Pasvalio rajono savivaldybės administracijos

direktorius

 

 

įsakymas

DĖL ATSTOVAVIMO PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBEI AKCINĖSE BENDROVĖSE IR UŽDAROSIOSE AKCINĖSE BENDROVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2012 m. spalio 5 d. Nr. DV-657

Pasvalys

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 191 straipsniu, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 (Žin., 2007, Nr. 67-2617; 2012, Nr. 67-3396), 3 punktu:

1. Tvirtinu Atstovavimo Pasvalio rajono savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. DV-945 „Dėl atstovavimo Pasvalio rajono savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                                         Rimantas Užuotas

 

 

 


 

PATVIRTINTA

Pasvalio rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2012 m. spalio 5 d.

įsakymu Nr. DV-657

 

ATSTOVAVIMO PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBEI AKCINĖSE BENDROVĖSE IR

UŽDAROSIOSE AKCINĖSE BENDROVĖSE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Atstovavimo Pasvalio rajono savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė), kuri yra akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkė, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus, patikėjimo teise valdančio Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, teises ir pareigas, ir asmenų, kuriems nurodytosios institucijos suteikia įgaliojimus atstovauti Savivaldybei, teises ir pareigas.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Akcijos – Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos.

Bendrovė – akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kaip vartojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574).

Įgaliotinis – fizinis asmuo, kuriam Savivaldybės administracijos direktorius duoda įgaliojimą įgyvendinti Savivaldybės, kaip akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime arba įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises ne visuotiniame akcininkų susirinkime.

3. Savivaldybės administracijos direktorius privalo pasinaudoti visomis akcininkui suteikiamomis teisėmis, kad būtų tinkamai atstovaujama Savivaldybei. Atstovaudamas Savivaldybei, Savivaldybės administracijos direktorius privalo analizuoti bendrovės veiklą, veikti Savivaldybės ir bendrovės naudai, laikydamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje išdėstytų principų.

 

 

 

II. AKCIJŲ VALDYTOJO TEISĖS IR PAREIGOS

 

 

4. Savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina Savivaldybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrovės įstatais.

5. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas akcininko neturtines teises, privalo:

5.1. reikalauti iš bendrovės, kad jam per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką registruotu laišku būtų pateiktas pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą;

5.2. siekti, kad:

5.2.1. akcinėje bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų. Ši nuostata netaikoma, jeigu Savivaldybei nuosavybės teise priklauso visos akcinės bendrovės akcijos arba bent du Taisyklių 20.1, 20.2 ir 20.3 punktuose nurodyti akcinės bendrovės rodikliai nesiekia šiuose punktuose nustatytų reikšmių;

5.2.2. reorganizuojant ar atskiriant bendrovę, kurioje Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/3 visų balsų, visose po reorganizavimo ar atskyrimo veiksiančiose bendrovėse Savivaldybei nuosavybės teise priklausytų tiek akcijų, kad jos suteiktų turėtą balsų skaičių, jeigu Savivaldybės taryba nenustato kitaip;

5.2.3. priimamuose visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose dėl įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais būtų nurodyta minimali bendrovės išleidžiamų akcijų emisijos kaina;

5.2.4. bendrovės įstatuose būtų nustatyta valdybos kompetencija priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, jeigu atitinkamai investuojamo, perleidžiamo, nuomojamo (skaičiuojama atskirai kiekvienos rūšies sandorio) ilgalaikio turto balansinė vertė, įkeičiamo ar įkeičiamo hipoteka (skaičiuojama bendra sandorių suma) ilgalaikio turto balansinė vertė, kitų asmenų prievolių, kurių įvykdymas laiduojamas ar garantuojamas, suma ar įsigyjamo ilgalaikio turto kaina, didesnė kaip:

5.2.4.1. 10 tūkst. litų, kai bendrovės įstatinis kapitalas neviršija 200 tūkst. litų;

5.2.4.2. 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, kai bendrovės įstatinis kapitalas viršija 200 tūkst. litų, bet neviršija 200 mln. litų;

5.2.4.3. 10 mln. litų, kai bendrovės įstatinis kapitalas viršija 200 mln. litų.

6. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas akcininko turtines teises, privalo kontroliuoti, kad dividendai ir kitos lėšos, skiriami Savivaldybei, kaip akcininkei, bendrovės likvidavimo, akcijų perleidimo ir kitais atvejais, būtų laiku pervedami į Savivaldybės biudžetą.

 

III. ĮGALIOJIMAS IR ĮGALIOTINIS

 

7. Savivaldybės administracijos direktorius duoda įgaliojimą įgaliotiniui įgyvendinti Savivaldybės, kaip akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu arba ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Kai Savivaldybė yra vienintelė bendrovės akcininkė, akcijų valdytojas ne duoda įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises visuotiniame akcininkų susirinkime, bet Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priima rašytinius sprendimus. Kai šios Taisyklės taikomos ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotiniame akcininkų susirinkime, vartojamas žodis „įgaliojimas“.

8. Įgaliotiniui duodamą įgaliojimą pasirašo akcijų valdytojo vadovas. Įgaliojimas tvirtinamas akcijų valdytojo antspaudu.

9. Įgaliojime įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime metu nurodoma:

9.1. įgaliotinis;

9.2. įgaliojimo numeris ir sudarymo data;

9.3. bendrovės pavadinimas ir kodas;

9.4. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo data;

9.5. akcijų valdytojo valdomų akcijų skaičius, nominalioji vertė, taip pat akcijų suteikiamų balsų skaičius ir balsų dalis;

9.6. įgaliojimo galiojimo laikas;

9.7. kaip įgaliotinis turi balsuoti kiekvienu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu, taip pat dėl sprendimų projektų, dėl papildomų kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo pareigas, dėl audito įmonės, kai likus mažiau kaip 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar visuotinio akcininkų susirinkimo metu tai siūlys tokią teisę turintys asmenys. Prireikus įgaliojime taip pat nurodoma, kokius naujus sprendimų į darbotvarkę įtrauktais klausimais projektus, papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo pareigas arba audito įmonę turi siūlyti įgaliotinis susirinkime ir už juos balsuoti;

9.8. kokias akcininko neturtines teises akcijų valdytojas įgalioja įgyvendinti.

10. Įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu taikomi Taisyklių 9 punkto reikalavimai, išskyrus 9.4, 9.5 ir 9.7 punktų nuostatas.

11. Įgaliotiniu gali būti karjeros valstybės tarnautojas.

12. Įgaliotinio kvalifikaciniai reikalavimai yra šie:

12.1. turėti aukštąjį išsilavinimą;

12.2. būti susipažinusiam su įgaliotinio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe;

12.3. išmanyti ir mokėti praktiniame darbe taikyti įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius bendrovių veiklą;

12.4. būti susipažinusiam su bendrovės įstatais;

12.5. atitikti kitus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Taisyklių reikalavimus.

13. Įgaliotiniu negali būti:

13.1. asmuo, kuriam neišnykęs teistumas;

13.2. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tos bendrovės akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/20 visų balsų;

13.3. asmuo, kurio įgaliojimas atstovauti Savivaldybei per pastaruosius 5 metus panaikintas dėl netinkamo atstovavimo;

13.4. asmuo, kuris per pastaruosius 5 metus atšauktas iš bet kurios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos, valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos dėl netinkamo pareigų atlikimo.

14. Apie šių Taisyklių 13 punkte nurodytų aplinkybių buvimą arba atsiradimą ketinamas skirti arba paskirtas įgaliotiniu asmuo privalo pranešti akcijų valdytojui per 5 darbo dienas nuo turėjimo arba privalėjimo sužinoti apie aplinkybes dienos.

15. Įgaliotinis privalo:

15.1. neatskleisti bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties;

15.2. informuoti Savivaldybės administracijos direktorių apie atliktus veiksmus, kuriuos įgaliojimas jam suteikia teisę atlikti, ir visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus.

16. Įgaliojime neturi būti įgaliotiniui suteikta teisė perįgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus, kuriuos jis įgaliotas atlikti.

 

IV. ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMAS

 

17. Įgaliojimus balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais įgaliotiniui duoda Savivaldybės administracijos direktorius.

18. Jeigu bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais, ir padidinus bendrovės, kurioje Savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/3 balsų, įstatinį kapitalą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų taip, kad Savivaldybė neišlaikytų iki įstatinio kapitalo padidinimo turėtą balsų skaičių suteikiančio proporcingo akcijų kiekio, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, Savivaldybės administracijos direktorius privalo įgaliojime nurodyti balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą. Reikalavimas suteikti įgaliojimą balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą netaikomas, kai privatizuojama Savivaldybės kontrolės perdavimo Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje būdu.

19. Tik vadovaudamasis Savivaldybės tarybos sprendimais dėl konkrečios bendrovės Savivaldybės administracijos direktorius gali suteikti įgaliojimus balsuoti:

19.1. už bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai Savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų;

19.2. dėl tokių darbotvarkės klausimų, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų:

19.2.1. likviduoti bendrovę, jeigu jai neiškelta bankroto byla;

19.2.2. atšaukti bendrovės likvidavimą, jeigu sprendimą likviduoti bendrovę buvo priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas;

19.2.3. atskirti ar reorganizuoti bendrovę, nurodžius reorganizavimo būdą;

19.2.4. pertvarkyti bendrovę, nurodžius juridinio asmens, į kurį bus pertvarkoma bendrovė, teisinę formą.

20. Sprendimus dėl įgaliojimo suteikimo balsuoti šių taisyklių 19.2 punkte nurodytais bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais turi teisę priimti Savivaldybės administracijos direktorius, jeigu bent du bendrovės rodikliai nesiekia tokių reikšmių:

20.1. įstatinis kapitalas – 500 tūkst. litų;

20.2. metų pardavimo grynosios pajamos – 500 tūkst. litų;

20.3. vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 50.

21. Kai numatoma rinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą ir Savivaldybei priklausančios akcijos suteikia teisę siūlyti papildomus kandidatus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų kandidatų skaičiaus santykis su bendrovės įstatuose įrašytu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narių skaičiumi neturi būti mažesnis už šių akcijų santykį su visomis bendrovės akcijomis.

22. Įgaliojime dėl balsavimo už kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą Savivaldybės administracijos direktorius turi:

22.1. nurodyti siūlomus kandidatus, jų eiliškumą ir kiek už kiekvieną jo siūlomą kandidatą skirti balsų;

22.2. nustatyti, kad, keliems kandidatams surinkus po lygiai balsų, pakartotinio balsavimo metu įgaliotinis visus balsus skirtų už tą iškeltą kandidatą, kuris įgaliojime nurodytoje keliamų kandidatų eilėje yra pirmesnis, o už kitų akcininkų iškeltus kandidatus neskirtų nė vieno balso.

23. Įgaliojime dėl balsavimo už visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo kandidatūrą Savivaldybės administracijos direktorius turi pavesti įgaliotiniui balsuoti už jo iškeltą kandidatą.

24. Įgaliotinis privalo susilaikyti, kai balsuojama dėl sprendimų visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl kurių balsuoti nenumatyta įgaliojime ir įgaliotiniui nepavesta savarankiškai priimti sprendimų.

25. Įgaliotinis turi teisę savarankiškai nuspręsti, kaip balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo procedūriniais klausimais.

26. Įgaliojimą rengia Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat bendrovės įstatais pagal bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, kitus pateiktus dokumentus.

 

V. ĮGALIOTINIŲ ATSAKOMYBĖ IR ATSKAITOMYBĖ

 

27. Įgaliotinis, priėmęs sprendimą, kurio priimti nebuvo įgaliotas ir kuris padarė žalą (nuostolius) Savivaldybei, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

28. Jeigu įgaliotinis, ar Savivaldybės deleguotas stebėtojų tarybos ar valdybos narys, atstovaudamas Savivaldybės interesams bendrovėje, viršijo savo įgaliojimus, įgaliojimus suteikusi Savivaldybės institucija privalo nedelsdama panaikinti įgaliotiniui išduotą įgaliojimą.

29. Įgaliotinis, įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktą klaidingą informaciją, pagal kurią priimti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai padarė žalą Savivaldybei ir (ar) bendrovei.

30. Įgaliotinis už bendrovės komercinės paslapties atskleidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

31. Įgaliotinis privalo per 5 darbo dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo raštu atsiskaityti Savivaldybės institucijai, išdavusiai įgaliojimą atstovauti akcijoms, apie atliktus veiksmus, kuriuos įgaliojimas jam suteikė teisę atlikti, ir visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus.

 

VI. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO SPRENDIMŲ PROJEKTŲ

PATEIKIMAS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUI

 

32. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus bendrovės vadovas pateikia raštu Savivaldybės administracijos direktoriui sprendimams priimti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

33. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį akcininkų susirinkimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.