KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2006 m. spalio 26 d. Nr. T-289

Kelmė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 7 straipsnio 20 punktu bei 17 straipsnio 21 punktu, rajono savivaldybės Taryba

n u s p r e n d ž i a patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodiką (pridedama).

Savivaldybės meras                                                                                           Kostas Arvasevičius

PATVIRTINTA

Kelmės rajono

savivaldybės tarybos

2006 m. spalio 26 d.

sprendimu Nr. T-289

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVOS SKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROJI DALIS

1. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 13-475), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 52-1484), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2002, Nr. 40-1499), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968), kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įkainių (tarifų) skaičiavimo metodiką (rekomenduojama) ir komentarus, kurių parengimas numatytas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių 5.3 punkte, 2006-01-27 publikuotus Aplinkos ministerijos interneto puslapyje „Komunalinių atliekų tvarkymas“.

2. Metodika nustato savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinųjų sąnaudų pagal atskiras veiklas, bendrųjų sąnaudų, kurias sudaro atskirų veiklų sąnaudų suma, ir pagal šias sąnaudas apskaičiuotų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą  įmokų apskaičiavimo principus ir metodus. Pagal Metodiką apskaičiuojamos planuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos pagal atskiras veiklas, kurių vykdytojus numatoma parinkti viešųjų pirkimų konkursų tvarka, ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, pervežimo, sąvartyno eksploatavimo ir kitų) įkainių dydžiai. Pasibaigus  finansiniams metams sąnaudos perskaičiuojamos, atsižvelgiant į faktines sąnaudas, finansinį rezultatą, numatomus degalų, elektros, šiluminės energijos ir kitų kainų bei mokesčių pokyčius ir į  naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones, numatytas komunalinių atliekų tvarkymo planuose. Atsižvelgiant į šių perskaičiavimų rezultatus, atliekami vietinės rinkliavos dydžio koregavimai.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinosios sąnaudos – tai atskirų veiklų, be kurių neįmanoma įgyvendinti tikslų ir uždavinių, keliamų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, regioniniuose atliekų tvarkymo planuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose, sąnaudų suma.

4. Gaminių ir pakuočių, už kurių atliekų tvarkymą yra nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė, atliekų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias sąnaudas.

5. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklos - komunalinių atliekų tvarkymo planuose numatytos priemonės. Šias veiklas sudaro:

5.1. nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas;

5.2. komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų atskiras surinkimas ir pervežimas;

5.3. pavojingų buities atliekų ir didžiųjų atliekų atskiras surinkimas ir pervežimas;

5.4. komunalinių atliekų priėmimo punktų eksploatavimas;

5.5. antrinių žaliavų rūšiavimo linijų eksploatavimas;

5.6. kompostavimo aikštelių eksploatavimas;

5.7. regioninio sąvartyno eksploatavimas, įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo;

5.8. kitų atliekų tvarkymo objektų eksploatavimas, jeigu šiuos objektus būtina įrengti komunalinių atliekų tvarkymo planų tikslams pasiekti;

5.9. netinkančių eksploatuoti ir nelegalių sąvartynų bei šiukšlynų uždarymas, rekultivavimas ir priežiūra po uždarymo;

5.10. vietinės rinkliavos administravimas (pardavimų organizavimas ir valdymas - komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos mokėjimo organizavimas, kontrolė);

5.11.  komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymas ir administravimas (regioninių ir savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo planų rengimas, jų įgyvendinimo organizavimas ir kontrolė, galimybių studijų, techninių projektų, viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, viešųjų pirkimų konkursų atliekoms surinkti ir objektams eksploatuoti organizavimas, sutarčių administravimas ir kontrolė, visuomenės informavimas).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Metodikoje naudojamos šios sąvokos:

6.1. Atliekos – bet  kokios medžiagos ir daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1 priede (Žin. 2002 Nr. 72–3016), bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

6.2. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

6.3. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

6.4. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (sodo atliekos, šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

6.5. Biodegraduojamosios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, kitos žaliosios atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir pan.

6.6. Didžiosios atliekos - dideli buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika ir kt.

6.7. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

6.8. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų, arba kuris atlieka šių atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ir sudėtis.

6.9. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos – tai atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų, mokesčių ir normatyvinio pelno suma.

6.10. Nerūšiuotos komunalinės atliekos – komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos.

6.11. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

6.12. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

6.13. Pavojingos buities atliekos –atliekos, susidarančios pas komunalinių atliekų turėtojus, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus. Pagrindinės šių atliekų grupės: galvaniniai elementai, akumuliatoriai; pasenę vaistai; buitinės chemijos produktai; lakų, dažų, skiediklių atliekos; cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė; naudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos; gyvsidabrio turinčios atliekos; kitos atliekos.

6.14. Atliekų turėtojas – asmuo, kuris turi atliekų.

6.15. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal  Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

6.16. Pelnas (nuostolis) – skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų. Normatyvinis pelnas – leistinas pelnas, būtinas šios veiklos motyvacijai užtikrinti ir veiklos rizikai sumažinti.

6.17. Sąnaudos – per tam tikrą laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti.

6.18. Pardavimų sąnaudos – sąnaudos pardavimų tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, transportui, reklamai ir skelbimams, pastatų ir kito ilgalaikio turto priežiūrai, remontui, nusidėvėjimui bei kitos, susijusios su komunalinių atliekų pardavimu (arba suma, mokama organizacijai, laimėjusiai komunalinių atliekų pardavimų organizavimo ir valdymo konkursą).

6.19. Būtinosios sąnaudos – tai pagrįstos mažiausios sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo veiklai vykdyti optimaliausiu būdu. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu.

6.20. Tarifas - mokėjimų norma už  komunalinių atliekų vieneto tvarkymą.

6.21.  Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliava (dydis) – tai pinigų suma, kurią kiekvienas atliekų turėtojas periodiškai moka pagal „teršėjas moka“ principą, sumokėdamas  už visas atliekų sutvarkymo sąnaudas.

6.22. Vietinė rinkliava– savivaldybės Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kitų atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą.

6.23. Vietinės rinkliavos administravimas - atliekų turėtojų - vietinės rinkliavos mokėtojų registro kūrimas ir tvarkymas, vietinės rinkliavos įmokų kiekvienam atsakingam asmeniui paskaičiavimas ir pranešimas, vietinės rinkliavos įmokų mokėjimo apskaita ir kontrolė, nesumokėtų vietinės rinkliavos įmokų išieškojimas bei kiti šios veiklos veiksmai.

III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVOS DYDIS IR JO SKAIČIAVIMO BENDRIEJI PRINCIPAI

7. Komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydis, kurį moka atliekų turėtojai,  turi būti toks, kad iš surinktų lėšų būtų sumokėta už visas atliekų tvarkytojų veikloje susidarančias komunalinių atliekų sutvarkymo sąnaudas.

8. Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499) 20 p. visos komunalinių atliekų „tvarkymo išlaidos neturėtų viršyti 1 proc. vidutinių šeimos pajamų. Socialinė politika turi būti įgyvendinama per socialines programas, ne atliekas tvarkančių įmonių lėšomis”.

9. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų skaičiavimuose neviršijančios 1 % vidutinių šeimos pajamų yra per komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydžius surenkamos lėšos (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pajamos).

10. Šių lėšų dydžiu yra ribojamos galimybės įgyvendinti brangiai kainuojančias komunalinių atliekų tvarkymo priemones. Ar komunalinių atliekų tvarkymo veiklų pajamos ir sistemos bendrosios sąnaudos viršija sistemos bendrąsias pajamas, kurias numatoma gauti taikant tam tikrą vietinės rinkliavos dydį, apskaičiuojama rengiant komunalinių atliekų tvarkymo planus, nustatant rinkliavų dydžius.

11. Priemones komunalinių atliekų sąnaudoms ir vietinės rinkliavos dydžiams sumažinti numato Valstybės politika, užtikrinanti ES ir Valstybės finansinę paramą komunalinių atliekų tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Veiksminga sąnaudų ir vietinės rinkliavos dydžių  mažinimo priemonė – tai viešųjų pirkimų konkursai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektų projektuotojams, rangovams, operatoriams, komunalinių atliekų surinkėjams ir kitiems komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviams. Konkurencijos sąlygomis konkursų dalyviai siūlo palankesnes paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, jog paslaugos turi būti teikiamos ir darbai vykdomi kuo efektyviau už priimtiniausią kainą. Komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos lengvatas, mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančioms šeimoms, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatuose arba Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numato savivaldybių Tarybos, vykdydamos socialinę politiką.

12. Komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydis formuojamas pagal savivaldybės teritorijoje vykdomų veiklų sąnaudas, atsižvelgiant į paslaugų teikėjų normatyvinį pelną bei rezervą, kuris yra būtinas galimiems neatitikimams tarp apskaičiuotųjų orientacinių ir realiųjų bei faktinių sistemos bendrųjų sąnaudų kompensuoti.

13. Šiaulių regiono savivaldybių tarybų sprendimais Šiaulių regione priimta vienoda komunalinių atliekų tvarkymo vietinė rinkliava.

14. Visame Šiaulių regione savivaldybių tarybų sprendimais vienam gyventojui priimtas vienodas vietinės rinkliavos dydis.

15. Savivaldybės taryba patvirtina vietinės rinkliavos dydį, apskaičiuotą pagal šią metodiką. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą taikymo tvarka ir mokėjimo ir atsiskaitymų organizacinė schema numatoma vietinės rinkliavos nuostatuose. Pagal Rinkliavų įstatymą vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos lėšomis savivaldybė atsiskaito pagal specialiąją (asignavimų valdytojo) programą su savivaldybių įsteigta VŠĮ ŠRATC, kuri yra atsakinga už regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą, infrastruktūros eksploatavimą bei kitų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų vykdymą, vietinės rinkliavos administravimą.

16. Siekiant kuo patikimiau apskaičiuoti komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydį, sąnaudų skaičiavimai, pagal kuriuos jis nustatomas, atliekami keliais etapais, kurie pagal skaičiavimų atlikimo stadiją gali būti skirstomi į orientacinių, realiųjų ir faktinių sąnaudų skaičiavimus. Rinkliavos dydžio perskaičiavimai atliekami kiekvienų finansinių metų gale, atsižvelgiant į finansinės veiklos praėjusių 12 (9) mėnesių rezultatus.

17. Savivaldybės taryba tvirtina tokį komunalinių atliekų rinkliavos dydį, kuris yra apskaičiuotas pagal minėtuosius principus, remiantis orientacinėmis, realiosiomis ir faktinėmis sąnaudomis bei atliekant šių sąnaudų perskaičiavimus. Siekiant užtikrinti pakankamas pajamas iš įkainių, kuriais atsiskaitoma pagal sutartis su paslaugų teikėjais, orientacinių ir realiųjų sąnaudų skaičiavimuose taikomas rezervas, skirtas galimų nenumatytų išlaidų ir mokėjimų pagal sutartis rizikai sumažinti.

18. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydis kitam galiojimo laikotarpiui derinamas ir tvirtinamas bei skelbiamas kiekvienos savivaldybės nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės pasirinkimu, atsižvelgiant į numatomus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pokyčius, rinkliavos galiojimo laikotarpio trukmė gali svyruoti nuo vienerių iki ketverių metų.

19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų pagal atskiras veiklas skaičiavimo metodai pateikiami darant prielaidą, kad atskirą veiklą vykdo atskiras ūkio subjektas, išskyrus tas veiklas, kurias tiesiogiai vykdo ŠRATC.

IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ATSKIRŲ VEIKLŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

20. Rinkliavos dydžių nustatymo pagrindas yra atliekų tvarkymo sąnaudų nustatymas. Apskaičiuojant komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas pagal atskiras veiklas, investicinės sąnaudos įtraukiamos į bendrąsias sąnaudas kaip investuoto (įsigyto už investicijų lėšas) turto buhalterinio nusidėvėjimo sąnaudos ir palūkanų mokėjimo sąnaudos (arba ilgalaikio turto išperkamosios nuomos sąnaudos, kurios dažniausiai gali būti taikomos transporto priemonėms ir konteineriams). Nusidėvėjimas į sąnaudų skaičiavimus įtraukiamas pagal verslo apskaitos standartus.

21. Atliekų tvarkymo veiklas vykdančių įmonių sąnaudų elementai:

21.1. Tiesioginės sąnaudos: degalų, tepalų, pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, darbuotojų, tiesiogiai dirbančių tam tikrą darbą, darbo užmokesčio, ilgalaikio turto, susijusio su tam tikra veikla, nusidėvėjimas, kuris apskaičiuojamas, įvertinant investicijų realų nusidėvėjimo laiką, arba išperkamosios nuomos sąnaudos.

21.2. Netiesioginės sąnaudos: aptarnaujančių padalinių (remonto, energetikos, transporto, išskyrus tiesiogiai naudojamo atliekų surinkime) darbo užmokesčio ir su juo siejamų mokesčių bei veiklos sąnaudos, turto nusidėvėjimo ar jo išperkamosios nuomos sąnaudos.

21.3. Veiklos administracinės sąnaudos: administracijos ir pardavimų (pavyzdžiui, abonentinio skyriaus) darbuotojų darbo užmokesčio, komunalinių ir ryšio paslaugų, administracinių pastatų priežiūros, remonto ir nusidėvėjimo, reklamos ir skelbimų, darbuotojų komandiruočių, kursų, biuro įrangos bei kitos, su įmonės valdymu ir pardavimų organizavimu, sistemos ir rinkliavos administravimu, susijusios sąnaudos.

