KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS taryba

sprendimas

DĖL KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. T2-207

Kretinga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2013, Nr. 57-2858) 2 straipsnio 15 dalimi ir atsižvelgdama į Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, Kretingos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Kretingos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (pridedama).

2. Paskirti SĮ „Kretingos komunalininkas” Programos įgyvendinimo administratoriumi.

3. Pavesti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimus, susijusius su Programos įgyvendinimu.

4. Sprendimą paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras                                                                                                     Juozas Mažeika

PATVIRTINTA

Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2013-08-29 sprendimu Nr. T2-207

KRETINGOS RAJONO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kretingos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Kretingos rajone esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.

2. Programa parengta Kretingos rajono savivaldybei (toliau – Savivaldybė) vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2002, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją bei įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“.

3. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva dėl daugiabučių namų Lietuvos Respublikos savivaldybėse energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, Kretingos rajono savivaldybės atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų įvertinimo rezultatais, parengtais jų energinio efektyvumo didinimo investicijų planais bei investicijų planų rengėjų parengtomis pastatus ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą apibendrinančiomis ataskaitomis, kurios yra neatskiriama šios Programos dalis.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Kretingos rajone gyvena 43080 gyventojų. Kretingos rajono savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 365 daugiabučiai namai. 138 daugiabučius namus administruoja savivaldybės paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Kretingos būstas”, kiti daugiabučiai namai yra administruojami daugiabučių namų savininkų bendrijų arba pagal jungtinės veiklos sutartį. Dauguma pastatų yra daugiaaukščiai, dominuoja gelžbetonio plokščių konstrukcijos ir plytų mūras. Daugiausia daugiabučių namų Kretingos rajone pastatyta iki 1993 metų. Vidutinis buto plotas yra apie 60 m². Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo.

5. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.

6. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose, kuriuose tokios priemonės buvo įgyvendintos, parodė, kad po jų įgyvendinimo sutaupoma apie 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai nukreipiamos investicijoms padengti.

7. Toliau sparčiai brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema Kretingos rajono daugiabučiuose pastatuose tampa ypatingai opi, todėl Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva buvo pradėta rengti ši Programa, apimanti daugiausiai energijos suvartojančius daugiabučius namus rajone. Šios Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti  gyventojų socialines problemas, mažinant jų sąskaitų už energinius resursus dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų temperatūrinio režimo sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą.

8. Rengiant Programą, Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva buvo atrinkta 16 neefektyviai energiją vartojančių daugiabučių pastatų (1 priedas), kuriems yra parengti energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai. Atlikus atrinktos grupės pastatų esamos padėties energinio naudingumo sertifikavimą, nustatyta, kad iš 16 daugiabučių pastatų 25,0 % sudaro E energijos efektyvumo klasei priskiriami pastatai, likusi dalis (75,0%) pastatų priskiriami D klasei. Vidutinės skaičiuojamosios namo suminės energijos sąnaudos pagal esamos padėties energinių naudingumo sertifikatų duomenis – 291,43 kWh/m2/metus.

9. Rengiant techninį ir energinį atrinktų daugiabučių namų įvertinimą, buvo nustatyta, kad:

9.1. sienų šiluminė varža netenkina STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimų. Pastato pamatai surenkami juostiniai iš gelžbetoninių blokų. Aplink pastatą įrengta nuogrinda nevientisa, pasvirusi į pamatų pusę, vietomis neįrengta. Drėkinami pamatai gali tapti netolygaus pastato sėdimo priežastimi. Keliuose pastatuose blogas drenažas, bendro naudojimo patalpose laikosi vanduo;

9.2. nepakeistų pastato langų ir durų būklė bloga. Jie yra nesandarūs, blogai varstosi, šaltuoju metų laiku jaučiama didelė šalto oro infiltracija į patalpas. Senų langų ir lauko durų šilumos praradimo  koeficientai netenkina STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ nustatytų reikalavimų;

9.3. sutapdintų stogų danga sena, vietomis nesandari, parapetų ir vėdinimo kaminėlių apskardinimai pažeisti korozijos. Šlaitinių stogų lakštinės dangos turi sveikatai pavojingos medžiagos – asbesto. Stogų konstrukcijoms papildomas termoizoliacinis sluoksnis neįrengtas, todėl šiluminė varža netenkina norminių reikalavimų;

9.4. dauguma pastatų balkonų įstiklinti, tačiau įstiklinimas chaotiškas, darkantis bendrą pastato estetinį vaizdą. Balkonų plokštės dėl drėgmės poveikio yra susidėvėjusios;

