[Adresatas]

Joniškio rajono savivaldybės

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL JONIŠKIO RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO IR ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2006 m. spalio 26 d. Nr. T-188

Joniškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 17 straipsnio 33 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2002, Nr. 40-1499), Joniškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

patvirtinti pridedama:

1. Joniškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą;

2. Joniškio rajono atliekų tvarkymo taisykles.

Savivaldybės meras Alfonsas Lidžius

PATVIRTINTA

Joniškio rajono savivaldybės tarybos

2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-188

JONIŠKIO rajono KOMUNALINIŲ

atliekų tvarkymo planas

VšĮ ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS

Reg. Nr. VŠ 02-01; Įmonės kodas 4578727, Ežero 16, LT- 76356, Šiauliai

Tel. 8-41 504520 Faks. 8-41 520002 El.p. atliekos@sratc.lt

2006 m. RUGSĖJIS

Turinys

1. REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS TIKSLAI IR PRINCIPAI.............. 2

2. ATLIEKŲ TVARKYMĄ LIETUVOJE REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI..... 5

2.1. LR teisės aktai..................................................................................................................... 5

2.2. es dokumentai..................................................................................................................... 9

3. esama atliekų tvarkymo būklė joniškio rajone..................................... 12

3.1. Bendri duomenys apie Joniškio rajoną.............................................................. 12

3.2. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalyviai...................................... 13

3.3. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas............................................................... 16

3.4. Joniškio rajone susidarantys atliekų kiekiai............................................. 17

3.5. Atliekų šalinimo įrenginiai..................................................................................... 19

4. KURIAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS.............................. 21

4.1 REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMO MODELIS............ 23

5. ATLIEKŲ TVARKYMAS. KELIAMI REIKALAVIMAI IR PLĖTRA............................ 28

5.1. Mišrios komunalinės atliekos................................................................................ 28

5.2. Atliekų surinkimas ir transportavimas.......................................................... 29

5.3. Specifinės atliekos......................................................................................................... 30

5.4. Nekomunalinės atliekos............................................................................................ 39

6. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR ATLIEKŲ KIEKIO KITIMAS......................................... 42

7. ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA...................................................... 45

8. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2005-2008m.)................................................. 45

Priedas A. Konteinerių poreikis Joniškio rajone........................................... 47

1. REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

Dar 1992 metais Rio de Žaneiro konferencijoje priimtoje Dienotvarkėje XXI buvo apibrėžtos pagrindinės gairės atliekų tvarkymo srityje:

Sumažinti atliekų kiekį

· stabilizuoti arba sumažinti atliekų, kurios turėtų būti deponuojamos, kiekį;

· reikalauti, kad gamintojai skaičiuotų savo atliekų kiekius ir rūšis;

· užtikrinti, kad būtų įgyvendinta atliekų kiekio mažinimo politika;

· inicijuoti neigiamai veikiančių aplinką ir žmonių sveikatą atliekų susidarymo mažinimą;

· plėtoti valstybinius atliekų kiekių mažinimo planus.

Vystyti saugų aplinkai atliekų pakartotiną panaudojimą ir utilizavimą

· stiprinti valstybines pakartotinio panaudojimo ir utilizavimo sistemas;

· užtikrinti patikimos informacijos prieinamumą;

· tinkamai panaudoti politines priemones pakartotinam panaudojimui ir utilizavimui skatinti;

· sukurti valstybines programas, kuriose būtų numatytas pakartotinis panaudojimas ir utilizavimas;

· pradėti visuomenės informavimo ir supažindinimo su atliekų problemomis programas.

· Skatinti saugų aplinkos atžvilgiu atliekų šalinimą

· sukurti valstybinius atliekų tvarkymo planus;

· skatinti atliekų tvarkymą kiekvienos šalies ribose;

· atliekų šalinimo srityje taikyti principą “teršėjas moka”.

Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą, ypač svarbiais tampa Europos Sąjungos reikalavimai atliekų tvarkymo srityje. 1996 m. paskelbtame Pranešime apie Bendrijos strategiją atliekų tvarkymo srityje pateikiama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika. Dokumentas patvirtina 1989 m. Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje nustatytą “principų hierarchiją“, t.y. atliekų prevencija ir toliau lieka pirmuoju prioritetu, o po jo seka atliekų tvarkymas ir saugus šalinimas. Jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, naudoti pakartotinai arba energijai gauti. Atliekų šalinimas sąvartyne ir deginimas pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti.

Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje ypač daug reikšmės teikiama ir kitiems - artimiausio atstumo ir vidinio pakankamumo principams. Artimiausio atstumo principas reiškia, kad atliekos turi būti šalinamos pačiame artimiausiame tam skirtame įrenginyje, o vidinio pakankamumo principas reikalauja, kad Bendrijoje susidarę atliekos būtų šalinamos jos viduje, o ne išvežamos už jos ribų. Abu šie principai taikomi tik šalinamoms, o ne perdirbamoms atliekoms.

2002 metais patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane pabrėžta regioninio atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo svarba. Jame taip pat konstatuojama, kad griežtus aplinkosauginius reikalavimus atliekų tvarkymui galima bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šios sistemos bus pakankamai plačios, t.y. aptarnaus didžiąją dalį regione susidarančių atliekų generatorių. Dėl didelių šios sistemos įgyvendinimo kaštų savivaldybėms tikslinga bendradarbiauti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas.

Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą regioninė savivaldybių atliekų tvarkymo sistema apima komunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidarančias atliekas, kurios nepatenka į gamybinių atliekų tvarkymo sistemą. Regioninė atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:

· atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;

· atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

· atskirų komunalinių atliekų srautų - buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų - atskiro surinkimo priemonėmis;

· buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos skatina regionų savivaldybes derinti veiksmus, kooperuoti išteklius organizuojant efektyvias komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Įstatyme nustatyta, kad pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Šis įstatymas taip pat numato, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti savivaldybės arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas savivaldybėms rekomenduoja išvien kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas siekiant didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą.

Regioninis atliekų tvarkymo planas turi būti paremtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis.

Regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai keliami trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai. Trumpalaikiai tikslai apima:

· regioninės atliekų tvarkymo įmonės, kuri būtų atsakinga už atliekų tvarkymą ir šalinimą bei už pagalbos savivaldybėms teikimą atliekų tvarkymo srityje, sukūrimą;

· naujo sąvartyno statybą pagal naujausias technologijas;

· eksploatacinės tvarkos ir aplinkos apsaugos priemonių tobulinimą kiekvienos savivaldybės pagrindiniame sąvartyne;

· 34 atliekų priėmimo punktų, kur gyventojai galėtų atnešti perdirbimui tinkamas atliekas ir kur būtų kompostuojamos žaliosios atliekos, įrengimą;

· Šiaulių miesto sąvartyno Kairiuose uždarymą – I etapą;

· pagrindinių regiono sąvartynų uždarymą ir atliekų surinkimo perkėlimą į regioninį sąvartyną;

· 116 sąvartynų, esančių seniūnijose ir kaimo vietovėse, uždarymą;

· 247 konteinerinių aikštelių įrengimą;

· biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelės įrengimą;

· gyventojų švietimą;

· duomenų apie atliekų kiekius ir sudėtį rinkimą.

Ilgalaikiai tikslai apima:

· Šiaulių miesto sąvartyno Kairiuose uždarymą – II etapą;

· Šiaulių miesto sąvartyno Kairiuose priežiūrą po uždarymo;

· statybos ir griovimo atliekoms apdoroti skirtų įrenginių statybą;

· perdirbti tinkamų atliekų rūšiavimo įmonių steigimą;

· perdirbti tinkamų atliekų surinkimo paslaugų plėtimą;

· pagrindinių rajonų sąvartynų uždarymą ir priežiūrą po uždarymo;

· likusių sąvartynų uždarymą seniūnijose ir kaimo vietovėse;

· regioninio sąvartyno II sekcijos statybą;

· antrinių žaliavų rūšiavimo linijos įrengimą regioniniame sąvartyne;

· filtrato valymo įrenginių statybą;

· komunalinių atliekų surinkimo paslaugų plėtimą;

· privažiavimo kelio 3 km rekonstrukciją.

Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos tris atliekų tvarkymo prioritetus:

· Atliekų vengimas. Šiam prioritetui įgyvendinti bus vykdomas gyventojų švietimas, siekiant paaiškinti, kodėl reikalinga ši priemonė bei kaip galima mažinti susidarančių atliekų kiekį.

· Atliekų naudojimas. Įgyvendinant šį prioritetą bus įrengta biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelė, bus sukurta atliekų rūšiavimo sistema (susidedanti iš konteinerinių aikštelių, atliekų priėmimo punktų, atliekų rūšiavimo linijos) siekiant atskirti antrines žaliavas iš bendro atliekų srauto.

· Saugus atliekų šalinimas. Bus pastatytas naujas modernus sąvartynas pagal naujausias technologijas, o visi kiti regiono sąvartynai bus uždaryti ir rekultivuoti.

Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti atliekų turėtojas. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje.

Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduotys yra:

1. užtikrinti iki 2006 metų viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems miestų, miestelių ir kaimų (didesnių kaip 200 gyventojų) gyventojams ir ūkio subjektams (įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms);

2. siekti, kad ši paslauga būtų pasiūlyta iki 2007 metų – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Laikoma, kad paslauga įdiegta, jeigu ja naudojasi 85 procentai ar daugiau tos teritorijos ūkio subjektų (įmonių, įstaigų ir organizacijų) ir gyventojų;

3. parengus dokumentaciją, būtiną ES finansavimui gauti, įgyvendinti investicinius regioninių atliekų tvarkymo sistemų diegimo projektus ne vėliau kaip per 2–4 metus;

4. pradėjus eksploatuoti regioninį sąvartyną, atitinkantį visus nustatytus reikalavimus, nutraukti atliekų šalinimą kituose to regiono sąvartynuose, neatitinkančiuose sąvartynų taisyklių reikalavimų, taip pat imtis priemonių šiems sąvartynams uždaryti;

5. pastačius regioninį sąvartyną uždaryti visus kitus regiono teritorijoje esančius sąvartynus.

2. ATLIEKŲ TVARKYMĄ LIETUVOJE REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

Šiame skyriuje aprašomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisiniai dokumentai, reglamentuojantys įvairius atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo aspektus. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.

2.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS teisės aktai

Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015). Šis įstatymas nustato apskrities viršininko veiklos organizavimą, jo kompetenciją. Nustato pareigas bei reikalavimus valdymo institucijoms apskrityje.

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr.104-2615; 2003, Nr. 36-1544). Aplinkos monitoringo įstatymas nustato monitoringo organizacinę struktūrą, vykdymo tvarką ir su tuo susijusią atsakomybę. Jis taikomas aplinkos monitoringui, kuris yra apibrėžtas Aplinkos apsaugos ir Žemės gelmių įstatymuose.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1484). Šis įstatymas reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832). Šio įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą. Šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas,jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2968). Šis Įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016). Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų) tvarkymo.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102). Šis Įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-40). Šis Įstatymas nustato sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiško sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr 4-47). Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų (toliau – biudžetas) turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617). Šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Čia aprašomi bendri teritorinio planavimo objektai, uždaviniai, kas yra organizatorius bei kokie turi būti planavimo dokumentai .Taip pat šis įstatymas nustato dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. Trečiame skirsnyje pateikti reikalavimai specialiam teritorijų planavimui.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato geriamojo šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo pagrindus bei reglamentuoja vandens tiekėjų ir abonentų santykius. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo ūkio gyvybingumą ir poreikius atitinkančią plėtrą tuo sudarant prielaidas kuo didesniam fizinių ir juridinių asmenų skaičiui priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bei gauti kokybiškas nuotekų tvarkymo paslaugas.

Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168). įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla susijusi elektros ir elektroninės įrangos gamyba, importu ir (ar) šios įrangos atliekų surinkimu, saugojimu ir apdorojimu turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis, EEĮ atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 34 straipsnių ir aštuntojo⁽¹⁾ skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Patvirtintas 2005 m. birželio 28 dieną, Nr. X-279. Pagal jį elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tolesnio tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad nuo 2008 metų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų būtų surenkama ne mažiau kaip 4 kilogramai vienam gyventojui per metus. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad nuo 2008 metų iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų turėtojų surinktų atliekų naudojimas, atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas užtikrintų šiame įstatyme nurodytų užduočių įvykdymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1999, Nr. 52-1695; 2006, Nr. 5-145). Šią programą, atsižvelgiant į turimą įdirbį ir galimybes, numatoma įgyvendinti iki 2003 metų. Ši programa yra sudėtinė Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos dalis, ji glaudžiai susijusi su rengiamomis Komunalinių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų surinkimo programa bei Švaresnės gamybos ir ekologinės pramonės plėtojimo Lietuvoje programa. Pavojingų atliekų tvarkymo sistemos tobulinimas yra svarbi integracijos į Europos Sąjungą dalis. Rengiant šią programą atsižvelgta į Europos Sąjungos pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės dokumentus (Pavojingų atliekų direktyvą (91/689/EEC), Bendrąją atliekų direktyvą (75/442/EEC), Direktyvą dėl naudotų alyvų šalinimo (75/439/EEC), Pavojingų atliekų deginimo direktyvą (94/67/EEC), Baterijų ir akumuliatorių direktyvą (91/157/EEC), kitas direktyvas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimas „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 12-302). Ši tvarka reglamentuoja atitinkamo statuso suteikimą Lietuvos Respublikoje veikiantiems ir steigiamiems valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektams bei juos eksploatuojančių įmonių sąrašo sudarymą.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499). Šis planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Šiame plane nurodytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės, kurios turėtų būti vykdomos visuose valdymo lygmenyse. Šiame plane nustatytos užduotys ir numatyti veiksmai ir priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių institucijos. Taip pat plane aptartus bendruosius atliekų tvarkymo principus, veiksmus ir užduotis reguliariai reikės tikslinti ir detalizuoti priklausomai nuo atliekų tvarkymo rezultatų ir naujos informacijos.

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106). Ši higienos norma nustato atliekų tvarkymo reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose bei įmonėse, užsiimančiose farmacine veikla (toliau - sveikatos priežiūros įstaigos). Ši norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, atliekų tvarkytojams ir asmenims, kurių veikla susijusi su atliekomis, taip pat kontroliuojančioms institucijoms.

Farmacijos Dapartamento 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 23 „Dėl farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 68-2056; 2000, Nr. 69 (atitaisymas). Šios Taisyklės nustato farmacinių atliekų klasifikavimo principus, surinkimo iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, apskaitos, laikino saugojimo, vežimo, farmacinių atliekų tvarkymo kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką, reikalavimus farmacinių atliekų saugojimo patalpoms. Taisyklės nenustato naikintinų radioaktyviųjų ir veterinarijos vaistų tvarkymo, farmacinių atliekų naudojimo bei šalinimo veiklos šalinimo įmonėje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 444 „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3051). Taisyklės nustato atliekų šalinimo sąvartynuose tvarką bei sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimus, kad nekiltų arba kiek galima būtų sumažintas atliekų sąvartynų neigiamas poveikis aplinkai, ypač paviršiniam ir požeminiam vandeniui, dirvožemiui ir atmosferai, bei bet koks pavojus žmonių sveikatai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2001 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 179 “Dėl Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 32-1086). Šios taisyklės nustato buityje susidarančių pavojingų atliekų punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Jos taikomos parenkant vietą, įrengiant bei eksploatuojant buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktus. Taisyklės nenustato radioaktyviųjų ir pramonės įmonėse susidarančių pavojingų atliekų surinkimo tvarkos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2004, Nr. 93-3426). Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) nurodyto gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo į aplinką leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Taisyklės reglamentuoja taršos prevencijos ir kontrolės priemones, numatytas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin.,1997, Nr.104-2615), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin.,1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin.,1998, Nr. 61-1726) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin.,1997, Nr.112-2824). Taisyklėse nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų, leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų (visuomenės) teisės ir pareigos išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant leidimus. Siekiant mažinti taršos iš stacionarių ūkinės veiklos objektų kenksmingą poveikį aplinkai ir išvengti teršalų permetimo iš vienos aplinkos terpės į kitą, Taisyklėse įtvirtinama integruota taršos prevencijos ir kontrolės sistema, vienijanti vandens, oro ir žemės apsaugos bei atliekų tvarkymo priemones. Šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – leidimą).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 625 „Dėl Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-12).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. grudžio 31 d. įsakymas Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1290). Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai nustatyti siekiant išvengti ar kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ypač teršalų emisiją į aplinkos orą, dirvožemį, paviršinius ir gruntinius vandenis iš atliekas deginančių įrenginių, ir su tuo susijusią riziką žmonių sveikatai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 469 „Dėl Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 99-4466). Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka taikoma atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms, taip pat įmonėms, kurios surenka ir (ar) gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, nepavojingas – ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-289). Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti paskirtis – nustatyti pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus paviršinėms nuotekoms surinkti, valyti ir išleisti į gamtinę aplinką, apsaugant ją nuo žalingo poveikio.

Šie Reikalavimai atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB „Dėl miestų nuotekų valymo“ reikalavimus ir HELCOM rekomendaciją 23/5 „Dėl teršalų išmetimų iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant paviršines nuotekas“.

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo“ įsakymas Nr. 722, 2003 m. gruodžio 30 d. (Žin., 2004, Nr. 68-2381). Visoje dokumente apibrėžiama valstybės valdžios institucijų atsakomybė atliekų tvarkymo planų rengimo srityje ir nurodoma, kokią informaciją būtina įtraukti į atliekų tvarkymo planus. Taip pat šiame įstatyme nustatyti reikalavimai pirminei ir valstybinei atliekų ataskaitai, atliekų rūšiavimo įmonėms ir organizacijoms. Didelė dalis yra skirta pavojingoms atliekoms, pateikti reikalavimai jų identifikavimui, deklaravimui, pakavimui ir ženklinimui. Aprašoma apie reikiamą atliekų dokumentaciją bei jos saugojimo reikalavimus. Pateiktas pilnas atliekų sąrašas jų kategorijos bei savybės apibrėžia atliekų pavojingumą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 balandžio 27 d. įsakymas Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2004, Nr. 65-2310). Ši Tvarka nustato atliekų vežimo Europos Bendrijos viduje, atliekų įvežimo į Bendriją ir išvežimo į ne Europos Sąjungos šalis (toliau – Trečiosios šalys) priežiūros ir kontrolės reikalavimus. Ši Tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos uždavinius ir funkcijas, vykdant Reglamento reikalavimus bei atliekų siuntėjo ir gavėjo pareigas, vykdant atliekų vežimą Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 495 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3054). Šių reikalavimų nuotekoms tvarkyti paskirtis - nustatyti pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo žalingo poveikio. Šis dokumentas atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB “Dėl miesto nuotekų valymo” su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Komisijos Direktyvos Nr. 98/15/EB, reikalavimus. Šios normos netaikomos atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms (lietaus) ir gamybinėms nuotekoms (išskyrus analogiškas buitinėms nuotekoms) .