21.4. Finansinės – investicinės veiklos sąnaudos (paskolų palūkanos), įvertinamos atsižvelgiant į numatytą investicijų finansavimo būdą.

21.5. Mokesčiai ir kitos prievolės, susijusios su sistemos administravimu.

21.6.  Normatyvinis pelnas – tai apskaičiuotasis (planuojamas) veiklos pelnas, kuris numatomas kaip būsimojo paslaugų teikėjo leistinas pelnas, būtinas šiai veiklai motyvuotai vykdyti bei šios veiklos rizikai sumažinti. Regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje veiklos vykdytojo normatyvinis pelnas yra priskiriamas atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudoms.

21.7. Visos komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos sudedant atskiras šios veiklos sąnaudas:

BS = TS + NS + AS + M + PA – P, kur:

BS - komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios sąnaudos;

TS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklą vykdančios įmonės tiesioginės sąnaudos;

NS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklai priskirtos netiesioginės sąnaudos;

AS - veiklos administracinės sąnaudos;

M - mokesčiai;

PA - palūkanos, mokamos už banko suteiktas paskolas;

P - veiklos pajamos (pavyzdžiui, antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto, apdorotų buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų pardavimo).

21.8. Komunalinių atliekų tvarkymo veiklos normatyvinis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę: kur:

D – naudojamas atskirai veiklai (atliekų surinkimas ir pervežimas, atliekų apdorojimas ir šalinimas, atliekų tvarkymo sistemos administravimas) ilgalaikis materialusis turtas (likutinė vertė);

n_p – metinė Vyriausybės obligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi 3 metų trukmės Vyriausybės obligacijų, išleistų litais per kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos kainos, metinių palūkanų normų pirminėje rinkoje vidurkiui;

r_m – verslo rizikos koeficientas procentiniais punktais (£ 3).

21.9. Komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios pajamos apskaičiuojamos kaip šios veiklos būtinųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma pagal formulę:

BP = BS + NP

kur NP – normatyvinis pelnas.

22. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimo principai:

22.1. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų sąnaudos gali būti apskaičiuojamos kartu arba atskirai, atsižvelgiant į tai, ar abi veiklas vykdo tas pats ar skirtingi paslaugų teikėjai. Kai nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų sąnaudos neatskiriamos, tiesiogiai taikomos šio skyriaus prielaidos ir formulės.

Kai šios sąnaudos atskiriamos, nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo sąnaudos turi būti skaičiuojamos pagal 4.1 – 4.6 lenteles, 4.1, 4.2, 4.5 ir 4.6 lentelėse taikant tik tuos duomenis, kurie susiję su komunalinių atliekų surinkimu. Nerūšiuotų komunalinių atliekų pervežimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal 4.1, 4.2, 4.5 ir 4.6 lenteles, taikant tik tuos duomenis, kurie susiję su komunalinių atliekų pervežimu.

22.2. Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateiktos 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė

Eil. Nr.	Prielaidos	Matavimo vienetas
1	Degalų sąnaudos (Ds)	l/km
2	Degalų kaina (Dk)	Lt/l
3	Tepalų kaina (Tk)	% nuo degalų kainos
4	Bendra transporto priemonių rida komunalinėms  atliekoms surinkti ir pervežti (L)	km/m
5	Darbininkų skaičius transporto priemonėms aptarnauti (Asm)	vnt.
6	Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)	Lt/m
7	Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)	Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
8	Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)	Lt/m
9	Investicijos į konteinerius (IK)	Lt/m
10	Investicijos į transporto priemones (IT)	Lt/m
11	Kapitalo sąnaudos konteineriams (KSK) pagal išperkamosios nuomos mokėjimo dydį	Lt/m
12	Kapitalo sąnaudos transporto priemonėms (KST) pagal išperkamosios nuomos mokėjimo dydį	Lt/m

22.3. Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo eksploatacinėms sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti taikomos formulės pateikiamos 4.2 lentelėje.

4.2 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulės
1	Sąnaudos kurui (SK)	Lt/m	SK = L×Ds×Dk
2	Sąnaudos tepalams (ST)	Lt/m	ST=SK×10 %
3	Techninė priežiūra ir remontas (TPR)	Lt/m	TPR=(IT×5%)+(IK×2%)
4	Metinės darbo sąnaudos (DM)	Lt/m	DM=Du×Asm
5	Veiklos administracinės sąnaudos (AS)	Lt/m	AS=(SK+ST+TPR+DM+R+K) ×5%
6	Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)	Lt/m	ĮS=(SK+ST+TPR+DM+R+K+AS) ×3%
7	Bendrosios sąnaudos (BS)	Lt/m	BS=SK+ST+TPR+DM+R+K+AS+ĮS+KSK+KST-P)
8	Normatyvinis pelnas (NP)	Lt/m.	NP formulė 29 p. arba, nesant duomenų, NP= BS×8%

22.4. Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių poreikiui ir investicijoms apskaičiuoti atskirai pateikiamos 4.3 lentelėje.

4.3 lentelė

Eil. Nr.	Prielaidos	Matavimo vienetas
1	Komunalinių atliekų susidarymo norma vienam gyventojui (q)	m^3/m
2	Gyventojų atskiruose namuose ir butuose skaičius (X)	vnt.
3	Konteinerių ištuštinimo dažnumas (d)	kartai per metus
4	Namų ir butų skaičius (N)	vnt.
5	Paslaugos pasiūla miestuose, miesteliuose ir kaimuose (p)	%
6	Vidutinis konteinerio užpildymo lygis (a)	%
7	Numatomų naudoti konteinerių skirtingos talpos (v)	m^3
8	Numatomų naudoti konteinerių kainos pagal talpas (Iv)	Lt/vnt.
9	Skirtingos gyventojų grupės indeksas (i), kintantis nuo 1 iki n, kur n gyventojų grupių, kurioms skiriasi atliekų tvarkymo sąlygos (konteinerių tipas, aptarnavimo dažnumas), skaičius

22.5. Nerūšiuotų komunalinių atliekų konteinerių poreikis ir investicijos, reikalingos jiems įsigyti, atskirai apskaičiuojamos pagal 4.4. lentelės formules.

4.4 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulė
1	Komunalinių atliekų susidarymas pagal namų ir butų grupes įvairiose vietovėse (Qi)	m^3/m.	Qi= qi×Xi
2	Komunalinių atliekų kiekis vieno apvažiavimo metu pagal namų ir butų grupes įvairiose vietovėse (Q^1)	m^3	Q¹= Qi×p/d
3	Minimali reikalinga talpa pagal namų ir butų grupes (Vmin.)	m^3	Vmin.= Q¹/N×d×a
4	Konteinerių skaičius daugiabučiams pagal skirtingas talpas, atsižvelgiant į minimalią reikalingą talpą (k)	vnt.	k= Q¹/v×a
5	Konteinerių skaičius individualiems namams, atsižvelgiant į minimalią reikalingą talpą (k)	vnt.	k=N (namų)
6	Konteinerių bendras skaičius (K)	vnt.	K= k¹+k²+k³…
7	Investicijos į konteinerius (I)	Lt	I= k¹×Iv^1+k²×Iv^2+k³×Iv^3…

Skaičiavimo rezultatai gauti pagal 4.4 lentelės 7 eilutę yra naudojami 4.2 lentelės 7 eilutėje pateiktoje formulėje bendrosioms sąnaudoms (BS) skaičiuoti.

