UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2010 m. spalio 28 d. Nr. 7-234
Ukmergė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin. 1994. Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 140-5763; 2008, Nr. 81-3185), Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (Žin. 2008, Nr. 137-5411), Ukmergės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles (pridedama);
3. Patvirtinti Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Ukmergės rajono savivaldybės tarybos
2010 m. spalio 28 d.
sprendimu Nr. 7-234
UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ukmergės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.2. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
3.3. Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi ar užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
3.4. Kapinių prižiūrėtojas – juridinis asmuo, seniūnija, užsienio juridinio asmens atstovybė, įregistruota Lietuvos Respublikoje, kuriuos savivaldybė ar seniūnija arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija ar centras paskiria prižiūrėti kapines.
3.5. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
3.6. Karstas – iš tvirtų medžiagų pagaminta dėžė žmogaus palaikams laidoti kape, rūsyje ar kolumbariumo nišoje.
3.7. Kolumbariumas – statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti.
3.9 Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.
3.10. Pelenų barstymo laukas – kapinėse esantis plotas, kuriame kremuoti žmogaus palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus.
3.11. Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems palaikams laidoti ar laikyti.
3.13. Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
3.14. Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
3.15. Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr.140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
6. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų.
7. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
8. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
9. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
II. KONFESINĖS KAPINĖS
10. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 89-1985) Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines.
11. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
12. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju paskiriama juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija), ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
III. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
13. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą formą išduoda Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai arba seniūnų įgalioti asmenys. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami seniūnijų darbo laiku seniūnijose, o poilsio dienomis ir po darbo – pagal seniūnijose bei prie kapinių esančiose informacijos lentose skelbiamą informaciją, kurioje nurodyti seniūnijų atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.
14. Žmogaus palaikų laidojimas:
14.2. laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ir jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai;
14.4. neprižiūrimose kapavietėse žmogaus palaikus galima laidoti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po kapo ramybės laikotarpio pabaigos;
14.5. kapinėse laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 18 val. Pirmą Kalėdų ir pirmą Velykų dieną bei Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis nelaidojama. Seniūnai arba seniūnų įgalioti asmenys, įvertinę situaciją vietoje, gali išduoti leidimą laidoti ir šiomis dienomis;
15. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu, lapkričio 1 ir 2 dienomis lankymo laikas neribojamas. Kapinių lankymo tvarką konfesinėms kapinėms nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūną apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nenustatė laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir neinformavo Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
16. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5×2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8×2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Minimalus galimas praėjimas tarp kapaviečių kapinėse: galinis – 0,5 m. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (25 m).
17. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
18. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šių taisyklių 14 ir15 punktuose nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
19. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas;
fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita svarbi informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje.
20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio
prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, seniūnui ar jo įgaliotiems asmenims, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
22. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip dvejus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnas arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, sudaro komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.
24. Šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūną ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Savivaldybės administracijos seniūnija (ar jos įgaliotas asmuo) arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Tolesnio laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas nustato Savivaldybės tarybos patvirtintas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, laikydamosi šių taisyklių 14 ir15 punktuose nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
25. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir
prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
26. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
26.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
26.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
26.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
27. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pagal Savivaldybės tarybos patvirtintas Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisykles. Visus klausimus, susijusius su medžių kirtimu, genėjimu ir pertvarkymu, sprendžia Savivaldybės administracijos atitinkamos teritorijos seniūnijos seniūnas, kuris derina šiuos klausimus su Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo komisija.
28. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
29. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
30. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti arba perlaiduoti, kai yra pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių (tėvų, vaikų, vaikaičių, brolių, seserų) rašytinis sutikimas ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas apskrities visuomenės sveikatos centro leidimas, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinis sutikimas.
Kai ekshumuoti palaikus reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai reikia vienos iš šių institucijų rašto.
Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo atstovas arba Savivaldybės administracijos paskirtas darbuotojas. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir tai pažymima Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Kai kapavietėje nebelieka palaidotų, kapavietės vietą sutvarko ir ją priduoda kapinių prižiūrėtojui palaikus iškėlęs asmuo. Į šią vietą seniūnijos seniūno sprendimu gali būti laidojami kiti asmenys.