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. D1-553, dėl aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl Mažų nuotekų kiekių tvarkymo“pakeitimo (Žin., 2004 m. Nr. 157-5740). Bet kokios į aplinką išleidžiamos nuotekos nepriklausomai nuo to, ar jos valomos iki nustatytų reikalavimų, ar ne, neigiamai veikia aplinką, kelia pavojų žmonių sveikatai, kenkia aplinkinių subjektų turtiniams interesams, apriboja gamtos išteklių panaudojimo galimybes, reikalauja papildomų išlaidų užterštumo kontrolei bei daromo poveikio aplinkai monitoringui ir pan. Šiuo dokumentu siekiama taip reglamentuoti mažų nuotekų kiekių tvarkymą, kad būtų kiek įmanoma sumažintas minėtų faktorių poveikis bei supaprastintos jo įvertinimo procedūros. Šio dokumento paskirtis – reglamentuoti mažų nuotekų kiekių tvarkymo sistemų ir atskirų jų elementų diegimą bei nustatyti bendruosius mažų nuotekų kiekių tvarkymo principus.

2.2. es dokumentai

Europos Sąjungos (toliau – ES) bendros atliekų tvarkymo politikos pagrindas yra 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyva 75/442/EEC ir ją papildanti Direktyva 91/692/EEC, kuriomis remiantis buvo ir tebėra rengiami visi konkretūs atliekų tvarkymą reglamentuojantys ES dokumentai.

Bendroji atliekų direktyva 75/442/EEC, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais Direktyvoje 91/156/EEC, reikalauja, kad valstybės narės „imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudojamos arba jos būtų šalinamos, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant tokių procesų ir metodų, kurie gali pakenkti aplinkai...“. Valstybės narės privalo drausti nekontroliuojamą atliekų šalinimą, sudaryti atliekų tvarkymo planus ir sukurti „integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių tinklą“. Direktyvoje pateikti terminų apibrėžimai ir atliekų registravimo reikalavimai (atliekas registruoti privalo atliekų surinkėjai, vežėjai ir tvarkytojai), registravimo sistemų reikalavimai (atliekų surinkėjams ir vežėjams) ir licencijų išdavimo atliekų šalintojams reikalavimai.

Europos atliekų sąrašas 94/3/EC pateikia atliekų klasifikavimo sistemą. Tai yra pagrindas, kuriuo remiantis Komisija ir Eurostat šiuo metu rengia pasiūlymą išleisti Tarybos reglamentą dėl atliekų tvarkymo statistikos.

Pagrindinis ES dokumentas, nustatantis pavojingų atliekų tvarkymo principus, yra 1991 m. gruodžio 12d. Tarybos Direktyva 91/689/EEC dėl pavojingų atliekų, pakeitusi 1978 m. kovo 20 d. Tarybos Direktyvą 78/319/EEC, ir ją papildanti 1994 m. birželio 27d. Tarybos Direktyva 94/689/EEC.

Tarybos Direktyvoje 91/689/EEC apibrėžiami tokie pavojingų atliekų tvarkymo principai:

· kiekvienoje vietoje, kurioje susidaro pavojingos atliekos, jos turi būti identifikuotos ir užregistruotos;

· surinkimo, pervežimo, perdirbimo ar šalinimo metu negalima maišyti skirtingų kategorijų pavojingų atliekų arba pavojingų atliekų su nepavojingomis atliekomis;

· skirtingų kategorijų pavojingas atliekas arba pavojingas atliekas su nepavojingomis atliekomis galima maišyti tik tam tikrais apibrėžtais atvejais, pirmiausiai, jei tai padidina perdirbimo ar šalinimo saugumą; tokiam maišymui reikalingas nustatytos formos leidimas;

· kai atliekos jau sumaišytos su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jos turi būti atskiriamos, jei tai techniškai įmanoma ir galima pateisinti ekonomiškai;

· dokumentacija apie pavojingų atliekų tvarkymą turi būti laikoma ne mažiau, kaip tris metus; kompetentingiems kontrolės organams bei buvusiems pavojingų atliekų savininkams pareikalavus, jiems turi būti pateikti dokumentai apie pavojingų atliekų tvarkymo operacijų atlikimą;

· surenkamos, pervežamos ir laikinai saugojamos atliekos turi būti tvarkingai supakuotos ir sužymėtos pagal galiojančius tarptautinius ar ES standartus;

· jei pavojingos atliekos perduodamos kitam šeimininkui, būtinas identifikacijos pažymėjimas;

· organizacijos, atsakingos už pavojingų atliekų tvarkymą, turi sudaryti jų tvarkymo planus ir paskelbti šiuos planus visuomenei.

Pavojingų atliekų direktyva 91/698/EEC nustato papildomas ir griežtesnes taisykles, reikalaujančias atsižvelgti į pavojingų atliekų ypatingą prigimtį. Reikalaujama, kad būtų registracijos sistema, kuri registruotų pavojingas atliekas „nuo lopšio iki kapo“, t.y. nuo jų susidarymo momento iki galutinio pašalinimo, ir, žinoma, visais jų tarpinio perdavimo etapais. Atliekos laikomos pavojingomis, jei jos atitinka

Pavojingų atliekų sąraše 94/904/EEC nurodytas kategorijas, nebent galima įrodyti, kad atliekos neturi tam tikrų ypatybių, kurios laikomos pavojingomis. Maišyti pavojingas atliekas su nepavojingomis ar įvairias pavojingų atliekų kategorijas draudžiama, išskyrus tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis. Būtina sudaryti pavojingų atliekų tvarkymo planus, kurie turi būti prieinami visuomenei.

Pakuočių ir pakavimo atliekų direktyva 94/62/EEC reglamentuoja greičiausiai didėjantį atliekų srautą Europos Sąjungoje. Joje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų panaudotų pakuočių grąžinimo ir/ar surinkimo ir pakavimo atliekų pakartotinio naudojimo bei panaudojimo sistemas. Kiekvienai valstybei narei nustatomas minimalus ir maksimalus kiekis surenkamų pakavimo atliekų (50 - 60 svorio %) ir antrinio panaudojimo pakavimo atliekų (25 - 45 svorio %, kiekvienai pakavimo medžiagai mažiausiai 15%). Direktyvoje taip pat nustatytos pakuotėse leistinos sunkiųjų metalų koncentracijos ribos. Pakuotės turi tenkinti tam tikrus „esminius reikalavimus“, pavyzdžiui, mažinti pakuočių apimtį ir svorį, projektuoti jas taip, kad būtų galima pakuotes panaudoti pakartotinai ir panaudoti, atstačius savybes. Neseniai buvo priimta keletas ”dukterinių” Europos Komisijos sprendimų, kuriuose nustatomos pakavimo medžiagų identifikavimo sistemos ir duomenų bazių formos.

Direktyva dėl naudotų alyvų šalinimo 75/439/EEC, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų saugų naudotų alyvų surinkimą ir šalinimą. Prioritetas teikiamas naudotų alyvų regeneravimui, po to jų deginimui direktyvoje nustatytomis sąlygomis, jų kontroliuojamam sandėliavimui ir saugojimui. Direktyva draudžia naudotas alyvas išpilti į vandenis ar drenažo sistemas, saugoti dirvožemyje ir į jį išleisti dirvožemiui kenksmingas alyvas, nekontroliuojamai šalinti apdorotų alyvų likučius, atlikti naudotų alyvų apdorojimą, galintį sukelti oro taršą, viršijančią įstatymo nustatytas ribas. Įmonės, kurios šalina naudotas alyvas, privalo gauti leidimus, o įmonės, kurios renka naudotas alyvas, privalo būti registruojamos ir tinkamai prižiūrimos. Regeneruotose arba kurui naudojamose alyvose PCB/PCT koncentracija negali viršyti 50 mg/kg.

Į reglamentą dėl atliekų vežimo EEC/259/93 perkelti Bazelio Konvencijos reikalavimai dėl atliekų tarpvalstybinio pervežimo priežiūros ir kontrolės. Reglamentas netaikomas atliekų siuntoms atskiros valstybės narės teritorijoje. Reglamentas nustato pranešimų apie visas atliekų siuntas per valstybių sienas sistemą ir leidimų išdavimo procedūras (remiantis siuntos paaiškinimais), priklausomai nuo siuntos tipo ir atliekų paskirties vietos. Siunčiančiosios šalies ir priimančiosios šalies atsakingos institucijos atsako už tai, kad atliekos būtų šalinamos arba jos būtų panaudojamos nekenksmingu aplinkai būdu, ir už tai, kad būtų draudžiamas neteisėtas atliekų pervežimas, o pažeidėjai būtų baudžiami. Pervežant atliekų siuntas per valstybių sienas, turi būti pateikiamos finansinės garantijos arba atitinkamas draudimas. Panaudojimui skirtos atliekos turi būti atskirtos nuo atliekų, kurios skirtos šalinimui. Reglamente nustatytas skirtingas režimas atliekų siuntoms per valstybių narių sienas Bendrijos ribose ir atliekų siuntoms į Bendriją ir iš jos. Draudžiama išvežti iš ES pavojingų atliekų siuntas panaudojimui į valstybes, kurios nepriklauso OECD. Reglamento II, III ir IV priedai atitinka 1992-jų metų OECD sprendime nustatytus „žaliųjų“, „geltonųjų“ ir „raudonųjų“ atliekų sąrašus.

Šiuo metu siūloma atliekų sąvartynų direktyva tebėra ES įstatymų leidėjų svarstoma. Kad ES valstybėse sumažėtų išmetamo metano, projekte siūloma palaipsniui mažinti į sąvartynus patenkančių biologiškai skylančių komunalinių atliekų kiekį (iki 75% 2002 metais, 50% 2005 metais ir 25% iki 2010 metų, palyginus su 1993 metais į sąvartynus patekusiu biologiškai skylančių atliekų kiekiu). Metanas iš visų naujų ir jau esančių sąvartynų turės būti surenkamas ir panaudojamas arba sudeginamas. Prieš išvežant atliekas į sąvartyną, reikalaujama, kad jos būtų preliminariai apdorotos (rūšiuojant, kompostuojant, deginant ir t.t.). Palaipsniui bus draudžiama atliekas šalinti jas maišant (t. y. tame pačiame sąvartyne maišyti pavojingas atliekas su komunalinėmis atliekomis). Kaina už atliekų šalinimą sąvartynuose turi dengti ne tik sąvartyno įrengimą ir eksploatacijos išlaidas, bet ir jo uždarymo ir bent 50 metų priežiūros po uždarymo sąnaudas.

Šiuo metu Europos Komisija rengia direktyvos dėl senų automobilių laužo pasiūlymą. Pasiūlyme numatomos priemonės mažinti automobilių laužo atliekų susidarymą, užtikrinti jų surinkimą, tvarkyti jas nekenksmingomis aplinkai sąlygomis, pakartotinai naudoti išardytų automobilių dalis.

Baterijų ir akumuliatorių direktyva 91/157/EEC draudžia prekiauti visomis šarminėmis mangano baterijomis, kuriose yra daugiau nei 0,025 svorio % gyvsidabrio, išskyrus šarmines mangano baterijas, kurios yra skirtos ilgalaikiam naudojimui ekstremaliose sąlygose (žemesnėje kaip 0 °C bei aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje) ir kuriose gali būti iki 0,05 svorio % gyvsidabrio. Draudimas netaikomas „sagos“ tipo šarminiams mangano elementams ir jų baterijoms. Direktyvoje taip pat yra numatyti tam tikri pardavimo ir šalinimo reikalavimai baterijoms ir akumuliatoriams, kuriuose yra daugiau kaip 25 mg gyvsidabrio kiekviename elemente, daugiau kaip 0,025 svorio % kadmio ir daugiau kaip 0,4 svorio % švino. Šios baterijos ir akumuliatoriai turi būti žymimi specialiu cheminiu simboliu, nurodančiu sunkiųjų metalų kiekį, bei

Ženklinimo direktyvoje 93/86/EEC apibūdintu ženklu, nurodančiu, kad juos reikia rinkti atskirai. Valstybės narės privalo imtis priemonių, kad išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai būtų renkami atskirai, o prietaisuose jie būtų įtaisomi taip, kad išeikvotas baterijas būtų lengva išimti.

Komunalinių atliekų deginimo direktyva 89/369/EEC yra oro taršos iš pramonės įmonių Direktyvos 84/360/EEC dukterinė direktyva. Joje nustatyti teršalų išmetimų ribiniai dydžiai ir kiti reikalavimai visiems komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, turintiems leidimus, galiojančius nuo 1990 m. gruodžio 1 d. Ribiniai teršalų išmetimų dydžiai dulkėms, sunkiesiems metalams, druskos rūgščiai, vandenilio fluoridui ir sieros dioksidui priklauso nuo įmonės nominalios galios. Direktyvoje taip pat nustatytos anglies monoksido ir organinių junginių koncentracijų degimo dujose ribos, apibrėžti mėginių ėmimo ir analizės standartai bei metodikos, nustatyti reikalavimai saugumo priemonėms bei visuomenės informavimui.

Pavojingų atliekų deginimo direktyvoje 94/67/EEC detaliai apibrėžtos pavojingų atliekų deginimo įmonių eksploatavimo sąlygos, nustatyta minimali deginimo temperatūra bei teršalų išmetimų ribiniai dydžiai anglies monoksidui, dulkėms, sunkiesiems metalams, bendram organinės anglies kiekiui ir kitiems teršalams. Direktyva reikalauja naudoti automatinius degiklius, kurie palaikytų reikiamą temperatūrą, bei įrenginius, nutraukiančius pavojingų atliekų padavimą į kūryklą, kai temperatūra nukrinta žemiau reikalaujamo minimumo. Deginimo įmonių leidimuose turi būti nurodyti priimamų deginti pavojingų atliekų tipai ir kiekiai, apibrėžti dujų valymo metu susidarančių nuotekų užterštumo kontrolės metodai, monitoringo, mėginių ėmimo ir analizės metodai. Prieš priimdama atliekas, deginimo įmonė turi gauti informaciją apie atliekų sudėtį bei pati paimti jų mėginius ir atlikti analizę. Patenkinus tam tikras sąlygas, direktyva leidžia deginti pavojingas atliekas įmonėse, kurios nėra specialiai tam skirtos, pavyzdžiui, cemento krosnyse.

Nuotekų dumblo direktyva 86/278/EEC nustato nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje kontrolės principus. Joje nustatytos sunkiųjų metalų (kadmio, vario, nikelio, švino, cinko ir gyvsidabrio) koncentracijų maksimalūs ribiniai dydžiai dirvoje ir dumble, naudojamame žemės ūkyje, bei didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kuriuos galima kasmet įterpti į dirvožemį. Direktyva reikalauja kiekvienais metais registruoti susidarančius ir žemės ūkiui pateiktus dumblo kiekius, jo sudėtį ir savybes, bei jo naudojimo vietas. Dumblas ir dumblu tręšiamas dirvožemis turi būti analizuojami, laikantis nurodytų mėginių ėmimo ir analizės metodikų.

PCB ir PCT Šalinimo direktyva panaikina ankstesniąją Direktyvą 76/403/EEC ir nustato vietoj jos griežtesnę kontrolę, kurios tikslas iki 2010 metų pabaigos visiškai nukenksminti PCB ir PCT. Direktyva reikalauja, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, užtikrinančių saugų ir kuo greitesnį PCB ir PCT bei įrenginių, kuriuose yra šių medžiagų, nukenksminimą arba pašalinimą. Įrenginiai, kuriuose yra PCB ar PCT, turi būti atitinkamai paženklinti, o visi įrenginiai, kuriuose PCB yra daugiau negu 5 dm³, turi būti inventorizuoti. PCB/PCT atliekas bei jų turinčius įrenginius reikia kuo greičiau perduoti įmonėms, turinčioms leidimą juos nukenksminti arba šalinti. Direktyvoje apibrėžtos nukenksminimo ir šalinimo sąlygos. Valstybės narės per tris metus privalo sudaryti inventorizuotų įrenginių ir juose esančių PCB nukenksminimo ir šalinimo planus.

Titano dioksido pramonės atliekų direktyva 78/176/EEC, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, yra svarbi tik toms valstybėms, kurios turi titano dioksido pramonę. Jos tikslas - užkirsti kelią ir palaipsniui sumažinti taršą titano dioksido apdorojimo atliekomis bei sumažinti neigiamą poveikį, kurį sukelia į jūrą šalinamos titano dioksido atliekos. Direktyva 92/112/EEC reikalauja, kad valstybės narės sudarytų programas, kaip sumažinti rūgščių ir metalų turinčių atliekų susidarymą titano dioksido gamyklose.

1989 m. kovo mėnesį Bazelyje pasirašyta Konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 metų gruodžio 17 d. ratifikavus Bazelio Konvenciją išsiplėtė galimybės pasikeisti informacija su kitomis valstybėmis apie pavojingų ir kitų atliekų tarpvalstybinius pervežimus (nelegalių pervežimų kontrolė), ekologiškai švarias mažaatliekes technologijas, perdirbimo metodus, veiksmingas administracinės bei ūkinės veiklos ir atliekų tvarkymo sistemas. Pavojingų atliekų pervežimų kontrolė turi būti vykdoma tarptautiniu mastu.

3. esama atliekų tvarkymo būklė joniškio rajone

3.1. Bendri duomenys apie Joniškio rajoną

Joniškio rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje ir priklauso vienai iš dešimties Lietuvos apskričių – Šiaulių apskričiai. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi pietinėje Žiemgalos žemumos dalyje, kur netoli sienos su Latvija yra žemiausia rajono vieta - 34 m. Aukščiausia rajono vieta (94 m) yra rajono pietvakariuose, Linkuvos kalvagūbryje, skiriančiame Žiemgalos žemumą nuo Ventos vidurupio ir Mūšos – Nemunėlio žemumų pakraščių. Per rajoną teka Mūša, Sidabra ir Švėtė, nemažai smulkių upelių. Du nedideli ežerai, 18 tvenkinių. Miškingumas 16%, daugiausia mišrūs miškai. Didžiausi - Tyrelio, Žagarės, Didmiškis (1 pav.).

