PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. LAPKRIČIO 23 D. SPRENDIMO NR. 1-57-20 2 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2010 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1-60-13
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589; 2010, Nr. 53-2598), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 68-2510; 2009, Nr. 27-1053; 2010, Nr. 86-4549), Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-57-20 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2010 m. rugsėjo 28 d.sprendimu Nr. 1-60-13
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už atskiras socialinių paslaugų rūšis dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 19 d. socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493 (Žin. 2006, Nr. 17-589; 2010, Nr. 53-2598); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 68-2510; 2009, Nr. 27-1053, 2010, Nr. 86-4549) ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais apmokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
3. Aprašas taikomas asmenims ( šeimoms) mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, poreikį asmeniui (šeimai) nustato ir skiria Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas yra finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias paslaugas.
Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriama:
informavimas;
konsultavimas;
tarpininkavimas ir atstovavimas;
maitinimo organizavimas;
aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne;
transporto organizavimas;
sociokultūrinės paslaugos;
asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas;
kitos bendrosios socialinės paslaugos.
Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
Socialinei priežiūrai priskiriama:
pagalba į namus;
socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas;
apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose;
laikinas apnakvindinimas;
intensyvi krizių įveikimo pagalba.
Socialinei globai priskiriama:
dienos socialinė globa;
trumpalaikė socialinė globa;
ilgalaikė socialinė globa.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialinės paslaugos, jų turinys pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyriaus) sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka asmens, (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutarties formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, traukiamos į apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Vadovaudamasis šiuo Aprašu, asmens (šeimos) mokėjimo finansines galimybes už socialines paslaugas nustato Savivaldybės darbuotojas atsakingas, už socialinių paslaugų organizavimą.
10. Asmenims (šeimoms) už socialinės paslaugas taikomi įkainiai ir socialinės globos kaina, nustatyta, vadovaujantis teisės aktais, socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas.
11. Mokestis už gautas socialines paslaugas mokamas socialines paslaugas teikiančiai socialinių paslaugų įstaigai.
12. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto vertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios Savivaldybės, paslaugų gavėjo ir asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) išlaidoms už teikiamas socialines paslaugas apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigoms steigėjo patvirtinta socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Bendrosios socialinės paslaugos – paslaugos, teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu ( šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Specialiosios socialinės paslaugos - visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kurio (-ios) gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Socialinė priežiūra – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.
Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dieną.
Trumpalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, socialinės rizikos suaugusiems asmenims, po medicininės reabilitacijos siekiantiems integruotis į visuomenę.
Ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
14. Už asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, transporto, maitinimo organizavimo asmenys (šeimos) moka pagal savivaldybės Tarybos patvirtintą šių paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarką.
15. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės už dvigubą VRP dydį.
17. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Asmens (šeimos) socialinių paslaugų skyrimo ir nutraukimo komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas arba jį sumažinti.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
20. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
21. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
22. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.
24. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (-os) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
25. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą arba jį sumažinti.
IV. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
28. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
29. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
30. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
31. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
32. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už dienos socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
V. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Asmens mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz. nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
37. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
38. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
39. Komisija, atsižvelgdama į asmens prašymą, gyvenimo ir buities sąlygas, įvertinusi poreikį socialinėms paslaugoms, gali siūlyti atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą arba šį mokestį sumažinti.
VI. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
43. Jei suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą neįgaliam vaikui dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
45. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
46. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokesčio už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
48. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
49. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
50. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) užpildo socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo – paraiškos gauti socialines paslaugas formą.
51. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
51.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
51.2. individualios įmonės savininko ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamas, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
51.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
51.6. pensijos ir pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473); užsienio valstybių pensijos);
51.7. valstybinės šalpos išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556);
51.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės ( tėvystės) atveju;
51.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-26);
51.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);
51.13. vaiko išlaikymo lėšos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ( Žin., 2006, Nr. 144-5464);
51.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114) arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1656);
51.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
51.19. išmoka vaikui, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208).
52. Pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas pateikia informaciją apie turimą turtą:
53. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Socialinės paramos skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (-jai) skiriamos socialinės paslaugos.
54. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos:
56. Bendrosioms socialinėms paslaugoms gauti asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
57. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir socialinių įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja miesto gyventojus ir jiems tarpininkauja finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
58. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų, reikalingų vertinant finansines galimybes mokėti už teikiamas socialines paslaugas, konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
59. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas privalo pranešti Socialinės paramos skyriaus specialistams apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
60. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo dienos.
61. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtos informacijos gavimo dienos.
VIII.ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
63. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma Aprašo 51.1–51.19 papunkčiuose nurodytos pajamos.
64. Aprašo 51 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
65. Pajamas, numatytas šio Aprašo 51.1–51.5, 51.9–51.12 ir 51.14–51.17 papunkčiuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
66. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
67. Duomenis apie šio Aprašo 51.6; 51.8; 51.13; 51.18 papunkčiuose nurodytas pajamas Socialinės paramos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
68. Duomenys apie šio Aprašo 51.7 ir 51.19 papunkčiuose nurodytas pajamas yra Socialinės paramos skyriaus duomenų bazėje.
69. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 51.1–51.19 papunkčiuose.
70. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 51.1–51.6 papunkčiuose.
71. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių vidutinės pajamos ir visų šeimos narių 3 paskutinių mėnesių vidutinės pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
72. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
73. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
74. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
75. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai. Turto nuomos pajamos iš žemės ūkio veiklos traukiamos į apskaitą pagal pateiktas žemės nuomos sutartis. Nepateikus minėtų dokumentų – traukiama į apskaitą pagal Nekilnojamo turto registro pateiktą žemės vidutinę rinkos vertę. Pajamos iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro, į apskaitą netraukiamos.
IX. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
77. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai paslaugų gavėjui reikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
78. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas, nurodytas šio aprašo 52.1–52.6 papunkčiuose.
79. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 52 punkte nurodytą turtą.
80. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 52 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 52 punkte nurodytą turtą, šis turtas traukiamas į apskaitą tik vieną kartą.
81. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 52 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
82. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
83. Tais atvejais, kai asmuo 12 mėnesių iki prašymo padavimo datos ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo metu dovanoja savo turtą, sudarant mokėjimo už paslaugas sutartį gali būti įtraukiamas turto gavėjas. Sudaroma trišalė sutartis tarp Socialinės paramos skyriaus, asmens ir turto gavėjo.
84. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Socialinės paramos skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį.
85. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo – paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kt.).
86. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
88. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
89. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. valstybės įmonė Registrų centro nuostatoms ir leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gauti.
90. Tais atvejais, kai asmuo nesutinka su Valstybinės įmonės Registrų centro patvirtinta vidutine turto rinkos verte, gali kreiptis į turtą vertinančią įmonę, kuri nustato turto vertę pagal kurią apskaičiuojamas turto vertės mokestis.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
92. Nustatytą dydį dėl mokėjimo už socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.