PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITO METODIKOS, VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLIŲ, VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. gruodžio 31 d. Nr. A-1250

Panevėžys

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos, vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito metodiką;

1.2. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus auditorių profesinės etikos taisykles;

1.3. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenis.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                                         Vitalijus Žiurlys

 

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A-1250

 

 

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS vidaus audito metodika

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši metodika nustato pagrindines Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau – CVAS) atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo savivaldybės institucijoje sąlygas ir kriterijus.

2. Vidaus audito metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo įgyvendinimo ir vidaus audito tarnybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos ir vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta Pavyzdine vidaus audito metodika.

3. Atliekant vidaus auditą, CVAS specialistai (toliau vidaus auditoriai) vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus audito atlikimą, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos parengtomis bei patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis, CVAS nuostatais, šia metodika bei savo pareigybės aprašymu.

4. Atliekant vidaus auditą, vidaus auditoriams rekomenduojama atsižvelgti į Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiamas vidaus audito metodines rekomendacijas ir klausimynus finansų, veiklos ir valdymo, institucijos programų, informacinių sistemų, viešųjų pirkimų vertinimui atlikti ir kt.

5. Metodikoje vartojamos sąvokos:

5.1. audituojamasis subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo, kurių vidaus auditas atliekamas;

5.2. bendrosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinti informacinių sistemų duomenų saugos nuostatai, saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės, informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planas ir informacinių sistemų vartotojų administravimo taisyklės, skirti informacinių sistemų vidaus kontrolei užtikrinti;

5.3. taikomosios informacinių sistemų kontrolės priemonės – viešojo juridinio asmens vadovo patvirtintos informacinių sistemų vartotojų instrukcijos ir procedūros, skirtos duomenų įvedimo į konkrečią kompiuterių programą, jų apdorojimo ir rezultatų pateikimo vidaus kontrolei užtikrinti;

5.4. vidaus auditoriaus darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – vidaus auditoriaus parengti dokumentai, kuriuose pateikiama atliekant vidaus auditą surinkta informacija, įskaitant gautą medžiagą (viešojo juridinio asmens oficialius dokumentus ir jų kopijas, apskaitos dokumentų kopijas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kt.), patvirtinančią nustatytas klaidas ir reikalavimų neatitikimą;

5.5. viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl tam tikrų vidinių arba išorinių veiksnių viešojo juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių;

5.6. viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių nustatymo, analizės ir valdymo procesas, kai siekiant tinkamai reaguoti į riziką priimami sprendimai dėl jos poveikio pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio;

5.7. viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai (toliau – rizikos veiksniai) – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai;

kitos metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. CVAS DARBO PLANAVIMAS

 

6. CVAS veikla planuojama CVAS vedėjui sudarant metinį CVAS veiklos planą, kuris gali būti koreguojamas atsižvelgiant į savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymus, nustatytus prioritetus ir svarbius savivaldybės administracijos veiklos arba kitus pasikeitimus. CVAS metinio veiklos plano bet kokie pakeitimai turi būti raštu suderinti su savivaldybės administracijos direktoriumi.

7. Metinis CVAS veiklos planas sudaromas remiantis šių duomenų analize:

7.1. audituojamojo subjekto veiklos sričių rizikingumo įvertinimu pagal srities pobūdį ir mastą;

7.2. audito proceso cikliškumu;

7.3. CVAS personalo ištekliais ir kompetencija;

7.4. apklausos anketomis, klausimynais bei pokalbiais su savivaldybės administracijos direktoriumi, kitais pagal poreikį valstybės tarnautojais bei darbuotojais;

7.5. vidaus auditorių asmenine intuicija.

8. Metinis CVAS veiklos planas sudaromas remiantis strateginiu Panevėžio rajono savivaldybės veiklos planu bei atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų CVAS atliktų vidaus auditų rezultatus. Metiniame CVAS veiklos plane turi būti nurodyta: vidaus audito objektai; ankstesnių vidaus auditų datos; vidaus auditų temos; vidaus auditų atlikimo trukmė, įskaitant laiką, paskirtą apžvelgti audituojamojo subjekto veiklą ir parengti vidaus auditų programas; konkretūs vidaus audito vykdytojai bei reikiami jam atlikti ištekliai. Metiniame CVAS veiklos plane turi būti numatyti ne tik atskiri vidaus auditai, bet ir kita CVAS veikla. CVAS vidaus auditorių mokymasis bei kvalifikacijos kėlimas, metinės CVAS veiklos ataskaitos parengimas ir kita. Apie 10–20 procentų kiekvieno vidaus auditoriaus metinių darbo dienų gali būti nepaskirstyta, kad galima būtų tinkamai vykdyti CVAS veiklą, pavyzdžiui dėl vidaus auditorių ligos, dėl metiniame CVAS veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Vidaus auditui atlikti CVAS vidaus auditoriai parenkami atsižvelgiant į numatomo atlikti vidaus audito pobūdį ir sudėtingumą, jų patirtį bei specialų pasirengimą.

9. Centralizuotas vidaus audito skyrius iki einamų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų CVAS veiklos plano projektą, teikia jį Panevėžio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tarpusavio koordinavimo tikslais. CVAS veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta Panevėžio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų CVAS veiklos planas turi būti suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano tvirtinimo tvarka.

10. CVAS vidaus auditoriai prieš kiekvieno vidaus audito atlikimą turi parengti vidaus audito programą, kurią patvirtina CVAS vedėjas. Vidaus audito programa gali būti tikslinama, o visi jos pakeitimai patvirtinami CVAS vedėjo.

11. Vidaus audito programoje turi būti nurodyta: vidaus audito tema, tikslai, vidaus audito apimtis, vidaus audito procedūros, susijusios su vidaus audito informacijos rinkimu, analizavimu ir dokumentavimu; periodai pagal vykdytojus bei pagal poreikį; kita svarbi informacija.

12. Vidaus auditui atlikti parengti klausimynai, anketos ir testai, kurie detalizuoja ir pagrindžia vidaus audito programą, turi būti suderinti su CVAS vedėju.

 

III. VIDAUS AUDITO ATLIKIMAS

 

13. CVAS vidaus auditorius, atlikdamas vidaus auditą, priklausomai nuo vidaus audito tikslo, pagal CVAS vedėjo patvirtintą vidaus audito programą, vertina viešojo juridinio asmens (audituojamojo subjekto) vidaus kontrolės sistemos funkcionavimą bei rizikos valdymą ir turi:

13.1. tikrinti ir vertinti viešojo juridinio asmens sukurtas vidaus kontrolės procedūras ir įsitikinti, ar laikomasi viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, procedūrų, įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir sutarčių, turinčių įtakos jo veiklai;

13.2. tikrinti, ar informacija apie viešojo juridinio asmens finansinę ir ūkinę veiklą yra patikima ir išsami, bei vertinti būdus, kaip renkama, analizuojama, klasifikuojama ir skelbiama tokia informacija;

13.3. tikrinti ir vertinti, ar valstybės ir savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai pagal norminius teisės aktus ir sutartis;

13.4. tikrinti ir vertinti procedūras, taikomas viešojo juridinio asmens valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto bei informacijos apsaugai, prireikus patikrinti, ar toks turtas egzistuoja (CVAS vidaus auditoriai inventorizavimą atlieka atrankos būdu);

13.5. Tikrinti ir vertinti bendrosios informacinių sistemų kontrolės priemones ir taikomosios informacinių sistemų kontrolės priemones, atlikti jų testavimą pagal vidaus auditoriaus parengtus šių kontrolės priemonių tikrinimo klausimynus.

14. Įvertinęs audituojamojo subjekto vidaus kontrolės funkcionavimą bei galimą rizikos veiksnių įtaką, vidaus auditorius vidaus audito ataskaitoje (toliau – ataskaita) pateikia vidaus kontrolės vertinimo išvadą ir rekomendacijas, kaip sustiprinti vidaus kontrolės procedūras bei rizikos valdymą viešajame juridiniame asmenyje.

15. Atsižvelgdamas į vidaus audito tikslą, pagal CVAS vedėjo patvirtintą vidaus audito programą ir jos pakeitimus vidaus auditorius atlieka vidaus audito procedūras, kurios apima:

15.1. audituojamojo subjekto finansinių ataskaitų, ūkinių operacijų pagal apskaitos sritis, vertinimą;

15.2. audituojamojo subjekto veiklos ir valdymo proceso pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;

15.3. audituojamojo subjekto veiklos atitiktį nustatytai veiklos politikai, planams, procedūroms, teisės aktams, sudarytoms sutartims ir kitiems reikalavimams;

15.4. institucijos programų rengimo ir įgyvendinimo vertinimą;

15.5. audituojamojo subjekto informacinių sistemų valdymo ir naudojimo pagal pasirinktus vertinimo kriterijus vertinimą;

15.6. ir kitų audituojamų sričių vertinimą.

16. Vidaus audito atlikimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į vidaus audito temos pobūdį ir apimtį. Suderinus su CVAS vedėju, dėl pateisinamų priežasčių vidaus audito atlikimo trukmė gali būti pratęsta.

17. Vidaus auditoriai vidaus audito metu gautą informaciją turi registruoti darbo dokumentuose, kurie privalo turėti dokumento sudarytojo pavadinimą, dokumento pavadinimą, dokumento datą, dokumento numerį, dokumento tekstą ir turi būti vidaus auditoriaus pasirašyti. Darbo dokumentai yra pagrindas vidaus audito ataskaitoms parengti, taip pat vidaus audito išvadoms ir rekomendacijoms pagrįsti.

18. Darbo dokumentuose turi būti nurodytos taikytos vidaus audito procedūros ir vidaus audito apimtis, apibendrinta surinkta vidaus audito išvadas ir rekomendacijas patvirtinanti informacija

19. Darbo dokumentai gali būti įforminami įvairiai: raštu popieriuje, filmo arba magnetinėje juostoje, kompiuterinėje laikmenoje, naudojantis elektroninės technikos ir kitomis priemonėmis.

20. Vidaus auditoriai vidaus audito metu arba po vidaus audito organizuojamuose susitikimuose supažindina atsakingus už atitinkamą darbo sritį viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojus arba darbuotojus su nustatytais ir apibendrintais faktais, aptaria su jais jų veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.

21. Vidaus auditorius, vidaus audito metu nustatęs pažeidimus, apie juos turi nedelsdamas pranešti CVAS vedėjui, kuris žodžiu arba raštu apie tai informuoja savivaldybės administracijos direktorių.

22. Darbo dokumentus kartu su atlikto vidaus audito ataskaitos projektu vidaus auditorius turi pateikti CVAS vedėjui.

23. CVAS vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka:

23.1. vidaus auditorių darbo priežiūrą, užtikrinančią, kad vidaus auditas būtų atliekamas vadovaujantis CVAS vidaus audito metodikos reikalavimais;

23.2. darbo dokumentų ir ataskaitos projekto priežiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka konkrečius vidaus audito tikslus ir vidaus audito programą, ar įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankamai patikimos, tinkamos ir naudingos informacijos, ar ji yra tinkamai dokumentuota ir pagrindžia ataskaitos projekte išdėstytus faktus, išvadas, rekomendacijas, ar ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka metodikos reikalavimus. CVAS vedėjas, atlikęs minėtų dokumentų peržiūrą, savo pastebėjimus ir pastabas užfiksuoja peržiūros išvadoje, nurodydamas peržiūros datą ir peržiūros rezultatus, arba pasirašo darbo dokumentų peržiūros išvados dalyje, nurodydamas peržiūros datą ir pastabas.

24. Atlikęs vidaus auditą, vidaus auditorius sudaro vidaus audito darbo dokumentų bylą bei byloje esančių darbo dokumentų apyrašą.

25. Vidaus audito dokumentų bylų naudojimą, jų saugojimą koordinuoja CVAS. Auditoriams sutikimą naudotis vidaus audito dokumentais gali duoti CVAS vedėjas, prieš tai tokį sutikimą žodžiu arba raštu suderinęs su savivaldybės administracijos direktoriumi.