1 pav. Joniškio rajono teritorija

Joniškio rajono teritorija užima 1153 km² plotą. Rajono administracinis centras – Joniškis, esantis 37 km nuo Šiaulių miesto. Rajonui priklauso 10 seniūnijų: Žagarės, Gaižaičių, Gataučių, Joniškio, Kepalių, Kriukų, Rudiškių, Satkūnų, Saugėlaukio, Skaistgirio. Bendras rajono gyventojų skaičius 31 922. Etninė gyventojų sudėtis: lietuviai – 97,4 proc., rusai – 1,1 proc., latviai – 0,4 proc., baltarusiai – 0,2 proc., ukrainiečiai – 0,2 proc., o likusi dalis – kitų tautybių gyventojai.

3.2. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalyviai

Atliekų tvarkymą regione organizuoja Šiualių apskrities viršininko administracija, savivaldybės, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) bei atliekų tvarkytojai (atliekų surinkimo paslaugas teikiančios įmonės).

Šiaulių apskrities viršininko funkcijos:

1. organizuoti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo planų rengimą;

2. koordinuoti savivaldybių veiksmus įgyvendinant bendras regionines programas;

3. teikti paramą regioninių atliekų tvarkymo įrenginių žemės įsigijimo ar nuomos klausimais ir statybų priežiūros klausimais;

4. kontroliuoti regioninio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo eigą.

Be to, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja apskrities viršininką organizuoti regioninio atliekų tvarkymo plano parengimą. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektas, regioninio atliekų tvarkymo plano parengimas pavestas ŠRATC. Techninės pagalbos ŠRATC projekto planą už ŠRATC rengia konsultantas. Regiono atliekų tvarkymo planas turi būti kas 4 metus peržiūrimas ir jo naujos redakcijos parengimą organizuos Šiaulių apskrities viršininkas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą apskričių viršininkai rengia bendruosius teritorijų planus, kuriuose numato regioninio sąvartyno vietą arba parengia specialiojo teritorijų planavimo dokumentus - sąvartynų išdėstymo apskrityse schemas. Ši Šiaulių apskrities viršininko veikla turėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su ŠRATC. Žemės, projektavimo bei statybos priežiūros klausimus sprendžia apskrities viršininkas.

Pagrindinės savivaldybių pareigos (savivaldybių teritorijoje) yra šios:

1. leisti atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, taisykles, planus, vietinės rinkliavos nuostatus ir kontroliuti jų vykdymą;

2. organizuoti komunalinių atliekų, antrinių žaliavų tvarkymą, dalyvauti organizuojant regiono sąvartynų įrengimą, naudojimą, rekultivavimą ir aplinkos monitoringą;

3. paskirti ŠRATC atsakingu už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimą, organizavimą ir plėtrą, atsakingu už viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, sudaryti su ŠRATC koncesijos sutartį dėl viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo (organizavimo);

4. nustatyti ir skirti kompensacijas už atliekų tvarkymą socialiai remtiniems asmenims;

5. parinkti žemės sklypą komunalinėms atliekoms tvarkyti, kaupti lėšas šiems darbams atlikti;

6. dalyvauti kuriant regioninę atliekų tvarkymo sistemą;

7. nustatyti (tvirtinti) komunalinių atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydį;

8. supažindinti gyventojus su rajone nustatytomis atliekų rūšiavimo, surinkimo ir išvežimo taisyklėmis ir planu;

9. nustatyti pagal kompetenciją tarifus už papildomas paslaugas;

10. už atliekų tvarkymą surinktas lėšas naudoti atliekų tvarkymui.

Pagrindines Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) vykdoma funkcijas galima suskirstyti į keletą etapų. Iki regioninio sąvartyno pastatymo ŠRATC turi:

1. sukurti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;

2. organizuoti komunalinių atliekų regioninio sąvartyno bei kitų atliekų tvarkymo objektų statybą;

3. perimti pagrindinius rajonų bei seniūnijų sąvartynus;

4. įrengti 6 rajonines ir 28 seniūnijų aikšteles (atliekų priėmimo punktus), kuriose atliekos būtų rūšiuojamos, surenkamos stambiagabaritės bei pavojingos susidarančios buityje atliekos;

5. racionaliai naudoti turimą įstaigos turtą bei kitus išteklius;

6. organizuoti Kairių sąvartyno eksploatavimą;

7. organizuoti ir koordinuoti atliekų surinkimo infrastruktūros pertvarkymus ir plėtrą;

8. organizuoti regiono savivaldybėse esančio atliekų surinkimo transporto ir konteinerių parko atnaujinimą ir plėtrą;

9. teikti pasiūlymus teisės aktų papildymams ir pakeitimams;

10. rengti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nuostatų projektus;

11. teikti regiono savivaldybėms vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir jo pagrindimus;

12. vykdyti regiono atliekų turėtojų (gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų) švietimą bei propagandą komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

13. rengti ir įgyvendinti atliekų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, taisykles, planus, vietinės rinkliavos nuostatus ir kontroliuoti jų vykdymą;

14. rengti atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursų dokumentų projektus ir organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursus.

Įrengus regioninį sąvartyną ŠRATC turi:

1. administruoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;

2. mišrias komunalines atliekas šalinti tik naujajame regioniniame sąvartyne;

3. regioninį sąvartyną eksploatuoti pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus;

4. uždaryti pagrindinius rajonų bei seniūnijų sąvartynus;

5. eksploatuoti 6 rajonines ir 28 seniūnijų aikšteles (atliekų priėmimo punktus), kuriose atliekos rūšiuojamos, surenkamos stambiagabaritės bei pavojingos susidarančios buityje atliekos;

6. racionaliai naudoti turimą įstaigos turtą bei kitus išteklius;

7. koordinuoti atliekų surinkimo transporto ir konteinerių parko plėtrą;

8. teikti regiono savivaldybėms bei Šiaulių apskrities viršininko administracijai informaciją apie atliekų tvarkymo planų vykdymą;

9. vykdyti regiono atliekų turėtojų (gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų) švietimą bei propagandą komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

10. pagal savo kompetenciją įgyvendinti regioninį ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus;

11. sukurti ir vystyti duomenų apie atliekų šaltinius ir kiekius regione bazę;

12. įgyvendinti regione Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduotis viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtrai, biodegraduojamų atliekų tvarkymui, antrinių žaliavų surinkimui, statybos ir griovimo atliekų tvarkymui.

Perspektyvoje plečiant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ŠRATC papildomai gali:

1. projektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų perkrovimo stotis;

2. vykdyti nuotekų (sąvartyno filtrato, lietaus nuotekų) ir atliekų šalinimo veiklą;

3. vykdyti atliekų ir laužo bei kitų tarpinių produktų didmeninę prekybą;

4. organizuoti atliekų surinkimo transporto ir konteinerių parko atnaujinimą;

5. kurti ir plėsti atliekų rūšiavimo sistemą.

ŠRATC yra įsteigtas regiono savivaldybių ir veikia kaip organizacija, vykdanti ISPA/Sanglaudos fondo finansuojamo projekto Galutinio naudos gavėjo (užsakovo) funkcijas, t.y. projektavimo, tiekimo ir statybos darbų priežiūrą.

Savivaldybės atliekų tvarkytojų pareigos:

1. turi užsiregistruoti atliekas tvarkančių įmonių registre ir gauti TIPK leidimą;

2. įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

3. privalo sudaryti sutartį su ŠRATC, nes pastarajam perduodamos organizatoriaus funkcijos. Vykdyti Finansiniame memorandume nustatytus komunalinių atliekų surinkimo procentus (95 proc. nuo 2007m.);

4. vykdyti sutartyse su savivaldybėmis bei ŠRATC nustatytas atliekų rūšiavimo, pavojingų buitinių atliekų atskyrimo iš bendro atliekų srauto, stambiagabaritinių atliekų surinkimo ir kt. užduotis;

5. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą;

6. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Šios įmonės turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus;

7. kartu su ŠRATC parengti kolektyvinių konteinerių išdėstymo schemą bei atliekų surinkimo grafiką;

8. prižiūrėt ir dezinfekuoti konteinerius ir jų stovėjimo vietas;

9. įrengti antrinių žaliavų konteinerių pastatymo vietas;

10. tvarkyti surenkamų, išvežamų atliekų apskaitą;

11. teikti statistinius duomenis ŠRATC ir savivaldybei apie surenkamų komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, biodegraduojamų atliekų kiekius.

Atliekų turėtojų pareigos:

1. rūšiuoti atliekas susidarymo vietose, talpinant jas į tam skirtus konteinerius;

2. vadovaujantis principu „teršėjas moka“ mokėti įmokas už atliekų tvarkymą;

3. sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais (iki vietinės rinkliavos įvedimo);

4. vykdyti pirminę atliekų apskaitą (TIPK leidimus turinčios įmonės, organizacijos);

5. įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

6. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą;

7. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Šios įmonės turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus.

3.3. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas

Šiuo metu atliekų tvarkymo paslaugas Joniškio rajonui teikiančios įmonės bei jų sutvarkyti/surinkti atliekų kiekiai yra pateikti lentelėje (savivaldybės duomenys).

1 lentelė. Sutvarkytas/surinktas atliekų kiekis (pagal savivaldybės pateiktus 2004 m. duomenis)

ĮMONĖS PAVADINIMAS	SUTVARKYTOS/SURINKTOS ATLIEKOS t/m.						t/metus
ĮMONĖS PAVADINIMAS	Mišrios komunalinės	Asbesto turinčios atliekos	Sąšlavos	Statybinės	Pramoninės	Biodegrad.	t/metus
1. Joniškio rajonas
Joniškio komunalinis ūkis	nerūšiuotos						4267
Žagarės komunalinis ūkis	nerūšiuotos						980
UAB „Švarinta“	nerūšiuotos						421
Iš viso							5668

Duomenys apie turimą konteinerių kiekį ir turimą transportą, kuris priklauso UAB „Joniškio komunaliniam ūkiui“ pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Atliekų tvarkymui turimos priemonės

Eil Nr.	Konteineriai ir aikštelės	Joniškio rajonas
1.	Savivarčiai	1
2.	Šiukšliavežės su suspaudimo įrenginiu	4
3.	Traktorius – frontalinia pakrovėjas	3
4.	Konteineriai 0,14 m³tūrio kietoms atliekoms	86
5.	Konteineriai 0,24 m³tūrio kietoms atliekoms	1037
6.	Konteineriai 0,75 m³ tūrio kietoms atliekoms	68
7.	Konteineriai 1,1 m³tūrio kietoms atliekoms	46

Visos komunalinės atliekos, surinktos atliekų tvarkytojų iš gyvenamųjų teritorijų, įmonių, įstaigų ir kitų vietų, patenka į sąvartynus. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios komunalinės atliekos turėtų būti surenkamos atskirai nuo gamybos procesuose susidarančių atliekų. Faktiškai, smulkiosios organizacijos, o dažnai ir žymi dalis didesniųjų, nesirūpina atliekų rūšiavimu ir pateikia jas visas kaip nerūšiuotas komunalines atliekas.

3.4. Joniškio rajone susidarantys atliekų kiekiai

Pagal Joniškio rajono gyventojų skaičių, įvertinant atliekų susikaupimo normas mieste ir kaime, bandyta apskaičiuoti, koks kiekis komunalinių atliekų turėtų susidaryti. Gauti duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Duomenys apie susidarančių komunalinių atliekų kiekius t/metus (paskaičiuota pagal buitinių atliekų susikaupimo normas 2003 m.)

Gyventojų skaičius, iš viso	31922
Mieste	13526
Kaime	18139
Atliekų susidarymo norma
Mieste (m³/metus)	1,3
Kaime (m³/metus)	0,7
Šaltinis: rajonų savivaldybių patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklėswww.std.lt
*Skaičiavimas: gyventojų skaičius iš atliekų susidarymo normos**
Atliekų kiekis m³/per metus	30281,1
Mieste	17583,8
Kaime	12697,3
Skaičiavimas: 1m³ sudaro apie 175 kg (pagal COWI parengtą „Atliekų tvarkymo planų rengimas Lietuvos Respublikoje. Rekomendacijos savivaldybėms ir apskritims“)
Atliekų kiekis tonos/per metus	5299,2
Mieste	3077,17
Kaime	2222,03
Atliekų kiekis tonos/per metus (įmonių ir įstaigų) Pagal: Economic and financial aspects of implementation of the regional WMS in Lithuania miestui – 31.6%, kaimo vietovei –16% (procentais nuo gyventojų generuojamų atliekų kiekio)
Iš viso įmonėse ir įstaigose	1282,9
Mieste	972.4
Kaime	355,5
IŠ VISO ATLIEKŲ	6627,1

Iš 3 lentelės duomenų apskaičiavus, gaunasi, kad 61,1% komunalinių atliekų surenkama iš Joniškio rajono miestų, o 38,9 % iš kaimų. Be to, 19,4 % nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, susidaro komunalinių atliekų iš įmonių ir įstaigų.

Kaip buvo minėta aukščiau, į sąvartyną patenkantis atliekų kiekis yra nustatomas vizualiai, todėl šiuos duomenis negalima laikyti patikimais. Jie yra pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Duomenys apie faktinius surinktų atliekų kiekius t/metus pagal atliekų grupes (rajonų pateikti 2003 metų duomenys)

Nr.	ATLIEKŲ GRUPĖS	Joniškio r.
1.	Mišrios komunalinės	5668
2.	Pramonės atliekos
3.	Pakuočių atliekos
4.	Perdirbamos (popierius, stiklas ir kitos)
5.	Biodegraduojančios atliekos
6.	Pavojingos atliekos
	Naftos produktu užterštas vanduo
	Netinkami vaistai	0,9
7.	Stambiagabaritinės atliekos
8.	Nekomunalinės atliekos
	nuotekų dumblas	60
	skruberių dumblas	1050
	smėliagaudžių atliekos	80
	statybinės atliekos
	cemento dulkės
	asbesto turinčios atliekos
9.	Sąšlavos
10.	Bendras atliekų kiekis t/m	6858,9
11.	Surenkamas komunalinių atliekų kiekis ir patenkantis į sąvartyną t/m	5668

Pastaba: pakuočių ir perdirbamos atliekos, taip pat dalis biodegraduojančių ir pavojingų atliekųį į sąvartyną patenka bendru srautu.

Palyginus 3 ir 4 lentelėse pateiktus duomenis, matyti, kad teorinis paskaičiuotas komunalinių atliekų kiekis yra 6627,1 tonos per metus, o faktinis surenkamų komunalinių atliekų kiekis yra 5668 tonos per metus. Padalinus šiuos du skaičius gaunamas Joniškio rajono komunalinių atliekų surinkimo procentas – 85,5 %.

Kaip matyti iš 4 lentelės, perdirbamų atliekų surinkimas Joniškio rajone nėra organizuotas.

Nustatant regiono komunalinių atliekų sudėtį, siūloma taikyti atliekų sudėties vidurkį, apskaičiuotą iš keleto šaltinių. Detalesnė komunalinių atliekų procentinė sudėtis yra pateikta 4a lentelėje.

Bendras Joniškio rajono susidarančių komunalinių atliekų kiekis siekia 6627,1 t/metus

( miesto 4049,6 t/m, kaimo 2577,5 t/m). Taigi galima apskaičiuoti, kokią dalį šiose atliekose sudarys įvairios atliekų sudėtinės dalys (tame tarpe ir antrinės žaliavos).

4a lentelė. Regiono komunalinių atliekų sudėtis (pagal RAT planą)

Komunalinių atliekų sudėtis	Dalis, % mieste	Dalis, % kaime	Kiekis, t/m. mieste	Kiekis, t/m. kaime	Bendras atliekų kiekis	Vidutinis surinkimo %
Organinės atliekos (augalinės ir gyvulinės kilmės maisto atliekos, sodo atliekos)	46,2	27,7	1870,9	714,0	2584,9	39,0
Popierius ir kartonas	16,1	1,1	652,0	28,4	680,4	10,3
Plastmasė	9,6	4,5	388,8	116,0	504,8	7,6
Stiklas	7,2	11,3	291,6	291,3	582,9	8,8
Mediena	0,2	-	8,1	-	8,1	0,12
Geležis ir kiti metalai	2,7	3,8	109,3	97,9	207,2	3,1
Kitos degios medžiagos	6,2	12,5	251,1	322,2	573,3	8,7
Kitos nedegios medžiagos	5,2	39,1	210,6	1007,8	1218,4	18,4
Pavojingos atliekos	0,7	-	28,3	-	28,3	0,4
Kitos atliekos (tarp jų elektronikos laužas)	5,9	-	238,9	-	238,9	3,6
Iš viso	100	100	4049,6	2577,5	6627,1	100,0

3.5. Atliekų šalinimo įrenginiai

Visi sąvartynai suskirstomi į dvi pagrindines grupes: 1) pagrindiniai sąvartynai, kur atliekos sutvarkomos vietoje; 2) seniūnijų ir kaimų sąvartynai, kur atliekos pašalinamos, o vietovė sutvarkoma. Vietos savivaldos institucijos kartu su esamų sąvartynų operatoriais turi parengti ir suderinti su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais esamų sąvartynų sutvarkymo planus.

5 lentelė. Duomenys apie uždarytinus inventorizuotus Joniškio rajono sąvartynus (koreguoti pagal ŠRATC ir savivaldybės pastabas) 2004-12-24

*Eil.* *Nr.*	*Rajonas*	*Sutvarkymo būdas*	*WSP duomenys*			*Duomenys įvertinus savivaldybės ir AAA pateiktas pastabas*
*Eil.* *Nr.*	*Rajonas*	*Sutvarkymo būdas*	*Sąvartynų kiekis*	*Plotas*	*Atliekų kiekis*	*Sąvartynų kiekis*	*Plotas*	*Atliekų kiekis*
1.	Joniškio rajonas	Atliekas sutankinti, užpilti gruntu, užsodinti ( 1 sąrašas)	15	16,70	33250	15	20,09	44350
2.	Joniškio rajonas	Atliekas pašalinti, vietovę sutvarkyti (2 sąrašas)	2	3,60	10250	2	2,40	6600
4.	Joniškios rajonas	Sąvartynai uždaryti po inventorizacijos (4 sąrašas)	-	-	-	1	0,5	12500
5.	*Iš viso*		17	24,0	43500	18	*22,99*	*63450*

Kitose dviejose lentelėse yra pateikta informacija apie Joniškio rajono uždarytinus sąvartynus ir jų sutvarkymo būdus.

6 lentelė. Duomenys apie uždarytinus Joniškio rajono sąvartynus. Sutvarkymo būdas: atliekas sutankinti, užpilti gruntu, užsodinti.