22.6. Pagrindinės prielaidos ir duomenys nerūšiuotų komunalinių atliekų transporto priemonių poreikiui apskaičiuoti pateikiamos 4.5 lentelėje.

4.5 lentelė

Eil. Nr.		Prielaidos		Matavimo vienetas
1	Atliekų tankumas (ρ)		kg/m^3
2	Konteinerių talpos (v)		m³
3	Konteinerių užpildymo lygis (a)		%
4	Konteinerių ištuštinimo dažnumas (d)		kartai per metus
5	Aptarnaujamų konteinerių skaičius pagal namų ir butų grupes bei talpas (k)		vnt.
6	Transporto priemonės talpa (D)		t
7	Vieno konteinerio ištuštinimo trukmė ( t¹)		val.
8	Vidutinis atstumas tarp skirtingos talpos konteinerių arba konteinerių aikštelių (l¹)		km
9	Surinkimo atstumas vienam reisui (l²)		km
10	Vidutinis pervežimo atstumas į/iš sąvartyną (l³)		km
11	Darbo valandų skaičius per darbo dieną (h)		val.
12	Darbo dienų skaičius per metus (H)		vnt.
13	Transporto priemonės greitis atliekų surinkimo metu (V¹)		km/val.
14	Transporto priemonės greitis atliekų pervežimo metu (V²)		km/val.
15	Transporto priemonės kaina (IT)		Lt/vnt.
16	Atliekų surinkimo maršruto, kurio metu transporto priemonė pilnai užpildoma atliekomis, indeksas (i), kuris kinta nuo 1 iki n, kur n skirtingų maršrutų, kurių metu transporto priemonės pilnai užpildomos atliekomis, skaičius		vnt.

22.7. Nerūšiuotų komunalinių atliekų transporto priemonių poreikis ir investicijos, reikalingos joms įsigyti, apskaičiuojamos pagal 4. 6 lentelės formules.

4.6 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulė
1	Tam tikros talpos konteineriu surenkamų atliekų vidutinis svoris (Qvid)	kg	Qvid = v× ρ×a
2	Tam tikros talpos konteinerių, ištuštinamų vieno reiso metu, skaičius (Kr)	vnt.	Kr =D×1000/Qvid
3	Važiavimo atstumas vieno reiso metu surenkant tam tikros talpos konteinerius (L^1)	km	L^1= l¹× Qvid
4	Tam tikros talpos konteinerių ištuštinimo trukmė vieno reiso metu (t^2i)	val.	t^2i = Kr× t¹
5	Surinkimo trukmė vieno reiso metu (t^3i)	val.	t^3i = L^1/ V¹
6	Atliekų vieno pervežimo į/iš sąvartyno trukmė (t^4i)	val.	t^4i = l³/ V²
7	Vieno reiso su surinkimu ir pervežimu bendra trukmė (Ti)	val.	Ti= t^2i+ t^3i+ t^4i
8	Tam tikros talpos konteinerių ištuštinimų skaičius per metus (Ki)	vnt.	Ki=k×d
9	Reisų skaičius per dieną (Ka)	vnt.	Ka=h/Ti
10	Transporto priemonių skaičius pagal konteinerių talpas (KTv)	vnt.	KTv=Ki/Ka×H×Kr
11	Transporto priemonių bendras skaičius (KT)	vnt.	KT= KTv1 + KTv2 + KTv3
12	Investicijos į transporto priemones (I)	Lt	I= KT×IT

Skaičiavimo rezultatai gauti pagal 4.6 lentelės 12 eilutę yra naudojami 4.2 lentelės 7 eilutėje pateiktoje formulėje bendrosioms sąnaudoms (BS) skaičiuoti.

23. Komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų surinkimo bei pervežimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimas:

23.1. Komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų surinkimo ir pervežimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas apskaičiuojami taikant tas pačias prielaidas ir formules kaip ir nerūšiuotų komunalinių atliekų atveju.

23.2. Atskirų veiklų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal numatomus parduoti apdorotų komunalinių atliekų (antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto ir kt.) kiekius ir jų supirkimo rinkos kainas. Antrinių žaliavų tvarkymo veiklos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

P_až=∑AŽp × SK, kur:

AŽp – apdorotų ir pagal rinkos poreikius numatomų parduoti skirtingų antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, kiekis tonomis.

SK – šių antrinių žaliavų supirkimo kaina už toną.

23.3. Antrinių žaliavų, išskyrus apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų, komposto, apdorotų statybos ir griovimo atliekų pardavimo pajamos mažina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrąsias sąnaudas.

24. Komunalinėse atliekose esančių pavojingų buities atliekų bei didžiųjų atliekų surinkimo bei pervežimo sąnaudų ir normatyvinio pelno skaičiavimas:

24.1. Pavojingų buities atliekų ir komunalinėse atliekose esančių didžiųjų atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas apskaičiuojami taikant tas pačias prielaidas ir formules kaip ir nerūšiuotų komunalinių atliekų atveju.

24.2. Pavojingų buities atliekų ir komunalinėse atliekose esančių didžiųjų atliekų surinkimo ir pervežimo veiklų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal numatomus parduoti apdorotų atliekų kiekius ir jų supirkimo rinkos kainas. Pajamų dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

P=∑PA_i × Sk_i, kur:

PA – apdorotų ir pagal rinkos poreikius numatomų parduoti pavojingų ar didžiųjų atliekų kiekis tonomis,

SK – supirkimo kaina už toną.

24.3. Apdorojus tam tikras pavojingas ir didžiąsias atliekas ir jas pardavus gaunamos pajamos, kurios mažina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrąsias sąnaudas.

25. Komunalinių atliekų priėmimo punktų (APP), kompostavimo aikštelių, kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektų eksploatavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas:

25.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys komunalinių atliekų priėmimo punktų, kompostavimo aikštelių ir kitų objektų sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 4.7 lentelėje.

