ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PREKYBOS ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOSE VIETOSE
IR PREKYVIETĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 11 d. Nr. TS-230
Elektrėnai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintomis Mažmeninės prekybos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D - 355 patvirtintomis Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D - 357 patvirtintu Prekybos savo gamybos žemės ūkio ir maisto produktais viešose vietose rekomendacijų aprašu, Elektrėnų savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Prekybos Elektrėnų savivaldybės viešosiose vietose ir prekyvietėse taisykles (pridedama, 6 l.).
2. Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2000 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 45 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių“.
Šis sprendimas gaili būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Elektrėnų savivaldybės tarybos
2009 m. lapkričio 11 d.
sprendimu Nr. TS-230
PREKYBOS ELEKTRENŲ SAVIVALDYBES VIEŠOSIOSE VIETOSE IR
PREKYVIETĖSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekybos Elektrėnų savivaldybės viešosiose vietose ir prekyvietėse taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja mažmeninės prekybos organizavimo tvarką Elektrėnų savivaldybės (toliau - Savivaldybė) viešosiose vietose ir prekyvietėse, reikalavimus prekėms ir jų laikymui, prekiautojo, pirkėjo, atsakingų asmenų už prekybą viešosiose vietose bei prekyvietėse teises ir pareigas, atsakomybę bei Taisyklių laikymosi kontrolę.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos nutarimais bei kitais teisės aktais.
3. Šių Taisyklių privalo laikytis:
3.1. visi įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, prekiaujantys viešosiose vietose ir prekyvietėse;
4. Verstis licencijuojama mažmenine prekyba gali tik įmonės, įsigijusios šios veiklos licencijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
viešoji vieta - Savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar automobilių priekabų, lauko kavinių ir kitų statinių, kurie naudojami terminuotą laiką;
prekybai savo gamybos žemės ūkio ir maisto produktais skirta viešoji vieta - Savivaldybės nustatyta arba privataus asmens skirta ir su teritorine Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderinta teritorija prekybai tik savos gamybos ir žemės ūkio produktais nuo laikinųjų prekybos įrenginių, iš automobilių, specializuotų automobilių ar priekabų;
už prekybą savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais atsakingas asmuo - prekiautojų savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais arba žemdirbių savivaldos organizacijų pasirinktas asmuo, Savivaldybės arba privačios teritorijos savininko paskirtas atsakingu už prekybą savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais tam skirtoje viešojoje vietoje;
laikinieji prekybos įrenginiai - sukomplektuota ir lauke pastatyta įranga (prekystaliai, vežimėliai, stalai, kėdės, skėčiai, tvorelės, pakylos ir pan.), skirta prekybai;
kioskas - smulkiai prekybai skirtas nedidelis lengvų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 15 kv. m ir prekyba vyksta per priekinėje sienoje esantį vitrinos langą;
paviljonas - lengvų konstrukcijų statinys, kurio dalis ar visos sienos įstiklintos ir kuris yra atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, tačiau turintis atskirą įėjimą ir atskirą stogą. Prekiaujama ar paslaugos teikiamos paviljono viduje;
lauko kavinė - poilsio ir turizmo sezono metu lauke įrengtas laikinas nesudėtingų lengvų konstrukcijų statinys be pamatų arba sukomplektuota įranga (staliukai, kėdės, skėčiai, tvorelės, gėlinės ir kt.), kuri skirta teikti viešojo maitinimo paslaugas, o pasibaigus poilsio ir turizmo sezonui yra išmontuojama;
prekyvietė - teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prekybos veiklai suformuota lauko teritorija, pritaikyta prekybai nuo laikinųjų prekybos Įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, paviljonuose ir kituose joje pastatytuose statiniuose (taip pat ir laikinuosiuose), kurioje reguliariai arba tam tikromis savaitės dienomis fiziniai ir juridiniai asmenys, sumokėję prekyvietę administruojančio asmens nustatytą mokestį, parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, gyvus gyvūnus, miško gėrybes, augalus ir kitas ne maisto, taip pat naudotas prekes;
atsakingas prekyvietės asmuo - prekyvietės savininkas arba kitais pagrindais prekyvietę valdantis arba jo Įgaliotas asmuo, atsakingas už prekyvietės darbo organizavimą;
savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktai - savo ūkyje išauginti, apdoroti, pagaminti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai, taip pat savo ūkyje išauginti ekologiški, išskirtinės kokybės ir tautinio paveldo žemės ūkio ir maisto produktai bei natūraliai užaugusios ar užaugintos miško uogos, arbatžolės, prieskoniai, vaistažolės, grybai, skirti žmonių mitybai ir (ar) paruošti žmonėms vartoti;
prekiautojas (pardavėjas) - asmuo (juridinis asmuo ir verslo liudijimą įsigijęs fizinis asmuo, taip pat fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę prekiauti be verslo liudijimo), parduodantis prekes vartotojui verslo patalpose ir (ar) už jų ribų;
lydimieji dokumentai - produkto kilmę, saugą, kokybę ir (ar) įsigijimą teisės nustatyta tvarka patvirtinantys dokumentai (važtaraščiai, sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros ir kt.).