Eil. Nr.	Sąvartyno Kodas (ID)	Sąvartyno pavadinimas	Seniūnija		Vietovės pavadinimas/ koordinatės X,Y (pagal LKS-94)	Eksploat. pradžia (m.)	Sąvartyno plotas (ha)*	Atliekų kiekis (m³)
1	2	3	4		5	6	7	8
Joniškio rajonas
1	2	3	4	5		6	7	8
1.	71103	Dargių	Gataučių	Dargiai X-6222951,0 Y-468891,0		1985	0,60	2900
2.	71106	Darginių	Kriukų	Pikcevičiai X-6232795,7 Y-490939,5		1985	1,00	2050
3.	71108	Gasčiūnų	Kepalių	Klopai X-6222831,5 Y-477649,6		1985	2,50	1550
4.	71111	Plikiškių	Satkūnų	Plikiškiai X-6244443,9 Y-480213,8		1985	0,80	2650
5.	71112	Rengių	Žagarės	Rengiai X-6248451,9 Y-451364,9		1997	3.00	4950
6.	71113	Žukančių	Gaižaičių	Žukančiai X-6238269,8 Y-447033,0		1985	1,20	2900
7.	71115	Alsių	Skaistgi-rio	Skaistgiris X-6241646,3 Y-464354,5		1996	1,50	2500
8.	71117	Trumpaičių	Rudiškių	Trumpaičiai X-6228269,3 Y-460362,5		1992	0,50	2250
9.	71102	Stungių	Žagarės	Stungiai X-6245200,2 Y-457242,0		1986	0,80	1450
10.	71104	Kirnaičių	Kepalių	Kirnaičiai X-6228186,6 Y-475001,2		1985	0,50	2250
11.	71105	Spirakių	Satkūnų	Spirakiai X-6243976,0 Y-471174,4		1985	0,50	2750
12.	71107	Dvariukų	Kriukų	Dvariukai X-6235976,1 Y-493548,7		1985	1,00	3850
13.	71109	Bikaičių	Kriukų	Bikaičiai X-6244932,0 Y-490106,4		1989	1,00	2050
14.	71110	Joniškio/ Tubinų	Kriukų	Tubinai X-6227826,6 Y-4862219,2		1985	3,00	4200
15.	71116	Mišeikių/ Padirvonių	Joniškio	Mišeikiai X-6237503,1 Y-471681,3		1985	3,00	6050
15 vnt. Iš viso							20,9	44350

7 lentelė. Duomenys apie uždarytinus inventorizuotus Šiaulių apskrities pagrindinius seniūnijų ir kaimo sąvartynus. Sutvarkymo būdas: atliekas pašalinti, vietovę sutvarkyti

Eil. Nr.	Sąvartyno kodas (ID)	Sąvartyno pavadinimas	Seniūnija	Vietovės pavadinimas/ koordinatės X,Y (pagal LKS-94)	Eksploat. pradžia (m.)	Sąvartyno plotas (ha)*	Atliekų kiekis (m³)
1	2	3	4	5	6	7	8
Joniškio rajonas
1.	71118**	Stungių (nelegalus)	Žagarės	Stungiai X-6244510,3 Y-457577,0	1990	0,90	2550
2.	71114	Daukšių	Žagarės	Daukšiai X-6249331,6 X-459483,5	1985	1,50	4050
2 vnt. Iš viso						2,4	6600

4. KURIAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS APIBŪDINIMAS

Atliekų tvarkymas apima visus etapus, nuo atliekų surinkimo iki galutinio šalinimo. Atliekų surinkimui taikomas būdas priklauso nuo aptarnaujamos teritorijos užstatymo pobūdžio ir apgyvendinimo laipsnio bei vyraujančios ūkinės veiklos joje. Dažniausiai naudojamas betarinis ir konteinerinis atliekų surinkimo būdai.

Kaip ir bet kuriame kitame rajone Joniškio gyventojai „kuria“ komunalines atliekas, įmonės taip pat pagal savo darbo profilį turi ir specifinių (gamybinių) atliekų, kurias jos turėtų tvarkyti gamtos išteklių naudojimo leidimuose nustatyta tvarka.

Joniškio rajone centralizuota atliekų tvarkymo sistema nėra susiformavusi. Joniškyje ir rajono miesteliuose Žagarėje, Saugėlaukio, Skaistgirio, Kriukų ir kitose gyvenvietėse veikia atskiros komunalinio ūkio tarnybos, kurios iš gyventojų ir kitų atliekų turėtojų surenka atliekas ir deponuoja jas sąvartynuose. Pagal Šiaulių regiono galimybių studiją rajone yra 1 pagrindinis rajoninis ir 20 kaimo sąvartynų, iš kurių 17 numatoma uždaryti pirmame etape.

Kitose gyvenvietėse, kaimuose ir kaimo teritorijoje atliekų surinkimo paslaugos neteikiamos ir gyventojai bei kiti atliekų turėtojai atliekas patys pristato į atskirus kaimų sąvartynus. Atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną, yra kontroliuojamas tik darbo dienomis ir tik darbo laiku. Tačiau atliekų kiekis nustatomas vizualiai.

8 lentelė. Pagrindiniai atliekų tvarkytojai 2004 m.

1. Joniškio rajonas

Joniškio komunalinis ūkis

Žagarės komunalinis ūkis

UAB “Švarinta”

8 lentelėje išvardyti pagrindiniai šiuo metu esantys Joniškio rajono atliekų tvarkytojai, surenkantys komunalines atliekas iš gyventojų, įstaigų, organizacijų.

Pagal 4 lentelės pateiktus duomenys matyti, kad perdirbamų atliekų tvarkymo situacija Joniškio rajone yra sudėtinga, reikėtų skirti didesnį dėmesį. Antrinių atliekų bei pakuočių srautai nuolat didėja, kylant pragyvenimo lygiui. Šios atliekos gali būti perdirbtos ir panaudotos.

Siekiant pagerinti šią situaciją planuojama įrengti Joniškio rajone po keletą atliekų priėmimo punktų bei konteinerinių aikštelių.

Duomenys apie Joniškio rajone numatomų įrengti APP ir konteinerinių aikštelių skaičių pateikti 9 lentelėje. Joje įvertinta, kad perspektyvoje atliekų surinkimo sistemos vystymas numatomas dviem etapais: I etape įrengiant atliekų priėmimo punktus bei konteinerines aikšteles pagal esamą apkrovą, o antrajame etape – įrengiant papildomas aikšteles perspektyvinei apkrovai 2015 metais. Kuriant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, svarbu tinkamai organizuoti atliekų surinkimą. Atliekų surinkimui bus skirtos A ir B tipo konteinerinės aikštelės, rajoninis ir seniūnijų atliekų priėmimo punktai bei individualūs konteineriai.

A tipo konteinerinės aikštelės – tai buitinių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose stovės po 3 konteinerius, skirtus talpini po 1,1 m³ mišrių komunalinių atliekų.

B tipo konteinerinės aikštelės – tai mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimui skirtos aikštelės, kurios bus įrengiamos padidinto žmonių susibūrimo (rajono savivaldybės numatytose) vietose. Šiose aikštelėse iš viso stovės po 6 konteinerius, 3 iš jų talpins po 1,1 m³ mišrių komunalinių atliekų, o kiti 3 konteineriai po 1,1 m³ talpos bus skirti surinkti atitinkamai stiklui, popieriui-kartonui bei plastmasei.

Seniūnijos atliekų priėmimo punktas

Seniūnijos atliekų priėmimo punkto paskirtis – užtikrinti antrinių žaliavų, biodegraduojančių ir kitų atliekų surinkimą. Seniūnijos atliekų priėmimo punkte bus pastatyti trys konteineriai (po 1,1 m³ talpos), skirti mišrioms komunalinėms atliekoms, du konteineriai (po 5 m³ talpos), skirti stambiems buitiniams prietaisams ir žaliosioms atliekoms bei šeši konteineriai (po 3 m³ talpos), skirti atitinkamai naudotoms padangoms, medienos atliekoms, popieriui, plastmasei, stiklui, metalui. Šis punktas – tai aptverta teritorija, kurioje numatyta kietos dangos aikštelė (15x25 m), apšvietimas, žalių atliekų surinkimo aikštelė (15x5 m) ir vieta įvairios talpos konteineriams.

Rajoninis atliekų priėmimo punktas

Rajoninio atliekų priėmimo punkto paskirtis – užtikrinti antrinių žaliavų, biodegraduojančių ir kitų atliekų surinkimą. Rajoniniame atliekų priėmimo punkte bus pastatyti trys konteineriai (po 1,1 m³ talpos), skirti mišrioms komunalinėms atliekoms, trys konteineriai (po 3 m³ talpos), skirti stiklui, trys konteineriai (po 5 m³ talpos), skirti metalui, plastmasei, popieriui, penki konteineriai (po 10 m³ talpos), skirti statybinėms ir kitoms stambiagabaritėms atliekoms, naudotoms padangoms, buitiniams prietaisams, medienos ir žaliosioms atliekoms, o taip pat trys po 0,2 m³ talpos statinės, skirtos skystoms atliekoms.

Šis punktas – tai aptverta teritorija, kurioje numatyta kietos dangos aikštelė (22x30 m), šakų ir kitų žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė (22x10 m), vieta įvairios talpos konteineriams. Numatytas elektros energijos tiekimas pavojingų atliekų surinkimo punktui ir teritorijos apšvietimui.

Kaimo kategorijos sąvartynai bus uždaromi iki 2010 metų, bet tam būtina sąlyga – įrengti visoje jų aptarnavimo zonoje pakankamą konteinerinių aikštelių tinklą.

9 lentelė. Joniškio rajone reikalingas APP ir konteinerių aikštelių skaičius.

Nr	Joniškio rajonas			Iš viso APP	Iš viso KA
Nr	Elemento pavadinimas	I etapo	Pastabos
1	Rajoninis atliekų priėmimo punktas	1	Joniškio	1
2	Seniūnijų atliekų priėmimo punktas	3		3
3	Konteinerinių aikštelių A tipo	15			15
4	Konteinerinių aikštelių B tipo	7			7

Įvertinant regione susidarantį atliekų kiekį, atlikti konteinerių poreikio skaičiavimai. Jie pateikiami priede A, o lentelėje pateikti galutiniai rezultatai. Atliekant skaičiavimus įvertinta, kad atliekos iš daugiabučių namų, individualių namų - ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Parinkti standartinio dydžio konteineriai. Pasirenkant didesnės talpos (nei nurodyti atliktuose skaičiavimuose) konteinerius, reikalingų konteinerių skaičius atitinkamai sumažėtų. Ateityje, didėjant Valstybinio strateginio plano reikalavimams, reikalingų konteinerių kiekis atitinkamai didės.

Reikalingas konteinerių kiekis Joniškio rajone

Konteineriai

2006 metais

2010 metais

Komunalinėms atliekoms

1,1 m³

0,12 m³

368

6540

421

7488

Antrinėms žaliavoms

1,1 m³

429

Komunalinėms ir antrinėms žaliavoms konteinerių įrengimas vyks dviems etapais: iki 2006 metų pabaigos ir iki 2010 metų pabaigos.

.1 REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMO MODELIS

Finansavimo modelio principai

1. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra vieninga komunalinių atliekų tvarkymo sistema, vienijanti Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms nustatytus reikalavimus.

2. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą sudaro:

2.1. Šiaulių apskrities viršininkas ir Šiaulių apskrities viršininko administracija;

2.2. Šiaulių apskrities savivaldybės: Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių rajono, Šiaulių miesto;

2.3. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras;

2.4. atliekų surinkimo įmonės

2.5. atliekų turėtojai (Šiaulių regiono gyventojai, įmonės, įstaigos, organizacijos).

3. Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindas yra principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

4. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemoje taikomas atliekų tvarkymo išlaidų apmokėjimo būdas – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava).

5. Šiaulių regiono savivaldybės nutaria taikyti solidarų vietinės rinkliavos dydį, t. y. už vienos tonos (vieno kubinio metro) komunalinių atliekų sutvarkymą nustatomas visose Šiaulių regiono savivaldybėse vienodas vietinės rinkliavos dydis.

6. Kad būtų užtikrintas regiono atliekų tvarkymo sistemos vieningumas bei solidaraus vietinės rinkliavos dydžio taikymo principas, Šiaulių regiono savivaldybės, tvirtindamos atliekų tvarkymo planus bei taisykles, skaičiuodamos vietinės rinkliavos dydį ar tarifą, naudoja tą pačią metodiką.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo išlaidos

Atliekų tvarkymo išlaidas galima suskirstyti į kelias stambesnes grupes: surinkimo; transportavimo iki regioninio sąvartyno, rūšiavimo, surinkimo infrastruktūros išlaikymo, šalinimo (deponavimo) sąvartyne, atliekų šalinimo infrastruktūros (regioninio sąvartyno, savivaldybių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo aikštelių) kūrimo ir išlaikymo, sąvartynų uždarymo ir priežiūros uždarius, administravimo, visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo.

Šiaulių regiono savivaldybės perduoda joms įstatymo priskirtą funkciją – organizuoti Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymą jų įsteigtai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. ŠRATC vienintelis vykdys savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas, t. y. jis visiškai atsakys už atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą savivaldybėje ir skelbs viešuosius konkursus atliekų surinkimo paslaugoms teikti savivaldybės teritorijoje bei sudarys sutartis su atliekų surinkimo bendrovėmis.

Atliekų surinkimo bendrovių išlaidos atliekų surinkimo ir transportavimo veiklai vykdyti (toliau – atliekų šalinimas) būtų:

- atliekų surinkimo ir transportavimo iki regioninio sąvartyno išlaidos (degalai, tepalai, išlaidos šiukšliavežėms remontuouti ir prižiūrėti, amortizacija, darbo užmokesčio fondas, SODRA, ilgalaikio turto, tiesiogiai naudojamo atliekų surinkimo ir transportavimo veiklai, nusidėvėjimas, komunalinės ir ryšių paslaugos, įmonės rentabilumo norma);

- išlaidos atliekų surinkimo infrastruktūrai išlaikyti (konteinerių (kurie jiems priklauso nuosavybės teise) amortizacija, konteinerių aikštelių remontas ir priežiūra);

- antrinių žaliavų, didžiųjų, buityje susidarančių statybos ir griovimo, pavojingų atliekų, padangų surinkimas ir rūšiavimas (jeigu atliekų surinkimo įmonėms tai bus priskirta).

Kaip jau buvo minėta, ŠRATC atliks Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus bei koordinatoriaus funkcijas. Jis vykdys atliekų šalinimo (deponavimo regioniniame sąvartyne) funkcijas, organizuos (arba pats vykdys) savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir žaliųjų (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelių eksploatavimą, administruos regioninę atliekų tvarkymo sistemą. ŠRATC išlaidos minėtoms funkcijoms atlikti bus vadinamos atliekų šalinimo išlaidomis. Jas sudaro:

- uždarytų regiono sąvartynų priežiūra;

- atliekų šalinimo išlaidos (regioninio ir rajoninių sąvartynų eksploatacijos), įskaitant reikiamas išlaidas kurui, medžiagoms, paslaugoms, darbo užmokesčiui, ilgalaikio turo nusidėvėjimui ir pan.;

- kaupiamosios lėšos regioniniam sąvartynui uždaryti;

- savivaldybių ir seniūnijų atliekų rūšiavimo aikštelių ir žaliųjų (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidos;

- konteinerių aikštelių ir jų įrangos nusidėvėjimo išlaidos;

- savivaldybių atliekų turėtojų bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo išlaidos;

- projektui vykdyti skolintų lėšų su palūkanomis grąžinimas;

- vietinės rinkliavos rinkimo ir tvarkymo administravimo išlaidos;

- Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus (administravimo) funkcijų (informacijos apie susidarančių atliekų kiekius rinkimas ir kaupimas, jų susidarymo ir sistemos monitorinio organizavimas, regiono vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimas, regiono savivaldybių atliekų tvarkymo planų projektų rengimas, savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių projektų rengimas ir pan.) vykdymo išlaidos.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos ir atliekų tvarkymo išlaidų dengimo šaltiniai

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos ir atliekų tvarkymo išlaidų finansavimo šaltiniai yra išoriniai (ISPA/Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir skolintomis lėšomis finansuojamas projektas) ir vidiniai (lėšos gaunamos už atliekamas paslaugas, t. y. už atliekų tvarkymą).

Už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) Šiaulių regiono savivaldybės įveda soldarią vietinę rinkliavą bei patvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti šias atliekų tvarkymo išlaidas:

1. atliekų surinkimo kaštus: buityje susidarančių pavojingų, statybos ir griovimo, didžiųjų atliekų, gyventojų mechaninių transporto priemonių padangų, pakuočių, elektros ir elektronikos įrangos atliekų, biologiškai suyrančių (tarp jų žaliųjų atliekų) atliekų, išlaidų atliekų surinkimo infrastruktūrai išlaikyti, antrinėms žaliavoms surinkti ir rūšiuoti;

2. atliekų transportavimo kaštus: atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno išlaidas;

3. atliekų šalinimo (deponavimo) kaštus: išlaidas uždarytų regioninių ir savivaldybių sąvartynų priežiūrai, atliekų šalinimo (regioninio sąvartyno eksploatacijos) išlaidas, kaupiamas lėšas apskrities savivaldybių regioniniam sąvartynui uždaryti, savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidas, visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo išlaidas, regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus funkcijų vykdymo išlaidas, už skolintas lėšas įsigyto ir (ar) sukurto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, projektui vykdyti skolintų lėšų palūkanas, regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtros išlaidas;

4. vietinės rinkliavos administravimo kaštus.

Vietinės rinkliavos lėšos gali būti naudojamos tik aukščiau nurodytoms išlaidoms kompensuoti. Vietinės rinkliavos rinkimą organizuoja savivaldybės. Regiono savivaldybių pageidavimu koncesijos sutartyse su ŠRATC dėl savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo operatoriaus funkcijų perdavimo bus numatyta nuostata, kad vietinės rinkliavos administravimo (jos rinkimo) funkcija perduodama ŠRATC.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo principai

Šiaulių regiono savivaldybės nusprendė taikyti solidarų vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo būdą, t. y. už vienos tonos (vieno kubinio metro) komunalinių atliekų sutvarkymą nustatomas visose Šiaulių regiono savivaldybėse vienodas vietinės rinkliavos dydis. Visų savivaldybių vietinės rinkliavos lėšos turi dengti toliau pateiktoje lentelėje išvardytas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos išlaidas.

Regiono savivaldybių vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą sudarys keturios pagrindinės sudedamosios dalys: atliekų surinkimo ir transportavimo kaštams padengti („surinkimo kaštai“), atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno kaštai („transportavimo kaštai“), atliekų šalinimo kaštai padengimui („šalinimo kaštai“), vietinės rinkliavos administravimo kaštai („administravimo kaštai“).