26. Kai vidaus audito dokumentus nori naudoti ne viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojai ar darbuotojai, CVAS vedėjas, prieš leisdamas pasinaudoti tokiais dokumentais, turi gauti savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimą raštu.

 

IV. VIDAUS AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS IR JOS PATEIKIMAS

 

27. Atlikus vidaus auditą, turi būti parengta, CVAS vedėjo ir vidaus auditoriaus pasirašyta ataskaita, kurioje apibendrinami atlikto vidaus audito rezultatai, pateikiama informacija  pakankama (vidaus audito procedūrų atlikta tiek, kad gautos informacijos užtenka nustatytiems faktams pagrįsti), patikima (informacija turi būti gauta remiantis patikimais šaltiniais (ataskaitose užfiksuoti ūkiniai įvykiai ir operacijos tikrai įvykę, duomenys nešališki, išsamūs ir patikrinti), svarbi ir naudinga (informacija, kuri panaudojama darbui atlikti, vidaus audito tikslams pasiekti) informacija pagrįsti pastebėjimai, išvados ir rekomendacijos.

28. Ataskaita gali būti:

28.1. tarpinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui ir skirta neatidėliotino dėmesio reikalaujančiai informacijai pateikti, vidaus audito apimties pasikeitimui nurodyti, apie vidaus audito procesą informuoti, kai atliekamas didelės apimties vidaus auditas;

28.2. galutinė – pateikiama raštu audituojamojo subjekto vadovui kartu su rekomendacijų, pateikiamų vidaus ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano forma;

28.3. gali būti rengiamos ataskaitos santraukos aukštesnio pagal pavaldumą viešojo juridinio asmens vadovui arba kitiems suinteresuotiems asmenims.

29. Ataskaitos struktūra:

29.1. įvadinė dalis, kurioje paprastai nurodoma vidaus audito atlikimo motyvai (pavyzdžiui, pagal metinį CVAS veiklos planą), vidaus audito vykdytojai, vidaus audito atlikimo terminas (vidaus audito pradžios ir pabaigos data), audituojamasis subjektas (bendroji informacija apie audituojamąjį subjektą), vidaus audito tikslas, audituojamas laikotarpis, vidaus audito apimtis, vidaus audito metodai ir vertinimo kriterijai;

29.2. dėstomoji dalis, kurioje išdėstomi pastebėjimai (vidaus audito metu nustatyti faktai), pateikiamos išvados ir rekomendacijos:

29.2.1. pastebėjimai – vidaus kontrolės trūkumai, nustatytos klaidos ir neatitikimai bei kita informacija, patvirtinanti vidaus audito išvadas ir rekomendacija, taip pat gali būti įtraukta informacija apie audituojamojo subjekto veiklą, įgyvendinant ankstesnio vidaus audito rekomendacijas ir sukurtas tinkamas vidaus kontrolės priemones;

29.2.2. išvados – nuomonė apie vidaus audito metu nustatytų faktų įtaką audituojamojo subjekto veiklai ir apie viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės funkcionavimą. Ataskaitoje išvados turi būti trumpos, konkrečios ir motyvuotos, pagrįstos teisės aktų reikalavimais arba vidaus kontrolės vertinimu. Jos gali apimti visą audituojamojo subjekto veiklą arba tik specifines audituojamojo subjekto veiklos ir vidaus kontrolės sritis. Vidaus kontrolė yra vertinama:

29.2.2.1. labai gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, vidaus kontrolės trūkumų nerasta;

29.2.2.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra keletas nesvarbių vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;

29.2.2.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;

29.2.2.4. silpnai – jei ne visa rizika yra nustatyta, nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams;

29.2.3. rekomendacijos – pasiūlymai audituojamajam subjektui atlikti būtinus patobulinimus, kurie užtikrintų vidaus kontrolės veiksmingumą, teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rizikos valdymą, veiklos tikslų įgyvendinimą ir užkirstų kelią klaidų pasikartojimui (sisteminėms klaidoms). Ataskaitoje gali būti nurodomas rekomendacijos reikšmingumo lygis – didelis, vidutinis arba mažas. CVAS vedėjas ir (arba)vidaus auditoriai rekomendacijos reikšmingumo lygį pasirenka patys, remdamiesi savo praktine patirtimi ir profesionalumu. Rekomendacijos turi būti aiškios, konkrečios ir įgyvendinamos, pateiktos pagal ataskaitoje aprašytus pastebėjimus, kurie gali turėti ir (arba) daro neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklos rezultatams.

30. Ataskaita turi būti:

30.1. objektyvi (pateikiami pagrįsti faktai, informacija nešališka, neiškraipyta, be išankstinio nusistatymo);

30.2. aiški (suprantama ir logiška);

30.3. glausta (išdėstoma esmė, vengiama nereikalingų detalių bei smulkmenų);

30.4. konstruktyvi (skatina teigiamus pokyčius viešajame juridiniame asmenyje ir padeda gerinti pastarojo veiklą);

30.5. parengta ir pateikta laiku (neatidėliojant).

31. CVAS vidaus auditoriaus ataskaitoje nurodyti viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės sistemos trūkumai prieš tai turi būti aptarti su atitinkamais audituojamojo subjekto valstybės tarnautojais arba darbuotojais vidaus audito metu, kad būtų įsitikinta, kad vidaus auditorius ir audituojamojo subjekto valstybės tarnautojai arba darbuotojai supranta klaidos arba trūkumo esmę, taip pat aptarta, kaip geriau ištaisyti trūkumus ir klaidas arba patobulinti viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemą.

32. Atlikus vidaus auditą, parengiamas ataskaitos projektas, kurį vidaus auditorius turi aptarti su audituojamojo subjekto vadovu bei su atsakingais už audituotą sritį valstybės tarnautojais ir darbuotojais (susirašinėjimų, susitikimų, komentarų teikimo ar kitais būdais).

33. Aptarus ataskaitos projektą ir įvertinus pastabas, gautas iš audituoto subjekto dėl ataskaitos projekto, parengiama galutinė ataskaita audituojamam subjektui.

34. Galutinė ataskaita pateikiama viešojo juridinio asmens vadovui kartu su lydraščiu, kuriame nurodoma, kad per 15 kalendorinių dienų nuo galutinės ataskaitos gavimo dienos:

34.1. audituojamojo viešajam juridiniam asmeniui pavaldaus arba jo valdymo sričiai priskirto viešojo juridinio asmens vadovas, suderinęs su CVAS, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą (1 priede nurodytą formą) dėl ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, išskyrus Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 punkte numatytą atvejį;

34.2. audituojamojo viešojo juridinio asmens padalinio vadovas, suderinęs su CVAS, turi priimti sprendimą (užpildyti rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių planą (1 priede nurodytą formą) dėl vidaus ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir pateikti jį tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui.

35. Jei galutinėje ataskaitoje aptinkama klaida, vidaus auditorius turi surašyti ataskaitą patikslinančią pažymą, kurią turi patvirtinti S vedėjas. Ataskaitą patikslinanti pažyma išdalijama visiems gavusiems galutinę ataskaitą.

36. Esant poreikiui arba pareikalavimui, ataskaitos santrauka, kaip ir visa ataskaita, privalo būti teikiama aukštesnio pagal pavaldumą viešojo juridinio asmens vadovui.

 

V. PAŽANGOS STEBĖJIMAS (VEIKLA PO AUDITO)

 

37. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į ataskaitoje pateiktų išvadų ir rekomendacijų reikšmingumą, turi pavesti vidaus auditoriams atlikti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

38. Vidaus auditoriai turi stebėti ir dokumentuoti, kaip vykdomos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, ar gerinama padėtis audituotame subjekte.

39. Atlikus rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, vidaus auditorius surašo pažangos stebėjimo ataskaitą arba pažymą apie vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą (2 priedas).

40. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, gali nuspręsti pažangos stebėjimo procedūras atlikti kito vidaus audito metu arba atlikti atskirą pažangos stebėjimo vidaus auditą.

