PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 26 d. Nr. T-177
6 šaukimo 28 posėdis
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( Žin., 2000, Nr. 22 -52; 2007, Nr. 81-3316) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr.113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( Žin., 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 72-3016 ) 31 straipsniu rajono savivaldybės Taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios 2001 m. gegužės 10 d. rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. 187 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
Savivaldybės meras Povilas Žagunis
PATVIRTINTA:
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-177
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato komunalinių atliekų apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo savivaldybės teritorijoje tvarką , atliekų turėtojo, atliekų tvarkytojo (vežėjo), komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas, teises, pareigas bei atsakomybę.
2. Taisyklės nereglamentuoja nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
5. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Įstatymo) 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.
6. Atliekų gamintojas – asmuo (juridinis arba fizinis), kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.
7. Atliekų priėmimo aikštelė - aikštelė, skirta komunalinėms atliekoms priimti, laikinai jas saugoti ir perduoti šalinimui ar naudojimui šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis
9. Atliekų susidarymo vieta – patalpa, įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
10. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo (juridinis arba fizinis), kuris turi atliekų, t.y. individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai, poilsiaviečių, sodų ir garažų valdų savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai) arba jų savininkų bendrijos; įmonės, įstaigos ir organizacijos; kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai).
11. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
12. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
13. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas.
14. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
15. Didžiosios komunalinės atliekos –stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, karkasai, indai, talpos, taip pat kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos ir kitos stambiagabaritės atliekos, išskyrus didelių apimčių komunalines atliekas, priklausančias kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., didelių apimčių statybos ir griovimo atliekos, komunalinės pavojingos atliekos, žaliosios atliekos ir kt.).
16. Individualus konteineris - konteineris komunalinėms atliekoms, kuriuo naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).
17. Kolektyvinis konteineris - komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.
18. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
19. Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms, biologiškai skaidžioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti.
20. Laikinas saugojimas – pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
21. TIPK leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas , išduotas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kuriame yra reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymas.
22. Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai, detaliau klasifikuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.
24. Operatorius (koncesininkas) (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą administruojanti/eksploatuojanti įmonė) – bendrovė, turinti savivaldybės Tarybos įgaliojimus organizuoti ir administruoti atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir (arba) teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas pagal koncesijos sutartį su savivaldybe.
25. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
27. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema – komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti visą savivaldybės teritoriją: miestus, miestelius, gyvenvietes bei kitas vietoves.
28. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
29. Vietinė rinkliava ( tarifas) – rajono savivaldybės Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti savivaldybės teritorijoje.
30. Žaliosios atliekos – biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo, šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės ir t.t.
III. SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
32. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių atliekų tvarkymą – mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų (pakuočių atliekų), biologiškai skaidžių atliekų, didžiųjų komunalinių atliekų, statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų atliekų.
33. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo – atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, juridinių asmenų, kurių atliekos tvarkomos pagal TIPK leidimuose nustatą atliekų tvarką, netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, farmacinių atliekų, medicinos atliekų, gyvūninės kilmės atliekų , įvairaus pobūdžio skystų atliekų.
IV. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
35. Atliekų turėtojai yra atsakingi už savo atliekų tvarkymą ir privalo perduoti jas Atliekų tvarkytojui (-ams) šių Taisyklių nustatyta tvarka, jeigu kitaip nėra nustatyta Atliekų turėtojui (įmonei) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime. Savivaldybės teritorijoje esantys visi Atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinių asmenų padaliniai) gali naudotis tik konkursų tvarka parinktų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, jeigu kitaip nėra nustatyta atliekų turėtojui (įmonei) išduotame TIPK leidime.
36. Visi komunalinių atliekų turėtojai, privalo turėti atliekų konteinerius, naudotis savivaldybės teikiama konunalinių atliekų tvarkymo sistema, galutinai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą.
37. Turinčios TIPK leidimą įmonės šiame Leidime nurodytas atliekas turi surinkti atskirai ir perduoti tvarkyti TIPK leidime nurodytoms atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įmonėms.
38. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro komunalinės atliekos, tačiau joms nereikia gauti TIPK leidimo, privalo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema ir rūšiuoti atliekas šių Taisyklių nustatyta tvarka.
39. Atliekų turėtojai privalo teikti informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti kai tokios informacijos paprašo savivaldybės administracija ar Operatorius.
40. Atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases, metalą, biologiškai skaidžias atliekas, didžiąsias komunalines atliekas, statybos ir griovimo atliekas, buities pavojingas atliekas, naudotas padangas bei elektros ir elektrinės įrangos atliekas. Surūšiuotos atliekos pristatomos į surinkimo vietas arba atiduodamos atliekų tvarkytojui šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
41. Atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimais.
42. Atliekų turėtojai surūšiuotas atliekas privalo pristatyti į šias vietas:
a. antrines žaliavas (popierių, kartoną, plastiką, metalą, tekstilės ir pakuočių atliekas) – į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius/aikšteles arba į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę;
b. didžiąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę;
c. statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba kitą tam tikslui skirtą ir Operatoriaus (koncesininko) nurodytą vietą;
d. buities pavojingas atliekas, įskaitant transporto priemonių pavojingas atliekas – į pavojingų atliekų surinkimo punktą artimiausioje didžiųjų atliekų aikštelėje. Įmonės ir organizacijos pavojingas atliekas privalo pristatyti Leidimą turintiems pavojingų atliekų tvarkytojams;
e. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas – į sąvartyną;
f. eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir jų dalis – į šias atliekas surenkančias įmones ar organizacijas;
g. žaliąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų arba kompostavimo aikštelę. Komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar ūkinėje veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis savo žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, atitinkančiais atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms. Fiziniai asmenys, kurių valdose susidaro kitos biologiškai skaidžios atliekos, tinkančios tolimesniam naudojimui ir nekeliančios pavojaus žmonių sveikatai ar supančiai aplinkai, gali jas naudoti savo reikmėms,
43. Atliekų turėtojai didžiąsias, elektros ir elektronikos įrenginių ir pavojingas buities atliekas gali atiduoti atliekų tvarkytojui sutartu laiku ir tvarka pagal atliekų turėtojų apvažiavimo grafiką arba savo transportu pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę jos darbo valandomis.
V. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
46. Atliekų turėtojai naudojasi tokiais konteineriais - kolektyviniais konteineriais, pastatytais konteinerių aikštelėse, individualiais - pastatytais individualių namų valdose, įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose , sodininkų ar garažų bendrijų atliekoms tvarkyti atliekų turėtojai naudojasi kolektyviniais konteineriais. Asmenys, kurie sodininkų bendrijų teritorijose, savo sklypo ribose pasistatę individualius konteinerius, gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką sutikimą nesinaudoti kolektyviniais konteineriais ir esant techninėms galimybėms išvežti šiuos konteinerius iš sklypo, naudojasi individualiais konteineriais.
47. Atliekų turėtojus konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas ar Operatorius (koncesininkas). Kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje turi būti pastatytas komplektas konteinerių skirtų antrinių žaliavų surinkimui. Antrinių žaliavų konteineriai, esant nepakankamai vietos, gali būti statomi kitose gyventojams patogiose ir su vietos seniūnu suderintose specialiose vietose.
48. Atliekų surinkimui gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan.
49. Atliekų surinkimo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išridenami į vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės. Žiemą nuo privažiavimo būtina pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu arba žvyru.
50. Atliekų turėtojai atsako už turimų konteinerių švarą ir techninę būklę, privalo valyti ir tvarkyti aplinką šalia pastatytų jų sklype atliekų konteinerių ir užtikrinti švarą patalpose, kur laikomi konteineriai.
52. Draudžiama pilti atliekas į kitiems atliekų turėtojams atvežtus ar jiems nuosavybės teise priklausančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
53. Draudžiama į juos pilti žemės gruntą, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo atliekas, statybos ir griovimo atliekas, chemines buities, apdailos ir kitas medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, pavojingas atliekas.
56. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t.y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, prie vandens telkinių ar į juos, miškuose bei laukuose.
VI. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
58. Atskirai yra surenkamos šios biologiškai skaidžios atliekos - maisto atliekos , žaliosios atliekos.
59. Biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į artimiausius šių atliekų arba nuotekų dumblo kompostavimo įrenginius.
60. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas gali patys atvežti į kompostavimo įrenginius arba biologiškai skaidžių atliekų surinkimo vietą didžiųjų atliekų aikštelėje.
61. Atliekų turėtojus biologiškai skaidžių atliekų konteineriais aprūpina atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo viešojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atliekų turėtojai gali savo lėšomis įsigyti konteinerius atliekų surinkimui pagal savivaldybės arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintas konteinerių technines charakteristikas.
62. Individualių valdų savininkai skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo individualiuose tinkamai įrengtuose kompostavimo įrenginiuose ar specialiuose konteineriuose.
63. Kompostuoti galima gatvių bei parkų, želdinių priežiūros (smulkios šakos, lapai, žolė, velėna, šaknys), žemės ūkio produkcijos sandėliavimo, perdirbimo ir realizavimo (daržovių atliekos, lukštai, gėlės, vaisiai), medienos apdorojimo (miško genėjimo smulkios medienos atliekos, kelmai, pjuvenos, drožlės, skiedros), valgyklų ir komercinių taškų atliekas, gyvūnų mėšlą, natūralų pluoštą ir tekstilę, popierių ir kartoną.
VII. DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
65. Didžiosios komunalinės atliekos yra įvairūs stambūs namų apyvokos daiktai, todėl jos dėl savo dydžio negali būti surenkamos su kitais komunalinių atliekų srautais.
66. Atliekų turėtojai išrūšiuotas didžiąsias komunalines atliekas privalo pristatyti į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę.
67. Atliekų tvarkytojas/ organizuoja reguliarų (rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus) šių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas.
68. Atliekų turėtojams susitarus su Atliekų tvarkytoju už papildomą mokestį, jų sukauptos didžiosios komunalinės atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką.
69. Už atvežtas į didžiųjų atliekų aikšteles šias atliekas mokestis iš fizinių asmenų neimamas, jeigu pristatytas atliekų kiekis neviršija nustatytų atliekų susidarymo normų.
VIII. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
71. Atliekų turėtojai susidariusias statybos ir griovimo komunalines atliekas privalo rinkti atskirti nuo kitų komunalinių atliekų.
72. Statybos ir griovimo atliekos turi būti pristatomos į artimiausią didžiųjų atliekų, kurioje įrengta vieta laikinam šių atliekų saugojimui, ar kitas priėmimo aikšteles, priimančias statybos ir griovimo atliekas.
73. Statybos įmonė arba vykdantis statybos ir griovimo darbus gyventojas privalo turėti pažymą arba kitą patvirtinantį dokumentą apie statybos ir griovimo atliekų išvežimą į didžiųjų atliekų aikštelę arba sąvartyne įrengtą statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelę (vietą).
74. Prie remontuojamo pastato (namo) arba buto, suderinus su vietos seniūnu, daugiabučio namo savininkų bendrija ir Atliekų tvarkytoju, statomi specialūs konteineriai statybos – griovimo atliekoms, bet ne arčiau kaip 3 m nuo pastato išorinės sienos. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad pastato (namo) aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių daugiau nei leistina.
75. Mokestis, už atvežtas statybos ir griovimo atliekas į didžiųjų atliekų aikšteles, iš fizinių asmenų neimamas, jeigu pristatytas atliekų kiekis neviršija nustatytų susikaupimo normų.
IX. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS (EEĮ) ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
77. Susidariusių namų ūkiuose elektros ir elektronikos įrenginių atliekos priimamos didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo Atliekų turėtojų apvažiavimą sutartu laiku .
78. Susidariusių namų ūkiuose EEĮ atliekos gali būti pristatomos įmonėms, turinčioms tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie elektros ir elektronikos įrenginių atliekų priėmimą.
79. Mokestis, už pristatytas EEĮ atliekas į didžiųjų atliekų aikšteles, iš fizinių asmenų neimamas, jeigu pristatytas atliekų kiekis neviršija nustatytų susidarymo normų.
X. KITŲ SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
81. Pakuotės ir pakuočių atliekos surenkamos į antrinių žaliavų konteinerius pagal pakuotės medžiagą (stiklas, plastikas, metalas, popierius ar kartonas) arba į specialius pakuočių atliekų konteinerius, juos pastačius pagal sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais.
82. Buityje susidarančios pavojingos atliekos (galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, buitinės chemijos, automobilių priežiūros produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, gyvsidabrio turinčios atliekos, liuminescencinės lempos, automobilių akumuliatoriai, naudoti automobilių tepalai ir filtrai bei kitos pavojingos atliekos) surenkamos pavojingų atliekų surinkimo punktuose didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo Atliekų turėtojų apvažiavimą sutartu laiku .
83. Padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai iš gyventojų gali būti priimami įmonėse, turinčiose tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
85. Naudotas automobilių padangas gyventojai gali pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti Atliekų tvarkytojui apvažiavimo metu nemokamai, jeigu jie yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais ir yra sumokėję atliekų tvarkymo rinkliavą.
86. Naudotas automobilių padangas įmonės ir organizacijos, automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.
87. Naudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.
88. Individualių transporto priemonių savininkai naudotus automobilių tepalus ir filtrus gali pristatyti į autoservisus ar degalines, kurios turi leidimus užsiimti šia veikla. Šie autoservisai ir degalinės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
XI. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS, ORGANIZAVIMAS, FINANSAVIMAS IR VALDYMAS
90. Savivaldybė savo teritorijoje organizuoja komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą, didžiųjų atliekų, kompostavimo aikštelių ir regioninio sąvartyno įrengimą, eksploatavimą, rekultivavimą bei monitoringą vykdo, kaupia ir skiria lėšas arba dalį lėšų šiems darbams atlikti.
XII. ATLIEKŲ TVARKYTOJUI KELIAMOS UŽDUOTYS, REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS
93. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo būti įregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, nustatyta tvarka pateikti informaciją valstybinėms institucijoms, savivaldybei, Operatoriui (koncesininkui), kaupti ir saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
94. Atliekų turėtojus individualiais arba kolektyviniais konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, Operatorius (koncesininkas). Atliekų turėtojams pageidaujant už papildomą užmokestį Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi pateikti papildomus konteinerius arba mažesnius konteinerius pakeisti didesniais. Konteinerių talpa turi atitikti savivaldybės Tarybos patvirtintas atliekų susidarymo normas.
95. Siekiant užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę, Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas šioms atliekoms surinkti, atliekų turėtojams patogioje, estetiškai įrengtoje ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje turi įrengti - gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) 800 gyventojų; gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose ir miesteliuose, turinčiuose 800 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos.
96. Atliekų tvarkytojas turi ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius su Atliekų turėtoju suderintu dažniu. Konteineriai gali būti ištuštinami anksčiau grafiko už papildomą mokestį pagal nustatytą ir suderintą tvarką, jeigu to prašo atliekų turėtojas arba nurodžius Operatoriui (koncesininkui) ar vietos seniūnui.
98. Atliekų tvarkytojas pagal atskirą sutartį suteikia reikalingą konteinerių kiekį bei tipą (atskirai komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įvairių miesto renginių organizavimo metu.
99. Atliekų tvarkytojas ne rečiau kaip 2 kartus per metus vykdo specifinių atliekų (pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, didžiųjų komunalinių atliekų) atskirą surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.
100. Atliekų tvarkytojas gali sudaryti atskiras sutartis su atliekų turėtojais dėl antrinių žaliavų išvežimo iš atliekų turėtojo valdos.
101. Atliekų tvarkytojas arba Operatorius (koncesininkas) sudaro sutartis su elektros ir elektronikos įrenginių atliekų, gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo įmonėmis dėl atliekų surinkimo ir pristatymo perdirbimui ar panaudojimui.
102. Atliekoms surinkti turi būti naudojami tik savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtinti standartiniai konteineriai.
103. Antrinių žaliavų konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui ir kartonui – žalios, stiklui – mėlynos, plastiko ir kitų pakuočių – geltonos. Antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: „ popierius (kartonas)“, „plastmasės“, „stiklas“.
105. Atliekų tvarkytojas užtikrina kolektyvinių konteinerių sanitarinę - higieninę būklę atliekų tvarkymo nustatytomis sąlygomis. Kolektyvinius atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra daugiau kaip + 10°C, ne rečiau kaip kas mėnesį. Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos dezinfekcinių plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijoje. Individualių konteinerių plovimą ir dezinfekavimą organizuoja atliekų turėtojas.
106. Komunalinių atliekų surinkimo priemonės - šiukšliavežės turi būti pritaikytos aptarnauti savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtintus konteinerių tipus.
107. Atliekų tvarkytojas turi turėti pakankamą kiekį atliekas presuojančių šiukšliavežių, įskaitant ir rezervines šiukšliavežes bei konteinerių ištuštinimo įrangos.
108. Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina atliekų tvarkytojas.
XIII. KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ VIETOS PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA
110. Už mišrių komunalinių ir biologiškai skaidžių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą savo valdoje yra atsakingi atliekų turėtojai.
111. Už konteinerių aikštelių įrengimą savivaldybės valdoje ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelių įrengimą atsakinga savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija sudaro sąlygas individualius konteinerius pastatyti savivaldybės valdoje konteinerių ištuštinimo metu.
112. Kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas daugiabučių namų valdose, privačių namų kvartaluose gali būti finansuojamas savivaldybės biudžeto, specialiųjų programų ir fondų bei kitomis lėšomis.
113. Mišrių komunalinių, biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelėms vietos turi būti parinktos ir aikštelės turi būti pastatytos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (aplinkos ministro įsakymas 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705). Aikštelės turi turėti patogų privažiavimą šiukšliavežei ir netrukdyti transporto eismui.
115. Konteinerių aikšteles prižiūri atliekų turėtojas, o konteinerių aptarnavimo metu – Atliekų tvarkytojas. Žiemos laikotarpiu atliekų turėtojas aikštelę išvalo nuo sniego ir ledo. Atliekų tvarkytojas privalo užtikrinti, kad išvežimo metu konteinerių turinys būtų išpiltas ir išvežtas, paliekant tvarkingą aplinką.
XIV. APMOKĖJIMAS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ
116. Atliekų turėtojai privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (ar tarifą).
117. Atliekų turėtojai privalo pilnai apmokėti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo, antrinių žaliavų bei surenkamų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje specifinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo, didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelių, atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, monitoringo ir jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo išlaidas.
XV. ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA
119. Savivaldybėje sudaroma atliekų turėtojų duomenų bazė pagal Atliekų turėtojų pateiktą informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susidarymo kiekiams įvertinti. Jeigu savivaldybė Atliekų turėtojų duomenų bazės neturi, ji privalo pasirūpinti, kad Atliekų tvarkytojas reikalingą informaciją gautų iš kitų institucijų.
XVI. ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
121. Už taisyklių nesilaikymą atliekų turėtojas, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
XVII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
123. Už visuomenės informavimą atliekų tvarkymo klausimais, pagal kompetenciją ir sutartyse nustatytas sąlygas, atsako savivaldybės administracija, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas.
131. Privaloma viešai skelbiama informacija nuolat skleidžiama savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijų, Operatoriaus (koncesininko) ir Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo skelbimo lentose bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų regiono dienraščiuose.