KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ APSKAITOS IR NURAŠYMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. TS IV(30)-1945
Kazlų Rūda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55-1049; 2008, Nr.113-4290) 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010-06-10 įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintomis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis (Žin., 2002, Nr.16-644; 2010, Nr.70-3480; 2011, Nr.47-2231; 2012, Nr.110-5615) Kazlų Rūdos savivaldybės taryba nusprendžia:
Patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybės skolų pripažinimo beviltiškomis, jų apskaitos ir nurašymo tvarkos aprašą (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos
2013 m. rugpjūčio 28 d.
sprendimu Nr. TS IV(30)-1945
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ APSKAITOS IR NURAŠYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kazlų Rūdos savivaldybės skolų pripažinimo beviltiškomis, jų apskaitos ir nurašymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja skolų pripažinimo beviltiškomis procedūras, pastangas susigrąžinti skolas, skolų apskaitą ir nurašymą.
2. Šio Aprašo nuostatomis privalo vadovautis Kazlų Rūdos savivaldybės administracija ( jos skyriai pagal savo veiklos nuostatus) ir kitos Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos biudžetinės įstaigos (toliau – biudžetinės įstaigos).
3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintomis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais bei kitais teisės aktais.
II. SKOLŲ PRIPAŽINIMAS BEVILTIŠKOMIS
4. Beviltiška skola biudžetinė įstaiga gali pripažinti tą skolininko (juridinio ar fizinio asmens) negrąžintą skolą arba jos dalį, jeigu:
4.1. negali susigrąžinti skolos praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į biudžetinės įstaigos pajamas;
5. Visais šio Aprašo 4.1-4.4 punktuose nurodytais atvejais biudžetinė įstaiga turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
6. Spręsti ar biudžetinė įstaiga negali susigrąžinti skolų ir stengiasi jas susigrąžinti, galima tik tada, kai skolininkui arba jo teisių perėmėjui pagal sutartį (sandorį) su biudžetine įstaiga atsiranda pareiga sugrąžinti skolas.
7. Tais atvejais, kai skolos atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių biudžetinė įstaiga netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo arba įpėdinio) reikalauti skolų, tokiu atveju skolos negali būti laikomos beviltiškomis. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai tarp biudžetinės įstaigos ir skolininko yra atnaujinamas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir priimamas bei įsiteisėja sprendimas, pagal kurį sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos.
8. Skolos, atitinkančios šio Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, negali būti laikomos beviltiškomis tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga praleidžia sutarčių arba teisės aktų nustatytus terminus, terminai neatnaujinami ir tuo pagrindu biudžetinės įstaigos reikalavimas atgauti skolas yra teismo (ar bylą nagrinėjusios institucijos) atmetamas arba nepripažįstamas. Skolos nelaikomos beviltiškomis tais atvejais, jeigu biudžetinei įstaigai grąžina ne skolininkas, bet kitas asmuo.
9. Aprašo 4.1. punkte nurodytais atvejais skolų beviltiškumą ir biudžetinės įstaigos pastangas susigrąžinti skolas įrodo tokie dokumentai:
9.1. įsiteisėjęs Lietuvios Respublikos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis (toliau – sprendimas), kuriais patvirtinama biudžetinės įstaigos teisė susigrąžinti skolas. Tais atvejais, kai byla tarp biudžetinės įstaigos ir jos skolininko buvo baigta nagrinėti ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) įsiteisinęs sprendimas (arba kitoks dokumentas, kuriuo patvirtinama biudžetinės įstaigos teisė susigrąžinti skolas);
9.2. jeigu sprendimas yra vykdomas arba vykdytinas Lietuvos Respublikoje, – antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais. Tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdomas užsienyje, – oficialiai išduoti užsienio kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies.
10. Aprašo 4.2. punkte nurodytais atvejais skolų beviltiškumą ir biudžetinės įstaigos pastangas susigrąžinti skolas įrodo tokie dokumentai, kurie patvirtina skolininko mirties faktą, taip pat faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka šioms skoloms susigrąžinti, o tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, – dokumentai, kurie patvirtina faktą, jog įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti:
10.1. šio Aprašo tikslais, jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas Lietuvos Respublikoje, skolininko mirties faktą patvirtina skolininko mirties liudijimas. Jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, – iš užsienio valstybės institucijos gautas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą;
10.2. jeigu biudžetinė įstaiga neturi galimybės gauti Aprašo 10.1 punkte nurodytų dokumentų, tai ji turi turėti kokį nors kitą dokumentą, kuriame turi būti oficialiai (teismo ar civilinę metrikaciją tvarkančios institucijos arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;
10.3.faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms susigrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti šio Aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose;
10.4.tais atvejais, kai už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, faktą, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti šio Aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose;
11. Šios Aprašo 4.3 punkte nurodytu atveju, skolos gali būti laikomos beviltiškomis tik tada, jeigu Skolininkas yra likviduotas ir nėra visiškai atsiskaitęs su biudžetine įstaiga. Tokiais atvejais biudžetinė įstaiga turi turėti tokius dokumentus:
11.1. Valstybės įmonės Registrų centras išduotą (ar iš jos duomenų bazės elektroniniu būdu gautą) dokumentą, įrodantį likviduoto asmens išregistravimą iš juridinių asmenų registro, o jeigu ūkio subjektas yra iš užsienio valstybės, – išregistravimo faktą patvirtinantį oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotą dokumentą;
11.2. dokumentus, kurie patvirtina faktus, kad likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms sugrąžinti, – šį faktą patvirtinančiais dokumentais laikomi šio Aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose nurodyti dokumentai;
12. Jei skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis.
13. Biudžetinė įstaiga gali skolas laikyti beviltiškomis, kai skolininkas yra bankrutavusi įmonė, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme; fizinis asmuo, dėl kurio baigta fizinio asmens bankroto byla, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, išskyrus atvejus, kai bankroto byla baigta teismui pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus; asmuo, bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus, ir dėl šios priežasties biudžetinė įstaiga negali atgauti skolų. Šiuo atveju biudžetinė įstaiga skolų pripažinimui beviltiškomis turi turėti:
13.1. įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro;
14. Biudžetinė įstaiga turi turėti šiame Apraše nurodytų dokumentų originalus arba jų nuorašus. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka. Šiame punkte nurodyti reikalavimai taip pat taikomi ir dokumentams, kurie yra išduoti užsienio valstybėse.
15. Dokumentai, kuriais remdamasi biudžetinė įstaiga skolas pripažįsta beviltiškomis, turi būti saugomi tokį pat laikotarpį ir tokia pat tvarka, kaip saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagal galiojančius teisės aktus. Jeigu biudžetinė įstaiga neturi reikiamų dokumentų, skolos negali būti pripažįstamos beviltiškomis.
16. Tais atvejais, kai dokumentas, kurio pagrindu yra laikomos beviltiškomis, yra surašytas užsienio kalba, tai biudžetinė įstaiga turi turėti dokumento vertimą į lietuvių kalbą.
17. Jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas nuo praeito vertinimo suma neviršija 10000 litų, tai, norint skolas laikyti beviltiškomis, yra netaikomi reikalavimai privalomai turėti dokumentus, nurodytus Aprašo 9.1 ir 9.2 punktuose. Šiais atvejais biudžetinė įstaiga turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir įstaigos pastangas atgauti tokias skolas. Skolų beviltiškumo ar pastangų susigrąžinti skolas įrodymo dokumentais yra laikomi dokumentai, kurie leidžia padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad biudžetinė įstaiga stengėsi skolas susigrąžinti:
17.3. įvairi vidinė biudžetinės įstaigos dokumentacija (finansinės ataskaitos, informaciniai pranešimai ir kt.);
17.4. išorinė biudžetinės įstaigos dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – registruoti laiškai, fakso pranešimai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai, kur nurodoma apie pastangas atgauti skolas, ir kitokie dokumentai).
Bet kuriuo atveju tokie dokumentai turi leisti padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad biudžetinė įstaiga stengėsi skolas susigrąžinti.
18. Reikalavimas biudžetinei įstaigai turėti Apraše nurodytus dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir jų pastangas atgauti tokias skolas, netaikomas, norint laikyti beviltiškomis šias skolas, jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų į biudžetinės įstaigos pajamas per vienerius metus suma neviršija 1000 litų.
19. Jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų i biudžetinės įstaigos pajamas per vienerius metus suma yra didesnė nei 10000 litų, bet ne didesnė kaip 100000 litų, tai nebūtina turėti šio Aprašo 9.1 punkte nurodytų dokumentų. Šiais atvejais biudžetinė įstaiga norėdama skolas laikyti beviltiškomis, turi turėti 9.2 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto, taip pat dokumentus, įrodančius bent vieną iš šių faktų:
19.1. iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais;
20. Reikalavimas biudžetinei įstaigai turėti Apraše nurodytus dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir jos pastangas atgauti tokias skolas, netaikomas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas tokių dokumentų ji negali gauti.
21. Reikalavimas biudžetinei įstaigai turėti Apraše nurodytus dokumentus, įrodančius skolininko mirties ar išregistravimo faktą, netaikomas, jeigu pagal su atitinkamų registrų tvarkytojais sudarytų sutarčių arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas tokius faktus galima patikrinti duomenų bazėse.
III. SKOLŲ, PRIPAŽINTŲ BEVILTIŠKOMIS, APSKAITA IR NURAŠYMAS
22. Biudžetinės įstaigos vadovas, surinkęs skolų beviltiškumą įrodančius dokumentus, teikia Savivaldybės tarybai tvirtinti beviltiškų skolų sąrašą.
23. Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas yra pagrindas biudžetinei įstaigai nurašyti pripažintas beviltiškomis skolas.