6. Savivaldybės teritorijoje organizuojamų masinių renginių metu prekybos viešąsias vietas nustato seniūnai, vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintomis Renginių, vykstančių viešosiose vietose, organizavimo Savivaldybės teritorijoje taisyklėmis ir masinių renginių vietomis.
II. PREKYBOS VIEŠOSIOSE VIETOSE ORGANIZAVIMAS
8. Mažmeninės prekybos ir prekybos savos gamybos žemės ūkio produktais viešosiose vietose būdai gali būti šie:
8.1. prekyba iš kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių, automobilių priekabų ir sunkvežimių, prekybos vietai skiriant ne daugiau kaip 30 kv. m;
8.3. prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, prekybos vietai skiriant ne daugiau kaip 3 kv.m;
8.4. Savivaldybės nustatytose savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais prekybos viešosiose vietose (šiose vietose prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus prekyba eglutėmis ir jų šakomis);
9. Prekybos vieta, išskyrus prekybą masinių renginių metu, įrengiama prekybos vietos plane (schemoje) nurodytoje vietoje arba privataus asmens paskirtoje, šiam asmeniui nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklausančioje teritorijoje. Galima prekiauti iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, nestacionariose viešojo maitinimo įmonėse (lauko kavinėse), prieš tai parengus ir suderinus vietos planą (schemą) su Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriumi ir seniūnijos, kurios teritorijoje norima prekiauti, seniūnu.
10. Prekybos vietoje naudojama tik prekybai skirta ar pritaikyta įranga turi būti visiškai sukomplektuota, švari, tvarkinga, nesurūdijusi, nudažyta ir atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus.
12. Prekiaudamas iš kioskų, paviljonų, iš prekybai pritaikytų automobilių ar automobilių priekabų ar lauko kavinėse, asmuo (savininkas):
12.2. pasibaigus leidimo galiojimo laikui prekiauti ar teikti paslaugas laikinajame statinyje, per 30 dienų privalo laikinąjį statinį nukelti, sutvarkyti statinio vietą, savo lėšomis atstatyti sugadintą dangą. Nenukėlęs statinio ir nesutvarkęs statinio buvimo vietos, asmuo (savininkas) ne ginčo tvarka padengia savivaldybės patirtas išlaidas už statinio nukėlimą ir vietos sutvarkymą.
13. Verstis licencijuojama mažmenine prekyba gali tik asmenys, įsigiję šios veiklos licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Už prekybą savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais nustatytose prekybos vietose atsakingas asmuo privalo:
14.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 3D - 357 nurodytų prekybos savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais viešosiose vietose rekomendacijų;
14.2. nedelsdamas informuoti atitinkamą valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie pastebėtus maisto saugos, o Valstybinę augalų apsaugos tarnybą - apie fitosanitarinių reikalavimų pažeidimus;
14.3. organizuoti prekybos vietos išvalymą, maisto ir ne maisto atliekų surinkimą ir pašalinimą nustatytu laiku ir periodiškumu;
15. Prekybos vietoje privalo būti iškaba su nurodytu įmonės pavadinimu arba asmens vardu, pavarde. Šie duomenys iškaboje nurodomi pardavėjo pasirinktu būdu, tačiau jie turi būti pirkėjų matomi.
16. Prekiaujantys savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais prekybos vietoje be medicininės knygelės (sveikatos pažymėjimo) privalo turėti:
16.1. ūkininkai - ūkininko ūkio pažymėjimą arba žemės ūkio valdos registravimo pažymėjimą ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymą apie žemės ūkio valdoje vykdomą pagrindinę bei papildomą žemės ūkio ekonominę veiklą, jeigu prekiaujama savos gamybos žemės ūkio ar iš jų pagamintais maisto produktais;
16.2. sodininkai, prekiaujantys savo vaisiais, uogomis, daržovėmis - nustatytos formos sodininkų nario pažymėjimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka;
16.3. bitininkai, prekiaujantys savos gamybos medumi ir bitininkystės produktais - bityno pasą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka, arba pažymą apie bičių šeimų registravimą ūkinių gyvūnų registre;
18. Parduodamos prekės turi būti saugios, t. y. prekė turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose tai prekei taikomuose techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus.
19. Parduodamos prekės turi būti tinkamos kokybės, t. y. prekė turi atitikti prekės gamintojo nurodytus pateikiamų normatyvinių dokumentų reikalavimus:
20. Prekiautojas privalo parduoti pirkėjui prekes taroje ir supakuotas, išskyrus tuos atvejus, kai dėl prekių pobūdžio šito daryti nereikia.
21. Prekiautojų, norinčių prekiauti gyvūniniais produktais, produktai turi būti pagaminti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintuose gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, kuriems suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris.
22. Prekiautojai, kurie prekiauja šviežiais vaisiais, uogomis ir daržovėmis, turi:
22.1. tiekti šviežius vaisius, uogas ir daržoves, tinkamos išvaizdos, be fiziologinių trūkumų, be mechaninių pažeidimų, be ligų ar puvimo požymių, švarius, be pašalinio kvapo, nesušalusius;
23. Prekiautojai, kurie prekiauja Lietuvos miškų gėrybėmis (uogomis, grybais), turi jas tiekti šviežias, švarias, tinkamos išvaizdos, be puvimo, gedimo požymių.
24. Prekiautojai, kurie prekiauja negyvūniniais maisto produktais (duonos, pyrago gaminiais ir pan.), turi užtikrinti, kad negyvūniniai maisto produktai, tiekiami galutiniam vartotojui, yra pagaminti turint maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.
25. Savivaldybės viešosiose vietose ir prekyvietėse draudžiama parduoti prekes, jei:
25.2. jų įsigijimas teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais;
III. PREKYBOS PREKYVIETĖSE ORGANIZAVIMAS
27. Prekyvietė privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, išduotą vadovaujantis Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1 - 527.
28. Prekyvietė privalo atitikti higienos reikalavimus teritorijai, patalpoms, įrengimams, atliekų tvarkymui, vandens tiekimui, asmens higienai, maisto produktams, maisto produktų vyniojimui, pakavimui ir kitus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.
29. Prekyvietėje galima prekiauti tik tokiomis žemės ūkio ir maisto prekių grupėmis, kurių prekybai yra paskirtos zonos ir sudarytos sąlygos laikyti produktus pagal gamintojo nurodytus reikalavimus tik higieniškomis sąlygomis. Produktai, kuriems laikyti reikia atitinkamos temperatūros režimo, turi būti laikomi tik šaldymo įrenginiuose.
30. Prekyvietėje privalo būti:
30.1. prekyvietės darbo organizavimo tvarkos taisyklės, reglamentuojančios:
30.1.2. detalią prekybos vietų išdėstymo schemą, kurioje turi būti nurodytos prekybos vietos, taip pat prekių grupės, kuriomis leidžiama prekiauti toje vietoje, mokesčių už prekybos vietas dydžiai, mokėjimo tvarka;
30.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės;
30.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-355 patvirtintos Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklės;
31. Prekyvietės atsakingas asmuo privalo:
31.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi Prekyviečių, prekiaujančių savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių, Mažmeninės prekybos taisyklių;
31.2. nedelsdamas informuoti atitinkamą valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie pastebėtus maisto saugos, o Valstybinę augalų apsaugos tarnybą - apie fitosanitarinių reikalavimų pažeidimus;
31.3. organizuoti prekyvietės išvalymą, maisto ir ne maisto atliekų surinkimą ir pašalinimą nustatytu laiku ir periodiškumu;
32. Asmenys, prekiaudami savo ūkyje išaugintais žemės ūkio produktais ar iš jų pagamintais maisto produktais, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicinos kortelę (sveikatos pasą), išduotą vadovaujantis Asmenų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai tikrinantis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarka ir atitinkamai 16.1, 16.2, 16.3 punktuose išvardytų dokumentų originalus ar jų kopijas.
33. Individualia veikla besiverčiantys asmenys privalo turėti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, prekių lydimuosius dokumentus.
34. Juridiniai asmenys privalo turėti įmonės registravimo pažymėjimo kopiją, prekių lydimuosius dokumentus.
IV. PREKIAUTOJO TEISĖS IR PAREIGOS
36. Sumokėjęs atitinkamą prekyvietės nuomos mokestį prekyvietę administruojančiam asmeniui, prekiautojas turi teisę:
37. Viešoje prekybos vietoje prekiautojas privalo turėti:
37.2. prekybos vietos planą ir įrangos projektą (išskyrus prekybą masinių renginių metu), suderintą su Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriumi ir seniūnu;
37.3. verslo liudijimą (asmenims, kuriem pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus verslo liudijimas yra privalomas) ar darbo sutarties kopiją, patvirtintą įmonės antspaudu ir vadovo parašu;
37.6. leidimą-higienos pasą ir (ar) maisto tvarkymo įmonės pažymėjimą (jeigu tų prekių prekybai jis yra privalomas);
V. KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ
38. Prekiautojų veiklą, jų parduodamų prekių saugą ir kokybę gali tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Savivaldybės administracijos, kitų institucijų darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Prekyvietės atsakingi asmenys privalo sudaryti sąlygas kontroliuojančioms institucijoms atlikti jų kontrolės funkcijas.
40. Prekiautojai privalo:
40.1. teikti informaciją ir parodyti dokumentus kontrolę atliekančių institucijų ir įstaigų darbuotojams;
40.2. prireikus leisti kontrolę atliekančių institucijų ir įstaigų darbuotojams paimti maisto prekių pavyzdžius laboratoriniam tyrimui ir surašyti pavyzdžių paėmimo aktą;