41. Tais atvejais, kai audituojamojo subjekto vadovo prisiimtas rizikos lygis dėl vidaus audito metu nustatytų klaidų bei trūkumų gali turėti neigiamą poveikį audituojamojo subjekto veiklai, kai į vidaus auditoriaus pateiktas rekomendacijas audituojamojo subjekto vadovas neatsižvelgia ir nurodytų trūkumų netaiso, CVAS privalo apie tai informuoti aukštesnio pagal pavaldumą viešojo juridinio asmens vadovą.

42. Pažangos stebėjimo procedūrą vidaus auditoriai turi fiksuoti registravimo žurnale, kuriame pažymima apie rekomendacijų įgyvendinimą ir trūkumų ištaisymą arba minėtų procedūrų neatlikimą.

_____________________

 

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus

audito metodikos 1 priedas

 

(Rekomendacijų, pateikiamų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano forma)

 

REKOMENDACIJŲ, PATEIKTŲ _______________ VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE

(vidaus audito ataskaitos data)

_______________________________________________________________________________,

(vidaus audito ataskaitos numeris ir tema)

 

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

_____________ Nr. _____

(data)

_________________

(sudarymo vieta)

 

 

Eil.

Nr.

 

Rekomendacijos Nr.

 

 

Rekomendacijos turinys

Rekomendacijos reikšmingumas

 

Priemonė rekomendacijai įgyvendinti

 

Rekomendacijos įgyvendinimo terminai

 

Už rekomendacijos įgyvendinimą atsakingas asmuo

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________________________            ____________            ______________________

(Audituojamojo subjekto vadovas)                   (Parašas)                      (Vardas ir pavardė)

 

SUDERINTA

Centralizuotos vidaus audito skyriaus vedėjas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

 

 

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus

audito metodikos  2 priedas

 

(Pažymos apie vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą forma)

 

PAŽYMA APIE_______________ VIDAUS AUDITO ATASKAITOJE

(vidaus audito ataskaitos data)

___________________________________________________________________

(vidaus audito ataskaitos numeris ir tema)

 

PATEIKTŲ REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMĄ

______________________

(pažymos surašymo data ir registracijos numeris)

 

Eil. Nr.

Rekomendacijos Nr.

Rekomendacijos turinys

Rekomendacijos reikšmingumas

Priemonė rekomendacijai įgyvendinti

Rekomendacijos įgyvendinimo terminas

Informacija apie priemonės įgyvendinimą

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

____________________________ __________________ ______________________________

(Vidaus auditoriaus)                               (Parašas)                      (Vardas ir pavardė)

 

SUSIPAŽINAU

Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

______________

 

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A-1250

 

 

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šių taisyklių tikslas - apibrėžti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus auditorių (toliau vadinama–vidaus auditoriai) profesinio elgesio principus ir normas, kurių jie turi laikytis įgyvendindami savo teises, atlikdami norminiuose teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, didinti viešojo juridinio asmens vadovo ir jo vadovaujamo viešojo juridinio asmens padalinių, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų pasitikėjimą vidaus auditorių veikla.

 

II. VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI IR NORMOS

 

2. Sąžiningumo principas. Vidaus auditorių sąžiningumas suteikia pagrindą pasitikėti jų darbu ir pasikliauti jų nuomone. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:

2.1. sąžiningai, stropiai ir atsakingai eiti savo pareigas ir atlikti jam pavestą darbą;

2.2. deklaruoti savo privačius interesus, susijusius su asmeniniais įsipareigojimais, ir spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai;

2.3. sąžiningai ir teisingai priimti sprendimus;

2.4 atlikdamas vidaus auditą, turi vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais;

2.5. būti sąžiningas ir nepriklausomas nuo audituojamojo subjekto;

2.6. negali dalyvauti jokioje neteisėtoje veikloje arba imtis veiksmų, kurie diskredituoja vidaus auditoriaus profesiją arba patį viešąjį juridinį asmenį.

3. Objektyvumo principas. Vidaus auditoriai vadovaujasi aukščiausio lygio profesiniu objektyvumu rinkdami, vertindami ir pateikdami informaciją apie audituojamojo viešojo juridinio asmens veiklą. Prieš pareikšdami nuomonę, vidaus auditoriai turi surinkti pakankamai įrodymų ją pagrįsti, o asmeniniai jų interesai ar kiti asmenys neturi turėti tam įtakos.

Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:

3.1. atlikdamas vidaus auditą, privalo pareikšti savo nuomonę, nepasiduoti jokių interesų įtakai;

3.2. negali dalyvauti veikloje, kuri veiktų arba galėtų paveikti jo nešališkumą ir prieštarautų viešojo juridinio asmens interesams;

3.3. sprendimus, susijusius su tarnybine veikla, privalo priimti objektyviai ir be išankstinio asmeninio nusistatymo;

3.4. neturi priimti dovanų, kurios galėtų paveikti jo profesinę nuomonę atliekant vidaus auditą;

3.5. privalo pranešti Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjui arba Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui apie visus atvejus, galinčius sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.

4. Konfidencialumo principas. Vidaus auditoriai supranta vidaus audito metu gautos informacijos vertę ir neatskleidžia jos be atitinkamo leidimo arba įgaliojimo, išskyrus atvejus, kai to reikalauja įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba profesiniai įsipareigojimai. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo laikytis šių profesinio elgesio normų:

4.1. neskleisti informacijos arba faktų, kuriuos sužinojo atlikdamas vidaus auditą, išskyrus atvejus, kada tai yra jo pareiga;

4.2. negali naudoti vidaus audito metu gautos informacijos asmeniniams tikslams ir tada, kai tai prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams arba daro žalą viešojo juridinio asmens interesams;

4.3. vidaus audito dokumentai negali būti pateikti tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo.

5. Kompetencijos ir profesionalumo principas. Vidaus auditoriai taiko žinias, įgūdžius ir patirtį, reikalingus vidaus auditui atlikti. Vadovaudamasis šiuo principu, vidaus auditorius privalo:

5.1. įsipareigoti atlikti tik vidaus auditą, kuriam atlikti jis turi reikalingų žinių, įgūdžių ir patirties;

5.2. nuolat kelti savo kvalifikaciją, gerinti atliekamo vidaus audito kokybę ir efektyvumą;

5.3. siekti kompetentingo ir sąžiningo specialisto reputacijos;

5.4. būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą, auditą, mokesčius ir kitą;

5.5. sugebėti suprasti, apibendrinti, paaiškinti ir interpretuoti vidaus audito metu surinktą informaciją;

5.6. mokėti bendrauti su žmonėmis ir palaikyti gerus, dalykinius ryšiu su audituojamojo subjekto valstybės tarnautojais arba darbuotojais.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

6. Vidaus auditoriai privalo vadovautis šiomis profesinės etikos taisyklėmis, kurios parengtos vadovaujantis vidaus audito profesinės praktikos standartais.

________________

 

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. A-1250

 

 

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS CENTRALIZUOTO VIDAUS AUDITO SKYRIAUS VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENYS

 

I BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenys (toliau vadinama - metmenys) nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau vadinama - CVAS) vidaus audito poreikio įvertinimo tvarką.

2. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės tikslas - nustatyti vidaus audito bei CVAS personalo poreikį Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

3. Vartojamos sąvokos:

3.1. audituotinas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo, kuriame turi būti atliekamas vidaus auditas;

3.2. audito visuma – audituotini subjektai, audituotinų subjektų veiklos sritys, audituotinų subjektų veiklos programos, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamos programos bei projektai;

kitos metmenyse vartojamos sąvokos atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMAS

 

4. CVAS vedėjas, atsižvelgdamas į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiklos specifiką, įvertindamas vidaus auditorių kvalifikaciją bei remdamasis rizikos analize, vidaus audito poreikį Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje (jos padaliniuose), jai pavaldžiuose ir (arba) valdymo sričiai priskirtuose viešuose juridiniuose asmenyse nustato šia tvarka:

4.1. įvardija visas CVAS kompetencijai audituoti audito visumos dalis;

4.2. įvertina audito visumą sudarančių dalių reikšmingumą, palygindamas audito visumos dalis pagal trijų dydžių skalę (1 - mažai reikšminga, 2 - vidutiniškai reikšminga, 3 - labai reikšminga), pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

4.2.1. audituotino subjekto pareigybių (etatų) skaičių bei atliekamų funkcijų svarbumą (CVAS vedėjo nuomone);

