LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 13 d. Nr. 5TS-39
Lazdijai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lazdijų rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios rajono savivaldybės tarybos 2001-03-29 sprendimą Nr. 278 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos patvirtinimo“.
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos
2003 m. gegužės 13 d.
sprendimo Nr. 5TS-39
priedas
LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS reglamentaS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato:
1.1. savivaldybės tarybos (toliau – tarybos), jos suformuotų institucijų, savivaldybės tarybos pirmininko-mero (toliau – mero), savivaldybės mero pavaduotojo (toliau – mero pavaduotojo), savivaldybės tarybos komitetų (toliau – komitetų) ir savivaldybės komisijų (toliau – komisijų) bei atskirų tarybos narių veiklos tvarką ir formas;
1.8. visuomenės atstovų, ekspertų ir savivaldybės tarnautojų dalyvavimo komitetų posėdžiuose tvarką;
1.11. mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų bei valstybės institucijų padalinių, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovų atsakymų į tarybos narių paklausimus tvarką;
1.12. tarybos kolegijos, jeigu ji sudaroma, narių tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedūrą;
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
3. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas tarybos sprendimu, kai už jį balsuoja visų tarybos narių dauguma. Tarybos patvirtinto reglamento nuostatos galioja ir naujai išrinktai tarybai.
4. Visa tarybos, jos suformuotų institucijų ir atskirų tarybos narių veikla turi būti vykdoma laikantis reglamento nuostatų. Jeigu būtina priimti sprendimą ar vykdyti kitą veiklą, kuri neprieštarauja įstatymams, tačiau neatitinka tarybos patvirtinto reglamento nuostatų, pirmiausia reikia pakeisti galiojantį reglamentą.
II. TARYBOS NARIAI
5. Tarybos nario pareigas ir teises nustato Vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir šis veiklos reglamentas.
6. Tarybos narys turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj netekusio mandato tarybos nario, - meras.
7. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
8.Tarybos narys privalo:
8.4. nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;
9. Tarybos narys turi teisę:
9.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;
9.2. šio reglamento XIII skyriuje nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;
9.3. dalyvauti ir pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai. Kiekvienas tarybos narys gali būti pakviestas, jeigu klausimo svarstymas susijęs su tarybos nario veikla, arba savo noru dalyvauti kitų komitetų, komisijų posėdžiuose;
III. TARYBA
11. Taryba yra institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę teritorijos administraciniame vienete – savivaldybėje. Tarybą sudaro pagal Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymą išrinkti 25 tarybos nariai.
12. Pagal partijų, politinių organizacijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau - rinkimų sąrašai) išrinkti tarybos nariai partijos politikai vykdyti gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti tarybos nariai ir dalis vieno rinkimų sąrašo tarybos narių. Frakcijos gali jungtis į koalicijas. Frakcijos įregistruojamos, jeigu pareiškimą dėl jų įregistravimo pasirašo ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Rinkimų sąrašų skaičius sudarant koaliciją neribojamas. Frakcijas bei koalicijas taryba įregistruoja protokoliniu sprendimu pagal bendrą visų frakcijas ir koalicijas sudarančių tarybos narių pasirašytą pareiškimą. Atskiriems klausimams nagrinėti bei teikti juos svarstyti tarybos posėdžiuose tarybos nariai gali jungtis į laikinas grupes. Grupę gali sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai, išrinkti pagal vieną ar kelis rinkimų sąrašus.
13. Kiekvienas tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Tarybos nariai gali nesijungti į frakcijas bei koalicijas.
15. Taryba savo kadencijos laikotarpiui funkcijoms įgyvendinti sprendimais patvirtina:
15.1. Mero rinkimo ir mero pavaduotojo skyrimo slapto balsavimo rezultatus. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais;
15.2. sudarytus komitetus, atsižvelgdama į tarybos narių skaičių bei jų sudėtį pagal partijas arba koalicijas, ir nustato kiekvieno komiteto kompetenciją;
IV. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS
17. Pirmąjį naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu.
18. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
19. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys..
20. Iki pirmojo tarybos posėdžio pradžios apygardos rinkimų komisija turi įteikti tarybos nariams savivaldybės tarybos nario pažymėjimus. Jeigu pažymėjimai įteikiami posėdžio dieną ir toje pačioje patalpoje, kurioje rengiamas posėdis, tai po pažymėjimų įteikimo iki posėdžio pradžios daroma pertrauka.
21. Patalpas posėdžiui parengia savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, gali būti pasirūpinta transliacija per vietos radiją, turi būti parengta balsadėžė bei parengta vieta slaptam balsavimui). Atsakingas už tinkamą pasirengimą pirmajam posėdžiui yra savivaldybės administracijos direktorius.
22. Posėdžio metu salėje naujai išrinkti tarybos nariai turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.
23. Pirmajam tarybos posėdžiui pirmininkauja atitinkamos apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, o sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos tarnautojas.
24. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jis skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
25. Pirmininkaujant apygardos rinkimų komisijos pirmininkui tarybos nariai aptaria bei patvirtina posėdžio organizavimo tvarką, posėdžio darbotvarkę, kurioje yra du klausimai – mero rinkimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimas jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai. Pirmajame posėdyje gali būti svarstomas mero pavaduotojo, savivaldybės admnistracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo skyrimas.
26. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija ar koalicija gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką.
27. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas supažindina tarybos narius su mero rinkimų procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti savivaldybės administracijos parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.
28. Tarybos patvirtinto pavyzdžio slapto balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija antspauduoja apygardos rinkimų komisijos antspaudu.
29. Mero rinkimų procedūra:
29.1. Mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, frakcijos, koalicijos ir atskiri tarybos nariai. Atskiro tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą;
29.2. baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis;
29.3. posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti (iki 15 minučių) ir atsakymams į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių);
29.4. vėliau pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų. Diskusijoje turi teisę kalbėti (iki 3 minučių) visi tarybos nariai. Tarybos nariai, kalbantys partijos, frakcijos ar koalicijos vardu, gali pasisakyti iki 5 minučių;
29.5. pasibaigus diskusijai, pirmininkas suteikia kandidatams baigiamąjį žodį (iki 5 minučių), kurio metu kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas;
29.6. visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomos į slapto balsavimo biuletenius;
29.7. už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta Balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka pirmininką. Ji antspauduoja balsavimo biuletenius, išdalina juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše;
29.8. kiekvienas tarybos narys balsavimo biuletenyje pažymi skrituliuką prie pavardės kandidato, už kurį jis balsuoja. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, neužpildyti biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose pažymėti skrituliukai daugiau kaip prie vieno kandidato pavardės. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos;
29.9. užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai meta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą, ir apie tai balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja tarybą;
29.10. jeigu vienas iš biuletenyje įrašytų kandidatų gavo daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru;
29.11. jeigu balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamų balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja 2 daugiausia balsų surinkę kandidatai;
29.12. jeigu dalyvaujant 2 daugiausia balsų surinkusiems kandidatams, nė vienas iš jų nesurinko daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, skelbiami nauji rinkimai, kurie turi vykti kito tarybos posėdžio metu;
29.14. kai vienas iš siūlomų kandidatų balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru ir posėdžio pirmininkas teikia tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus;
30. Jeigu taryba nusprendė pirmajame posėdyje svarstyti mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo skyrimo ir jeigu nėra prieštaravimų galiojančiam reglamentui, tai po pertraukos šie klausimai gali būti svarstomi, ir posėdžiui pirmininkauja naujai išrinktas meras.
32. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo išrinktas meras. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą. Jeigu yra skiriami keli mero pavaduotojai, už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.
33. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai taryba sprendimu patvirtina slapto balsavimo rezultatus.
34. Pagal tokią pat tvarką skiriami ir etatiniai mero pavaduotojai, ir visuomeniniais pagrindais dirbsiantys mero pavaduotojai.
V. KITI TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA
36. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai šaukia meras, o kai jo nėra,- mero pavaduotojas.
37. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra,- mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, - mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.
38. Jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių nusprendžia šaukti tarybos posėdį, jie rašo merui, o jo nesant, mero pavaduotojui pareiškimą, nurodydami tarybos posėdžio sušaukimo motyvus bei preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę ir datą. Pareiškimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą.
39. Meras, mero pavaduotojas arba 1/3 išrinktų tarybos narių įgaliojimus gavęs tarybos narys (toliau – posėdžio organizatorius) per savivaldybės administracijos paskirtą tarnautoją organizuoja, kad visiems tarybos nariams raštu būtų pateikta informacija apie šaukiamo tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei posėdžio pradžios valanda), tarybos posėdžio vietą ir apie preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę. Informacija pateikiama posėdžio organizatoriaus vardu ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki tarybos posėdžio dienos.
40. Posėdžio organizatorius turi užtikrinti, kad savivaldybės administracija supažindintų savivaldybės gyventojus apie tarybos posėdžio laiką bei jame numatomus svarstyti klausimus ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki tarybos posėdžio per vietinę žiniasklaidą, taip pat paskelbdama skelbimą tarybos nustatytose vietose ir savivaldybės interneto svetainėje.
41. Kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje registruojami tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų tarybos narių (toliau – yra posėdžio kvorumas -13).
42. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 2 dienas, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus posėdžio kvorumo, posėdžio organizatorius paskiria kitą posėdžio datą ir apie tai praneša tarybos nariams bei paskelbia per vietinę žiniasklaidą, tarybos nustatytose skelbimų lentose ir Savivaldybės interneto svetainėje.
43. Į tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), su svarstomu klausimu susijusių administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovai arba jų atstovai, gali būti kviečiami kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys. Apie tarybos posėdžius turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas apskrityje, pateikiant jam visą preliminarią posėdžio medžiagą elektroniniu paštu ir popieriuje.
44. Tarybos posėdžiai yra atviri, juose gali dalyvauti visuomeninių organizacijų vadovai arba jų atstovai, gyventojai ar jų grupių atstovai bei juridinių asmenų atstovai.
45. Taryba gali nuspręsti klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, nagrinėti uždarame posėdyje.
46. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra, - mero pavaduotojas ar kitas posėdyje išrinktas tarybos narys. Jeigu meras ir mero pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, iš tarybos narių išrenkamas tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas išrinktu, kai už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.
