TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
Dėl Gyvūnų laikymo tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo
2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 1-861
Tauragė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2012, Nr. 136-6958) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (Žin., 2013, Nr. 48-2427), atsižvelgdama į darbo grupės, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 5-903 parengti gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, 2013 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolą Nr. 21-173 ir 2013 m. spalio 24 d. posėdžio protokolą Nr. 21-202, Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios Tauragės rajono savivaldybės tarybos:
2.1. 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 1-208 „Dėl gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisyklių patvirtinimo“ 1 punktą;
2.2. 2004 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1-354 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2003 spalio 1 d. sprendimo Nr. 1-208 pakeitimo ir papildymo“;
Paskelbti informaciją apie šį sprendimą vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Tauragės rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Tauragės rajono savivaldybės tarybos
2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr.1-861
GYVŪNŲ LAIKYMO TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje.
2. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126 ) ir šių Taisyklių nuostatoms.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.
Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.
Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.
Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.
Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.
Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.
Organizacija – gyvūnų augintinių globėjas (juridinis asmuo), su kuriuo Savivaldybės administracija sudaro sutartį dėl bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų augintinių globos ir (ar) laikinosios globos.
Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.
Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.
Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II. GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS
6. Gyvūno laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi:
6.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;
6.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Tauragės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba privačiam veterinarijos gydytojui;
6.3. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;
6.4. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527), išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;
6.5. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais (Žin., 2005, Nr. 101-3784). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti laidojamos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse;
III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
7. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:
7.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
7.2. vedžioti gyvūnus mokyklų, vaikų darželių teritorijose, vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI
8. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.
9. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.
11. Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.
12. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
13. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.
14. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
15. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.
16. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.
17. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
18. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
19. Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
20. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903).
V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI
21. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).
22. Tauragės mieste ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena viena šeima (jei name gyvena kelios atskiros šeimos – tik gavus rašytinį kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą), tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose. Daugiabučių namų kvartalų teritorijose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus draudžiama.
23. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
24. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
25. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
25.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
25.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
25.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
26. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).
28. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 (Žin., 2005, Nr. 38-1266; 2011, Nr. 13-593).
29. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės teritorijoje.
30. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 20 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.
31. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai, be Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkto reikalavimų, turi atitikti ir 8 punkto reikalavimus.
32. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
32.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;
33. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta 32.1 ir 32.2 punktuose galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko rašytinį sutikimą.
34. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr. 15-481; 2012, Nr. 100-5108).
35. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.
36. Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:
36.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
36.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;
36.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
VI. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS
37. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą Taisyklių priede, ir šių gyvūnų vados dydį.
38. Laikyti šunis bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint rašytinį tos laiptinės aikštelės visų butų ir kaimyninių butų, besiribojančių lubomis ir grindimis su gyvūnus laikančių gyventojų butais, savininkų sutikimą. Atsisakymas duoti sutikimą laikyti šunį privalo būti rašytinis ir motyvuotas.
39. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 (Žin., 2013, Nr. 41-203), nustatyta tvarka.
40. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
41. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šio Aprašo priede nustatytas normas.
42. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
43. Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.
44. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
45. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
46. Daugiabučio namo bendrijos sprendimu savivaldybės paskirtoje prižiūrėti namo teritorijoje gali būti skirta kiemų teritorijos dalis gyvūnams šerti ir vedžioti (fiziologiniams poreikiams tenkinti). Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti konteineris kačių, šunų ekskrementams išmesti. Aikštelės ir ekskrementų konteineriai turi būti dezinfekuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
47. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
VII. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
48. Savivaldybės administracija Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. Savivaldybės administracija Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas.
49. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
50. Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną seniūnijai ar Organizacijai.
51. Savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programą, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“.
52. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
VIII. PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
54. Bendruosius reikalavimus renginių su gyvūnais organizavimui, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2 (Žin., 2013, Nr. 9-414).
55. Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo apie numatomą renginį informuoti Savivaldybės administraciją.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS GYVŪNAMS LAIKYTI
57. Gyvūnų laikytojas privalo:
57.1. užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Gyvūno laikytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo ar švaros.
57.3. įtariamas gyvūną augintinį padaręs bešeimininkiu ir gavęs rašytinį įspėjimą apie tai, įspėjimą parašiusiai institucijai per jos nustatytą terminą pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno laikytojas vertinamas kaip gyvūną padaręs bešeimininkį;
57.4. duomenis apie laikomą gyvūną augintinį per mėnesį nuo jo įsigijimo ar netekimo, laikymo vietos adreso pakeitimo dienos pateikti atitinkamai seniūnijai, seniūnijos išduodamam dokumentui gauti.
57.5. pareigūnui paprašius, pateikti gyvūno registravimo dokumentą, pavojingos veislės šuns atveju ir leidimą pavojingos veislės šuniui laikyti, kartu su šuns kilmę ir veislę įrodančiu dokumentu, veterinarijos gydytojo išduotą pažymą apie gyvūnui atliktą pasiutligės skiepą, galiojantį vienerius metus.
58. Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Tauragės rajono savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
59. Savivaldybės administracija, vykdydama bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, organizuoja šios veiklos vykdymą perkant paslaugas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo bei šių taisyklių nustatyta tvarka, su šios veiklos vykdytoju (Organizacija) sudarant paslaugos teikimo sutartį.
60. Savivaldybės administracija pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas.
61. Seniūnija ar Organizacija privalo:
61.1. gavusi informaciją apie rastą bešeimininkį gyvūną paimti jį ir apie tai viešai paskelbti. Jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno laikytoją ir jį informuoti apie tai. Šią informaciją pateikti ir Savivaldybės administracijos seniūnijai pagal bešeimininkio gyvūno radimo vietą;
61.2. informuoti visuomenę apie rastus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų laikytojai ar gyvūnams surasti naujus savininkus;
61.3. iš gyvūnų laikytojų, pateikusių gyvūno registravimo dokumentus, nemokamai priimti gyvūnus augintinius globai, jei gyvūnų laikytojas pateikią pagrįstą priežastį, dėl kurios negali toliau laikyti gyvūno;
62. Gyvūnų globos organizacijos (taip pat Organizacija), siekiančios vykdyti bešeimininkių kačių kastravimo programas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, privalo:
62.1. kačių kastravimo programos projektą pateikti svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai Komisijai gyvūnų globos ir apsaugos tikslinėms programoms finansuoti (toliau – Komisija) ir gauti jos pritarimą;
62.2. atsižvelgti į Komisijos siūlymus, pastabas šių taisyklių 49, 50 punktų reikalavimams įgyvendinti;
63. Bešeimininkių kačių kastravimo programa gali būti vykdoma tokiam gyvūnų skaičiui, kuriam įgyvendinti Taisyklėse nustatytomis sąlygomis pakanka Gyvūnų globos organizacijos turimų ar jai iš Savivaldybės biudžeto skirtų lėšų.
65. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina bešeimininkių kačių šėrimo vietas, kurias rekomenduoja gyvūnų globos organizacijos, vykdančios bešeimininkių kačių kastravimo programas, ir kurių rekomendacijoms pritaria Komisija.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67. Šių Taisyklių įgyvendinimą kontroliuoja Savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Tauragės VMVT ir policija.
68. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
69. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Tauragės VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.
Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės
teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių
priedas
MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO PLOTO NORMOS
| Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg |
Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas kv. m |
Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), kv. m |
|||
| Bute / name * |
patalpoje, laikymo įrangoje ** |
iki 4 jauniklių |
daugiau kaip 4 jaunikliai |
||
| vienam |
kiekvienam papildomai |
||||
| Katės |
10 |
4 |
2 |
2 |
3 |
| Šunys: iki 10 kg 10-20 kg 20-40 kg Per 40 kg
|
10 15 20 30 |
4/8*** 4/15*** 6/25*** 6/30*** |
2/4*** 2/7*** 2/12*** 3/15*** |
2 3 4 4 |
3 6 8 12 |
__________________________
* - dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;
** - gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;
*** - pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.
__________________________________
Tauragės rajono savivaldybės
teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio
vertinimo metodikos 1 priedas
SPRENDIMAS Dėl Gyvūnų laikymo tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo
|
Nr. |
Teisės akto ar jo projekto kokybės rodikliai |
Vertinimas balais |
|
| P a p r a s t u m a s |
|||
| 1. |
Ar teisės aktas praplečia jau kitais teisės aktais Savivaldybės reglamentuotos srities apimtį? |
|
Ne (0) |
| N u o s e k l u m a s |
|||
| 2. |
Ar šis tam tikrą sritį reglamentuojantis Savivaldybės teisės aktas prieštarauja įstatymams ar kitiems valstybiniams teisės aktams? |
|
Ne (0) |
| S t r u k t ū r a |
|||
| 3. |
Ar teisės aktas yra suskirstytas į atskiras aiškias dalis, tokias kaip pavadinimas, preambulė, reglamentavimas, įgyvendinimo taisyklės, atsakomybė, kontrolė ? |
Taip (0) |
|
| 4. |
Ar teisės akto struktūra apima pirmiausia bendrus, o vėliau konkretesnius dalykus? |
Taip (0) |
|
| 5. |
Ar teisės akto struktūra atitinka šiai sričiai būdingų teisės aktų struktūrą? |
Taip (0) |
|
| 6. |
Ar teisės akto skyriai, pastraipos yra ilgesnės nei šiai sričiai būdingų kitų teisės aktų? |
|
Ne (0) |
| 7. |
Ar tekste išvardyti šio teisės akto tikslai ir būdai, kaip tuos tikslus pasiekti? |
Taip (0) |
|
| 8. |
Ar kiekvienos teisės akto nuostatos tikslas yra aiškus? |
Taip (0) |
|
| 9. |
Ar tekste yra bendro pobūdžio sąlygų (nuostatų), kurios gali būti aiškinamos skirtingai? |
|
Ne (0) |
| 10. |
Ar teisės akte yra pateikiami sąvokų (techninių terminų) apibrėžimai? |
Taip (0) |
|
| 11. |
Ar teisės akte yra vartojami nereikalingi terminai, apsunkinantys teksto suvokimą? |
|
Ne (0) |
| Į g y v e n d i n i m a s |
|||
| 12. |
Ar kiekvienas įpareigojimas yra susietas su aiškiai išreikšta sankcija? |
|
Ne (1) |
| 13. |
Ar teisės akte yra numatytas mechanizmas ir struktūra, reikalingi tinkamam įgyvendinimui užtikrinti? |
Taip (0) |
|
| 14. |
Ar teisės aktas suteikia per daug veiksmų laisvės Savivaldybės administracijos padaliniams, asmenims, asmenų grupėms ar įstaigoms, turinčioms įgyvendinti teisės akte apibrėžtas nuostatas? |
|
Ne (0) |
Vidutinis balas (pagal Metodikos 15 punktą) – 0.07
Išvada - korupcijos rizikos pasireiškimas teisės akto projekte yra labai mažas.
Išankstinį teisės akto projekto vertinimą atliko Neringa Kedavičiūtė – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė.
Tauragės rajono savivaldybės
teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio
vertinimo metodikos 2 priedas
SPRENDIMAS Dėl Gyvūnų laikymo tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo
| Nr. |
Teisės akto ar jo projekto turinio rodikliai |
Vertinimas balais |
|
| N a u d i n g u m a s |
|||
| 1. |
Ar teisės aktas sustiprina tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ar asmenų grupių įgaliojimus teisės akto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti? |
Taip (1) |
|
| 2. |
Ar teisės aktas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus arba skirti išmokas vienam subjektui (tarnautojui, jam prilygintam asmeniui, komisijai, darbo grupei ir t. t.)? |
Taip (1) |
|
| 3. |
Ar teisės aktas sukuria diskriminuojančias sąlygas konkrečioje srityje veikiantiems subjektams? |
|
Ne (0) |
| 4. |
Ar teisės akto įgyvendinimo procedūros mažina veiklos skaidrumą (ar visi turto įsigijimai ir perleidimai yra numatyti vykdyti viešojo konkurso tvarka, ar visuomenės informavimas apie įgyvendinimo procesus yra numatytas teisės akte)? |
|
Ne (0) |
| 5. |
Ar teisės aktas sumažina tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, kuriems šiuo teisės aktu suteikiama teisė priimti sprendimus ir (arba) skirti išmokas, sprendimų priėmimo skaidrumą? |
|
Ne (0) |
| 6. |
Ar teisės aktu yra pailginamas sandorio vykdymo terminas? |
|
Ne (0) |
| 7. |
Ar teisės aktas gali trukdyti vykdyti korupcijos prevenciją, prieštarauti kituose teisės aktuose numatytiems antikorupciniams procesams? |
|
Ne (0) |
| 8. |
Ar teisės aktas sumažina įprastus asmens, asmenų grupės, padalinio ar įstaigos veiksmingos veiklos priežiūros įgyvendinimo reikalavimus? |
|
Ne (0) |
| 9. |
Ar teisės aktu yra mažinama tarnautojų arba jiems prilyginamų asmenų kaitos galimybė? |
|
Ne (0) |
| 10. |
Ar teisės aktu yra sukuriamos arba padidinamos tarnautojų arba jiems prilyginamų asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktų galimybės? |
|
Ne (0) |
| 11. |
Ar teisės aktas numato tarnautojo arba jam prilyginto asmens, kuriam yra suteikta teisė priimti sprendimus ir (arba) skirti išmokas, atsakomybės ir minėto asmens kontrolės formas? |
Taip (0) |
|
| 12. |
Ar teisės aktu yra sudaryta galimybė apskųsti tarnautojo arba jam prilyginto asmens sprendimą nepriklausomam asmeniui? |
Taip (0) |
|
| P r i e i n a m u m a s |
|||
| 13. |
Ar teisės aktas sumažina patirties ir profesinius reikalavimus tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, įstaigoms ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems teisės aktu apibrėžtoje veikloje? |
|
Ne (0) |
| 14. |
Ar teisės akte yra numatoma galimybė patikrinti asmenų kvalifikaciją prieš jiems dalyvaujant teisės aktu apibrėžtoje veikloje? |
|
Ne (1) |
Vidutinis balas (pagal Metodikos 15 punktą) – 0.2
Išvada - korupcijos rizikos pasireiškimas teisės akto projekte yra labai mažas.
Išankstinį teisės akto projekto vertinimą atliko Neringa Kedavičiūtė – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė