PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO IR SKYRIMO TVARKOS APRAŠO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 1-57-20
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Socialinių paslaugų įstatymu ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nuostatais, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2006 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-57-20
ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO IR SKYRIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinių paslaugų rūšys:
1.1. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne paslaugos.
1.2. Specialiosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugos:
1.2.1. Socialinės priežiūros paslaugos yra pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kt.
2. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo aprašas (toliau- Aprašas) reglamentuoja socialinių paslaugų poreikį asmeniui ( šeimai) nustatančius subjektus, asmenų teises ir pareigas, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio įvertinimo ir sprendimo dėl paslaugų skyrimo priėmimo procedūrą, socialinių paslaugų sustabdymą ir/ar nutraukimą, informacijos apie asmenis, gaunančius paslaugas, saugojimą ir poreikio nustatymo apskundimo tvarką Panevėžio mieste.
3. Aprašas taikomas nustatant individualų socialinių paslaugų poreikį asmenims, pageidaujantiems gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
II. ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMAS
5. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato socialines paslaugas teikiančios įstaigos socialinis darbuotojas (toliau- socialinis darbuotojas).
6. Asmenims, pageidaujantiems gauti socialines paslaugas stacionariose socialinės globos įstaigose, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Socialinės paramos skyriaus socialinis darbuotojas (toliau- Savivaldybės socialinis darbuotojas).
III. ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO KRITERIJAI
8. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.
9. Šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant šeimos narių gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene.
10. Asmens socialinių paslaugų poreikis nustatomas atsižvelgiant į asmens poreikių sritį ir asmens priskyrimą socialinei grupei.
11. Socialinių paslaugų poreikių sritys yra šios:
11.1. asmens poreikiai, kurie gali būti tenkinami bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra;
12. Asmenų socialinės grupės:
13. Socialinių paslaugų poreikio nustatymas vaikui derinamas su ugdymo ir vystymosi poreikiais, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybų, švietimo įstaigų, pedagoginės-psichologinės pagalbos tarnybų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų specialistų, kurių rekomendacijos turi įtakos vaiko socialinių paslaugų poreikiui nustatyti, išvadas.
14. Vertinant socialinių paslaugų vaikui, kuriam nustatyta laikina globa (rūpyba), socialinės rizikos vaikui poreikį, nustatomas ir socialinių paslaugų jo šeimai poreikis.
15. Vaiko, likusio be tėvų globos, socialinių paslaugų poreikis vertinamas derinant su vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) organizavimu vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko globos ir laikinosios globos organizavimą.
16. Socialinių paslaugų poreikio nustatymas neįgaliesiems (vaikams ir suaugusiesiems) derinamas su specialiųjų poreikių nustatymu vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygomis bei taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A1-88.
17. Socialinių paslaugų poreikis socialinės rizikos šeimai vertinamas atsižvelgiant į šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais darbą su socialinės rizikos šeimomis bei vaiko laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) organizavimą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
IV. ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO PROCEDŪRA
18. Dėl socialinės priežiūros ir socialinės globos gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (toliau – Socialinės paramos skyrius), užpildo prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (forma SP-8), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183, ir pateikia šiuos dokumentus:
18.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje);
18.2. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos
piliečio pase ar leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nėra atitinkamo įrašo apie gyvenamąją vietą arba nėra duomenų gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose).
19. Dėl bendrųjų socialinių paslaugų (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, sociokultūrinių paslaugų ir kt.) gavimo asmens ar jo globėjo (rūpintojo) raštiškas prašymas nebūtinas. Dėl bendrųjų socialinių paslaugų, kurių skyrimo duomenys vedami į socialinės paramos informacinės sistemos duomenų bazę (asmens higienos ir priežiūros, maitinimo organizavimo, transporto paslaugų ir kt.), turi būti pateiktas prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (forma SP-8) ir dokumentai, nurodyti 18.1, 18.2 papunkčiuose.
20. Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas gali kreiptis ir iš kitos gyvenamosios vietos.
21. Prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
22. Savivaldybės ar įstaigos socialinis darbuotojas, gavęs asmens (globėjo, rūpintojo) raštišką prašymą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
23. Jei asmuo (šeima) pageidauja gauti bendrąsias socialines paslaugas, poreikio vertinimas neatliekamas.
24. Asmens (šeimos) socialinės priežiūros poreikis nustatomas pagal socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) poreikio vertinimo formą, kurią pildo socialiniai darbuotojai.
25. Jei įvertinus asmens poreikį socialinei priežiūrai nustatoma, kad bendrųjų paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, atliekamas asmens poreikio socialinei globai vertinimas.
26. Socialinės globos poreikio nustatymą likusiam be tėvų globos vaikui, neįgaliam vaikui, socialinės rizikos vaikui, neįgaliam suaugusiam asmeniui, senyvo amžiaus asmeniui ir socialinės rizikos suaugusiam asmeniui reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos metodikos.
27. Asmens poreikio socialinei globai vertinimas turi būti atliekamas per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Prireikus šis terminas gali būti pratęsiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
28. Socialinis darbuotojas, nustatęs asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, pateikia išvadas įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo. Socialinis darbuotojas išvadas dėl ilgalaikės socialinės globos ir trumpalaikės socialinės globos skyrimo asmenims, guldomiems į ligoninės socialinės globos lovas, pateikia Asmenų apgyvendinimo stacionariose socialinės globos įstaigose komisijai, teikiančiai siūlymus dėl socialinių paslaugų skyrimo. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo priima įgaliotas asmuo.
29. Sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo įstaigų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai bei kiti asmenys privalo socialiniam darbuotojui teikti išvadas, būtinas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti.
30. Valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos Savivaldybės prašymu turi nemokamai teikti jai informaciją, susijusią su asmens ( šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymu.
31. Jei socialiniam darbuotojui, atliekančiam vertinimą, reikalinga papildoma informacija, susijusi su socialinių paslaugų poreikio asmeniui (šeimai) nustatymu, jis gali pareikalauti iš asmens papildomų dokumentų, reikalingų socialinių paslaugų poreikiui nustatyti.
32. Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, įgaliotas asmuo (išskirtiniais atvejais-komisija) priima sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, nenustačius asmeniui socialinių paslaugų poreikio.
V. ASMENS POREIKIO SOCIALINEI GLOBAI VERTINIMAS
34. Asmens poreikis socialinei globai nustatomas pagal asmens socialinio ir fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijus.
35. Asmens savarankiškumas vertinamas pagal:
35.1. asmens socialinį savarankiškumą; vertinant asmens socialinį savarankiškumą apibūdinamos asmens gyvenimo sąlygos, užimtumas, nustatomas asmens sugebėjimas palaikyti socialinius ryšius ( su šeima, mokykla, draugais, kaimynais, bendruomene ir kt.), įvertinama jo motyvacija ir pateikiami socialinio darbuotojo pastebėjimai, apibūdinantys asmens gebėjimus savarankiškai gyventi savo namuose;
35.2. asmens fizinį savarankiškumą; vertinant asmens fizinį savarankiškumą atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę, negalią, organizmo funkcijų sutrikimus, pagalbos reikalingumą, sugebėjimus savarankiškai atlikti būtiniausius buities darbus ir tenkinti būtinuosius poreikius, įvertinamas pagalbos kasdienėje veikloje poreikis.
36. Įvertinus asmens socialinį ir fizinį savarankiškumą, nustatomi šie asmens nesavarankiškumo lygiai:
37. Nustatant asmens, gyvenančio kartu su šeima, socialinės globos poreikį, atsižvelgiama į artimųjų gebėjimus bei motyvaciją pasirūpinti vienas kitu.
38. Vertinant asmens poreikį socialinei globai ir nustačius, jog asmuo yra savarankiškas ir socialinė globa jam nebūtina, socialinis darbuotojas teikia išvadas dėl bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui teikimo.
VI. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIUI (ŠEIMAI) SKYRIMAS, SUSTABDYMAS IR/AR NUTRAUKIMAS
40. Sprendimą dėl socialinės priežiūros asmeniui ( šeimai) skyrimo, sustabdymo ir/ar nutraukimo priima įstaigos vadovas per 3 darbo dienas nuo socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimo.
41. Sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo, sustabdymo ir/ar nutraukimo priima įgaliotas asmuo arba komisija per 30 dienų nuo socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimo.
42. Socialinių paslaugų teikimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas paaiškėjus, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas), kuris kreipėsi socialinių paslaugų, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas.
43. Priėmus sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, užpildoma sprendimo dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo SP-9 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183.
44. Jei asmeniui, gaunančiam socialines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, reikia keisti paslaugų rūšį, įstaigos vadovas dėl paslaugų rūšies keitimo kreipiasi į Socialinės paramos skyriaus atsakingą darbuotoją arba komisiją, kuri priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo.
VII. ASMENS (ŠEIMOS) TEISĖS IR PAREIGOS
47. Asmuo, jo globėjas, rūpintojas privalo teikti socialiniam darbuotojui informaciją, susijusią su asmens (šeimos) poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu.
VIII. INFORMACIJOS APIE ASMENĮ (ŠEIMĄ), GAUNANTĮ SOCIALINES PASLAUGAS, SAUGOJIMAS
49. Asmens (šeimos) duomenys ir duomenys apie socialinių paslaugų skyrimą asmeniui (šeimai) kaupiami socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) ir asmens byloje.