47. Posėdžio pirmininkas:
47.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
47.4. suteikia žodį tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui apskrityje ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;
47.5. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o jam nepaklausius, nutraukia pasisakymą;
47.8.pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiuo reglamentu nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
47.9. pareiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio reglamento arba kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, o esant reikalui, perduoda juos svarstyti Etikos komisijai;
48. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas. Jis atsako už tarybos posėdžių, tarybos sudarytų institucijų posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, protokolų skelbimą ir saugojimą.
50. Tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių turi teisę siūlyti papildyti darbotvarkę, jeigu siūlomu klausimu yra parengtas tarybos sprendimo projektas, taip pat išbraukti iš darbotvarkės atskirus klausimus. Darbotvarkė patvirtinama atviru balsavimu, jeigu už ją balsuoja tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas.
51. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką.
52. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato (iki 10 minučių, atskirais atvejais taryba gali pristatymo laiką pratęsti) klausimo rengėjas arba kitas asmuo (toliau – pranešėjas). Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais teikia tarybos komiteto pirmininkas arba komiteto atstovas, komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris tarybos narys, administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, jeigu tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius.
53. Vėliau pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas tarybos narys vienu svarstomu klausimu gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.
54. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas (iki 5 minučių) papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į tarybos narių klausimus (iki 7 minučių).
Pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto tarybos sprendimo projekto pateikia (iki 5 minučių) kuruojamos srities komiteto pirmininkas arba kitas komiteto narys.
55. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti (po 3 minutes) užsiregistravę iki posėdžio tarybos nariai. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos bei koalicijos vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas. Svarstomu klausimu vienas tarybos narys gali kalbėti 1 kartą. Posėdžio pirmininkas, tarybai sutikus, svarstomu klausimu iki 3 minučių gali leisti pasisakyti ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtoją.
56. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Vyriausybės atstovas apskrityje arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos tarnautojas (toliau – įgaliotas asmuo).
57. Norintys kalbėti iki posėdžio pradžios užsiregistruoja pas posėdžio sekretorių. Pirmiausia kalba užsiregistravę tarybos nariai ir tokia eilės tvarka, kaip užsiregistravo. Posėdžio pirmininkas gali leisti kalbėti iš anksto neužsiregistravusiems tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę. Jeigu tarybos narys be įspėjimo išėjo iš posėdžių salės ir jo nėra, kai pirmininkas suteikė jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti.
58. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais pateikia raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami tarybos sudarytai redakcinei komisijai.
59. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).
60. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo klausimo, balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
61. Sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, atmesti tarybos sprendimo projektą, atidėti tarybos sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomos informacijos). Galutiniam tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma redakcinė arba kita tarybos komisija ir mero teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
62. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu.
64.Slaptai balsuojama šiame reglamente nustatytais atvejais, taip pat nusprendus tarybai, kai to pageidauja frakcija arba ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia savivaldybės administracija ir tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.
65. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų pareigūnų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai neskaičiuojami.
66. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti rašomos kandidatų pavardės tik į vienas pareigas.
Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.
68. Vardinis balsavimas gali būti, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas tarybos narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Pasibaigus balsavimui, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys, garsiai perskaitydamas tarybos narių pavardes ir jų balsavimo rezultatus.
70. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.
71. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju vienas tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį, kai balsuojama biuleteniais, kiti teiginiai išbraukiami.
73. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, nurodytus šiame reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
74. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, - kitą dieną po jų viešo paskelbimo vietinėse informavimo priemonėse (savivaldybės puslapyje internete, vietiniuose laikraščiuose ir kt.), jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
VI. MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
76. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka tarybos pirmininką – merą (toliau – meras) ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra savivaldybės vadovas.
77. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.
79. Meras ir mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:
79.1. Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos pasiūlymu, adresuotu tarybai, už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;
79.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 5 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai. Informaciją apie nedarbingumą tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;
79.4. jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių raštu pareiškia nepasitikėjimą meru arba mero pavaduotoju. Savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po metų;
80. Taryba, gavusi pasiūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmame planuotame tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį tarybos posėdį.
81. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas posėdžio pradžioje. Šiam posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas posėdžiui pirmininkauti negali.
82. Pirmiausia taryba supažindinama (iki 10 minučių) su pasiūlymu, raštu ar prašymu dėl nepasitikėjimo meru, kurį pateikia jo iniciatoriai.
Vėliau meras išdėsto (iki 10 minučių) savo argumentus svarstomu klausimu.
83. Pirmininkas skelbia diskusiją, kurios metu gali kalbėti (iki 5 minučių) visi tarybos nariai. Baigus diskusiją, žodis suteikiamas (po 5 minutes) klausimo iniciatoriui ir merui.
Po šių pasisakymų pirmininkas skelbia slaptą balsavimą.
84. Jeigu daugiau kaip pusė visų tarybos narių balsuoja už nepasitikėjimą meru, meras, tarybai patvirtinus balsavimo protokolą, netenka įgaliojimų.
85. Posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero rinkimus. Tarybai nusprendus, rinkimai pagal šio reglamento 29 punktą gali vykti tame pačiame tarybos posėdyje arba kitame tarybos posėdyje.
86. Jeigu pareikštam nepasitikėjimui meru nepritarė daugiau kaip pusė visų tarybos narių, meras, mero pavaduotojas tęsia darbą.
87. Posėdyje, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas tarybos narys.
88. Nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas svarstomas analogiškai kaip ir nepasitikėjimo meru klausimas.
