85. Metodinė taryba – veiksminga mokytojų organizacija, vykdanti gimnazijos pedagogų metodinę veiklą.
86. Metodinę tarybą sudaro atskirų metodinių grupių pirmininkai ir kuruojantis metodinę veiklą direktoriaus pavaduotojas.
88. Pirmininkas renkamas 2 metams posėdžio metu. Pirmininku negali būti pavaduotojas ugdymui ir gimnazijos direktorius.
89. Metodinės tarybos funkcijos:
89.1. Kartu su gimnazijos vadovais formuoja ugdymo turinio politiką, nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus gimnazijoje.
89.2. Koordinuoja gimnazijoje veikiančių metodinių grupių veiklą, telkdama mokytojus ugdymo kokybei užtikrinti.
89.5. Kartu su gimnazijos vadovais analizuoja ir planuoja ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą, ugdymo kokybę ir ugdymo inovacijų diegimą.
92. Metodinės grupės funkcijos:
92.1. Analizuoja ugdymo turinio formavimo, planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo strategijų įgyvendinimo klausimus.
92.2. Analizuoja ir vertina dalykų ugdymo programas, derina mokomųjų dalykų teminius planus ir teikia rekomendacijas gimnazijos vadovui dėl jų tvirtinimo.
93. Iniciatyvinės grupės.
Iniciatyvines grupes sudaro gimnazijos pedagogai ir kiti darbuotojai, moksleiviai, tėvai. Veikla grindžiama laisvanoriškumo principu.
96. Atestacijos komisija.
Atestacijos komisiją sudaro pirmininkas ir 6 nariai. Pirmininku yra gimnazijos vadovas, vieną-du narius į atestacijos komisiją siūlo mokyklos taryba (negali būti siūlomi mokiniai), du-tris narius (atestuotus mokytojus) – mokytojų taryba, vieną narį skiria gimnazijos steigėjas.
98. Atestacijos komisija perrenkama kas treji metai nuo jos sudarymo dienos ir atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių.
100. Komisija metodinių grupių teikimu ir tenkindama mokytojų prašymus vykdo įstaigos mokytojų atestaciją.
102. Socialinės-pedagoginės pagalbos grupė.
Grupę sudaro: socialinis pedagogas, psichologas, administracijos atstovas, klasės auklėtojų metodinės grupės pirmininkas, sveikatos priežiūros darbuotojas.
105. Socialinės-pedagoginės pagalbos grupės funkcijos:
105.5. Dalyvauja nusikalstamumo, gimnazijos nelankymo, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, savižudybių ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencinėje veikloje.
VI. VALDYMAS
107. Gimnazijai vadovauja direktorius, kurį skiri ir atleidžia savininkas. Gimnazijos direktorius atskaitingas savininkui.
108. Gimnazijos direktorius:
108.1. Inicijuoja gimnazijos veiklos programų, atitinkančių valstybės ir regiono švietimo politiką, rengimą.
108.2. Telkia gimnazijos bendruomenę gimnazijos veiklos programai įgyvendinti, valstybinei ir savivaldybės švietimo politikai vykdyti.
108.4. Rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius gimnazijos bendruomenės santykius.
108.5. Skiria vadybos funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą.
108.6. Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą.
108.8. Inicijuoja gimnazijos darbo tvarkos taisyklių rengimą, projekto svarstymą, derina jas su gimnazijos taryba, ir jas tvirtina.
108.11. Sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos teikimu skirtingų poreikių mokiniams – gabiesiems, mokymosi sunkumų patiriantiems, turintiems psichologinių problemų.
108.14. Kontroliuoja, kad gimnazijos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
108.16. Organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Švietimo ir Kultūros departamentui ir Nacionaliniam egzaminų centrui.
108.17. Rūpinasi gimnazijos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbo ir civiline sauga.
108.19. Užtikrina visų priimamų sprendimų skaidrumą ir pasibaigus kalendoriniams metams pateikia ataskaitą mokyklos bendruomenei apie mokyklos veiklą.
109. Direktorius atsako už:
109.5. Sveiką ir saugią aplinką gimnazijoje, kad su vaiku nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, asmenybės brandai.
110. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:
110.1. Organizuoja ugdymo plano sudarymą ir įgyvendinimą, bendrųjų programų individualizavimą ir įgyvendinimą, pamokų tvarkaraščio sudarymą.
110.6. Skatina mokytojus bendradarbiauti individualizuojant ugdymo turinį, pasirenkant mokymo metodus, atliekant projektinius darbus, tobulinti kvalifikaciją, atestuotis.
111. Direktoriaus pavaduotojas ūkiui:
111.1. Rūpinasi gimnazijos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, patalpų sanitarija ir higiena.
111.3. Rūpinasi gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymosi priemonių apsauga, jų atitikimu darbo saugos reikalavimams.
VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS
112. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.
113. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ir pedagogai turi atitikti gimnazijos tipui keliamus vadybinius ir pedagoginės kvalifikacijos reikalavimus.
VIII. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
IX. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS
X. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS. IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS
117. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
118. Už pažymėjimų blankų užsakymą, apsirūpinimą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus ir už išsilavinimo pažymėjimų išdavimą atsako gimnazijos direktorius.
XI. GIMNAZIJOS RYŠIAI
120. Gimnazija bendradarbiauja su aukštesniosiomis, aukštosiomis mokyklomis, šalies ir užsienio švietimo institucijomis, bendradarbiavimą įformina sutartimis.
121. Gimnazija bendradarbiauja su jos veikla susijusiomis kitomis institucijomis – kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, darbdavių, socialinių partnerių ir pan., su rėmėjais fiziniais asmenimis.
XII. GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
123. Švietimo stebėseną gimnazija vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.
124. Gimnazijos veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą gimnazijos vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką vykdo savininkas – Kėdainių raj. savivaldybė.
125. Valstybinę gimnazijos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriai pagal Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.
XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS
127. Gimnazija įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudojasi ir disponuoja priskirta žeme, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.
131. Įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžeto, nebiudžetinių lėšų naudojimo taisykles nustato savivaldybių vykdomosios institucijos.
133. Gimnazijos direktoriaus įsakymu visų kategorijų darbuotojams, esant darbo užmokesčio ekonomijai, gali būti mokamos vienkartinės išmokos teisės aktų nustatyta tvarka.
134. Gimnazija gali turėti savo fondą, kurio šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondo veiklą kontroliuoja gimnazijos taryba.
XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS
XV. PABAIGA. PERTVARKYMAS