31. Riboto laidojimo kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir šių taisyklių 30 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
32. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad palaikų ekshumavimo ir (ar) perlaidojimo metu nebūtų sutrikdyta viešoji tvarka ir būtų išvengta galimos infekcijos išplitimo.
33. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka.
34. Prie kapinių gali būti organizuojamas gėlių, juodžemio ir smėlio pardavimas, kapų tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuoma, laikantis prekybos viešose vietose taisyklių. Prekiauti fiziniams ar juridiniams asmenims galima tik gavus Savivaldybės administracijos atitinkamos seniūnijos leidimą ir sumokėjus Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
35. Kasti duobes kapinėse (laidojimui, perlaidojimui ir kt.) gali:
36. Kapinių teritorijoje draudžiama:
36.1. be kapinių prižiūrėtojo, seniūno ar jo įgalioto asmens leidimo važinėti transportu taip pat ir pakrovimo iškrovimo darbus atliekančiu ir specialiuoju transportu;
36.3. be seniūnijos ar kapinių prižiūrėtojo žinios išvežti remontuoti kapų statinius, sodinti medžius, juos kirsti ar genėti;
36.4. kultūros paveldo objektuose vykdyti remonto ar rekonstrukcijos darbus, nesuderinus su Savivaldybės administracijos paminklotvarkos specialistu;
36.5. būti ne lankymo metu, trikdyti rimtį, šiukšlinti, mindžioti vejas ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, išmesti šiukšles ne tam skirtose vietose;
36.6. klijuoti ar kitaip tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, tvorų,
pastatų ar statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose;
IV. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
38. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
38.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybės administracijos seniūnijai, kurios teritorijoje yra kapinės;
38.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
38.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
39. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai ar jų įgalioti asmenys pagal pateiktą medžiagą ir vietoje patikrinę kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
40. Priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos seniūnija pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale. Priimtą sprendimą identifikuoti kapą konfesinėse kapinėse Savivaldybės administracijos seniūnija taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.
V. KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO TEISĖS IR PAREIGOS
41. Kapinių prižiūrėtojas privalo:
41.3. bendraudamas su mirusio artimaisiais susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir, laikantis laidojančio asmens nurodymų, sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems asmenims;
41.5. jei kapinėse palaidotų žmonių palaikai nesuyra per bendrą kapo ramybės laikotarpį, nedelsiant spręsti klausimą dėl kapo ramybės naujo laikotarpio nustatymo;
41.6. jei priimamas sprendimas panaikinti kapines, apie tai raštu informuoti jose palaidotų giminių artimuosius giminaičius, jei jų adresus prižiūrėtojas žino, ir visuomenę Vyriausybės nustatyta tvarka;
41.7 panaikintose kapinėse atliekant kasinėjimo darbus, užtikrinti, kad visi žmogaus palaikai būtų ekshumuoti ir palaidoti kitame kape kitose kapinėse, o kapuose ir rūsiuose rastus daiktus, kurie pagaminti iš brangiųjų metalų, arba objektus, kurie turi kultūrinės ir (ar) istorinės vertės, įstatymų nustatyta tvarka perduoti saugoti kompetentingoms valstybės institucijoms.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Kitus, nenumatytus Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše ir Tvarkos apraše, kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.
45. Paskyrus kitus už leidimų laidoti išdavimą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje asmenis, už tai buvę atsakingi asmenys pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su leidimų laidoti išdavimu.
Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje
esančių kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
___________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _______________ Nr. ____________________ gautą _____________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens:
__________________________________________________________________ prašymą ir
fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą mirties___________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
(mirties liudijimo data ir numeris)
Pavardė _______________________________
Vardas ________________________________
Asmens kodas __________________________
Gimimo data ___________________________
Mirties data ____________________________
Kapinių pavadinimas _____________________
Kvartalo numeris ________________________
Kapavietės numeris ______________________
Kapavietės dydis ________________________
Kolumbariumas _________________________
Nišos numeris __________________________
Pelenų barstymo laukas ___________________
_______________ _______________ _______________
(leidimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________ ________________ ____________________
(pritarimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
–––––––––––––––––––––
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.