89. Jeigu daugiau kaip pusė visų tarybos narių pritarė pareikštam nepasitikėjimui mero pavaduotoju, jis netenka įgaliojimų, tarybai patvirtinus slapto balsavimo protokolą. Šiuo atveju mero įgaliojimai tęsiasi, o mero teikimu skiriamas naujas mero pavaduotojas.
VII. TARYBOS ĮGALIOJIMAI
91. Taryba veikia pagal įgaliojimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatymo 17
straipsnyje. Veikdama pagal šiuos įgaliojimus, taryba turi:
91.1 .per 2 mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo dienos išrinkti savivaldybės merą,paskirti jo pavaduotoją,savivaldybės administracijos direktorių,direktoriaus pavaduotoją.Tarybos kolegija tarybos kadencijos laikotarpiui nesudaroma;
91.2. tvirtinti ir patikslinti savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir teisių bendruomenės interesais įgyvendinimą;
91.7. sudaryti savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas ir kitas struktūras, reikalingas savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines komisijas ir tarybas ir nustatyti jų kompetenciją;
91.8. rinkti Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skirti Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją, tvirtinti Kontrolės komiteto veiklos programą;
91.9. sudaryti pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, priimti sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos;
91.10. savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigti savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, nustatyti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbo užmokesčio fondą, tvirtinti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų planą ir kartą per metus išklausyti savivaldybės kontrolieriaus ataskaitą bei priimti dėl jos sprendimą;
91.11. priimti sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos;
91.12. mero teikimu tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;
91.13. priimti sprendimą dėl seniūnijų steigimo. Jeigu nusprendžiama seniūnijas steigti, taryba turi priimti sprendimą dėl jų skaičiaus bei seniūnijoms priskiriamų teritorijų, nustatyti jų ribas, o prireikus jas keisti;
91.14. prireikus steigti seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės taryba gali perduoti seniūnijoms dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų;
91.15. Biudžetinės sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;
91.16. priimti sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;
91.18. priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t.t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
91.20. nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų numatyta tvarka nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustatyti vietines rinkliavas bei kitas įmokas;
91.21. teisės aktų nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi limitų, priimti sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas. Savivaldybės taryba savo sprendimu gali skolintis lėšas, tik turėdama Savivaldybės kontrolieriaus išvadą;
91.22. priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustatyti subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keisti savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
91.24. deleguoti tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikti jiems įgaliojimus;
91.25. priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustatyti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;
91.26. priimti sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;
91.27. priimti sprendimus dėl biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių bei šeimynų steigimo ir jų vadovų skyrimo, dėl viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių steigimo ir jų vadovų skyrimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigėjo funkcijų perdavimo kitoms savivaldybės institucijoms, dėl šių įstaigų ir įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant;
91.29. įstatymų nustatyta tvarka tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus įstatymų nustatyta tvarka ir savo sprendimu pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Visi patvirtinti teritorinio planavimo dokumentai skelbiami vietinėse informavimo priemonėse;
91.30. Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigti savivaldybės saugomas teritorijas, skelbti savivaldybės saugomais vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus, priimti sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;
91.31. teikti siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikti ir keisti gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus;
91.32. tvirtinti želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;
91.33. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus, tvirtinti kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) piliečio garbės vardą;
91.34. vieną kartą per metus išklausyti savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir priimti dėl jų sprendimus;
91.35. teikti valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių veiklos, prireikus išklauso šių padalinių vadovus;
91.36. priimti sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
91.37. priimti sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
91.38. priimti sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydžio nustatymo;
91.41. priimti sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;
91.42. patvirtinti sutarčių pasirašymo tvarką ir nustatyti, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio tarybos pritarimo;
91.43. priimti sprendimus išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, ir kai savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, ir jei žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
91.44. priimti sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;
91.47. skirti ir atleisti (arba skirti ir atšaukti) savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, organizacijų ir bendrovių, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, vadovus ir nustatyti jiems atlyginimus (išskyrus tų įstaigų, kuriose sudarytos valdybos);
91.48. patvirtinti socialines,ekonomines ir kitas programas bei skirti savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingas lėšas;
91.49. sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.Projektas skelbiamas vietinėje žiniasklaidoje ir savivaldybės interneto svetainėje;
91.51. patvirtinti savivaldybės kontrolieriaus,tarybos komitetų,tarybos komisijų bei visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;
VIII. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI
92. Vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, meras:
92.1. planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus;
92.2. šaukia tarybos posėdžius bei jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus bei posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
92.3. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
92.4. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
92.5. siūlo savivaldybės tarybai skirti mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu) kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui;
92.6. atsižvelgdamas į savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą ir tarybai įgaliojus, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių ir struktūrinių padalinių nuostatus;
92.7. teikia tvirtinti Tarybai savivaldybės administracijos struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;
92.8. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus;
92.9. analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo savivaldybės tarybai sprendimų projektus bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais klausimais:
92.9.2. pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos,
92.9.3. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo,
92.10. gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo sutartis su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis;
92.13. ne rečiau kaip kartą (kovo–balandžio mėn.) per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir rinkėjams už savivaldybės veiklą;
92.14. pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius Seniūnijos tarybos nuostatus tvirtina Savivaldybės seniūnijų tarybų nuostatus;
92.15. neperžengdamas įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jo kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams;
92.17. mero teikimu taryba nustato funkcijas mero pavaduotojui, t.y. dalį mero funkcijų (pagal šio reglamento 92 punktą) perduoda mero pavaduotojui. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio reglamento 92 punkto 5 papunktyje nustatytus įgaliojimus. Mero pavadavimas įforminamas mero potvarkiu, o jeigu meras to negali padaryti,- tarybos sprendimu.