Vietinės rinkliavos struktūra pateikiama 6a lentelėje.

Šiaulių regiono savivaldybės ir atliekų tvarkymo įmonės pateikia ŠRATC būtiną informaciją vienos tonos atliekų surinkimo (surinkimo kaštai) ir transportavimo iki regioninio sąvartyno (transportavimo kaštai) kaštams apskaičiuoti. ŠRATC apskaičiuoja savivaldybių surinkimo ir transportavimo kaštus

, kur (1)

N_i – atliekų surinkimo kaštai;

V_i– savivaldybėje susidarančių atliekų kiekis ;

– Šiaulių regiono savivaldybės.

, kur (2)

T_i – atliekų transportavimo kaštai iki regioninio sąvartyno;

V_i– savivaldybėje susidarantys atliekų kiekiai ;

– Šiaulių regiono savivaldybės.

ŠRATC skaičiuoja savivaldybių surinkimo ir transportavimo kaštus, taikydamas vienodą skaičiavimo metodiką. Surinkimo mokesčiai atskirose savivaldybėse bus skirtingi dėl atliekų kiekio, atskirų atliekų turėtojų ir jų grupių atstumo iki regioninio sąvartyno.

Apskaičiuojami ŠRATC atliekų šalinimo kaštai, įvertinant visas nurodytas sąnaudas:

, kur (3)

M – visi ŠRATC atliekų šalinimo kaštai;

- regione susidarančių atliekų kiekis.

Savivaldybės nustato vienodą administravimo mokesčio dydį vienai atliekų tonai (a) visose regiono savivaldybėse.

ŠRATC apskaičiuoja solidarų regiono savivaldybių vietinės rinkliavos dydį už vienos atliekų tonos sutvarkymą:

kur (4)

6a lentelė. Vietinės rinkliavos už vienos tonos atliekų sutvarkymą struktūra

Kaštai

Išlaidos

Paslaugų teikėjas (lėšų gavėjas)

Surinkimo kaštai (n)

- buityje susidarančių pavojingų atliekų,

- buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų,

- buityje susidarančių didžiųjų atliekų,

- gyventojų mechaninių transporto priemonių padangų,

- buityje susidarančių pakuočių,

- buityje susidarančių elektros ir elektronikos įrangos atliekų,

- buityje susidarančių biologiškai suyrančių (tarp jų žaliųjų) atliekų.

- išlaidos atliekų surinkimo infrastruktūrai išlaikyti;

- išlaidos antrinėms žaliavoms surinkti ir rūšiuoti:

ŠRATC konkurso būdu parinkta atliekų surinkimo įmonė arba pats ŠRATC, jeigu jis turės logistikos padalinį

Transportavimo kaštai (t)

atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno išlaidos.

ŠRATC konkurso būdu parinkta atliekų surinkimo įmonė arba pats ŠRATC, jeigu jis turės logistikos padalinį

Šalinimo kaštai (m)

- išlaidos uždarytų regioninių ir savivaldybių sąvartynų priežiūrai;

- atliekų šalinimo (regioninio sąvartyno eksploatacijos) išlaidos;

- kaupiamosios lėšos apskrities savivaldybių regionininiam sąvartynui uždaryti;

- savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidos;

- visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo išlaidos;

- regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus funkcijų vykdymo išlaidos;

- už skolintas lėšas įsigyto ir (ar) sukurto ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos;

- projektui vykdyti skolintų lėšų palūkanos;

- regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtros išlaidos.

ŠRATC

Administravimo kaštai (a)

vietinės rinkliavos surinkimo ir tvarkymo administravimo išlaidos

ŠRATC, kuriam perduodamas vietinės rinkliavos administravimas

Nr. 1 schema ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DALYVIŲ MOKĖJIMŲ UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGAS SCHEMA (nuo 2007-01-01)

Iš vietinės rinkliavos ŠRATC

mokamos lėšos už komunalinių atliekų

tvarkymą

ŠRATC pagal sutartis mokamos lėšos

už atliekų rinkimą ir/ar rūšiavimą

(VIETINĖ RINKLIAVA)

– vidutinis regiono atliekų surinkimo mokestis. (5)

Kadangi savivaldybėse atliekų turėtojams natūraliai susidaro skirtingas atliekų kiekis, konkretiems atliekų turėtojams (gyvenamosioms valdoms, garažams, kolektyviniams sodams, įmonėms ir kt.) mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą bus skirtingas.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistema galės pradėti visiškai funkcionuoti tik pastačius naują regioninį sąvartyną Aukštrakiuose. Jo statyba bus baigta ne ankščiau kaip 2007 m. pradžioje. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybai priėmus sprendimą įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, reikės parengiamojo laikotarpio pasiruošti administruoti vietinės rinkliavos rinkimą. Todėl regiono savivaldybės turėtų priimti sprendimą įvesti vietinę rinkliavą 2006 m. antrame pusmetyje, ir nustatyti, kad rinkliava bus pradėta rinkti nuo 2007 m. sausio 1 d. (jeigu regioninio sąvartyno statyba nevėluos).

5. ATLIEKŲ TVARKYMAS. KELIAMI REIKALAVIMAI IR PLĖTRA

5.1. Mišrios komunalinės atliekos

Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduotys yra:

1. užtikrinti iki 2007 metų viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems miestų, miestelių ir kaimų (didesnių kaip 200 gyventojų) gyventojams ir ūkio subjektams (įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms);

2. siekti, kad ši paslauga būtų pasiūlyta iki 2007 metų visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Laikoma, kad paslauga įdiegta, jeigu ja naudojasi 85 procentai ar daugiau tos teritorijos ūkio subjektų (įmonių, įstaigų ir organizacijų) ir gyventojų;

3. parengus dokumentaciją, būtiną ES finansavimui gauti, įgyvendinti investicinius regioninių atliekų tvarkymo sistemų diegimo projektus ne vėliau kaip per 2–4 metus;

5. pastačius regioninį sąvartyną uždaryti visus kitus regiono teritorijoje esančius sąvartynus.

Komunalinės mišrios atliekos arba atliekos, likusios atskyrus perdirbti tinkamas atliekas, turi būti surenkamos į konteinerius. Betario atliekų surinkimo tikslinga palaipsniui atsisakyti. Ten, kur neįmanoma pastatyti komunalinių atliekų konteinerių, turi būti naudojamos kitos talpos (pvz., maišai atliekoms).

Nuo atliekų išnešimo iš namų iki faktinio atliekų surinkimo atliekos tam tikrą laiką laikomos lauko sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma betarė surinkimo sistema. Nuo šio laikymo lauko sąlygomis priklauso taikomas atliekų surinkimo metodas.

Atliekų surinkimo priemonių statymo vietos turi būti parinktos iš anksto. Atstumas nuo gyvenamųjų namų iki šių vietų arba iki kolektyvinių konteinerių turi būti minimalus, turi būti įvertinti sanitarinių normų reikalavimai. Tik gyvenvietėse, kuriose vietoj vietinių šiukšlynų (kuriuose dabar gyventojai šalina atliekas) bus įrengtos konteinerių aikštelės, atstumai iki jų nebus ribojami..

Atliekų surinkimas

Atliekoms surinkti galima naudoti individualius konteinerius arba įrengti konteinerines aikšteles. Didžiausias gyventojų tankis yra (ir atitinkamai didžiausias atliekų kiekis susidaro) daugiabučiuose namuose. Todėl ypač svarbu prie daugiabučių įrengti konteinerines aikšteles su didelės talpos konteineriais. Individualius namus (ypač kaime) tikslinga aprūpinti individualiais mažos talpos konteineriais.

Antrinėms žaliavoms surinkti bus įrengtos antrinių žaliavų konteinerinės aikštelės. Miestuose jos turėtų būti įrengtos pagal santykį 1 aikštelė 600 gyventojų (esant gyventojų tankumui 4000 gyv./km²). Esant mažesniam gyventojų tankumui, viena antrinių žaliavų konteinerinė aikštelė įrengiama atinkamai mažesniam gyventojų skaičiui (pavyzdžiui, esant gyventojų tankumui 3000 gyv./km², 1 aikštelė įrengiama 450 gyventojų).

Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka pagal nustatytą maršrutą buityje susidariusias antrines žaliavas, biodegraduojamas, pavojingas ir didžiąsias atliekas. Visos šios atliekos surenkamos iš atliekų turėtojų nustatytu maršrutu pagal iš anksto su ŠRATC, seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio įmonėmis suderintą grafiką.

Iš atliekų surinkimo vietų, kolektyvinių konteinerių ir konteinerių aikštelių atliekos turi būti surenkamos didelės talpos sunkvežimiais su presavimo įranga. Visose gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei 100 gyventojų, atliekos turi būti surenkamos ne rečiau nei kartą per dvi savaites. Šiltuoju metų laikotarpiu galimas dažnesnis atliekų surinkimas.

Atliekų šalinimas

Visos komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną.

5.2. Atliekų surinkimas ir transportavimas

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, kurią privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai, besinaudojantys savivaldybės atliekų tvarkymo sistema. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis kompensuoja atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo ir sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo, sąvartyno uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas.

Atliekų turėtojai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant atskirą antrinių žaliavų, stambiagabaričių atliekų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą, biodegraduojamųjų atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, atliekų sąvartynų įrengimą, eksploatavimą ir jų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo. Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą vadovaudamiesi vietinės rinkliavos nuostatais.

Vietinės rinkliavos dydis nustatomas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo (1 tonos (1 m³) palaidų atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, stambiagabaričių atliekų surinkimo, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo, biodegraduojamųjų atliekų atskiro surinkimo ir jų kompostavimo, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudų, sąvartynų eksploatavimo sąnaudų) kaštus. Įvertinus atliekų turėtojams teikiamų paslaugų lygį nustatomas vietinės rinkliavos dydis:

Ø atliekų turėtojams, kurie atliekas šalina individualiuose konteineriuose;

Ø atliekų turėtojams, kurie atliekas šalina kolektyviniuose konteineriuose (ne didesniu kaip 100 metrų atstumu);

Ø atliekų turėtojams, kurie atliekas šalina atliekų priėmimo punktuose (ne didesniu kaip 1 km atstumu).

Regiono savivaldybės apsisprendė pasirinkti vieningą vietinės rinkliavos dydį visiems atliekų turėtojams. Nustatant vietinės rinkliavos dydžius:

a) gyventojams tenkančių buitinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo metinių sąnaudų suma padalijama iš gyventojų skaičiaus;

b) ūkio subjektams ir kitiems juridiniams asmenims – pagal 1 tonos komunalinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo sąnaudų dydį, tačiau už atliekų kiekį ne mažesnį kaip apskaičiuotą iš vienam juridinio asmens darbuotojui vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytos atliekų susikaupimo normos ir darbuotojų skaičiaus.

Atliekas surenkanti įmonė, kuri sudarė sutartį dėl atliekų surinkimo paslaugų teikimo tam tikrame apskrities rajone ar keliuose rajonuose, turi toliau organizuoti atliekų surinkimą, t. y. pastatyti konteinerius, sudaryti atliekų surinkimo maršrutų schemas. Tiksli konteinerių pastatymo vieta ir naudotinas konteinerių tipas turi būti nustatytas kartu su savivaldybių ir/arba seniūnijų bei ŠRATC atstovais.

Perdirbamoms atliekoms surinkti didelę įtaką turės gamintojai (pakuočių naudotojai). Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą jie bus atsakingi už pakuočių atliekų rinkimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Todėl gamintojai (pakuočių naudotojai) turi inicijuoti perdirbamų atliekų surinkimo iš mažmeninės bei didmeninės prekybos centrų ir pan. sistemą.

Atliekų transportavimas

Atliekos turi būti transportuojamos į atliekų tvarkymo arba šalinimo vietas transporto priemone, surenkančia atliekas iš atliekų turėtojų. Mišrios komunalinės atliekos bus transportuojamos tiesiai į galutinę šalinimo vietą atliekų surinkimo autotransportu. Atliekų susidarymo vietoje atskirtos atliekos, surinktos iš antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių ir atliekų priėmimo aikštelių, bus pervežamos į komunalinių atliekų apdorojimo vietas.

5.3. Specifinės atliekos

Antrinės žaliavos

Pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų atliekų utilizavimo pagrindas – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje ir atskiras surinkimas.

Surinkimas

Surinkimui taikoma antrinių žaliavų surinkimo sistema – miesto vietovėse įrengiamos antrinėms žaliavoms rinkti skirtos konteinerių aikštelės. Šiose aikštelėse bus bent po vieną specialiai pastatytą konteinerį, skirtą stiklui, popieriui bei kartonui ir plastikui. Didesnėse antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelėse gali būti pastatyta po kelis konteinerius kiekvienai frakcijai, tuomet šiose aikštelėse stiklo atliekos galės būti rūšiuojamos pagal spalvą.

Kaimo vietovėse ir perdirbamos stambiagabaritės atliekos gali būti atvežamos į atliekų priėmimo aikšteles ir laikomos ten, kol bus sukaupta pakankamai atliekų, kad apsimokėtų jas transportuoti.

Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka buityje susidariusias antrines žaliavas. Šios atliekos surenkamos iš atliekų turėtojų pagal iš anksto su ŠRATC, seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio įmonėmis suderintą grafiką.

Be antrinių žaliavų konteinerių aikštelių, į kurias gyventojai gali atnešti perdirbamas komunalines atliekas, specialius konteinerius tikslinga pastatyti ir ten, kur susidaro didelis perdirbamų atliekų kiekis, pvz., prie mažmeninės bei didmeninės prekybos centrų.

Apdorojimas

Susidarymo vietoje atskirtos atliekos bus toliau rūšiuojamos pagal vartotojo reikalavimus. Pvz., stiklas ir polietileno teraftalatas (PET) bus rūšiuojami pagal spalvą, plaunamas bei smulkinamas. Popierius ir kartonas bus rūšiuojami pagal kokybę. Bet šis bei tolesnis surūšiuotų perdirbamų atliekų apdorojimas ir utilizavimas į regioninę sistemą nėra įtrauktas. Tai bus palikta atliekų tvarkymu užsiimančioms įmonėms bei gamintojams, kurie naudos perdirbamas atliekas kaip antrines žaliavas. Turint omenyje ilgalaikę perspektyvą tikslinga nagrinėti regione atliekų rūšiavimu užsiimančios įmonės steigimo reikalingumą.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybei keliami šie reikalavimai:

· organizuoti antrinių žaliavų surinkimą pačioms arba pavesti tą daryti kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai;

· kurti naujus antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo pajėgumus diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas;

· į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą įtraukti antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sąnaudas;

· remti antrinių žaliavų surinkimą, rūšiavimą ir parengimą perdirbti, skiriant mokestį už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis surinktas lėšas (rekomendacija).

Kiekybiniai antrinių žaliavų tvarkymo tikslai yra:

* iki 2007 metų per metus surinkti ir parengti perdirbti (pagal atliekų svorį) ne mažiau kaip (visų komunalinių atliekų procentais):

4 – popieriaus (kartono);

2 – stiklo;

1 – plastikų;

· iki 2010 metų atitinkamai:

6 – popieriaus (kartono);

3 – stiklo;

2 – plastikų;

Strateginis planas rekomenduoja plėtoti ir šias priemones:

· antrinių žaliavų surinkimą pagal nustatytą maršrutą;

· specialių konteinerių (su atsidarančiu dugnu) statymą šalia gyventojų dažnai lankomų vietų;

· atskirą antrinių žaliavų (esančių komunalinėse atliekose) surinkimą iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius arba maišus.

Joniškio rajono savivaldybė privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti antrinių žaliavų (popieriaus (kartono), plastikų, metalų, tekstilės atliekoms), esančių komunalinėse atliekose (taip pat pakuočių, pakliuvusių į komunalines atliekas), tvarkymo premones: rinkimą, rūšiavimą ir parengimą perdirbti.

Šiam tikslui pasiekti rajonui numatytos šios užduotys:

Bendradarbiauti su ŠRATC pastarajam įgyvendinti:

· organizuoti antrinių žaliavų atskirą surinkimą nuo 2007 m.;

· aprūpinti atliekų turėtojus kolektyvinėmis rūšiavimo priemonėmis daugumai gyventojų pasiekiamose vietose iki 2007 m. (šią sąlygą tikslinga įrašyti į sutartį su atliekų vežėjais), tam reikia įrengti regione gyvenvietėse su daugiau kaip 500 gyventojų bent po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę;

· į bendrą tarifą (vietinę rinkliavą) už komunalinių atliekų surinkimą iki 2007 m. įtraukti antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sąnaudas;

· parengti ir pradėti taikyti antrinių žaliavų apskaitos sistemą iki 2008 m.;

· dalyvauti rengiant ir įvedant atliekų rūšiavimo apskaitos sistemą, kuri turi būti įdiegta ne vėliau kaip iki 2008 m.

· nuo 2007 metų Joniškio rajone per metus surinkti ir parengti perdirbti (pagal atliekų svorį) ne mažiau kaip (visų komunalinių atliekų procentais):

· 4 – popieriaus (kartono);

· 2 – stiklo;

· 1 – plastikų;

· iki 2010 metų atitinkamai:

· 6 – popieriaus (kartono);

· 3 – stiklo;

· 2 – plastikų;

10 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas 2007 – 2024 m. išreikšta procentais nuo bendro surenkamų antrinių žaliavų kiekio.

Savivaldybė	2004 – 2006	2007 – 2009	2010 – 2024
Antrinės žaliavos
*Popierius ir kartonas*		4 %	6 %
miestas		4,5%	6,8%
kaimas		2,5%	3,7%
*Stiklas*		2 %	3 %
miestas		2,4%	3,6%
kaimas		1,0%	1,1%
*Plastikas*		1 %	2 %
miestas		1,2%	2,4%
kaimas		0,6%	0,8%

11 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas t, 2004 – 2024 m.

