KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

9 POSĖDIS

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO RAJONO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS

TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. lapkričio 24 d. Nr. TS-326

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Kauno rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a patvirtinti Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (pridedama).

Meras                                                                                                        Valerijus Makūnas

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326

KAUNO RAJONO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Kauno rajone, ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų genėjimo, persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

2. Šios taisyklės taikomos visiems Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esantiems želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams, želdynus ir želdinius prižiūrintiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Medis – sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja.

4. Krūmas – augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusių, beveik nuo pat žemės besišakojančių stiebų.

5. Krūmokšnis – mažas (ne daugiau kaip 0,5 m aukščio) krūmas, su keliais daugiamečiais silpnai sumedėjusiais, beveik nuo pažemio besišakojančiais stiebais.

6. Želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.

7. Želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio  architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių.

8. Medžių ir krūmų naikinimas – neteisėtas medžių ar krūmų pjovimas, kirtimas, rovimas, laužymas, deginimas, nuodijimas cheminėmis medžiagomis ar kitais būdais, žemės paviršiaus ir (ar) jo lygio aplink medį ar krūmą keitimas (žeminimas, užpylimas ar sandarinimas), darantis poveikį medžių ar krūmų būklei.

9. Želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos  ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius.

10. Želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

11. Vietiniai medžiai – Lietuvoje savaime paplitę neintrodukuoti medžiai.

12. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai – medžių ir krūmų kirtimas ar tvarkymas kraštovaizdžiui formuoti, sudarant sąlygas optimaliai apžvelgti estetiniu, gamtiniu, istoriniu ar kultūriniu požiūriu vertingą panoramą (vaizdą).

13. Deklaruoti laukai – kaip tai apibrėžta kasmet Žemės ūkio ministerijos tvirtinamose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklėse.

14. Prašymas – prašymas leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus.

15. Leidimas – leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.

16. Namų valda – privatus žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir jo priklausiniai (ūkiniai, buitiniai, verslo pastatai ir įrenginiai), sodas ir kiti želdiniai, kiemas ir daržui bei kitoms reikmėms naudojamas žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

17. Privati žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.

18. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Želdynų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.

III. KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS MEDŽIAI IR KRŪMAI, AUGANTYS NE MIŠKŲ

ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE, PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS

19. Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

IV. SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO

ATVEJAI

20. Saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai:

20.1. nudžiūvę, išskyrus uoksinius (drevėtus);

20.2. vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu;

20.3. išpuvę (išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu);

20.4. pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu ir pasvirimas kasmet didėja;

20.5. pažeisti stiebo ir šaknų puvinio;

20.6. apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų;

20.7. pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos;

20.8. vykdomi kraštovaizdžio formavimo ar kiti medžių ir krūmų kokybę gerinantys kirtimai;

20.9. auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių;

20.10. auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose;

20.11. auga kapinėse ir gadina paminklus, antkapius, kapinių tvorą;

20.12. auga ant piliakalnių, pilkapių;

20.13. auga parkuose, skveruose ir kitose urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamos rūšys;

20.14. auga arti pastatų ir tamsina langus, vasaros metu kambariuose apšvietimas neatitinka galiojančių normų, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui;

20.15. auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), neturi augti;

20.16. auga teritorijoje, kuri numatoma naudoti valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms, valstybinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms;

20.17. numatyti kirsti, atlikus želdynų ir želdinių inventorizavimą;

20.18. yra nustatyta tvarka parengti saugomų teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nurodyti kertami ar kitaip pertvarkomi medžiai ir krūmai;

20.19. šalinamos saugotinų medžių, pasvirusių didesniu kaip 45 laipsnių kampu, storosios šakos.

21. Saugotini medžiai ir krūmai 20 punkte išvardytais atvejais gali būti kertami, tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 20.15–20.18 punktus.

V. LEIDIMŲ SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO AR KITOKIO

PAŠALINIMO, PERSODINIMO, GENĖJIMO DARBAMS IŠDAVIMO TVARKA

22. Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduoda:

22.1. Fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti tik turėdami Aplinkos ministro patvirtintos formos, Kauno rajono savivaldybės administracijos seniūno išduotą leidimą (toliau – leidimas), išskyrus 23 punkte nurodytus atvejus, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 25 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę. Šis punktas netaikomas Kačerginės ir Kulautuvos seniūnijoms.

22.2. Fiziniai asmenys, esantys Kačerginės ir Kulautuvos seniūnijose, seniūnai ir juridiniai asmenys, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti tik turėdami Aplinkos ministro patvirtintos formos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą leidimą, išskyrus 23 punkte nurodytus atvejus, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 25 punkte nurodytus atvejus, medžių ir  krūmų vertę.

23. Leidimo kirsti medžius ir krūmus ar kitaip juos šalinti nereikia, kai jie auga:

23.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose;

23.2. ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių.

24. Neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui.

25. Saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai:

25.1. 20 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo;

25.2. želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose;

25.3. pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių  ir  matmenų  medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus.

26. Leidimų išdavimo tvarka:

26.1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia Kauno rajono savivaldybės administracijos seniūnui (taisyklių 22.1 punktas) ar Aplinkos skyriui (taisyklių 22.2 punktas) argumentuotą ir teisingai užpildytą Aplinkos ministro patvirtintos formos prašymą (saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams) ir žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Prašyme taip pat privaloma nurodyti tikslų medžių ir krūmų skersmenį;

26.2. Jeigu šių taisyklių 26.1. punkte nustatyti reikalavimai neįvykdyti, prašymas nepriimamas.

26.3. Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyrius ar seniūnas, gavęs prašymą, per 26.8 punkte nustatytą terminą išduoda leidimą arba argumentuotai atmeta prašymą. Esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo arba sukviečiama prie Savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Į komisijos sudėtį įeina Savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros pareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją – tos saugomos teritorijos direkcijos atstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje – kultūros vertybių apsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje ir kelių apsaugos zonoje – kelių tarnybos atstovas ir saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose, kuriems yra parengti želdinių pertvarkymo projektai, schemos – autorinės priežiūros atstovas;

26.4. saugotinų medžių ir krūmų vertę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Savivaldybė. Medžio vertė gali būti patikslinta jį nukirtus (dėl puvinio);

26.5. Leidimą savivaldybė derina su:

26.5.1. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra, išskyrus 20 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją;

26.5.2. saugomos teritorijos direkcija, jei saugotini medžiai ir krūmai auga saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją;

26.5.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje;

26.5.4. želdynų ir želdinių savininku ar valdytoju, kai prašymą pateikė ne jis (išskyrus savivaldybę);

26.6. Leidimas nederinamas, jei nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose, želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, saugomų teritorijų planavimo dokumentuose pateikti duomenys apie kertamų ar pertvarkomų medžių ir krūmų rūšinę sudėtį, skaičių, jų augimo vietas ir šie dokumentai nustatyta tvarka suderinti su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu ir saugomos teritorijos direkcija, kai kertami ar pertvarkomi saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją, augantys medžiai ir krūmai;

26.7. prašymą parašę asmenys Leidime įpareigojami atlyginti numatomų kirsti ar pertvarkyti medžių ir krūmų vertę (išskyrus 25.1–25.3 punktuose nurodytus atvejus);

26.8. Leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienus metus nuo jo išdavimo.

27. Leidimą išduodantis asmuo kertamus medžius pažymi dažais.

VI. LEIDIMŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS

28. Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyrius ir seniūnai, gautus prašymus su pridedamais dokumentais ir išduotus leidimus registruoja atskirame registre;

29. Seniūnai išduotų leidimų kopijas per tris darbo dienas faksu atsiunčia Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriui.

VII. SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PERSODINIMAS

30. Saugotinų medžių ir krūmų persodinimas vykdomas išimtiniais atvejais: platinant gatves, vykdant statybos ir kitus darbus:

30.1. medžiai persodinami su žemės gumulu, kurio skersmuo 2,0 x 2,0 m ir 2,4 x 2,4 m;

30.2. saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą želdinių pertvarkymo projektą ar schemą;

30.3. persodinami sveiki, gerai išsivystę, be mechaninių pažeidimų, šalčio plyšių ir persodinimą pakeliantys medžiai, ne storesni kaip 25 cm skersmens (1,3 m aukštyje). Ypač vertingi medžiai gali būti ir didesnio skersmens, prieš  tai paruošti persodinti;

30.4. persodinant laja apipjaustoma, sutrumpinant šonines šakas (išskyrus ąžuolus, beržus ir spygliuočius). Persodinamų medžių apatinės šakos turi būti išsidėsčiusios ne aukščiau kaip 3–4 m;

30.5. dėl sumažėjusio medžių dekoratyvumo ir jų virtimo grėsmės esant stipriam vėjui, medžiai persodinami į atokesnes nuo žmonių ir transporto judėjimo vietas.