9.5. nuotekų šalinimo sistemų vamzdynai pažeisti korozijos, didelė avarijų tikimybė. Magistraliniai šildymo sistemos vamzdynai pažeisti korozijos, izoliacijos būklė bloga, vietomis jos visai nėra.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Programos įgyvendinimo tikslai:

10.1. sumažinti daugiausiai energijos vartojančiuose Kretingos rajono daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, užtikrinant, kad įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė;

10.2. sumažinti daugiabučių namų gyventojų patiriamas išlaidas už suvartotą šiluminę energiją;

10.3. užtikrinti, kad daugiabučiai namai atitiktų teisės aktuose numatytų esminių statinio reikalavimų visumą, pastatų konstrukcinių elementų stabilumą bei gyventojų ir visuomenės saugumą;

10.4. pagerinti Kretingos rajono estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.

11. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:

11.1. sukurti organizacinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą, teiktų konsultacinę, organizacinę, teisinę ir techninę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti;

11.2. atlikti daugiabučiuose namuose statybos darbus, kurie yra būtini, siekiant užtikrinti šių namų atitiktį teisės aktuose nustatytų privalomų (esminių) statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai;

11.3. nuolat informuoti visuomenę energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose klausimais.

IV. PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

12. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal šiuos kriterijus:

12.1. atnaujintų namų skaičius – 16 daugiabučių namų iki 2014 m. gruodžio 15 d. (nurodytas galimas maksimalus modernizuotų pagal šią Programą daugiabučių namų skaičius, nes galutinis sprendimas priklauso daugiabučių namų savininkams. Be jų pritarimo parengtiems investiciniams planams Programa negalės būti įvykdyta 100 proc.);

12.2. skaičiuojamasis vidutinis šiluminės energijos sutaupymas atnaujinus pastatus pagal priemonių paketus „A” – 181,70 kWh/m²/metus, pagal paketus „B” – 204,93 kWh/m²/metus (lyginant su prieš pastatų atnaujinimą esamos padėties energinių naudingumo sertifikatų duomenimis – 291,43 kWh/m²/metus);

12.3. atnaujinus pastatus sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per metus pagal A priemonių paketus – 1141,47 tonų CO2 ekvivalentu, o pagal B – 1293,48 tonų CO2 ekvivalentu (vertinama pagal Investicijų plane apskaičiuotą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą);

V. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

13. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energinių išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, Savivaldybės administracijos atrinktuose Kretingos rajono daugiabučiuose namuose, numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti ir leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, ir juose pasiekti ne mažesnę kaip D energinio naudingumo klasę. Pagal Programą yra numatoma įgyvendinti šias pagrindines priemones:

13.1. stogo šiltinimas, naujos dangos įrengimas;

13.2. fasado sienų, cokolio šiltinimas, nuogrindos sutvarkymas;

13.3. balkonų (lodžijų) įstiklinimas;

13.4. laiptinių lauko durų keitimas;

13.5 butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus;

13.6. rūsio perdangos šiltinimas;

13.7. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas;

13.8. ventiliacijos sistemų pertvarkymas.

14. Investicijų planai yra parengti taip, kad būsto savininkų bendros išlaidos šiluminės energijos sąnaudoms bei investicijų padengimui būtų ne mažesnės kaip 10 proc. mažesnės, lyginant su išlaidomis vien šiluminei energijai iki investicijų planuose numatytų priemonių įgyvendinimo.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

15. Programa įgyvendinama dviem etapais. Detalų kiekvieno etapo įgyvendinimo planą rengia ir jo įgyvendinimą organizuoja Savivaldybės administracija. Pirmojo etapo įgyvendinimas skirtas parengiamiesiems investicijų planų įgyvendinimo darbams atlikti (investicijų planų aptarimui su būsto savininkais, galimoms investicijų planų korekcijoms, finansavimo užtikrinimui, reikalingų paslaugų ir darbų pirkimams). Pirmojo etapo įgyvendinimas pradedamas patvirtinus Programą ir baigiamas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 15 d.

16. Antrojo Programos įgyvendinimo etapas apima rangos darbų pagal Programa patvirtintus investicijų projektus įgyvendinimą. Antrojo etapo įgyvendinimas baigiamas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 15d. 

17. Savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą ir organizuoja jos įgyvendinimo veiksmus.

18. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų valdymui sudarytos jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.84 straipsnio nuostatas paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) (toliau - Programos vykdytojai) atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu.

19. Savivaldybės Tarybos paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu: skolinasi lėšas iš kredito įstaigų, naudodamasis Centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu, organizuoja rangos darbų (įskaitant ir projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę.

20. Įgyvendinant pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą, Programos administratorius ir Programos vykdytojai išsamiai informuoja būsto savininkus apie Programą, būsto savininkams nusprendus įgyvendinti papildomas energinio efektyvumo didinimo priemones, neįtrauktas į investicijų planus, organizuoja šių investicijų planų pakeitimą, nebloginant planuojamų pasiekti energinio efektyvumo rezultatų.

21. Įgyvendinat antrąjį Programos įgyvendinimo etapą, Programos administratorius ir Programos vykdytojai pagal Savivaldybės administracijos sudarytą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Programos įgyvendinimo grafiką organizuoja ir atlieka investicijų planų įgyvendinimą.

22. Savivaldybės administracija prižiūri ir kontroliuoja Programos įgyvendinimo administratoriaus vykdomą veiklą. Tuo atveju, jei gaunama informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad Programos įgyvendinimo administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, Savivaldybės administracija nedelsiant imasi veiksmų, užtikrinančių, kad Programos įgyvendinimo administratorius laikytųsi įsipareigojimų.

23. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos specialistas, rangovui perdavus Programos įgyvendinimo administratoriui atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, įsitikinęs, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodyti darbai ir jų kiekis atitinka darbų kiekį, numatytą statinio projekte, parengtame pagal investicijų plane nurodytas atnaujinimo (modernizavimo) priemones (ar jų neatitinka), tai konstatuoja, pasirašydamas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus.

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

23. Rengiant investicijų planus, nustatyta, kad vertinant skaičiuojamosiomis kainomis šiai Programai įgyvendinti pagal minėtuose planuose suformuotą „A” priemonių paketą, reikėtų apie 16,60 mln. Lt, o kitoms priemonėms – 0,05 mln. Lt. Įvertinus 40,0 proc. paramą energiją taupančioms priemonėms ir 100,0 proc. inžinerinėms ir administravimo paslaugoms grynoji investicijų suma gyventojams sudarytų 10,23 mln. Lt. Įgyvendinus projektus pagal „B“ priemonių paketus, planuojama, kad numatytos grupės daugiabučių gyvenamųjų pastatų atnaujinimo investicijos sudarytų apie 30,90 mln. Lt. Iš jų energijos efektyvumą didinančioms priemonėms numatyta skirti 30,36 mln. Lt, o kitoms priemonėms – 0,55 mln. Lt. Įvertinus 40,0 proc. paramą energiją taupančioms priemonėms ir 100,0 proc. inžinerinėms ir administravimo paslaugoms grynoji investicijų suma gyventojams sudarytų 18,48 mln. Lt.

24. Programai įgyvendinti numatoma teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių:

24.1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytomis lėšomis galėtų būti teikiamas lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis, valstybės lėšomis padengiama 100 procentų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų bei 15 procentų investicijų, tenkančių investicijų plane nurodytoms valstybės remiamoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti;

24.2. 100 % apmokamos investicijų padengimo įmokos nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (Žin., 2003, Nr. 73-3352; Žin., 2011, Nr. 155-7353). 2013 m. sausio mėnesį Programos įgyvendinimui atrinktuose daugiabučiuose namuose iš viso gyveno 91 nepasiturintis gyventojas, gaunantis kompensaciją už karštą vandenį ir šildymą;

24.3. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis galėtų būti kompensuojama 25 % investicijų planuose numatytų energiją taupančių priemonių įgyvendinimo;

24.4. esant galimybei, galėtų būti panaudojamos ir iš kitų piniginių šaltinių gautos lėšos.

25. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais).

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Savivaldybės administracija. Programos stebėsena gali būti vykdoma vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2012, Nr. 6-1055). 

27. Programa bei su ja susiję dokumentai publikuojami Savivaldybės interneto tinklapyje www.kretinga.lt

__________________________

Kretingos rajono energinio efektyvumo

didinimo daugiabučiuose namuose programos

priedas Nr. 1

Daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas

Eilės Nr.	Namo adresas	Aukštų skaičius	Butų skaičius	Statybos metai
1.	Savanorių g. 31	5	30	1987
2.	Savanorių g. 42	5	40	1982
3.	Savanorių g. 43	5	30	1993
4.	Savanorių g. 45	5	30	1993
5.	Savanorių g. 47	5	30	1992
6.	Savanorių g. 52	5	30	1982
7.	Savanorių g. 54	5	30	1980
8.	Lazdynų g. 5	5	30	1986
9.	Lazdynų g. 6	5	45	1986
10.	Lazdynų g. 8	5	60	1987
11.	Topolių akl. 1	9	54	1982
12.	Topolių g. 10	5	30	1977
13.	Miško g. 3	5	40	1979
14.	Trumpoji g. 5	3	7	1967
15.	J. K. Chodkevičiaus g. 33	5	36	1965
16.	Vilniaus g. 10	3	33	1962

___________________________