Savivaldybė	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Joniškis
Popierius
miestas				82,26	97,04	112,93	195,51	202,46	210,83	219,45	226,08
kaimas				7,94	29,75	10,36	56,04	56,24	56,73	57,23	57,12
Stiklas
miestas				60,75	71,66	83,39	143,32	148,41	154,55	160,87	165,73
kaimas				14,28	16,47	18,65	23,07	23,15	23,36	23,56	23,51
Plastmasė
miestas				6,75	7,96	9,27	21,23	21,99	22,90	23,83	24,55
kaimas				1,90	2,20	2,48	3,73	3,74	3,77	3,81	3,8
Iš viso	0,0	0,0	0,0	173,88	225,08	237,08	442,90	455,99	472,14	488,75	500,79

11 lentelės tęsinys

2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
13	14	15	16	17	18	19	20	21	22

235,31	242,40	249,67	257,11	264,84	272,79	280,97	289,43	298,12	307,04
57,61	57,49	57,38	57,27	57,15	57,03	56,92	56,80	56,69	56,58

172,49	177,69	183,02	188,47	194,14	199,96	205,96	212,16	218,53	225,07
23,72	23,67	23,62	23,57	23,53	23,48	23,43	23,38	23,34	23,29

25,55	26,32	27,11	27,92	28,76	29,62	30,51	31,43	32,38	33,34
3,83	3,82	3,82	3,81	3,80	3,79	3,79	3,78	3,77	3,76
518,51	531,39	544,62	558,15	586,67	586,67	601,58	616,98	632,83	649,08

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane 2006 m. nustatytų užduočių įgyvendinimas numatytas vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2007 metams, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 metų pradės veikti naujoji regioninė sistema. Bet būtina įvertinti ir tai, kad ne visas antrines žaliavas įmanoma surinkti. Dalis jų nepatenka į komunalinių atliekų surinkimo sistemą, kita dalis patenka kaip mišrios komunalinės atliekos ir jų nebegalima išrūšiuoti. Įvertinant tai, realiai įgyvendintinos antrinių atliekų surinkimo užduotys sudaro apie 66 proc. nuo 13 lentelėje pateiktų dydžių. Be to, reikia įvertinti, kad pradiniu sistemos funkcionavimo metu (kol gyventojų švietimas dar neduoda reikiamų rezultatų) bus galima surinkti ne daugiau kaip 70 proc. reikalingų surinkti antrinių žaliavų. Vėliau ši dalis palaipsniui turėtų didėti (įvertinamas 10 proc. augimas per metus).

11a lentelė. Realiai įgyvendintinos antrinių žaliavų surinkimo užduotys, 2004 – 2024 m.

Metai	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2015 m.	2020 m.	2024 m.
Realiai įgyvendintinos užduotys, t	80,33	118,84	180,83	292,31	342,22	387,20	428,39

Siekiant įgyvendinti šias užduotis, būtina glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais (prekybos centrais, importuotojais), nes būtent nuo jų didele dalimi priklauso šių užduočių įgyvendinimo realumas.

Pakuočių atliekos

Pakuočių atliekų tvarkymas turi būti reglamentuojamas valstybiniu lygiu, jame turi dalyvauti ir gamintojai (pakuočių naudotojai). 2001 m. priimtas įstatymas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, taip pat Rinkliavų įstatymo pakeitimas padarė pradžią – numatė gamintojo atsakomybę.

Apdorojimas

Pakuočių atliekos bus apdorojamos kaip ir kitos antrinės atliekos. Ar bus naudojami tie patys, ar kiti įrenginiai, daugiausiai priklausys nuo gamintojų (pakuočių naudotojų) pasirinkimo.

2003 metais įsigaliojęs LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas apibrėžia gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo valstybinių užduočių vykdymą, o LR mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas nustato pakuočių atliekų apmokestinimą per mokesčius už pirmines pakuotes ūkiniams subjektams, pateikiantiems Lietuvos rinkai įpakuotus gaminius. Šiame įstatyme yra numatyta galimybė nemokėti šių mokesčių tiems ūkiniams subjektams, kurie įvykdo Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.

Strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai privalo įvykdyti nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis arba mokėti valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys yra:

1. iki 2006 metų pabaigos sudaryti organizacines ir technines sąlygas kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų:

· stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų;

· popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 55 procentus;

· plastikinių – ne mažiau kaip 25 procentus;

· metalinių – ne mažiau kaip 40 procentų;

2. išplėtoti iki 2006 metų pabaigos pakuočių atliekų perdirbimo pajėgumus:

· stiklinių pakuočių – iki 35 tūkst. tonų per metus;

· popierinių ir kartoninių pakuočių – iki 45 tūkst. tonų per metus;

· plastikinių pakuočių – iki 6 tūkst. tonų per metus;

3. įdiegti iki 2010 metų kombinuotųjų pakuočių surinkimą ir perdirbimą pagal vyraujančią medžiagą ir (arba) pradėti jas deginti išgaunant energiją;

4. palaipsniui įgyvendinti pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis:

12 lentelė. Pakuočių atliekų naudojimo užduotys 2002-2006 m. laikotarpiu, proc. pagal masę

	Naudojimo procentas (pagal svorį)
	2002 metai	2003 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai
Popieriaus ir kartono	18	23	35	40	55
Stiklo	20	25	35	40	60
Plastikų	2	10	16	18	25
Metalų	5	10	15	25	40
Iš viso	16	21	32	37	52

13 lentelė. Pakuočių atliekų perdirbimo užduotys 2002-2006 m. laikotarpiu, proc. pagal masę

	Perdirbimo procentas (pagal svorį)
	2002 metai	2003 metai	2004 metai	2005 metai	2006 metai
Popieriaus ir kartono	16	20	30	35	40
Stiklo	20	25	35	40	60
Plastikų	2	10	15	15	20
Metalų	5	10	15	25	40
Iš viso	15	20	29	33	43

Be to, rekomenduojama pasinaudoti savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemomis.

Šiuo metu rajono sąvartynuose didžąją dalį sudaro pakuočių atliekos. Siekiant sumažinti jų patekimą į sąvartyną ir atsižvelgiant į Strateginio plano reikalavimus numatoma: gerinti sąlygas rinkti pakuotes, kad importuotojai ir gamintojai nuo 2007 m. galėtų iki galo (visiškai) pasinaudoti regionine atliekų surinkimo sistema.

Šiam tikslui pasiekti Joniškio rajono savivaldybė privalo:

· šviesti gyventojus atliekų rūšiavimo klausimais.

· bendradarbiauti su ŠRATC, kuris turi reikalauti, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai vykdytų Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano numatytas pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo užduotis (žr. 12 ir 13 lentelės);

· vienas iš pakuočių tvarkytojų regione gali būti ŠRATC, kuris šiai veiklai vykdyti gali gauti pajamas iš pakuočių gamintojų (importuotojų);

· organizuoti į regioninę atliekų surinkimo sistemą patenkančių pakuočių perdirbimą ir pažymų apie sutvarkytas pakuotes išdavimą pakuočių gamintojams ir importuotojams iki 2007 m.;

Biodegraduojamos atliekos

Biodegraduojamos atliekos sudaro didžiausią komunalinių atliekų sudėtinę dalį. Įvertinant jų puvimo savybes ir dėl galimo metano susidarymo šių atliekų anaerobinio skaidymo metu, taip pat atsižvelgiant į valstybinės strategijos bei įstatymų reikalavimus, šiai atliekų frakcijai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biodegraduojamų atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir jį tikslinga skatinti.

Joniškio rajone surinktos žaliosios atliekos bus vežamos į regiono kompostavimo aikštelę. Už kompostavimo įrengininio eksploatavimą atsakingas ŠRATC.

Biodegraduojamų atliekų rinkimas

Biodegraduojamos atliekos turi būti renkamos atskirai. Šiuo metu dalis atliekų, susidarančių komercinėse įmonėse, pvz.: maisto perdirbimo įmonėse, daržovių mažmeninėse parduotuvėse, restoranuose, maišomos su kitomis komunalinėmis atliekomis ir patenka į sąvartynus. Įdiegus jų atskyrimą iš bendro atliekų srauto, šios atliekos bus surenkamos ir pervežamos į jų tvarkymo įrenginius.

Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka pagal nustatytą maršrutą biodegraduojamas atliekas. Šios atliekos surenkamos pagal iš anksto su ŠRATC, seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio įmonėmis suderintą grafiką.

Apdorojimas

Surinktos žaliosios biodegraduojamos atliekos bus vežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas rekomenduoja:

· drausti šalinti rūšiuotas biodegraduojančias atliekas sąvartyne;

· savivaldybių kuriamose regioninėse atliekų tvarkymo sistemose numatyti biodegraduojančių atliekų surinkimo ir perdirbimo priemones:

- atskirą maitinimo įstaigose susidarančių maisto ruošimo atliekų ir netinkamų maisto produktų surinkimą ir kompostavimą,

- atskirą biodegraduojančių atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą ir kompostavimą;

- komunalinių atliekų kompostavimą pramoniniu būdu;

- biodujų išgavimą specialiuose pramoniniuose įrenginiuose (bioreaktoriuose);

- nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą specialiose šilumos (elektros) jėgainėse, išgaunant energiją.

Savivaldybė privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti priemones, skirtas tvarkyti biodegraduojamoms atliekoms, esančioms komunalinėse atliekose.

Strateginio plano kiekybiniai biodegraduojančių atliekų tvarkymo uždaviniai yra šie:

Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamos atliekos sudarytų:

iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio;

iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio;

iki 2020 metų – ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų kiekio

Tačiau dėl abejotinos ekonominės naudos žaliųjų, maisto ir kitų biodegraduojančių atliekų atskiras tvarkymas neplanuojamas. Šios atliekos visos kartu bus renkamos atskirai nuo kitų atliekų.

Įgyvendinant Joniškio rajone kiekybinius biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo uždavinius savivaldybė privalo:

· organizuoti atskirą biodegraduojamų atliekų rinkimą nuo 2007 m., kad įmonių ir gyventojų biodegraduojamų atliekų atskiras surinkimas vyktų pagal 14 lentelės užduotis;

· skatinti ūkininkus pačius kompostuoti savo ūkiuose susidarančias žemės ūkio atliekas;

· nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti priemones biodegraduojamoms atliekoms, esančioms komunalinėse atliekose, tvarkyti;

· organizuoti gyventojų mokymą kompostuoti namų ūkyje susidarančias biodegraduojamas atliekas nuo 2007 m.;

· savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse iki 2007 m. nustatyti reikalavimus biodegraduojamų atliekų atskiram rinkimui, kad būtų gaminamas geros kokybės kompostas.

14 lentelė. Atskirai surenkamų biodegraduojančių atliekų kiekis 2007 – 2024 m.

Savivaldybė	2000 m. K(komunalinės atliekos)	2000 m. B(biodegraduojančios atliekos)	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
	0	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
		42,5 proc		20 proc	21 proc	23 proc	25 proc	28 proc	31 proc	50 proc	51 proc	52 proc
Joniškis
miestas	3.279,6	1.393,8		65,0	136,6	260,5	397,2	439,1	489,2	752,7	766,6	779,2
kaimas	1.918,6	815,4		16,3	34,2	68,5	116,6	141,9	153,3	310,7	318,0	327,8

14 lentelės tęsinys

2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
12	13	14	15	16	17	18	19	20
53 proc	54 proc	55 proc	56 proc	65 proc	65 proc	65 proc	65 proc	65 proc

791,7	808,4	822,4	836,3	981,3	981,3	981,3	981,3	981,3
340,0	343,3	351,4	359,6	397,1	397,1	397,1	397,1	397,1

Pastaba: užduotys apskaičiuotos įvertinus biodegraduojamų atliekų susidarymo dinamiką, numanant biodegraduojamų atliekų dalies mažėjimą komunalinėse atliekose nuo 80 proc. iki 35 proc.

14a lentelė. Realiai įgyvendintinos užduotys atskirai surenkamų biodegraduojančių atliekų kiekiams, 2004-2024 m.

Metai	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2015 m.	2020 m.	2024 m.
Miestas, t	13	54,64	182,35	397,2	779,2	981,3	981,3
Kaimas, t	3,26	13,68	47,95	116,6	327,8	397,1	397,1

Pastaba: realiai įgyvendintinos užduotys nustatytos įvertinant faktą, kad pradiniu regioninės sistemos funkcionavimo metu bus kompostuojama tik 20% reikalingų sutvarkyti atliekų, tolimesniais metais ši dalis atitinkami didės (200 8m. – 40% , 2009 m.– 70%; nuo 2010 m. – 100%).

Bendradarbiauti su ŠRATC, kuris:

· nustatytų gaminamo iš biodegraduojamų atliekų komposto panaudojimo galimybes iki 2010 m.;

· užtikrintų, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biodegraduojamos atliekos sudarytų iki 2010 metų ne daugiau kaip 75 procentus 2004 metų kiekio ir sumažinti sąvartyne šalinamų biodegraduojančių atliekų kiekį pagal 20 lentelės užduotis;

· įsigytų reikalingą biodegraduojamų atliekų surinkimo talpų kiekį;

· įgyvendintų biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelių plėtrą;

· įvertintų atliekų deginimo regione tikslingumą ir galimybes;

· įvertintų papildomo atliekų rūšiavimo tikslingumą ir galimybes siekiant atskirti biodegraduojamas atliekas iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto;

· įdiegtų pažangias komposto gamybos technologijas iki 2014 m. (pvz., maisto ir virtuvės atliekoms tvarkyti tikslinga naudoti bioreaktorius).

Žaliosios atliekos

Viena iš biodegraduojamų atliekų rūšių yra žaliosios atliekos. Paprasčiausias šių atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas prieš tai jas susmulkinus.

Remiantis valstybine strategija, turi būti organizuotas žaliųjų atliekų kompostavimas visame regione. Tam tikslui Kairiuose pastatyta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, kurioje bus taikoma nesudėtinga šių atliekų tvarkymo technologija. Už šio įrenginio eksploatavimą atsakingas ŠRATC. Žaliosios atliekos, kaip ir visos biodegraduojamos atliekos, turi būti surenkamos atskirai. Šiuo metu dalis atliekų, susidarančių komercinėse įmonėse, pvz.: maisto perdirbimo įmonėse, daržovių mažmeninėse parduotuvėse, restoranuose, maišomos su kitomis komunalinėmis atliekomis ir patenka į sąvartynus. Įdiegus jų atskyrimą iš bendro atliekų srauto, šios atliekos bus surenkamos ir pervežamos į jų tvarkymo vietas.

Surinktos žaliosios biodegraduojamos atliekos bus vežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas rekomenduoja savivaldybės kuriamoje rajoninėje atliekų tvarkymo sistemoje numatyti atskirą žaliųjų atliekų surinkimą ir apdorojimą paprasčiausiose kompostavimo aikštelėse, individualaus kompostavimo skatinimą.

Įgyvendinant kiekybinius žaliųjų (biodegraduojamų) atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo uždavinius planuojama įdiegti žaliųjų atliekų kompostavimą iki 2007 m.

15 lentelė. Sąvartyne šalinamų biodegraduojamų (žaliųjų) atliekų mažinimo užduotys 2007-2024 m.

Metai	2007	2008	2009	2010	2015	2020	2024
Šalinimas sąvartyne %	80	79	77	75	48	35	35

Buityje susidarančios pavojingos atliekos

Pavojingų atliekų tvarkymas daugiausiai turi būti organizuojamas valstybiniu lygiu. Šių atliekų kiekis yra per mažas, kad apsimokėtų statyti regioninius apdorojimo ir šalinimo įrenginius.

Tačiau į regioninę sistemą turi būti įtrauktas pavojingų atliekų priėmimas, pervežimas ir laikinas saugojimas bei perdavimas toliau tvarkyti į įmonę „Toksika“.

LR Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 patvirtintos Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslai yra šie:

· sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią reikiamą visų atliekų turėtojų pavojingų atliekų sutvarkymą, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenei;

· užtikrinti, kad pavojingoms atliekoms tvarkyti naudojamos techninės aplinkosauginės priemonės atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus;

· maksimaliai panaudoti esamų Lietuvos įmonių galimybes kvalifikuotai tvarkyti pavojingas atliekas;

· sukurti įstatyminę ir ekonominę situaciją, skatinančią vidaus ir tarptautinę kooperaciją, kuri padėtų išvengti pavojingų atliekų bei tinkamai jas naudoti;

· skatinti valstybės, tarptautinių ir privačių Lietuvos investicijų bendradarbiavimą pavojingų atliekų tvarkymo problemoms spręsti;

· sukurti naujų darbo vietų Lietuvos ūkyje, kelti aplinkosauginę darbuotojų kvalifikaciją.

Įgyvendinant šiuos plano tikslus numatyta:

· parengti teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų atliekų apskaitą, rinkimą, rūšiavimą, gabenimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą;

· įsteigti regionines pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles ir surinkimo punktus savivaldybių teritorijose;

· plėtoti pavojingų atliekų šalinimo sistemą, galinčią pašalinti visas pavojingas atliekas ar jų tvarkymo liekanas;

· sukurti specifinių pavojingų atliekų (medicininių atliekų, odos pramonės pavojingo dumblo, naftos produktų atliekų, gyvsidabrio ir kitų atliekų) tvarkymo sistemą;

· sukurti teisinę bazę Valstybinio atliekų tvarkymo fondo veiklai, organizuoti specialistų tobulinimąsi, užtikrinti pavojingų atliekų tvarkymo sistemos informacinį aprūpinimą.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad savivaldybė:

· organizuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų ir smulkių pavojingų atliekų partijų, galinčių patekti į komunalines atliekas iš organizacijų, įstaigų ir įmonių (išskyrus tas įmones, kuriose pavojingos atliekos susidaro gamybos procese), atskirą surinkimą ir perdavimą pavojingų atliekų tvarkytojams;

· nustatytų ir atliekų turėtojams nurodytų pavojingų buities atliekų, iš jų fiziniams asmenims priklausančių transporto priemonių pavojingų atliekų, surinkimo ir tvarkymo priemones.

Dėl šių atliekų pavojingumo pageidaujama, kad atliekų turėtojas perduotų atliekas surenkančiam arba priimančiam subjektui, žinančiam, kaip reikia elgtis su pavojingomis atliekomis. Todėl tinkamiausia sistema būtų pristatyti šias atliekas į atliekų priėmimo punktus. Kadangi konteinerių aikštelėse nėra nuolatinių darbuotojų, jose pavojingas atliekas nėra tikslinga rinkti.

Tvarkant tam tikras pavojingas atliekas, ypač farmacines, turi dalyvauti ir pradinio gaminio tiekėjai. Farmacijos įmonės turi būti įpareigotos priimti atgal vaistus, kurių galiojimo laikas baigėsi; taip pat mažmenininkai, prekiaujantys tam tikrais produktais (pvz., fotochemikalais, baterijomis ir akumuliatoriais, kuriuose yra pavojingų medžiagų) turėtų būti įpareigoti priimti juos atgal.

Įgyvendinant šiuos tikslus planuojamos šios priemonės:

Savivaldybė privalo:

· perduoti ŠRATC eksploatuoti pavojingų atliekų surinkimo punktus regione;

· informuoti gyventojus apie buities pavojingas atliekas ir jų tvarkymą.