31. Persodintus medžius privaloma trejus metus prižiūrėti.

32. Draudžiama persodinti medžius, kurių viršūnė sausa, viduje susidaręs puvinys, kurių laja nesusiformavusi, vienašonė.

33. Medžių ir krūmų persodinti negalima šiais atvejais:

33.1. po medžiais yra inžinerinės komunikacijos;

33.2. aplink medžius yra laikinų statinių ar pastatų;

34.3. nėra galimybės prie medžių privažiuoti su technika;

33.4. nėra galimybės suformuoti reikalaujamo dydžio žemės gumulo, nes trukdo tankus medžių masyvas (medynas) ar statybos darbų atliekos apie medžius;

33.5. medžių vegetacijos metu;

33.6. medžiai auga arti statinių ar pastatų pamatų, tvorų ar kt.;

33.7. trukdo elektros laidai.

VIII. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ GENĖJIMAS

34. Medžiai genimi šiais būdais:

34.1. lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 proc. neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;

34.2. lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);

34.3. viršūnių pažeminimas – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio.

35. Netinkamai apgenėti medžiai taisomi:

35.1. lajų pakėlimo būdu, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas;

35.2. taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę  formą, kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos. Šiuo atveju trumpinamos 1–3 metų šakelės lajos išorėje.

36. Ankstį pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis.

37. Sausos ir ligotos šakos pjaunamos iki gyvos ir sveikos vietos prie pagrindo.

38. Iškart nupjovus visos žaizdos, kurių skersmuo didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais, skirtais išorei dažyti su 0,5–3 proc. fungicido priemaiša. Užtepti tik  medieną, o brazdą palikti atvirą, kad greičiau apaugtų žaizda. Spygliuočių, kurie gausiai leidžia sakus, žaizdos paliekamos atviros. Plonesnės žaizdos apipurškiamos fungicidais.

39. Genint medžius neleidžiama:

39.1. nupjauti medžio stiebo bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą (34.3 punktas);

39.2. taikyti genėjimo būdą, kai nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius – stagarus.

40. Įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus.

IX. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINIMAS

41. Medžiai ir krūmai sodinami:

41.1. išskyrus privačias žemes ir privačias namų valdas:

41.1.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais;

41.1.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu nuo belangių sienų ir nuo monolitinių tvorų;

41.1.3. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienučių;

41.1.4. medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo stulpų, kolonų  ir atramų;

41.1.5. krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų;

41.1.6. sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės;

41.1.7. krūmai juostoje, skiriančioje priešingo eismo  kryptis gatvėje – ne aukštesni kaip 1 m;

41.1.8. magistralinių gatvių šaligatvio plote turi būti ne siauresnės kaip 2 m pločio juostos medžiams sodinti. Jose medžiai ir krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,2 m nuo važiuojamosios dalies eismo  juostos krašto, krūmų juostų plotis turi būti ne mažesnis nei 1 m;

41.1.9. vietinės reikšmės gatvėse, kuriose pastatai atitolinti ne mažiau kaip 15 m nuo šaligatvio išorinio krašto, medžiai sodinami vejoje greta šaligatvio. Nuo šaligatvio jie atitolinami 0,7 m, t. y. tiek, kad laja iš dalies dengtų šaligatvį.

41.2. privačiose namų valdose:

41.2.1. medžiai – ne arčiau kaip 5 m, krūmai – 1,5 m nuo pastatų išorinės pusės;

41.2.2. medžiai – ne arčiau kaip 4 m nuo apšvietimo tinklo, inžinerinių statinių atramos;

41.2.3. medžiai – ne arčiau kaip 1,5 m nuo požeminių dujotiekio, nuotekų tinklų;

41.2.4. medžiai – ne arčiau kaip 2 m, krūmai – 1 m nuo požeminių šilumos tinklų kanalo sienelės;

41.2.5. medžiai – ne arčiau kaip 2 m nuo požeminių vandentiekio, drenažo tinklų, elektroninių ryšių kabelių;

41.2.6. nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos:

41.2.6.1. krūmai ir gyvatvorės – ne mažiau kaip 1 m;

41.2.6.2. žemaūgiai  medžiai,  išaugantys ne didesni kaip iki 3 m aukščio – 2 m;

41.2.6.3. kiti medžiai – 3 m;

41.2.6.4. formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m;

42. mėgėjiškų sodų sklypuose nuo kaimyninio sklypo ribos:

42.1. medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m – ne arčiau kaip 3 m;

42.2. medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio – ne arčiau kaip 2 m;

42.3. krūmai (vaiskrūmiai) – ne arčiau kaip 1 m.

43. Rašytiniu ir notariškai patvirtintu gretimų žemės sklypų savininkų abipusiu susitarimu želdinius galima sodinti ir arčiau nei nustatyta šiose taisyklėse.

X. ŽELDINIŲ APSAUGA, VYKDANT STATYBOS DARBUS

44. Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte.

45. Atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma:

45.1. iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto:

45.1.1. medžių grupes ir krūmus ištisiniu, ne žemesniu kaip 2 m aptvaru ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų ir 1 m nuo krūmų;

45.1.2. pavienius medžius – trikampiu aptvaru, kurio  apatinės kraštinės turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno, arba lentomis. Aptvarą tvirtinti kuolais, įkaltais 0,5 m ir giliau;

45.2. aptveriant visą statybvietę, neaptverti į ją nepatenkančių gatvės ir kitų želdinių;

45.3. įrengti takus, pakeltus virš žemės paviršiaus, ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžio kamieno, kai darbo metu reikia  vaikščioti arti želdinių (po medžių lajomis);

45.4. laistyti želdinius;

45.5. nesandėliuoti medžiagų ir įrenginių, nevažinėti, nestatyti transporto priemonių, laikinų statinių ir įrenginių prie medžių arčiau kaip 1 m nuo medžių lajos projekcijų, bet ne arčiau kaip 3 m nuo kamieno ir 2 m nuo krūmų. Nesandėliuoti degių medžiagų arčiau kaip 10 metrų nuo medžių kamienų ir krūmų;

45.6. nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio skersmuo didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno skersmuo iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo;

45.7. tvirtinti tranšėjų, kasamų biriame ir šlapiame grunte, leidžiamu atstumu (nurodytu 45.6. punkte) prie medžių ir krūmų, sienutes statramsčiais;

45.8. užpilti žemėmis pagal projektą padarytas tranšėjas per trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per mėnesį;

45.9. medžių lajos projekcijos zonoje darbus vykdyti žemiau pagrindinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus), nepažeidžiant šaknų sistemos;

45.10. nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno.

46. Kai vykdant statybos darbus (įskaitant įvažų, gatvių, kelių įrengimą ar remontą) pažeidžiama medžio šaknų sistema, kad neišdžiūtų šaknys, jas būtina pridengti ar užpilti žemės sluoksniu, jį palaistyti, kad neiššaltų šaknys, jas būtina apšiltinti.

47. Baigus statybos darbus, privaloma:

47.1. apželdinti sklypą pagal statinio projektą;

47.2. sutvarkyti želdinius teritorijoje už statinio sklypo ribų, jei ji buvo naudojama vykdant statybos darbus.

XI. APRIBOJIMAI BENDRO NAUDOJIMO ŽELDYNUOSE

48. Bendro naudojimo želdynuose draudžiama:

48.1. vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu;

48.2. fiziniams ir juridiniams asmenims savavališkai sodinti, persodinti, genėti, kirsti ar kitaip šalinti želdinius;

48.3. kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį;

48.4. leisti iš medžių sulą, pjaustyti medžio žievę, daryti kitus mechaninius medžio pažeidimus;

48.5. kabinti ant medžių elektros laidus, elektros lempučių girliandas, sūpuokles, virves ir kita;

48.6. mindžioti gėlynus, vejas;

48.7. važinėti sportinėmis ir bevariklio transporto priemonėmis, išskyrus takus;

48.8. be leidimo važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, kur neįrengta kieta danga;

48.9. statyti motorines transporto priemones ne tam skirtose vietose, ant neuždengtų specialiomis grotelėmis pomedžių;

48.10. plauti visų rūšių transporto priemones;

48.11. deginti atliekas, lapus, šakas, kūrenti laužus ne tam skirtose vietose;

48.12. be leidimo statyti palapines, laikinus statinius, reklaminius skydus;

48.13. ganyti gyvulius;

48.14. gaudyti ir naikinti paukščius, žvėris, smulkiąją fauną, ardyti skruzdėlynus;

48.15. pilti šiukšles, buitines atliekas, pakuotes, sugrėbtus lapus, sniegą (išskyrus neužterštą druskomis ir nukastą nuo želdyne esančių takų) ir kt.;

48.16. valyti sniegą nuo stogų, neapsaugojus želdinių;

48.17. sandėliuoti statybines ir kitas medžiagas, prekių atsargas ir tarą;

48.18. žaisti sportinius žaidimus tam nepritaikytose vietose.

49. Kapinėse (individualiose kapavietėse) draudžiama sodinti:

49.1. plačia laja, žiedynais ar vaisiais teršiančius aplinką medžius ir krūmus;

49.2. plintančių šaknų atžalomis rūšių augalus;

49.3. plačią paviršinę šaknų sistemą turinčių, neatsparių vėjovartai rūšių (eglių ir kt.) medžius, neskaitant žemaūgių formų;

49.4. greitai augančių, trumpaamžių, brandžiame amžiuje keliančių pavojų rūšių medžius.

XII. ATSAKOMYBĖ

50. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

51. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą nuostolių apskaičiavimo  tvarką arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52. Šios taisyklės gali būti keičiamos, papildomos ir panaikinamos Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

______________________________________________