Mero pavaduotojo sprendimai įforminami mero potvarkiais.
IX. MERO POTVARKIAI, JŲ RENGIMAS
94. Merui svarstyti bei spręsti pateikiami klausimai, kurie priskirti jo kompetencijai, taip pat klausimai, kurių negali išspręsti savivaldybės administracijos padalinių vadovai, seniūnai, administracijos direktorius, savivaldybės įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai savarankiškai ar kartu su kitais padaliniais, įmonėmis, įstaigomis.
95. Klausimus teikia tarybos komitetai, tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos padalinių vadovai, seniūnai, kiti tarnautojai. Teikiami merui pasiūlymai turi būti išdėstyti raštu, o prireikus – pateiktas potvarkio projektas ir reikiama medžiaga. Gali būti pridėti skaičiavimai, išlaidų sąmatos, siūlomo potvarkio įgyvendinimo rezultatai, paaiškinta problemos esmė ir pagrįsta, kodėl būtina priimti šį potvarkį
96. Juos pasirašo rengėjai, savivaldybės administracijos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, skyrių (tarnybų) vedėjai, Juridinis skyrius, specialistas, atsakingas už raštvedybos ir kalbos tvarkymą, projektai suderinami su kitais padaliniais, kurių veiklos sferai priklauso atitinkamų problemų sprendimas. Prieštaravimai turi būti pagrindžiami.
97. Mero potvarkiai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduodami adresatams pagal sudarytus sąrašus. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos.
Mero potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jei mero potvarkis pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus yra viešai skelbtinas, jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje.
X. TARYBOS KOMITETAI
99. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 15 str., taryba nustato komitetų ir jų narių skaičių, pavadinimus bei kiekvieno komiteto kompetenciją, atsižvelgdama į frakcijų, tarybos narių siūlymus. Komitetai sudaromi iš tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu.
100. Savivaldybės taryba sudaro šiuos komitetus: Kultūros, Švietimo ir sporto; Žemės ūkio, aplinkosaugos ir vietinio ūkio; Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų; Etikos ir procedūrų; Finansų ir ekonomikos.
101. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 punktą privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas deleguotų atstovų skaičius iš kiekvieno rinkimų partijos arba koalicijos, atstovaujamos savivaldybės taryboje, sąrašo. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Taryba gali pasiūlyti partijai arba jų koalicijai pakeisti pirmą kartą pasiūlytą atstovą į Kontrolės komiteto narius, nurodydama motyvus. Partijos arba jų koalicijos antrą kartą gali siūlyti tą patį arba kitą atstovą. Šiuo atveju taryba neturi teisės jo nepatvirtinti. Jei į tarybą yra išrinkti nariai pagal 5 ir daugiau partinių sąrašų, tai iš kiekvieno sąrašo deleguojama po 1 atstovą. Jeigu į tarybą yra išrinkti nariai mažiau kaip pagal 5 sąrašus, iš kiekvieno sąrašo į Kontrolės komiteto narius galima deleguoti po 2 atstovus, išlaikant vienodą narių skaičių nuo visų partijų ar jų koalicijų. Jei to padaryti negalima, komitetas sudaromas, skiriant po 1 atstovą. Kontrolės komiteto narys gali būti bet kurio kito komiteto nariu. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kandidatus į komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos.
102. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria Kontrolės komiteto pirmininko pasiūlytai pavaduotojo kandidatūrai, jis privalo teikti kitą kandidatą.
103. Kontrolės komiteto kompetencija nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje:Kontrolės komitetas:
103.1.siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
103.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikia jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikia pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo;
103.4. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus veiklos;
103.5. siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
103.6. kartą per ketvirtį svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus veiksmų planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo niciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;
104. Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja 2/3 komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko ar kito pirmininkaujančio komiteto posėdžiui tarybos nario balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikimus pagal jo kompetenciją taryba privalo svarstyti tarybos posėdyje.
105. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus ir išvadas, kurie priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
Komitetų ir komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir savivaldybės tarnautojai, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pranešę apie savo dalyvavimą komiteto pirmininkui arba to paprašius komitetui ar komisijai.
106. Savivaldybės institucijos, savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
107. Kiekvienas komitetas:
107.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia
tarybos sprendimų projektus;
107.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami tarybos bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją;
108. Pagrindinė komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai, kuriuos šaukia komiteto pirmininkas. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti 2 komiteto nariai apie tai raštu, kuriame išdėstomi posėdžio sušaukimo motyvai ir posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę komiteto pirmininką ir komiteto narius.
Komiteto posėdžiai šaukiami pagal patvirtintą savivaldybės tarybos veiklos planą. Komiteto posėdis taip pat paprastai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų.
Komiteto posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 komiteto narių.
109. Kiekvienas tarybos narys privalo būti vieno komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu ir dalyvauti komiteto ir tarybos posėdžiuose.
110. Komiteto pirmininkas:
110.1. kviečia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, pirmininkauja komiteto posėdžiams; organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;
110.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;
112. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui.
Komitetų rekomendaciniai sprendimai teikiami savivaldybės administracijai, savivaldybės įstaigoms, organizacijoms bei kontroliuojamoms įmonėms. Taip pat komitetų rekomendaciniai sprendimai, merui pritarus, gali būti teikiami savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės įstaigoms bei visų nuosavybės formų įmonėms.
113. Visi komitetai, siūlydami tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštu pateiktas savivaldybės administracijos išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus. Komitetai turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba.
114. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Komitetų posėdžiams gali sekretoriauti administracijos padalinio, atsakingo už administracijos dokumentų tvarkymą ir kontrolę, tarnautojas.
115. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų, sušaukusių bendrą posėdį, pirmininkai. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.
116. Komitetų pirmininkai arba komitetų atstovai tarybos posėdžiuose daro pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir gali daryti papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.
117. Komitetas savo kompetencijos klausimais turi teisę pakviesti į posėdžius savivaldybės administracijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją, savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovus, savivaldybės įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
Jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų. Komitetas apie klausimų svarstymą ir kvietimą į posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
118. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovų, savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos.
119. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.
120. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.
121. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas tarybos narys.
XI. TARYBOS KOMISIJOS
123. Taryboje sudaromos nuolatinės ir laikinosios komisijos. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės komisijos. Sudarydama bet kokią komisiją, taryba pirmiausia nustato komisijos narių skaičių.
124. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.
126. Administracinės komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės tarnautojas. Šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą.
127. Sudėtingiems, svarbiems, skubiems ar kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti savivaldybės taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas. Į komisiją skiriami tarybos nariai, gali būti skiriami savivaldybės tarnautojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, jiems sutikus. Laikinosios komisijos pirmininką paprastai iš tarybos narių tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šiuo reglamentu.
XII. TARYBOS DARBO PLANAVIMAS
129. Naujai išrinkta taryba, remdamasi rajono plėtros strateginiu planu, per 2–3 mėnesius patvirtina kadencijos darbų programą, kiekvienais metais iki sausio 1 dienos patvirtina metų ir detalesnius pusmečių darbų planus. Iki liepos 1 dienos antro pusmečio darbo planas gali būti tikslinamas.
130. Tarybos kadencijos darbų programos ir kiekvienų metų bei pusmečių darbų planų projektus rengia meras, gavęs tarybos komitetų, komisijų, partijų, frakcijų, koalicijų ir atskirų tarybos narių pasiūlymus. Jie sudaromi tokia tvarka:
130.1. tarybos komitetai, komisijos, partijos, frakcijos, koalicijos bei tarybos nariai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki datos, kada turi būti patvirtinta kadencijos darbų programa bei kiekvienų metų ir pusmečių darbų planai, pateikia merui savo pasiūlymus dėl tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių;
130.2. meras, apibendrinęs pasiūlymus, parengia kadencijos darbų programos, metų bei pusmečių darbo planų projektą ir teikia komitetams;
131. Kadencijos darbų programoje turi būti nurodyti pagrindiniai darbai, kuriuos numato įvykdyti taryba per savo kadencijos laikotarpį.
132. Kiekvienų metų ir pusmečių darbų planuose turi būti nurodyta:
XIII. TARYBOS POSĖDŽIUI PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS
135. Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia tarybos komitetai, tarybos komisijos, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių vadovai, Vyriausybės atstovas apskrityje, visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo gali raštu kreiptis į merą, tarybos komitetą ar atskirą tarybos narį. Savivaldybės kontrolierius, tarybos komitetai, tarybos komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės ir atskiri tarybos nariai gali patys rengti tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba kreiptis į merą dėl jų rengimo.
136. Meras siūlomiems svarstyti tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti komisiją, į kurią įtraukiami klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti savivaldybės administraciją atitinkamu klausimu parengti tarybos sprendimo projektą.
137. Projektų rengėjai, išskyrus tarybos komitetus, kurie rengia projektus savo kuruojamos srities klausimais, parengtą projektą privalo pateikti atitinkamos srities tarybos komitetui, kuris projektą per 10 kalendorinių dienų privalo apsvarstyti komiteto posėdyje. Parengti tarybos sprendimų projektai gali būti pateikti svarstyti ir kitiems tarybos komitetams, kurie projektą turi apsvarstyti per 10 kalendorinių dienų. Savivaldybės administracija išvadas dėl projektų turi pateikti per 5 darbo dienas. Jeigu tarybos komitetai atsisako svarstyti projektą arba laiku nepateikia dėl jo išvadų, jos rašte merui turi išdėstyti atsisakymo svarstyti arba vėlavimo motyvus. Už savivaldybės administracijos išvadų pateikimą dėl tarybos sprendimų projektų atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.
138. Išvadose dėl sprendimų projektų turi būti nurodyti vykdytojai, įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti. Juos pasirašo rengėjai, savivaldybės administracijos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, skyrių (tarnybų) vedėjai, Juridinis skyrius, administracijos specialistas, atsakingas už raštvedybos ir kalbos tvarkymą, Finansų skyrius, jei projektai susiję su finansiniais klausimais, bei kiti padaliniai, jeigu jų veiklos sferai priklauso atitinkamų problemų sprendimas. Taip pat gali būti pateikta visa projekto rengimo medžiaga – skaičiavimai, pažymos, aktai, paaiškinimai.