Bendradarbiauti su ŠRATC pastarajam įgyvendinant:

· komunalinių atliekų vežėjai turi bent kartą per pusmetį, pagal nustatytą maršrutą surinkti buities pavojingas atliekas iš gyventojų iš anksto juos informavę apie surinkimo grafiką;

· siekiant plėsti pavojingų atliekų surinkimo tinklą, atliekų priėmimo punktuose priimti buities pavojingas atliekas. Už atitinkamą mokestį surenkamos pavojingos atliekos bus rūšiuojamos pagal tolesnio tvarkymo pobūdį jų surinkimo vietose;

· įvertinti buities pavojingų atliekų surinkimo poreikius ateityje;

· įvertinti buities pavojingų atliekų tvarkymo priemonių įsigijimo ŠRATC tikslingumą;

· plėsti pavojingų buities atliekų surinkimą, įtraukiant ir pavojingų buities atliekų gamintojus į atliekų surinkimo procesą;

Pavojingų atliekų atskiro surinkimo uždaviniai, atsižvelgiant į jų susidarymą pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Pavojingų buities atliekų surinkimo užduotys

	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013	2014	2015
Joniškis
miestas	4,0174	4,1468	4,2899	4,4233	4,5806	4,7701	4,9650	5,1150	5,3236
kaimas	2,2675	2,2884	2,3017	2,3302	2,3384	2,3590	2,3796	2,3748	2,3953

16 lentelės tęsinys

2016	2017	2018	2020	2021	2022	2023	2024

5,4843	5,6487	5,817	5,9918	6,1717	6,3567	6,5482	6,7448
2,3905	2,3857	2,3811	2,3761	2,3715	2,3667	2,362	2,3573

Pastaba: susidarymas apskaičiuotas įvertinus 0,1 proc. pavojingų atliekų dalį mišriose komunalinėse atliekose.

Atliekų surinkėjai ne rečiau kaip 2 kartus per metus iš atliekų turėtojų surenka buityje susidarančias pavojingas atliekas. Šios atliekos surenkamos iš atliekų turėtojų pagal iš anksto su ŠRATC, seniūnais, bendrijomis ir butų ūkio įmonėmis suderintą grafiką.

Surinktos buities pavojingos atliekos bus perduotos regioniniam pavojingų atliekų tvarkytojui.

5.4. Nekomunalinės atliekos

Gatvių, kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos

Tai yra nepavojingos atliekos ir jos gali būti šalinamos regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonės, vykdančios teritorijų priežiūrą ir pristatančios šias atliekas į sąvartyną. Atsiskaitymo pagal savivaldybės patvirtintus tarifus už šių atliekų šalinimą tvarką suderina tarpusavyje minėtos įmonės, ŠRATC bei savivaldybė, kurios teritorijoje šios atliekos susidaro, arba kitas teritorijos savininkas. Šias atliekas tikslinga naudoti perdengimams arba vietos keliams tiesti.

Statybos ir griovimo darbų atliekos

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad savivaldybė:

· reglamentuotų (atliekų tvarkymo taisyklėse), administruotų ir organizuotų statybos ir remonto atliekų tvarkymą;

· įdiegtų statybos ir remonto atliekų tvarkymo sistemą;

· nustatytų privalomą reikalavimą kiekviename statybos ir remonto projekte numatyti, kaip bus sutvarkytos susidariusios atliekos.

Savivaldybė privalo parengti statybos ir remonto atliekų tvarkymo taisykles, kuriose turi būti nustatytos šių atliekų tvarkymo sąlygos ir statybos ir griovimo atliekų surinkimo ir tvarkymo priemonės.

Strateginiame plane numatoma iki 2015 metų apleistų ūkinių statinių griovimo atliekas perdirbti arba panaudoti ūkio subjektų reikmėms.

Tam pasiekti nustatomos šios užduotys:

Savivaldybė privalo:

· reglamentuoti statybos ir griovimo atliekų tvarkymą iki 2007 m;

Bendradarbiauti su ŠRATC pastarajam įgyvendinant:

· organizuoti įmonių ir gyventojų statybos ir griovimo atliekų surinkimą ir priėmimą į atliekų priėmimo punktus nuo 2007 m. Atskirai surenkamų statybos ir griovimo atliekų uždaviniai, priimant 3% metinį statybos ir griovimo atliekų augimą nuo 2003 m. metais deklaruoto susidarymo;

· įsigyti reikalingą kiekį statybos ir griovimo atliekų surinkimo talpų;

· surinktas statybos ir griovimo atliekas naudoti regioninio sąvartyno vidaus keliams tiesti ir uždaromų sąvartynų kaupui uždengti nuo 2007 m.; iki to laiko statybos ir griovimo atliekas sandėliuoti regioninio sąvartyno statybvietėje;

· įvertinti apleistų statinių griovimo poreikius apskrityje ir iki 2010 m. nustatyti statybos ir griovimo atliekų panaudojimo būdus.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones

Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir Europos parlamento ir tarybos direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 2000/53/EB eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudojimo ir perdirbimo užduotys nustatomos transporto priemonėms, kuriose yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui arba transporto priemonėms, skirtoms kroviniams vežti, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos).

Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad užtikrintų 16 lentelėje nurodytų užduočių vykdymą:

17 lentelė. Valstybinės netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymo užduotys

	Iki 2005 m. sausio 1 d.	Iki 2006 m. sausio 1 d.	Iki 2010 m. sausio 1 d.	Iki 2015 m. sausio 1 d.
Naudojimo procentas (pagal svorį)	80	85	90	95
Perdirbimo procentas (pagal svorį)	75	80	83	85

Transporto priemonių gamintojams ir importuotojams leidžiama patiems organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, naudojimą ir perdirbimą arba pagal sutartis naudotis organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

Strateginiame plane nurodoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, naudojimo ir perdirbimo įmonės turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų sukurtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo tinklas ir atstumas nuo bet kurio galimo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininko iki artimiausios eksploatuoti netinkamas transporto priemones priimančios tvarkymo įmonės būtų priimtinas (rekomenduojamas atstumas – apie 50 kilometrų).

Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti priimamos nemokamai, jeigu atitinka nustatytus reikalavimus.

Joniškio rajone veikiančiose automobilių išmontavimo aikštelėse paprastai galima įsigyti ir naudotų detalių ar automobilio dalių. Tinkamos perdirbti automobilių dalys yra parduodamos metalo supirkimo įmonėms. Taigi, tam tikras netinkamų eksploatuoti automobilių pakartotinis panaudojimas ir perdavimas perdirbti apskrityje yra vykdomas, tačiau, netvarkant apskaitos, nėra aišku, koks yra jo lygis.

Atsižvelgiant į rajone jau susiformavusį automobilių išmontavimo aikštelių tinklą, rajoniniame plane nenumatoma sudaryti sąlygų surinkti netinkamų eksploatuoti automobilių savivaldybės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Ši veikla ir toliau bus vykdoma privačių ūkio subjektų.

Strateginis planas įpareigoja savivaldybę imtis veiksmų pašalinant iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Įgyvendinant šį reikalavimą numatoma:

· parengti savivaldybės taisykles dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių šalinimo iš kiemų ir kitų teritorijų tvarkos ir numatyti atsakingas už tai tarnybas iki 2008 m.

Elektros ir elektroninė įranga bei jos atliekos

Elektros ir elektroninės įrangos (toliau EEĮ) bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-4816 įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla susijusi elektros ir elektroninės įrangos gamyba, importu ir (ar) šios įrangos atliekų rinkimu, saugojimu ir apdorojimu, turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis, EEĮ atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą.

EEĮ – tai

· didieji namų apyvokos prietaisai,

· mažieji namų apyvokos prietaisai,

· informacinės technologijos (IT) ir telekomunikacijų įranga,

· vartojimo įranga,

· apšvietimo įranga,

· elektros ir elektroniniai įrankiai (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus),

· žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga,

· medicininiai prietaisai (išskyrus visus implantuotus ir sanitarinius produktus),

· stebėjimo ir kontrolės prietaisai,

· automatiniai daiktų išdavimo prietaisai.

Kol kas taisyklės ir kiti Lietuvos atliekų tvarkymo teisės aktai nenustato EEĮ tvarkymo užduočių. Tačiau Europos parlamento ir tarybos 2003 m. sausio 27 d. direktyva 2002/96/EB „Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų“ reikalauja, kad vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. per metus iš privačių namų ūkių vidutiniškai būtų surenkama ne mažiau kaip po keturis kilogramus EEĮ atliekų vienam gyventojui.

Pagal šią direktyvą iki 2006 m. gruodžio 31 d. gamintojai privalo įvykdyti tokias EEĮ normas:

· utilizuoti ne mažiau kaip 80% vidutinio EEĮ svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio ne mažiau kaip 75% vieno prietaiso vidutinio svorio;

· utilizuoti vartojimo įrangos ir IT ir telekomunikacijų įrangos ne mažiau kaip 75% vieno prietaiso vidutinio svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio ne mažiau kaip 65% vieno prietaiso vidutinio svorio;

· utilizuoti mažų namų apyvokos prietaisų, apšvietimo įrangos, elektros ir elektroninių įrankių ir stebėjimo ir kontrolės prietaisų, žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos ne mažiau kaip 70% vieno prietaiso vidutinio svorio, o pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio ne mažiau kaip 50% vieno prietaiso vidutinio svorio;

· pakartotiniai panaudoti ir perdirbti komponentų, medžiagų ir turinio dujošvyčių lempų ne mažiau kaip 80% lempų svorio.

Tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimas (2004/312/EB) leidžia Lietuvai ir kitoms naujosioms ES narėms laikinai nukrypti nuo 2002/96/EB direktyvos ir normų įgyvendinimą pratęsti iki 24 mėnesių.

Nors atsakomybė už EEĮ atliekų tvarkymą tenka gamintojams ir importuotojams Šiaulių regione numatoma sudaryti sąlygas regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje EEĮ atliekų surinkimui.

Šiam tikslui pasiekti planuojama:

Bendradarbiauti su ŠRATC pastarajam įgyvendinant:

· elektros ir elektronikos atliekas surinktų didžiųjų atliekų tvarkymo aikštelėse, siekdamas sudaryti sąlygas gamintojams ir importuotojams pasinaudoti regionine atliekų tvarkymo sistema surenkant elektros ir elektronikos atliekas iš atliekų turėtojų;

· koordinuotų šių atliekų tvarkymo veiksmus. Siekiant organizuoti EEĮ atliekų tvarkymą reikia organizuoti EEĮ gamintojų (surinkėjų), importuotojų ir pardavėjų susitikimus, kurių metu būtų svarstomi EEĮ atliekų tvarkymo klausimai ir rengiami pasiūlymai dėl reikalingų apskrities ir savivaldybių iniciatyvų.

Strateginis planas nustato, kad savivaldybės privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti buitinės technikos įrenginių atliekų surinkimo ir tvarkymo priemones. Šis reikalavimas bus įgyvendintas koreguojant savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas nemokamai iš gyventojų bus priimamos 34 regiono atliekų priėmimo punktuose.

Netinkamos naudoti padangos

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad netinkamų naudoti padangų, kaip ir kitų gamybos atliekų tvarkymą įmonės turi organizuoti pagal gamtos išteklių naudojimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) leidimuose ir technologiniuose reglamentuose nustatytą tvarką. Kad būtų geriau tvarkomos šios atliekos, turi būti parengti specialūs jų tvarkymo reikalavimai. Šiuo metu padangos dažnai naudojamos žemės ūkyje, todėl patekusios į sąvartyną jos iš ten paimamos ūkininkų.

Joniškio rajone užsibrėžiamas šis netinkamų naudoti padangų tvarkymo tikslas: užtikrinti, kad gyventojų automobilių padangos būtų atskirai surenkamos ir perduodamos kompetentingiems tvarkytojams.

Numatoma organizuoti gyventojų netinkamų naudoti padangų surinkimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams. Netinkamos naudoti padangos bus surenkamos už atitinkamą mokestį atliekų priėmimo aikštelėse. Įmonės taip pat galės naudotis regionine surinkimo sistema pagal sutartis.

Iš aikštelių naudotos padangos bus pristatomos į perdirbimo įmones. Regioninių naudotų padangų perdirbimo įrenginių rengti neplanuojama, atsižvelgiant į palyginti mažą naudoti netinkamų padangų kiekį.

Nuotekų valymo dumblas

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad nuotekų valymo dumblo, kaip ir kitų gamybos atliekų tvarkymą, įmonės turi organizuoti pagal gamtos išteklių naudojimo ir TIPK leidimuose ir technologiniuose reglamentuose nustatytą tvarką. Kad geriau būtų tvarkomos šios atliekos, turi būti parengti specialūs jų tvarkymo reikalavimai.

Šiuo metu didžioji dalis Joniškio rajone susidarančio nuotekų dumblo yra saugoma dumblo aikštelėse. Aktuali yra tolimesnio dumblo naudojimo problema. Sprendžiant šią problemą Šiaulių regione yra numatoma organizuoti nuotekų dumblo naudojimą.

Įgyvendinti šiam tikslui planuojama bendradarbiauti su ŠRATC kuris:

· nustatytų regione sukaupto dumblo naudojimo galimybes iki 2011 m. Tačiau regioninės dumblo tvarkymo priemonės nebus įgyvendinamos, iki bus parengta šalies nuotekų dumblo tvarkymo galimybių studija;

· savivaldybių lygmenyje dalyvautų rengiant šalies nuotekų dumblo tvarkymo galimybių studiją.

6. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR ATLIEKŲ KIEKIO KITIMAS

Remiantis neoficialiais Lietuvos statistikos departamento ekspertams pateiktais duomenimis, per ateinančius dešimt metų gyventojų skaičius beveik nesikeis arba po truputį mažės. Todėl ir atliekų susidarymo prognozė paremta prielaida, kad apžvelgiamu laikotarpiu miesto gyventojų skaičius nesikeis, o kaimo gyventojų per metus sumažės 0,2 proc.

Atliekų kiekis priklausys nuo gyventojų skaičiaus augimo (arba mažėjimo) ir vartojimo augimo. Lentelėje yra apskaičiuotas atliekų kiekis kg/m. tenkantis vienam gyventojui kaime ir mieste.

18 lentelė. Atliekų kiekis vienam gyventojui kg/m. (pagal 2004 m. normas)

Atliekų kiekis vienam gyventojui kg per metus	Joniškio
Mieste	299,4
Kaime	142,1

19 lentelė. Gyventojų skaičiaus prognozė

Savivaldybė		2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.

Joniškio	Miestas	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526
	Kaimas	18 139	18 103	18 067	18 030	17 994	17 958	17 922	17 887	17 851	17 815

19 lentelės tęsinys

2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.

13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526	13 526
17 779	17 744	17 708	17 673	17 638	17 602	17 567	17 532	17 497	17 462	17 427

20 lentelė. Atliekų kiekis vienam gyventojui kg/m

Savivaldybė		2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
			2 proc.	2 proc.	5 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.
Joniškis	Miestas	299,4	305,4	311,5	327,1	336,9	347,0	357,4	368,1	379,2	390,5
	Kaimas	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1

20 lentelės tęsinys

2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23
3 proc.	3 proc	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.	3 proc.
402,3	414,3	426,8	439,6	452,7	466,3	480,3	494,7	509,6	524,9	540,6
142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1	142,1

Atliekų kiekis vienam gyventojui buvo apskaičiuotas pagal 3 lentelės duomenis. Kuriant susidarysiančių atliekų prognozę, laikyta kad, atliekų kiekis vienam gyventojui kaimuose išlieka toks pat, o miestuose didės pagal lentelėje nurodytus augimo procentus.

21 lentelė. Susidarantis atliekų kiekis

Savivaldybė	t/m	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Joniškis	Miestas	4 049,7	4 130,8	4 213,3	4 424,4	4 556,9	4 693,5	4 834,2	4 978,9	5 129,1	5 281,9
	Kaimas	2 577,6	2 572,4	2 567,3	2 562,1	2 556,9	2 551,8	2 546,7	2 541,7	2 536,6	2 531,5

21 lentelės tęsinys

2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23
5 441,5	5 603,8	5 772,9	5 946,0	6 123,2	6 307,2	6 496,5	6 691,3	6 892,8	7 099,8	7 312,2
2 526,4	2 521,4	2 516,3	2 511,3	2 506,4	2 501,2	2 496,3	2 491,3	2 486,3	2 481,4	2 476,4

Susidarantis atliekų kiekis apskaičiuojamas padauginant gyventojų skaičių iš atliekų kiekio, tenkančio vienam gyventojui. Atskirai yra apskaičiuota miestui ir kaimui.

22 lentelė. Atliekų surinkimo procentas

Savivaldybė	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22
Joniškis	85,0	86,0	87,0	90,0	90,5	91,0	91,5	92,0	93,0	94,0	94,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0
miestas	_87,8	_89,1	90,0	90,8	91,0	91,4	91,5	92,0	93,0	94,0	94,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0
kaimas	_80,7	_81,0	82,0	88,5	89,5	90,2	91,5	92,0	93,0	94,0	94,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0	95,0

Rajonų surinkimo procentas buvo parinktas pagal finansinio memorandumo reikalavimus.

23 lentelė. Surenkamas komunalinių atliekų kiekis

*Savivaldybė*	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
1	2	3	4	3	4	5	6	7	8	9	10
Joniškis
miestas	3 555,6	3 680,5	3 792,0	4 017,4	4 146,8	4 289,9	4 423,3	4 580,6	4 770,1	4 965,0	5 115,0
kaimas	2 080,1	2 083,6	2 105,2	2 267,5	2 288,4	2 301,7	2 330,2	2 338,4	2 359,0	2 379,6	2 374,8

23 lentelės tęsinys

2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
11	12	13	14	15	16	17	18	19	20

5 323,6	5 484,3	5 648,7	5 817,0	5 991,8	6 171,7	6 356,7	6 548,2	6 744,8	6 946,6
2 395,3	2 390,5	2 385,7	2 381,1	2 376,1	2 371,5	2 366,7	2 362,0	2 357,3	2 352,6

Surenkamas komunalinių atliekų kiekis apskaičiuojamas dauginant surinkimo procentą iš susidarančio atliekų kiekio.

24 lentelė. Atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną

Savivaldybė	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Joniškis
miestas	3 555,6	3 680,5	3 792,0	3 367,2	3 469,4	3 570,2	3 459,9	3 555,2	3 670,3	3 576,8	3 693,7
kaimas	2 080,1	2 083,6	2 105,2	2 093,0	2 109,0	2 109,5	2 083,1	2 065,5	2 073,6	1 935,7	1 923,8

24 lentelės tęsinys

2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.
13	14	15	16	17	18	19	20	21	22

3 863,0	3 990,6	4 117,2	4 250,1	4 388,6	4 400,4	4 561,8	4 728,7	4 900,2	5 076,2
1 933,4	1 916,6	1 908,8	1 896,3	1 883,5	1 841,6	1 837,1	1 832,6	1 828,2	1 823,7

Atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną, yra tas, kuris lieka atėmus antrines atliekas ir biodegraduojančias atliekas. Savivaldybėje ši atliekų tvarkymo sistema turi pradėti veikti nuo 2007 metų, pradėjus veikti atliekų priėmimo punktams bei baigus įrengti konteinerių aikšteles.

7. ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA

Eil. Nr.	Veikla	Atsakinga institucija	Terminas
1.	Atliekų perkrovimo stočių kūrimo klausimo nagrinėjimas (įvertinant pasikeitusią padėtį)	ŠRATC, savivaldybė	2007
2.	Papildomų konteinerių aikštelių įrengimas	ŠRATC	2007 – 2010
3.	Papildomo atliekų surinkimo ir pervežimo autotransporto įsigijimas	Atliekas tvarkančios įmonės	2007 – 2014
4.	Likusių sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas	ŠRATC	2010
5.	Atliekų surinkimo maršrutų atnaujinimas	Atliekas tvarkančios įmonės	2007
6.	Komunalinių atliekų rūšiavimo linijos įrengimas, įsigaliojus atitinkama ES direktyvai	ŠRATC	2007 – 2008
7.	Papildomas konteinerių pirkimas visų rūšių atliekoms	Atliekas tvarkančios įmonės	2007 – 2010
8.	Statybinių ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginių įsigijimas	ŠRATC	2008
9.	Biodegraduojamų atliekų atskyrimo iš bendro srauto ir jų perdirbimo (bioreaktoriai, kompostavimas, deginimas) įgyvendinimas	ŠRATC	2010

8. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2005 – 2008 m.)

Eil. Nr.	Veikla	Atsakinga institucija	Termi-nas	Finansavimo šaltiniai
1.	Duomenų apie atliekų susidarymą ir turėtojus rinkimas (regiono situacijos analizė)	ŠRATC, savivaldybės	2006	Iš projekto lėšų
2.	Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių, pritaikytų regioninei atliekų tvarkymo sistemai, rengimas	ŠRATC, savivaldybės	2005 – 2006	Iš projekto lėšų
3.	Atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos nustatymas, nuostatų rengimas ir įgyvendinimas	ŠRATC, savivaldybės	2006 – 2007	Iš projekto lėšų
4.	Reikiamų teisės aktų ( atliekų tvarkymo įstatymo, rinkliavos įstatymo, koncesijų įstatymo) pataisų inicijavimas	Apskrities administracija, ŠRATC	2006 – 2007	ŠRATC
5.	Kompostavimo aikštelės prie Kairių sąvartyno įrengimas	ŠRATC	2005	Iš projekto lėšų
6.	Visuomenės ekologinio švietimo ir informavimo organizavimas per žiniasklaidos priemones. Ekošvietėjiška leidyba. Atliekų tvarkytojų dalyvavimas ekologinio švietimo procese. Konferencijų, seminarų ir kitų renginių organizavimas.	ŠRATC, savivaldybės	2006 – 2007	ŠRATC
7.	Atliekų priėmimo punktų APP įrengimas: rajono APP (1vnt.), seniūnijų APP (3 vnt.).	ŠRATC	2007	ES struktūriniai fondai ir kofinansa-vimas
8.	Atliekų rinkimo maršrutų sudarymas	ŠRATC, atliekas tvarkančios įmonės	2006	ŠRATC
9.	Konteinerių aikštelių įrengimas (22 vnt.)	ŠRATC	2007	Iš projekto lėšų
10.	Konteinerių įsigijimas visų rūšių atliekoms: 1,1 m³ (368 vnt.) 0,12 m³ (6540 vnt.) 1,1 m³(antrinėm žaliavom) (87vnt.)	Atliekas tvarkančios įmonės	2007
11.	Konteinerių įsigijimas visų rūšių atliekoms: 1,1 m³ (421vnt.) 0,12 m³ (7488 vnt.) 1,1 m³(antrinėm žaliavom) (429vnt.)	Atliekas tvarkančios įmonės	2010	Atliekas tvarkančios įmonės
12.	Regioninio Aukštrakių sąvartyno įrengimas, technikos įsigijimas	ŠRATC	2006	Iš projekto lėšų
13.	Kairių sąvartyno uždarymas, tvarkymas ir priežiūra po uždarymo: I etapas II etapas	ŠRATC	2006 – 2008 2008 – 2010	Iš projekto lėšų
14.	Mažų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas	ŠRATC	2007	Iš projekto lėšų
15.	Buities pavojingų, didžiųjų ir specifinių atliekų rinkimo organizavimas	ŠRATC	2007 – 2010	ŠRATC
16.	Duomenų sistemos ir bazės apie atliekų turėtojus, atliekų kiekius kūrimas	ŠRATC	2006 – 2007	ŠRATC
17.	Regiono sąvartynų biodujų panaudojimo galimybių studijos rengimas	ŠRATC, konsultantai	2008	Iš projekto lėšų
18.	Deponuojamųjų atliekų srauto mažinimas, surenkant ir kompostuojant biodegraduojamas atliekas pagal nustatytus reikalavimus	ŠRATC	2007-2010	ŠRATC
19.	Statybos ir griovimo atliekoms apdoroti skirtų įrenginių statyba	ŠRATC	2007-2010	ŠRATC
20.	Galimybių studijos apie atliekų deginimo regione tikslingumą rengimas	ŠRATC, Konsultantai	2010	Iš projekto lėšų

Priedas A. Konteinerių poreikis Joniškio rajone

Savivaldybė	Gyventojų skaičius
Joniškio r.	10 tūkst. – 100tūkst.	1tūkst.–10 tūkst.	500–1 tūkst.	200–500	100–200	50–100	Iki 50
Gaižaičiai				279
Juodeikiai					123
Martyniškiai						60
Raistai					103
Dargiai						97
Gutaučiai			562
Gedvainiai						54
Jaučiūnai						70
Jauniūnai				327
Mekiai					198
Niūraičiai						88
Stupurai				322
Bertaučiai					120
Ežeikiai						63
Jakiškiai				211
Jauneikiai						60
Kalnelis				451
Linkaičiai				462
Maironiai					106
Ziniūnai				335
Žadvainiai					172
Joniškis	11329
Beržininkai				362
Gasčiūnai				367
Kepaliai				390
Kirnaičiai				341
Kurmaičiai					113
Mėdginai						87
Mielaičiai						80
Šlapakiai						73
Blauzdžiūnai					165
Bučiūnai				245
Darginiai					142
Kriukai			602
Lieporiai				226
Skakai					133
Beržėnai					122
Jankūnai					160
Rudiškiai				471
Staneliai						66
Daunoriškė				231
Drąsutaičiai				203
Kuisiai						75
Plikiškiai				356
Pročiūnai I						76
Satkūnai				334
Tautginiai					112
Bariūnai			535
Melniai						82
Mindaugiai				233
Pavirčiūvė					156
Pošupės				241
Saugėlaukis					137
Skilvioniai					186
Alsiai					127
Buivydžiai					103
Jurdaičiai			578
Kemsisi						77
Lankaičiai				216
Maldeniai				255
Ramoškiai						71
Reibiniai				252
Skaisgirys			964
Bandoriai						61
Bružas						51
Dameliai						50
Daukšiai				366
Gražaičiai						55
Maželiai					135
Minčaičiai						97
Petraičiai						53
Rukuižiai						57
Stungiai				415
Veršiai					115
Žagariškiai						90
Žiuriai					157
Žvelgaičiai				305
Žagarė		2312

Atliekų kiekis m³/metus

Savivaldybė	Atliekų kiekis m³/metus/savaitę
Joniškio r.	10 tūkst.–100 tūkst.	1tūkst.–10 tūkst.	500–1 tūkst	200–500	100–200	50–100	Iki 50
Gaižaičiai				195,3/3,8
Juodeikiai					86,1/1,7
Martiniškiai						42,0/0,8
Raistai					72,1/1,4
Dargiai						67,9/1,3
Gutaučiai			393,4/7,6
Gedvainiai						37,8/0,7
Jaučiūnai						49,0/0,9
Jauniūnai				228,9/4,4
Mekiai					138,6/2,7
Niūraičiai						61,6/1,2
Stupurai				225,4/4,3
Bertaučiai					84,0/1,6
Ežeikiai						44,1/0,8
Jakiškiai				147,7/2,8
Jauneikiai						42,0/0,8
Kalnelis				315,7/6,1
Linkaičiai				232,4/6,2
Maironiai					74,2/1,4
Ziniūnai				234,5/4,5
Žadvainiai					120,4/2,3
Joniškis	15860,6/305,0
Beržininkai				253,4/4,9
Gasčiūnai				256,9/4,9
Kepaliai				273,0/5,3
Kirnaičiai				238,7/4,6
Kurmaičiai					79,1/1,5
Mėdginai						60,9/1,2
Mielaičiai						56,0/1,1
Šlapakiai						51,1/1,0
Blauzdžiūnai					115,5/2,2
Bučiūnai				171,5/3,3
Darginiai					99,4/1,9
Kriukai			421,4/8,1
Lieporiai				158,2/3,0
Skakai					93,1/1,8
Beržėnai					85,4/1,6
Jankūnai					112,0/2,2
Rudiškiai				329,7/6,3
Staneliai						46,2/0,9
Daunoriškė				161,7/3,1
Drąsutaičiai				142,1/2,7
Kuisiai						52,5/1,0
Plikiškiai				249,2/4,8
Pročiūnai I						53,2/1,0
Satkūnai				233,8/4,5
Tautginiai					78,4/1,5
Bariūnai			374,5/7,2
Melniai						57,4/1,1
Mindaugiai				163,1/3,1
Pavirčiūvė					109,2/2,1
Pošupės				168,7/3,2
Saugėlaukis					95,9/1,8
Skilvioniai					130,2/2,5
Alsiai					88,9/1,7
Buivydžiai					72,1/1,4
Jurdaičiai			404,6/7,8
Kemsisi						53,9/1,0
Lankaičiai				151,2/2,9
Maldeniai				178,5/3,4
Ramoškiai						49,7/1,0
Reibiniai				176,4/3,4
Skaisgirys			674,8/13,0
Bandoriai						42,7/0,8
Bružas						35,7/0,7
Dameliai						35,0/0,7
Daukšiai				256,2/4,9
Gražaičiai						38,5/0,7
Maželiai					94,5/1,8
Minčaičiai						67,9/1,3
Petraičiai						37,1/0,7
Rukužiai						39,9/0,8
Stungiai				290,5/5,6
Veršiai					80,5/1,5
Žagariškiai						63,0/1,2
Žiuriai					109,9/2,1
Žvelgaičiai				213,5/4,1
Žagarė		3236,8/62,2

Pastabos:

· Apskaičiuojant per metus susidarantį atliekų kiekį naudotos vidutinės atliekų susidarymo normos regiono miestams ir kaimams. Laikyta, kad gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius didesnis nei 1 tūkst., vidutinė atliekų susidarymo norma yra 1,4 m³/metus (įvertinant susidarančių atliekų kiekio augimą iki 2007 metų), o gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius mažesnis už 1 tūkst., vidutinė atliekų susidarymo norma 0,7 m³/metus.

· Laikyta, kad atliekos bus išvežamos vidutiniškai vieną kartą per savaitę (t.y. 52 kartus per metus). Padalinus apskaičiuotą atliekų kiekį iš 52 gaunamas komunalinių atliekų kiekis, susidarantis vieno išvežimo metu.

Reikalingas tam tikros talpos konteinerių kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

k = Q¹/v,

kur:

k – konteinerių kiekis;

Q¹ – komunalinių atliekų susidarmas vieno šalinimo metu;

v – konteinerio talpa (m³);

Savivaldybė	Reikalingas konteinerių kiekis 1,1 m³/ 0,12 m³
Joniškio r.	10 tūkst.–100tūkst.	1tūkst.–10 tūkst.	500 – 1 tūkst.	200 – 500	100 - 200	50 - 100	Iki 50
Gaižaičiai				2/16
Juodeikiai					1/7
Martiniškiai						0/7
Raistai					1/6
Dargiai						0/11
Gutaučiai			3/32
Gedvainiai						0/6
Jaučiūnai						0/8
Jauniūnai				2/18
Mekiai					1/11
Niūraičiai						0/10
Stupurai				2/18
Bertaučiai					1/7
Ežeikiai						0/7
Jakiškiai				1/12
Jauneikiai						0/7
Kalnelis				3/25
Linkaičiai				3/26
Maironiai					1/6
Ziniūnai				2/19
Žadvainiai					1/10
Joniškis	250/254
Beržininkai				2/20
Gasčiūnai				2/20
Kepaliai				2/22
Kirnaičiai				2/19
Kurmaičiai					1/6
Mėdginai						0/10
Mielaičiai						0/9
Šlapakiai						0/8
Blauzdžiūnai					1/9
Bučiūnai				2/14
Darginiai					1/8
Kriukai			4/34
Lieporiai				1/13
Skakai					1/8
Beržėnai					1/7
Jankūnai					1/9
Rudiškiai				3/26
Staneliai						0/8
Daunoriškė				1/13
Drąsutaičiai				1/11
Kuisiai						0/8
Plikiškiai				2/20
Pročiūnai I						0/8
Satkūnai				2/19
Tautginiai					1/6
Bariūnai			3/30
Melniai						0/9
Mindaugiai				1/13
Pavirčiūvė					1/9
Pošupės				1/13
Saugėlaukis					1/8
Skilvioniai					1/10
Alsiai					1/7
Buivydžiai					1/6
Jurdaičiai			4/33
Kemsisi						0/8
Lankaičiai				1/12
Maldeniai				2/14
Ramoškiai						0/8
Reibiniai				2/14
Skaisgirys			6/54
Bandoriai						0/7
Bružas						0/6
Dameliai						0/6
Daukšiai				2/20
Gražaičiai						0/6
Maželiai					1/8
Minčaičiai						0/11
Petraičiai						0/6
Rukužiai						0/7
Stungiai				3/23
Veršiai					1/6
Žagariškiai						0/10
Žiuriai					1/9
Žvelgaičiai				2/17
Žagarė		28/259
Iš viso 1,1 m³	368
Iš viso 0,12 m³	1507

Pastabos:

· Laikyta, kad gyvenvietėse nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. Gyventojų 90% visų komunalinių atliekų bus surenkama konteinerinėse aikštelėse į 1,1 m³ talpos konteinerius, o 10% į individualius 0,12 m³ talpos konteinerius.

· Laikyta, kad gyvenvietėse nuo 100 iki 10 tūkst. gyventojų 50% atliekų bus surenkama konteinerinėse aikštelėse į 1,1 m³ konteinerius ir 50% į individualius 0,12 m³konteinerius.

· Laikyta, kad gyvenvietėse iki 100 gyventojų visos atliekos bus surenkamos į individualius 0,12 m³ talpos konteinerius.

Tolimesnis konteinerių poreikio tikslinimas darytas pagal individualiuose namuose ar individualių namų dalyse bei daugiaaukščiuose namuose gyvenančių rajono gyventojų skaičių. Duomenys šiems skaičiavimams imti iš Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=751&PHPSESSID=1ff4533267424e2ab974003f0f4a566b

Joniškio rajone iš viso yra 7695 individualieji namai ir individualių namų dalys. Pagal valstybinio strateginio plano reikalavimus laikoma, kad ne mažiau kaip 85% šių ūkių turės būti teikiamos komunalinių atliekų surinkimo paslaugos. Šiuos individualius ūkius tikslingiausia aprūpinti individualiais 0,12 m³ konteineriais. Jų reikės ne mažiau kaip:

7695 x 0,85 = 6540 vnt.

Antrinėms žaliavoms reikalingų konteinerių skaičiaus nustatymas

Laikoma, kad pirmajame etape (t. y. 2006 metais) gyvenvietėse su daugiau nei 500 gyventojų turi būti įrengta bent po viena konteinerių aikštelę antrinėms žaliavoms (arba vidutiniškai viena aikštelė 600 gyventojų). Vienoje aikštelėje bus po tris konteinerius (1,1 m³ talpos). Atlikus skaičiavimus (pagal rajono gyventojų skaičių) gaunama, kad pirmame etape reikia įrengti 29 aikšteles, o bendras konteinerių kiekis turi būti 87. Antrajame etape (iki 2010 metų) konteinerių aikštelės antrinėms žaliavoms turi būti įrengtos visose kitose gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius didesnis nei 50. Taip pat laikoma, kad didesnėse gyvenvietėse viena aikštelė turėtų būti skiriama vidutiniškai 200 gyventojų. Todėl ir tose gyvenvietėse, kur buvo įrengtos aikštelės pirmajame etape, reikės papildomai įrengti konteinerines aikšteles. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad antrajame etape reikės papildomai reikės įrengti 143 konteinerines aikšteles ir pastatyti 429 konteinerius antrinėms žaliavoms.

Surenkamų komunalinių atliekų padidėjimas 2006-2010 metais.

Joniškis	2006 metai t/m	2010 metai t/m	Padidėjimas procentais
Miestas	3792,0	4423,3	16,6
Kaimas	2105,2	2330,2	10,7
Iš viso	5897,2	6753,5	14,5

Taigi iki 2010 metų rajone reikės padidinti komunalinėms atliekoms surinkti skirtų konteinerių skaičių 14,5 procento

Reikalingas konteinerių kiekis rajone:

Atliekos

2006 metais

2010 metais

Komunalinėms atliekoms

1,1 m³

0,12 m³

368

6540

421

7488

Antrinėms žaliavoms

1,1 m³

429

Pastabos:

· Laikyta, kad atliekos bus išvežamos vidutiniškai vieną kartą per savaitę (t. y. 52 kartus per metus). Padalijus apskaičiuotą atliekų kiekį iš 52 gaunamas komunalinių atliekų kiekis, susidarantis vieno išvežimo metu.

· Laikyta, kad gyvenvietėse nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų 90% visų komunalinių atliekų bus surenkama konteinerinėse aikštelėse į 1,1 m³ talpos konteinerius, o 10% į individualius 0,12 m³ talpos konteinerius.

· Laikyta, kad gyvenvietėse nuo 100 iki 10 tūkst. gyventojų 50 % atliekų bus surenkama konteinerinėse aikštelėse į 1,1 m³konteinerius ir 50% į individualius 0,12 m³konteinerius.

· Laikyta, kad gyvenvietėse iki 100 gyventojų visos atliekos bus surenkamos į individualius 0,12 m³ talpos konteinerius.

––––––––––––––––––––––