4.7 lentelė

Eil. Nr.	Prielaidos	Matavimo vienetas
1	Degalų sąnaudos (Ds)	l/km
2	Degalų kaina (Dk)	Lt/l
3	Tepalų kaina (Tk)	% nuo degalų kainos
4	Bendra transporto priemonių ar kitų mechanizmų rida, jeigu jų naudojimas įtrauktas į eksploatavimo sutartį (L)	km/m
5	Elektros energijos sunaudojimas (ES)	MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
6	Elektros energijos kaina (EK)	Lt/MWh
7	Šiluminės energijos sunaudojimas (ŠS)	MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
8	Šiluminės energijos kaina (ŠK)	Lt/MWh
9	Vandens poreikis (VP)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
10	Vandens tiekimo kaina (VK)	Lt/m^3
11	Buitinių nuotekų šalinimas (BŠ)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
12	Buitinių nuotekų šalinimo kaina (NK)	Lt/m^3
13	Lietaus nuotekų šalinimas (LŠ)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
14	Lietaus nuotekų šalinimo kaina (LK)	Lt/m^3
15	Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)	Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
16	Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)	Lt/m.
17	Darbininkų skaičius (Asm)	vnt.
18	Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)	Lt/m
19	Investicijos į pastatus, konteinerius ir pan. (IAP)	Lt/m
20	Investicijos į mechanizmus (IAM)	Lt/m
21	Pastatų, konteinerių vertė (VAP)	Lt/m
22	Mechanizmų vertė (VAM)	Lt/m
23	Kapitalo sąnaudos (KSA) pagal pastatų, mechanizmų nusidėvėjimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę	Lt/m

25.2. Komunalinių atliekų priėmimo punktų, kompostavimo aikštelių ir kitų objektų eksploatacinės sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal 4.8 lentelės formules.

4.8 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulės
1	Sąnaudos kurui (SK)	Lt/m	SK = L×Ds×Dk
2	Sąnaudos tepalams (ST)	Lt/m	ST=SK×10 %
3	Techninė priežiūra ir remontas (TPR)	Lt/m	TPR=IA×5%
4	Papildomų medžiagų vertė (V medž)	Lt/m	V medž = VAP×3%
5	Papildomų mechanizmų vertė (V mech)	Lt/m	V mech = VAM×5%
6	Sąnaudos elektros energijai (SE)	Lt/m	SE = ES×EK
7	Sąnaudos šiluminei energijai (SŠ)	Lt/m	SŠ = ŠS׊K
8	Sąnaudos vandeniui (SV)	Lt/m	SV = VP×VK
9	Sąnaudos buitinių nuotekų šalinimui (SN)	Lt/m	SN = BŠ×NK
10	Sąnaudos lietaus nuotekų šalinimui (SL)	Lt/m	SL = LŠ×LK
11	Metinės darbo sąnaudos (DM)	Lt/m	DM=Du×Asm
12	Veiklos administracinės sąnaudos (AS)	Lt/m	AS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×5 %
13	Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)	Lt/m	ĮS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×3%
14	Bendros sąnaudos (BS)	Lt/m	BS=SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K+AS+ĮS+KSA-P)
15	Normatyvinis pelnas (NP)	Lt/m	NP formulė 29 p. arba, nesant duomenų, NP= BS×8%

26. Regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas:

26.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys regioninio sąvartyno sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 4 9 lentelėje.

4.9 lentelė

Eil. Nr.	Prielaidos	Matavimo vienetas
1	Degalų sąnaudos (Ds)	l/km
2	Degalų kaina (Dk)	Lt/l
3	Tepalų kaina (Tk)	% nuo degalų kainos
4	Sąvartyną aptarnaujančios technikos bendra rida (L)	km/m.
5	Elektros energijos sunaudojimas (ES)	MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
6	Elektros energijos kaina (EK)	Lt/MWh
7	Šiluminės energijos sunaudojimas (ŠS)	MWh/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
8	Šiluminės energijos kaina (ŠK)	Lt/MWh
9	Vandens poreikis (VP)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
10	Vandens tiekimo kaina (VK)	Lt/m^3
11	Buitinių nuotekų šalinimas (BŠ)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
12	Buitinių nuotekų šalinimo kaina (NK)	Lt/m^3
13	Filtrato šalinimas (FŠ)	m^3/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
14	Filtrato šalinimo kaina (FK)	Lt/m^3
15	Sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo kaina (UK)	Lt/m. (pagal techninį projektą arba patirtį)
16	Registracijos atliekų tvarkymo įmonių registre kaina (R)	Lt (šiuo metu mokestis netaikomas)
17	Draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)	Lt/m.
18	Darbininkų skaičius sąvartynui aptarnauti (Asm)	vnt.
19	Darbininko darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)	Lt/m.
20	Investicijos į pastatus, konteinerius ir pan. (IAP)	Lt/m.
21	Investicijos į mechanizmus (IAM)	Lt/m.
22	Pastatų, konteinerių vertė (VAP)	Lt/m.
23	Mechanizmų vertė (VAM)	Lt/m.
24	Kapitalo sąnaudos (KSA) pagal pastatų, mechanizmų nusidėvėjimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę	Lt/m.

26.2. Regioninio sąvartyno eksploatacinės sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal 4.10 lentelės formules.

4.10 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulės
1	Sąnaudos kurui (SK)	Lt/m.	SK = L×Ds×Dk
2	Sąnaudos tepalams (ST)	Lt/m.	ST=SK×10 %
3	Techninė priežiūra ir remontas (TPR)	Lt/m.	TPR=IA×5%
4	Papildomų medžiagų vertė (V medž)	Lt/m.	V medž = VAP×3%
5	Papildomų mechanizmų vertė (V mech)	Lt/m.	V mech = VAM×5%
6	Sąnaudos elektros energijai (SE)	Lt/m.	SE = ES×EK
7	Sąnaudos šiluminei energijai (SŠ)	Lt/m.	SŠ = ŠS׊K
8	Sąnaudos vandeniui (SV)	Lt/m.	SV = VP×VK
9	Sąnaudos buitinių nuotekų šalinimui (SN)	Lt/m.	SN = BŠ×NK
10	Sąnaudos filtrato šalinimui (FL)	Lt/m.	FL = FŠ×FK
11	Metinės darbo sąnaudos (DM)	Lt/m.	DM=Du×Asm
12	Veiklos administracinės sąnaudos (AS)	Lt/m.	AS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+DM+R+K) ×5 %
13	Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)	Lt/m.	ĮS=(SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+FL+UK+DM+R+K) ×3%
14	Bendros sąnaudos (BS)	Lt/m.	BS=SK+ST+TPR+ V medž + V mech +SE+SŠ+SV+SN+SL+FL+UK+DM+R+K+AS+ĮS+KSA)
15	Normatyvinis pelnas (NP)	Lt/m.	NP formulė 29 p. arba, nesant duomenų, NP= BS×8%

Visų regioninio sąvartyno bendrųjų eksploatacinių sąnaudų dalis, tenkanti kiekvienai konkrečiai savivaldybei, turi būti nustatoma vadovaujantis tarpsavivaldybinio susitarimo (sutarties) nuostatomis (skaičiavimo pagrindu imant į sąvartyną pristatomų atliekų kiekį).

27. Netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas:

Netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymo, rekultivavimo ir priežiūros po uždarymo sąnaudos apskaičiuojamos rengiant techninius projektus. Šių projektų sąmatų vertę lemia atskiro sąvartyno hidrogeologinė aplinka, paviršiaus plotas, sukauptų atliekų kiekis ir kiti veiksniai, sąlygojantys techninio projekto priemonių sudėtingumą.

28. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo bei sistemos ir rinkliavos  administravimo sąnaudų ir normatyvinio pelno apskaičiavimas

28.1. Pagrindinės prielaidos ir duomenys komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo ir rinkliavos administravimo sąnaudoms bei normatyviniam pelnui apskaičiuoti pateikiamos 4.11 lentelėje.

4.11 lentelė

Eil. Nr.	Prielaidos	Matavimo vienetas
1	Degalų sąnaudos (Ds)	l/km
2	Degalų kaina (Dk)	Lt/l
3	Tepalų kaina (Tk)	% nuo degalų kainos
4	Bendra transporto priemonių rida (L)	km/m
5	Darbuotojų skaičius (Asm)	vnt.
6	Darbuotojo darbo užmokestis (su mokesčiais) (Du)	Lt/m
7	Profesinės atsakomybės draudimo kaina pagal draudimo bendrovių įkainius (K)	Lt/m
8	Investicijos į transporto priemones, įrangą ir kt. (I)	Lt/m
9	Kapitalo sąnaudos regioninės infrastruktūros objektams, priemonėms bei įrangai (KS) pagal turto naudojimo trukmę, palūkanų normą, likutinę vertę	Lt/m

28.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pardavimų, valdymo ir sistemos ir rinkliavos administravimo sąnaudos bei normatyvinis pelnas apskaičiuojami pagal formules 4.12 lentelėje.

4.12 lentelė

Eil. Nr.	Straipsnis	Mat. vnt.	Skaičiavimo formulės
1	Sąnaudos kurui (SK)	Lt/m.	SK = L×Ds×Dk
2	Sąnaudos tepalams (ST)	Lt/m.	ST=SK×10 %
3	Techninė priežiūra ir remontas (TPR)	Lt/m.	TPR=I×5%
4	Metinės darbo sąnaudos (DM)	Lt/m.	DM=Du×Asm
5	Veiklos administracinės sąnaudos (AS)	Lt/m.	AS=(SK+ST+TPR+DM+K) ×5 %
6	Kitos įvairios sąnaudos (ĮS)	Lt/m.	ĮS=(SK+ST+TPR+DM+K+AS) ×3%
7	Bendros sąnaudos (BS)	Lt/m.	BS=SK+ST+TPR+DM+K+AS+ĮS+KS)
8	Normatyvinis pelnas (NP)	Lt/m.	NP formulė 29 p. arba, nesant duomenų, NP= BS×8%

V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS BENDRŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS

29. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir rinkliavos administravimo bendrųjų sąnaudų skaičiavimo principai:

29.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip komunalinių atliekų tvarkymo atskirų veiklų bendrųjų sąnaudų ir atskirų veiklų normatyvinių pelnų suma pagal formulę:

SBS = å (BS _p + NP _p), kur:

SBS – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos;

BS – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos,

NP – atskirų veiklų normatyvinis pelnas,

_p – veiklų, kurias vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičius.

29.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir rinkliavos administravimo bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos (perskaičiuojamos) keliais etapais ir Metodikoje nagrinėjamos kaip orientacinės (SBSo), realiosios (SBSr) ir faktinės (SBSf) sąnaudos. Komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos dydis turi būti toks, kad surinktomis lėšomis būtų apmokėtos šių atliekų tvarkymo sistemos ir rinkliavos administravimo faktinės sąnaudos (SBSf). Tačiau faktinės sąnaudos paaiškėja tik kaip faktinės sąnaudos (veiklos finansinis rezultatas). Pajamas faktinėms sąnaudoms apmokėti būtina užtikrinti veiklos pradžioje. Siekiant laiku užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų apmokėjimą, rinkliavos dydis nustatomas iš anksto, pagal preliminarias, orientacines sąnaudas, ir perskaičiuojamas, kai paaiškėja realiosios sąnaudos.

29.3. Siekiant užtikrinti, kad kitų metų rinkliavos dydis būtų patvirtintas laiku ir gautų pajamų užtektų apmokėti realiosioms sąnaudoms, o skirtumas tarp realiųjų ir faktinių sąnaudų būtų minimalus, taikomos šios priemonės:

29.3.1. Remiantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrųjų orientacinių sąnaudų (SBSo) apskaičiavimo rezultatais, nustatomos viešųjų pirkimų konkursų sąlygos atliekų tvarkymo sistemos atskirų paslaugų teikėjams (tarp jų, - orientacinė maksimali konkurso tvarka numatomos pirkti paslaugos kaina);

29.3.2. Konkursai potencialiems paslaugų teikėjams kitam sutarties laikotarpiui organizuojami taip, kad konkursų nugalėtojai išaiškėtų iki paskutinių sutarties metų rugsėjo 1 dienos;

29.3.3. Pagal įvykusių konkursų rezultatus sistemos administratorius iki atitinkamų metų spalio 1 dienos pagrindžia ir apskaičiuoja sistemos bendrąsias realiąsias sąnaudas (SBSr) ir rinkliavos dydį kitiems metams;

29.3.4. Kitų metų rinkliavos dydžio pagrindimas ir skaičiavimo rezultatas derinamas su savivaldybės administracija bei atitinkamais Tarybos komitetais ir pateikiamas savivaldybės Tarybai tvirtinti savivaldybėje nustatyta tvarka;

29.3.5. Savivaldybės Taryba patvirtina ir paskelbia rinkliavos dydį kitiems metams iki einamųjų metų gruodžio mėnesio pabaigos. Savivaldybės Tarybai laiku nepatvirtinus rinkliavos dydžio, iki jo patvirtinimo datos taikomas ankstesnių metų rinkliavos dydis.

30. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos orientacinių sąnaudų apskaičiavimas:

30.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos orientacinių sąnaudos (SBSo) skaičiavimai atliekami siekiant preliminariai įvertinti atliekų turėtojų (pirmiausiai gyventojų) išgalėjimą apmokėti šias sąnaudas vidutinių šeimos pajamų 1 % ribose. SBSo apskaičiuojamos pagal formulę:

SBSo = (BSo _p + NPo _p) + Ro,

kur:

SBSo – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios orientacinės sąnaudos;

BSo – atskirų veiklų bendrosios orientacinės sąnaudos,

NPo – atskirų veiklų orientacinis normatyvinis pelnas,

Ro – rezervas, sudarantis iki 20 % orientacinių būtinųjų pajamų,

_p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.

30.2. Orientacinių sąnaudų skaičiavimo rezultatais galima pasinaudoti, rengiant regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus bei galimybių studijas, skirtas, pavyzdžiui, regioninio sąvartyno naujiems kaupimo laukams įrengti, rekultivuoti, uždaryti ir prižiūrėti po uždarymo, kitoms priemonėms įgyvendinti.