4.2.2. asignavimų arba išlaidų audituotinam subjektui, jo veiklos sričiai bei programai dydį; 4.2.3. audituotino subjekto turto vertę;

4.2.4. naudojamas informacines technologijas (kompiuterinė technika, ryšiai, informacinės sistemos duomenų bazės ir kita), įgalinančias greičiau atlikti vidaus auditą;

4.2.5. šie pagrindiniai kriterijai gali būti papildyti arba pakeisti viešajam juridiniam asmeniui priskirtinais specifiniais kriterijais, kurių sąvokos turėtų būti paaiškintos atliekamoje vidaus audito poreikio įvertinimo analizėje;

4.3. sudėjęs kiekvienos audito visumos dalies kriterijų įvertinimo santykinius dydžius nustato tos dalies svarbumą, kuris pagal gautą santykinių dydžių sumą skirstomas į:

4.3.1. mažai svarbią audito visumos dalį, kai dydžių suma sudaro ne daugiau kaip 1/3 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;

4.3.2. vidutiniškai svarbią–kai dydžių suma sudaro nuo 1/3 iki 1/2 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;

4.3.3. labai svarbią – kai dydžių suma sudaro daugiau negu ½ bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;

4.4. pagal nustatytą kiekvienos audito visumos dalies svarbumą paskiria vidaus auditui atlikti darbo dienų skaičių:

4.4.1. mažai svarbiai audito visumos daliai vidaus auditui atlikti skiriama 15 darbo dienų;

4.4.2. vidutiniškai svarbiai - 25 darbo dienos;

4.4.3. labai svarbiai - 40 darbo dienų;

4.5. 4.4. punkte nurodytas darbo dienų skaičius, CVAS vedėjo nuomone, gali būti patikslintas atsižvelgiant į vidaus audito apimtis ir vidaus auditą atliekančių vidaus auditorių skaičių;

4.6. CVAS vedėjas, sudėdamas darbo dienas vidaus auditui atlikti, apskaičiuotas pagal 4.4 ir 4.5 punktų rekomendacijas, nustato vidaus audito poreikį viešajame juridiniame asmenyje. Vidaus audito poreikis, išreikštas darbo dienomis, parodo audito visumos vidaus auditą, kuris turi būti atliktas per trejus metus.

5. CVAS vedėjas, apskaičiuodamas CVAS personalo poreikį, atsižvelgia į tai, per kalendorinius metus vidaus auditams atlikti ir pažangos stebėjimui (veiklai po audito) vienam vidaus auditoriui rekomenduotina skirti vidutiniškai 175 darbo dienas (nustatytas vidutinis vienerių metų darbo dienų skaičius - 255, iš jų ne mažiau kaip 80 darbo dienų paliekama kvalifikacijai kelti, kitoms neplanuotoms reikmėms ir eilinėms atostogoms). Šis darbo dienų skaičius vidaus auditui atlikti netaikomas CVAS vedėjui, nes pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalį jo kompetencijai priskirtos kitos pagrindinės funkcijos.

6. CVAS vedėjas CVAS personalo poreikį nustato 4.6 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą vidaus audito poreikį dalindamas iš skaičiaus "3", kuris išreiškia periodą, per kurį turi būti įvertintas vidaus kontrolės veikimas viešajame juridiniame asmenyje (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas), ir iš dienų skaičiaus, apskaičiuoto pagal šios tvarkos 5 punkto rekomendacijas. CVAS vedėjas, palyginęs CVAS personalo poreikį vidaus auditams atlikti viešajame juridiniame asmenyje su CVAS dirbančių vidaus auditorių skaičiumi, pateikia viešojo juridinio asmens vadovui vidaus audito poreikio įvertinimo analizę su pasiūlymais, kuriuos viešojo juridinio asmens vadovas gali įvertinti, nustatydamas vidaus audito tarnybos pareigybių (etatų) skaičių.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

7. CVAT vedėjas, atlikęs vidaus audito poreikio įvertinimo analizę, pateikia ją Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui kartu su teikiamu derinti metiniu CVAS veiklos planu, kai pasikeičia audito visuma bei jos įvertinimas.

_____________________