Komitetams ir administracijos padaliniams atsisakius derinti sprendimo projektą, turi būti raštu nurodomi motyvai. Taryba nusprendžia, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
139. Numatomų svarstyti tarybos posėdyje sprendimų projektai ir išvados dėl jų pateikiami merui per atitinkamą savivaldybės administracijos padalinį likus ne mažiau kaip 7 darbo dienoms iki posėdžio pradžios.
140. Meras, gavęs iš projektų rengėjų medžiagą, parengia tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, kuriame nurodo pranešėjus ir papildomus pranešėjus bei laiką klausimams apsvarstyti. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.
141. Meras, parengęs tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dienos įteikia jį visiems tarybos nariams kartu su padaugintomis tarybos sprendimų projektų kopijomis.
142. Tarybos nariai dėl tarybos posėdžio darbotvarkės projekto ir tarybos sprendimų projektų gali merui ir tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu pateikti pastabas. Iš tarybos narių gautos pastabos apsvarstomos komitetų ir tarybos posėdyje.
143. Jeigu meras į tarybos posėdžio darbotvarkės projektą neįrašo iš projektų rengėjų gauto parengto klausimo, jis apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus, kodėl klausimas nebuvo įrašytas į posėdžio darbotvarkės projektą. Projektų rengėjai per komitetus, komisijas, frakcijas ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių šiuos klausimus gali pasiūlyti įrašyti į darbotvarkę tarybos posėdyje, svarstant darbotvarkę.
144. Informacija apie tarybos posėdžių šaukimą skelbiama vietos laikraščiuose, savivaldybės skelbimų lentoje ir interneto savivaldybės svetainėje, nurodant posėdyje svarstomus klausimus. Tarybos sprendimų projektai tarybos sprendimu gali būti skelbiami svarstyti gyventojams. Jeigu taryba nusprendė supažindinti gyventojus su numatomų priimti sprendimų projektais, jie turi būti skelbiami miesto ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės interneto svetainėje,vietiniuose laikraščiuose, taip pat gyventojai turi būti informuojami, kokiu laiku ir kokiose patalpose (tai turėtų būti savivaldybės administracijos ir seniūnijų patalpos, taip pat ir kitos papildomos patalpos) jie gali susipažinti su parengtais projektais bei kur ir kam pateikti atsiliepimus bei pastabas dėl projektų. Informacijoje turi būti nurodyti tarybos sprendimų projektų iniciatoriai ir rengėjai, kiek laiko ir kokia tvarka gyventojai gali teikti pastabas dėl projektų. Gyventojai turi teisę dalyvauti rajono savivaldybės biudžeto svarstyme.
XIV. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS
145.Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžių protokolus ir tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir mero paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas.
146. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar paklausimų išdėstymas, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.
147. Prie posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai, su sprendimo projektu susiję dokumentai, posėdžio sekretoriatui tarybos narių raštu perduoti siūlymai ir pastabos, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas.
149. Posėdis stenografuojamas arba daromas jo magnetofoninis įrašas. Stenogramos ir įrašai saugomi savivaldybės administracijoje. Už jų saugumą atsako savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos tarnautojas.
150. Tarybos sprendimą meras arba mero pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui, turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo.
151. Tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos,- kitą dieną po jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
152. Taryba privalo sudaryti sąlygas, kad savivaldybės gyventojai galėtų susipažinti su visais galiojančiais tarybos sprendimais. Tarybos nariai ir savivaldybės gyventojai gali susipažinti su visais galiojančiais tarybos sprendimais ir su posėdžių protokolais ir jų priedais savivaldybės atitinkamame padalinyje, savivaldybės interneto svetainėje, vietos laikraščiuose, kiekvienos seniūnijos skelbimų lentose.
153. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 2 savaites po įvykusio posėdžio.
154. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame tarybos
posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo taryba priima atitinkamą sprendimą.
155. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero sprendimu.
156. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybės institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms bei pareigūnams, savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už dokumentų apyvartą, perduoda ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
157. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia savivaldybės administracijos Kanceliarija.
XV. ĮSTATYMŲ, VYRIAUSYBĖS IR TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
159. Meras prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybės viešojo administravimo institucijos bei įstaigos ir įmonės įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir tarybos sprendimus.
160. Tarybos sprendimai su mero rezoliucija, kontrolės žyma ir įvykdymo data perduodami mero pavaduotojui.
161. Visus tarybos sprendimus registruoja administracijos direktoriaus įpareigota savivaldybės administracijos Kanceliarija tam skirtame žurnale Raštvedybos taisyklėse nustatyta tvarka.
162. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir atsiskaito už jų įvykdymą savivaldybės merui ir tarybai. Tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės administracija.
163. Apie tarybos sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui. Tarybos sprendimas laikomas įvykdytu, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai ir atsakyta tarybai.
XVI. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI
165. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys ar jų grupė tarybos posėdžio metu kreipėsi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ar kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovus ar kitus darbuotojus. Į tuos pačius vadovus ar darbuotojus su paklausimu tarybos narys arba jų grupė gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Šie raštai – paklausimai turi būti įteikti atitinkamam vadovui, o jų kopijos – merui. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta taryba.
166. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų vadovą ar darbuotoją, į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemą, dėl kurios jis kreipiasi, esmę ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia.
167. Atsakymo į paklausimą terminas paprastai negali viršyti 10 dienų. Jeigu
vadovas ar darbuotojas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo paklausimo gavimo dienos.
169. Nagrinėjant paklausimą tarybos posėdyje, turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo pateikėjų ir vadovas ar darbuotojas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Jeigu posėdyje nedalyvauja paklausėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.
171. Apsvarsčiusi darbuotojo ar vadovo, kuriam adresuotas tarybos nario paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo autorius (autoriai).
XVII. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
173. Meras, jo pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius ir tarybos nariai privalo asmeniškai priimti gyventojus.
174. Tarybos nariai gyventojus priima ir susitinka su gyventojais pagal tarybos patvirtintą grafiką.
175. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų prašymų, skundų ir pasiūlymų
(toliau – prašymų) nagrinėjimą atsako meras arba mero pavedimu mero pavaduotojas, mero paskirtas savivaldybės tarnautojas. Jis yra atsakingas už gyventojų informavimą apie priėmimo tvarką ir priėmimo periodiškumą, t.y. paskelbimą tarybos nustatytose vietose.
176. Raštvedybą, susijusią su gyventojų priėmimu ir iš jų gautais prašymais, tvarko savivaldybės administracijos Kanceliarija.
177. Prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalaujantys prašymai – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Kai prašymui išnagrinėti reikia patikrinimo ar papildomos medžiagos, jų nagrinėjimo terminą gali pratęsti meras, bet ne ilgiau kaip mėnesį. Apie tai turi būti pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.
178. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei prašymas atmetamas, būtinai turi būti nurodomi atmetimo motyvai.
179. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai, prašydami jos atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats tarybos narys arba tarybos nario paprašyta prašymą nagrinėjusi atitinkama institucija.
181. Prašymai, kurie jau buvo nagrinėti mero ar savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, komiteto siūlymu gali būti svarstomi tarybos posėdyje.
182. Tarybos narių susitikimams su gyventojais bei gyventojų priėmimui savivaldybės administracija turi parengti patalpas bei darbo vietas.
XVIII. Tarybos narių veiklos apmokėjimas (KOMPENSACIJOS TARYBOS NARIAMS)
184. Jeigu pagal mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.
185. Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais šio reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
186. Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad:
187. Taryba, meras ir komiteto pirmininkai (to komiteto nariams), pavesdami tarybos nariams atlikti tam tikrus darbus, susijusius su tarybos veikla, pavedime turi nurodyti, per kokį laiką tie darbai turi būti atlikti.
188. Tarybos nariams transporto išlaidos už atvykimą į tarybos, komitetų ir komisijų posėdžius apmokamos tarybos sprendimu nustatyta tvarka.
XIX. TARYBOS, JOS INSTITUCIJŲ IR TARYBOS NARIŲ ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS
190. Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.
191. Komitetų, komisijų bei atskirų tarybos narių arba tarybos sudarytos darbo grupės parengtas metinis tarybos ataskaitos projektas kiekvienais metais kovo – balandžio mėnesiais turi būti svarstomas tarybos posėdyje. Metinę ataskaitą taryba patvirtina sprendimu.
192. Ataskaitoje turi būti apibūdinama metų tarybos, jos suformuotų insitucijų (išskyrus savivaldybės kontrolieriaus), įstaigų ir komisijų bei mero veikla.
193. Tarybos patvirtintą ataskaitą gyventojams meras turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos patvirtinimo.
194. Meras tiesiogiai gyventojams turi atsiskaityti visose savivaldybės seniūnijose, miesto gyvenamuosiuose rajonuose bei sutrumpintą ataskaitą pateikti per vietos žiniasklaidą ir paskelbti interneto savivaldybės puslapyje.
195. Gyventojams, norintiems susipažinti su tarybos ataskaita, savivaldybės administracija tam turi sudaryti sąlygas. Kiekvienoje seniūnijoje ir savivaldybės administracijoje (bibliotekoje) turi būti ataskaitos tekstas, su kuriuo darbo laiku kiekvienas savivaldybės gyventojas galėtų susipažinti. Apie tai meras per savivaldybės administraciją turi paskelbti viešai.
196. Taryba turi patvirtinti grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada, kokie tarybos nariai ir kiek laiko susitinka su gyventojais arba jiems atsiskaito, taip pat grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada, kokiomis valandomis ir kokie tarybos nariai priima gyventojus. Pagal šiuos tarybos patvirtintus grafikus savivaldybės administracija privalo sudaryti sąlygas tarybos nariams susitikti su gyventojais, t. y. paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir t.t.
197. Pagal tarybos patvirtintus grafikus nuolat organizuojami tarybos narių susitikimai su gyventojais, kuriuose tarybos nariai privalo atsiskaityti už savo veiklą taryboje. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose.
198. Taryba, tvirtindama tarybos narių susitikimų su gyventojais grafikus, turi atsižvelgti, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi tarybos nariai.
199. Kiekvienas tarybos narys pats gali organizuoti susitikimus su gyventojais savarankiškai, neatsižvelgdamas į tarybos patvirtintuose grafikuose numatytas datas bei vietas, tačiau rengti šiuos susitikimus savivaldybės administracija nėra įpareigota ir kompensacijos už laiką šiuose susitikimuose tarybos nariams nemokamos.