30.3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskirų veiklų bendrųjų orientacinių sąnaudų (BSo) ir šių veiklų vykdytojų normatyvinio pelno (NPo) suma turi būti ne mažesnė kaip šių veiklų būtinosios pajamos. Šiame skaičiavimų etape nėra pakankamai pagrįstų skaičiavimo prielaidų, todėl skaičiavimų rezultatai yra preliminarūs, orientaciniai. Tai sąlygoja skirtumą tarp orientacinių ir realiųjų bei faktinių sąnaudų. Vadovaujantis atsargumo principu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinosios pajamos apskaičiuojamos prie bendrųjų orientacinių sąnaudų pridedant rezervą (Ro).

30.4. Rezervo dydis nustatomas pagal skaičiavimo prielaidų pagrįstumą. Kuo tiksliau žinomos skaičiavimų prielaidos, tuo mažesnis rezervas reikalingas. SBSo skaičiavimams gali būti taikomas 15 - 20 % rezervas. Pagal SBSo apskaičiuotas rinkliavos dydis toliau vadinamas baziniu orientaciniu rinkliavos dydžiu (Į _bo).

30.5. Kol nėra patikimesnių duomenų, tvirtinamas ir taikomas rinkliavos dydis, Rd _bo, apskaičiuotas pagal SBSo. Be to, SBSo ir atitinkami įkainiai dar gali būti taikomi rengiantis esminiams atliekų tvarkymo sistemos pertvarkymams (rengiant atliekų tvarkymo planus, iš esmės keičiantis sistemos eksploatavimo sąlygoms, įgyvendinat naujus investicinius projektus ir pan.).

31. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos realiųjų sąnaudų apskaičiavimas ir perskaičiavimas:

31.1. Siekiant užtikrinti pakankamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pajamas įkainio dydis gali būti patikslinamas (perskaičiuojamas) pagal SBSr, kai pasirašomos sutartys dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklų, paaiškėja šių veiklų įvykdymo realiosios sąnaudos – šių sutarčių vertės. Pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursams teikiantys atskirų paslaugų teikėjai gali taikyti šią metodiką arba kitokias metodikas, užtikrinančias kuo patikimesnį efektyviai teikiamos paslaugos ar efektyviai vykdomų paslaugų kainos, taikant priimtinas pelno normas, apskaičiavimą.

31.2. Pasirašius sutartis su paslaugų teikėjais, atliekami SBS perskaičiavimai BSo dydžius pakeičiant atitinkamais BSr dydžiais. Skaičiavimai atliekami pagal formulę:

SBSr = (BSr _p + NPr _p) + Rr, kur:

SBSr –komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios realiosios sąnaudos;

BSr – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos pagal sutartis su šių veiklų vykdytojais,

NPr – atskirų veiklų normatyvinis pelnas,

Rr – rezervas, sudarantis iki 5 proc. realiųjų būtinųjų pajamų,

_p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.

31.3. SBSr skaičiavimai yra patikimesni už SBSo skaičiavimus, nes šiame etape tiksliau žinomos skaičiavimų prielaidos, kurios yra numatytos konkursų sąlygose, įgyvendinamų techninių projektų dokumentacijoje, pasirašytose su atskirų paslaugų teikėjais sutartyse. Todėl prie būtinųjų pajamų, apskaičiuotų pagal realiąsias sąnaudas, pridedamas rezervas (Rr) yra mažesnis už Ro – gali sudaryti iki 5 % realiųjų būtinųjų pajamų.

31.4.  Skaičiavimų pagal realiąsias sąnaudas rezervas (Rr) taikomas galimam skirtumui tarp SBSr ir SBSf išlyginti finansinio laikotarpio gale, kai paaiškėja sutarčių įvykdymo faktinės sąnaudos (SBSf). Atsiradus būtinybei įvykdyti nenumatytus darbus bei sparčiau atlikti numatytuosius, įvykus sutartyse numatytiems pokyčiams, pagal kuriuos gali pakisti sąnaudos ir būti keičiama paslaugų kaina, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir kt., galimos papildomos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidos arba, atvirkščiai, sutaupymai. Skirtumui tarp SBSf ir SBSr taip pat turi įtakos veiklos vykdytojų veiklos efektyvumo didinimo rodikliai, pasikeitusios kapitalo aptarnavimo sąnaudos, materialinės sąnaudos, darbo jėgos sąnaudos, kuro ir elektros energijos sąnaudos, skaičiuotinas atliekų kiekis bei perkamų paslaugų, tiesiogiai nepriklausančių nuo vykdytojo veiklos, ekonominių rodiklių pokyčiai, taikomi kasmetiniam sąnaudų perskaičiavimui.

31.5. Apskaičiuotosios SBSr gali būti didesnės ar mažesnės už anksčiau apskaičiuotas sistemos orientacines sąnaudas (SBSo). Realusis rinkliavos dydis (Rd_r) apskaičiuojamas pagal SBSr ir tvirtinamas, kai SBSr skiriasi nuo SBSo.

31.6. Pagal SBSr apskaičiuoto rinkliavos dydžio d_r perskaičiavimai atliekami kiekvienų finansinių metų gale, atsižvelgiant į tų metų preliminarų lėšų pagal įkainį surinkimo rezultatą, naujai pasirašytų (ar pasikeitusių) sutarčių su paslaugų teikėjais sąlygas, esamus ir numatomus ekonominius pokyčius (kainų indeksą, atskirų sąnaudų straipsnius, pvz., kuro kainų pokyčius, ir pan.). Perskaičiavimai atliekami tais atvejais, kai taikant Rd_r surenkamos lėšos yra didesnės arba mažesnės už SBSr. Kai taikant Rd_r surinktos lėšos yra didesnės už SBSr, skirtumas (išreiškiamas kaip Rd_r teigiamas likutis Rd_rl) atimamas iš būsimojo finansinio laikotarpio SBSr ir atitinkamai sumažinamas rinkliavos dydis. Kai taikant R_r surinktos lėšos yra mažesnės už SBSr, skirtumas (išreiškiamas kaip Rd_r neigiamas deficitas Rd_rdd) pridedamas prie būsimojo finansinio laikotarpio SBSr ir atitinkamai padidinamas rinkliavos dydis šiam deficitui kompensuoti. SBSr perskaičiavimas atliekamas pagal formulę:

SBSr _prsk= BSr _p + NPr _p) + Rr ± Rrl, kur:

SBSr _prsk – perskaičiuotos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios realiosios sąnaudos, naudojamos kito laikotarpio įkainio dydžiui apskaičiuoti;

BSr – atskirų veiklų bendrosios realiosios sąnaudos,

NPr – atskirų veiklų normatyvinis pelnas (kai pagal pasirašytą su veiklos vykdytoju sutartį vienareikšmiai įvertintos bendrosios realiosios sąnaudos BSr, NPr yra prilyginamas 0);

Rr – rezervas, sudarantis iki 5 proc. realiųjų būtinųjų pajamų,

Rrl – praėjusio finansinio laikotarpio Rr likutis arba deficitas,

_p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.