50. Duomenys turi būti atnaujinami atsižvelgiant į jų pasikeitimus. Jeigu asmuo (šeima) pakartotinai kreipiasi socialinių paslaugų, duomenys turi būti papildomi.
IX. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
52. Socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.
53. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
54. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, nustačiusi, kad socialinis darbuotojas neteisingai įvertino asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikia išvadą Savivaldybės administracijos direktoriui.
55. Socialinis darbuotojas, kaltas dėl netinkamo asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
56. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
57. Nustatęs pažeidimus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ar skyrimo, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės
tarybos 2006 m. spalio 23 d.
sprendimu Nr. 1-57-20
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už atskiras socialinių paslaugų rūšis dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Aprašas taikomas mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, poreikį asmeniui (šeimai) nustato ir skiria Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas yra finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialinės paslaugos, jų turinys pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka. Sutarties formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Vadovaudamasis šiuo Aprašu, asmens (šeimos) mokėjimo finansines galimybes už socialines paslaugas nustato Savivaldybės socialinis darbuotojas.
10. Asmenims (šeimoms) už socialinės paslaugas taikomi įkainiai, nustatyti teisės aktų tvarka socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas.
11. Mokestis už gautas socialines paslaugas mokamas socialines paslaugas teikiančiai socialinių paslaugų įstaigai.
12. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto vertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios Savivaldybės, paslaugų gavėjo ir asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) išlaidoms už teikiamas socialines paslaugas apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Socialinė priežiūra – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.
Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dieną.
Trumpalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra , socialinės rizikos suaugusiems asmenims, po medicininės reabilitacijos siekiantiems integruotis į visuomenę.
Ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
14. Už bendrąsias socialines paslaugas (asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, transporto, maitinimo organizavimo) asmenys (šeimos) moka pagal patvirtintą šių paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarką.
15. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau –VRP) trigubą dydį, kitos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, nurodytą Aprašo 14 punkte, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už trigubą VRP dydį.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
20. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
21. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP trigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
22. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP trigubą dydį.
24. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų skyrimo komisija, įvertinusi asmens (šeimos) gyvenimo ir buities sąlygas ir įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą arba šį mokestį sumažinti.
IV. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
27. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
28. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
29. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
30. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
31. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų skyrimo komisija, įvertinusi asmens (šeimos) gyvenimo ir buities sąlygas ir įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
V. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi.
35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
36. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
37. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
38. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų skyrimo komisija, įvertinusi asmens (šeimos) gyvenimo ir buities sąlygas ir įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
VI. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
42. Jei suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą neįgaliam vaikui dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
44. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
46. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
47. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
48. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
49. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (forma SP-8), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-187, turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ .
50. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
50.6. pensijos ir (ar) pensijų išmokos: valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473); užsienio valstybių pensijos;
50.7. valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556);
50.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-26);
50.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
50.14. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114) arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1656);
51. Pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas, nurodyta Aprašo 49 punkte, turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, nurodytas šio Aprašo 50 punkte, ir turimą turtą:
52. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
53. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
54. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą suteiktų socialinių paslaugų kainą.
56. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir įstaigų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
57. Savivaldybės socialiniai darbuotojai ir socialinių įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja miesto gyventojus ir jiems tarpininkauja finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
58. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti Socialinės paramos skyriui per 3 mėnesius apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus.
59. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
60. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
62. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma Aprašo 50.1-50.15 papunkčiuose nurodytos pajamos.
63. Aprašo 50 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
64. Pajamas, numatytas šio Aprašo 50.1–50.5 ir 50.9–50.15 papunkčiuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
65. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
66. Duomenis apie šio Aprašo 50.6 ir 50.8 papunkčiuose nurodytas pajamas Socialinės paramos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
67. Duomenys apie šio Aprašo 50.7 papunktyje nurodytas pajamas yra Socialinės paramos skyriaus duomenų bazėje.
68. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo.
69. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo.
70. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ir visų šeimos narių 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
71. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
72. Apskaičiuotas darbo užmokestis, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, nedarbo, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
73. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
IX. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
76. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai paslaugų gavėjui reikia mokėti už ilgalaikę globą.
77. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas, nurodytas šio aprašo 51.1-51.6 papunkčiuose.
78. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 51 punkte nurodytą turtą.
79. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 51 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 51 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
80. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 51 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
81. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
82. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį.
83. Statinių (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemės (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę) vidutinę rinkos vertę tvirtina komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose.
84. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo - paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kt.).
85. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
87. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
88. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms šeimoms gauti.
X.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
90. Nustatytą dydį dėl mokėjimo už socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.