31.7. Naujas rinkliavos (Į_{r prsk}) dydis perskaičiuojamas pagal SBSr _prsk ir patvirtinamas kai SBSr _prsk skiriasi nuo SBSr.

32. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos faktinių sąnaudų skaičiavimas:

32.1.  SBSf apskaičiuojamos pagal sutarčių su atskirų veiklų vykdytojais įvykdymo faktinį rezultatą, remiantis duomenimis apie faktinius atsiskaitymus pagal šias sutartis bei atskirų paslaugų teikėjais  finansinėmis ataskaitomis, jeigu sutartyse numatyta jas pateikti. Paaiškėjus sutarčių įvykdymo metiniams arba bendriesiems finansiniams rezultatams, SBSf apskaičiuojamos atskirų veiklų bendrąsias sąnaudas pagal sutartis pakeičiant faktinių mokėjimų pagal šias sutartis vertėmis. SBSf skaičiavimai atliekami pagal formulę:

SBSf = å BSf _p, kur:

SBSf –komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios faktinės sąnaudos, į kurias įeina ir normatyvinis pelnas;

BSf – atskirų veiklų bendrosios sąnaudos pagal faktinius atsiskaitymus,

_p – atskirų veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalinta komunalinių atliekų tvarkymo sistema, skaičių.

32.2. SBSf skaičiavimai atliekami vadovaujantis mokėjimų pagal sutartis faktiniais rezultatais, todėl rezervas negali būti netaikomas.

32.3. Apskaičiuotosios SBSf gali būti didesnės ar mažesnės už anksčiau apskaičiuotąsias ir perskaičiuotas realiąsias sąnaudas (SBSr ar SBSr _prsk ).

32.4. Informacija apie SBSf galima naudotis kito planavimo laikotarpio planinėms (preliminarioms) sąnaudoms ir baziniams įkainiams apskaičiuoti. Šiais duomenimis pasinaudoti tų metų rinkliavos dydžiui nustatyti ar patikslinti nėra galimybių, kadangi rezultatai gali būti gaunami tik pačiam laikotarpiui pasibaigus.

33. Sąnaudų, nepriklausančių nuo sutarčių su veiklų vykdytojais, perskaičiavimas:

33.1.  Vykdant atliekų tvarkymą, gali būti tokių veiklų, kurias gali tekti vykdyti ne pagal iš anksto sudarytas sutartis. Tokiu atveju sąnaudų perskaičiavimas gali būti atliekamas taikant įvairius perskaičiavimo koeficientus, nusakančius infliacijos, kuro kainų ir kitus pokyčius. Sąnaudų dydis perskaičiuojamas pagal formulę:

kur:

BS_p - bendrosios sąnaudos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis;

BS_(prsk)p - bendrosios perskaičiuotos sąnaudos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis; I_infl, I_kuro, I_kiti – sąnaudų koregavimo rodikliai.

33.2. Sąnaudų koregavimo rodikliai:

- infliacijos koregavimo koeficientas I _infl - vartojimo kainų indeksas.

- kuro kainų pokyčio koregavimo koeficientas I _kuro taikomas atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainos pasikeitimą, jeigu veiklos vykdytojas neturi galimybės naudoti pigesnio alternatyvaus kuro, ir apskaičiuojamas pagal priklausomybę:

L _kuro     - atitinkamos kuro rūšies sąnaudų dalis visose sąnaudose;

T _kurot-1 – priešataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutinė kaina rinkoje);

T _{kuro t}   - ataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutinė kaina rinkoje);

- kitų faktorių koregavimo koeficientas I _kiti

L _kiti - kitų koreguojamų sąnaudų dalis komunalinių atliekų tvarkymo visose sąnaudose;

T _kiti-1 - priešataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.;

T _kiti - ataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.

33.3. Atsižvelgiant į perskaičiavimo koeficientus perskaičiuojamos veiklų, vykdomų ne pagal sutartis, sąnaudos.

VI. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO RINKLIAVOS DYDŽIO SKAIČIAVIMAS

34. Apskaičiuojant rinkliavos dydį, apskaičiuotosios sąnaudos SBSo arba patikslintosios realiosios sąnaudos SBSr,  tenkančios savivaldybei, kurios rinkliava yra skaičiuojama, yra padalijamos į dvi dalis pagal tai, koks komunalinių atliekų kiekis tonomis tenka gyventojams ir koks – juridiniams asmenims bei gyventojams, vykdantiems individualią veiklą.

35. Apskaičiuojant rinkliavos dydį fiziniams asmenims (gyventojams) Rdg, jiems tenkančių sąnaudų dalis SBSrg (SBSog), yra tiesiogiai dalijama iš fizinių asmenų – atliekų turėtojų, kurie privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, skaičiaus:

Rdg = SBSrg / gyv.sk.

36. Apskaičiuojant rinkliavos dydį juridiniams asmenims (įmonėms ir organizacijoms) bei gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, besinaudojantiems regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, Rdj nustatomas jiems tenkančių sąnaudų SBSrj (SBSoj) dalį padalijant proporcingai pagal atskiroms šių atliekų turėtojų grupėms savivaldybės patvirtintas nuostatas, remiantis pasirinktais ir patvirtintais komunalinių atliekų kiekius nusakančiais vienetais (darbo vietų, darbuotojų, moksleivių ar pan. skaičius). Skaičiavimuose naudojami konkrečiai patvirtinti komunalinių atliekų kiekius nusakantys vienetai ir susidarančių komunalinių atliekų kiekiai (6.1 lentelė).

6.1 lentelė

Eil. Nr.	Įmonės, įstaigos ir organizacijos pavadinimas	Komunalinių atliekų susidarymo kiekius nurodantys parametrai	Susidarančių komunalinių atliekų kiekis kg per metus 1 parametrui
1	Prekybos organizacijos (didmeninės ir mažmeninės), parduotuvės, prekybos kioskai, turgavietės, viešojo maitinimo įstaigos	Darbuotojų skaičius
2	Viešbučiai, moteliai, svečių namai	Vietų skaičius
3	Mokymo įstaigų bendrabučiai, internatai	Vietų skaičius
4	Kitos įstaigos ir organizacijos (ūkiniai subjektai), kiti juridiniai asmenys,   gyventojai, besiverčiantys individualia veikla	Darbuotojų skaičius, gyventojas
5	Mokyklos, mokymo įstaigos, vaikų darželiai ir lopšeliai	Mokinių, ugdytinų skaičius
6	Gydyklos (ligoninės, klinikos, slaugos namai, sanatorijos)	Vietų skaičius
7	Sodininkų bendrijos, garažų valdos	Valda

_________________________

kur: